https://doi.org/10.53453/ms.2026.7.8
The importance of the vaginal microbiota in female reproductive
health – a literature review
Miglė Milkevičienė
1
, Gabrielė Radomskienė
1
, Eglė Kaktienė
2
1
Faculty of Medicine, Lithuanian University of Health Sciences, Kaunas, Lithuania
2
VšĮ Joniškio ligoninė, Joniškis, Lithuania
Abstract
Introduction. The vaginal microbiota is a dynamic microecosystem that continuously changes throughout a
woman’s life and plays an essential protective role in the urogenital tract. It has been established that bacteria
present in the vagina of reproductive-age women influence not only local mucosal defense but also fertility,
pregnancy outcomes, and the risk of infections through immune, metabolic, and barrier mechanisms.
Aim. To analyze recent scientific studies and evaluate the significance of vaginal microbiota composition and
dysbiosis in female reproductive health, focusing on their associations with fertility, pregnancy outcomes, and
infection risk.
Methods. A literature review was conducted using the PubMed database. Relevant scientific publications were
selected based on predefined keywords. Articles published in English within the last 10 years (2016–2026) that
addressed the role of microbiota composition and dysbiosis in female reproductive health were included.
Results. A healthy vaginal microbiota is characterized by the dominance of Lactobacillus, which maintains an
acidic environment and protects against pathogens. Dysbiosis, characterized by a decrease in Lactobacillus and
an increase in anaerobic bacteria, is associated with a higher risk of sexually transmitted infections, HPV
persistence, pelvic inflammatory disease, and infertility. It has also been shown to reduce embryo implantation
success and clinical pregnancy rates, as well as increase the risk of preterm birth. Additionally, dysbiosis is
associated with cervical pathologies. These processes are linked to inflammation, enzymatic activity, and biofilm
formation.
Conclusions. The vaginal microbiota is an important factor in female reproductive health. The dominance of
Lactobacillus has a protective effect, whereas dysbiosis increases the risk of infections, infertility, and pregnancy
complications. Therefore, it is important not only to treat infections but also to restore microbiota balance.
Keywords: vaginal microbiota, dysbiosis, fertility, pregnancy outcomes, bacterial vaginosis, Lactobacillus, HPV.
Journal of Medical Sciences. 30 Jul, 2026 - Volume 14 | Issue 5. Electronic - ISSN: 2345-0592
Medical Sciences 2026 Vol. 14 (5), p. 69-75, https://doi.org/10.53453/ms.2026.7.8
69
Makšties mikrobiotos reikšmė moters reprodukcinei sveikatai
Miglė Milkevičienė
1
, Gabrielė Radomskienė
1
, Eglė Kaktienė
2
1
Medicinos fakultetas, Lietuvos Sveikatos Mokslų Universitetas, Kaunas, Lietuva
2
VšĮ Joniškio ligoninė, Joniškis, Lithuania
Santrauka
Įvadas. Makšties mikrobiota yra dinamiška mikroekosistema, nuolat kintanti visą moters gyvenimą ir atliekanti
svarbią apsauginę funkciją urogenitalinėje sistemoje. Nustatyta, kad reprodukcinio amžiaus moterų makštyje
esančios bakterijos daro įtaką ne tik vietinei gleivinės apsaugai, bet ir vaisingumui, nėštumo eigai bei infekcijų
rizikai veikdamos per imuninius, metabolinius ir barjerinius mechanizmus.
Tyrimo tikslas. Išanalizuoti naujausius mokslinius tyrimus ir įvertinti makšties mikrobiotos sudėties ir disbiozės
reikšmę moters reprodukcinei sveikatai, analizuojant jų sąsajas su vaisingumu, nėštumo eiga ir infekcijų rizika.
Metodai. Literatūros apžvalga buvo atlikta vykdant mokslinių publikacijų paiešką PubMed duomenų bazėje,
naudojant reikiamus raktinius žodžius. Į apžvalgą įtraukti straipsniai anglų kalba, publikuoti 10 metų laikotarpiu
(2016–2026), kuriuose nagrinėjami mikrobiotos sudėties ir disbiozės reikšmė moters reprodukcinei sveikatai.
