Eglė Astašauskaitė^1, Kotryna Tarasevičiūtė¹, Rasa Kornelija Marozaitė¹

¹ Lithuanian University of Health Sciences Medical Academy Faculty of medicine, Kaunas, Lithuania

Abstract

Hypertension (HT) is a chronic disease affecting about 1.13 billion people. High blood pressure (HBP) or HT is a major risk factor for cardiovascular disease (CVD). AHT is treated with antihypertensive drugs while maintaining a healthy lifestyle. However, in 1 out of 5 patients, the target BP is not achievable. There is a lot of information about nutrition for patients with HT, however there is not many options about the possibility to choose different types of exercises that has tangible benefit. Due to this reason, this work presents the most common and most beneficial physical exercises for patients of different age groups with HT.

Keywords: HT, arterial hypertension, HBP, treatment, exercise, physical activity.

Journal of Medical Sciences. March 31, 2020 - Volume 8 | Issue 14. Electronic-ISSN: 2345-0592

66

Medical Sciences 2020 Vol. 8 (14), p. 66-72

The benefit of exercises in the treatment of hypertension

Eglė Astašauskaitė

1,

Kotryna Tarasevičiūtė

1

, Rasa Kornelija Marozaitė

1

1

Lithuanian University of Health Sciences Medical Academy Faculty of medicine, Kaunas,

Lithuania

Abstract

Hypertension (HT) is a chronic disease affecting about 1.13 billion people. High blood pressure (HBP) or HT

is a major risk factor for cardiovascular disease (CVD). AHT is treated with antihypertensive drugs while

maintaining a healthy lifestyle. However, in 1 out of 5 patients, the target BP is not achievable. There is a lot of

information about nutrition for patients with HT, however there is not many options about the possibility to

choose different types of exercises that has tangible benefit. Due to this reason, this work presents the most

common and most beneficial physical exercises for patients of different age groups with HT.

Keywords: HT, arterial hypertension, HBP, treatment, exercise, physical activity.

Journal of Medical Sciences. March 31, 2020 - Volume 8 | Issue 14. Electronic-ISSN: 2345-0592

67

Fizinių pratimų nauda gydant arterinę hipertenziją

Eglė Astašauskaitė

1,

Kotryna Tarasevičiūtė

1

, Rasa Kornelija Marozaitė

1

1

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos fakultetas, Kaunas, Lietuva

Santrauka

Arterinė hipertenzija (AH) - lėtinė liga, kuria serga apie 1,13 milijardo žmonių. Padidėjęs arterinis kraujo

spaudimas (AKS) arba AH yra pagrindinis rizikos veiksnys, lemiantis kardiovaskulinių ligų (KVL) atsiradimą.

AH gydoma anithipertenziniais vaistais, kartu laikantis sveikos gyvensenos principų. Vis dėl to, 1 iš 5

pacientų, tikslinis AKS nėra pasiekiamas. Visuomenėje nemažai informacijos apie mitybą, sergant AH, tačiau

apie galimybę rinktis skirtingus fizinius pratimus bei jų teikiamą apčiuopiamą naudą nėra daug. Dėl šios

priežasties, šiame darbe pateikiami dažniausi bei didžiausią naudą turintys fiziniai pratimai įvairaus amžiaus

grupių pacientams, sergantiems AH.

Raktažodžiai: AH, arterinė hipertenzija, AKS, gydymas, fiziniai pratimai, fizinis aktyvumas.

Journal of Medical Sciences. March 31, 2020 - Volume 8 | Issue 14. Electronic-ISSN: 2345-0592

68

Padidėjęs arterinis kraujo spaudimas ir arterinė

hipertenzija

Arterinė hipertenzija (AH) – lėtinė liga, kurią

apibūdina padidėjęs arterinis kraujo spaudimas (AKS).

AH diagnozuojama, kuomet sistolinis AKS rodmuo

siekia ≥140mmHg, o diastolinis – ≥90mmHg

(remiantis Europos hipertenzijos asociacija, šie

rodikliai taikomi ir Lietuvoje) arba ≥130mmHg, o

diastolinis – ≥80mmHg (remiantis Amerikos širdies

asociacija) [1, 2, 3]. AH skirstoma į esencialinę –

pirminę, kurios priežastis nenustatoma, bei antrinę,

kurios atsiradimą nulemia kitos ligos, pvz., inkstų,

antinksčių, skydliaukės ligos, nutukimas ar kt.

patologijos [2, 4]. Esencialine AH serga absoliuti

dauguma pacientų (apie 95 proc.) ir tik apie 5 proc.

pacientų AH būna sąlygota kitų susirgimų [2, 5].

