https://doi.org/10.53453/ms.2026.7.7
Psychiatric and psychosocial challenges and their management
in adolescents and young adults (15–39 years) with cancer
Liudas Černius
1
, Giedrė Bulotienė
1
1
Vilnius University, Faculty of Medicine, Vilnius, Lithuania
Abstract
Background. Adolescents and young adults (15–39 years old) with cancer, the AYA population, face
psychiatric and psychosocial challenges that disrupt their natural development.
Aim: This review aimed to analyze the psychiatric and psychosocial problems of AYAs with cancer
described in the scientific literature, as well as methods for addressing them.
Materials and Methods. A narrative literature review was conducted, including scientific articles
published between 2016 and 2026
Results. The review of foreign literature showed that AYAs with cancer face various psychiatric and
psychosocial problems specific to their stage of life. More frequently than the general population, AYAs
experience psychological distress, anxiety, and depression; these individuals are also characterized by fear
of cancer recurrence. By disrupting the course of AYAs’ lives, cancer affects psychosocial domains such
as body image, social life, work capacity, romantic relationships, and fertility.
Conclusion. Support for AYAs with cancer must begin with appropriate identification and assessment of
problems. A coordinated and competent team of specialists is essential for supporting AYAs, taking into
account their individual psychological and psychosocial needs. It is important to continue providing support
to AYAs after the completion of cancer treatment.
Keywords: adolescents and young adults, cancer, psychiatric problems, psychosocial problems.
Journal of Medical Sciences. 30 Jul, 2026 - Volume 14 | Issue 5. Electronic - ISSN: 2345-0592
Medical Sciences 2026 Vol. 14 (5), p. 54-68, https://doi.org/10.53453/ms.2026.7.7
54
Vėžiu sergančių paauglių ir jaunų suaugusiųjų (15–39 m.)
psichiatrinės ir psichosocialinės problemos bei jų sprendimo
būdai
Liudas Černius
1
, Giedrė Bulotienė
1
1
Vilniaus universitetas, Medicinos fakultetas, Vilnius, Lietuva
Santrauka
Įvadas. Vėžiu sergantys paaugliai ir jauni suaugusieji (15–39 m.), t. y. AYA asmenys, susiduria su
psichiatrinėmis bei psichosocialinėmis problemomis, kurios sutrikdo natūralią raidą.
Tikslas: Šio darbo tikslas buvo apžvelgti mokslinėje literatūroje aprašomas vėžiu sergančių AYA
populiacijai priklausančių asmenų psichiatrines ir psichosocialines problemas bei jų sprendimo būdus.
Metodai. Buvo atlikta aprašomoji 2016–2026 mokslinės literatūros apžvalga
Rezultatai. Atlikta literatūros apžvalga parodė, jog AYA asmenys, sergantys vėžiu, susiduria su įvairiomis
psichiatrinėmis bei psichosocialinėmis problemomis, specifiškomis jų gyvenimo etapui. Dažniau nei
bendrojoje populiacijoje, AYA asmenys susiduria su psichologiniu distresu, nerimu, depresija. Šiems
asmenims taip pat būdinga vėžio pasikartojimo baimė. Onkologinė liga, sutrikdydama AYA asmenų
gyvenimo eigą, paveikia tokias psichosocialines sritis kaip suvokiamas kūno vaizdas, socialinis gyvenimas,
darbingumas, romantiniai santykiai bei vaisingumas.
Išvados. AYA asmenims, sergantiems vėžiu, teikiama pagalba turi prasidėti nuo tikslingo problemų
atpažinimo ir įvertinimo. AYA asmenų pagalbai teikti svarbus koordinuotos ir kompetentingos specialistų
komandos veikimas, atsižvelgiant į individualius psichologinius bei psichosocialinius poreikius. Svarbu
tęsti pagalbą AYA asmenims po baigto onkologinės ligos gydymo.
Raktažodžiai: paaugliai ir jauni suaugusieji, vėžys, psichiatrinės problemos, psichosocialinės problemos.
Journal of Medical Sciences. 30 Jul, 2026 - Volume 14 | Issue 5. Electronic - ISSN: 2345-0592
55
1. Įvadas
Vėžys išlieka vienas iš pagrindinių veiksnių,
lemiančių ligų naštą pasaulyje.. Prognozuojama,
jog sergamumas onkologinėmis ligomis bei
mirtingumas nuo jų iki 2050 m. toliau augs (1).
Pagal 2022 m. duomenis, pasaulyje tarp 15–39
m. amžiaus asmenų nustatyta daugiau kaip 1,3
mln. naujų vėžio atvejų (tai sudarė 6,5% visų
naujų onkologinės ligos atvejų tais metais). Tuo
tarpu iki 2050 m. prognozuojamas pasaulinis
paauglių ir jaunų suaugusiųjų onkologinių ligų
naštos padidėjimas apie 12%, o žemo žmogaus
raidos indekso šalyse numatomas daugiau nei
dvigubas atvejų ir mirčių naštos augimas (2).
Paaugliaiir jauni suaugusiuosieji išskiriamiį
AYA (angl. Adolescents and Young Adults)
grupę su jai būdingais poreikiais nuo ankstyvojo
1990-ųjų laikotarpio. Nuo to laiko vykdyti
įvairūs moksliniai tyrimai, siekiant suprasti šių
asmenų poreikius, išgyvenimo sunkumus bei
taikyti tikslingą pagalbą (3). AYA asmenų grupė
yra jautri patirti sunkesnių psichiatrinių ir
psichosocialinių iššūkių dėl šiuo gyvenimo
laikotarpiu dar tebevykstančios raidos.
Paauglystės laikotarpiu vyksta stiprūs vystymosi
pokyčiai – nuo hormoninių, kūno bei smegenų
pokyčių iki socialinės aplinkos. Šiuo gyvenimo
laikotarpiu taip pat stebima didesnė
psichopatologijos rizika (4). Jauno suaugusiojo
tarpsnis, plačiąja prasme apimantis 16–40 m.
laikotarpį, taip pat svarbus ir apima tokius
reikšmingus gyvenimo pokyčius, kaip mokslų
baigimas, karjeros pradžia ir šeimos kūrimas.
Fiziologiniai pokyčiai ir socialinis
pažeidžiamumas, atsirandantys šiuo gyvenimo
etapu, gali turėti ilgalaikį poveikį sveikatai ir
socialinio gyvenimo vystymuisi (5).
Šio darbo tikslas – apžvelgti mokslinę literatūrą,
susijusią su paauglių bei jaunų suaugusiųjų,
susiduriančių su onkologine liga, psichiatrinėmis
ir psichosocialinėmis problemomis, bei jų
sprendimo būdais.
2. Metodika
Atlikta aprašomoji literatūros apžvalga.
