Mantas Žemaitaitis1, Gytis Baranauskas2, Evaldas Padervinskis2
1Lithuanian university of health sciences, Academy of Medicine, Faculty of medicine1
2Lithuanian university of health sciences, Kaunas clinics, clinic of ear, nose and throat diseases2
Abstract
Deep neck infection is a topical issue like any other area infection, but their distinctiveness is a quick complication of life-threatening conditions. The breakthrough in the treatment of infectious diseases was caused by the invention of penicillin. Of course, deep neck infection is no exception. Unfortunately, there is a growing tendency for resistant strains of bacteria to cause deep neck infections [10], so they are still common and may be associated with high morbidity and mortality [2]. It is also observed that the incidence of abscesses following upper respiratory tract infections is decreasing, but the number of abscesses caused by dental infections is relatively higher [10]. The complex anatomy of the head and neck complicates the diagnosis of the disease, but the severity of the symptoms allows early suspicion of infection and timely treatment. This helps prevent complications [9]. It is especially important to monitor airway passage to prevent pressure and their obstruction. Low socioeconomic status, comorbidities, immunosuppressive conditions such as diabetes, human immunodeficiency virus infection increase the risk of atypical disease and complications.
Aim: Analyze cases of deep neck infections treated in Kaunas Clinics Hospital of LUHS in the years 2014 – 2018 and to compare the obtained results with the data of the scientific literature.
Material and methods: a retrospective study was performed in the Kaunas Clinics Hospital of LUHS, analyzing deep neck infection cases in the years 2014-2018. For literature analysis, the PUBMED-EMBASE database has been searched and articles analyzed.
Results: 122 patients were found in the study period – 69 males (56,6 %) and 53 females (43,4 %). The mean age of the patients was 49,69 ± 20,22 (0,7;88) years. The shortest period of treating was (7,75 ± 2,18) days and the longest period was (15,46 ± 11,51) days. Even 96,7 % patients required at least one surgery. Most cases had parapharyngeal abscesses (58,2 %) and the least cases had parotid area abscess (0,8 %). The most common symptoms were fever (87,7 %), neck pain (45,9 %) and painful swallowing (41 %). The mean temperature was 38,08 ± 0,71 ˚C. On average, C reactive protein was elevated to 238,74 ± 131,62 mg/l and leukocyte count to 15,69 ± 6,09. Anaerobes accounted for the largest proportion (19,7 %). The most common antibiotics used to treat the disease were penicillin and metronidazole (45,1 %). The most common complication was mediastinitis (13,9 %). We can predict if the patient‘s age is > 63,5 years the odds ratio for dying is higher 18,205 [3,3669 – 90,318].
Conclusion: Deep neck infection is a condition that requires urgent treatment. According to our study and literature review, most cases require operative treatment. Abscess spreads rapidly, leading to life-threatening complications. Pus can accumulate at any cervical interfacial gap. Infection is more dangerous and difficult to cure for older people and comorbidities.
Keywords: deep neck infections, odontogenic infections, mediastinitis
Journal of Medical Sciences. April 2, 2020 - Volume 8 | Issue 14. Electronic-ISSN: 2345-0592
90
Medical Sciences 2020 Vol. 8 (14), p. 90-97
Deep neck infection
Mantas Žemaitaitis
1
, Gytis Baranauskas
2
, Evaldas Padervinskis
2
1
Lithuanian university of health sciences, Academy of Medicine, Faculty of medicine
1
2
Lithuanian university of health sciences, Kaunas clinics, clinic of ear, nose and throat
diseases
2
Abstract
Deep neck infection is a topical issue like any other area infection, but their distinctiveness is a quick
complication of life-threatening conditions. The breakthrough in the treatment of infectious diseases was
caused by the invention of penicillin. Of course, deep neck infection is no exception. Unfortunately, there
is a growing tendency for resistant strains of bacteria to cause deep neck infections [10], so they are still
common and may be associated with high morbidity and mortality [2]. It is also observed that the
incidence of abscesses following upper respiratory tract infections is decreasing, but the number of
abscesses caused by dental infections is relatively higher [10]. The complex anatomy of the head and
neck complicates the diagnosis of the disease, but the severity of the symptoms allows early suspicion of
infection and timely treatment. This helps prevent complications [9]. It is especially important to monitor
airway passage to prevent pressure and their obstruction. Low socioeconomic status, comorbidities,
immunosuppressive conditions such as diabetes, human immunodeficiency virus infection increase the
risk of atypical disease and complications.
