Martynas Bučnius1, Laurynas Miščikas1, Tomas Lapinskas2
1Lithuanian University of Health Sciences, Academy of Medicine, Kaunas, Lithuania
Abstract
Atherosclerotic cardiovascular disease is the leading cause of death in developed as well as developing countries. Strategies to prevent acute coronary events and their sequelae are among our most important public health priorities. Also, identifying patients at increased risk of acute coronary events who may benefit from intensified preventative measures is a major ongoing challenge.
Imaging techniques provide a direct assessment of coronary atherosclerotic burden and pathological characteristics of atherosclerotic lesions which may predict the progression of the disease. Atherosclerosis imaging has been traditionally based on the evaluation of coronary luminal narrowing and stenosis. However, the degree of arterial obstruction is a poor predictor of subsequent acute events. More recent techniques focus on the high-resolution visualization of the arterial wall and the coronary plaques.
Recent advances in non-invasive computed tomography (CT) and cardiac magnetic resonance (CMR) methods now allow detailed imaging, potentially allowing ischemic heart disease to be tracked during a patient’s lifetime and asses the risk of cardiovascular events. In particular, CT has emerged as the noninvasive modality of choice for imaging the coronary arteries, whereas CMR offers detailed assessments of myocardial perfusion, viability, and function. The clinical utility of these techniques is increasingly being supported by robust randomized controlled trial data.
Keywords: computed tomography; cardiovascular magnetic resonance; non-invasive coronary arteries imaging; coronary artery disease; risk assessment; radiology
Journal(of(Medical(Sciences.(April(2,(2020(-(Volume(8(|(Issue(14.((Electro nic-ISSN:(2345-0592(
!
!
81!
Medical(Sciences(2020(Vol.(8((14),(p.(81-89(
The role of non-invasive imaging methods in heart coronary
arteries evaluation: a literature review
Martynas Bučnius
1
, Laurynas Miščikas
1
, Tomas Lapinskas
1
1
Lithuanian University of Health Sciences, Academy of Medicine, Kaunas, Lithuania
Abstract
Atherosclerotic cardiovascular disease is the leading cause of death in developed as well as developing
countries. Strategies to prevent acute coronary events and their sequelae are among our most important
public health priorities. Also, identifying patients at increased risk of acute coronary events who may
benefit from intensified preventative measures is a major ongoing challenge.
Imaging techniques provide a direct assessment of coronary atherosclerotic burden and pathological
characteristics of atherosclerotic lesions which may predict the progression of the disease. Atherosclerosis
imaging has been traditionally based on the evaluation of coronary luminal narrowing and stenosis.
However, the degree of arterial obstruction is a poor predictor of subsequent acute events. More recent
techniques focus on the high-resolution visualization of the arterial wall and the coronary plaques.
Recent advances in non-invasive computed tomography (CT) and cardiac magnetic resonance (CMR)
methods now allow detailed imaging, potentially allowing ischemic heart disease to be tracked during a
patient’s lifetime and asses the risk of cardiovascular events. In particular, CT has emerged as the
noninvasive modality of choice for imaging the coronary arteries, whereas CMR offers detailed
assessments of myocardial perfusion, viability, and function. The clinical utility of these techniques is
increasingly being supported by robust randomized controlled trial data.
Keywords: computed tomography; cardiovascular magnetic resonance; non-invasive coronary arteries
imaging; coronary artery disease; risk assessment; radiology
Journal(of(Medical(Sciences.(April(2,(2020(-(Volume(8(|(Issue(14.((Electro nic-ISSN:(2345-0592(
!
!
82!
Neinvazinių vaizdinių tyrimų galimybės širdies vainikinių
kraujagyslių vertinime: literatūros apžvalga
Martynas Bučnius
1
, Laurynas Miščikas
1
, Tomas Lapinskas
1
1
Medicinos akademija, Lietuvos Sveikatos Mokslų Universitetas, Kaunas, Lietuva
Santrauka
Vainikinių arterijų liga – tai liga, kurios komplikacijos yra pagrindinė mirties priežastis tiek ekonomiškai
stipriose, tiek besivystančiose šalyse. Todėl svarbiu visuomenės sveikatos prioritetu tapo programų,
padedančių išvengti ūmių kardiovaskulinių būklių bei jų sukeltų pasekmių, kūrimas. Vienas pagrindinių
šių laikų iššūkių yra didelę kardiovaskulinių įvykių riziką turinčių pacientų atranka, leidžianti identifikuoti
pacientus, kuriems reikalingos sustiprintos prevencinės priemonės ar ankstyvas gydymas.
Vaizdinių tyrimų metodai leidžia tiesiogiai įvertinti vainikinių arterijų aterosklerozinių pažeidimų
reikšmingumą ir morfologines ypatybes, kurios padeda prognozuoti ligos eigą. Aterosklerozinių pažeidimų
diagnostika vaizdiniais tyrimais įprastai remiasi vainikinių arterijų spindžio vertinimu, nes didėjantis
arterijų obstrukcijos laipsnis turi prastą prognostinę vertę. Dėl šios priežasties naujausi tyrimų metodai
koncentruojasi į aukštos skiriamosios gebos arterijų sienelių ir aterosklerozinių plokštelių vizualizaciją.