Mokslinių straipsnių paieškos procese buvo
naudojami dirbtinio intelekto (DI) įrankiai (GPT-
5.3, OpenAI bei Vilniaus universiteto bibliotekos
DI pagrįstas mokslinių tyrimų asistentas), o rastų
šaltinių atranka atlikta pagal nustatytus
įtraukimokriterijus. AYA amžiaus kriterijus
taikytas rezultatų dalyje analizuotiems
straipsniams, o įvade bendrajam onkologinės
ligos kontekstui bei raidos ypatumams pagrįsti
naudoti ir platesnio pobūdžio šaltiniai.
Įtraukimo kriterijai:
Moksliniai šaltiniai, publikuoti 2016–
2026 m. laikotarpiu.
Straipsniai recenzuojamuose
žurnaluose.
Aprašoma AYA populiacija ar
asmenys, kurių amžiaus intervalas buvo 15–
39 m.
Atmetimo kriterijus:
Straipsniai, neatitikę įtraukimo
kriterijų, atmesti.
3. Rezultatai
3.1. Psichiatrinės problemos
Osmani ir kt. (2023) sisteminėje literatūros
apžvalgoje ir metaanalizėje nurodė, kad
psichologinio distreso paplitimas tarp paauglių ir
jaunų suaugusiųjų siekia 32%, tačiau tarp tuo
metu gydomų nuo onkologinės ligos pacientų
distreso paplitimas siekia 62%. AYA asmenys
turi apie 4 kartus didesnę tikimybę patirti
psichologinį distresą nei vyresnio amžiaus vėžį
išgyvenusieji asmenys bei 1,6 karto didesnę
Journal of Medical Sciences. 30 Jul, 2026 - Volume 14 | Issue 5. Electronic - ISSN: 2345-0592
56
tikimybę nei onkologine liga nesirgę paaugliai ir
jauni suaugusieji (6). Husson (2017) tyrime
nustatė, jog distresas buvo reikšmingai susijęs su
bedarbio ar nesimokančiojo asmens statusu,
žemesniu išsilavinimu bei esamomis sveikatos
problemomis. Neigiamas subjektyvus vėžio
poveikio vertinimas įvardytas kaip stipriausias
psichologinio distreso prognozės veiksnys (7).
Depresijos paplitimas tarp 15–39 m. asmenų,
sirgusių vėžiu, siekia 24% (~6 kartus didesnis nei
bendrojoje populiacijoje). Didesnę riziką
depresijai išsivystyti turi moterys bei nesusituokę
asmenys (6). Depresijos pasireiškimui būdingi
kartu pasireiškiantys nerimo simptomai. Sun ir
kt. (2019) nustatė depresijos ir nerimo simptomų
pasireiškimo sąsają AYA asmenims, sergantiems
vėžiu (8). Taip pat Li ir kt. (2022) tyrime nustatė,
kad nerimo, depresijos ir skausmo simptomai
sudaro tarpusavyje susijusį simptomų tinklą ir
dažnai pasireiškia kartu (9).
Kita psichiatrinė problema, aktuali AYA
asmenims, sergantiems vėžiu, yra nerimas.
Osmani ir kt. (2023) duomenimis, bendras
nerimo simptomų paplitimas tarp AYA
populiacijos asmenų siekė 29% (6). Vertinant
nerimo simptomų dinamiką tarp AYA asmenų
nuo onkologinės ligos diagnozės einant laikui,
Osmani ir kt. (2023) metaanalizėje 3 tyrimai
nenustatė nerimo pokyčių nuo diagnozės iki 12
mėn. po jos. Tuo tarpu Harper ir kt. (2023)
nustatė reikšmingą nerimo simptomų mažėjimą
per pirmuosius metus (10). Dažniausiai
aprašomas prognozės veiksnys nerimui nustatyti
tarp AYA asmenų, sergančių vėžiu, yra
moteriška lytis (6).
Dar viena aktuali problema – tai vėžio
pasikartojimo baimė. Chen ir kt. (2025)
duomenimis, jos paplitimas tarp AYA asmenų,
sergančių onkologine liga svyruoja nuo 21,4%
iki 93,3% dėl skirtingos tyrimuose naudojamos
vertinimo metodologijos (11). Shay ir kt. (2016)
tyrime nustatė, jog baimės dėl vėžio atkryčio
paplitimas tarp AYA vėžį išgyvenusiųjų asmenų
yra reikšmingai didesnis nei tarp vyresnių
asmenų (12). Laiko nuo diagnozės ar gydymo ir
vėžio pasikartojimo baimės ryšys literatūroje
nėra nuoseklus: daliai AYA asmenų, sergančių
vėžiu, baimė laikui bėgant mažėja, tačiau kitiems
ji gali išlikti pastovi (11). Didesnė vėžio
pasikartojimo baimė susijusi su moteriška lytimi,
mažesniu išsilavinimu, mažesniu
finansiniupatogumu , kita nei baltaodžių rase.
Ligos stadija, vėžio atsinaujinimas,
imunoterapija, gydymo intensyvumas taip pat
turi teigiamą sąsają su vėžio pasikartojimo baime
(11). Didesnė vėžio pasikartojimo baimė siejasi
su kitomis psichologinėmis problemomis –
nepasitenkinimu kūno įvaizdžiu, psichologiniu
distresu, depresijos ir nerimo simptomais,
potrauminio streso simptomais. Tuo tarpu
didesnis psichologinis atsparumas siejasi su
mažesne baime dėl vėžio pasikartojimo (11).
3.2. Psichosocialinės problemos
AYA amžiaus grupei priklausantys asmenys
patiria su mokslais susijusių iššūkių. Elsbernd ir
kt. (2018) tyrime dalyviams dėl patiriamos
energijos stokos, nuovargio ir prastesnės
dėmesio koncentracijos buvo sunkiau lankyti
mokymosi užsiėmimus, atlikti užduotis bei
laikyti egzaminus. Dalyviai taip pat įvardijo
sunkumus, susijusius su švietimo bei
savivaldybės sistema. AYA asmenys reiškė norą
mokytis, švietimą įvardydami kaip svarbų
žingsnį atkuriant įprasto gyvenimo ritmą (13).
Panašiai Boumans ir kt. (2026) tyrime dalyviai
įvardijo jaučiantys studijų prasmę ir svarbą.
Dalyvavimas studijose jiems suteikė normalumo
Journal of Medical Sciences. 30 Jul, 2026 - Volume 14 | Issue 5. Electronic - ISSN: 2345-0592
57
jausmą, palaikė gyvenimo struktūrą, teikė viltį
bei mažino laiką galvojant apie ligą. AYA
asmenys taip pat įvardijo jaučiantys mažesnį
pasitikėjimą savo gebėjimais, o dėl vėžio
pasikeitusi išvaizda neigiamai veikė apklaustų
AYA asmenų dalyvavimą studijose (14). Taip
pat ir Altherr ir kt. (2023) nurodė, kad daugelis
AYA asmenų, išgyvenusių vėžį, susidūrė su
mokymosi proceso sutrikimu. Asmenys dėl vėžio
gydymo nutraukę mokslus nori į juos grįžti kuo
greičiau, kad neatsiliktų nuo bendraamžių bei
išlaikytų normalumo jausmą. (15).