Aim: Analyze cases of deep neck infections treated in Kaunas Clinics Hospital of LUHS in the years
2014 – 2018 and to compare the obtained results with the data of the scientific literature.
Material and methods: a retrospective study was performed in the Kaunas Clinics Hospital of LUHS,
analyzing deep neck infection cases in the years 2014-2018. For literature analysis, the PUBMED-
EMBASE database has been searched and articles analyzed.
Results: 122 patients were found in the study period – 69 males (56,6 %) and 53 females (43,4 %). The
mean age of the patients was 49,69 ± 20,22 (0,7;88) years. The shortest period of treating was (7,75 ±
2,18) days and the longest period was (15,46 ± 11,51) days. Even 96,7 % patients required at least one
surgery. Most cases had parapharyngeal abscesses (58,2 %) and the least cases had parotid area abscess
(0,8 %). The most common symptoms were fever (87,7 %), neck pain (45,9 %) and painful swallowing
(41 %). The mean temperature was 38,08 ± 0,71 ˚C. On average, C reactive protein was elevated to
238,74 ± 131,62 mg/l and leukocyte count to 15,69 ± 6,09. Anaerobes accounted for the largest
proportion (19,7 %). The most common antibiotics used to treat the disease were penicillin and
metronidazole (45,1 %). The most common complication was mediastinitis (13,9 %). We can predict if
the patient‘s age is > 63,5 years the odds ratio for dying is higher 18,205 [3,3669 – 90,318].
Conclusion: Deep neck infection is a condition that requires urgent treatment. According to our study and
literature review, most cases require operative treatment. Abscess spreads rapidly, leading to life-
threatening complications. Pus can accumulate at any cervical interfacial gap. Infection is more dangerous
and difficult to cure for older people and comorbidities.
Keywords: deep neck infections, odontogenic infections, mediastinitis
Journal of Medical Sciences. April 2, 2020 - Volume 8 | Issue 14. Electronic-ISSN: 2345-0592
91
Gilioji kaklo infekcija
Mantas Žemaitaitis
1
, Gytis Baranauskas
2
, Evaldas Padervinskis
2
1
Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Medicinos fakultetas
2
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos Ausų, nosies ir gerklės ligų klinika
Santrauka
Gilioji kaklo infekcija yra aktuali problema kaip ir bet kokia kitos srities infekcija, bet jų išskirtumas yra
greitas komplikavimasis pavojingomis gyvybei būklėmis. Perversmą infekcinių ligų gydyme sukėlė
penicilino išradimas. Žinoma, ne išimtis ir gilioji kaklo infekcija. Kaip bebūtų gaila, šiais laikais
pastebima tendencija, jog didėja atsparių bakterijų padermių, kurios sukelia giliąsias kaklo infekcijas [10],
todėl jos vis dar pasitaiko dažnai ir gali būti siejamos su dideliu sergamumu ir mirtingumu [2]. Taip pat
stebima, jog mažėja atvejų, kuomet abscesai atsiranda po persirgtų viršutinių kvėpavimo takų infekcijų,
bet santykinai daugėja odontogeninės kilmės infekcijų, kurios komplikuojasi pūliniais [10]. Sudėtinga
galvos ir kaklo srities anatomija ligos diagnostiką apsunkina, bet simptomų išreikštumas leidžia anksti
įtarti infekciją ir laiku pradėti gydymą. Tai padeda išvengti komplikacijų [9]. Ypač svarbu stebėti
kvėpavimo takų praeinamumą, kad abscesas nesukeltų spaudimo į juos ir neįvyktų jų obstrukcija. Žema
socialinė, ekonominė padėtis, gretutinės ligos, imunosupresinės būklės, tokios kaip cukrinis diabetas,
žmogaus imunodeficito viruso infekcija padidina riziką atipinei ligos eigai ir komplikacijoms atsirasti.
