https://doi.org/10.53453/ms.2026.7.9
Features of physical rehabilitation after a skiing injury - literature
review
Rugilė Rėkutė
1
, Goda Monstavičiūtė
1
, Gintarė Repečkaitė
2
1
Lithuanian University of Health Sciences, Academy of Medicine, Faculty of Medicine, Kaunas, Lithuania
2
Lithuanian University of Health Sciences Kaunas Clinics, Department of Physical Rehabilitation Medicine,
Kaunas, Lithuania
Abstract
Background. One of the most significant injuries in alpine skiing is anterior cruciate ligament (ACL) rupture. It
is one of the most common injuries to the knee stabilising ligaments. It is caused by high-speed, rotational, and
centrifugal forces, as well as by ski equipment. This injury requires a phased, individualised, and sport-specific
rehabilitation that includes joint stabilisation and restoration of muscle strength, sense of position and movement,
balance, and neuromuscular control.
Aim: to assess the characteristics of physical rehabilitation in patients after skiing injuries, based on scientific
research data.
Materials and methods. A literature review was conducted by searching the PubMed database for research
publications. The review included articles in English published between 2016 and 2026.
Results. ACL injuries in alpine skiing are associated with knee valgus, external rotation, “slip-catch‘‘ mechanism
and equipment factors. Rehabilitation should be based on functional criteria: resolved pain and swelling, full knee
extension, muscle strength symmetry, proprioception and neuromuscular control. Closed kinetic chain, eccentric
core control and skiing-specific exercises are important for skiers. Returning to sports and active leisure should
be gradual, with assessment of movement quality and risk of reinjury using functional tests.
Conclusion. Skiing ACL injuries are associated with specific biomechanical loads; their rehabilitation must be
individualised, phased, and sport-specific. Safe return to sport should be based on functional, physical
assessments, and not solely on time after injury or surgery.
Keywords: rehabilitation, skiing injury, anterior cruciate ligament injury, proprioception.
Journal of Medical Sciences. 30 Jul, 2026 - Volume 14 | Issue 5. Electronic - ISSN: 2345-0592
Medical Sciences 2026 Vol. 14 (5), p. 76-82, https://doi.org/10.53453/ms.2026.7.9
76
Fizinės reabilitacijos ypatumai po priekinio kryžminio raiščio
slidinėjimo traumos-literatūros apžvalga
Rugilė Rėkutė
1
, Goda Monstavičiūtė
1
, Gintarė Repečkaitė
2
1
Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Medicinos fakultetas, Kaunas, Lietuva
2
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikos, Fizinės medicinos ir reabilitacijos klinika, Kaunas,
Lietuva
Santrauka
Įvadas. Kalnų slidinėjime viena iš dažniausių traumų yra priekinio kryžminio raiščio (PKR) plyšimas.Tai yra
viena iš pagrindinių kelį stabilizuojančių raiščių traumų. Jį lemia didelis greitis, rotacinės ir išcentrinės jėgos bei
slidinėjimo įrangos aspektai. Ši trauma reikalauja indvidualizuotos ir sportui specifinės reabilitacijos, kuri apima
sąnarių stabilizavimą ir raumenų jėgos, kūno padėties bei judesių jutimo, pusiausvyros, neuroraumeninės
kontrolės atkūrimą.
Tikslas: įvertinti reabilitacijos ypatumus pacientams po slidinėjimo traumų, remiantis mokslinių tyrimų
duomenimis.
Metodai ir medžiaga. Literatūros apžvalga buvo atlikta vykdant mokslinių tyrimų publikacijų paiešką PubMed
duomenų bazėje. Į apžvalgą buvo įtraukti anglų kalba rašyti straipsniai, publikuoti 2016 – 2026 metais.
Rezultatai. PKR traumos kalnų slidinėjime siejamos su kelio valgus padėtimi, išorine rotacija, „slip-catch‘‘
mechanizmu ir įrangos veiksniais. Reabilitacija turi būti grindžiama funkciniais kriterijais: pašalintu skausmu ir
tinimu, pilnu kelio tiesimu, raumenų jėgos simetrija, propriocepcija ir neuroraumenine kontrole. Slidininkams
svarbūs uždaros kinetinės grandinės, ekscentiniai liemens kontrolės ir slidinėjimui specifiniai pratimai. Grįžimas
į sportą ir aktyvų laisvalaikį turi būti laipsniškas, įvertinant funkcinius testus, judesių kokybę ir pakartotinės
traumos riziką.