Padidėjęs AKS arba AH yra pagrindinis rizikos

veiksnys, lemiantis kardiovaskulinių ligų (KVL) ir

lėtinės inkstų ligos (LIL) atsiradimą [1, 2].

Remiantis PSO, pasaulyje AH serga apie 1,13

milijardo žmonių, kasmet miršta apie 9,4 milijono

pacientų, o vos 1 asmeniui iš 5 šios ligos eiga yra

kontroliuojama (pasiekiamas tikslinis AKS ir

nutolinama KVL komplikacijų rizika) [2, 6, 7].

Nustatyta, jog AKS mažinimas, asmenims

sergantiems AH, gali ženkliai sumažinti arba visiškai

užkirsti kelią KVL komplikacijoms, tokioms kaip:

vainikinių arterijų liga, cerebrovaskulinė liga,

periferinių arterijų liga, širdies nepakankamumas,

giliųjų venų trombozė ir tt. [2, 4, 8, 9]. 2013m.

pasaulinė sveikatos asamblėja iškėlė tikslą bent 25

proc. sumažinti AKS iki 2025m., lyginant su 2010m.

statistiniais duomenimis [1, 7]. Pacientai, sergantys

AH, skatinami reguliariai vartoti antihipertenzinius

vaistus bei laikytis sveikos gyvensenos principų [2,

10]. Mokslininkai yra nustatę, jog aktyvus fizinis

gyvenimas ir atitinkama mityba mažina AKS bei

atitolina KVL riziką [6, 10, 11]. Informacijos apie

sveikos mitybos principus visuomenėje yra

pakankamai - įvairių specialybių gydytojai turi

galimybę platinti įvairias brošiūras ar atmintines apie

maistą, kurio reikėtų vengti, bei produktus, kuriais

reikėtų papildyti savo racioną [10, 12, 13]. Vis dėlto,

skirtingų amžiaus grupių ir fizinio pasirengimo

pacientai susiduria su sunkumu išsirenkant jiems

labiausiai tinkančią fizinę veiklą ir pratimus,

padėsiančius mažinti AKS [14].

Fizinių pratimų reikšmė, mažinant AKS

Nustatyta neabejotina aktyvios gyvensenos ir fizinių

pratimų nauda siekiant sumažinti AKS, KVL riziką

bei su tuo susijusias letalias pasėkmes [6, 5, 14, 15].

Pasaulyje šiuo metu pripažinta bendra rekomendacija

skirti 40 min. - 60min. trukmės treniruotes 3 – 7

kartus per savaitę [11, 16]. Pradėjus sportuoti jau po

pirmosios paros galima sumažinti sistolinį AKS

(sAKS) apie 3,2mmHg, o diastolinį AKS (dAKS) apie

1,8mmHg [15]. Be to, ilgalaikio fizinio aktyvumo

pagalba numetus 5,1kg kūno svorio, galima sumažinti

sAKS ir dAKS vidutiniškai apie 4mmHg, o kūno svorį

sumažinus 10kg - AKS gali sumažėti 20mmHg [6,

11].

Verta paminėti, jog fizinio aktyvumo lemiamas AKS

pokytis ir jo dydis yra individualus kiekvienu atskiru

atveju ir priklauso nuo lydinčių veiksnių. Carpio –

Rivera et. al. atliktoje studijoje pastebėta, jog tikslinis

AKS neretai pasiekiamas praėjus kelioms valandoms

po sporto, tačiau toks rezultatas nėra absoliutus,

kadangi įtakos turi ir paciento vartojami

antihipertenziniai vaistai, amžius, treniruotės tipas,

cirkadinis paros ritmas [15]. Nustatyta ir lyties įtaka

fiziniu aktyvumu pasiektų rezultatų dydžiui –

sportuojant būdingas didesnis AKS sumažėjimas

vyrams negu moterims [1, 15]. Tai galima paaiškinti

lyčių autonominės nervų sistemos (ANS) skirtumais:

moterų barorecepciniai refleksai silpnesni, taip pat tam

įtakos turi ir menstruacinio ciklo fazė, kuri susijusi su

ANS reguliavimu [15].