Rezultatai. Sveiką makšties mikrobiotą lemia Lactobacillus dominavimas, kuris palaiko rūgščią terpę ir apsaugo
nuo patogenų. Disbiozė, pasižyminti sumažėjusiu laktobacilų kiekiu ir padidėjusia anaerobinių bakterijų gausa,
siejama su didesne lytiškai plintančių infekcijų, ŽPV persistavimo, dubens uždegiminių ligų ir nevaisingumo
rizika. Nustatyta, kad ji mažina embriono implantacijos sėkmę ir klinikinio nėštumo tikimybę bei didina
priešlaikinio gimdymo riziką. Taip pat disbiozė siejama su gimdos kaklelio patologijomis. Šie procesai susiję su
uždegimu, fermentų aktyvumu ir biofilmų formavimusi.
Išvados. Makšties mikrobiota yra svarbus moters reprodukcinės sveikatos veiksnys. Lactobacillus dominavimas
turi apsauginį poveikį, o disbiozė didina infekcijų, nevaisingumo ir nėštumo komplikacijų riziką. Todėl svarbu ne
tik gydyti infekcijas, bet ir atkurti mikrobiotos pusiausvyrą.
Raktažodžiai: makšties mikrobiota, disbiozė, vaisingumas, nėštumo baigtys, bakterinė vaginozė, Lactobacillus,
ŽPV.
Journal of Medical Sciences. 30 Jul, 2026 - Volume 14 | Issue 5. Electronic - ISSN: 2345-0592
70
1. Įvadas
Makšties mikrobiota yra plati ir dinamiška
mikroekosistema, kuri nuolat kinta visą moters
gyvenimą. Viena svarbiausių jos funkcijų –
urogenitalinės sistemos apsauga [1]. Pastarąjį
dešimtmetį sparčiai išaugęs susidomėjimas makšties
mikroflora parodė, kad reprodukcinio amžiaus
moterų makštyje yra apie 10¹⁰–10¹¹ bakterijų, kurios
susijusios ne tik su vietine gleivinės apsauga, bet ir
su platesniais reprodukciniais baigties rodikliais:
vaisingumu, pagalbinio apvaisinimo sėkme, lytiškai
plintančių infekcijų rizika, dubens uždegiminėmis
ligomis, nėštumo eiga ir priešlaikiniu gimdymu.
Šiuolaikinėje literatūroje makšties mikrobiota
vertinama kaip dinamiška ekosistema, veikianti per
imuninius, metabolinius ir barjerinius mechanizmus
[2].
2. Metodika
Literatūros apžvalgai mokslinių straipsnių paieška
vykdyta naudojantis PubMed sveikatos informacijos
duomenų baze. Šiam darbui buvo panaudoti
straipsniai, kurie publikuoti 2016-2026 metais.
Straipsnių atrankai buvo pasitelkti raktiniai žodžiai
ir jų kombinacijos anglų kalba: „makšties
mikrobiomas“ (ang.vaginal microbiome),
„disbiozė“ (ang.dysbiosis), „disbiozė ir nėštumas“
(ang.dysbiosis and pregnancy), „disbiozė ir
žmogaus papilomos virusas“ (ang.dysbiosis and
human papillomavirus), „disbiozės klinikinė
reikšmė“ (ang.clinical significance of dysbiosis) ir
„disbiozės gydymo galimybės“ (ang.treatment
options for dysbiosis). Straipsnių atranka buvo
vykdoma naudojantis PRISMA gairėmis. Į apžvalgą
įtraukti straipsniai, parašyti anglų kalba, ne senesni
nei 10 metų. Straipsniai nagrinėjami atsižvelgiant į
jų pavadinimą ir santrauką, į apžvalgą neįtraukti
dubliuoti, parašyti ne anglų kalba ar pilno teksto
formatu neprieinami šaltiniai. Perskaičius pilnus
straipsnių tekstus ir remiantis įtraukimo/atmetimo
kriterijais apžvalgai atrinkta 17 publikacijų įskaitant
sistemines apžvalgas, metaanalizes,
retrospektyvinius ir farmakologinius tyrimus.
