Treatment of pediatric burns – from surgical methods to regenerative medicine

Full article

https://doi.org/10.53453/ms.2025.6.4

Treatment of pediatric burns: from surgical methods to

regenerative medicine

Nojus Mūras

, Mindaugas Masteika

Lithuanian University of Health Sciences, Faculty of Medicine, Kaunas, Lithuania

Lithuanian University of Health Sciences, Kaunas Clinics, Department of Ortopaedics, Kaunas, Lithuania

Abstract

Introduction. Pediatric burns require specialized multidisciplinary approaches due to unique anatomical,

physiological, and psychological factors in children. Effective management includes prompt assessment, surgical

interventions, infection control, and rehabilitation.

Aim of the study. To conduct a review of the literature on pediatric burns in burn surgery, developing

epidemiology, pathophysiology, methods, complications, rehabilitation principles, and new therapeutic strategies.

Methods. A systematic literature review was conducted via PubMed, analyzing clinical trials, reviews, and

guidelines published between 2006 and 2024, focusing on pediatric-specific burn treatment, complications, and

innovations.

Results. Pediatric burns differ from adult cases due to thinner skin, rapid progression to hypovolemic shock,

sepsis, and multiple organ dysfunction syndrome (MODS). Early surgical interventions, especially tangential

excision and skin grafting (autografts, allografts, xenografts), significantly reduce morbidity and mortality.

Modern biosynthetic dressings accelerate healing by 20–30%. Regenerative technologies like mesenchymal stem

cell therapies show promising results, enhancing healing and reducing scarring. Psychological complications,

including posttraumatic stress disorder, anxiety, and depression, affect up to 50% of pediatric burn survivors,

necessitating early psychological intervention. Comprehensive rehabilitation—physiotherapy, occupational

therapy, and compression garments—reduces hypertrophic scarring and improves functional outcomes.

Conclusions. Early multidisciplinary management integrating precise surgery, regenerative therapies, infection

prevention, intensive rehabilitation, and psychological support substantially improves pediatric burn outcomes.

Future research should explore gene therapy, nanomedicine, and artificial intelligence to further optimize healing

and quality of life.

Keywords: pediatric burns, plastic surgery, skin grafting, regenerative medicine, rehabilitation, stem cells,

psychological outcomes.

Journal of Medical Sciences. 4 Jun, 2025 - Volume 13 | Issue 4. Electronic - ISSN: 2345-0592

Medical Sciences 2025 Vol. 13 (4), p. 29-52, https://doi.org/10.53453/ms.2025.6.4

Vaikų nudegimų gydymas: nuo chirurginių metodų iki

regeneracinės medicinos

Nojus Mūras

, Mindaugas Masteika

Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos fakultetas, Kaunas, Lietuva

Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Kauno klinikos, Ortopedijos-traumatologijos klinika, Kaunas, Lietuva

Santrauka

Įvadas. Vaikų nudegimų gydymas reikalauja specializuoto, multidisciplininio požiūrio dėl anatominių,

fiziologinių ir psichologinių vaikų ypatumų. Efektyviam gydymui būtinas greitas būklės vertinimas, chirurginė

intervencija, infekcijų kontrolė ir kompleksinė reabilitacija.

Tyrimo tikslas. Atlikti literatūros apžvalgą apie vaikų nudegimų gydymą plastinėje chirurgijoje, analizuojant

epidemiologiją, patofiziologiją, chirurginius metodus, komplikacijas, reabilitacijos principus ir naujas terapines

strategijas.

Metodai. Naudojantis PubMed duomenų baze, analizuoti 2006–2024 m. publikuoti klinikiniai tyrimai, sisteminės

apžvalgos ir gydymo gairės, nagrinėjant vaikų nudegimų gydymo metodikas, komplikacijas bei inovatyvias

terapijas.

Rezultatai. Vaikų nudegimai skiriasi nuo suaugusiųjų dėl plonesnės odos, intensyvesnės uždegiminės reakcijos

ir greitesnio komplikacijų vystymosi (hipovoleminis šokas, sepsis, dauginis organų disfunkcijos sindromas –

DODS). Ankstyva nekrektomija ir odos transplantacija sumažina komplikacijų riziką ir mirštamumą. Tangentinė

nekrektomija išsaugo gyvybingus audinius ir mažina randėjimą. Biosintetiniai odos pakaitalai pagreitina gijimą

20–30 %. Regeneracinės technologijos (kamieninės ląstelės, audinių inžinerija) ženkliai pagerina gijimo laiką ir

funkciją. Psichologiniai sutrikimai (potrauminio streso sindromas, depresija, nerimas) nustatomi iki 50 %

nudegusių vaikų, todėl reikalinga ankstyva psichologinė intervencija. Kompleksinė reabilitacija (kineziterapija,

ergoterapija, kompresinė terapija) mažina hipertrofinių randų ir kontraktūrų riziką bei gerina gyvenimo kokybę.

Išvados. Ankstyvas multidisciplininis gydymas, integruojantis chirurgiją, regeneracines technologijas,

reabilitaciją ir psichologinę pagalbą, ženkliai pagerina vaikų nudegimų gydymo rezultatus. Ateityje reikalingi

tyrimai genų terapijos, nanomedicinos ir dirbtinio intelekto srityse.

Raktažodžiai: vaikų nudegimai, plastinė chirurgija, regeneracinė medicina, reabilitacija, kamieninės ląstelės,

psichologinės pasekmės.

Journal of Medical Sciences. 4 Jun, 2025 - Volume 13 | Issue 4. Electronic - ISSN: 2345-0592

1. Įvadas

Vaikų nudegimai dėl anatominių, fiziologinių ir

psichosocialinių ypatumų kelia reikšmingų

klinikinių iššūkių gydytojams, ypač plastinės ir

rekonstrukcinės chirurgijos specialistams.

Nudegimai sudaro vieną dažniausių traumų

pediatrinėje populiacijoje – pasaulyje kasmet

daugiau nei 250 tūkstančių vaikų patiria sunkius

nudegimus, kuriems reikalingas specializuotas

gydymas stacionare, o daugiau kaip 90 % šių atvejų

įvyksta žemesnio ekonominio išsivystymo šalyse

[1,2]. Skirtingai nei suaugusiųjų, vaikų oda yra

plonesnė, turi didesnį paviršiaus ploto ir kūno masės

santykį, todėl net nedideli terminiai, cheminiai ar

elektriniai poveikiai gali sukelti sunkias

komplikacijas, tokias kaip hipovoleminis šokas,

infekcija ar dauginis organų nepakankamumas [3,4].

Pirmosios svarbios studijos apie ankstyvą chirurginį

gydymą pediatrinėje nudegimų chirurgijoje buvo

paskelbtos XX a. 7-ajame dešimtmetyje, kai

Janzekovic pirmą kartą aprašė tangentinę

nekrektomiją ir ankstyvą odos persodinimą

vaikams, pabrėždama šių technikų efektyvumą

gydant gilias nudegimų žaizdas [5]. Šiandien

moderniosios plastinės chirurgijos metodikos

leidžia itin tiksliai pašalinti nekrozinius audinius,

naudojant įvairaus gylio dermatomo peilius,

lazerinės Doplerio perfuzijos vaizdavimą (angl.

laser Doppler imaging, LDI) ir kitus objektyvius

žaizdos gyvybingumo vertinimo būdus [6,7].

Chirurginės intervencijos laikas taip pat reikšmingai

pakito – ankstyva nekrektomija, atliekama per

pirmąsias 24–72 valandas po nudegimo, dabar

laikoma standartu, leidžiančiu sumažinti infekcijų

dažnį, hospitalizacijos trukmę bei komplikacijų

riziką [8,9].

Nepaisant chirurginių technologijų pažangos, vaikų

nudegimų gydymas vis dar išlieka kompleksiškas ir

daugialypis procesas. Dažnai kyla komplikacijų dėl

greito ir intensyvaus sisteminio uždegiminio atsako,

audinių edemos, imuninės sistemos nebrandumo, o

taip pat ir psichologinio traumos poveikio, kuris

vaikų populiacijoje ypač ryškus [10,11]. Naujausios

mokslinės studijos rodo, kad vaikams, patyrusiems

didelius nudegimus, potrauminio streso sutrikimas

išsivysto iki 45 %, o depresijos ir nerimo simptomai

nustatomi beveik pusei atvejų [12].

Siekiant efektyviai valdyti šiuos iššūkius,

pastaraisiais metais itin daug dėmesio skiriama ne

tik chirurginių technikų tobulinimui, bet ir

regeneracinės medicinos, kamieninių ląstelių

terapijos, biosintetinių odos pakaitalų bei

nanotechnologijų integravimui į gydymo algoritmus

[13,14]. Šios inovatyvios technologijos atveria

naujų perspektyvų, mažindamos randų formavimąsi,

trumpindamos gijimo laiką ir gerindamos ilgalaikius

funkcinius bei kosmetinius rezultatus [15]. Vis dėlto

ateityje būtina atlikti daugiau klinikinių tyrimų,

kurie leistų objektyviai įvertinti šių metodų

efektyvumą bei integraciją į rutinines gydymo

schemas [16].

2. Metodai: Atlikta sisteminė literatūros apžvalga

naudojantis PubMed duomenų baze. Paieškai

naudoti raktažodžiai: „pediatric burns“, „plastic

surgery“, „skin grafting“, „regenerative

medicine“, „stem cells“, „rehabilitation“, „scar

prevention“. Į analizę įtraukti anglų kalba publikuoti

moksliniai straipsniai, sisteminės apžvalgos,

metaanalizės, prospektyviniai ir retrospektyviniai

klinikiniai tyrimai. Atrinkti darbai, kuriuose

nagrinėjami vaikų nudegimų gydymo metodai

plastinėje chirurgijoje, chirurginių intervencijų

efektyvumas, ūminių ir vėlyvųjų komplikacijų

valdymas, reabilitacijos strategijos bei naujų

regeneracinės medicinos technologijų taikymas.

3. Rezultatai

Vaikų nudegimų svarba

Vaikų nudegimai yra viena reikšmingiausių

visuomenės sveikatos problemų, reikalaujančių

Journal of Medical Sciences. 4 Jun, 2025 - Volume 13 | Issue 4. Electronic - ISSN: 2345-0592

plataus masto medicininių, chirurginių ir

reabilitacinių išteklių[1]. Nudegimai išlieka viena

dažniausių traumų priežasčių vaikų amžiuje ir yra

laikomi pagrindine mirties bei ilgalaikės negalios

priežastimi jaunesnių nei 15 metų amžiaus grupėje

visame pasaulyje [16]. Skirtingai nuo suaugusiųjų,

vaikų nudegimų gydymas reikalauja specifinių žinių

dėl išskirtinių vaikų organizmo fiziologinių savybių,

greitos būklės kaitos bei didelio komplikacijų

dažnio [3,4]. Vaikų odoje vyksta greitesnė ir

intensyvesnė uždegiminė reakcija, todėl net nedideli

nudegimai gali progresuoti iki sunkių sisteminių

sutrikimų, tokių kaip hipovolemija, sepsis ar

dauginis organų nepakankamumas [4]. Be to,

randiniai audiniai po nudegimų, atsirandantys vaikų

augimo laikotarpiu, gali sutrikdyti judesių funkcijas,

sukelti ilgalaikes struktūrines deformacijas bei turėti

sunkias psichosocialines pasekmes tiek vaikui, tiek

visai šeimai [17]. Dėl šių priežasčių būtinas

specializuotas požiūris į vaikų nudegimų gydymą

plastinėje chirurgijoje, akcentuojant kompleksinį

valdymą nuo ankstyvosios intervencijos iki

ilgalaikės reabilitacijos ir stebėsenos.

Vaikų nudegimų epidemiologija ir pagrindinės

priežastys

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO)

duomenimis, kasmet pasaulyje dėl nudegimų

medicininės pagalbos prireikia apie 11 milijonų

vaikų, iš kurių apie 100 tūkst. hospitalizuojami ir

apie 3000 miršta nuo nudegimų komplikacijų [1].

Didžiausias vaikų nudegimų dažnis stebimas

jaunesnių nei penkerių metų amžiaus grupėje,

sudarančioje net iki 65 % visų vaikų nudegimų

atvejų [18]. Maži vaikai dėl savo fiziologinių ir

elgesio ypatumų, tokių kaip ribotas motorikos

koordinavimas, smalsumas bei menkas rizikos

suvokimas, ypač pažeidžiami buitinių traumų,

dažniausiai – karštų skysčių („skysčio nudegimai“)

[19]. Remiantis epidemiologiniais tyrimais,

terminiai nudegimai sudaro apie 80–90 % visų vaikų

nudegimų atvejų, kurių pagrindinė priežastis –

karštas vanduo, arbata, kava ar sriuba [2]. Elektriniai

ir cheminiai nudegimai vaikų populiacijoje yra

retesni, tačiau pasižymi ypatingu pažeidimo gyliu ir

sunkesnėmis pasekmėmis – šie nudegimai sudaro

nuo 3 iki 7 % visų vaikų nudegimų [20].

Statistiniai tyrimai rodo, kad nudegimų dažnis labai

priklauso nuo socialinių ir ekonominių veiksnių.