Naujausi pasiekimai neinvaziniuose vaizdinių tyrimų metoduose, tokiuose kaip kompiuterinė tomografija
(KT) ir širdies magnetinis rezonansas (ŠMR), leidžia detaliai įvertinti vainikines arterijas, potencialiai
suteikiant galimybę sekti paciento išemines širdies ligos progresavimą ir įvertinti ūmių koronarinių įvykių
riziką. Dėl šių savybių KT dažnai taikoma kaip pirmo pasirinkimo neinvazinis tyrimo metodas vertinant
vainikinių arterijų būklę, o ŠMR yra tinkamas detaliam miokardo perfuzijos, gyvybingumo bei funkcijos
įvertinimui. Šių vaizdinių tyrimų metodų didėjančią klinikinę reikšmę bei svarbą pagrindžia ir naujausių
mokslinių tyrimų duomenys.
Raktiniai žodžiai: kompiuterinė tomografija, širdies magnetinis rezonansas, vainikinių arterijų
neinvaziniai tyrimai, vainikinių arterijų liga, vainikinių arterijų ligos rizikos nustatymas, radiologinė
diagnostika.
Journal(of(Medical(Sciences.(April(2,(2020(-(Volume(8(|(Issue(14.((Electro nic-ISSN:(2345-0592(
!
!
83!
Įvadas
Vainikinių arterijų liga (VAL) – tai bendrinis
terminas daugeliui sutrikimų, pažeidžiančių
miokardą dėl vainikinių kraujagyslių
nepakankamumo, mažinančio širdies aprūpinimą
krauju. Dažniausiai šį kraujagyslių
nepakankamumą sukelia palaipsniui didėjančių
aterominių plokštelių sankaupos, kurios galiausiai
užkemša vainikines arterijas ir jų šakas.
Nepastebimai besivystantis arterijų standėjimo bei
siaurėjimo procesas vadinamas ateroskleroze [3].
Šis procesas prasideda susidarant riebaliniams
ruoželiams, kurie vėliau progresuoja iki plokštelių,
randamų jau jauname amžiuje, kol pasiekia
kulminaciją – trombozinę okliuziją, ir sukelia
koronarinius įvykius vidutinio ir vyresnio amžiaus
žmonėms [5].
Širdies ir kraujagyslių sistemos ligos išlieka
pirmaujančia mirties priežastimi pasaulyje,
nusinešančia netoli 18 mln. gyvybių kasmet [6,7].
Norint sumažinti šį skaičių yra taikomos
kardiovaskulinių ligų prevencinės programos,
kurios siekia identifikuoti pacientus su padidėjusia
vainikinių arterijų ligos rizika, dar prieš kliniškai
pasireiškiant aterosklerozės komplikacijoms.
Šiuolaikiniai neinvaziniai radiologiniai tyrimo
metodai leidžia tiesiogiai įvertinti vainikinių širdies
kraujagyslių aterosklerozinių plokštelių
reikšmingumą ir patologinius požymius, turinčius
įtakos ligos progresavimui. Aterosklerozinių
pakitimų vizualizavimas vaizdiniais metodais yra
pagrindinis būdas įvertinti vainikinių arterijų
susiaurėjimus bei stenozes [8]. Naujieji
radiologiniai tyrimai yra orientuoti į aukštos
skiriamosios gebos kraujagyslių vizualizavimą,
gebėjimą aptikti ne tik kliniškai reikšmingas
vainikinių arterijų stenozes, bet ir obstrukcijos
nesukeliančias plokšteles, jų sudėtį bei morfologinę
struktūrą. Šiuo straipsniu siekiame apžvelgti
klinikinėje praktikoje naudojamų neinvazinių
vaizdinių tyrimų metodų gebą vizualizuoti
nežymius pokyčius vainikinėse arterijose bei jų
pritaikymą koronarinių įvykių rizikos įvertinime
[24].
Vizualizuojamų aterosklerozinių plokštelių
patofiziologija
Vis platesnis vaizdinių tyrimų naudojimas
klinikinėje praktikoje bei pomirtiniai histologiniai
kraujagyslių tyrimai padėjo nustatyti pagrindinius
vainikinių kraujagyslių aterosklerozinių plokštelių
požymius, kurie gali inicijuoti aterosklerozinės
plokštelės plyšimą [9–15]. Šie požymiai yra: (1)
makrofagų infiltracija reikšmingai didesnė nei T-
limfocitų, (2) fibroateroma su gana plonu ja
dengiančiu jungiamojo audinio stogeliu, (3)
mikrokalcifikacijos, (4) vainikinių arterijų išorinė
remodeliacija ir kraujagyslės spindį mažinanti
neigiama remodeliacija, kuri susijusi su didesnio
laipsnio vainikinių arterijų stenoze, (5) naujų
kraujagyslių susiformavimas (angiogenezė) ir jų
plyšimas plokštelės viduje.
