Margarita Slabadienė¹, Aidana Lygnugarytė-Grikšienė²

¹Faculty of Medicine, Lithuanian University of Health Sciences

²Palanga Clinic, Institute of Neurosciences, Lithuanian University of Health Sciences

Abstract

The frequency of mental health problems among medical students has been shown to be constantly increasing and happens to be higher than for other specialty students and the general population. Prospective medical workers in various parts of the world tend to rarely seek help to address their mental health problems.

Aim: To find out the need for psychological help for Lithuanian medical students of the Lithuanian University of Health Sciences (LSMU), the obstacles that hinder their access to psychological help, and what kind of help students would seek first if they had suicidal thoughts.

Methods: Between April and July 2019, an anonymous survey of 322 LSMU Lithuanian medical students of I-VI courses was conducted. The questionnaire consisted of questions created by the researchers.

Results: 8.1% of the respondents received psychological assistance. 58.1% of respondents said they do not receive such assistance and 6.6% they would like some psychological help. Mostly, students wanted to have a conversation with a psychologist/psychotherapist, more psychological knowledge. Female students were more likely than male students to receive some kind of psychological help. The majority of students responded that nothing prevents to receive psychological help, but 14% fears that someone will find out, and nearly 10% of them are afraid that consultations will prevent them from working in the future. However, if one starts to think about suicide, more than half of the students surveyed would know where to go for help first.

Conclusions: 14,7% of the respondents would be needed to receive psychological assistance. The main obstacles that hindered to access to psychological help were the fear that someone would find out, the fear of being unable to work in the future, the fear of getting to the wrong specialist, being open to strangers, being misunderstood to betray their secrets, to get ashamed, it is expensive, no time to do it, lack of information on where to go. In the event of suicidal thoughts, more than half of the students surveyed would know where to go for the first help: 53.1% would turn to friends and relatives, 24.5% would go to a psychiatrist / psychologist, 14% would not go anywhere, 5% would call the helplines. 3.4% of students indicated that they would address relatives, professionals and clergy.

Keywords: medical students, psychological assistance, suicide

Journal of Medical Sciences. April 2, 2020 - Volume 8 | Issue 14. Electronic-ISSN: 2345-0592

73

Medical Sciences 2020 Vol. 8 (14), p. 73-80

The need for psychological assistance and obstacles to obtain

psychological assistance of Lithuanian medical students of I-VI

course of the Lithuanian University of Health Sciences

Margarita Slabadienė

1

, Aidana Lygnugarytė-Grikšienė

2

1

Faculty of Medicine, Lithuanian University of Health Sciences

2

Palanga Clinic, Institute of Neurosciences, Lithuanian University of Health Sciences

Abstract

The frequency of mental health problems among medical students has been shown to be constantly increasing and

happens to be higher than for other specialty students and the general population. Prospective medical workers in

various parts of the world tend to rarely seek help to address their mental health problems.

Aim: To find out the need for psychological help for Lithuanian medical students of the Lithuanian University of

Health Sciences (LSMU), the obstacles that hinder their access to psychological help, and what kind of help students

would seek first if they had suicidal thoughts.

Methods: Between April and July 2019, an anonymous survey of 322 LSMU Lithuanian medical students of I-VI

courses was conducted. The questionnaire consisted of questions created by the researchers.

Results: 8.1% of the respondents received psychological assistance. 58.1% of respondents said they do not receive

such assistance and 6.6% they would like some psychological help. Mostly, students wanted to have a conversation

with a psychologist/psychotherapist, more psychological knowledge. Female students were more likely than male

students to receive some kind of psychological help. The majority of students responded that nothing prevents to

receive psychological help, but 14% fears that someone will find out, and nearly 10% of them are afraid that

consultations will prevent them from working in the future. However, if one starts to think about suicide, more than

half of the students surveyed would know where to go for help first.

Conclusions: 14,7% of the respondents would be needed to receive psychological assistance. The main obstacles

that hindered to access to psychological help were the fear that someone would find out, the fear of being unable to

work in the future, the fear of getting to the wrong specialist, being open to strangers, being misunderstood to betray

their secrets, to get ashamed, it is expensive, no time to do it, lack of information on where to go. In the event of

suicidal thoughts, more than half of the students surveyed would know where to go for the first help: 53.1% would

turn to friends and relatives, 24.5% would go to a psychiatrist / psychologist, 14% would not go anywhere, 5%

would call the helplines. 3.4% of students indicated that they would address relatives, professionals and clergy.