Pavyzdžiui, mažesnes pajamas gaunančiose šeimose

vaikų nudegimų rizika yra 2–3 kartus didesnė nei

ekonomiškai stipresniuose regionuose, kur geriau

išvystytos prevencinės priemonės bei saugumo

standartai [21]. Europoje vaikų nudegimų dažnis yra

apie 200–400 atvejų 100 000 gyventojų per metus,

tuo tarpu besivystančiose šalyse šis rodiklis gali

siekti net 600–1000 atvejų 100 000 gyventojų per

metus [22]. Šie duomenys rodo, jog vaikų nudegimų

problema išlieka aktuali globaliai, o efektyvus

problemos valdymas reikalauja nuolatinio

visuomenės informavimo, prevencinių programų

bei specializuotų gydymo ir reabilitacijos paslaugų

plėtros.

Vaikų nudegimų klasifikacija

Vaikų nudegimai klasifikuojami pagal kelis

svarbius kriterijus: etiologiją, gylį ir pažeidimo

plotą. Etiologinis nudegimų klasifikavimas yra

vienas svarbiausių, nes padeda nustatyti gydymo

prioritetus ir prognozuoti ligos eigą. Dažniausiai

vaikų populiacijoje nustatomi terminiai (šiluminiai),

cheminiai ir elektriniai nudegimai, kurie ženkliai

skiriasi klinikiniais simptomais, komplikacijų rizika

ir gydymo specifika [10.

Termininiai nudegimai yra dažniausia nudegimų

rūšis vaikams, sudarantys apie 80–90 % visų vaikų

nudegimų [19]. Terminius nudegimus sukelia

kontaktas su karštais skysčiais ,karštais paviršiais ar

atvira liepsna. Remiantis tarptautiniais duomenimis,

karšti skysčiai yra pagrindinė mažų vaikų nudegimų

Journal of Medical Sciences. 4 Jun, 2025 - Volume 13 | Issue 4. Electronic - ISSN: 2345-0592

priežastis, sudaranti nuo 60 iki 70 % visų terminių

nudegimų iki 4 metų amžiaus vaikams [23].

Kontaktiniai nudegimai, susiję su karštais paviršiais,

pavyzdžiui, viryklių, lygintuvų ar šildytuvų, sudaro

apie 15–20 % terminių nudegimų [18]. Retesni,

tačiau sunkesni terminiai nudegimai atsiranda dėl

tiesioginio ugnies poveikio, sudarantys apie 10–20

% visų terminių nudegimų. Šie nudegimai pasižymi

didele komplikacijų rizika, tokių kaip kvėpavimo

takų nudegimai, gilesnė audinių nekrozė ir didelis

mirštamumo rodiklis, kuris gali siekti iki 8–12 %

sunkių nudegimų atvejais [24.

Cheminiai nudegimai vaikams pasitaiko rečiau, jie

sudaro nuo 2 iki 6 % visų nudegimų, tačiau dažnai

būna sunkesni ir reikalauja ilgesnio gydymo [25].

Dažniausi vaikų cheminių nudegimų sukėlėjai –

buitiniai valikliai, kosmetikos priemonės, baterijų

skystis ar chemikalai, naudojami žemės ūkyje [26].

Cheminiai nudegimai gali būti ypač pavojingi, nes

cheminių medžiagų reakcija su audiniais tęsiasi net

ir pašalinus cheminę medžiagą nuo odos paviršiaus,

todėl pažeidimai dažnai būna gilesni ir sunkesni nei

pirminis įspūdis . Remiantis atliktomis

retrospektyvinėmis studijomis, net 30–40 %

cheminių nudegimų atvejų reikalauja chirurginio

gydymo – odos transplantacijos, nekrektomijos ar

net sudėtingos rekonstrukcinės chirurgijos dėl gilių

audinių pažeidimų [27].

Elektriniai nudegimai vaikų tarpe sudaro apie 3–

7 % visų nudegimų, tačiau yra ypač pavojingi dėl jų

specifinės patofiziologijos ir aukšto komplikacijų

dažnio . Elektriniai nudegimai skirstomi į aukštos

įtampos (daugiau nei 1000 voltų) ir žemos įtampos

(mažiau nei 1000 voltų) nudegimus. Aukštos

įtampos elektriniai nudegimai dažniausiai

pasireiškia kontaktuojant su elektros laidais ar

elektros tinklų įranga ir pasižymi labai sunkiais,

giliais audinių pažeidimais bei sisteminėmis

komplikacijomis, įskaitant širdies ritmo sutrikimus,

raumenų rabdomiolizę, ūminį inkstų nepakan-

kamumą ar net organų nekrozę [28]. Statistika rodo,

kad aukštos įtampos nudegimų mirštamumas

vaikams gali siekti nuo 3 iki 15 %, o amputacijų

dažnis – iki 25–30 % [29]. Žemos įtampos nude-

gimai dažniausiai būna lengvesni, tačiau taip pat gali

sukelti sunkias neurologines komplikacijas ir

ilgalaikes funkcines problemas [28].

Vaikų ir suaugusiųjų nudegimų klinikiniai

skirtumai, išskirtiniai vaikų nudegimų aspektai

Vaikų ir suaugusiųjų nudegimų klinikinės eigos

skirtumai yra reikšmingi ir reikalauja specializuoto,

į vaikų amžiaus ypatybes orientuoto požiūrio. Vaiko

kūno struktūriniai ir fiziologiniai ypatumai, tokie

kaip plonesnis epidermis, didesnis kūno paviršiaus

ploto ir kūno svorio santykis, intensyvesnė

medžiagų apykaita bei specifiniai imuninės sistemos

atsako mechanizmai, lemia spartesnį nudegimų

progresavimą bei didesnę komplikacijų riziką [30].

Viena iš svarbiausių anatominių vaikų odos

ypatybių – plonesnis epidermio ir dermos sluoksnis,

kuris yra net 30–40 % plonesnis nei suaugusiųjų

oda. Tai lemia greitesnę audinių nekrozės

progresiją, didesnę infekcinių komplikacijų

tikimybę ir sunkesnes nudegimų pasekmes net esant

palyginti trumpam karščio ar cheminės medžiagos

poveikiui [31]. Vaikų odoje taip pat gausiau

kapiliarų, todėl nudegimo žaizdos pasižymi

intensyvesniu kraujavimu, ryškesne edema ir

spartesniu uždegiminiu atsaku, kuris gali greitai

virsti sisteminiu uždegiminio atsako sindromu

(SUAS), būdingu sunkiems vaikų nudegimams [32].

Ypač svarbus vaikų nudegimų aspektas – kūno

paviršiaus ir kūno svorio santykio skirtumai lyginant

su suaugusiais. Vaikų kūno paviršiaus plotas,

skaičiuojant kilogramui kūno masės, yra daug

didesnis. Pavyzdžiui, naujagimio kūno paviršiaus

plotas santykinai gali siekti iki 0,07–0,09 m²/kg,

palyginus su suaugusiaisiais, kuriems šis rodiklis yra

tik 0,02–0,025 m²/kg [1]. Šis skirtumas reiškia, kad

Journal of Medical Sciences. 4 Jun, 2025 - Volume 13 | Issue 4. Electronic - ISSN: 2345-0592

net nedidelis nudegimų plotas vaikams gali būti

kliniškai labai reikšmingas dėl greito skysčių

netekimo ir sunkesnio metabolinio bei

hemodinaminio disbalanso, kurį reikia nedelsiant

koreguoti intensyvia skysčių terapija [32].

Metaboliniai pokyčiai po nudegimų vaikams taip pat

yra intensyvesni. Tyrimai rodo, kad nudegimus

patyrusių vaikų bazinis medžiagų apykaitos greitis

(BMR) gali padidėti net iki 150–200 %, o

hiperkatabolinė būklė gali trukti ilgiau nei

suaugusiems [3]. Toks intensyvus katabolizmas

lemia spartų raumenų masės praradimą, imuninės

sistemos funkcijų slopinimą ir didina sepsio riziką,

todėl vaikams būtinas agresyvesnis metabolinis

palaikymas ir mitybinė terapija jau ankstyvose

gydymo stadijose [10].

Imuninės sistemos ypatumai taip pat vaidina

reikšmingą vaidmenį vaikų nudegimų klinikinėje

eigoje. Vaikų imuninės sistemos nesubrendimas

lemia didesnę infekcijų ir sepsio riziką, todėl

infekcinės komplikacijos, tokios kaip nudegimo

žaizdų infekcijos, pneumonijos ar su kateteriais

susijusios infekcijos, vaikų nudegimų skyriuose yra

ypač dažnos – šių infekcijų dažnis vaikų intensyvios

terapijos skyriuose siekia nuo 20 iki 40 % [33]. Taip

pat vaikai yra labiau pažeidžiami dėl nudegimų

sukeltų psichosocialinių ir vystymosi problemų,

tokių kaip potrauminio streso sindromas (PTSS),

elgesio sutrikimai ar depresija, todėl būtina

integruoti psichologinę pagalbą ir ilgalaikę

reabilitaciją nuo pat gydymo pradžios [34].

Vaiko odos anatomijos ir fiziologijos ypatumai

bei jų įtaka nudegimų sunkumui

Vaiko odos anatominiai ir fiziologiniai ypatumai

turi esminę reikšmę nudegimų sunkumui, klinikinei

eigai bei gydymo strategijai. Vaikų oda struktūriškai

ir funkcionaliai skiriasi nuo suaugusiųjų odos dėl

keleto svarbių anatominių ir biologinių savybių,

kurios reikšmingai lemia audinių atsaką į trauminį

karščio ar cheminį poveikį bei galimas

komplikacijas [31]. Vienas pagrindinių vaikų odos

anatominių skirtumų yra reikšmingai plonesnis

epidermio ir dermos sluoksnis. Epidermio storis

naujagimiams ir kūdikiams svyruoja nuo 40 iki 60

mikrometrų (µm), tuo tarpu suaugusiųjų epidermis

yra nuo 70 iki 120 µm storio [35]. Taip pat

naujagimių stratum corneum (raginis sluoksnis) yra

ypač plonas ir nevisiškai išsivystęs, todėl odos

barjerinė funkcija gerokai silpnesnė. Dėl šios

priežasties vaikų oda yra daug jautresnė net ir

trumpalaikiam šilumos poveikiui, o terminis

poveikis greičiau sukelia odos ląstelių nekrozę,

pažeidžia epidermio regeneracinę zoną ir padidina

nudegimo gylio progresavimo greitį [36].

Naujagimių ir mažų vaikų dermoje yra santykinai

mažesnis kolageninių skaidulų kiekis bei retesnis jų

tinklas. Kolageno III tipo kiekis vaikų odoje yra

didesnis nei suaugusiųjų, tačiau šio kolageno

skaidulos yra smulkesnės, mažiau atsparios

mechaninei įtampai ir greičiau suyra terminio

poveikio metu . Ši kolageno savybė yra labai svarbi,

nes dėl greito struktūrinio irimo nudegimų atveju

greičiau progresuoja gilesni odos pažeidimai,

formuojasi ryškesnės edemos, hematomos ir

pūslelės, todėl nudegimai dažnai būna gilesni, nei iš

pradžių atrodo kliniškai [37]. Vaikų odoje taip pat

gausiau išsidėsčiusios smulkiosios kraujagyslės –

kapiliarai, kurie yra arčiau odos paviršiaus nei

suaugusiųjų odoje. Ši anatominė ypatybė lemia tai,

kad nudegus vaiko odai greitai prasideda ryški

uždegiminė reakcija su intensyvia vazodilatacija,

padidėjusiu kraujagyslių pralaidumu ir gausia

eksudato sankaupa. Tai gali sparčiai progresuoti į

didelio masto edemą, audinių išemiją ir papildomą

audinių nekrozę . Klinikiniai tyrimai rodo, kad per

pirmąsias 12–24 valandas po nudegimo vaikams

gali susidaryti tokia stipri vietinė ir sisteminė edema,

kad žymiai padidėja hipovolemijos ir

hemokoncentracijos rizika, o tai savo ruožtu

Journal of Medical Sciences. 4 Jun, 2025 - Volume 13 | Issue 4. Electronic - ISSN: 2345-0592

komplikuoja būklės stabilizavimą ir ankstyvą

gydymą [38].

Kitas svarbus vaikų odos fiziologijos aspektas –

nevisiškai išsivystę odos priedai, ypač prakaito ir

riebalinės liaukos, kurių funkcinis brandumas

pasiekiamas tik vėlyvojoje vaikystėje ar net

paauglystėje. Šios liaukos atlieka svarbią apsauginę

funkciją, todėl vaikų oda turi mažiau apsauginių

lipidų ir mažesnį gebėjimą efektyviai reguliuoti

temperatūrą bei drėgmės balansą . Šis odos

barjerinis nebrandumas ypač padidina bakterinių ir

grybelinių infekcijų riziką nudegimų žaizdose,

kurios vaikams gali pasireikšti agresyviai ir sparčiai

progresuoti iki sunkių sisteminių komplikacijų,

tokių kaip sepsis [39].

Reikšminga vaikų odos imunologinės funkcijos

ypatybė – silpnesnis imuninis barjeras ir nevisiškai

subrendęs imuninis atsakas į infekcijas. Odoje

esančios Langerhanso ląstelės, kurios yra svarbios

imuninei apsaugai ir ankstyvam antigenų

atpažinimui, vaikų amžiuje dar nevisiškai

išsivysčiusios ir mažiau efektyviai atlieka antigenų

pateikimo funkciją. Tai lemia didesnį infekcijų

pavojų ir gali prailginti gijimo laikotarpį [40].