Išvada. Slidinėjimo PKR traumos yra siejamos su specifinėmis biomechaninėmis apkrovomis, todėl jų
reabilitacija turi būti indvidualizuota ir sportui specifinė. Saugus grįžimas į sportą turėtų būti grindžiamas
funkciniais, fiziniais vertinimais, o ne vien laiku po traumos ar operacijos.
Raktažodžiai: reabilitacija, kalnų slidinėjimo trauma, priekinio kryžminio raiščio trauma, propriocepcija.
Journal of Medical Sciences. 30 Jul, 2026 - Volume 14 | Issue 5. Electronic - ISSN: 2345-0592
77
1. Įvadas
Kalnų slidinėjimas nuo 1960 metų yra tapęs
populiaria aktyvaus laisvalaikio ir profesinio žiemos
sporto šaka. Nors ir keitėsi įranga, švietimas
apie fizinio pasiruošimo svarbą bei saugumo
galimybės, šioje srityje vis tiek susiduriama su
daugybe atramos-judėjimo sistemos traumų [1].
Kanadoje atliktame tyrime, vertinant 2008-2018
metais įvykusias slidinėjimo traumas, buvo
nustatyta 2,24 traumos 1000 slidinėjimo dienų. Taip
pastebėta, kad daugiausiai traumų patyrė asmenys,
kurie turėjo vienos dienos bilietus ir slidinėjo
lengviausiose trasose [2]. Mažiau patyrę slidininkai
dažniau patiria lengvesnes traumas, tokias kaip
raiščių patempimai. Sužalojimai dažniau nustatomi
tarp labiau patyrusių sportininkų [3]. Pagrindinės
slidinėjimo sporto traumos yra susijusios su dideliu
biomechaniniu krūviu, kuris didina traumų riziką,
ypač kelio sąnariui. Apie trečdalį visų su kalnų
slidinėjimu susijusių traumų sudaro kelio traumos.
Tokios kaip PKR (vieno iš kelį stabilizuojančių
raiščių plyšimas). Nepaisant bendro slidinėjimo
traumų dažnio mažėjimo, kelio traumų kiekis išlieka
stabilus [4]. Šios traumos dažniausiai įvyksta
atliekant rotacinius staigius judesius, kol dar nėra
persiskirstęs jėgos krūvis. Kadangi šios traumos yra
daugiaveiksnės, jų supratimas ir įvertinimas yra
svarbus norint sukurti įrodymais pagrįstą
reabilitacijos planą, kurio tikslas yra atgauti pradinę
funkciją. Chirurginė intervencija dažniausiai yra
būtina esant didelėms traumoms, ypač raiščių
plyšimams. Po operacijos ilgalaikiai rezultatai
priklauso nuo taikomos reabilitacijos kokybės.
Tokios priemonės kaip neuroraumeninės,
propriocepcijos ( kūno padėties ir atliekamų judesių
jutimo) treniruotės bei laipsniškas krūvio didinimas
gerina sąnario stabilumą ir padeda išvengti traumų
ateityje [5,6]. Reabilitacijos po slidinėjimo
traumos tikslas – atkurti funkciją, sumažinti
skausmą slopinančių vaistų poreikį, atgauti raumenų
jėgą ir neuroraumeninę kontrolę bei sudaryti sąlygas
tolesniam aktyviam gyvenimo būdui. Šioje
literatūros apžvalgoje apibendrinami reabilitacijos
galimybių po slidinėjimo traumų dabartiniai
įrodymai. Didesnis dėmesys skiriamas apatinių
galūnių traumoms, kurios sudaro didžiąją dalį šios
veiklos traumų.
2. Metodika
Šioje apžvalgoje apibendrinami anglų kalba pateikti
straipsniai naudojant elektroninę duomenų bazę
,,PubMed”, susiję su fizine terapija ir reabilitacija po
slidinėjimo traumų. Daugiausiai dėmesio skiriant
apatinės galūnės, ypač kelio sąnario, pažeidimams.