Journal of Medical Sciences. March 31, 2020 - Volume 8 | Issue 14. Electronic-ISSN: 2345-0592

69

Šiaurietiškas ėjimas

Šiaurietiškas ėjimas – tai ėjimas su lazdomis, kuris

kilęs iš Skandinavijos, o Europoje išpopuliarėjo vos

prieš 20 metų. Laikui bėgant ir keičiantis fizinio

aktyvumo tendencijoms, šis ėjimo tipas tapo

nebepopuliarus ir nepagrįstai pamirštas, todėl atliktų

studijų nėra daug [17].

Šiaurietiškas ėjimas yra ypač naudingas 40 – 60 metų

asmenims, kurie dėl tam tikrų priežasčių negali bėgioti

arba bėgant nepasiekia reikiamo metabolinio

ekvivalento (past. fizinio pajėgumo vienetas) arba

asmenims, kurie užsiimdami greitu ėjimu, neišlaiko

reikalingo aukšto ir tolygaus metabolinio ekvivalento

rodiklio, reikalingo treniruotės maksimaliam

efektyvumui pasiekti, tam, kad reikšmingai sumažėtų

AKS [17].

Latosik et. al. atliktame tyrime, buvo pastebėta, jog 8

savaites vaikštant šiaurietiško ėjimo principu, sAKS

sumažėjo reikšmingai lyginant su kontroline grupe.

Dėl šios priežasties buvo priimta neabejotina išvada,

jog šiaurietiškas ėjimas turi tiesioginį ryšį AKS

mažinimo procese [18]. Taip pat pastebėta, jog

šiaurietiškas ėjimas yra pranašesnis už greitą ėjimą ar

bėgiojimą, AH sergantiems pacientams, reabilitacinio

gydymo etape [17, 18].

Įvairaus intensyvumo ėjimas

Greitas ėjimas laikomas populiariausia vidutinio

amžiaus žmonių lengvosios atletikos šaka [19].

Apskaičiuota, jog 6 valandas neužsiimant jokia fizine

veikla, stebimas ženklus AKS didėjimas. Palankiausia

tokio AKS didėjimo stabdymo priemonė – skirti 2

minučių pasivaikščiojimą kas 20 min [20]. Atliktuose

tyrimuose pastebėta, jog reguliariai užsiimant

vidutinio – aukšto intensyvumo ėjimu apie 12

savaičių, galima sumažinti ramybės sAKS 15mmHg, o

dAKS 9mmHg [19, 21, 22]. Toks ryškus ramybės

AKS sumažėjimas atsiranda dėl sumažėjusio

periferinių kraujagyslių pasipriešinimo, po

intensyvaus ėjimo susidarius vazodilatacijai. Taip pat

apie 30proc. sumažėja norepinefrino išsiskyrimas,

kuris įprastai veikia kaip vazokonstriktorius bei

padidėja endorfinų išsiskyrmas, kurie veikia kaip

vazodilatatoriai ir gerina nuotaiką [19, 22]. Vis dėlto,

reiktų nepamiršti, jog AH sergančių ligonių tarpe yra

daug geriatrinių pacientų [23]. Su amžiumi didėja ne

tik KVL, bet ir griuvimų, staigios mirties, ortostatinės

hipotenzijos ir kt. rizika, todėl senyvo amžiaus

žmonėms greitas ėjimas dažnai negalimas dėl staigios

mirties tikimybės [3, 23]. Vyresnio amžiaus

pacientams vertėtų rekomenduoti ėjimą lėtu tempu –

atliktose studijose nustatyta, jog einant lėtai (lėčiau

negu 0,8 metrai per sekundę greičiu), mirties rizika

nedidėja, o AKS sumažėja [3].

10 000 žingsnių iššūkis ir savikontrolė

Nueinamų žingsnių svarba žmogaus sveikatai pirmą

kartą buvo paminėta 1960 m. Japonijoje. Japonų

mokslininkas Yoshiro Hatano buvo pirmasis asmuo,

kuris pateikė pagrįstą rekomendaciją, jog, siekiant būti

sveiku, per dieną reikia nueiti apie 10 000 žingsnių

[24]. Toks žingsniavimas prilygsta maždaug 8 km

atstumui, o tai atitinka beveik 2 valandų trukmės

vidutinio intensyvumo ėjimą, kurio nauda, siekiant

sumažinti AKS, yra neabejotinai įrodyta [19, 21, 25].