Taip pat reikšmingai paveikiamos AYA asmenų,
sergančių vėžiu, darbo galimybės. Leuteritz ir kt.
(2021) tyrime nustatė, jog vertinant praėjus ~24
mėn. po nustatytos diagnozės tarp AYA asmenų
statistiškai reikšmingai sumažėjo darbo valandų
kiekis, palyginus su buvusiu priešsusergant
onkologine liga . Net trečdalis (32,1%)
dirbančiųjų turėjo daugiau nei 6 mėn.
nedarbingumo laiką, o dauguma grįžusiųjų į
darbą (78,5%) buvo nedarbingi 6 ir daugiau
savaičių per 24 mėn. po nustatytos diagnozės.
(16). Dankers ir kt. (2024) tyrime vertinant
dalyvius pagal amžiaus grupes nustatė, kad
labiausiai užimtumo tikimybė sumažėjo
jauniausioje AYA pacientų grupėje, diagnozės
metu buvusių 25 m. amžiaus ir jaunesnių - 6,8%
(17). Tan ir kt. (2020) tyrime parodė, kad
dauguma dalyvavusių AYA asmenų gydymo
metu buvo išėję iš darbo, tačiau norėjo į jį grįžti.
Nors AYA asmenys įvardijo savo patiriamas su
darbu susijusias baimes, tačiau teigė, kad kolegos
bei darbdaviai juos palaikė, ir tai padėjo jiems
grįžti ar naujai įžengti į darbo rinką. Tyrime buvo
kalbama ir apie vėžio gydymo liekamųjų
padarinių sukeltas problemas, lemiančias
prastesnį AYA asmenų darbo našumą. (18).
Kita svarbi sritis, kurią vėžio diagnozė ir
gydymas paveikia tarp AYA asmenų, yra
finansinė padėtis. Kaddas ir kt. (2020) tyrime
nustatė, jog tarp vyresniųjų AYA asmenų (26–39
m.) finansinė situacija pablogėja reikšmingai
daugiau nei tarp jaunesniųjų (15–25 m.) (19).
Danhauer ir kt. (2022) tyrime apklausus AYA
asmenis paaiškėjo, kad jauniausi tyrimo dalyviai
mažiausiai suvokė finansus, tuo tarpu 26–39 m.
amžiaus grupės atstovai buvo labiausiai
susirūpinę dėl ilgalaikių finansinių pasekmių.
Dalis tyrimo dalyvių neturėjo tinkamos
draudimo apsaugos ir daugelis teigė, patiriantys
iššūkių bandydami orientuotis sveikatos
priežiūros sistemoje (20). Beauchemin ir kt.
(2024) tyrime jaunesnieji AYA grupės asmenys
(15–25 m.) patyrė nerimą dėl šeimos finansinės
paramos. Tarp apklaustųjų tyrime parama,
gaunama iš šeimos, bendruomenės, sveikatos
priežiūros komandos ar draudimo buvo ypač
svarbi ir padėjo mažinti su finansais susijusius
iššūkius. AYA asmenys dažnai buvo savo šeimos
apsaugomi nuo finansinių rūpesčių (21). Tan ir
kt. (2020) tyrime nurodė, jog pacientai, kurie
turėjo užsitikrinę pakankamą draudimo apsaugą,
jautėsi ramesni. Tuo tarpu jos neturėdami, AYA
asmenys nesijautė saugūs. Nors draudimo
klausimas yra ypač svarbus, tačiau prieinamos
informacijos bei aiškumo šiuo klausimu
apklaustiems AYA asmenims trūko (18).
Reikšmingų iššūkių AYA asmenys patiria
socialinio gyvenimo srityje. Sleeman ir kt.
(2025) tyrime dažniausiai įvardytos vėžio ir
gydymo pasekmės socialiniam gyvenimui buvo
polinkis laiką leisti vieniems (90,4%), iššūkis
dalyvauti socialinėse veiklose (89,6%),
vengimas dalintis savo rūpesčiais su artimaisiais
ar draugais (87,4%) bei vienišumo jausmas
(85,2%). Daugiau nei pusė tyrime apklaustųjų
Journal of Medical Sciences. 30 Jul, 2026 - Volume 14 | Issue 5. Electronic - ISSN: 2345-0592
58
asmenų teigė, kad susitikimai su kitais žmonėmis
jiems tapo nemalonūs (22). Datta ir kt. (2025)
tyrime veiksniai, reikšmingai susiję su didesne
socialine integracija, buvo gyvenimas namuose
su kitais asmenimis bei didesnės metinės
pajamos. Internetinės priemonės gali prisidėti
prie socialinės integracijos gerinimo, tačiau
atskleista, kad iki pusės apklaustųjų – 45% buvo
vertinti kaip patiriantys socialinę izoliaciją, kuri
32% atvejų išliko net ir prie įprasto ryšių
vertinimo pridėjus internetinį bendravimą (23).
Li ir kt. (2024) tyrime nustatė, kad didesnė
socialinė izoliacija ir mažesnis socialinis
susietumas buvo susiję su sunkesniais depresijos
simptomais. Taip pat didesnė socialinė izoliacija
buvo susijusi su labiau išreikštais nerimo
simptomais (24).
Plačiai literatūroje nagrinėjami romantinių
santykių ir seksualumo iššūkiai. Cherven ir kt.
(2021) literatūros apžvalgoje nurodė, jog
skirtinguose tyrimuose seksualinės funkcijos
problemų paplitimas tarp AYA vėžį išgyvenusių
asmenų aprašomas nevienodai ir svyruoja nuo 22
% iki 52 %, priklausomai nuo tirtos populiacijos
ir naudotų vertinimo priemonių. Dažniau
seksualinė disfunkcija pasitaiko tarp moterų.
Kokybiniai tyrimai nurodo, jog seksualinės
funkcijos sutrikimai įvardijami kaip rimta
problema tarp AYA asmenų (25). Robertson ir
kt. (2016) tyrime pusė dalyvių, turėjusių
romantinius santykius, jokių kilusių santykių
sunkumų neįvardijo. Tarp dalyvių, kurie
sunkumų patyrė, dažniausiai tai buvo konfliktai
su romantiniu partneriu dėl seksualinių problemų
bei sumažėjęs noras turėti lytinių santykių. Dalis
tyrime apklaustų asmenų nurodė, kad mažesnis
lytinis potraukis išliko ir po gydymo (26).
Yoshida ir kt. (2022) tyrime dažniausiai
nurodytas neigiamas vėžio diagnozės poveikis
romantiniams santykiams buvo susijęs su
rūpesčiu dėl vaisingumo ir tėvystės (45,8%) bei
vėžio istorijos atskleidimu partneriui (37,5%),
tuo tarpu tik 12,5% dalyvių įvardijo seksualines
problemas (27). Collaço ir kt. (2025) kokybinių
tyrimų literatūros apžvalga atskleidė, jog
onkologinė liga ir jos gydymas daro didelę įtaką
vėžiu sirgusių AYA asmenų romantiniams bei
seksualiniams santykiams. Šią problemą
sustiprina patiriamas rūpestis dėl savo išvaizdos,
seksualinė disfunkcija, bendravimo sunkumai ir
išorinis spaudimas dėl jų patirties (28).