Atrinkta literatūra buvo išskiriama į pagrindines
kryptis: traumos mechanizmus, bendruosius
reabilitacijos etapus, PKR traumų reabilitaciją,
slidinėjimui būdingus biomechaninius aspektus ir
grįžimą į sportą. Duomenų paieškos strategija:
įrašius raktinius žodžius „slidinėjimo traumos“
(angl. skiing injuries), „kalnų slidinėjimo traumos“
(angl. alpine skiing injuries), fizinė terapija po
slidinėjimo traumų“ (angl. physiotherapy after
skiing injuries), „reabilitacija po slidinėjimo
traumų“ (angl. rehabilitation after skiing injuries),
„priekinio kryžminio raiščio trauma slidinėjime”
(angl. ACL injury in skiing), „grįžimas į slidinėjimą
po ACL rekonstrukcijos“ (angl. return to skiing after
ACL reconstruction) buvo rasti 18 428 bibliografijos
įrašai, kurie buvo atrenkami remiantis įtraukimo ir
atmetimo kriterijais.
Įtraukimo kriterijai:
Mokslinės publikacijos, parašytos anglų
kalba.
Straipsniai, publikuoti 2016–2026 metais.
Klinikiniai tyrimai, sisteminės literatūros
apžvalgos, metaanalizės.
Atmetimo kriterijai:
Publikacijos, kurių pilnas tekstas
neprieinamas.
Journal of Medical Sciences. 30 Jul, 2026 - Volume 14 | Issue 5. Electronic - ISSN: 2345-0592
78
Pritaikius šiuos kriterijus buvo atrinktos 35
publikacijos, iš kurių 25 buvo įtrauktos į šią
literatūros apžvalgą.
3. Rezultatai
3.1 Traumos mechanizmas
Mechanizmas lemiantis slidinėjimo traumas yra
daugiaveiksnis, įtraukiantis dinaminius rizikos
veiksnius, įrangą, slidinėjimo trasos sąlygas. Šių
traumų prevencija ir reabilitacija turi apimti
išorinius ir vidinius rizikos veiksnius [7–9]. Vieni
pagrindinių vidinių veiksnių yra lytis,
amžius, fizinis pasirengimas, ankstesnės traumos,
slidinėjimo patirtis [10]. 2024 metais Jungtinėse
Amerikos Valstijose atliktame tyrime buvo
nustatyta, kad 2000-2019 metų laikotarpiu 65,9
proc. slidinėjimo traumų patyrė 18-24 metų vyrai
[11]. Išoriniai rizikos veiksniai: slidinėjimo greitis,
trasos sąlygos, matomumas, slidės ir batai, kiti
slidininkai. Toks veiksnys kaip kokybiški slidžių
apkaustai sumažina blauzdos ir čiurnos traumų
dažnį, tačiau jų įtaka kelio raiščių pažeidimui išlieka
ribota [12]. Būtent priekinio kryžminio raiščio
pažeidimas slidinėjant yra siejamas su
biomechaninių apkrovų deriniu. Tai apima didelę
keturgalvio šlaunies raumens aktyvaciją, priekinį
blauzdikaulio poslinkį šlaunikaulio atžvilgiu,
dinaminę kelio valgus poziciją bei blauzdikaulio
vidinę rotaciją. Šie mechanizmai ypač reikšmingi
nusileidžiant po šuolio ir atliekant posūkį, kai slidė
užkabina sniego paviršių [13].
3.2 Reabilitacijos principai po PKR traumos
PKR trauma išskiriama kaip viena kliniškai
reikšmingiausių kelio sąnario traumų žiemos sporte,
ypač kalnų slidinėjime. Jos reikšmingumas siejamas
su ilgu funkcijos atkūrimo laikotarpiu, sumažėjusiu
fizinių pajėgumu ir padisėjusia pakartotinės traumos
rizika [14–16]. Literatūroje pabrėžiama, kad po PKR
traumos reabilitacija neturėtų atsižvelgti tik į laiką.