Pastebėta, jog norint pasiekti teigiamų AKS mažinimo

rezultatų kovoje su AH, naudingas moderniųjų

technologijų integravimas į sveikos gyvensenos ir

žingsniavimo skatinimą [12, 14]. PSO skatina

darbdavius keisti darbo aplinką bei suteikti galimybę

darbuotojams naudotis tokiomis technologijomis tam,

kad būtų sutrumpintas sėdėjimo laikas, nejudrumas

bei padidėjęs AKS [25]. Viena populiariausių tam

pasitelkiamų elektroninių priemonių - žingsnių sekimo

prietaisas pedometras [26]. Pedometras – tai apyrankė,

nešiojama ant riešo, kuri skaičiuoja per dieną nueitus

žingsnius. Kita ne mažiau populiari žingsniavimo

savistabos alternatyva – išmaniųjų aplikacijų ar

programėlių naudojimas telefonuose [26, 27].

Įvairiose mokslinėse studijose nustatyta, jog šių

Journal of Medical Sciences. March 31, 2020 - Volume 8 | Issue 14. Electronic-ISSN: 2345-0592

70

priemonių pagalba pasiekiama savikontrolė suteikia

apčiuopiamos naudos gydant AH, kadangi pacientai

gali patys skirti dėmesį savo ligos valdymui, pvz.,

didindami fizinį aktyvumą, laikantis 10 000 žingsnių

iššūkio, ir taip mažindami AKS [12, 25]. Taikant

savikontrolę per 12 mėn. sAKS galima sumažinti iki

8,3mmHg [11]. Be to, vyresnių negu 65m. asmenų

populiacijoje, toks žingsniavimas ir tikslo siekimas

pagerina psichologinę savijautą, motyvaciją bei

atitolina staigios mirties nuo MI riziką [27].

Bėgiojimas ir bėgiojimo prietaisas

Asmenims, sergantiems AH, pasyvus gyvenimo būdas

ženkliai didina AKS [20, 28]. Sackner et. al. atliktame

tyrime buvo nustatyta, jog ilgo sėdėjimo ir gulėjimo

metu (neužsiimant jokia papildoma veikla), AKS

atitinkamai pradeda didėti po 5 ir 10 min., o visas

AKS kilimas trunka apie 40min [20]. 2016m.

atliktame tyrime, buvo pastebėta, jog bėgiojimas,

lyginant su kitomis treniruotėmis, pastebimai

sumažina sAKS tiek pacientams, kuriems diagnozuota

AH, tiek pacientams, esantiems prehipertenzinėje

stadijoje [15, 29]. To priežastis – metabolinio

ekvivalento maksimalaus efektyvaus rodiklio

išlaikymas [17, 30].

Tiek bėgiojimas, tiek didelio intensyvumo ėjimas

mažina AKS tuo pačiu metodu [30, 31]. Intensyvus

fizinis aktyvumas sumažina kairio skilvelio apkrovą,

kraujagyslių sienelių standumą ir pagerina endotelio

funkciją. Reguliarus ir intensyvus fizinis aktyvumas

„atnaujina“ baroreceptorius, todėl bėgiojimas

sinergistiškai veikia su antihipertenziniais vaistais

[30].

Asmenims, sergantiems AH ir dėl įvairių priežasčių

praleidžiantiems daug laiko sėdimoje ar gulimoje

padėtyje, yra sukurtas bėgiojimo prietaisas (Jogging

Device), kuris sukelia pasyvius judesius apatinėse

kojų dalyse, imituodamas bėgiojimą [20, 28]. Šio

prietaiso nauda neabejotina: sėdimoje padėtyje AKS

sumažėja iki 8,1mmHg, o gulimoje – iki 7,6mmHg

[20]. Kitavertus, egzistuoja nuomonė, kad dirbtinis

bėgiojimo prietaisas neatstoja realaus fizinio

aktyvumo, kadangi bėgiojant dirba daugiau raumenų

grupių, todėl esant galimybei reikėtų rinktis natūralų

bėgimą [30].

Dinaminiai jėgos – pasipriešinimo pratimai

Tiek aerobiniai (bėgiojimas, vaikščiojimas) tiek jėgos

pratimai reikšmingai mažina AKS, nors iki šiol buvo

manoma, jog aerobiniai pratimai turi didesnį

pranašumą [15, 30, 32]. 2016m. atliktame tyrime buvo

nustatyta, jog jėgos pratimai vienodai reikšmingai

mažina AKS, lyginant su kitomis fizinio aktyvumo

rūšimis [32].