Kita reikšminga psichosocialinė problema tarp
AYA asmenų, susiduriančių su onkologine liga,
yra vaisingumo iššūkiai. Xie ir kt. (2022) scoping
literatūros apžvalgoje nurodė, jog su vaisingumu
susiję rūpesčiai tarp vėžį išgyvenusių AYA
asmenų svyruoja nuo 44% iki 86%, o 28–44%
išgyvenusiųjų patira vidutinio sunkumo ar
sunkių rūpesčių (29). Zeidman ir kt. (2024)
tyrime atskleidė, jog po gydymo vaisingumo
klausimai buvo aptariami rečiau nei prieš jį (78%
– prieš gydymą, 63% – po gydymo). Mažiau nei
trečdalis (27%) apklaustųjų moterų buvo
patenkintos gautomis vaisingumo konsultaci-
jomis po gydymo (30). Vialle ir kt. (2025) tyrime
nustatė, jog dalis apklaustųjų pacientų negavo
tinkamos informacijos apie nevaisingumo riziką
ar jos svarbos neįvertino prieš gydymą bei apie
galimas problemas sužinojo tik po jo (31).
Onkologinė liga ir jos gydymas sukelia AYA
asmenų kūno pokyčius, kurie gali prisidėti prie
neigiamo savęs bei kūno vaizdo vertinimo.
Zucchetti ir kt. (2017) tyrime nustatė, kad
moterys patyrė reikšmingai didesnį kūno vaizdo
diskomfortą nei vyrai visose vertintose srityse
(32). Bentsen ir kt. (2024) tyrimo metu atskleidė,
kad tokie kūno pokyčiai kaip plaukų slinkimas,
randai ir operacijos, neigiamai veikė asmenų
Journal of Medical Sciences. 30 Jul, 2026 - Volume 14 | Issue 5. Electronic - ISSN: 2345-0592
59
patrauklumo suvokimą – jie jautėsi mažiau
atitinkantys savo lyties standartus – tai mažino jų
savivertę ir slopino seksualinį potraukį (33).
Haslund-Thomsen ir kt. (2026) tyrime vienas iš
aspektų, kaip onkologinės ligos ir jos gydymo
sukelti pokyčiai veikė AYA asmenis – tai
priminimas apie ligą. Su gydymu susiję pokyčiai
veikė jų suvokiamą kūno vaizdą, pasitikėjimą
savimi ir kasdienį gyvenimą. (34). Schruff ir kt
(2025) tyrime dalis AYA asmenų teigė
besijaučiantys tarsi onkologinė liga tampa jų
etikete. Fizinė išvaizda tarp tyrimo dalyvių buvo
įvardyta kaip esminė savasties dalis. Dėl
išvaizdos AYA asmenys dažnai patyrė žemą
savivertę, buvo labiau savikritiški ir jautrūs
aplinkinių nuomonei (35).
3.3. Pagrindiniai psichiatrinių ir
psichosocialinių problemų sprendimo būdai
Apie paauglių ir jaunų suaugusiųjų plataus
vertinimo priemonių taikymo trūkumą rašo
Hughes ir kt. (2024) sisteminėje literatūros
apžvalgoje. Kaip dažniausiai vertintus veiksnius
tarp paauglių ir jaunų suaugusiųjų, autoriai
nustatė psichologinį distresą (30%), depresiją
(18%) bei nerimą (15%). Kiti psichosocialiniai
veiksniai buvo vertinami rečiau (36). Patterson ir
kt. (2021) nustatė, jog AYA-POST (angl. AYA
Psycho-Oncology Screening Tool) vertinimo
priemonė patikima ir naudinga AYA asmenų
populiacijai. Ji leidžia anksti atpažinti
psichologinį distresą ir konkrečias pacientų
patiriamas psichosocialines problemas (37).
Patterson ir kt. (2022) tyrime net 90%. dalyvių
nurodė, kad po užpildytos AYA – POST
apklausos jautėsi geriau kalbėdami apie
emocinius poreikius ir 73% tapo patogiau
kreiptis pagalbos. 87% dalyvių po užpildyto
AYA-POST klausimyno gavo bent vieną
nukreipimą tolesnėms paslaugoms (38).
Tikslingai pagalbai AYA asmenims teikti
svarbus daugiadalykės specialistų komandos
koordinuotas bendradarbiavimas. Košir ir kt.
(2025) nurodė, kad kiekviename sveikatos
priežiūros centre, kuriame gydomi AYA
asmenys, turėtų būti užtikrinamas daugiadalykės
specialistų komandos veikimas ir pagalba turėtų
apimti platų sričių spektrą – psichosocialinę,
vaisingumo, vėlyvųjų komplikacijų, genetinio
konsulavimo, paliatyviosios priežiūros. Autoriai
pabrėžia ir tai, kad AYA asmenų priežiūra turi
būti gerai koordinuota - pacientui turi būti patogu
orientuotis sveikatos priežiūros sistemoje. Jeigu
glaudžiai bendradarbiaujančios komandos
sukurti nepavyksta, reikalinga skirti AYA
priežiūros koordinatorių. (39). Ferrari ir kt.
(2021) atkreipė dėmesį, kad daugiadalykėje
komandoje svarbu turėti net po kelis kiekvienos
srities specialistus bei įtraukti vaikų ir suaugu-
siųjų sveikatos priežiūros specialistus (40).
Šiuo metu mokslinėje literatūroje nėra gausu
tikslingų psichologinių ar psichoterapinių
intervencijų, kurias būtų galima taikyti AYA
asmenims, susiduriantiems su onkologine liga.
Daugelio aprašomų intervencijų veiksmingumas,
naudingumas AYA populiacijai dar yra tiriami.
Viena iš galimų intervencijų aprašoma
literatūroje – tai psichologinio atsparumo
stiprinimo ir streso valdymo programa PRISM
(angl. Promoting Resilience in Stress
Management). Ši intervencija grindžiama
tradiciniais kognityvinės elgesio terapijos (KET)
metodais, tačiau nuo jų nukrypsta savo forma -
tai prevenciškai taikomų, įgūdžiais grindžiamų
mokymų 4–5 sesijų programa. Rosenberg ir kt.
(2018) intervenciniame randomizuotame
kontroliuojamame tyrime nustatė, jog PRISM
Journal of Medical Sciences. 30 Jul, 2026 - Volume 14 | Issue 5. Electronic - ISSN: 2345-0592
60
intervencija buvo susijusi su padidėjusiu
psichologiniu atsparumu ir su vėžiu susijusia
gyvenimo kokybe bei su sumažėjusiu
psichologiniu stresu (41). Atlikus 2 metų
stebėjimus, taikant PRISM intervenciją AYA
asmenims, Rosenberg ir kt. (2021) tyrime
nustatė, jog PRISM programa buvo susijusi su
gyvenimo kokybės, vilties, psichologinio
atsparumo didėjimo bei streso mažėjimu nuo
tyrimo pradžios iki 6 mėnesių. Šios sąsajos išliko
gyvenimo kokybės atžvilgiu per 12 mėnesių bei
vilties atžvilgiu per visą tyrimo laikotarpį (24
mėn.) (42). Kita intervencija – tai į sprendimus
orientuota trumpalaikė terapija SFBT (angl.