3. Rezultatai:
3.1. Lactobacillus reikšmė ir disbiozė
Makšties gleivinė yra sudaryta iš daugiasluoksnio
plokščiojo neragėjančio epitelio, kuris yra padengtas
gimdos kaklelio–makšties išskyromis. Dėl
santykinai riboto kraujotakos intensyvumo susidaro
sąlyginai anaerobinės sąlygos, palankios
mikroorganizmų kolonizacijai ir augimui [3].
Reprodukcinio amžiaus sveikų moterų makšties
mikrobiotoje paprastai dominuoja Lactobacillus
genties bakterijos, kurios sintetina pieno rūgštį,
vandenilio peroksidą ir bakteriocinus, taip
palaikydamos žemą makšties pH (<4,5) ir
slopindamos patogeninių mikroorganizmų
proliferaciją. Be to, šios bakterijos konkuruoja su
potencialiais patogenais dėl adhezijos vietų epitelio
paviršiuje, taip sumažindamos infekcijos atsiradimo
tikimybę [4].
Vis dėlto svarbu pabrėžti, kad skirtingos
Lactobacillus rūšys pasižymi skirtingomis
savybėmis: Lactobacillus crispatus yra siejama su
stabilia, sveika ir apsaugine makšties mikrobiota,
nes gamina abu pieno rūgšties izomerus – D-pieno
rūgštį ir L-pieno rūgštį. Tuo tarpu Lactobacillus
iners dažniau aptinkama pereinamosiose
mikrobiotos būsenose, nes negamina D-pieno
rūgšties, kuri laikoma itin svarbia mikrobiotos
stabilumui ir gali būti susijusi su didesne disbiozės
rizika [5].
Makšties disbiozė apibrėžiama kaip normalaus,
Lactobacillus dominuojamo mikrobiomo
sutrikimas, kai sumažėja apsauginių bakterijų kiekis
ir 100–1000 kartų padidėja oportunistinių bei
patogeninių mikroorganizmų įvairovė ir gausa.
Lactobacillus sumažėjimas, lemia mažesnę pieno
rūgšties gamybą taip didindamas makšties pH,
Journal of Medical Sciences. 30 Jul, 2026 - Volume 14 | Issue 5. Electronic - ISSN: 2345-0592
71
sudarant palankias sąlygas anaerobinių bakterijų
(pvz., Gardnerella vaginalis) proliferacijai.
Dažniausia klinikinė šio proceso išraiška – bakterinė
vaginozė [6]. Tai dinamiškas ir daugiafaktorinis
procesas, kurį lemia hormoniniai svyravimai,
antibiotikų vartojimas, seksualinis elgesys, stresas
ar imuninės sistemos pokyčiai. Remiantis literatūros
duomenimis, disbiozė turėtų būti vertinama ne vien
kaip mikroorganizmų sudėties pokytis, bet kaip
kompleksinis makšties ekosistemos pusiausvyros
sutrikimas, apimantis pH pokyčius, gleivinės
barjerinės funkcijos silpnėjimą, padidėjusią
uždegiminių mediatorių gamybą bei vietinio
imuninės sistemos atsako disfunkciją [7]. Naujausi
tyrimai pabrėžia, kad ši lokali disfunkcija turi
sisteminių pasekmių moters sveikatai – ji susijusi su
padidėjusia lytiškai plintančių infekcijų, žmogaus
imunodeficito viruso (ŽIV), žmogaus papilomos
viruso (ŽPV) infekcijos ir dubens uždegiminės ligos
(DUL) rizika [8].