Jėgos treniruočių tipas yra paremtas ekscentrinių ir

koncentrinių raumenų susitraukimu, naudojant

dinaminio pasipriešinimo treniruoklius ir taip didinant

raumenų jėgą [30]. Dinaminiai pasipriešinimo

pratimai rekomenduojami visiems asmenims su

padidėjusiu AKS, sergant pirmo laipsnio AH ir dar

netaikant antihipertenzinio gydymo [13, 30]. Esant

antro laipsnio AH, reikalinga atidesnė pacientų

atranka, jų sekimas bei būtinas antihipertenzinis

gydymas prieš pradedant treniruotes [30]. Tiek

aerobiniai tiek dinaminiai jėgos – pasipriešinimo

pratimai turi tas pačias kontraindikacijas, išskyrus tai,

jog pastarieji nerekomenduojami geriatriniams

pacientams [13, 30, 32].

Literatūros sąrašas

1. Zhou B, Bentham J, Di Cesare M, Bixby H,

Danaei G, Cowan MJ, et al. Worldwide trends in

blood pressure from 1975 to 2015: a pooled

analysis of 1479 population-based measurement

studies with 19·1 million participants. Lancet.

2017 01 7;389(10064):37-55.

2. Kallikazaros IE. Arterial hypertension. Hellenic J

Cardiol. 2013 Sep-Oct;54(5):413-5.

3. Oliveros E, Patel H, Kyung S, Fugar S, Goldberg

A, Madan N, et al. Hypertension in older adults:

Journal of Medical Sciences. March 31, 2020 - Volume 8 | Issue 14. Electronic-ISSN: 2345-0592

71

Assessment, management, and challenges. Clin

Cardiol. 2020 Feb;43(2):99-107.

4. Padmanabhan S, Joe B. Towards Precision

Medicine for Hypertension: A Review of

Genomic, Epigenomic, and Microbiomic Effects

on Blood Pressure in Experimental Rat Models

and Humans. Physiol Rev. 2017 10 1;97(4):1469-

528.

5. Weber MA, Schiffrin EL, White WB, Mann S,

Lindholm LH, Kenerson JG, et al. Clinical practice

guidelines for the management of hypertension in

the community: a statement by the American

Society of Hypertension and the International

Society of Hypertension. J Clin Hypertens

(Greenwich). 2014 Jan;16(1):14-26.

6. Lelong H, Blacher J, Baudry J, Adriouch S, Galan

P, Fezeu L, et al. Combination of Healthy Lifestyle

Factors on the Risk of Hypertension in a Large

Cohort of French Adults. Nutrients. 2019 Jul

23;11(7):E1687.

7. World Hypertension Day 2019 [Internet]. Who.int.

2019 [cited 17 March 2020]. Available from:

https://www.who.int/news-room/events/world-

hypertension-day-2019

8. Zhong XL, Dong Y, Xu W, Sun L, Wang HF, Li

HQ, et al. Blood pressure lowering and stroke

prevention: a systematic review and network meta-

analysis protocol. Ann Transl Med. 2019

Sep;7(18):489.

9. Karmali KN, Lloyd-Jones DM, van der Leeuw J,

Goff DC, Yusuf S, Zanchetti A, et al. Blood

pressure-lowering treatment strategies based on

cardiovascular risk versus blood pressure: A meta-

analysis of individual participant data. PLoS Med.

2018 03;15(3):e1002538.

10. Feng Q, Fan S, Wu Y, Zhou D, Zhao R, Liu M, et

al. Adherence to the dietary approaches to stop

hypertension diet and risk of stroke: A meta-

analysis of prospective studies. Medicine

(Baltimore). 2018 Sep;97(38):e12450.

11. Oza R, Garcellano M. Nonpharmacologic

management of hypertension: what works. Am

Fam Physician. 2015 Jun 1;91(11):772-6.

12. Dye CJ, Williams JE, Evatt JH. Improving

hypertension self-management with community

health coaches. Health Promot Pract. 2015

Mar;16(2):271-81.

13. Hua Q, Fan L, Li J. 2019 Chinese guideline for the

management of hypertension in the elderly. J

Geriatr Cardiol. 2019 Feb;16(2):67-99.

14. Ahmadi S, Sajjadi H, Nosrati Nejad F, Ahmadi N,

Karimi SE, Yoosefi M, et al. Lifestyle

modification strategies for controlling

hypertension: How are these strategies

recommended by physicians in Iran. Med J Islam

Repub Iran. 2019;33:43.

15. Carpio-Rivera E, Moncada-Jiménez J, Salazar-

Rojas W, Solera-Herrera A. Acute Effects of

Exercise on Blood Pressure: A Meta-Analytic

Investigation. Arq Bras Cardiol. 2016

May;106(5):422-33.