Solution-Focused Brief Therapy). Ši terapija
siūlo konkrečias technikas, padedančias
pacientams ištirti savo vidinius išteklius ir
praeities sėkmes,nustatyti tikslus, ateities viltis ir
sprendimus, kaip sumažinti psichologinį distresą
(43). Zhang ir kt. (2022) pilotiniame
randomizuotame kontroliuojamame tyrime
nustatė, kad SFBT padėjo žymiai sumažinti
psichologinį distresą ir padidinti viltį vėžiu
sergantiems AYA asmenims. 4 savaičių po
gydymo rezultatų analizė parodė, kad SFBT
intervencija turi trumpalaikį teigiamą poveikį
psichologiniam distresui tarppaauglių ir jaunų
suaugusiųjų su vėžio diagnoze (43). Taip pat
Zhang ir kt. (2022) atvirame pilotiniame
intervenciniame tyrime pastebėjo statistiškai
reikšmingus pokyčius palyginus depresijos,
nerimo ir vilties lygio rodiklius prieš gydymą
SFBT terapija ir po jo. Šie pokyčiai išliko ir po 1
mėn. stebėjimo, o tyrimo dalyvių depresijos,
nerimo ir vilties lygis laikui einant išliko
reikšmingai pagerėjęs (44). Didelio potencialo
užtikrinti įtraukiantį ir lengviau prieinamą
depresijos gydymą AYA asmenims,
susiduriantiems su onkologine liga, turi
technologijomis paremta kognityvinė elgesio
terapija (tCBT). Zhang ir kt. (2023) pilotiniame
galimybių randomizuotame kontroliuojamame
tyrime vertino tCBT programos „Mind Your
Total Health“ (MYTH) įgyvendinamumą ir
preliminarų veiksmingumą gydant vėžį
išgyvenusių AYA asmenų depresiją. Programa
atitiko įgyvendinamumo kriterijų, o
veiksmingumo rezultatai parodė reikšmingą
depresijos ir nerimo sumažėjimą po gydymo tarp
MYTH grupės dalyvių (45).
Svarbi ir platesnė psichosocialinė pagalba AYA
asmenims. Li ir kt. (2024) tyrime nustatyta, jog 8
sav. trukmės tarpusavio paramos programa buvo
veiksminga mažinant psichologinį distresą,
nerimą ir depresijos simptomus bei gerinant
pacientų pasirengimą grįžti į darbą. (46). Taip pat
Olsson ir kt. (2024) – mišrių metodų tyrime,
buvo sukurtas bei išbandytas skaitmeninės
priemonės, skirtos bendraamžių paramai,
prototipas. Šio tyrimo duomenimis, AYA
pacientai išreiškė vienatvės jausmą ir norą
dalintis savo vėžio patirtimi su bendraamžiais.
Bandant skaitmeninės tarpusavio paramos
platformos prototipą, visi dalyviai pripažino, kad
bendravimas su bendraamžiais platformoje buvo
vertingas (47). Psichosocialinė pagalba galėtų
būti nukreipta į finansinio raštingumo ugdymą,
informavimą apie finansinės paramos galimybes.
Vaca Lopez ir kt. (2023) tyrime nustatė, jog
vėžiu sergantys AYA asmenys norėjo, kad
sveikatos draudimo švietimas apimtų
informaciją apie draudimo polisus ir apsaugą,
naudojant konkrečius pavyzdžius ir teikiant ją
internetu (48). Taip pat van Thiel Berghuijs ir kt.
(2025) tyrime dauguma dalyvių išreiškė
susidomėjimą diskusijomis apie išlaidas ir
gydymo prieinamumą, tačiau ankstesni pokalbiai
šia tema buvo reti (49). Literatūroje aprašomos
Journal of Medical Sciences. 30 Jul, 2026 - Volume 14 | Issue 5. Electronic - ISSN: 2345-0592
61
psichoseksualinei ir vaisingumo sveikatai gerinti
skirtos internetinės psichoedukacijos
intervencijos Fex-Can Fertility ir Fex-Can Sex
dar nėra patvirtintos kaip veiksmingos AYA
asmenims (50,51).
Svarbu, kad pagalba AYA asmenims būtų
teikiama ir po aktyvaus onkologinės ligos
gydymo. Sender ir kt. (2020) tyrime nustatė, jog
asmenys, po vėžio diagnozės išgyvenę daugiau
kaip 2 metus, turėjo nepatenkintų
psichosocialinių poreikių (52). Jones ir kt. (2020)
skerspjūvio tyrime parodė, jog po vėžio gydymo
AYA asmenys susiduria su fizinėmis bei
emocinėmis problemomis, tačiau tik mažiau nei
pusė (apie 43%) problemas įvardijusių
respondentų kreipėsi pagalbos ir kiek daugiau nei
trečdalis (37%) iš jų susidūrė su sunkumais ją
gauti (53). Smits-Seemann (2017) skerspjūvio
tyrime įvardijo AYA asmenims kylančias kliūtis
gauti tolesnei pagalbai po gydymo: aiškių
gydytojo rekomendacijų trūkumą, baimę dėl
vėžio atsinaujinimo, norą gyventi toliau, pareigas
darbe ir šeimoje bei vizito svarbos nesuvokimą
nepasireiškiant simptomams (54).
4. Diskusija
Psichiatrinių ir psichosocialinių sutrikimų
paplitimas bei jų poveikis AYA asmenims rodo
šios problemos reikšmingumą ir poreikį jas
tinkamai atpažinti ir spręsti. Literatūros
apžvalgos rezultatai gali rodyti šiuo metu
įvairiose pasaulio šalyse esančias sveikatos
sistemos spragas – pacientų informavimo bei
tęstinės pagalbos užtikrinimo stoką. Vis dėlto,
pastaruoju metu vykdomi moksliniai tyrimai,
kuriamos intervencinės priemonės AYA asmenų
poreikiams atpažinti bei problemoms spręsti. Ši
teigiama tendencija rodo didesnį skiriamą
dėmesį AYA asmenims bei atskleidžia
efektyvios ir paciento individualiems
poreikiams pritaikytos pagalbos perspektyvas
ateityje.
Atlikta literatūros apžvalga turėjo apribojimų,
kurie galėjo paveikti rezultatų interpretaciją ir
išvadas. Pirmiausia, įtraukti literatūros šaltiniai
skyrėsi pagal dizainą, todėl rezultatus sudėtinga
tiesiogiai lyginti ir apibendrinti. Tyrimuose
vartoti skirtingi AYA amžiaus grupės bei
pacientų grupės apibrėžimai – dažnai tirti buvo
pasirenkamos siauresnės nei 15–39 m. amžiaus
grupės. Taip pat nebuvo taikyta standartizuota
mokslinių publikacijų kokybės vertinimo
metodika.