Svarbų vaidmenį uždegiminio proceso inicijavime
taip pat atlieka ir fermento proteazės aktyvinimas.
Aktyvinta proteazė atskiria saitus, jungiančius
endotelio ląsteles prie pamatinės membranos,
ląstelės atsisluoksniuoja, įvyksta kraujagyslės
paviršinė erozija, kuri gali komplikuotis lokalia
tromboze [9,10,17-20]. Visgi, esama mirtinų
vainikinių arterijų trombozės atvejų, kai nebuvo
nustatyta aiškių aterosklerozinę plokštelę
dengiančio plono jungiamojo audinio stogelio
plyšimo požymių [11,12].
Tęsiantis uždegiminiam procesui kraujagyslėse,
kaip nekrozinio pažeidimo gijimo procesas, yra
skatinama kalcifikacija, lemianti pažengusio
aterosklerozinio pažeidimo progresavimą [16]. Šio
proceso metu atsiranda mažų hidroskiapatito
kristalų sankaupa, sukelianti mažesnę nei 50
mikronų skersmens mikrokalcifikaciją, kuri
įsiterpia į jungiamojo audinio stogelį. Dalis
kalcifikatų agreguojasi į didesnes (1-3 mm) mases,
sudarydamos taškines kalcifikacijas [2]. Būtent šie
kalcio sankaupų fragmentai gali būti lengvai
identifikuojami radiologiniais tyrimo metodais,
tokiais kaip kompiuterinė tomografija (KT) ar
invaziniais kraujagyslių tyrimo metodais.
Svarbu
tai, kad makrokalcifikacija yra labai specifiškas
aterosklerozės požymis, susijęs su stabiliomis
plokštelėmis, turinčiomis mažą plyšimo riziką.
Priešingai, mikrokalcifikatų suformuotų taškinių
kalcifikacijų plyšimo rizika yra reikšmingai didesnė
[21,22].
Journal(of(Medical(Sciences.(April(2,(2020(-(Volume(8(|(Issue(14.((Electro nic-ISSN:(2345-0592(
!
!
84!
Vainikinių arterijų kompiuterinė tomografija
Vainikinių arterijų (VA) kompiuterinė
tomografija - tai neinvazinis vaizdinis
diagnostikos metodas, pasižymintis dideliu
jautrumu nustatant tiek VA spindžio
susiaurėjimus, tiek aptinkant dar kliniškai
nereikšmingas aterosklerozines plokšteles. Šiuo
tyrimu įvertinama aterosklerozinių plokštelių
morfologinė struktūra, spindžio remodeliacijos
požymiai, pačių vainikinių arterijų eiga,
išsidėstymo ypatumai bei ryšys su aplinkinėmis
struktūromis [22,24,37].
1. EKG sinchronizuota KT
Vainikinių kraujagyslių KT tyrimo atlikimui
naudojamas bekontrastis su EKG
sinchronizuotas KT skenavimas [24]. Tyrimas
paremtas aterosklerozinių plokštelių kalcio
tankio matavimu, kuris vertinamas pasitelkiant
Agatstono indeksą, naudojamą prognozuojant
santykinę širdies ir kraujagyslių ligų riziką tiek
besimptomiams, tiek simptomus jaučiantiems
pacientams [25]. Anksčiau buvo naudojami ir
kiti metodai, tačiau Agatstono skalė dėl savo
paprastumo išlieka auksiniu standartu klinikinėje
praktikoje [21].
Agatstono skalė - tai suminis visų kalcifikuotų
pažeidimų kraujagyslėse balas, įskaitant bendrą
kalcifikacijų plotą ir maksimalų kalcifikacijos
tankį (šviesesni nei 130 HU pikseliai įtraukiami į
kalcio indekso apskaičiavimo algoritmą) [21].
Lentelė 1. Vainikinių arterijų kalcio absoliutaus kiekio klasifikacija ir reikšmė kardiovaskulinių įvykių
rizikai, apskaičiuota Agatstono vienetais [27].
Agatstono vienetai
Kardiovaskulinių įvykių rizika
0
Nėra
0-10
Minimali
10-100
Lengva
100-400
Vidutinė
400-1000
Didelė
≥1000
Labai didelė
Dabartinėse gairėse rekomenduojama įvertinti
Agatstono indeksą mažos ir vidutinės rizikos
asmenims, kuriems šis rizikos įvertinimas gali
padėti parenkant tinkamiausią gydymo taktiką
[28-31]. Asmenų, kuriems nėra nustatyta VAL ir
Agatstono indeksas lygus nuliui, tyrimo
rezultatas sietinas su didele neigiama
prognostine verte, atmetant reikšmingą
vainikinių arterijų ligą (VAL) [32]. Vis dėlto, 5%
tiriamųjų žemi Agastono indekso rodikliai
neatmeta obstrukcinės VAL diagnozės [32-34].