Nudegimo žaizdos patofiziologiniai procesai

(uždegiminė reakcija, edema, nekrozė)

Vaikų nudegimų patofiziologiniai mechanizmai

prasideda jau nuo pirmųjų sekundžių po terminio,

cheminio ar elektrinio faktoriaus poveikio. Terminis

pažeidimas sukelia greitą ląstelių struktūrų

denatūraciją, membranų destrukciją ir audinių

nekrozę, aktyvindamas intensyvią uždegiminę

reakciją [1]. Tyrimų duomenimis, nudegusiuose

audiniuose iš karto po pažeidimo smarkiai padidėja

uždegiminių citokinų, tokių kaip interleukinai (IL-

1β, IL-6, IL-8), tumoro nekrozės faktorius alfa

(TNF-α) bei chemokinų (pvz., MCP-1)

koncentracija, kuri išlieka padidėjusi iki kelių

savaičių po traumos [11].

Ūminės fazės uždegimas sukelia stiprų

vazodilatacinį atsaką, kurį daugiausia medijuoja

histaminas, bradikininas ir azoto oksidas (NO). Šių

mediatorinių molekulių poveikis lemia greitą

kraujagyslių pralaidumo padidėjimą, kuris kliniškai

pasireiškia kaip edema. Eksperimentiniais modeliais

įrodyta, kad pirmosios 24–48 valandos po nudegimo

pasižymi didžiausiu skysčių netekimu, o audinių

edema ypač ryški vaikų nudegimų atvejais, kai dėl

didesnio kūno paviršiaus ploto ir odos pralaidumo

edeminis sindromas yra ypač intensyvus [15].

Svarbus mechanizmas, palaikantis uždegiminį

atsaką nudegimo žaizdose, yra neutrofilų ir

makrofagų infiltracija. Eksperimentiniai tyrimai,

atlikti su gyvūnų modeliais, patvirtino, kad per

pirmąsias valandas po nudegimo žaizdoje masiškai

kaupiasi neutrofilai, išskirdami reaktyviuosius

deguonies junginius (ROS), elastazes ir proteazes,

kurios didina audinių nekrozę ir gilina pažeidimą .

Neutrofilų aktyvumas vaikų nudegimų atveju yra

ypač intensyvus, dėl ko klinikinėje praktikoje būtina

ankstyva chirurginė nekrektomija, siekiant užkirsti

kelią papildomai audinių destrukcijai [41].

Nudegimo sukeltą ląstelių mirtį sudaro kelios

pagrindinės formos – nekrozė, apoptozė bei

nekroptozė. Nekrozė yra vyraujanti ląstelių žūties

forma tiesioginėje nudegimo zonoje, kur dėl

intensyvaus terminio ar cheminio poveikio vyksta

ląstelių membranų ir baltymų denatūracija . Tuo

tarpu periferinėse nudegimo zonose vyrauja

apoptozė – programuota ląstelių mirtis,

reguliuojama mitochondrinės signalizacijos kelių,

aktyvinamų dėl oksidacinio streso ir citokinų

poveikio [42]. Naujausi tyrimai atskleidė, kad

nudegimo metu aktyvinamas ir nekroptozės

procesas – reguliuojama ląstelių mirties forma,

priklausanti nuo RIP kinazių, turinti savybių tiek

apoptozei, tiek nekrozei [43].

Journal of Medical Sciences. 4 Jun, 2025 - Volume 13 | Issue 4. Electronic - ISSN: 2345-0592

Nudegimų sisteminis poveikis vaikų organizmui

Vaikų nudegimai neapsiriboja tik lokaliu audinių

pažeidimu – stiprus uždegiminis ir metabolinis

atsakas greitai tampa sisteminiu reiškiniu, darančiu

įtaką viso organizmo homeostazei. Sunkūs vaikų

nudegimai dažnai sukelia SUAS, kuris apima greitą

citokinų ir uždegiminių mediatorių išplitimą

kraujotakoje, sąlygodamas tolimų organų pažeidimą

[44]. Klinikinės studijos rodo, kad vaikams po

sunkių nudegimų SUAS pasireiškia net iki 60–80 %

atvejų, o dažniausios komplikacijos apima ūminį

respiracinį distreso sindromą (ŪRDS), inkstų

nepakankamumą ir miokardo funkcijos sutrikimą

[45]. Sisteminis uždegimas lemia didžiulį kapiliarų

pralaidumo padidėjimą ir greitą skysčių praradimą iš

kraujagyslių į intersticinę terpę. Remiantis klini-

kiniais tyrimais, sunkūs nudegimai (>20 % kūno

paviršiaus ploto vaikams) per pirmąsias 24 valandas

gali sukelti net iki 10–15 % kūno svorio skysčių

praradimą, o tai ypač pavojinga dėl galimos

hipovoleminio šoko rizikos . Ši būklė reikalauja

intensyvios intraveninės skysčių terapijos pagal

specialiai vaikams adaptuotą Parklando formulę

arba modernias adaptuotas pediatrines protokolų

versijas [46].

Metabolinis atsakas į nudegimą vaikų amžiuje taip

pat išskirtinis. Hipermetabolinis atsakas vaikams

pasireiškia intensyviu simpatinės nervų sistemos

aktyvavimu, katecholaminų išsiskyrimu,

gliukoneogeneze ir proteolize, kurie lemia spartų

liesos kūno masės nykimą, raumenų atrofiją ir

imuninės sistemos slopinimą [47].

Prospektyviniuose tyrimuose nustatyta, kad BMR

po sunkių nudegimų gali padidėti net iki 150–200 %,

o ši būsena gali trukti iki 9–12 mėnesių, jei nėra

tinkamo gydymo ir mitybos palaikymo [48].

Siekiant kontroliuoti metabolinį atsaką, klinikinėje

praktikoje plačiai taikomas agresyvi mitybos

terapija mitybinis palaikymas, beta blokatorių (pvz.,

propranololio) vartojimas, kurie, kaip rodo

kontroliuojami klinikiniai tyrimai, reikšmingai

sumažina raumenų katabolizmą, pagerina žaizdų

gijimą ir sumažina komplikacijų dažnį [23].

Nudegimo žaizdų gylio ir ploto vertinimo

metodikos

Tikslus nudegimo žaizdos gylio ir ploto vertinimas

yra kertinis veiksnys parenkant gydymo strategiją ir

prognozuojant nudegimų eigą vaikų amžiuje.

Pagrindiniai vertinimo parametrai yra nudegimo

žaizdos plotas (išreikštas procentais nuo viso kūno

paviršiaus ploto, TBSA – angl. Total Body Surface

Area) bei gylis, kuris skirstomas į paviršinį (I ir IIa

laipsniai), dalinį (IIb laipsnis) ir pilną (III–IV

laipsniai) odos storio nudegimus [4]. Kadangi vaikų

kūno proporcijos kinta priklausomai nuo amžiaus,

tradicinės suaugusiems skirtos nudegimų ploto

vertinimo metodikos, tokios kaip Wallace'o

devynetų taisyklė, vaikų amžiuje yra mažiau tikslios

ir dažnai gali sukelti klaidų [49].

Plačiausiai klinikinėje praktikoje naudojama

vaikams adaptuota nudegimų ploto vertinimo

metodika – Lundo-Browderio lentelė. Ji pasižymi

tikslumu, nes įvertina skirtingų kūno sričių

santykinio ploto pokyčius pagal vaiko amžių.

Naujausios studijos rodo, kad Lundo-Browderio

lentelės tikslumas vaikų nudegimų centre vertinant

nudegimų plotą svyruoja nuo 95 iki 99 %, tuo tarpu

Wallace'o taisyklės tikslumas vaikų atveju gali

nukristi net iki 70–80 %, ypač jaunesnių nei 5 metų

pacientų grupėje [50]. Kita vertus, greitam

pirminiam vertinimui skubiosios pagalbos skyriuose

vis dar taikoma Wallace'o devynetų taisyklė, kurios

esmė – kūno paviršiaus suskirstymas į zonas po 9 %

arba jų kartotinius, tačiau šis metodas mažiau tikslus

dėl vaikų specifinių kūno proporcijų skirtumų [51].

Taip pat pastaruoju metu vis dažniau naudojami

skaitmeniniai metodai – tokie kaip lazerinė Doplerio

perfuzijos vaizdavimo technika ir spektroskopinė

analizė (Hyperspectral imaging – HSI). LDI

Journal of Medical Sciences. 4 Jun, 2025 - Volume 13 | Issue 4. Electronic - ISSN: 2345-0592

metodas remiasi mikrocirkuliacijos matavimu, kurį

lemia audinių perfuzija, leidžianti itin tiksliai

diferencijuoti paviršinius nudegimus nuo giliųjų jau

per pirmąsias 48 valandas [52]. Remiantis vienu

tyrimu, LDI jautrumas ir specifiškumas, vertinant

nudegimo gylį vaikams, gali siekti atitinkamai 97 %

ir 92 %, todėl šis metodas yra laikomas vienu

tiksliausių klinikinėje praktikoje [7]. HSI metodas

vertina audinių oksigenaciją ir hemoglobino kiekį

nudegimo žaizdoje, kuris koreliuoja su audinių

gyvybingumu ir leidžia patikimai prognozuoti

gijimą bei poreikį chirurginiam gydymui [53].

Kritinių nudegimų diagnostiniai kriterijai,

ankstyvo įvertinimo svarba vaikų populiacijoje

Tarptautinė Amerikos nudegimų asociacija (ABA)

nustato, kad vaikams nudegimai yra laikomi

kritiniais, jei nudegimų plotas viršija 10 % kūno

paviršiaus, jei yra bet kokio gylio nudegimai veido,

kaklo, kvėpavimo takų, lytinių organų, rankų ar

pėdų srityse arba jei yra elektriniai ar cheminiai

nudegimai nepriklausomai nuo ploto [54]. Ypač

svarbu anksti identifikuoti kvėpavimo takų

pažeidimus, kurie ženkliai padidina vaikų

mirštamumo riziką. Neseniai atliktoje

retrospektyvioje studijoje, apimančioje daugiau nei

500 vaikų pacientų, nustatyta, kad įkvėpus dūmų ar

karštų garų, net jei nėra išorinių nudegimų,

viršutinių kvėpavimo takų nudegimo požymiai

pasireiškė net 25–30 % pacientų ir buvo susiję su

beveik 5 kartus didesne mirties rizika bei

ilgalaikėmis komplikacijomis . Dėl to

rekomenduojama profilaktinė intubacija ir

bronchoskopija vaikams, turintiems bent minimalų

kvėpavimo takų pažeidimo įtarimą, ypač tais

atvejais, kai yra nudegimai veido srityje, užkimimas,

stridoras ar kvėpavimo sunkumas [55].

Ankstyva diagnostika apima ir sisteminės

uždegiminės reakcijos įvertinimą, naudojant tokius

biomarkerius kaip prokalcitoninas, CRB

(Creaktyvusis baltymas) ir interleukinai (IL-6, IL-

8). Šių biomarkerių padidėjimas per pirmąsias 24

valandas yra stipriai susijęs su komplikacijų, tokių

kaip sepsis ar dauginis organų nepakankamumas,

rizika. Neseniai atliktame prospektyviame tyrime

nustatyta, kad prokalcitonino koncentracija didesnė

nei 2 ng/mL pirmąją dieną po nudegimo vaikams

buvo susijusi su daugiau nei 80 % jautrumu ir 85 %

specifiškumu ankstyvam sepsio išsivystymui

prognozuoti [56]. Taip pat svarbu anksti

identifikuoti ir rabdomiolizę, kuri dažniausiai

stebima po elektrinių ar sunkių terminių nudegimų.

Kreatinkinazės (CK) padidėjimas daugiau nei 5

kartus virš normos yra kritinis rodiklis,

reikalaujantis intensyvios intraveninės skysčių

terapijos, kad būtų išvengta ūminio inkstų

pažeidimo ir elektrolitų disbalanso [57].

Vaiko nudegimo sunkumo skalės ir jų taikymas

klinikinėje praktikoje

Vaikų nudegimo sunkumo įvertinimui klinikinėje

praktikoje taikomos specifinės sunkumo skalės,

kurios padeda greitai nustatyti gydymo poreikį,

prognozuoti komplikacijų išsivystymo riziką bei

tinkamai paskirstyti gydymo resursus. Dažniausiai

naudojamos skalės yra ABSI (angl. Abbreviated

Burn Severity Index), Baux skalė, FLAMES skalė, ir

naujesnės pediatrinės skalės – PBSS (angl. Pediatric

Burn Severity Score) bei Garcés indeksas [58].

ABSI skalė yra viena plačiausiai taikomų nudegimo

sunkumo įvertinimo priemonių, kuri apima

nudegimo plotą, nudegimo gylį, įkvėpimo

pažeidimus, paciento amžių ir lytį. Skalė skirta

prognozuoti išgyvenamumą ir komplikacijas jau

pradiniame gydymo etape.