3.2. Disbiozės įtaka vaisingumui ir nėštumui
Makšties mikrobiota yra svarbus veiksnys, darantis
reikšmingą įtaką moters vaisingumui ir nėštumo
eigai, nes ji tiesiogiai susijusi su reprodukcinės
sistemos funkcija, įskaitant spermos išgyvenamumą,
embriono implantaciją ir sėkmingą vaisiaus
išnešiojimą. Naujausi klinikiniai tyrimai rodo, kad
Lactobacillus dominuojanti mikrobiota yra siejama
su palankesniais reprodukciniais rezultatais – tiek
spontaninio pastojimo, tiek pagalbinio apvaisinimo
(ART) atvejais. Nustatyta, kad moterims, kurių
makšties mikrobiotoje vyrauja Lactobacillus, yra
didesnė embriono implantacijos ir klinikinio
nėštumo tikimybė [9].
Priešingai, sumažėjusi Lactobacillus gausa ir
padidėjusi mikrobiotos įvairovė (disbiozė) yra
siejama su prastesniais reprodukciniais rezultatais.
Klinikinių tyrimų duomenimis, nenormali makšties
mikrobiota yra susijusi su mažesne pastojimo
tikimybe po pagalbinio apvaisinimo ir mažesniu
embriono implantacijos dažniu [10]. Be to, makšties
mikrobiotos profiliavimas prieš pagalbinį
apvaisinimą gali padėti prognozuoti gydymo sėkmę,
kas rodo jos potencialą kaip klinikinį prognostinį
biomarkerį [11].
Tačiau šis ryšys nėra absoliutus – vis daugiau tyrimų
pabrėžia, kad svarbus ne tik Lactobacillus
dominavimo faktas, bet ir mikrobiotos stabilumas,
įvairovė bei konkreti rūšinė sudėtis [1]. Nustatyta,
kad didesnė anaerobinių bakterijų, tokių kaip
Gardnerella, Prevotella, Atopobium bei
Enterococcus, gausa ir mažesnis laktobacilų kiekis
gali neigiamai veikti reprodukcinius procesus ir būti
vienu iš veiksnių, lemiančių idiopatinį
nevaisingumą [12].
Šie neigiami poveikiai aiškinami keliais biologiniais
mechanizmais. Bakterinės vaginozės metu
vyraujančios bakterijos išskiria fermentus, tokius
kaip sialidazė ir mucinazė, kurie ardo apsauginį
gleivių sluoksnį ir silpnina gleivinės barjerinę
funkciją. Be to, disbiozė skatina uždegiminius
procesus – didėja prouždegiminių citokinų (IL-1α,
IL-1β, IL-6, IL-8, TNF-α) gamyba, o tai gali
neigiamai paveikti endometriuą ir embriono
implantaciją. Taip pat svarbus biofilmų
formavimasis: Gardnerella vaginalis ir kitos
bakterijos sudaro struktūruotus biofilmus, kurie
apsaugo mikroorganizmus nuo imuninės sistemos ir
gydymo efektyvumą bei gali plisti į viršutinius
lytinius takus (gimdą, kiaušintakius), trikdydami
reprodukcinius procesus [13].
Nėštumo metu makšties mikrobiotos reikšmė dar
labiau išauga. Tyrimai rodo, kad mažesnė
mikrobiotos įvairovė ir Lactobacillus dominavimas
yra susiję su palankesnėmis nėštumo baigtimis, tuo
tarpu disbiozė siejama su padidėjusia priešlaikinio
gimdymo ir kitų komplikacijų rizika [14].
Journal of Medical Sciences. 30 Jul, 2026 - Volume 14 | Issue 5. Electronic - ISSN: 2345-0592
72
3.3. Disbiozės įtaka gimdos kaklelio patologijoms
Makšties ir gimdos kaklelio mikrobiota atlieka
svarbų vaidmenį gimdos kaklelio patologijų, ypač
susijusių su žmogaus papilomos virusu (ŽPV),
vystymesi ir progresavime. Nors ŽPV infekcija yra
būtina gimdos kaklelio intraepitelinės neoplazijos
(CIN) ir gimdos kaklelio vėžio atsiradimo sąlyga,
vis daugiau įrodymų rodo, kad vien viruso
nepakanka – reikšmingą vaidmenį atlieka ir
mikrobiotos sudėtis. Tyrimai rodo, kad disbiozė,
pasižyminti sumažėjusiu laktobacilų kiekiu ir
padidėjusia anaerobinių bakterijų (pvz.,
Gardnerella, Sneathia, Fusobacterium) gausa,
siejama su didesne ŽPV persistavimo, gimdos
kaklelio displazijos ir vėžio išsivystymo rizika .