Šio indekso reikšmę, prognozuojant ūmius
koronarinius įvykius, taip pat įrodo pastebėjimas,
jog daliai pacientų, neturinčių simptominės VAL
bei įprastų rizikos veiksnių, Agatstono indeksas
yra padidėjęs, o jų mirtingumas yra žymiai
didesnis nei pacientų, turinčių daugybę rizikos
veiksnių, bet įvertintų žemu Agatstono indeksu
[35]. Be to, pakartotinė vainikinių arterijų KT
dabar jau gali būti naudojama VAL gydymo
efektyvumui vertinti dėl vaizdo rekonstrukcijos
pažangos, kuri žymiai sumažino radiacijos dozę
nepakenkiant vaizdo kokybei [4,36].
Apibendrinant, svarbu pažymėti, kad nors
kalcifikuotos plokštelės reikšmingumo
vertinimas yra svarbus veiksnys nustatant riziką
bei subklinikinę VAL fazę, Agatstono indeksas
koreliuodamas su kraujagyslių pažaida neturi
tiesioginio ryšio su spindžio susiaurėjimu. Dėl
šios priežasties kalcio indeksas turi didelį
jautrumą (95-99%), bet labai ribotą specifiškumą
[2,26].
Journal(of(Medical(Sciences.(April(2,(2020(-(Volume(8(|(Issue(14.((Electro nic-ISSN:(2345-0592(
!
!
85!
2. KT vainikinių arterijų angiografija
(KTA)
Kadangi dauguma ūmių koronarinių įvykių yra
sukeliami neobstrukcinių plokštelių, pastaruoju
metu vis didesnis dėmesys yra skiriamas
aterosklerozinių plokštelių kiekybinių ir
kokybinių savybių nustatymui [38,40]. Būtent
KTA su intraveninio kontrasto pagalba leidžia
įvertinti ne tik plokštelių sudėtį bei struktūrą, bet
ir arterijų spindžio susiaurėjimus. Tai leidžia
nustatyti kalcifikuotas, nekalcifikuotas ir mišrias
plokšteles bei įvertinti jų morfologinius
požymius, tokius kaip taškinės kalcifikacijos,
teigiama remodeliacija, mažo tankio plokštelės
bei „servetėlės žiedo“ (angl. „napkin-ring“)
požymis. Visos šios morfologinės ypatybės gali
būti laikomos histologinio pažeidžiamumo
žymenimis ir siejamos su blogesne ligos
prognoze [1,37,39].
Lyginant su įprastine invazine angiografija, KTA
gali būti laikoma tikslesniu tyrimu, padedančiu
diferencijuoti kalcifikuotas ir nekalfickuotas
aterosklerozines plokšteles bei aptikti teigiamos
remodeliacijos požymius [39]. Esant stabiliai
krūtinės anginai, diagnostinės invazinės
koronarografijos metu normalių širdies
vainikinių kraujagyslių radimo dažnis svyruoja
priklausomai nuo medicinos centro, jame
nustatytų tyrimo indikacijų, tačiau siekia per
40% [41]. Dėl savo didelės kainos ir retų, bet
gyvybei grėsmingų komplikacijų svarbu
užtikrinti, kad invazinės angiografijos tyrimai
būtų atliekami tikslingai, vengiant perteklinių
procedūrų. Šiuo tikslu didelę vertę įgyja ir KTA,
nes atliktuose tyrimuose daugiau kaip 95%
arterijų stenozių, patvirtintų invazine
angiografija, buvo aptiktos ir KTA, tačiau tik
vienas trečdalis KTA nustatytų stenozių buvo
randamos ir angiografijos metu [39]. Tai rodo
aukštą neigiamą KTA prognostinį faktorių, kuris
gali padėti atmetant IŠL ir taip išvengiant
netikslingo tolimesnio ištyrimo ir gydymo. Kitas
KTA privalumas – galimybė pacientus,
sergančius IŠL, tiksliau suskirstyti į rizikos
grupes, ypač identifikuojant pacientus, kuriems
reikalingas intervencinis gydymas. Šios KTA
suteikiamos galimybės leidžia tikėtis geresnės
ligos baigties nustatant tikslesnę diagnozę,
optimizuojant medikamentinį gydymą ir
selektyviau atrenkant pacientus, kuriems
reikalingi invaziniai diagnostikos ir gydymo
metodai [37].