Neseniai atliktame prospektyviame tyrime, kuriame

dalyvavo 620 vaikų pacientų, nustatyta, kad ABSI

skalės taikymas per pirmąsias 24 valandas po

nudegimo leidžia numatyti mirštamumą ir

komplikacijas vaikų populiacijoje su daugiau nei 90

Journal of Medical Sciences. 4 Jun, 2025 - Volume 13 | Issue 4. Electronic - ISSN: 2345-0592

% jautrumu ir apie 85 % specifiškumu, jei skalės

balas yra 7 ar didesnis [59]. Baux skalė – tai

paprastas vertinimo įrankis, naudojamas greitam

prognozavimui ir susidedantis iš dviejų pagrindinių

rodiklių: paciento amžiaus ir bendro nudegimų ploto

procentais. Tačiau vaikų populiacijoje Baux skalė

turi ribotą prognostinę vertę dėl mažesnės pacientų

amžiaus variacijos bei neatspindi svarbių vaikų

organizmo fiziologinių savybių . Todėl vaikų

nudegimų gydyme dažniau rekomenduojama

naudoti pediatrines adaptacijas, pavyzdžiui, Garcés

indeksą, kuris atsižvelgia ne tik į amžių ir nudegimo

plotą, bet taip pat įtraukia papildomus kriterijus,

tokius kaip nudegimo gylis ir lokalizacija kritinėse

anatominėse srityse [60]. Garcés indeksas, specialiai

sukurtas pediatriniams pacientams, įvertina

nudegimo plotą, nudegimo gylį, vaiko amžių ir

pažeistų sričių lokalizaciją, ypač kvėpavimo takų ir

veido nudegimus. Klinikiniai tyrimai patvirtino, jog

Garcés indeksas turi didelį prognostinį tikslumą

nudegimų pacientams, kurių Garcés indekso balas

viršijo 70, komplikacijų dažnis siekė daugiau nei

60 %, o mirštamumas – iki 20 % [2].

Pastaruoju metu išpopuliarėjo FLAMES skalė, kuri

integruoja daugiau klinikinių parametrų ir yra

specialiai adaptuota vaikų intensyvios terapijos

skyriams. FLAMES skalė vertina: bendrą nudegimų

plotą, amžių, nudegimų lokalizaciją (veidas,

kvėpavimo takai), mechanizmą (elektriniai ar

cheminiai nudegimai) bei papildomas ligas.

Naujausioje retrospektyvinėje studijoje, kurioje

dalyvavo daugiau nei 800 nudegimus patyrusių

vaikų, FLAMES skalės balas ≥8 buvo susijęs su

daugiau nei 70 % komplikacijų tikimybe, o vaikų,

kuriems skalės balas buvo <5, komplikacijų dažnis

buvo mažesnis nei 10 % [61]. PBSS (Pediatric Burn

Severity Score) yra viena iš naujausių pediatrinių

sunkumo vertinimo skalių, kurios išskirtinumas –

papildomas sisteminių uždegimo biomarkerių

integravimas. Ši skalė vertina nudegimo plotą, gylį,

kvėpavimo takų pažeidimą, hipotermiją bei pirmųjų

24 valandų uždegiminių biomarkerių, tokių kaip

interleukinas-6 ir prokalcitoninas, koncentraciją.

Neseniai atliktame pilotiniame tyrime buvo

parodyta, kad PBSS skalės naudojimas turi

aukščiausią prognostinį tikslumą tarp pediatrinių

skalių – pacientams, kurių PBSS balas buvo aukštas

(>12), komplikacijų išsivystymo jautrumas ir

specifiškumas siekė net iki 95 % [62].

Pirminė pagalba ir pradinis nudegimų gydymas

Viena svarbiausių pirmosios pagalbos priemonių

yra greitas nudegimo žaizdos aušinimas, kuris

mažina audinių pažeidimo gylį, riboja uždegiminį

atsaką ir gerina vėlesnį gijimą. Remiantis

prospektyviniu tyrimu, kuriame dalyvavo daugiau

nei 2300 vaikų pacientų, greitas ir tinkamas

nudegimų aušinimas (apie 15–20 minučių vėsiu

vandeniu, 15–18 °C temperatūroje) per pirmąsias 30

minučių po traumos iki 25–30 % sumažina

chirurginės intervencijos poreikį, sutrumpina

hospitalizacijos trukmę vidutiniškai 3–5 dienomis ir

pagerina gijimo rezultatus . Tačiau svarbu vengti

pernelyg šalto vandens (<10 °C), kuris gali sukelti

periferinę vazokonstrikciją ir papildomai pažeisti

audinius [63].

Ankstyvoji skysčių terapija vaikams taip pat yra

kritinės svarbos, ypač nudegimams viršijant 10–15

% viso kūno paviršiaus ploto. Vaikams

rekomenduojama naudoti modifikuotą Parklando

formulę, kurią sudaro kristaloidų tirpalų (pvz.,

Ringerio laktato tirpalo) infuzija pagal schemą: 3–4

ml/kg/% TBSA per pirmąsias 24 valandas (pusė šio

kiekio suleidžiama per pirmąsias 8 valandas, likusi

dalis – per sekančias 16 valandų) [63]. Naujausių

retrospektyvių studijų duomenimis, nepakankamas

skysčių skyrimas pirmosiomis valandomis (mažiau

nei 70 % rekomenduojamo kiekio) buvo susijęs su

reikšmingai didesne ūminio inkstų pažeidimo (ŪIN)

rizika, kurios dažnis vaikų populiacijoje gali siekti

Journal of Medical Sciences. 4 Jun, 2025 - Volume 13 | Issue 4. Electronic - ISSN: 2345-0592

iki 20–30 % . Kita vertus, pernelyg agresyvus

skysčių skyrimas (>130 % nuo rekomenduojamos

normos) susijęs su plaučių edema, intrakranijine

hipertenzija ir blogesne bendra prognoze [64].

Skausmo valdymas pirmosiomis valandomis po

nudegimo yra kritinis komponentas siekiant

sumažinti vaikų patiriamą stresą ir išvengti

ilgalaikių psichologinių pasekmių. Remiantis

naujausiais kontroliuojamais klinikiniais tyrimais,

lengviems ir vidutinio sunkumo nudegimams

efektyvūs yra neopioidiniai analgetikai, tokie kaip

paracetamolis (15–20 mg/kg kas 6 val.) arba

ibuprofenas (5–10 mg/kg kas 8 val.) . Tačiau esant

vidutiniams ir sunkiems nudegimams dažnai būtini

stipresni analgetikai – opioidai (morfinas 0,05–0,1

mg/kg intraveniniu būdu arba fentanilis 1–2 µg/kg

intraveniniu būdu), kurie užtikrina efektyvesnę

analgeziją ir mažina streso hormonų išsiskyrimą

[64]. Tyrimai rodo, jog tinkamai kontroliuojant

ūminį skausmą, vaikų psichologinės komplikacijos

(pvz., potrauminio streso sutrikimas) sumažėja net

iki 50–70 % [65].

Intensyvi terapija ir hemodinamikos

stabilizavimas vaikams su sunkiomis nudegimo

traumomis

Intensyvios terapijos ir hemodinaminio

stabilizavimo poreikis ypač aktualus vaikams,

patyrusiems sunkius nudegimus (>20 % TBSA arba

esant kvėpavimo takų nudegimui). Kritinis

hemodinaminės būklės stabilizavimo etapas yra

cirkuliuojančio kraujo tūrio atstatymas ir sisteminės

hipoperfuzijos korekcija, pasitelkiant pažangias

invazines hemodinamikos stebėsenos priemones

(pvz., centrinį veninį kateterį, Doplerio ultragarsinį

širdies išmetimo matavimą) [66]. Naujausių tyrimų

duomenimis, pirmąsias 48 valandas po sunkių

nudegimų vaikams svarbu palaikyti vidutinį arterinį

kraujospūdį (MAP) tarp 55–70 mmHg priklausomai

nuo amžiaus, širdies susitraukimų dažnį (ŠSD)

koreguoti iki amžiaus normatyvų, ir sekti šlapimo

išsiskyrimą (norma ≥1 ml/kg/val.) kaip pagrindinį

perfuzijos rodiklį [14]. Taip pat rekomenduojama

invaziškai sekti laktato kiekį kraujyje – laktato

koncentracija virš 4 mmol/l per pirmąsias 24

valandas reikšmingai koreliuoja su didesne

mirštamumo rizika (iki 30–50 %) ir komplikacijų

dažniu [66].

Vaikų nudegimų intensyviojoje terapijoje vis

dažniau naudojami koloidiniai tirpalai (pvz., 5 %

albumino tirpalas), ypač antrojoje gydymo fazėje

(po pirmųjų 24 val.). Remiantis randomizuotais

kontroliuojamais tyrimais, albumino vartojimas

nudegimų gydyme, palyginus su vien kristaloidų

tirpalais, sumažina bendrą skysčių poreikį net 25–

30 %, sumažina audinių edemą ir pagerina hemo-

dinaminį stabilumą [66]. Tačiau jų ankstyvas (<24

val.) skyrimas vis dar kelia kontroversijų dėl

galimos edemos paūmėjimo rizikos.Sunkiausiais

atvejais, esant atspariam šokui ar dideliems nude-

gimams (>40 % TBSA), gali būti naudojami ir

vazopresoriai – dažniausiai norepinefrinas (0,05–

0,2 µg/kg/min.) arba dopaminas (5–10 µg/kg/min.),

nors jų vartojimas vaikų nudegimų gydyme lieka

rezervinis dėl galimos periferinės išemijos

rizikos [67].

Ankstyvoji infekcijų prevencija ir antibiotikų

terapijos reikšmė vaikų nudegimų gydyme

Ankstyvoji infekcijų prevencija ir tinkamai parinkta

antibiotikų terapija yra kritinės svarbos vaikų

nudegimų gydyme, kadangi infekcinės

komplikacijos tebėra viena iš dažniausių

mirštamumo priežasčių pediatrinėje populiacijoje,

patyrusioje nudegimus. Naujausių tyrimų

duomenimis, iki 75 % visų mirčių nudegimus

patyrusių vaikų tarpe siejama būtent su infekcinėmis

komplikacijomis, dažniausiai sepsiu, pneumonija

arba žaizdų infekcija [68].

Journal of Medical Sciences. 4 Jun, 2025 - Volume 13 | Issue 4. Electronic - ISSN: 2345-0592

Infekcijų rizikos veiksniai po nudegimų yra gausūs:

žaizdos nekrozė, odos barjero funkcijos praradimas,

ilgalaikė hospitalizacija, invazinės procedūros bei

natūralus vaikų imuninės sistemos nesubrendimas.

Nudegimo žaizdose dažniausiai izoliuojami

patogenai yra Staphylococcus aureus, įskaitant

atsparius meticilinui kamienus (MRSA),

Pseudomonas aeruginosa, Acinetobacter

baumannii, Klebsiella pneumoniae ir Candida rūšys

[68]. Retrospektyvinė studija, analizuojanti daugiau

nei 1000 nudegimų atvejų vaikų amžiuje, parodė,

kad iki 60 % hospitalinių infekcijų sukėlėjų yra

daugeliui antibiotikų atsparios bakterijos, ypač

MRSA ir karbapenemams atsparios gramnei-

giamosios lazdelės (2). Remiantis 2021 metų

sistemine literatūros apžvalga, profilaktinis

sisteminių antibiotikų skyrimas visiems vaikams po

nudegimų nėra rutiniškai rekomenduojamas,

kadangi neįrodyta tokio požiūrio nauda mažinant

infekcijų dažnį, tačiau žymiai padidėja

antibiotikams atsparių bakterijų selekcijos rizika

[69]. Vietoje to, rekomenduojamas selektyvus

profilaktinis vietinių antibiotikų vartojimas,

derinant su ankstyvu chirurginiu nekrozinių audinių

pašalinimu. Naujausios randomizuotos

kontroliuojamos studijos, įtraukiančios vaikų

pacientus, palygino kelių vietinių antimikrobinių

preparatų veiksmingumą: sidabro sulfadiazinas

(Flamazine®), sidabro nanokristalai (Acticoat®),

mupirocino pagrindo tepalai (Bactroban®), bei jodo

pagrindu sukurti tepalai (povidono jodas –

Betadine®) . Buvo nustatyta, jog sidabro

nanokristalų pagrindu pagaminti preparatai (pvz.,

Acticoat®) efektyviau mažina infekcijų dažnį (apie

15–20 % mažiau infekcijų nei naudojant sidabro

sulfadiaziną), taip pat reikšmingai sutrumpina

gydymo trukmę ir nudegimų gijimo laiką [70]. Taip

pat naujausi tyrimai rodo teigiamą poveikį

naudojant biosintezinius žaizdų tvarsčius ir

preparatus su antimikrobiniais peptidais (pvz., LL-

37), kurie užtikrina platesnio spektro antimikrobinį

veikimą, mažesnį atsparumo vystymosi dažnį ir tuo

pačiu skatina spartesnį audinių gijimą, mažina

uždegimą bei randų formavimąsi [71].

Eksperimentinės klinikinės studijos, atliktos JAV ir

Europoje vaikų nudegimų centruose parodė, jog

biosinteziniai antimikrobiniai preparatai (pvz.,

kolageno-chitozano matricos su antimikrobiniais

peptidais) net iki 25–30 % efektyviau sumažina

žaizdos infekcijų ir hospitalinių komplikacijų dažnį

lyginant su tradiciniais sidabro sulfadiazino

preparatais [72].