Reabilitacijos eiga turi priklausyti nuo paciento
klinikinės būklės, audinių gijimo galimybių ir
sportinės veiklos pobūdžio [17–19]. Ankstyvuoju
reabilitacijos laikotarpiu pagrindinis dėmesys
skiriamas skausmo, sąnario tinimo ir uždegiminės
reakcijos kontrolei. Skysčio kaupimasis sąnario
ertmėje ir skausmas gali riboti judesių amplitudę,
sutrikdyti eiseną ir slopinti keturgalvio šlaunies
raumens aktyvaciją, todėl svarbu atkurti sąnario
funkciją ir sudaryti sąlygas tolesniam krūvio
didinimui [18,19]. Ypatinga reikšmė teikiama
visiškam kelio tiesimo atkūrimui, nes tiesimo
deficitas neigiamai veikia apatinių galūnių
biomechaniką ir funkcinį atsistatymą. Tai pasireiškia
netaisyklinga eisena, padidėjusia apkrova kitiems
sąnariams (klubo, čiurnos), sutrikusia keturgalvio
šlaunies raumens funkcija, prastesne pusiausvyra ir
judesių kontrole [18]. Kontroliuojami izometriniai
pratimai, aktyvūs kelio tiesimo kontrolės pratimai,
tiesios kojos kėlimas ir palaipsniui progresuojantys
uždaros kinetinės grandinės pratimai taikomi
palaipsniui atkurti kelio lenkimą ir tiesimą, siekiant
išvengti sąnario sustingimo [17,18]. Vėlesniuose
etapuose striprinami ne tik kelio sąnarį tiesiogiai
veikiantys raumenys, bet ir visa apatinės galūnės
kinetinė grandinė: keturgalvis šlaunies, užpakaliniai
šlaunies, sėdmenų, blauzdos raumenys ir liemenį
stabilizuojantys raumenys. Tai turi būti
indvidualizuota pagal paciento būklę ir toleruojamą
krūvį [17]. Vertinti progresui yra naudojamos
įvairios priemonės: raumenų jėgos testai, šlaunies
bei blauzdos apimties matavimai, šuolių testai,
judesio kokybės vertinimas, nusileidimo vertinimas
ir kiti [20]. Taip pat pastebėta, kad neuroraumeninės
kontrolės ir propriocepcijos lavinimas yra būtina
gydymo dalis, nes PKR trauma sutrikdo ne tik
mechaninį kelio stabilumą, bet ir sensorinę sąnario
kontrolę. Dėl to gali blogėti padėties jutimas,
reakcijos greitis, judesio kokybė ir dinaminis
stabilumas erdvėje. Atliekant reabilitaciją yra
Journal of Medical Sciences. 30 Jul, 2026 - Volume 14 | Issue 5. Electronic - ISSN: 2345-0592
79
taikomi pusiausvyros, koordinacijos, vienos kojos
atramos, dinaminio stabilumo ir judesio kontrolės
pratimai, kuriais siekiama sumažinti rizikingų
judesių (kelio valgus padėtis, „slip-catch‘‘
mechanizmas, rotacinė apkrova, netaisyklingas
nusileidimas po šuolio) tikimybę [21]. Funkcinių
judesių lavinimas pradedamas, kai judesių
amplitudė, raumenų jėga ir sąnario kontrolė yra
pakankamai atkurta. Šiame etape jau galima atlikti
įtūpstus, žingsniavimą, kontroliuojamus šuolius,
krypties keitimo ir kitus dinaminius pratimus.
Vertinamas ne tik gebėjimas atlikti judesį, bet ir jo
kokybė: galūnių simetrija, kelio padėties kontrolė,
liemens stabilumas ir apkrovos paskirstymas,
gebėjimas išlaikyti taisyklingą padėtį didėjant
nuovargiui. Tai ypač svarbu slidininkams, nes kalnų
slidinėjime kelio sąnarį veikia didelės lenkimo,
rotacinės ir išorinės jėgos. Sportui būdingi PKR
pažeidimo mechanizmai dažnai susiję su
kompleksiniais veiksniais, įranga ir specifine kūno
padėtimi slystant [14,15,21].
3.3 Grįžimas į sportą
Grįžimas į sportą turėtų vykti etapais: nuo
lengvesnių techninių užduočių ir mažesnio greičio
iki sudėtingesnių trasos sąlygų, didesnio
intensyvumo treniruočių ir galiausiai varžybinio
krūvio [22,23]. Pakartotinės traumos išlieka
rekšminga sportinių traumų dalis ir jos rizika skiriasi
pagal lytį, sporto šaką ir varžybinį lygį, todėl
grįžimo į sportą kriterijai turi būti indvidualizuojami
pagal asmens rizikos profilį. Moterų PKR traumų
rizika dažnai siejama su anatominiais, hormoniniais,
neuroraumeniniais ir biomechaniniais veiksniais.
2023 metais atliktame tyrime buvo nustatyta, kad
stiprių PKR traumų moterims dažnis buvo 7.6
atvejai 100 profesionalių slidinėtojų per sezoną [24].
Grįžimo į sportą bei aktyvų laisvalaikį kriterijai
turėtų būti indvidualizuojami, atsižvelgiant į lytį,
funkcinę būklę, pakartotinių traumų tikimybę ir
pačios sporto šakos reikalavimus [25]. Kalnų
slidininkų grįžimas į varžybas po PKR
rekonstrukcijos vidutiniškai trunka apie 364 ± 143
dienas, t.y. maždaug 12 mėn. [23]. Tai parodo, kad
šis procesas yra labai ilgas, turėtų būti vertinamas
etapais, kreipiant dėmesį ne tik į laiką po
rekonstrukcijos, bet ir į funkcinę būklę.