Moterys, kurių mikrobiotoje visiškai nėra
laktobacilų, turi dvigubai didesnę tikimybę užsikrėti
onkogeniniais ŽPV tipais [15].
Be to, nustatyta, kad didesnė mikrobiotos įvairovė ir
Lactobacillus sumažėjimas koreliuoja su
sunkesnėmis gimdos kaklelio patologijos formomis,
įskaitant aukšto laipsnio intraepitelinius pažeidimus
ir invazinį vėžį. Manoma, kad šį ryšį lemia keli
biologiniai mechanizmai: disbiozė gali skatinti lėtinį
uždegimą, keisti citokinų profilį, silpninti epitelio
barjerą ir sudaryti palankesnes sąlygas viruso
integracijai bei onkogenų ekspresijai. Taip pat
pastebėta, kad tam tikros bakterijų bendrijos kaip
Sneathia spp., Leptotrichia spp. ir Atopobium spp.,
gali tiesiogiai veikti ŽPV infekcijos eigą ir yra
įvardijami kaip galimi biomarkeriai, koreliuojantys
su lėtesniu viruso pasišalinimu (klirensu) ir
onkogenine progresija [16].
3.4. Disbiozės klinikinė reikšmė ir gydymo
galimybės
Remiantis klinikiniais tyrimais nustatyta, kad esant
makšties mikrobiotos sutrikimams, pirmiausia
siekiama išgydyti bakterinę vaginozę (BV),
vartojant antibiotikus, tokius kaip metronidazolas ar
klindamicinas. Vis dėlto šis gydymas neretai
pasižymi dideliu atkryčių dažniu, nes ne visada
užtikrina ilgalaikį Lactobacillus dominavimo
atkūrimą. Dėl šios priežasties vis daugiau dėmesio
skiriama papildomoms terapinėms strategijoms,
ypač probiotikams, kurių sudėtyje yra Lactobacillus
rūšių (pvz., L. crispatus), galinčių padėti atkurti
rūgščią makšties terpę ir slopinti patogeninių
mikroorganizmų kolonizaciją [17].
Naujesnės apžvalgos pabrėžia, kad BV gydymo
iššūkis yra ne tik anaerobinių bakterijų
eliminavimas, bet ir biofilmų išlikimas bei
nepakankamas normalios mikrobiotos atsistatymas,
kuris lemia dažnus ligos recidyvus. Todėl, be
įprastinio antibiotikų vartojimo, aktyviai tiriamos ir
kitos terapinės kryptys, tokios kaip probiotikai,
prebiotikai, makšties pH moduliavimas, biofilmų
ardymo strategijos bei naujesni metodai, įskaitant
makšties mikrobiotos transplantaciją (vaginal
microbiota transplantation, VMT). Pastaroji
laikoma perspektyvia gydymo galimybe, ypač
pasikartojančios BV atvejais, tačiau šiuo metu dar
yra eksperimentinėje stadijoje [18].
Taip pat didėja susidomėjimas individualizuotomis
terapijomis, paremtomis mikrobiotos profiliavimu,
kurios leistų pritaikyti gydymą pagal konkrečią
paciento mikrobinę sudėtį. Nors probiotikų taikymo
rezultatai yra viltingi, ypač mažinant BV recidyvus
ir skatinant mikrobiotos atsistatymą, turimi
duomenys išlieka nevienareikšmiai dėl skirtingų
naudojamų bakterijų štamų, dozių, vartojimo būdų
ir vertinamų klinikinių baigčių. Todėl probiotikai
šiuo metu vertinami kaip perspektyvi, tačiau dar ne
visiškai standartizuota pagalbinė gydymo priemonė.
Be gydymo, svarbią vietą užima ir prevencija,
apimanti racionalų antibiotikų vartojimą, tinkamą
intymią higieną bei rizikos veiksnių, tokių kaip
dažnas makšties plovimas ar nesaugūs lytiniai
santykiai, mažinimą [19].