16. Sackner MA, Patel S, Adams JA. Changes of

blood pressure following initiation of physical

inactivity and after external addition of pulses to

circulation. Eur J Appl Physiol. 2019

Jan;119(1):201-11.

17. Tschentscher M, Niederseer D, Niebauer J. Health

benefits of Nordic walking: a systematic review.

Am J Prev Med. 2013 Jan;44(1):76-84.

18. Latosik E, Zubrzycki IZ, Ossowski Z, Bojke O,

Clarke A, Wiacek M, et al. Physiological

Responses Associated with Nordic-walking

training in Systolic Hypertensive Postmenopausal

Women. J Hum Kinet. 2014 Sep 29;43:185-90.

19. He LI, Wei WR, Can Z. Effects of 12-week brisk

walking training on exercise blood pressure in

elderly patients with essential hypertension: a pilot

study. Clin Exp Hypertens. 2018;40(7):673-9.

20. Sackner MA, Patel S, Adams JA. Changes of

blood pressure following initiation of physical

Journal of Medical Sciences. March 31, 2020 - Volume 8 | Issue 14. Electronic-ISSN: 2345-0592

72

inactivity and after external addition of pulses to

circulation. Eur J Appl Physiol. 2019

Jan;119(1):201-11.

21. Lima AM, Werneck AO, Cyrino E, Farinatti P.

Supervised training in primary care units but not

self-directed physical activity lowered

cardiovascular risk in Brazilian low-income

patients: a controlled trial. BMC Public Health.

2019 Dec 27;19(1):1738.

22. Börjesson M, Onerup A, Lundqvist S, Dahlöf B.

Physical activity and exercise lower blood pressure

in individuals with hypertension: narrative review

of 27 RCTs. Br J Sports Med. 2016

Mar;50(6):356-61.

23. De Luca G, Verdoia M, Savonitto S, Ferri LA,

Piatti L, Grosseto D, et al. Impact of body mass

index on clinical outcome among elderly patients

with acute coronary syndrome treated with

percutaneous coronary intervention: Insights from

the ELDERLY ACS 2 trial. Nutr Metab

Cardiovasc Dis. 10.1016/j.numecd.2020.01.001

24. TUDOR-LOCKE C, HATANO Y, PANGRAZI

RP, KANG M. Revisiting "How Many Steps Are

Enough?". Medicine & Science in Sports &

Exercise. 2008 Jul;40(Supplement):S537-S543.

25. Hallam KT, Bilsborough S, de Courten M. "Happy

feet": evaluating the benefits of a 100-day 10,000

step challenge on mental health and wellbeing.

BMC Psychiatry. 2018 01 24;18(1):19.

26. Johnman C, Mackie P, Sim F. 10,000 steps into

the digital age. Public Health. 2017 Aug;149:A1-

A3.

27. Menkin JA, McCreath HE, Song SY, Carrillo CA,

Reyes CE, Trejo L, et al. "Worth the Walk":

Culturally Tailored Stroke Risk Factor Reduction

Intervention in Community Senior Centers. J Am

Heart Assoc. 2019 03 19;8(6):e011088.

28. Adams JA, Patel S, Lopez JR, Sackner MA. The

Effects of Passive Simulated Jogging on Short-

Term Heart Rate Variability in a Heterogeneous

Group of Human Subjects. J Sports Med (Hindawi

Publ Corp). 2018;2018:4340925.

29. Wen H, Wang L. Reducing effect of aerobic

exercise on blood pressure of essential

hypertensive patients: A meta-analysis. Medicine

(Baltimore). 2017 Mar;96(11):e6150.

30. Ghadieh AS, Saab B. Evidence for exercise

training in the management of hypertension in

adults. Can Fam Physician. 2015 Mar;61(3):233-9.

31. Besnier F, Labrunée M, Pathak A, Pavy-Le Traon

A, Galès C, Sénard JM, et al. Exercise training-

induced modification in autonomic nervous

system: An update for cardiac patients. Ann Phys

Rehabil Med. 2017 Jan;60(1):27-35.

32. MacDonald HV, Johnson BT, Huedo-Medina TB,

Livingston J, Forsyth KC, Kraemer WJ, et al.

Dynamic Resistance Training as Stand-Alone

Antihypertensive Lifestyle Therapy: A Meta-

Analysis. J Am Heart Assoc. 2016 09

28;5(10):e003231.