Tikslas: Išanalizuoti 2014 – 2018 m. LSMUL KK gydytų giliųjų kaklo infekcijų atvejus bei palyginti
gautus rezultatus su mokslinės literatūros duomenimis
Metodika: Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninėje Kauno klinikose (LSMUL KK), atliktas
retrospektyvinis tyrimas, analizuoti giliųjų kaklo infekcijų atvejai 2014 – 2018 metais. Literatūros
analizei, PUBMED-EMBASE duomenų bazėje atlikta literatūros paieška, analizuoti moksliniai
straipsniai.
Rezultatai: Tiriamuoju laikotarpiu rasti 122 pacientai – 69 vyrai (56,6 %) ir 53 moterys (43,4 %).
Pacientų vidutinis amžius 49,69 ± 20,22 (0,7;88) metai. Pacientai gydyti vidutiniškai trumpiausiai (7,75 ±
2,18), o vidutiniškai ilgiausiai (15,46 ± 11,51) dienų. Net 96,7 % stacionarizuotiems pacientams prireikė
bent vienos operacijos. Daugiausiai buvo rasta parafaringinių abscesų (58,2 %), o mažiausiai parotidinės
srities abscesų (0,8 %). Dažniausi simptomai - karščiavimas (87,7 %), kaklo skausmas (45,9 %),
skausmingas rijimas (41 %). Karščiuojančiųjų pacientų vidutinė temperatūra buvo 38,08 ± 0,71 ˚C.
Vidutiniškai C reaktyvinis baltymas buvo padidėjęs iki 238,74 ± 131,62 mg/l, o leukocitų skaičius iki
15,69 ± 6,09. Didžiausią dalį sukėlėjų (19,7 %) sudarė anaerobai. Dažniausiai naudoti antibiotikai ligai
gydyti buvo penicilinas kartu su metronidazoliu (44,3 %) ir cefuroksimas kartu su metronidazoliu (45,1
%). Dažniausiai pasitaikiusi komplikacija buvo mediastinitas (13,9 %).
Galime prognozuoti, jei paciento amžius >63,5 m. metai šansų santykis mirti didesnis 18,205[3,3669-
90,318].
Išvados: Gilioji kaklo infekcija – būklė, reikalaujanti skubaus gydymo. Remiantis mūsų atliktu tyrimu ir
literatūros analize dauguma atveju reikalingas operacinis gydymas. Abscesas greitai plinta, atsiranda
gyvybei pavojingos komplikacijos. Pūliai gali kauptis bet kuriame kaklo tarpfascijiniame tarpe.
Vyresniems ir gretutinių susirgimų turintiems žmonėms liga pavojingesnė ir yra sunkiau sveikstama.
Raktiniai žodžiai: giliosios kaklo infekcijos, odontogeninės infekcijos, mediastinitas
Journal of Medical Sciences. April 2, 2020 - Volume 8 | Issue 14. Electronic-ISSN: 2345-0592
92
Įvadas
Infekcija yra ligos sukėlėjų invazija į organizmo
audinius, sukėlėjų dauginimasis juose ir
šeimininko organizmo reakcija į sukėlėjus ir jų
gaminamus toksinus. Infekcija gali išplisti visame
organizme arba gali būti lokalizuota anatomiškai
vienoje organizmo vietoje. Ne išimtis yra gilioji
kaklo infekcija. Ši būklė apibrėžiama kaip
infekcija kaklo tarpfascijiniuose tarpuose ir
ertmėse [1]. Pūlinius galime suskirstyti pagal
lokalizaciją, kuriose vietose jie susidaro -
užryklinį, paleiryklinį, peritonzilinį, tarp
kramtomųjų raumenų, sparninį gomurio,
požandikaulinį, parotidinį ir burnos dugno.