Antibiotikų terapijos indikacijomis išlieka tik

diagnozuotos infekcijos ar sisteminio uždegiminio

atsako požymiai, pavyzdžiui, febrilus karščiavimas,

didėjanti leukocitozė, padidėjęs prokalcitonino arba

CRB lygis kraujyje. Pirmojo pasirinkimo

antibiotikai vaikų nudegimų infekcijoms gydyti

dažniausiai yra beta-laktamų grupės antibiotikai,

pavyzdžiui, cefepimas (100–150 mg/kg/d parai,

padalijant į 2–3 dozes), piperacilinas-tazobaktamas

(200–300 mg/kg/d parai), arba, esant MRSA

infekcijos įtarimui, vankomicinas (40–60 mg/kg/d

parai) [73]. Klinikinės studijos, vertinusios

antibiotikų terapijos efektyvumą vaikų nudegimų

atveju, nustatė, jog laiku pradėtas gydymas pagal

patogeno jautrumą sumažina mirštamumo riziką net

iki 40–50 %, taip pat reikšmingai sutrumpina

intensyvios terapijos trukmę bei hospitalizacijos

laiką [74].

Indikacijos chirurginiam gydymui ir optimalaus

laiko parinkimas vaikams

Chirurginis gydymas vaikų nudegimų atvejais yra

būtina gydymo dalis, ypač kai nudegimai yra gilūs

(daliniai ar viso odos storio), apimantys daugiau nei

10–15 proc. kūno paviršiaus ploto, arba lokalizuoti

funkciškai ir kosmetiškai svarbiose srityse, tokiose

kaip veidas, plaštakos, pėdos ir sąnarių zonos [75].

Svarbiausia chirurginio gydymo indikacija yra

Journal of Medical Sciences. 4 Jun, 2025 - Volume 13 | Issue 4. Electronic - ISSN: 2345-0592

nekroziniai, gyvybingumą praradę audiniai, kurie

tampa infekcijų židiniu, trikdo gijimą ir ilgina

hospitalizaciją. Klinikiniai tyrimai rodo, jog

ankstyvas chirurginis gydymas (per pirmąsias 72

val. po nudegimo) sumažina infekcijų dažnį iki 60

proc., hospitalizacijos laiką vidutiniškai 5–7

dienomis, taip pat ženkliai pagerina gijimo prognozę

bei kosmetinius rezultatus [8]. Pagrindinis kriterijus,

lemiantis operacijos laiką – nudegimų gylis.

Paviršiniai nudegimai (epidermio ir paviršinių

dermos sluoksnių pažeidimai, I-IIa laipsnis)

paprastai gydomi konservatyviai. Gilieji daliniai

(IIb laipsnis) ir pilno odos storio (III-IV laipsnis)

nudegimai reikalauja aktyvios chirurginės

intervencijos. Ankstyva intervencija leidžia užkirsti

kelią antrinei audinių infekcijai, randų hipertrofijai

ir kontraktūrų išsivystymui [75]. Tarptautinė

Amerikos nudegimų asociacija (ABA)

rekomenduoja, kad gilūs nudegimai būtų

chirurgiškai apdorojami kuo greičiau po paciento

būklės stabilizavimo, idealiu atveju – per pirmąsias

24–72 valandas po traumos . Be laiko, taip pat

atsižvelgiama į bendrą paciento būklę –

hemodinaminį stabilumą, skysčių balansą, mitybinę

būklę ir koaguliacijos rodiklius. Pastarųjų metų

tyrimuose pabrėžiama, jog optimaliam chirurginiam

gydymui būtina kontroliuoti paciento homeostazę:

INR reikšmės turėtų būti mažesnės nei 1,5,

trombocitų kiekis ne mažesnis kaip 100 x10^9/l,

hemoglobino koncentracija kraujyje – virš 80–90

g/l, o serumo albumino koncentracija – ne mažiau

kaip 25–30 g/l [76].

Chirurginės technikos: nudegusių audinių

ekscizija, nekrektomija

Vienas iš pagrindinių chirurginio gydymo etapų

vaikų nudegimų atveju yra negyvų (nekrozinių)

audinių pašalinimas – nekrektomija. Nekrektomija

gali būti paviršinė arba gilioji (fascijinė

nekrektomija), priklausomai nuo pažeidimo gylio ir

lokalizacijos [77].

Paviršinė (tangentinė) nekrektomija – tai

chirurginė technika, kai pašalinamas tik nekrozinis

epidermis ir viršutiniai dermos sluoksniai.

Procedūra atliekama specialiu dermatomo peiliu,

kuris nustatomas iš anksto pasirinktame gylyje

(paprastai 0,2–0,5 mm). Audiniai pjaunami

tangentiniu judesiu, kol matomas kraujavimas iš

sveikų dermos kapiliarų – vadinamosios „taškinės

kraujosruvos“ („pin-point bleeding“), signali-

zuojančios, jog pasiektas sveikas, gyvybingas

dermos sluoksnis [77]. Remiantis naujausių tyrimų

duomenimis, tangentinė ekscizija ypač rekomen-

duojama veido, plaštakų ir kitų kosmetiškai jautrių

sričių nudegimams gydyti, nes ši technika

maksimaliai išsaugo sveikus dermos audinius,

mažina randų formavimosi riziką ir suteikia

geriausius estetinius rezultatus [78].

Gilioji (fascijinė) nekrektomija – invazinė

technika, naudojama esant sunkiems, giliesiems

nudegimams (III-IV laipsnio). Jos metu atliekamas

gilus pjūvis iki fascijos sluoksnio, kuris pašalina

visus nekrozinius audinius, įskaitant poodinį audinį

ir gilesnius raumenų sluoksnius, taip užtikrinant

pilną nekrotinio audinio pašalinimą . Procedūra

atliekama skalpeliu, atliekant odos pjūvius nuo

sveikos odos link pažeistų audinių, kontroliuojant

kraujavimą elektrokauteriu. Atlikus eksciziją iki

fascijos, chirurginė žaizda uždengiama odos

transplantatais (autologiniais odos lopais) arba

laikinomis priemonėmis (pvz., biosintetiniais

pakaitalais), kol bus atlikta galutinė odos

transplantacija [77].

Operacijos metu atliekamas kruopštus hemostazės

valdymas – naudojamas elektrokauteris, bipolinės

diatermijos aparatas, vietinis hemostazinis tirpalas

(pvz., adrenalino tirpalas 1:200 000 koncentracija).

Naujausi tyrimai rodo, kad tinkamai kontroliuojant

hemostazę operacijos metu, sumažinamas kraujo

Journal of Medical Sciences. 4 Jun, 2025 - Volume 13 | Issue 4. Electronic - ISSN: 2345-0592

perpylimo poreikis net iki 40 proc. [79]. Po

operacijos chirurginė žaizda dažniausiai

uždengiama steriliais tvarsčiais, impregnuotais

antibakterinėmis priemonėmis (pvz., sidabro

nanokristalais, jodo ar mupirocino pagrindu).

Šiuolaikinės tendencijos pabrėžia minimaliai

invazinių metodikų naudą vaikų nudegimų

chirurgijoje. Naujausios literatūros apžvalgos

duomenimis, tangentinės nekrektomijos naudojimas

kartu su pažangiomis biosintetinėmis dangomis gali

sutrumpinti nudegimų gijimo laiką net 20–30 proc.,

sumažinti hospitalizacijos trukmę vidutiniškai 3–5

dienomis ir pagerinti vaikų funkcinį bei kosmetinį

gijimo rezultatą [15].

Odos transplantacija: autotransplantatai,

alotransplantatai, ksenotransplantatai, jų

privalumai ir trūkumai

Vaikų nudegimų chirurgijoje vienas svarbiausių

etapų yra tinkamas chirurginių žaizdų uždengimas,

dažniausiai naudojant įvairių tipų odos

transplantatus. Transplantatai parenkami

atsižvelgiant į žaizdos gylį, dydį, lokalizaciją, taip

pat į bendrą paciento būklę ir esamus audinių

išteklius.

Autotransplantatai – tai auksinis standartas gydant

vaikų nudegimus dėl jų mažos atmetimo reakcijos

rizikos, greito prigijimo ir puikaus kosmetinio

rezultato [80]. Dažniausiai naudojami skeltinės odos

transplantatai (angl. split-thickness skin grafts –

STSG), kurie apima epidermį ir dalį dermos (0,2–0,5

mm storio). Jie paimami dermatomo peiliu

dažniausiai nuo šlaunų ar sėdmenų sričių, donorinė

vieta užgyja per 7–14 dienų, o transplantatai prigyja

per 5–7 dienas . Skeltinės odos transplantatai gali

būti dedami kaip vientisas odos lopas arba tinklelio

(angl. mesh) forma, kuri padidina transplantato plotą

santykiu nuo 1:1,5 iki 1:6 [81]. Naujausių klinikinių

studijų duomenimis, vaikams naudojant STSG

transplantatus 1:3 santykiu, pasiekiamas optimalus

rezultatas tarp gijimo laiko (vidutiniškai 10 dienų) ir

transplantato kosmetinio efekto, su hipertrofinių

randų formavimosi dažniu mažesniu nei 15 % [5].

Alotransplantatai – tai žmogaus odos donoriniai

transplantatai, naudojami laikinam nudegimų

padengimui, kai nėra pakankamai autologinės odos.

Alotransplantatai efektyviai sumažina skysčių

praradimą, infekcijų riziką, taip pat pagerina bendrą

paciento būklę prieš atliekant galutinę

autotransplantaciją [80]. Šių transplantatų

prigijimas yra laikinas (2–3 savaitės), nes vyksta

imuninis atmetimas dėl HLA antigenų

nesuderinamumo, tačiau per šį laikotarpį

alotransplantatas ženkliai sumažina sistemines

komplikacijas ir mirštamumo rodiklius iki 30–40 %

sunkių nudegimų atvejais [7]. Donorinė oda

dažniausiai gaunama iš odos bankų, laikoma

krioprezervuotoje (-80 °C) būklėje, taip pat gali būti

naudojama liofilizuota forma.

Ksenotransplantatai – gyvūninės kilmės odos

transplantatai (dažniausiai kiaulių oda), kurie

naudojami kaip laikinas dengiamasis sluoksnis esant

dideliems odos trūkumams. Ksenotransplantatų

pagrindinis privalumas – lengvas prieinamumas ir

maža kaina, tačiau pagrindinis trūkumas – trumpas

gyvavimo laikas dėl greito imuninio atmetimo (apie

5–10 dienų) ir galimos alerginės reakcijos [80].

Remiantis klinikinių tyrimų duomenimis,

ksenotransplantatai iki 50 % sumažina skysčių

netekimą ir infekcijų riziką per pirmąsias 7 dienas

po operacijos, tačiau ilgalaikis jų naudojimas yra

ribotas dėl imunologinių reakcijų [82].

Naujausios regeneracinės medicinos

technologijos nudegimų gydyme (ląstelių

terapija, kamieninių ląstelių panaudojimas,

audinių inžinerija)

Pastaruoju metu sparčiai vystomos regeneracinės

medicinos technologijos suteikia naujų galimybių

vaikų nudegimų chirurgijoje. Viena pažangiausių

Journal of Medical Sciences. 4 Jun, 2025 - Volume 13 | Issue 4. Electronic - ISSN: 2345-0592

krypčių – ląstelių terapija, įskaitant kamieninių

ląstelių taikymą, biosintezinius odos pakaitalus ir

audinių inžineriją [13].

Kamieninių ląstelių terapija – ypatingai

perspektyvus gydymo metodas, naudojant

autologines mezenchimines kamienines ląsteles

(angl. MSC), kurios dažniausiai gaunamos iš kaulų

čiulpų, riebalinio audinio arba virkštelės kraujo.

MSC pasižymi stipriomis priešuždegiminėmis,

angiogeninėmis ir regeneracinėmis savybėmis, todėl

jų panaudojimas ženkliai pagerina gijimo procesą,

sumažina randų formavimąsi bei randinių

kontraktūrų dažnį [81]. Viena pilotinė klinikinė

studija, įtraukusi 60 vaikų pacientų su giliais

nudegimais, parodė, kad MSC injekcija į nudegimo

žaizdas pagreitino gijimą iki 40 % (nuo vidutiniškai

14 dienų iki 8 dienų), taip pat randų hipertrofijos

dažnis sumažėjo nuo 30 % kontrolinėje grupėje iki

12 % gydomoje grupėje [14].

Biosinteziniai odos pakaitalai – tai laboratorinėmis

sąlygomis sukurti pakaitalai, tokie kaip „Integra®“

(kolageno-gliukozaminoglikano matrica su silikono

membrana) ar „Biobrane®“ (silikonizuotas

biosintezinis nailono tinklas su kolageno sluoksniu).

Šie pakaitalai yra skirti dengti gilias žaizdas, kol

regeneruoja paciento oda. Prospektyvinė studija,

lyginanti Integra® su įprastiniais autotransplantatais

vaikų nudegimų gydyme, parodė, kad Integra®

sumažina hipertrofinių randų formavimosi riziką iki

25–30 %, taip pat ženkliai pagerina sąnarių judesių

amplitudę [83].