4. Išvados
PKR trauma yra viena dažniausių kelio sąnario
traumų kalnų slidinėjime, susijusi su sportui
būdingomis rotacinėmis, šoninėmis, ir išcentrinėmis
apkrovomis bei didele pakartotinės traumos rizika,
ilgu atsistatymo laikotarpiu. Reabilitacija turi būti
indvidualizuota ir pagrįsta paciento funkcine būkle,
o ne vien laiku po traumos. Nustatyta, jog
pagrindiniai reabilitacijos tiklsai yra skausmo,
tinimo mažinimas, judesių amplitudės atkūrimas,
keturgalvio šlaunies raumens aktyvacija, jėgos,
propriocepcijos, pusiausvyros ir neuroraumeninės
kontrolės lavinimas. Pabrėžiama, kad slidininkams
būtina sportui specifinė reabilitacija, apimanti
uždaros kinetinės grandinės pratimus, ekscentrinį
raumenų darbą, liemens kontrolę bei laipsnišką
pasirengimą grįžti ant sniego.
Literatūros šaltiniai
1. Owens BD, Nacca C, Harris AP, Feller RJ.
Comprehensive Review of Skiing and
Snowboarding Injuries. Journal of the American
Academy of Orthopaedic Surgeons. 2018.
doi:10.5435/JAAOS-D-16-00832
2. Dickson TJ, Terwiel FA. Injury trends in
alpine skiing and a snowboarding over the decade
2008–09 to 2017–18. J Sci Med Sport. 2021;24(10).
doi:10.1016/j.jsams.2020.12.001
3. Festini Capello MP, Valpiana P, Aloisi G,
Cristofolini G, Misselwitz SC, Petralia G, et al. Risk
Factor Analysis of Ski and Snowboard Injuries
During the 2023/2024 Winter Season: A Single,
Journal of Medical Sciences. 30 Jul, 2026 - Volume 14 | Issue 5. Electronic - ISSN: 2345-0592
80
High-Volume Trauma Center Database Analysis.
Medicina (Lithuania). 2025;61(1).
doi:10.3390/medicina61010117
4. Ruedl G, Posch M, Tecklenburg K, Schranz
A, Faulhaber M, Burtscher M. Skill-Specific
Differences in Equipment-Related Risk Factors for
ACL Injury in Male and Female Recreational Skiers.
Orthop J Sports Med. 2023;11(3).
doi:10.1177/23259671231155841
5. Huang L, You G, Li M, Xia Z, Yang S,
Zhou X, et al. Outcomes of Proprioceptive Training
on Recovery After Anterior Cruciate Ligament
Reconstruction: A Systematic Review and Meta-
analysis. American Journal of Physical Medicine
and Rehabilitation. 2025.
doi:10.1097/PHM.0000000000002639
6. Zheng QY, Sun JN, Wang RS, Ma YR,
Chen P. Does proprioceptive training improve joint
function and psychological readiness in patients
after anterior cruciate ligament reconstruction? A
randomized controlled trial. BMC Musculoskelet
Disord. 2025;26(1). doi:10.1186/s12891-025-
08621-z
7. Bhatt AM, Inclan PM, Pearle AD.
Mechanisms and Prevention Strategies of Anterior
Cruciate Ligament Injuries in Alpine Skiers. JBJS
Journal of Orthopaedics for Physician Assistants.
2024;12(4). doi:10.2106/jbjs.jopa.24.00021
8. Radovanović S, Bohanec M, Delibašić B.
Extracting decision models for ski injury prediction
from data. International Transactions in Operational
Research. 2023;30(6). doi:10.1111/itor.13246
9. Posch M, Ruedl G, Schranz A, Tecklenburg
K, Burtscher M. Is ski boot sole abrasion a potential
ACL injury risk factor for male and female
recreational skiers? Scand J Med Sci Sports.
2019;29(5). doi:10.1111/sms.13391
10. Posch M, Ruedl G, Greier K, Faulhaber M,
Tecklenburg K, Schranz A, et al. Impact of
Environmental Factors on the ACL Injury Risk in
Recreational Alpine Skiing. Int J Sports Med.