5. Išvados
1. Literatūroje aprašoma didelė AYA
asmenims, sergantiems vėžiu, tenkanti psichikos
sutrikimų rizika ir našta. Šie asmenys dažniau
susiduria su psichologinio distreso, depresijos
nerimo bei kitais su psichika susijusiais
sutrikimais.
2. Moksliniuose šaltiniuose aprašomos
skirtingos AYA asmenims, sergantiems
onkologine liga, kylančios psichosocialinės
problemos, paveikiančios skirtingas gyvenimo
sritis. Onkologinė liga paveikia šių asmenų,
suvokiamą kūno vaizdą, savivertę, darbo bei
mokslo galimybes, socialinį gyvenimą,
romantinius santykius bei vaisingumo planus.
3. Literatūroje aprašomi pagrindiniai
psichosocialinės AYA asmenims pritaikytos
pagalbos aspektai - ankstyvas problemų
atpažinimas ir įvertinimas, daugiadalykė ir
koordinuota specialistų komanda,
psichoterapinės ir psichosocialinės programos,
galinčios gerinti paslaugų prieinamumą ir
veiksmingumą ateityje bei tolesnė po gydymo
tebęsitęsianti pagalba.
Journal of Medical Sciences. 30 Jul, 2026 - Volume 14 | Issue 5. Electronic - ISSN: 2345-0592
62
Literatūros šaltiniai
1. Force LM, Kocarnik JM, May ML,
Bhangdia K, Crist A, Penberthy L, et al. The
global, regional, and national burden of cancer,
1990–2023, with forecasts to 2050: a systematic
analysis for the Global Burden of Disease Study
2023. The Lancet. 2025 Oct
11;406(10512):1565–86. doi:10.1016/S0140-
6736(25)01635-6 PubMed PMID: 41015051.
2. Hughes T, Harper A, Gupta S, Frazier AL,
van der Graaf WTA, Moreno F, et al. The current
and future global burden of cancer among
adolescents and young adults: a population-
based study. Lancet Oncol. 2024
Dec;25(12):1614–24. doi:10.1016/S1470-
2045(24)00523-0 PubMed PMID: 39557059.
3. McDonald FEJ, Patterson P, Kim B, White
K. Working beyond the patient and cancer for
adolescents and young adults. Eur J Cancer Care
(Engl). 2018 Nov;27(6):e12967.
doi:10.1111/ecc.12967 PubMed PMID:
30485600.
4. Pfeifer JH, Allen NB. Puberty Initiates
Cascading Relationships Between
Neurodevelopmental, Social, and Internalizing
Processes Across Adolescence. Biological
Psychiatry. 2021 Jan 15;Adolescent Brain
Development and Psychopathology89(2):99–
108. doi:10.1016/j.biopsych.2020.09.002
5. Rod NH, Davies M, de Vries TR, Kreshpaj
B, Drews H, Nguyen TL, et al. Young adulthood:
a transitional period with lifelong implications
for health and wellbeing. BMC Glob Public
Health. 2025 Mar 26;3(1):25.
doi:10.1186/s44263-025-00148-8
6. Osmani V, Hörner L, Klug SJ, Tanaka LF.
Prevalence and risk of psychological distress,
anxiety and depression in adolescent and young
adult (AYA) cancer survivors: A systematic
review and meta-analysis. Cancer Med. 2023
Sep;12(17):18354–67. doi:10.1002/cam4.6435
PubMed PMID: 37559504; PubMed Central
PMCID: PMC10523984.
7. Husson O, Zebrack BJ. Perceived impact of
cancer among adolescents and young adults:
Relationship with health-related quality of life
and distress. Psychooncology. 2017
Sep;26(9):1307–15. doi:10.1002/pon.4300
PubMed PMID: 27862627.
8. Sun H, Yang Y, Zhang J, Liu T, Wang H,
Garg S, et al. Fear of cancer recurrence, anxiety
and depressive symptoms in adolescent and
young adult cancer patients. Neuropsychiatr Dis
Treat. 2019;15:857–65.
doi:10.2147/NDT.S202432 PubMed PMID:
31118635; PubMed Central PMCID:
PMC6498985.
9. Li W, Xu Y, Luo X, Wen Y, Ding K, Xu W,
et al. Alleviating Excessive Worries Improves
Co-Occurring Depression and Pain in
Adolescent and Young Adult Cancer Patients: A
Network Approach. Neuropsychiatr Dis Treat.
2022;18:1843–54. doi:10.2147/NDT.S376408
PubMed PMID: 36045943; PubMed Central
PMCID: PMC9423732.
10. Harper A, Maseja N, Parkinson R,
Pakseresht M, McKillop S, Henning JW, et al.
Symptom severity and trajectories among
adolescent and young adult patients with cancer.
JNCI Cancer Spectr. 2023 Oct 31;7(6):pkad049.
doi:10.1093/jncics/pkad049 PubMed PMID:
37943323; PubMed Central PMCID:
PMC10634503.
11. Chen Z, Ni P, Wu B, Ko E, Liao J, Lin H, et
al. Fear of cancer recurrence among adolescent
and young adult cancer survivors: a mixed-
methods systematic review. J Cancer Surviv.
Journal of Medical Sciences. 30 Jul, 2026 - Volume 14 | Issue 5. Electronic - ISSN: 2345-0592
63
2025 Apr 22. doi:10.1007/s11764-025-01812-6
PubMed PMID: 40263195.
12. Shay LA, Carpentier MY, Vernon SW.
Prevalence and correlates of fear of recurrence
among adolescent and young adult versus older
adult post-treatment cancer survivors. Support
Care Cancer. 2016 Nov;24(11):4689–96.
doi:10.1007/s00520-016-3317-9
13. Elsbernd A, Pedersen KJ, Boisen KA,
Midtgaard J, Larsen HB. ‘On Your Own’:
Adolescent and Young Adult Cancer Survivors’
Experience of Managing Return to Secondary or
Higher Education in Denmark. Journal of
Adolescent and Young Adult Oncology. 2018
Oct;7(5):618–25. doi:10.1089/jayao.2018.0058
14. Boumans AW, van Hartingsveldt MJ, de
Boer AGEM, Brus MM, Hoddenbagh-Bosdijk
FM, Reuvers MJP, et al. Understanding the
Experiences of Adolescents and Young Adults
Diagnosed with Cancer During Higher
Education-An Exploratory Interview Study.
Cancers (Basel). 2026 Jan 20;18(2):325.
doi:10.3390/cancers18020325 PubMed PMID:
41595243; PubMed Central PMCID:
PMC12838835.