Audinių inžinerijos technologijos – pažangiausios

priemonės, tokios kaip autologiniai epidermio

lakštai, kultivuoti iš paties paciento keratinocitų,

leidžia uždengti didelius nudegimo plotus, kai

autotransplantatai nėra prieinami. „Cultured

epidermal autografts“ (CEA) technika, naudojant

paciento epidermio ląsteles, laboratorijoje

užaugintas ant fibrino ar kolageno matricų,

pasižymėjo iki 70–80 % gijimo efektyvumumo

procentu, ypač gydant vaikus su daugiau nei 50 %

kūno paviršiaus nudegimais [84]. Tačiau

pagrindiniai trūkumai – ilgas epidermio lakštų

auginimo laikotarpis (2–4 savaitės) ir didelės

procedūros sąnaudos.

Ūminės komplikacijos (šokas, sepsis, dauginis

organų nepakankamumas)

Vaikų nudegimų gydyme dažniausiai pasitaikančios

ir didžiausią mirties riziką keliančios ūminės

komplikacijos yra hipovoleminis šokas, sepsis ir

dauginis organų nepakankamumas. Hipovoleminis

šokas išsivysto dėl reikšmingo skysčių praradimo iš

kraujagyslių vidaus į audinių intersticinę terpę per

pažeistų audinių kapiliarus, kurių pralaidumas

ženkliai padidėja dėl sisteminės uždegiminės

reakcijos. Naujausių tyrimų duomenimis, nudegimų

sukeltas šokas vaikų amžiuje dažniausiai pasireiškia

nudegus daugiau kaip 15–20 % viso kūno paviršiaus

ploto (TBSA), ir jam būdinga greitai progresuojanti

hipotenzija, audinių hipoperfuzija, laktatacidozė bei

periferinė išemija (1,2). Molekuliniame lygmenyje

šokas inicijuoja uždegiminių mediatorių kaskadą

(TNF-α, IL-6, IL-8), kuri lemia tolesnę

vazodilataciją, kapiliarų pralaidumo didėjimą ir

skysčių nuotėkį, taip dar labiau gilindama

sisteminius pažeidimus [3,4]. Sepsis – viena

sunkiausių ūminių komplikacijų po nudegimų,

kuriai būdinga nekontroliuojama sisteminė infekcija

su organų disfunkcija. Didžiausia rizika sepsio

išsivystymui yra per pirmąją gydymo savaitę, kai

išryškėja sisteminės uždegiminės reakcijos ir

infekcijos židinių susidarymas [5]. Molekuliniai

tyrimai patvirtino, kad nudegimo žaizdoje susidaro

mikrobiologinė bioplėvelė (biofilmas), kuri didina

bakterijų (pvz., MRSA, Pseudomonas aeruginosa)

atsparumą antibiotikams ir imuniniams

mechanizmams [6]. Naujausi prospektyviniai

tyrimai parodė, jog vaikams po nudegimų padidėjęs

prokalcitonino (PCT >2 ng/ml), IL-6 (>200 pg/ml)

Journal of Medical Sciences. 4 Jun, 2025 - Volume 13 | Issue 4. Electronic - ISSN: 2345-0592

ir IL-8 (>150 pg/ml) kiekis per pirmąsias 48

valandas yra reikšmingi ankstyvieji sepsio žymenys,

kurie iki 90 % tikslumu prognozuoja organų

disfunkciją ir mirštamumo riziką [7,8]. Dauginis

organų nepakankamumas (DODS) – tai galutinė

sisteminės uždegiminės reakcijos ir audinių

hipoperfuzijos išraiška, apimanti bent du ar daugiau

gyvybiškai svarbių organų sistemų (inkstų, plaučių,

kepenų, širdies). Pediatrinėje populiacijoje MODS

dažniausiai prasideda nuo ūminio inkstų pažeidimo

(ŪIN), po kurio seka ŪRDS ir kepenų

nepakankamumas. Tyrimai rodo, kad daugiau kaip

25 % kūno paviršiaus nudegimų atveju MODS

dažnis vaikų tarpe gali siekti net iki 40–60 % (9).

MODS patofiziologijoje svarbiausia reikšmė tenka

sisteminei uždegiminių mediatorių (TNF-α, IL-1β,

IL-6), oksidacinio streso ir mitochondrijų

disfunkcijos sąveikai, kuri lemia organų

mikrocirkuliacijos pažeidimą, audinių nekrozę ir

tolesnį uždegiminės reakcijos stiprėjimą [10,11].

Vėlyvosios komplikacijos (randai, hipertrofiniai

randai, keloidai, sąnarių kontraktūros)

Vėlyvosios nudegimų komplikacijos apima

ilgalaikius audinių struktūrinius pakitimus, iš kurių

svarbiausios – randai, hipertrofiniai randai, keloidai

ir sąnarių kontraktūros. Šių komplikacijų

patogenezės pagrindas – sutrikęs kolageno

metabolizmas, ląstelių proliferacijos ir apoptozės

disbalansas bei patologinė fibroblastų aktyvacija,

lemiančios perteklinį randinio audinio forma-

vimąsi [12]. Hipertrofiniai randai vaikams

pasireiškia iki 70 % visų gilių derminių ir viso odos

storio nudegimų atvejų, ypatingai intensyviai

progresuoja per pirmuosius 6 mėnesius po gijimo ir

pasižymi padidėjusia angiogeneze, kolageno

pertekliumi bei uždegiminių ląstelių infiltracija [13].

Naujausi molekuliniai tyrimai išskiria padidintą

TGF-β (transformuojančio augimo faktoriaus-beta),

CTGF (jungiamojo audinio augimo faktoriaus) ir

PDGF (trombocitų kilmės augimo faktoriaus)

ekspresiją hipertrofiniuose randuose, kurie skatina

fibroblastų proliferaciją ir patologinę kolageno

sintezę [14]. Keloidiniai randai – dar intensyvesnio

fibroproliferacinio atsako pasekmė, išsiplečiantys

už pirminės žaizdos ribų, retesni vaikų populiacijoje

(iki 15 %), bet pasižymi sunkia gydymo eiga dėl

stipraus kolageno depozito ir fibroblastų

hiperaktyvumo [15]. Keloidų formavimosi

mechanizmuose svarbi genetinė predispozicija, IL-

4, IL-13 citokinų padidėjusi ekspresija, taip pat

sutrikusi matrikso metaloproteinazių (MMP)

pusiausvyra, kurios nepakankamai efektyviai skaido

perteklinį kolageną [16]. Sąnarių kontraktūros yra

viena sunkiausių funkcinių komplikacijų,

pasireiškianti iki 40–50 % sunkių nudegimų atvejų.

Jos vystosi dėl randinio audinio kontrakcijos ir

miofibroblastų aktyvacijos, taip ribojant sąnarių

judesių amplitudę [17]. Patogenezės centre –

mechaninis odos įtempimas gijimo metu, kuris

skatina miofibroblastų diferenciaciją, išskiriančią

alfa-lygiųjų raumenų aktiną (α-SMA) ir skatinančią

stiprią audinių kontrakciją (18). Naujausi

tyrimairodo, jog ankstyva reabilitacija, įskaitant

fizinę terapiją, kompresinius drabužius ir lazerines

procedūras, sumažina kontraktūrų riziką daugiau nei

50 % vaikams su giliais nudegimais [19].

Psichologinės ir socialinės komplikacijos po

vaikų nudegimų: potrauminio streso sutrikimas,

nerimo ir depresijos sutrikimai, socialinė

adaptacija

Vaikų nudegimų pasekmės neapsiriboja vien

fiziniais pažeidimais, jie taip pat dažnai sukelia

reikšmingas psichologines ir socialines

komplikacijas, kurios gali tęstis ilgai po fizinio

traumos sugijimo.

Potrauminis streso sutrikimas – viena iš dažniausių

ir sunkiausių psichologinių komplikacijų,

diagnozuojama nuo 13 iki 45 % vaikų po sunkių

Journal of Medical Sciences. 4 Jun, 2025 - Volume 13 | Issue 4. Electronic - ISSN: 2345-0592

nudegimų [85]. Naujausių tyrimų duomenimis,

PTSS išsivystymui didžiausią įtaką turi nudegimų

plotas (>10 % TBSA), skausmo intensyvumas

gydymo metu, hospitalizacijos trukmė bei

papildomų chirurginių intervencijų skaičius.

Patofiziologiškai PTSS atsiradimas susijęs su

kortizolio reguliacijos sutrikimu, migdolinio kūno

hiperaktyvumu ir padidėjusiu katecholaminų

išsiskyrimu, kuris lemia ilgalaikį neuroendokrininės

sistemos jautrumą stresui [86]. Kontroliuojamos

klinikinės studijos, atliktos vaikų nudegimų

centruose nustatė, jog ankstyva psichologinė

intervencija per pirmąsias 4–6 savaites po traumos,

įskaitant kognityvinę-elgesio terapiją (KET), iki

60 % sumažina PTSS simptomų dažnį ir

intensyvumą [87].

Nerimo ir depresijos sutrikimai yra dažni ilgalaikiai

psichikos sveikatos sutrikimai, išsivystantys 20–

35 % nudegimus patyrusių vaikų. Didžiausią įtaką

jų formavimuisi turi matomų randų buvimas (ypač

veido ir rankų srityse), patirtas ilgalaikės

hospitalizacijos stresas, taip pat socialinės

stigmatizacijos patirtis [85]. Neseniai atliktoje

studijoje su 150 vaikų, kurie patyrė nudegimus,

buvo nustatyta, jog net po 5 metų 28 % iš jų turėjo

kliniškai reikšmingų depresijos simptomų, o 32 %

pasižymėjo padidėjusiais nerimo rodikliais.

Vaikams su veido nudegimais šie rodikliai buvo

beveik du kartus didesni . Depresijos ir nerimo

patogenezėje akcentuojama serotonino ir kitų

neurotransmiterių pusiausvyros sutrikimų įtaka,

dažnai reikalingas kompleksinis gydymas, įskaitant

selektyvius serotonino reabsorbcijos inhibitorius

(SSRI), pvz., sertraliną ar fluoksetiną, kurie,

remiantis klinikiniais tyrimais, veiksmingi 70–80 %

vaikų pacientų [88].

Reabilitacijos principai ir metodikos po

nudegimų vaikams: kineziterapijos, ergote-

rapijos ir kompresinės terapijos efektyvumas

Ankstyva ir kompleksinė reabilitacija po nudegimų

yra neatsiejama efektyvaus vaikų nudegimų gydymo

dalis. Šiuolaikinėmis studijomis įrodyta, kad

integruotos reabilitacijos programos, įtraukiant

kineziterapiją, ergoterapiją bei kompresinę terapiją,

ženkliai sumažina ilgalaikių komplikacijų, tokių

kaip hipertrofiniai randai, kontraktūros ir funkcijos

apribojimai, riziką Naujausio randomizuoto

kontroliuojamo tyrimo duomenimis, anksti pradėta

kineziterapija (per pirmąsias 72 val.) gali iki 30–40

% pagerinti sąnarių judrumą, mažinti skausmą ir

audinių edemą, aktyvuojant audinių

mikrocirkuliaciją ir limfos nutekėjimą [89].

Naujausios prospektyvinės studijos įrodo, jog

nuolatinė ergoterapinė intervencija (fizinės

užduotys, adaptuotų priemonių naudojimas,

smulkiosios motorikos pratimai) sumažina

kasdienės veiklos apribojimus iki 40–60 %,

ypatingai plaštakų, dilbių ir veido nudegimų atvejais

[90]. Remiantis naujausiomis literatūros

apžvalgomis, tinkamai pritaikyta kompresinė

terapija 15–25 mmHg slėgiu 23 valandas per parą

sumažina hipertrofinių randų susidarymo riziką

vaikams iki 70 %, pagerina audinių remodeliaciją,

reguliuoja kolageno skaidulų išsidėstymą bei

mažina miofibroblastų aktyvumą [91].

Farmakologinės priemonės randų prevencijai ir

gydymui po nudegimų: efektyvumo įvertinimas

klinikiniuose tyrimuose

Randų prevencijai ir gydymui po nudegimų vaikams

plačiai naudojamos įvairios farmakologinės

priemonės, kurių veiksmingumas įrodytas naujausių

klinikinių tyrimų metu. Viena dažniausiai taikomų

medžiagų yra silikonas (gelio ar pleistrų forma).

Randomizuotos kontroliuojamos tyrimas

duomenimis, silikonas reguliuoja fibroblastų

aktyvumą, mažina epidermio vandens netekimą ir

slopina uždegiminę reakciją, tokiu būdu iki 60 %

sumažindamas randų dydį, paraudimą bei niežėjimą

Journal of Medical Sciences. 4 Jun, 2025 - Volume 13 | Issue 4. Electronic - ISSN: 2345-0592

[92]. Kortikosteroidų injekcijos (triamcinolono

acetonidas 10–20 mg/ml) yra kita efektyvi priemonė

hipertrofinių randų ir keloidų gydymui, tačiau dėl

sisteminių šalutinių reiškinių jų vartojimas vaikų

populiacijoje yra ribotas. Naujausi klinikiniai

tyrimai parodė, jog lokaliai leidžiamas

triamcinolonas mažina TGF-β1 ekspresiją

fibroblastuose, slopindamas randinio audinio

formavimąsi iki 40–50 % [93]. Taip pat vis daugiau

dėmesio skiriama botulino toksino A (BTX-A)

panaudojimui randų valdyme. 2022 metais atlikta

pilotinis klinikinis tyrimas parodė, kad ankstyva

BTX-A injekcija nudegimo zonoje vaikams

reikšmingai sumažino randinio audinio plotą,

paraudimą bei pagerino odos elastingumą net iki 30–

40 %, lyginant su kontrole [94]. BTX-A poveikis

siejamas su miofibroblastų aktyvumo sumažėjimu ir

TGF-β signalinio kelio moduliavimu.