Širdies magnetinio rezonanso tomografija
Klinikinėje praktikoje dažnai vyrauja požiūris,
jog širdies magnetinio rezonanso tomografijos
(ŠMRT) tyrimas – tai radiologinis tyrimo
metodas, kurio panaudojimas apsiriboja
galimybe detaliai vizualizuoti širdies anatomiją,
įvertinti širdies funkciją, išmatuoti skilvelių
tūrius bei atlikti miokardo ar perikardo
charakterizavimą, t. y. nustatyti ūminį pažeidimą
(edemą, nekrozę) ar lėtinius pakitimus (randą,
fibrozę). Tačiau šis tyrimo metodas dėl savo
elektromagnetinėmis bangomis paremto veikimo
principo, ypač dėl jonizuojančios spinduliuotės
nebuvimo, domina klinicistus, todėl atliekami vis
nauji tyrimai bandant optimizuoti ŠMRT
galimybes vizualizuojant vainikinių arterijų
susiaurėjimus, arterijų sienelių pokyčius,
aterosklerotinių plokštelių struktūrą bei jų
aktyvumą [42,43,44]. Pagrindiniai sunkumai, su
kuriais susiduriama, norint pritaikyti šį tyrimą
širdies vainikinių kraujagyslių pokyčių
diagnostikai, yra ilgas tyrimo laikas bei techninis
erdvinės skiriamosios gebos ribotumas, lemiantis
mažesnį diagnostinį tikslumą, atvaizduojant
smulkius defektus (<1,3 – 2 mm) ir kairiąją
apsukinę šaką [45,46,47].
Vainikinių arterijų stenozių vizualizavimas
ŠMRT yra daug iššūkių keliantis procesas.
Įvairių klinikinių tyrimų metu ŠMRT
angiografijos jautrumas ir specifiškumas gana
smarkiai svyruoja, tačiau abu rodikliai perkopė
90% dėka naujausių technologijų, kurios
sumažino kvėpavimo ir širdies susitraukimų
įtaką gaunamiems vaizdams [46,48]. ŠMRT,
kaip ir KTA, turi aukštą neigiamą prognostinį
faktorių, tačiau savo jautrumu ir specifiškumu
vis dar nusileidžia pastarajam [42]. Lyginant su
KTA, gausūs kalcifikatai turi mažą įtaką ŠMRT
signalo intensyvumui, todėl šis tyrimo metodas
įgyja pranašumą atvaizduojant vainikines
arterijas su smarkiai kalcifikuotomis sienelėmis.
Taip pat ŠMRT angiografija be kontrasto turėtų
Journal(of(Medical(Sciences.(April(2,(2020(-(Volume(8(|(Issue(14.((Electro nic-ISSN:(2345-0592(
!
!
86!
tapti puikia alternatyva vertinant širdies
vainikines arterijas pacientams, sergantiems
inkstų funkcijos nepakankamumu. [43,46]
ŠMRT gali būti naudingas ne tik vainikinių
arterijų stenozių diagnostikai, bet ir arterijų
sienelių ar aterosklerozinių plokštelių vertinimui.
Remiantis biofiziniais ir biocheminiais
parametrais, ŠMRT T1 režimas gali padėti
diferencijuoti aterosklerozinių plokštelių sudėtį
bei morfologiją ir taip identifikuoti nestabilias
plokšteles.[42,43] Yra duomenų, kad sienelės
defektai ir aterosklerozinės plokštelės,
pasižyminčios aukštu signalo intensyvumu, yra
reikšmingai susijusios su koronarinių įvykių
rizika. [46] Intraplokštelinės hemoragijos, daug
lipidų turinčios plokštelės, arterijos sienelės
infiltracija makrofagais, kraujagyslinė intimos
remodeliacija – tai aukšto intensyvumo signalo
požymiai, kurie siejami su ankstyvu trombo
formavimusi, sunkesne krūtinės anginos forma ir
blogesne ligos prognoze [42,43,49]. Nepaisant
visų ŠMRT diagnostinių privalumų, šio tyrimo
trūkumai, sąlyginai mažas prieinamumas ir dideli
kaštai riboja jo panaudojimą kasdienėje
praktikoje vertinant širdies vainikines
kraujagysles. Tačiau vykdomi nauji klinikiniai
tyrimai ir technologinės naujovės leidžia tikėtis
ŠMRT proveržio šioje srityje netolimoje ateityje.
Apibendrinimas
Neinvaziniai vaizdiniai tyrimų metodai yra
naudingi nustatant aterosklerozines plokšteles
bei spindžio pokyčius vainikinėse širdies
kraujagyslėse prieš pasireiškiant klinikiniams
simptomams bei prognozuojant pavojingus
kardiovaskulinės sistemos įvykius. Dauguma
pacientų, kuriems radiologiškai jau gali būti
nustatyti vainikinių kraujagyslių
ateroskleroziniai pažeidimai, jokių tipinių
vainikinių arterijų ligos simptomų neišsako.
Besimptomė VAL lemia vėlyvą patologijos
diagnostiką, kurios metu dažniausiai aptinkama
daug aterosklerozinių plokštelių – tai didina
tikimybę, kad bent 1 plokštelė bus pažeista ir
sukels ūmų kardiovaskulinį įvykį. Taigi,
neinvaziniai vaizdiniai tyrimai, aptinkantys
aterosklerozinius pokyčius, yra tinkamas
pasirinkimas tiek vertinant vainikinių arterijų
pažeidimą, tiek ir simptomų nejaučiančių
pacientų riziką.
Literatūros sąrašas
1. Zhonghua Sun, Mansour Al Moudi, and Yan
Cao. CT angiography in the diagnosis of
cardiovascular disease: a transformation in
cardiovascular CT practice. Quant Imaging Med
Surg. 2014 Oct; 4(5): 376–396.