Keywords: medical students, psychological assistance, suicide.

Journal of Medical Sciences. April 2, 2020 - Volume 8 | Issue 14. Electronic-ISSN: 2345-0592

74

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto I-VI kurso lietuvių

medicinos studentų psichologinės pagalbos poreikis bei kliūtys,

trukdančios gauti psichologinę pagalbą

Margarita Slabadienė

1

, Aidana Lygnugarytė-Grikšienė

2

1

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto medicinos fakultetas

2

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Neuromokslų instituto Palangos klinika

Santrauka

Psichikos sveikatos sutrikimų dažnis tarp medicinos studentų nuolat didėja ir yra didesnis nei kitų specialybių

studentų bei bendros populiacijos. Vyrauja tendencija, kad jie retai ieško pagalbos savo psichikos sveikatos

sutrikimų sukeltų problemų sprendimui.

Tikslas: Išsiaiškinti Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) I-VI kurso lietuvių medicinos studentų

psichologinės pagalbos poreikį, kliūtis, trukdančias gauti psichologinę pagalbą, bei kokios pagalbos pirmiausiai

studentai ieškotų jei kiltų minčių apie savižudybę.

Tyrimo objektas ir metodai: 2019 metų balandžio - liepos mėnesiais buvo atlikta anoniminė 322 LSMU I-VI

kurso lietuvių medicinos studentų anketinė apklausa. Anketa buvo sudaryta iš tyrėjų kurtų klausimų.

Rezultatai: Tyrimo metu 8,1 proc. studentų gavo psichologinę pagalbą. 58,1 proc. apklaustųjų teigė, kad tokios

pagalbos negauna, o 6,6 proc. iš jų norėtų gauti kokią nors psichologinę pagalbą. Dažniausiai studentai norėjo

pokalbių su psichologu/psichoterapeutu, daugiau psichologinių žinių. Merginos dažniau nei vaikinai norėjo gauti

kokią nors psichologinę pagalbą. Didžioji dalis studentų atsakė, kad niekas netrukdo gauti psichologinę pagalbą, bet

14 proc. bijo, jog kas nors sužinos, o beveik 10 proc. apklaustųjų bijo, kad dėl to negalės dirbti ateityje. Jei pradėtų

galvoti apie savižudybę, daugiau nei pusė apklaustų studentų žinotų kur pirmiausiai kreiptis pagalbos.

Išvados: Psichologinė pagalba yra reikalinga 14,7 proc. lietuvių medicinos studentų. Pagrindinės kliūtys, kurios

trukdė gauti psichologinę pagalbą buvo baimė, kad kas nors sužinos, kad dėl to negalės dirbti ateityje, baimė patekti

pas netinkamą specialistą, atvirauti su nepažįstamais žmonėmis, likti nesuprastu, kad išduos jų paslaptis, patirti gėdą,

brangu, ilgos eilės, nėra laiko, trūksta informacijos kur kreiptis. Jei kiltų minčių apie savižudybę, daugiau nei pusė

apklaustųjų žinotų kur pirmiausiai kreiptis pagalbos: 53,1 proc. kreiptųsi į draugus ir artimuosius, 24,5 proc.

apklaustųjų kreiptųsi į psichiatrą/psichologą, 14 proc. niekur nesikreiptų, 5 proc. skambintų į pagalbos linijas, 3,4

proc. studentų nurodė, jog kreiptųsi ir į artimuosius, ir į specialistus bei į dvasininkus.

Raktiniai žodžiai: medicinos studentai, psichologinė pagalba, savižudybė.