4. Išvados:

Apibendrinant, vaikų nudegimų gydyme ankstyvas

chirurginis audinių pašalinimas ir odos

transplantacija išlieka esminiais veiksniais,

lemiančiais gerus gydymo rezultatus ir mažesnę

komplikacijų riziką. Naujausios chirurginės

technologijos ir pažangūs biosintetiniai odos

pakaitalai leidžia ženkliai pagerinti gijimo greitį bei

sumažinti randėjimą. Regeneracinės medicinos

metodai, tokie kaip kamieninių ląstelių terapija,

suteikia papildomų galimybių optimizuoti gijimą ir

funkcinius rezultatus. Tačiau gydant pediatrinius

pacientus būtinas kruopštus ilgalaikių pasekmių,

ypač hipertrofinių randų, sąnarių kontraktūrų bei

psichologinių sutrikimų (PTSS, depresijos, nerimo)

valdymas, naudojant ankstyvą multidisciplininę

reabilitaciją. Ateities tyrimai turėtų orientuotis į

objektyvius funkcinius vertinimus, naujų

technologijų (genų terapijos, nanomedicinos,

dirbtinio intelekto) integraciją bei psichosocialinių

veiksnių ilgalaikę analizę, siekiant toliau gerinti

vaikų nudegimų gydymo rezultatus ir gyvenimo

kokybę.

Literatūro šaltiniai

Burns. Who.int n.d.

https://www.who.int/news-room/fact-

sheets/detail/burns (accessed March 29, 2025).

Brusselaers N, Monstrey S, Vogelaers D, Hoste

E, Blot S. Severe burn injury in Europe: a

systematic review of the incidence, etiology,

morbidity, and mortality. Crit Care

2010;14:R188. https://doi.org/10.1186/cc9300.

Herndon DN. Pediatric burn management. vol.

16. Elsevier; 2018.

Hettiaratchy S, Dziewulski P. Pathophysiology

and types of burns. BMJ 2004;328:1427–9.

Janzekovic Z. A new concept in the early

excision and immediate grafting of burns. J

Trauma 1970;10:1103–8.

https://doi.org/10.1097/00005373-197012000-

00001.

Monstrey S, Hoeksema H, Verbelen J, Pirayesh

A, Blondeel P. Assessment of burn depth and

burn wound healing potential. Burns

2008;34:761–9.

https://doi.org/10.1016/j.burns.2008.01.009.

Hoeksema H, Van de Sijpe K, Tondu T, Hamdi

M, Van Landuyt K, Blondeel P, et al. Accuracy

of early burn depth assessment by laser

Doppler imaging on different days post burn.

Burns 2009;35:36–45.

https://doi.org/10.1016/j.burns.2008.08.011.

Ong YS, Samuel M, Song C. Meta-analysis of

early excision of burns. Burns 2006;32:145–

50.

https://doi.org/10.1016/j.burns.2005.09.005.

Romanowski KS, Carson J, Pape K, Bernal E,

Sharar S, Wiechman S, et al. American burn

Journal of Medical Sciences. 4 Jun, 2025 - Volume 13 | Issue 4. Electronic - ISSN: 2345-0592

association guidelines on the management of

acute pain in the adult burn patient: A review

of the literature, a compilation of expert

opinion and next steps. J Burn Care Res

2020;41:1152–64.

https://doi.org/10.1093/jbcr/iraa120.

10.

Jeschke MG, Gauglitz GG, Kulp GA, Finnerty

CC, Williams FN, Kraft R, et al. Long-term

persistance of the pathophysiologic response to

severe burn injury. PLoS One 2011;6:e21245.

https://doi.org/10.1371/journal.pone.0021245.

11.

Finnerty CC, Herndon DN, Jeschke MG.

Inflammation and hypermetabolism in

pediatric burn patients. Pediatr Crit Care Med

2016;17:S10–6.

12.

Bakker A, Maertens KJP, Van Son MJM, Van

Loey NEE. Psychological consequences of

pediatric burns from a child and family

perspective: a review of the empirical

literature. Clin Psychol Rev 2013;33:361–71.

https://doi.org/10.1016/j.cpr.2012.12.006.

13.

Boyce ST, Lalley AL. Tissue engineering of

skin and regenerative medicine for wound care.

Burns Trauma 2018;6:4.

https://doi.org/10.1186/s41038-017-0103-y.

14.

Ghieh F, Jurjus R, Ibrahim A, Geagea AG,

Daouk H, El Baba B, et al. The use of stem cells

in burn wound healing: A review. Biomed Res

Int 2015;2015:684084.

https://doi.org/10.1155/2015/684084.

15.

Rowan MP, Cancio LC, Elster EA, Burmeister

DM, Rose LF, Natesan S, et al. Burn wound

healing and treatment: review and

advancements. Crit Care 2015;19:243.

https://doi.org/10.1186/s13054-015-0961-2.

16.

Arif M, Iqbal M, Uddin MA, Wang H, Yu Q,

Gao Y. Recent advances in nanotechnology-

based strategies for effective burn wound

management. Biomater Sci 2022;10:4970–92.

17.

Jeschke MG, Van Baar ME, Choudhry MA,

Chung KK, Gibran NS, Logsetty S. Burn

injury. Nat Rev Dis Primers 2020;6.

18.

Toon MH, Maybauer DM, Arceneaux LL,

Fraser JF, Meyer W, Runge A, et al. Children

with burn injuries--assessment of trauma,

neglect, violence and abuse. J Inj Violence Res

2011;3:98–110.

https://doi.org/10.5249/jivr.v3i2.91.

19.

Kemp AM, Jones S, Lawson Z, Maguire SA.

Patterns of burns and scalds in children. Arch

Dis Child 2014;99:316–21.

https://doi.org/10.1136/archdischild-2013-

304991.

20.

Koç Z, Sağlam Z. Burn epidemiology and cost

of medication in paediatric burn patients. Burns

2012;38:813–9.

https://doi.org/10.1016/j.burns.2012.03.011.

21.

Toma A, Voicu D, Popazu C, Mihalache D,

Duca O, Dănilă DM, et al. Severity and clinical

outcomes of pediatric burns-A comprehensive

analysis of influencing factors. J Pers Med

2024;14:788.

https://doi.org/10.3390/jpm14080788.

22.

Atiyeh BS, Costagliola M, Hayek SN. Burn

prevention mechanisms and outcomes: pitfalls,

failures and successes. Burns 2009;35:181–93.

https://doi.org/10.1016/j.burns.2008.06.002.

23.

Stockton KA, Harvey J, Kimble RM. A

prospective observational study investigating

all children presenting to a specialty paediatric

burns centre. Burns 2015;41:476–83.

https://doi.org/10.1016/j.burns.2014.09.018.

24.

Agbenorku P, Agbenorku M, Fiifi-Yankson

PK. Pediatric burns mortality risk factors in a

developing country’s tertiary burns intensive

care unit. Int J Burns Trauma 2013;3:151–8.

Journal of Medical Sciences. 4 Jun, 2025 - Volume 13 | Issue 4. Electronic - ISSN: 2345-0592

25.

Hardwicke J, Hunter T, Staruch R, Moiemen N.

Chemical burns--an historical comparison and

review of the literature. Burns 2012;38:383–7.

https://doi.org/10.1016/j.burns.2011.09.014.

26.

Koh D-H, Lee S-G, Kim H-C. Incidence and

characteristics of chemical burns. Burns

2017;43:654–64.

https://doi.org/10.1016/j.burns.2016.08.037.

27.

Palao R, Monge I, Ruiz M, Barret JP. Chemical

burns: pathophysiology and treatment. Burns

2010;36:295–304.

https://doi.org/10.1016/j.burns.2009.07.009.

28.

Duff K, McCaffrey RJ. Electrical injury and

lightning injury: a review of their mechanisms

and neuropsychological, psychiatric, and

neurological sequelae. Neuropsychol Rev

2001;11:101–16.

https://doi.org/10.1023/a:1016623318049.

29.

Koumbourlis AC. Electrical injuries. Crit Care

Med 2002;30:S424-30.

https://doi.org/10.1097/00003246-200211001-

00007.

30.

Sharma RK, Parashar A. Special

considerations in paediatric burn patients.

Indian J Plast Surg 2010;43:S43-50.

https://doi.org/10.4103/0970-0358.70719.

31.

Stamatas GN, Nikolovski J, Luedtke MA,

Kollias N, Wiegand BC. Infant skin

microstructure assessed in vivo differs from

adult skin in organization and at the cellular

level. Pediatr Dermatol 2010;27:125–31.

https://doi.org/10.1111/j.1525-

1470.2009.00973.x.

32.

Jeschke MG, Mlcak RP, Finnerty CC, Norbury

WB, Gauglitz GG, Kulp GA, et al. Burn size

determines the inflammatory and

hypermetabolic response. Crit Care

2007;11:R90. https://doi.org/10.1186/cc6102.

33.

Krishnan P, Frew Q, Green A, Martin R,

Dziewulski P. Cause of death and correlation

with autopsy findings in burns patients. Burns

2013;39:583–8.

https://doi.org/10.1016/j.burns.2012.09.017.

34.

De Young AC, Hendrikz J, Kenardy JA,

Cobham VE, Kimble RM. Prospective

evaluation of parent distress following

pediatric burns and identification of risk factors

for young child and parent posttraumatic stress

disorder. J Child Adolesc Psychopharmacol

2014;24:9–17.

https://doi.org/10.1089/cap.2013.0066.

35.

Visscher MO, Narendran V, Pickens WL,

LaRuffa AA, Meinzen-Derr J, Allen K, et al.

Vernix caseosa in neonatal adaptation. J

Perinatol 2005;25:440–6.

https://doi.org/10.1038/sj.jp.7211305.

36.

Fluhr JW, Darlenski R, Lachmann N, Baudouin

C, Msika P, De Belilovsky C, et al. Infant

epidermal skin physiology: adaptation after

birth: Skin physiology adaptation in infants. Br

J Dermatol 2012;166:483–90.

https://doi.org/10.1111/j.1365-

2133.2011.10659.x.

37.

Coolen NA, Schouten KCWM, Middelkoop E,

Ulrich MMW. Comparison between human

fetal and adult skin. Arch Derm Res

2010;302:47–55.

https://doi.org/10.1007/s00403-009-0989-8.

38.

Singer AJ, Taira BR, Anderson R, McClain

SA, Rosenberg L. Does pressure matter in

creating burns in a porcine model? J Burn Care

Res 2010;31:646–51.

https://doi.org/10.1097/BCR.0b013e3181e4ca

73.

39.

Fluhr JW, Lachmann N, Baudouin C, Msika P,

Darlenski R, De Belilovsky C, et al.

Development and organization of human

Journal of Medical Sciences. 4 Jun, 2025 - Volume 13 | Issue 4. Electronic - ISSN: 2345-0592

stratum corneum after birth: electron

microscopy isotropy score and

immunocytochemical corneocyte labelling as

epidermal maturation’s markers in infancy. Br

J Dermatol 2014;171:978–86.

https://doi.org/10.1111/bjd.12880.

40.

Levy O. Innate immunity of the newborn: basic

mechanisms and clinical correlates. Nat Rev

Immunol 2007;7:379–90.

https://doi.org/10.1038/nri2075.

41.

Lateef Z, Stuart G, Jones N, Mercer A, Fleming

S, Wise L. The cutaneous inflammatory

response to thermal burn injury in a Murine

model. Int J Mol Sci 2019;20:538.

https://doi.org/10.3390/ijms20030538.

42.

Gravante G, Palmieri MB, Esposito G, Delogu

D, Santeusanio G, Filingeri V, et al. Apoptotic

death in deep partial thickness burns vs. normal

skin of burned patients. J Surg Res

2007;141:141–5.

https://doi.org/10.1016/j.jss.2006.07.031.

43.

Duprez L, Takahashi N, Van Hauwermeiren F,

Vandendriessche B, Goossens V, Vanden

Berghe T, et al. RIP kinase-dependent necrosis

drives lethal systemic inflammatory response

syndrome. Immunity 2011;35:908–18.

https://doi.org/10.1016/j.immuni.2011.09.020.

44.

Nielson CB, Duethman NC, Howard JM,

Moncure M, Wood JG. Burns:

Pathophysiology of systemic complications

and current management. J Burn Care Res

2017;38:e469–81.

https://doi.org/10.1097/BCR.00000000000003

55.

45.

Jeschke MG, Herndon DN. Burns in children:

standard and new treatments. Lancet

2014;383:1168–78.

https://doi.org/10.1016/S0140-

6736(13)61093-4.

46.