15. Altherr A, Bolliger C, Kaufmann M, Dyntar
D, Scheinemann K, Michel G, et al. Education,
Employment, and Financial Outcomes in
Adolescent and Young Adult Cancer Survivors-
A Systematic Review. Curr Oncol. 2023 Sep
25;30(10):8720–62.
doi:10.3390/curroncol30100631 PubMed PMID:
37887531; PubMed Central PMCID:
PMC10604989.
16. Leuteritz K, Friedrich M, Sender A, Richter
D, Mehnert-Theuerkauf A, Sauter S, et al. Return
to Work and Employment Situation of Young
Adult Cancer Survivors: Results from the
Adolescent and Young Adult-Leipzig Study.
Journal of Adolescent and Young Adult
Oncology. 2021 Apr;10(2):226–33.
doi:10.1089/jayao.2020.0055
17. Dankers PW, Janssen SHM, van Eenbergen
M, Siflinger BM, van der Graaf WTA, Husson
O. Employment outcomes of adolescent and
young adult cancer survivors and their partners:
A Dutch population-based study. Cancer. 2024
Jul 1;130(13):2372–83. doi:10.1002/cncr.35260
PubMed PMID: 38396253.
18. Tan CJ, Ke Y, Ng T, Tan IMJ, Goh WL,
Poon E, et al. Work- and insurance-related issues
among Asian adolescent and young-adult cancer
survivors: a qualitative study. Support Care
Cancer. 2020 Dec;28(12):5901–9.
doi:10.1007/s00520-020-05430-z PubMed
PMID: 32270310.
19. Kaddas HK, Pannier ST, Mann K, Waters
AR, Salmon S, Tsukamoto T, et al. Age-Related
Differences in Financial Toxicity and Unmet
Resource Needs Among Adolescent and Young
Adult Cancer Patients. J Adolesc Young Adult
Oncol. 2020 Feb;9(1):105–10.
doi:10.1089/jayao.2019.0051 PubMed PMID:
31524556; PubMed Central PMCID:
PMC7047093.
20. Danhauer SC, Canzona M, Tucker-Seeley
RD, Reeve BB, Nightingale CL, Howard DS, et
al. Stakeholder-informed conceptual framework
for financial burden among adolescents and
young adults with cancer. Psychooncology. 2022
Apr;31(4):597–605. doi:10.1002/pon.5843
PubMed PMID: 34699110; PubMed Central
PMCID: PMC9023074.
21. Beauchemin MP, Solomon S, Michaels CL,
McHenry K, Turi E, Khurana R, et al. Toward
identification and intervention to address
financial toxicity and unmet health-related social
needs among adolescents and emerging adults
Journal of Medical Sciences. 30 Jul, 2026 - Volume 14 | Issue 5. Electronic - ISSN: 2345-0592
64
with cancer and their caregivers: A cross-cultural
perspective. Cancer Med. 2024 Apr;13(8):e7197.
doi:10.1002/cam4.7197 PubMed PMID:
38659403; PubMed Central PMCID:
PMC11043682.
22. Sleeman SHE, Reuvers MJP, van der Veldt
MH, Manten-Horst E, Husson O. ‘What Really
Goes on in My Cancer Bubble, They Cannot
Understand’: Social Functioning Among
Adolescent and Young Adult (AYA) Cancer
Patients. Curr Oncol. 2025 Sep 9;32(9):501.
doi:10.3390/curroncol32090501 PubMed PMID:
41002571; PubMed Central PMCID:
PMC12468306.
23. Datta RR, Petrovic B, Tsimicalis A, Howard
AF, Drake EK, Garland SN, et al. Social
Networks of Adolescents and Young Adults with
Cancer: A Cross-Sectional Study. Curr Oncol.
2025 Sep 9;32(9):502.
doi:10.3390/curroncol32090502 PubMed PMID:
41002572; PubMed Central PMCID:
PMC12468912.
24. Li X, Hathaway CA, Small BJ, Tometich
DB, Gudenkauf LM, Hoogland AI, et al. Social
isolation, depression, and anxiety among young
adult cancer survivors: The mediating role of
social connectedness. Cancer. 2024 Dec
1;130(23):4127–37. doi:10.1002/cncr.35508
PubMed PMID: 39097814; PubMed Central
PMCID: PMC11560659.
25. Cherven B, Sampson A, Bober SL, Bingen
K, Frederick N, Freyer DR, et al. Sexual health
among adolescent and young adult cancer
survivors: A scoping review from the Children’s
Oncology Group Adolescent and Young Adult
Oncology Discipline Committee. CA Cancer J
Clin. 2021 May;71(3):250–63.
doi:10.3322/caac.21655 PubMed PMID:
33283888; PubMed Central PMCID:
PMC8678924.
26. Robertson EG, Sansom-Daly UM,
Wakefield CE, Ellis SJ, McGill BC, Doolan EL,
et al. Sexual and Romantic Relationships:
Experiences of Adolescent and Young Adult
Cancer Survivors. Journal of Adolescent and
Young Adult Oncology. 2016 Sep 1;5(3):286–
91. doi:10.1089/jayao.2015.0061
27. Yoshida K, Matsui Y. The Impact of Cancer
on Romantic Relationships and Marriage
Postdiagnosis Among Young Adult Cancer
Survivors in Japan: A Qualitative Study. J
Adolesc Young Adult Oncol. 2022
Apr;11(2):146–55. doi:10.1089/jayao.2020.0199
PubMed PMID: 34143655.
28. Collaço N, Bolliger C, Cairns C, Sodergren
S, Husson O, van der Graaf WTA, et al.
Navigating Romantic Relationships and Sexual
Intimacy: Challenges and Opportunities for
Adolescents and Young Adults With Cancer - A
Literature Review of Qualitative Studies.
Psychooncology. 2025 Sep;34(9):e70285.
doi:10.1002/pon.70285 PubMed PMID:
40973676; PubMed Central PMCID:
PMC12449289.
29. Xie J, Sun Q, Duan Y, Cheng Q, Luo X,
Zhou Y, et al. Reproductive concerns among
adolescent and young adult cancer survivors: A
scoping review of current research situations.
Cancer Med. 2022 Sep;11(18):3508–17.
doi:10.1002/cam4.4708 PubMed PMID:
35332694; PubMed Central PMCID:
PMC9487873.
30. Zeidman A, Davis AM, Ford JS, Diefenbach
M, Benedict C. Perceptions of Infertility and
Reproductive Concerns in Adolescent and
Young Adult Female Cancer Survivors. Journal
of Adolescent and Young Adult Oncology. 2024
Journal of Medical Sciences. 30 Jul, 2026 - Volume 14 | Issue 5. Electronic - ISSN: 2345-0592
65
Jun 1;13(3):577–82.
doi:10.1089/jayao.2023.0138
31. Vialle M, Saias-Magnan J, Dezamis A,
Guillemain C, Bouhnik AD, Mancini J, et al.
Exploring fertility preservation in AYA cancer
survivors: Information needs and post-cancer
challenges. PLoS One. 2025;20(5):e0323867.
doi:10.1371/journal.pone.0323867 PubMed
PMID: 40388435; PubMed Central PMCID:
PMC12088035.