Journal of Medical Sciences. 30 Jul, 2026 - Volume 14 | Issue 5. Electronic - ISSN: 2345-0592
73
4. Išvados
Makšties mikrobiota yra dinamiška ir kompleksinė
ekosistema, atliekanti esminį vaidmenį palaikant
urogenitalinės sistemos homeostazę bei
reprodukcinę funkciją. Dominuojanti Lactobacillus
mikrobiota siejama su apsaugine gleivinės funkcija,
mažesne infekcijų rizika ir palankesnėmis
reprodukcinėmis baigtimis. Tuo tarpu disbiozė – su
padidėjusia lytiškai plintančių infekcijų,
nevaisingumo, gimdos kaklelio patologijų ir
nėštumo komplikacijų rizika. Šie procesai susiję su
gleivinės barjerinės funkcijos pokyčiais,
uždegiminių mechanizmų aktyvacija bei
mikroorganizmų sąveika.
Nepaisant pažangos gydymo srityje, disbiozės
valdymas išlieka iššūkiu dėl didelio atkryčių dažnio
ir nepakankamo ilgalaikio mikrobiotos atstatymo.
Todėl vis daugiau dėmesio skiriama naujoms ir
individualizuotoms terapinėms strategijoms,
įskaitant probiotikų taikymą, biofilmų kontrolę ir
mikrobiotos moduliavimą.
Literatūros šaltiniai
1. Kroon SJ, Ravel J, Huston WM. Cervicovaginal
microbiota, women’s health, and reproductive
outcomes. Fertil Steril. 2018;110(3):327–36.
doi:10.1016/j.fertnstert.2018.06.036 PubMed
PMID: 30098679.
2. Chen X, Lu Y, Chen T, Li R. The Female Vaginal
Microbiome in Health and Bacterial Vaginosis.
Front Cell Infect Microbiol. 2021;11:631972.
doi:10.3389/FCIMB.2021.631972 PubMed PMID:
33898328.
3. Pekmezovic M, Mogavero S, Naglik JR, Hube B.
Host-Pathogen Interactions during Female Genital
Tract Infections. Trends Microbiol.
2019;27(12):982–96.
doi:10.1016/J.TIM.2019.07.006 PubMed PMID:
31451347.
4. Scillato M, Spitale A, Mongelli G, Privitera GF,
Mangano K, Cianci A, et al. Antimicrobial
properties of Lactobacillus cell-free supernatants
against multidrug-resistant urogenital pathogens.
Microbiologyopen. 2021;10(2).
doi:10.1002/MBO3.1173 PubMed PMID:
33970542.
5. Zheng N, Guo R, Wang J, Zhou W, Ling Z.
Contribution of Lactobacillus iners to Vaginal
Health and Diseases: A Systematic Review. Front
Cell Infect Microbiol. 2021;11.
doi:10.3389/FCIMB.2021.792787 PubMed PMID:
34881196.
6. Abou Chacra L, Fenollar F, Diop K. Bacterial
Vaginosis: What Do We Currently Know? Front Cell
Infect Microbiol. 2022;11.
doi:10.3389/FCIMB.2021.672429 PubMed PMID:
35118003.
7. López-Moreno A, Aguilera M. Vaginal Probiotics
for Reproductive Health and Related Dysbiosis:
Systematic Review and Meta-Analysis. J Clin Med.
2021;10(7). doi:10.3390/JCM10071461 PubMed
PMID: 33918150.
8. Zheng N, Guo R, Wang J, Zhou W, Ling Z.
Contribution of Lactobacillus iners to Vaginal
Health and Diseases: A Systematic Review. Front
Cell Infect Microbiol. 2021;11.
doi:10.3389/FCIMB.2021.792787 PubMed PMID:
34881196.
9. Koedooder R, Singer M, Schoenmakers S,
Savelkoul PHM, Morré SA, De Jonge JD, et al. The
vaginal microbiome as a predictor for outcome of in
vitro fertilization with or without intracytoplasmic
sperm injection: a prospective study. Hum Reprod.