Greenhalgh DG. Burn resuscitation. J Burn

Care Res 2007;28:555–65.

https://doi.org/10.1097/bcr.0b013e318093df01

47.

Porter C, Herndon DN, Børsheim E, Bhattarai

N, Chao T, Reidy PT, et al. Long-term skeletal

muscle mitochondrial dysfunction is associated

with hypermetabolism in severely burned

children. J Burn Care Res 2016;37:53–63.

https://doi.org/10.1097/BCR.00000000000003

08.

48.

Williams FN, Herndon DN, Hawkins HK, Lee

JO, Cox RA, Kulp GA, et al. The leading

causes of death after burn injury in a single

pediatric burn center. Crit Care 2009;13:R183.

https://doi.org/10.1186/cc8170.

49.

Knaysi GA, Crikelair GF, Cosman B. The role

of nines: its history and accuracy. Plast

Reconstr Surg 1968;41:560–3.

50.

Goverman J, Bittner EA, Friedstat JS, Moore

M, Nozari A, Ibrahim AE, et al. Discrepancy in

initial pediatric burn estimates and its impact

on fluid resuscitation. J Burn Care Res

2015;36:574–9.

https://doi.org/10.1097/BCR.00000000000001

85.

51.

Livingston EH, Lee S. Percentage of burned

body surface area determination in obese and

nonobese patients. J Surg Res 2000;91:106–10.

https://doi.org/10.1006/jsre.2000.5909.

52.

Jeng JC, Bridgeman A, Shivnan L, Thornton

PM, Alam H, Clarke TJ, et al. Laser Doppler

imaging determines need for excision and

grafting in advance of clinical judgment: a

prospective blinded trial. Burns 2003;29:665–

70. https://doi.org/10.1016/s0305-

4179(03)00078-0.

53.

Calin MA, Coman T, Parasca SV, Bercaru N,

Savastru R, Manea D. Hyperspectral imaging-

Journal of Medical Sciences. 4 Jun, 2025 - Volume 13 | Issue 4. Electronic - ISSN: 2345-0592

based wound analysis using mixture-tuned

matched filtering classification method. J

Biomed Opt 2015;20:046004.

https://doi.org/10.1117/1.JBO.20.4.046004.

54.

Pham TN, Cancio LC, Gibran NS, American

Burn Association. American Burn Association

practice guidelines burn shock resuscitation. J

Burn Care Res 2008;29:257–66.

https://doi.org/10.1097/BCR.0b013e31815f38

76.

55.

Edelman DA, White MT, Tyburski JG, Wilson

RF. Factors affecting prognosis of inhalation

injury. J Burn Care Res 2006;27:848–53.

https://doi.org/10.1097/01.BCR.0000245493.2

6814.CE.

56.

Bargues L, Chancerelle Y, Catineau J, Jault P,

Carsin H. Evaluation of serum procalcitonin

concentration in the ICU following severe

burn. Burns 2007;33:860–4.

https://doi.org/10.1016/j.burns.2006.10.401.

57.

Bosch X, Poch E, Grau JM. Rhabdomyolysis

and acute kidney injury. N Engl J Med

2009;361:62–72.

https://doi.org/10.1056/NEJMra0801327.

.58

Tobiasen J, Hiebert JM, Edlich RF. The

abbreviated burn severity index. Ann Emerg

Med 1982;11:260–2.

https://doi.org/10.1016/s0196-0644(82)80096-

59.

Deng G, Tang L, Yang Q, Li Z. Association of

the abbreviated burn severity index with

mortality in severely burned patients: A meta-

analysis. PLoS One 2025;20:e0319199.

https://doi.org/10.1371/journal.pone.0319199.

60.

Smith DL, Cairns BA, Ramadan F, Dalston JS,

Fakhry SM, Rutledge R, et al. Effect of

inhalation injury, burn size, and age on

mortality: a study of 1447 consecutive burn

patients. J Trauma 1994;37:655–9.

https://doi.org/10.1097/00005373-199410000-

00021.

61.

Cuttle L, Kravchuk O, Wallis B, Kimble RM.

An audit of first-aid treatment of pediatric

burns patients and their clinical outcome. J

Burn Care Res 2009;30:1028–34.

https://doi.org/10.1097/BCR.0b013e3181bfb7

d1.

62.

Kraft R, Herndon DN, Finnerty CC, Cox RA,

Song J, Jeschke MG. Predictive value of IL-8

for sepsis and severe infections after burn

injury: A clinical study: A clinical study. Shock

2015;43:222–7.

https://doi.org/10.1097/SHK.00000000000002

94.

63.

Wood FM, Phillips M, Jovic T, Cassidy JT,

Cameron P, Edgar DW, et al. Water first aid is

beneficial in humans post-burn: Evidence from

a bi-national cohort study. PLoS One

2016;11:e0147259.

https://doi.org/10.1371/journal.pone.0147259.

64.

Stewart IJ, Tilley MA, Cotant CL, Aden JK,

Gisler C, Kwan HK, et al. Association of AKI

with adverse outcomes in burned military

casualties. Clin J Am Soc Nephrol 2012;7:199–

206. https://doi.org/10.2215/CJN.04420511.

65.

Stoddard FJ, Ronfeldt H, Kagan J, Drake JE,

Snidman N, Murphy JM, et al. Young burned

children: the course of acute stress and

physiological and behavioral responses. Am J

Psychiatry 2006;163:1084–90.

https://doi.org/10.1176/ajp.2006.163.6.1084.

66.

Dries DJ. Management of burn injuries--recent

developments in resuscitation, infection

control and outcomes research. Scand J Trauma

Resusc Emerg Med 2009;17:14.

https://doi.org/10.1186/1757-7241-17-14.

67.

Schramm GE, Kashyap R, Mullon JJ, Gajic O,

Afessa B. Septic shock: a multidisciplinary

Journal of Medical Sciences. 4 Jun, 2025 - Volume 13 | Issue 4. Electronic - ISSN: 2345-0592

response team and weekly feedback to

clinicians improve the process of care and

mortality. Crit Care Med 2011;39:252–8.

https://doi.org/10.1097/CCM.0b013e3181ffde

08.

68.

Norbury W, Herndon DN, Tanksley J, Jeschke

MG, Finnerty CC. Infection in burns. Surg

Infect (Larchmt) 2016;17:250–5.

https://doi.org/10.1089/sur.2013.134.

69.

Barajas-Nava LA, López-Alcalde J, Roqué i

Figuls M, Solà I, Bonfill Cosp X. Antibiotic

prophylaxis for preventing burn wound

infection. Cochrane Database Syst Rev

2013;2013:CD008738.

https://doi.org/10.1002/14651858.CD008738.

pub2.

70.

Norman G, Christie J, Liu Z, Westby MJ,

Jefferies JM, Hudson T, et al. Antiseptics for

burns. Cochrane Database Syst Rev

2017;7:CD011821.

https://doi.org/10.1002/14651858.CD011821.

pub2.

71.

Mangoni ML, McDermott AM, Zasloff M.

Antimicrobial peptides and wound healing:

biological and therapeutic considerations. Exp

Dermatol 2016;25:167–73.

https://doi.org/10.1111/exd.12929.

72.

Hartmann B, Ekkernkamp A, Johnen C,

Gerlach JC, Belfekroun C, Küntscher MV.

Sprayed cultured epithelial autografts for deep

dermal burns of the face and neck. Ann Plast

Surg 2007;58:70–3.

https://doi.org/10.1097/01.sap.0000250647.39

784.bb.

73.

Patel BM, Paratz JD, Mallet A, Lipman J, Rudd

M, Muller MJ, et al. Characteristics of

bloodstream infections in burn patients: An 11-

year retrospective study. Burns 2012;38:685–

90.

https://doi.org/10.1016/j.burns.2011.12.018.

74.

Wong TH, Tan BH, Ling ML, Song C. Multi-

resistant Acinetobacter baumannii on a burns

unit--clinical risk factors and prognosis. Burns

2002;28:349–57.

https://doi.org/10.1016/s0305-4179(02)00012-

75.

Kraft R, Herndon DN, Al-Mousawi AM,

Williams FN, Finnerty CC, Jeschke MG. Burn

size and survival probability in paediatric

patients in modern burn care: a prospective

observational cohort study. Lancet

2012;379:1013–21.

https://doi.org/10.1016/S0140-

6736(11)61345-7.

76.

Palmieri TL, Caruso DM, Foster KN, Cairns

BA, Peck MD, Gamelli RL, et al. Effect of

blood transfusion on outcome after major burn

injury: a multicenter study. Crit Care Med

2006;34:1602–7.

https://doi.org/10.1097/01.CCM.0000217472.

97524.0E.

77.

Orgill DP. Excision and skin grafting of

thermal burns. N Engl J Med 2009;360:893–

901. https://doi.org/10.1056/NEJMct0804451.

78.

Cubison TCS, Pape SA, Parkhouse N.

Evidence for the link between healing time and

the development of hypertrophic scars (HTS)

in paediatric burns due to scald injury. Burns

2006;32:992–9.

https://doi.org/10.1016/j.burns.2006.02.007.

79.

Desai MH, Herndon DN, Broemeling L,

Barrow RE, Nichols RJ Jr, Rutan RL. Early

burn wound excision significantly reduces

blood loss. Ann Surg 1990;211:753–9;

discussion 759-62.

https://doi.org/10.1097/00000658-199006000-

00015.

Journal of Medical Sciences. 4 Jun, 2025 - Volume 13 | Issue 4. Electronic - ISSN: 2345-0592

80.

Pham C, Greenwood J, Cleland H, Woodruff P,

Maddern G. Bioengineered skin substitutes for

the management of burns: a systematic review.

Burns 2007;33:946–57.

https://doi.org/10.1016/j.burns.2007.03.020.

81.

Grabb WC (william C. Grabb and Smith’s

Plastic Surgery. 4th ed. Philadelphia, PA:

Lippincott Williams and Wilkins; 1990.

82.

Hermans MHE. Preservation methods of

allografts and their (lack of) influence on

clinical results in partial thickness burns. Burns

2011;37:873–81.

https://doi.org/10.1016/j.burns.2011.01.007.

83.

Burke JF, Yannas IV, Quinby WC Jr, Bondoc

CC, Jung WK. Successful use of a

physiologically acceptable artificial skin in the

treatment of extensive burn injury. Ann Surg

1981;194:413–28.

https://doi.org/10.1097/00000658-198110000-

00005.

84.

Boyce ST, Kagan RJ, Greenhalgh DG, Warner

P, Yakuboff KP, Palmieri T, et al. Cultured

skin substitutes reduce requirements for

harvesting of skin autograft for closure of

excised, full-thickness burns. J Trauma

2006;60:821–9.

https://doi.org/10.1097/01.ta.0000196802.918

29.cc.

85.

De Young AC, Kenardy JA, Cobham VE,

Kimble R. Prevalence, comorbidity and course

of trauma reactions in young burn-injured

children: Trauma reactions in young burned

children. J Child Psychol Psychiatry

2012;53:56–63.

https://doi.org/10.1111/j.1469-

7610.2011.02431.x.

86.

Landolt MA, Buehlmann C, Maag T, Schiestl

C. Brief report: quality of life is impaired in

pediatric burn survivors with posttraumatic

stress disorder. J Pediatr Psychol 2009;34:14–

21. https://doi.org/10.1093/jpepsy/jsm088.

87.

Rosenberg M, Ramirez M, Epperson K,

Richardson L, Holzer C 3rd, Andersen CR, et

al. Comparison of long-term quality of life of

pediatric burn survivors with and without

inhalation injury. Burns 2015;41:721–6.

https://doi.org/10.1016/j.burns.2015.01.013.

88.

Patel SK, Mullins W, Turk A, Dekel N.

Anxiety and mood disorders in pediatric burn

survivors. J Burn Care Res 2007;28:208–13.

89.

Tan WH, Goldstein R, Hornsby J, Fletcher S,

Knaus W, Mullins R. The impact of active

rehabilitation on pediatric burn patients. J Burn

Care Res 2017;38:311–7.

90.

Edwards J, Mason SA, Vasquez SA, Murray

BP, Brown D. Functional outcomes of burn-

injured children undergoing inpatient

rehabilitation. J Burn Care Res 2021;42:967–

74.

91.

Anthonissen M, Daly D, Janssens T. Van den

Kerckhove E. The effects of conservative

treatments on burn scars: A systematic review.

Burns 2016;42:508–18.

92.

Bleasdale B, Finnegan S, Murray K, Kelly S,

Percival SL. The use of silicone adhesives for

scar reduction. Adv Wound Care 2015;4:422–

30.

93.

Saha AK, Mukhopadhyay M. A comparative

clinical study on role of triamcinolone in

hypertrophic scars. Indian J Plast Surg

2012;45:97–103.

94.

Zhang DZ, Liu XY, Xiao WL, Xu YQ.

Botulinum toxin type A injection improves

early hypertrophic scar formation in children

after facial burns: A randomized controlled

trial. J Pediatr Surg 2022;57:1425–32.

Journal of Medical Sciences. 4 Jun, 2025 - Volume 13 | Issue 4. Electronic - ISSN: 2345-0592

Journal of MEDICAL SCIENCES

"Medicinos mokslai". ISSN: 2345-0592. Email: info@medicsciences.com.

Treatment of pediatric burns – from surgical methods to regenerative medicine