Journal of Medical Sciences. April 2, 2020 - Volume 8 | Issue 14. Electronic-ISSN: 2345-0592

75

Įvadas

Psichikos sveikatos sutrikimai yra paplitę tarp

medicinos studentų [1,2]. Įrodyta, kad psichikos

sveikatos sutrikimų dažnis tarp jų nuolat didėja ir jis

yra didesnis nei kitų specialybių studentų bei bendros

populiacijos [3,4]. 2016 metais Lietuvos sveikatos

mokslų universiteto (LSMU) magistrantė Erika

Keršytė savo magistriniame darbe pateikė vieną iš

išvadų, kad beveik ketvirtadalis LSMU medicinos

studentų turį polinkį į savižudybę [5]. Tarp įvairių

pasaulio šalių būsimųjų gydytojų egzistuoja

tendencija, kad jie retai ieško pagalbos savo

psichikos sveikatos sutrikimų sukeltų problemų

sprendimui, dažniausiai tik tuomet, kai ištinka krizė

[6]. Mokslinėje literatūroje buvo minimos šios visa

tai lemiančios priežastys: neigiamas požiūris į

profesionalios pagalbos ieškojimą [1], stigma [6-13],

konfidencialumo problematika [8,11,13], nežinojimas

kur ieškoti pagalbos [2,8], baimė nenorimų gydymo

intervencijų bei pašalinio jų poveikio [8,13], kaina

[8], neigiama asmeninė patirtis [9], su psichikos

sveikata susijusios dokumentacijos vengimas bei

baimė [11,13], laiko stoka [11,13], neigiama įtaka

karjerai ateityje [12]. Nedidelė dalis medicinos

studentų galvoja, kad psichologinės pagalbos

ieškojimas yra silpnumo požymis [12].

Nesirūpinimas savo psichikos sveikata gali turėti

neigiamos įtakos tolimesniai jų profesinei ateičiai.

Tyrimo objektas ir metodai

2019 metų balandžio - liepos mėnesiais buvo atlikta

anoniminė 322 LSMU I-VI kurso lietuvių medicinos

studentų anketinė apklausa. Anketa buvo sudaryta iš

tyrėjos kurtų klausimų, kuriais buvo siekiama

išsiaiškinti demografinius duomenis (lytis, studijų

kursas), atvirų klausimų forma buvo siekta sužinoti

aspektus susijusius su pageidaujama psichologine

pagalba (Ar Jūs šiuo metu gaunate kokią nors

psichologinę pagalbą? Jei taip, kokią? Ar norėtumėte

gauti kokios nors psichologinės pagalbos? Jei taip,

kokios?), išsiaiškinti kliūtis, trukdančias gauti

psichologinę pagalbą (Ar Jums kas nors

trukdo/trukdytų gauti psichologinę pagalbą?),

sužinoti apklaustųjų žinias apie universitete teikiamas

psichologo konsultacijas bei išsiaiškinti, kur studentai

pirmiausia kreiptųsi pagalbos, jei kiltų mintys apie

savižudybę (Jei pradėtumėte galvoti apie savižudybę,

ar žinotumėte kur kreiptis pagalbos? Kur pirmiausiai

kreiptumėtės?). Pateiktas anketas buvo prašoma

užpildyti ir gražinti tyrėjai. Vardo, pavardės ir kitų

asmeninių duomenų įrašyti į anketinę apklausą

nebuvo prašoma. Į tyrimo duomenų analizę buvo

įtrauktos tik pilnai užpildytos anketos. Tyrimui atlikti

leidimą suteikė Lietuvos sveikatos mokslų

universiteto (LSMU) Bioetikos centras. Leidimo

numeris: BEC- MF-362.

Tyrimo tikslas

Išsiaiškinti Lietuvos sveikatos mokslų universiteto

(LSMU) I-VI kurso lietuvių medicinos studentų

psichologinės pagalbos poreikį, kliūtis, trukdančias

gauti psichologinę pagalbą, bei kokios pagalbos

studentai ieškotų, jei kiltų minčių apie savižudybę.

Journal of Medical Sciences. April 2, 2020 - Volume 8 | Issue 14. Electronic-ISSN: 2345-0592

76

Tyrimo uždaviniai

1. Išsiaiškinti LSMU medicinos studentų

psichologinės pagalbos poreikį bei kliūtis,

trukdančias gauti psichologinę pagalbą.

2. Sužinoti kokios pagalbos studentai ieškotų,

jei kiltų minčių apie savižudybę.

Tyrimo rezultatų analizei buvo naudojamas

programinis statistinių duomenų paketas SPSS 23.0.

Tyrime pasirinktas statistinio reikšmingumo lygmuo

– 0,05. Siekiant patikrinti hipotezes pirmiausia buvo

patikrintas skirstinių normalumas. Pagal

Kolmogorovo-Smirnovo kriterijų, visi skirstiniai

statistiškai reikšmingai skyrėsi nuo normaliojo. Dėl

to, lyginant vidurkius, buvo naudojami Mann

Whitney neparametrinis kriterijus dviem

nepriklausomoms imtims, Kruskal-Wallis kriterijus

kelioms nepriklausomoms imtims palyginti, taip pat

Chi kvadrato kriterijus nominaliniams kintamiesiems.