2019;34(6):1042–54.
doi:10.1093/HUMREP/DEZ065 PubMed PMID:
31119299.
10. Christensen S, Pérez Dulzaides R, Hedrick VE,
Momtaz AJMZ, Nakayasu ES, Paul LN, et al.
Wolbachia Endosymbionts Modify Drosophila
Journal of Medical Sciences. 30 Jul, 2026 - Volume 14 | Issue 5. Electronic - ISSN: 2345-0592
74
Ovary Protein Levels in a Context-Dependent
Manner. Appl Environ Microbiol.
2016;82(17):5354–63. doi:10.1128/AEM.01255-16
PubMed PMID: 27342560.
11. Koedooder R, Singer M, Schoenmakers S,
Savelkoul PHM, Morré SA, De Jonge JD, et al. The
vaginal microbiome as a predictor for outcome of in
vitro fertilization with or without intracytoplasmic
sperm injection: a prospective study. Hum Reprod.
2019;34(6):1042–54.
doi:10.1093/HUMREP/DEZ065 PubMed PMID:
31119299.
12. Patel DR, Yu H, Wong LJC, Lupski JR, Seeborg
FO, Rider NL, et al. Linking newborn severe
combined immunodeficiency screening with
targeted exome sequencing: A case report. Journal of
Allergy and Clinical Immunology: In Practice.
2017;5(5):1442–4. doi:10.1016/j.jaip.2017.03.004
PubMed PMID: 28438538.
13. Tong Y, Sun Q, Shao X, Wang Z. Effect of
vaginal microbiota on pregnancy outcomes of
women from Northern China who conceived after
IVF. Front Endocrinol (Lausanne). 2023;14.
doi:10.3389/FENDO.2023.1200002 PubMed
PMID: 37547323.
14. Samama M, Ueno J, Carvalho de Arruda Veiga
E, Piscopo RCCP, Ikeda F, Pires de Lemos N, et al.
Vaginal Microbiome and Its Relationship with
Assisted Reproduction: A Systematic Review and
Meta-Analysis. Life (Basel). 2025;15(9).
doi:10.3390/LIFE15091382 PubMed PMID:
41010324.
15. Mitra A, MacIntyre DA, Marchesi JR, Lee YS,
Bennett PR, Kyrgiou M. The vaginal microbiota,
human papillomavirus infection and cervical
intraepithelial neoplasia: what do we know and
where are we going next? Microbiome. 2016;4(1).
doi:10.1186/S40168-016-0203-0 PubMed PMID:
27802830.
16. Łaniewski P, Ilhan ZE, Herbst-Kralovetz MM.
The microbiome and gynaecological cancer
development, prevention and therapy. Nat Rev Urol.
2020;17(4):232–50. doi:10.1038/S41585-020-
0286-Z PubMed PMID: 32071434.
17. Qulu WP, Mzobe G, Mtshali A, Letsoalo MP,
Osman F, San JE, et al. Metronidazole Treatment
Failure and Persistent BV Lead to Increased
Frequencies of Activated T- and Dendritic-Cell
Subsets. Microorganisms. 2023;11(11).
doi:10.3390/microorganisms11112643 PubMed
PMID: 38004655.
18. Lev-Sagie A, Goldman-Wohl D, Cohen Y, Dori-
Bachash M, Leshem A, Mor U, et al. Vaginal
microbiome transplantation in women with
intractable bacterial vaginosis. Nat Med.
2019;25(10):1500–4. doi:10.1038/S41591-019-
0600-6 PubMed PMID: 31591599.
19. Martinelli S, Nannini G, Cianchi F, Staderini F,
Coratti F, Amedei A. Microbiota Transplant and
Gynecological Disorders: The Bridge between
Present and Future Treatments. Microorganisms.
2023;11(10).
doi:10.3390/microorganisms11102407 PubMed
PMID: 37894065.
Journal of Medical Sciences. 30 Jul, 2026 - Volume 14 | Issue 5. Electronic - ISSN: 2345-0592
75