2. Henein, M. Y., Vancheri, S., Bajraktari, G., &
Vancheri, F. (2020). Coronary atherosclerosis
imaging. Diagnostics, 10(2).
3. Tanabe, Y., Kurata, A., Matsuda, T. et
al. Computed tomographic evaluation of
myocardial ischemia. Jpn J Radiol (2020).
https://doi.org/10.1007/s11604-020-00922-8
4. Min Jae Cha, MD. Clinical Utility of Third-
generation Dual-source Computed Tomography
for Left Ventricular Function Analysis and
Coronary Artery Evaluation with Minimal
Radiation Exposure. J Cardiovasc Imaging. 2020
Jan; 28(1): 33–35
5. Žaneta Petrulionienė. Koronarinė širdies liga.
Rizikos veiksniai, klinikiniai simptomai ir
gydymas. Lietuvos širdies asociacija.
http://www.heart.lt/pagrindinis_meniu/ligos/ater
oskleroze/3922/
6. Mirusių asmenų skaičius pagal diagnozių grupes:
[Internet]. Higienos institutas. [cited
2020Feb22]. Available from:
https://stat.hi.lt/default.aspx?report_id=244
7. WHO. World Health Statistics. Monitoring
Health for the SDGs. Sustainable Development
Goals; 2018:1–9 2018
8. Lin FY, Villines TC, Narula JJ, Shaw
Lundefined. What is the clinical role of non-
invasive atherosclerosis imaging. Journal of
Cardiovascular Computed Tomography.
Elsevier; 2019.
9. Libby, P.; Theroux, P. Pathophysiology of
Coronary Artery Disease. Circulation 2005,
Journal(of(Medical(Sciences.(April(2,(2020(-(Volume(8(|(Issue(14.((Electro nic-ISSN:(2345-0592(
!
!
87!
111, 3481–3488,
doi:10.1161/CIRCULATIONAHA.105.53787
8.
10. Libby, P. Current Concepts of the
Pathogenesis of the Acute Coronary
Syndromes. Circulation 2001, 104, 365–372,
doi:10.1161/01.CIR.104.3.365.
11. van der Wal AC, Becker AE, van der Loos CM,
et al. Site of intimal rupture or erosion of
thrombosed coronary atherosclerotic plaques is
characterized by an inflammatory process
irrespective of the dominant plaque
morphology. Circulation. 1994; 89: 36–44.
12. Farb A, Burke A, Tang A, et al. Coronary plaque
erosion without rupture into a lipid core: a
frequent cause of coronary thrombosis in sudden
coronary death. Circulation. 1996; 93: 1354–
1363.
13. Slowik MR, Min W, Ardito T, et al. Evidence
that tumor necrosis factor triggers apoptosis in
human endothelial cells by interleukin-1-
converting enzyme-like protease-dependent and
-independent pathways. Lab Invest. 1997; 77:
257–26
14. Saren P, Welgus HG, Kovanen PT. TNF-alpha
and IL-1beta selectively induce expression of 92-
kDa gelatinase by human macrophages. J
Immunol. 1996; 157: 4159–4165.
15. Mach F, Schonbeck U, Fabunmi RP, et al. T
lymphocytes induce endothelial cell matrix
metalloproteinase expression by a CD40L-
dependent mechanism: implications for tubule
formation. Am J Pathol. 1999; 154: 229–238.
16. Rajavashisth TB, Liao JK, Galis ZS, et al.
Inflammatory cytokines and oxidized low
density lipoproteins increase endothelial cell
expression of membrane type 1-matrix
metalloproteinase. J Biol Chem. 1999; 274:
11924–11929.
17. Ohara Y, Peterson TE, Harrison DG.
Hypercholesterolemia increases endothelial
superoxide anion production. J Clin
Invest. 1993; 91: 2546–2551.
18. De Caterina R, Libby P, Peng HB, et al. Nitric
oxide decreases cytokine-induced endothelial
activation: nitric oxide selectively reduces
endothelial expression of adhesion molecules
and proinflammatory cytokines. J Clin
Invest. 1995; 96: 60–68.
19. Peng HB, Libby P, Liao JK. Induction and
stabilization of I kappa B alpha by nitric oxide
mediates inhibition of NF-kappa B. J Biol
Chem. 1995; 270: 14214–14219.
20. Thurberg B, Collins T. The nuclear factor-kappa
B/inhibitor of kappa B autoregulatory system and
atherosclerosis. Curr Opin Lipidol. 1998; 9:
387–396.
21. Mori, H.; Torii, S.; Kutyna, M.; Sakamoto, A.;
Finn, A.V.; Virmani, R. Coronary Artery
Calcification and its Progression: What Does
It Really Mean? JACC Cardiovasc. Imaging
2018, 11, 127–142,
doi:10.1016/j.jcmg.2017.10.012.