Rezultatai

Tiriamieji

Tyrime dalyvavo 322 LSMU medicinos I-VI kurso

studentai. Iš jų 62 (19,3 proc.) – vaikinai ir 260 (80,7

proc.) – merginų. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal

studijų kursą pateiktas 1 paveiksle.

1 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal studijų kursą.

Psichologinės pagalbos poreikis bei kliūtys,

trukdančios gauti psichologinę pagalbą

Pirmasis darbo uždavinys buvo nustatyti

psichologinės pagalbos poreikį bei kliūtis,

trukdančios gauti psichologinę pagalbą, tarp LSMU

lietuvių medicinos I-VI kurso studentų.

Išsiaiškinta, kad tyrimo metu tik 8,1 proc. studentų

gavo psichologinę pagalbą, aišku, ne visiems ji buvo

reikalinga (33,9 proc. teigė, kad jiems tokios

pagalbos nereikia). Visgi, likę 58,1 proc. apklaustųjų

teigė, kad tokios pagalbos negauna, o 6,6 proc. iš jų

norėtų gauti kokią nors psichologinę pagalbą.

Dažniausiai buvo minimas pokalbis (-aiai) (dažnai

anoniminis ir/arba nemokamas, konfidencialus) su

psichologu ar psichoterapeutu, taip pat norėtųsi

daugiau psichologinių žinių.

0.0% 5.0% 10.0% 15.0% 20.0% 25.0%

VI

V

IV

III

II

I

17.4%

14.0%

21.7%

12.7%

22.4%

11.8%

Tiriamųjų pasiskirstymas pagal

studijų kursą

Journal of Medical Sciences. April 2, 2020 - Volume 8 | Issue 14. Electronic-ISSN: 2345-0592

77

Taip pat, rezultatai rodo, kad statistiškai reikšmingai

(p<0,05) merginos dažniau nei vaikinai norėjo gauti

kokią nors psichologinę pagalbą (1 lentelė).

1 lentelė. Psichologinės pagalbos poreikis vaikinų ir merginų tarpe

Lytis

Ar norėtumėt gauti kokios nors psichologinės pagalbos?

c

² reikšmė ir

patikimumo

lygmuo

Taip

Ne

c

² = 18,644

p= 0,0001

Vaikinai

n=62

8 (12,9%)

54 (87,1%)

Merginos

n=260

110 (42,3%)

150 (57,7%)

Į klausimą, ar kas nors trukdo/trukdytų kreiptis psichologinės pagalbos, didžioji dalis studentų (70,5 proc.) atsakė,

kad niekas netrukdo, bet 14 proc. bijo, jog kas nors sužinos, o beveik 10 proc. apklaustųjų bijo, kad dėl to negalės

dirbti ( 2 pav.).

2 pav. Atsakymų į klausimą, kas trukdo kreiptis psichologinės pagalbos, pasiskirstymas

0.0% 10.0% 20.0% 30.0% 40.0% 50.0% 60.0% 70.0% 80.0%

Bijau, kad dėl savo ligos negalėsiu dirbti

Bijau, kad kas nors sužinos

Kita

Man niekas netrukdo

9.6%

14.0%

14.3%

70.5%

Ar jums kas nors trukdo/trukdytų gauti

psichologinę pagalbą?

Journal of Medical Sciences. April 2, 2020 - Volume 8 | Issue 14. Electronic-ISSN: 2345-0592

78

Kaip kitą variantą, studentai minėjo baimes patekti

pas netinkamą specialistą, atvirauti su nepažįstamais

žmonėmis, likti nesuprastu, kad išduos jų paslaptis,

patirti gėdą. Taip pat, kad tai yra brangu ir jų

finansinės galimybės šiuo metu neleidžia, ilgos eilės,

nėra laiko, trūksta informacijos, kur kreiptis. Tik 46

proc. apklaustųjų žinojo, kad LSMU turi psichologę,

3,1 proc. yra tekę į ją kreiptis, 7,1 proc. nesikreipė,

nes bijo, kad pasklis universitete kalbos, jog vaikšto

pas psichologę.