Dažniausiai pūlių sankaupos randamos
užrykliniame, paleirykliniame,
požandikauliniame, peritonziliniame tarpuose [2].
Stebima daug atvejų kuomet infekcija išplinta
keliuose tarpuose vienu metu [2].
Epidemiologija
Išanalizavus literatūroje aprašomus atvejus,
galima teigti, jog gilusis kaklo pūlinys gali
atsirasti, bet kokio amžiaus ir bet kokios lyties
žmogui. Ligos paplitimas svyruoja apie 10 atvejų
100000 tūkst. žmonių per metus. Yra duomenų,
kad sergamumas didėja [8]. To priežastis yra
netinkamai ar per mažai kontroliuojamas
antibiotikų vartojimas, todėl atlikus
mikrobiologinius tyrimus vis dažniau nustatomi
daugeliui antibiotikų nejautrūs sukėlėjai. Kai
kuriose studijose yra teigiama, kad dažniau sirgti
yra linkę vyresnio amžiaus žmonės. Tai
aiškinama sumažėjusiu jų imuniniu atsaku,
turimomis gretutinėmis ligomis.
Klinikinė išraiška
Esant giliajam kaklo abscesui gali pasireikšti
įvairūs simptomai, pavyzdžiui, karščiavimas,
kaklo ar gerklės skausmas, kaklo tinimas,
odinofagija, disfagija, dusulys [6] . Remiantis
literatūra gilieji kaklo pūliniai gali atsirasti po
persirgtų viršutinių kvėpavimo takų infekcijų, yra
sukeliami svetimkūnių, odontogeninės kilmės, po
persirgto limfmazgių, seilių liaukų uždegimo
[4,5]. Odontogeninės kilmės pūliniai išskirtinai
būdingi besivystančių šalių populiacijose, dėl
žemesnio socioekonominio lygio lyginant su
išsivysčiusiomis šalimis [5]. Nagrinėjant
literatūroje aprašomus sukėlėjus, yra išskiriami
streptokokai, stafilokokai, anaerobai, taip pat
dažnai vyrauja polimikrobinės giliosios kaklo
infekcijos [4].
Ypač svarbu kuo anksčiau pūlinį diagnozuoti ir
pradėti gydymą – pūlinį drenuoti ir skirti plataus
spektro antibiotikų. Tokia taktika padeda norint
išvengti komplikacijų, tokių kaip kvėpavimo takų
obstrukcija, nekrotizuojantis fasciitas, jugularinės
venos trombozė, miego arterijos trombozė, sepsis,
sepsinis šokas. Pūlinys dažniausiai plinta minėtais
kaklo tarpraumeniniais tarpais ir ertmėmis žemyn,
link tarpuplaučio. To pasekmė yra mediastinitas,
kuris žymiai pablogina pacientų klinikinę būklę ir
išgyvenamumą [2]. Remiantis analizuota
literatūra, pabrėžtina, jog gretutinės ligos, kurios
sukelia paciento imunosupresiją, tokios kaip,
cukrinis diabetas, ŽIV, onkologinės ligos, turi
įtakos ligos sunkumui ir išgyvenamumui [7].