2022;44(13). doi:10.1055/a-2134-3908
11. Kelley N, Pierpoint L, Saeedi A,
Hellwinkel JE, Khodaee M. An Epidemiologic
Comparison of Injuries to Skiers and Snowboarders
Treated at United States Emergency Departments,
2000–2019. Int J Sports Med. 2024;45(05).
doi:10.1055/a-2240-7747
12. Posch M, Burtscher M, Schranz A,
Tecklenburg K, Helle K, Ruedl G. Impact of
lowering ski binding settings on the outcome of the
self-release test of ski bindings among female
recreational skiers. Open Access J Sports Med.
2017;Volume 8. doi:10.2147/oajsm.s151229
13. Spörri J, Müller PO, Fink C, Alhammoud
M, Scherr J, Gokeler A, et al. Returning to
Performance After ACL Injury in Competitive
Alpine Skiing: A Scoping Review and Evidence-
and Expert-Informed Practice Recommendations.
Scand J Med Sci Sports. 2026 Mar 1;36(3).
doi:10.1111/sms.70246
14. Tarka MC, Davey A, Lonza GC, O’Brien
CM, Delaney JP, Endres NK. Alpine Ski Racing
Injuries. Sports Health. 2019;11(3).
doi:10.1177/1941738119825842
15. Davey A, Endres NK, Johnson RJ, Shealy
JE. Alpine Skiing Injuries. Sports Health.
2019;11(1). doi:10.1177/1941738118813051
16. Rauch A. Knee injuries in winter sports.
Orthopadie. 2022. doi:10.1007/s00132-022-04317-
7
17. Joreitz R, Fine J, Eshelman T, Mock-
Grubbs S, Witherspoon Z. Sport-specific training
and return to sport after ACL reconstruction in elite
athletes: a narrative review. Annals of Joint. 2025.
doi:10.21037/aoj-25-27
18. Delvaux F, Kaux JF, Daniel C, Lepièce C,
Lewandowski B, Croisier JL. [Best practice
recommendations for rehabilitation of anterior
Journal of Medical Sciences. 30 Jul, 2026 - Volume 14 | Issue 5. Electronic - ISSN: 2345-0592
81
cruciate ligament reconstructions]. Rev Med Liege.
2025;80(5–6).
19. Filbay SR, Grindem H. Evidence-based
recommendations for the management of anterior
cruciate ligament (ACL) rupture. Best Practice and
Research: Clinical Rheumatology. 2019.
doi:10.1016/j.berh.2019.01.018
20. Van Melick N, Van Cingel REH,
Brooijmans F, Neeter C, Van Tienen T, Hullegie W,
et al. Evidence-based clinical practice update:
Practice guidelines for anterior cruciate ligament
rehabilitation based on a systematic review and
multidisciplinary consensus. British Journal of
Sports Medicine. 2016. doi:10.1136/bjsports-2015-
095898
21. Sundberg A, Högberg J, Tosarelli F,
Buckthorpe M, Della Villa F, Hägglund M, et al.
Sport-Specific Injury Mechanisms and Situational
Patterns of ACL Injuries: A Comprehensive
Systematic Review. Sports Medicine. 2025.
doi:10.1007/s40279-025-02271-w
22. Spörri J, Kröll J, Gilgien M, Müller E. How
to Prevent Injuries in Alpine Ski Racing: What Do
We Know and Where Do We Go from Here? Sports
Medicine. 2017. doi:10.1007/s40279-016-0601-2
23. Spörri J, Müller PO, Fink C, Alhammoud
M, Scherr J, Gokeler A, et al. Returning to
Performance After ACL Injury in Competitive
Alpine Skiing: A Scoping Review and Evidence-
and Expert-Informed Practice Recommendations.
Scand J Med Sci Sports. 2026 Mar 1;36(3).
doi:10.1111/sms.70246
24. Rotllan C, Viscor G. Winter Sports Injuries
in Elite Female Athletes: A Narrative Review.
International Journal of Environmental Research
and Public Health. 2023.
doi:10.3390/ijerph20105815
25. Norman D, Terrain L, Novosel J, Guzman
A, Montalvo AM, Myer GD, et al. Anterior Cruciate
Ligament Injury Incidence Across Sex, Sport, and
Competition Level: A Systematic Review and Meta-
Analysis. J Athl Train. 2025. doi:10.4085/1062-
6050-0559.24
Journal of Medical Sciences. 30 Jul, 2026 - Volume 14 | Issue 5. Electronic - ISSN: 2345-0592
82