Tam tikros pagalbos poreikis esant savižudybės

rizikai

Kitas darbo uždavinys buvo sužinoti, kokios pagalbos

studentai ieškotų, jei kiltų minčių apie savižudybę.

Visgi, jei pradėtų galvoti apie savižudybę, daugiau

nei pusė (68,6 proc.) apklaustų studentų žinotų kur

kreiptis pagalbos. Pirmiausia daugiausiai studentų

kreiptųsi į draugus ir artimuosius (53,1 proc.), o

mažiausiai – skambintų į pagalbos liniją (5 proc.) (3

pav.).

3 pav. Atsakymų į klausimą, kur pirmiausia kreiptųsi pagalbos, pasiskirstymas

Kalbant apie kitą variantą, studentai nurodė, jog

kreiptųsi ir į artimuosius ir į specialistus bei į

dvasininkus.

Galbūt nedidelis skaičius nurodžiusių, kad skambintų

į pagalbos liniją yra ir dėl to, kad 40,7 proc. studentų

nepakanka informacijos apie psichologinę pagalbą

telefonu teikiančius centrus linijas, tik 6,2 proc. yra

ten kreipęsi pagalbos, kai apskritai pagalbos į

psichikos pagalbos specialistą dėl savo psichologinės

būsenos yra kreipęsi 23,9 proc. apklaustųjų.

Paklausti, kokios pagalbos universitete norėtų patys,

jei kiltų minčių apie savižudybę, studentai teigė, kad

visai praverstų pačių studentų ir dėstytojų edukacija

(apmokymai) šiais klausimais, taip pat norėtųsi

aktyvesnio psichologo vaidmens, galimybės

konsultuotis anonimiškai ir nemokamai, daugiau ir

labiau prieinamų psichikos sveikatos specialistų

universitete („nes dabar eilė pas universiteto

psichologę 2-3 mėn.“) ir informacijos apie juos,

skubios psichologinės pagalbos, daugiau

konfidencialumo, paramos grupių, įvairių terapijų

(pvz. „kaniterapijos, šuniukų kambario“),

psichologijos kurso, taip pat draugų, bendraamžių

0.0% 10.0% 20.0% 30.0% 40.0% 50.0% 60.0%

Kita

Skambinčiau į pagalbos liniją

Niekur nesikreipčiau (būčiau su savim…

Kreipčiausi į psichologą ar psichiatrą

Kreipčiausi į draugus ar artimuosius

3.4%

5.0%

14.0%

24.5%

53.1%

Kur pirmiausia kreiptumėtės

pagalbos?

Journal of Medical Sciences. April 2, 2020 - Volume 8 | Issue 14. Electronic-ISSN: 2345-0592

79

pagalbos, palaikymo iš dėstytojų, laisvų dienų,

atostogų suteikimo, be didelių problemų.

Diskusija

Mūsų žiniomis, tai yra pirmas tyrimas, kuriuo buvo

siekta išsiaiškinti LSMU I-VI kurso lietuvių

medicinos studentų psichologinės pagalbos poreikį

studijų laikotarpiu, kliūtis, trukdančias gauti

psichologinę pagalbą bei pirmuosius studentų

veiksmus kilus mintims apie savižudybę.

Panašus tyrimas buvo pristatytas studentės Austės

Misevičiūtės 2015 metais vykusioje jaunųjų

mokslininkų ir tyrėjų konferencijoje. Ji tyrė Kauno

kolegijos sveikatos priežiūros I ir III kurso studentų

psichologinės pagalbos poreikį egzaminų laikotarpiu

ir išsiaiškino, kad šios pagalbos poreikį jaučia

daugiau nei pusė tyrime dalyvavusiųjų [14].

Atrodytų, kad sveikatos psichologijos studentai

norėtų daugiau psichologinės pagalbos nei LSMU I-

VI kurso medicinos studentai, bet vertėtų atsižvelgti į

tai, kad Austės Misevičiūtės tyrime buvo nagrinėtas

poreikis buvo egzaminų laikotarpiu, o mes tyrėme

psichologinės pagalbos poreikį visų studijų

laikotarpiu. Pastebėtas ir panašumas su mūsų tyrimu:

merginos psichologinės pagalbos poreikį jaučia

dažniau nei vaikinai. Greičiausiai taip yra dėl lyties

nulemto didesnio merginų jautrumo bei

emocionalumo. Daugiau Lietuvoje bei Europoje

atliktų tyrimų, kuriuose būtų nagrinėta ši tema, rasti

nepavyko, todėl būtų verta vykdyti išsamesnius

tyrimus šia tematika.