Metodika
Norėdami išanalizuoti giliųjų kaklo infekcijų
atvejus Lietuvos sveikatos mokslų universiteto
ligoninėje Kauno klinikose atlikome
retrospektyvinį tyrimą. Tyrimui duotas LSMU
Bioetikos centro leidimas (leidimo numeris BEC-
MF-352). Ligų kodai buvo išrinkti pagal TLK-10
ir rasti pacientai gydyti nuo giliųjų kaklo infekcijų
Journal of Medical Sciences. April 2, 2020 - Volume 8 | Issue 14. Electronic-ISSN: 2345-0592
93
2014 – 2018 metais. Išanalizavome pacientų ligos
istorijas ir surinkome duomenis: lytį, amžių
diagnozės nustatymo metu, hospitalizacijos
trukmę, operacijų skaičių, infekcijos etiologinį
faktorių, absceso lokalizaciją, gretutines ligas,
simptomus, simptomų trukmę iki hospitalizacijos,
diagnostikai atliktus tyrimus, mikrobiologinio
pasėlio rezultatus, antibiotikoterapiją,
išsivysčiusias komplikacijas. Statistinių duomenų
skaičiavimui naudota programa SPSS 13.
Analizuoti moksliniai tyrimai rasti MEDLINE-
PUBMED paieškos sistemoje.
Rezultatai
Tiriamuoju laikotarpiu rasti 122 pacientai – 69
vyrai (56,6 %) ir 53 moterys (43,4 %), kurie sirgo
giliosiomis kaklo infekcijomis. Vidutinis pacientų
amžius 49,69 ± 20,22 (0,7;88) metų. Tiriamuosius
suskirstėme į keturias amžiaus grupes remdamiesi
analizuota moksline literatūra (1 pav.).
1pav. Pacientų skaičius amžiaus grupėse, procentinė išraiška
0
5
10
15
20
25
30
35
40
45
<18 m 18-40 m 41-60 m >60 m
6.6
23
40.2
30.3
Pacientų skaičius
amžiaus grupėse,
proc.
Pacientų amžiaus grupės, metais
Journal of Medical Sciences. April 2, 2020 - Volume 8 | Issue 14. Electronic-ISSN: 2345-0592
94
Apskaičiavome kiekvienos amžiaus grupės
pacientų stacionarizavimo laiką lovadieniais.
Vidutiniškai trumpiausią (7,75 ± 2,18) laiko tarpą
ligoninėje buvo gydomi pacientai, esantys
amžiaus grupėje iki 18 m., o vidutiniškai
ilgiausiai (15,46 ± 11,51) pacientai, esantys
daugiau nei 60 metų grupėje. Išsiaiškinome, kiek
laiko pacientai užtrunka atsiradus pirmiesiems
simptomams, kol kreipiasi į ligoninę. Vidutiniškai
žmonės kreipiasi po 4,33 ± 2,77 dienų atsiradus
pirmiesiems negalavimams. Net 96,7 proc.
stacionarizuotiems pacientams prireikė bent
vienos operacijos, tačiau operacijų skaičius
statistiškai reikšmingai nepriklauso (p=0,836)
kiek ilgai pacientai jautė simptomus ir nesikreipė
į ligoninę. Nustatėme, kad absceso etiologija gali
būti labai įvairi, daugiausiai radome neaiškios
kilmės infekcijų, o mažiausiai svetimkūnio
sukeltų (2 pav.)
2pav. Giliųjų kaklo infekcijų etiologija
Tirtų atvejų abscesų lokalizacija atitinka analizuotą literatūrą ir yra pasiskirstę taip: daugiausiai buvo rasta
parafaringinių abscesų (58,2 %), o mažiausiai parotidinės srities abscesų (0,8 %). Abscesų pasiskirstymas
amžiaus grupėse atsispindi lentelėje (lentelė Nr. 1).
0
2
4
6
8
10
12
14
16
18
Odontogeninė
Po VKT infekcijos
Limfadenitas
Adenitas
Po burnos operacijų
Svetimkūnio sukeltas
Etiologija neaiški
1
2
4
0 0 0
2
15
3
1 1
3
0
7
14
6
1
0
7
2
17
9
8
0
1 1
0
18
Pacientų skaičius
Etiologija
<18 m
18-40 m
41-60 m
>60 m
Journal of Medical Sciences. April 2, 2020 - Volume 8 | Issue 14. Electronic-ISSN: 2345-0592
95
Amžiaus grupės
Lokalizacija, proc.