22. Bom, M.J.; Heijden, D.J.v.d.; Kedhi, E.;
Heyden, J.v.d.; Meuwissen, M.; Knaapen, P.;
Timmer, S.A.J.; Royen, N.v. Early Detection
and Treatment of the Vulnerable Coronary
Plaque. Circ. Cardiovasc. Imaging 2017, 10,
e005973,
doi:10.1161/CIRCIMAGING.116.005973.
23. Arbab-Zadeh, A.; Fuster, V. The Myth of the
“Vulnerable Plaque”: Transitioning From a
Focus on Individual Lesions to
Atherosclerotic Disease Burden for Coronary
Artery Disease Risk Assessment. J. Am. Coll.
Cardiol. 2015, 65, 846–855,
doi:10.1016/j.jacc.2014.11.041.
24. Dweck MR
1
, Williams MC
2
, Moss AJ
2
, Newby
DE
2
, Fayad ZA
3
. Computed Tomography and
Cardiac Magnetic Resonance in
Ischemic Heart Disease. J Am Coll
Cardiol. 2016 Nov 15;68(20):2201-2216. doi:
10.1016/j.jacc.2016.08.047.
25. M.J. Blaha, M.B. Mortensen, S. Kianoush, R. T
ota-Maharaj, M. Cainzos-AchiricaCoronary
artery calcium scoring: is it time for a change in
Journal(of(Medical(Sciences.(April(2,(2020(-(Volume(8(|(Issue(14.((Electro nic-ISSN:(2345-0592(
!
!
88!
methodology? J Am Coll Cardiol
Img, 10 (2017), pp. 923-937
26. Greenland, P et al. s.l. :ACCF/AHA 2007
Clinical Expert Consensus Document on
Coronary Artery Calcium Scoring By Computed
Tomography in Global Cardiovascular Risk
Assessment and in Evaluation of Patients With
Chest Pain. J Am Coll Cardiol. 2007;49(3):378-
402.
27. Braber TL
1
, Mosterd A, Prakken
NH, Doevendans PA, Mali WP, Backx
FJ, Grobbee DE, Rienks R, Nathoe HM, Bots
ML, Velthuis BK. Rationale and design of the
Measuring Athlete's Risk of Cardiovascular
events (MARC) study : The role of coronary CT
in the cardiovascular evaluation of middle-aged
sportsmen. Neth Heart J. 2015 Feb;23(2):133-8.
doi: 10.1007/s12471-014-0630-0.
28. Piepoli, M.F.; Hoes, A.W.; Agewall, S.; Albus,
C.; Brotons, C.; Catapano, A.L.; Cooney, M.-T.;
Corrà, U.; Cosyns, B.; Deaton, C.; et al. 2016
European Guidelines on cardiovascular disease
prevention in clinical practice. The Sixth Joint
Task Force of the European Society of
Cardiology and Other Societies on
Cardiovascular Disease Prevention in Clinical
Practice Eur. Heart J. 2016, 37, 2315–2381,
doi:10.1093/eurheartj/ehw106.
29. Hecht, H.; Blaha, M.J.; Berman, D.S.; Nasir, K.;
Budoff, M.; Leipsic, J.; Blankstein, R.; Narula,
J.; Rumberger, J.; Shaw, L.J. Clinical indications
for coronary artery calcium scoring in
asymptomatic patients: Expert consensus
statement from the Society of Cardiovascular
Computed Tomography. J. Cardiovasc. Comput.
Tomogr. 2017, 11, 157–168,
doi:10.1016/j.jcct.2017.02.010.
30. Greenland, P.; Bonow, R.O.; Brundage, B.H.;
Budoff, M.J.; Eisenberg, M.J.; Grundy, S.M.
ACCF/AHA 2007 clinical expert consensus
document on coronary artery calcium scoring by
computed tomography in global cardiovascular
risk assessment and in evaluation of patients with
chest pain. J. Am. Coll. Cardiol. 2007, 49, 378–
402, doi:10.1016/j.jacc.2006.10.001.
31. Stone, N.J.; Robinson, J.G.; Lichtenstein, A.H.;
Bairey Merz, C.N.; Blum, C.B.; Eckel, R.H.;
Goldberg, A.C.; Gordon, D.; Levy, D.; Lloyd-
Jones, D.M.; et al. 2013 ACC/AHA Guideline on
the Treatment of Blood Cholesterol to Reduce
Atherosclerotic Cardiovascular Risk in Adults: A
Report of the American College of
Cardiology/American Heart Association Task
Force on Practice Guidelines. J. Am. Coll.
Cardiol. 2014, 63, 2889–2934,
doi:10.1016/j.jacc.2013.11.002.
32. Sarwar, A.; Shaw, L.J.; Shapiro, M.D.;
Blankstein, R.; Hoffman, U.; Cury, R.C.;
Abbara, S.; Brady, T.J.; Budoff, M.J.;
Blumenthal, R.S.; et al. Diagnostic and
Prognostic Value of Absence of Coronary Artery
Calcification. JACC Cardiovasc. Imaging 2009,
2, 675–688, doi:10.1016/j.jcmg.2008.12.031.