Išvados

1. Psichologinė pagalba yra reikalinga 14,7

proc. lietuvių medicinos studentų.

2. Pagrindinės kliūtys, kurios trukdė gauti

psichologinę pagalbą buvo baimė, kad kas

nors sužinos, baimė, kad dėl to negalės

dirbti ateityje, baimė patekti pas netinkamą

specialistą, atvirauti su nepažįstamais

žmonėmis, likti nesuprastu, kad išduos jų

paslaptis, patirti gėdą. Taip pat, kad tai yra

brangu ir jų finansinės galimybės šiuo metu

neleidžia to, ilgos eilės, nėra laiko, trūksta

informacijos, kur kreiptis.

3. Jei kiltų minčių apie savižudybę, daugiau

nei pusė (68,6 proc.) apklaustų studentų

žinotų kur pirmiausiai kreiptis pagalbos.

Daugiausiai studentų kreiptųsi į draugus ir

artimuosius (53,1 proc.), 24,5 proc.

apklaustųjų kreiptųsi į psichiatrą/psichologą,

14 proc. niekur nesikreiptų, 5 proc.

skambintų į pagalbos linijas, 3,4 proc.

studentų nurodė, jog kreiptųsi ir į

artimuosius, ir į specialistus bei į

dvasininkus.

4.

Literatūra

1. Liaqat H, Saleem A, Yousaf I, Shahid A.

Psychiartric morbidity and attitude towards

seeking professional help in medical students.

PAFMJ 2018;68:321-25.

2. Awad F, Awad M, Mattick K, Dieppe P.

Mental health in medical students: time to

act. Clin Teach 2019;16:312-316.

3. Zeng W, Chen R, Wang X, Zhang Q, Deng

W. Prevalence of mental health problems

among medical students in China: A meta-

analysis. Medicine (Baltimore)

2019;98(18):e15337.

4. Bitonte RA, DeSanto DJ 2nd. Mandatory

physical exercise for the prevention of mental

Journal of Medical Sciences. April 2, 2020 - Volume 8 | Issue 14. Electronic-ISSN: 2345-0592

80

illness in medical students. Ment Illn

2014;6(2):5549.

5. Keršytė, E. Polinkio į savižudybę paplitimas

tarp LSMU medicinos studentų ir sąsajos su

alkoholio vartojimu.2016.

6. Tong G. World Mental Health Day 2018, but

how aware are medical students?. Adv Med

Educ Pract 2019;10:217–219.

7. Suwalska J, Suwalska A, Szczygieł M, Łojko

D. Medical students and stigma of

depression. Part 2. Self-stigma. Psychiatr Pol

2017;51(3):503–513.

8. Menon V, Sarkar S, Kumar S. Barriers to

healthcare seeking among medical students: a

cross sectional study from South India.

Postgraduate Medical Journal 2015;91:477-

482.

9. Dyrbye LN, Eacker A, Durning SJ, et al. The

impact of stigma and personal experiences on

the help-seeking behaviors of medical

students with burnout. Acad

Med 2015;90:961–969.

10. Simpson V, Halpin L, Chalmers K, Joynes V.

Exploring well-being: medical students and

staff. Clin Teach 2019;16(4):356–361.

11. Nissen N, Feller E. Suicide and Physicians -

Why don't doctors in distress seek

help? Rhode Island medical journal

2019;102:5, 8-10 .

12. Winter P, Rix A, Grant A. Medical student

beliefs about disclosure of mental health

issues: a qualitative study. J Vet Med Educ

2017;44(1):147–156.

13. Knipe D, Maughan C, Gilbert J, Dymock D,

Moran P, Gunnell D. Mental health in

medical, dentistry and veterinary students:

Cross-sectional online survey. BJPsych Open

2018;4(6):441-446.

14. Misevičiūtė A. Studentų psichologinės

pagalbos poreikio įvertinimas egzaminų

laikotarpiu. Jaunųjų mokslininkų ir tyrėjų

konferencija. Kaunas, 2015.