< 18 m.
18-40 m.
41-60 m.
>60 m.
Užryklinis
3,3
4,1
4,1
7,4
Paleiryklinis
3,3
9,8
24,6
20,5
Sparninis gomurio tarpas
0,8
3,3
1,6
0,8
Požandikaulinis
0,8
12,3
8,2
8,2
Parotidinis
0
0,8
0
0
Burnos dugno
0
3,3
5,7
7,4
Viršutinis tarpuplautis
0
0
3,3
0
Kiti
0
0,8
4,9
0
Lentelė Nr. 1. Abscesų lokalizacija skirtingose amžiaus grupėse, procentinė išraiška
Kaip ir buvo minėta anksčiau, pacientai
skundžiasi įvairiais simptomais. Nustatėme, kad
karščiavimu skundėsi 87,7 % pacientų, kaklo
skausmu 45,9 %, skausmingu rijimu 41 %, kaklo
tinimu 23,8 %, apsunkintu kvėpavimu 13,9 %,
apsunkintu rijimu 41,8 %, kiti simptomai
pasireiškė 45,1 %. Karščiuojančiųjų pacientų
vidutinė temperatūra buvo 38,08 ± 0,71 ˚C.
Vidutiniškai C reaktyvinis baltymas buvo
padidėjęs iki 238,74 ± 131,62 mg/l, o leukocitų
skaičius iki 15,69 ± 6,09. Išsiaiškinome, kokie
vaizdiniai tyrimai yra atliekami pacientams,
kuriems įtariama ši liga. Kaklo srities
ultragarsinis tyrimas (UG) atliktas 35,2 %
pacientų, kaklo kompiuterinės tomografijos (KT)
tyrimas 70,5 %. Nustatėme, kad nėra statistiškai
reikšmingo skirtumo tarp UG atlikimo (p=0,935)
ir KT atlikimo (p=0,865) diagnozuojant ligą ir
paciento mirties. Komplikacijos, pasireiškusios
tirtiems pacientams, pateiktos diagramoje (3 pav.)
Journal of Medical Sciences. April 2, 2020 - Volume 8 | Issue 14. Electronic-ISSN: 2345-0592
96
3pav.Komplikacijos, pasireiškusios tirtiems pacientams, procentinė išraiška
Taip pat nėra statistiškai reikšmingo skirtumo tarp
UG atlikimo (p=0,577) ir KT atlikimo (p=0,853)
ir pakartotinės operacijos poreikio. 58,2 % atvejų
mikrobiologinis pasėlis buvo paimtas ir nustatytas
ligos sukėlėjas. Polimikrobinė infekcija nustatyta
13,1 % pacientų, tačiau nėra statistiškai
reikšmingo skirtumo (p=0,602) tarp
polimikrobinės infekcijos ir paciento mirties.
Didžiausią dalį sukėlėjų (19,7 %) sudarė
anaerobai. Dažniausiai naudoti antibiotikai ligai
gydyti buvo penicilinas kartu su metronidazoliu
(44,3 %) ir cefuroksimas kartu su metronidazoliu
(45,1 %).
Norėdami apskaičiuoti, kaip mirtingumas
priklauso nuo pacientų amžiaus patikimumui
pastikslinti iš 111 atvejų atsitiktinės atrankos
būdu paėmėme 32. Remdamiesi ROC (Receiver
operating characteristic) testu gavome slenkstinį
amžių – 63,5 m., tai yra, kai amžius <63,5 m.
mirė 2 (2,2 %), kai >63,5 m. mirė 9 (29,0 %)
p=0,001. Remdamiesi binarine logistine regresine
analize galime prognozuoti, jei paciento amžius >
63,5 m. metai, šansų santykis mirti didesnis
18,205[3,3669-90,318].