33. Gottlieb, I.; Miller, J.M.; Arbab-Zadeh, A.;
Dewey, M.; Clouse, M.E.; Sara, L.; Niinuma, H.;
Bush, D.E.; Paul, N.; Vavere, A.L.; et al. The
Absence of Coronary Calcification Does Not
Exclude Obstructive Coronary Artery Disease or
the Need for Revascularization in Patients
Referred for Conventional Coronary
Angiography. J. Am. Coll. Cardiol. 2010, 55,
627–634, doi:10.1016/j.jacc.2009.07.072.
34. Drosch, T.; Brodoefel, H.; Reimann, A.;
Thomas, C.; Tsiflikas, I.; Heuschmid, M.;
Schroeder, S.; Burgstahler, C. Prevalence and
Clinical Characteristics of Symptomatic Patients
with Obstructive Coronary Artery Disease in the
Absence of Coronary Calcifications. Acad.
Radiol. 2010, 17, 1254–1258,
doi:10.1016/j.acra.2010.05.006.
35. Nasir, J.K.; Rubin, J.J.; Blaha, J.M.; Shaw, N.L.;
Blankstein, A.R.; Rivera, R.J.; Khan, S.A.;
Berman, J.D.; Raggi, J.P.; Callister, J.T.; et al.
Interplay of Coronary Artery Calcification and
Traditional Risk Factors for the Prediction of
All-Cause Mortality in Asymptomatic
Individuals. Circ. Cardiovasc. Imaging 2012, 5,
Journal(of(Medical(Sciences.(April(2,(2020(-(Volume(8(|(Issue(14.((Electro nic-ISSN:(2345-0592(
!
!
89!
467–473,
doi:10.1161/CIRCIMAGING.111.964528.
36. Baron, K.B.; Choi, A.D.; Chen, M.Y. Low
Radiation Dose Calcium Scoring: Evidence and
Techniques. Curr. Cardiovasc. Imaging Rep.
2016, 9, 12, doi:10.1007/s12410-016-9373-1.
37. Williams M, Newby D, Nicol E. Coronary
atherosclerosis imaging by CT to improve
clinical outcomes. Journal of Cardiovascular
Computed Tomography. 2019;13(5):281-287.
38. Lin F, Villines T, Narula J, Shaw L. What is the
clinical role of non-invasive atherosclerosis
imaging?. Journal of Cardiovascular Computed
Tomography. 2019;13(5):261-266.
39. Henein, Vancheri, Bajraktari, Vancheri.
Coronary Atherosclerosis Imaging. Diagnostics.
2020;10(2):65.
40. Pathan F, Negishi K. Prediction of
cardiovascular outcomes by imaging coronary
atherosclerosis. Cardiovascular Diagnosis and
Therapy. 2016;6(4):322-339.
41. Patel M, Peterson E, Dai D, Brennan J, Redberg
R, Anderson H et al. Low Diagnostic Yield of
Elective Coronary Angiography. New England
Journal of Medicine. 2010;362(10):886-895.
42. Henein, Vancheri, Bajraktari, Vancheri.
Coronary Atherosclerosis Imaging. Diagnostics.
2020;10(2):65.
43. Shishikura D. Noninvasive imaging modalities to
visualize atherosclerotic plaques. Cardiovascular
Diagnosis and Therapy. 2016;6(4):340-353.
44. Andrews, J.P.M.; Fayad, Z.A.; Dweck, M.R.
New methods to image unstable atherosclerotic
plaques. Atherosclerosis 2018, 272, 118–128.
45. Hamdan A, Asbach P, Wellnhofer E, Klein C,
Gebker R, Kelle S et al. A Prospective Study for
Comparison of MR and CT Imaging for
Detection of Coronary Artery Stenosis. JACC:
Cardiovascular Imaging. 2011;4(1):50-61
46. Ishida, M., & Sakuma, H. (2019). Coronary
Magnetic Resonance Angiography: Techniques
and Clinical Results. In R. Y. Kwong, M.
Jerosch-Herold, & B. Heydari (Eds.),
Cardiovascular Magnetic Resonance Imaging
(pp. 205–227). New York, NY: Springer New
York. https://doi.org/10.1007/978-1-4939-8841-
9_13
47. Sakuma H, Ichikawa Y, Chino S, Hirano T,
Makino K, Takeda K. Detection of Coronary
Artery Stenosis With Whole-Heart Coronary
Magnetic Resonance Angiography. Journal of
the American College of Cardiology.
2006;48(10):1946-1950.
48. Dweck M, Puntmann V, Vesey A, Fayad Z,
Nagel E. MR Imaging of Coronary Arteries and
Plaques. JACC: Cardiovascular Imaging.
2016;9(3):306-316.
49. Matsumoto K, Ehara S, Hasegawa T, Sakaguchi
M, Otsuka K, Yoshikawa J et al. Localization of
Coronary High-Intensity Signals on T1-
Weighted MR Imaging. JACC: Cardiovascular
Imaging. 2015;8(10):1143-1152.