Aptarimas
Tyrimas buvo atliktas nagrinėjant patvirtintus
giliosios kaklo infekcijos atvejus LSMUL Kauno
klinikose. Aišku, kad liga pavojinga, dėl galinčių
atsirasti sunkių komplikacijų ir mirtinų išeičių.
Mūsų tyrime rastos komplikacijos sutampa su
aprašomomis literatūroje, o kaip viena
pavojingiausių yra minima mediastinitas [4]. Bet
kokios specialybės gydytojui susidūrus su
anskčiau minėta simptomatika, būtinas detalus
paciento ištyrimas dėl galimo absceso kakle.
Susirgimai labiau būdingi suaugusiųjų žmonių
tarpe. Diagnozuojant ligą vien kaklo ultragarsinio
tyrimo neužtenka, patikslinimui reikalingas
13.9
1,6
12,3
8,2
9
Komplikacijos:
Mediastinitas
Skubi tracheostoma
Pneumonija
Sepsinis šokas
Mirtis
Journal of Medical Sciences. April 2, 2020 - Volume 8 | Issue 14. Electronic-ISSN: 2345-0592
97
kompiuterinės tomografijos tyrimas [4]. Gilioji
kaklo infekcija turi būti svarbi diferencinės
diagnostikos dalis diagnozuojant kaklo ligas.
Literatūros šaltiniai
1. Kauffmann P, Cordesmeyer R, Tröltzsch M,
Sömmer C, Laskawi R. Deep neck infections:
A single-center analysis of 63 cases. Med Oral
Patol Oral Cir Bucal. 2017 Sep 1;22 (5):e536-
41.
2. Brito TP, Hazboun IM, Fernandes FL, Bento
LR, Zappelini CE, Chone CT, et al. Deep neck
abscesses: study of 101 cases. Braz J
Otorhinolaryngol. 2017;83:341-8.
3. Andrej Terzic, Paolo Scolozzi Deep neck
space abscesses of dental origin: the impact of
Streptococcus group Milleri. Eur Arch
Otorhinolaryngol (2014) 271:2771–2774
4. P Celakovsky, D Kalfert, K Smatanova, L
Tucek, E Cermakova, J Mejzlik, M Kotulek,
A Vrbacky, P Matousek, L Stanikova, T
Hoskova Bacteriology of deep neck
infections: analysis of 634 patients. Australian
Dental Journal 2015; 60: 212–215
5. Wong TY A nationwide survey of deaths
from oral and maxillofacial infections: The
Taiwanese experience. J Oral Maxillofac Surg
57: 1297-1299.
6. Hasegawa J, Hidaka H, Tateda M An analysis
of clinical risk factors of deep neck infection.
Auris Nasus Larynx 38: 101-107.
7. Hiroshi Hidaka, MD, PhD,1 *Takuhiro
Yamaguchi, PhD,2 Jun Hasegawa, MD,
PhD,1 Hisakazu Yano, MD, PhD,3 Risako
Kakuta, MD,1,3 Daiki Ozawa, MD,1,3
Kazuhiro Nomura, MD, PhD,1 Yukio Katori,
MD Clinical and bacteriological influence of
diabetes mellitus on deep neck infection:
Systematic review and meta-analysis
Published online 21 July 2014 in Wiley
Online Library
8. Gorjon PS, Perez PB, Martin ACM, Dios JCP,
Alonso SE, Cabanillas MIC. Infecciones
cervicales profundas. Revision de 286 casos.
Acta Otorrinolaringol Esp. 2012;63:31-41
9. Francisco Vieira, Shawn M. Allen, Rose Mary
S. Stocks, Jerome W. Thompson Deep neck
infection Otolaryngol Clin N Am 459-483
USA
10. Har-El G, Aroesty J, Shaha A, et al. Changing
trends in deep neck abscess: a retrospective
study of 110 patients. Oral Surg Oral Med
Oral Pathol 77(5): 446-5