32. Zucchetti G, Bellini S, Bertolotti M, Bona F,
Biasin E, Bertorello N, et al. Body Image
Discomfort of Adolescent and Young Adult
Hematologic Cancer Survivors. J Adolesc Young
Adult Oncol. 2017 Jun;6(2):377–80.
doi:10.1089/jayao.2016.0067 PubMed PMID:
28112547.
33. Bentsen L, Aagesen M, Bidstrup P,
Hjerming M, Pappot H. Sexuality, intimacy, and
body image among adolescents and young adults
with cancer: a qualitative, explorative study.
Support Care Cancer. 2024 Mar 9;32(4):219.
doi:10.1007/s00520-024-08405-6
34. Haslund-Thomsen H, Ellegaard Jensen D,
Timmermann Stuhr C, Kaptain ML, Von
Sehested Jæger M. Life took a different path:
Experiences of body, identity and sexuality for
adolescents and young adults with a cancer
experience. European Journal of Oncology
Nursing. 2026 Feb 1;80:103096.
doi:10.1016/j.ejon.2026.103096
35. Schruff MA, Howard Sharp KM,
Heidelberg RE, Daniels S. Self-image among
adolescent and young adult cancer survivors: a
qualitative study. J Pediatr Psychol. 2025 Dec
1;50(12):1162–71. doi:10.1093/jpepsy/jsaf085
36. Hughes K, Blackett L, Jacobson CEH,
Henley SMD, Carr E. A Systematic Review of
the Psychosocial Measures Used in Teenage and
Young Adult Cancer. J Adolesc Young Adult
Oncol. 2024 Feb;13(1):30–9.
doi:10.1089/jayao.2023.0051 PubMed PMID:
37477895.
37. Patterson P, D’Agostino NM, McDonald
FEJ, Church TD, Costa DSJ, Rae CS, et al.
Screening for distress and needs: Findings from
a multinational validation of the Adolescent and
Young Adult Psycho-Oncology Screening Tool
with newly diagnosed patients. Psychooncology.
2021 Nov;30(11):1849–58.
doi:10.1002/pon.5757 PubMed PMID:
34160847; PubMed Central PMCID:
PMC9291177.
38. Patterson P, McDonald FEJ, Allison KR,
Bibby H, Osborn M, Matthews K, et al. The
Clinical Utility of the Adolescent and Young
Adult Psycho-Oncology Screening Tool (AYA-
POST): Perspectives of AYA Cancer Patients
and Healthcare Professionals. Front Psychol.
2022;13:872830.
doi:10.3389/fpsyg.2022.872830 PubMed PMID:
35602702; PubMed Central PMCID:
PMC9120841.
39. Košir U, Totovina A, Stark D, Ferrari A, de
Munter J, van der Graaf WTA, et al. Minimum
standards of specialist adolescent and young
adult (AYA) cancer care units: recommendations
and implementation roadmap. ESMO Open.
2025 Sep 30;10(10):105829.
doi:10.1016/j.esmoop.2025.105829 PubMed
PMID: 41033283; PubMed Central PMCID:
PMC12514500.
40. Ferrari A, Stark D, Peccatori FA, Fern L,
Laurence V, Gaspar N, et al. Adolescents and
young adults (AYA) with cancer: a position
paper from the AYA Working Group of the
European Society for Medical Oncology
(ESMO) and the European Society for Paediatric
Journal of Medical Sciences. 30 Jul, 2026 - Volume 14 | Issue 5. Electronic - ISSN: 2345-0592
66
Oncology (SIOPE). ESMO Open. 2021 Apr
1;6(2). doi:10.1016/j.esmoop.2021.100096
PubMed PMID: 33926710.
41. Rosenberg AR, Bradford MC, McCauley E,
Curtis JR, Wolfe J, Baker KS, et al. Promoting
resilience in adolescents and young adults with
cancer: Results from the PRISM randomized
controlled trial. Cancer. 2018 Oct
1;124(19):3909–17. doi:10.1002/cncr.31666
PubMed PMID: 30230531.
42. Rosenberg AR, Zhou C, Bradford MC,
Salsman JM, Sexton K, O’Daffer A, et al.
Assessment of the Promoting Resilience in Stress
Management Intervention for Adolescent and
Young Adult Survivors of Cancer at 2 Years:
Secondary Analysis of a Randomized Clinical
Trial. JAMA Netw Open. 2021 Nov
24;4(11):e2136039.
doi:10.1001/jamanetworkopen.2021.36039
43. Zhang A, Ji Q, Zhang K, Cao Q, Chen Y,
Chen J, et al. Solution-focused brief therapy for
adolescent and young adult cancer patients in
China: a pilot randomized controlled trial. J
Psychosoc Oncol. 2022;40(6):816–33.
doi:10.1080/07347332.2021.1931627 PubMed
PMID: 34232115.
44. Zhang A. Solution-Focused Brief Therapy
for Depression Among Adolescents and Young
Adults Diagnosed With Cancer: An Open Pilot
Trial. Research on Social Work Practice. 2022
May 1;32(4):388–401.
doi:10.1177/10497315211062508
45. Zhang A, Weaver A, Walling E, Zebrack B,
Jackson Levin N, Stuchell B, et al. Evaluating an
engaging and coach-assisted online cognitive
behavioral therapy for depression among
adolescent and young adult cancer survivors: A
pilot feasibility trial. J Psychosoc Oncol.
2023;41(1):20–42.
doi:10.1080/07347332.2021.2011530 PubMed
PMID: 35040368; PubMed Central PMCID:
PMC10599691.
46. Li L, Duan Y, Cao H, Zhou X, Kang Y, Wan
Z, et al. Effect of group online-based peer
support intervention on psychological distress of
adolescent and young adult cancer patients: a
randomized controlled trial. Support Care
Cancer. 2024 Aug 1;32(8):562.
doi:10.1007/s00520-024-08765-z PubMed
PMID: 39085495.
47. Olsson M, Eliasson I, Kautsky S, Hård Af
Segerstad Y, Nilsson S. Co-creation of a digital
platform for peer support in a community of
adolescent and young adult patients during and
after cancer. Eur J Oncol Nurs. 2024
Jun;70:102589. doi:10.1016/j.ejon.2024.102589
PubMed PMID: 38663139.
48. Vaca Lopez PL, Warner EL, Waters AR,
van Thiel Berghuijs KM, Anderson JS, Ray N, et
al. Adaptation and Development of a Health
Insurance Education Program for Adolescent and
Young Adult Cancer Patients. J Adolesc Young
Adult Oncol. 2023 Oct;12(5):692–700.
doi:10.1089/jayao.2022.0103 PubMed PMID:
36706435; PubMed Central PMCID:
PMC10611966.
49. van Thiel Berghuijs KM, Ray N, Vaca
Lopez PL, Waters AR, Tsukamoto T, Kaddas
HK, et al. ‘I’ve never personally discussed the
cost of anything:’ Adolescent and Young Adult
Patients with Cancer Experiences and
Preferences for Cost-of-Care Conversations. J
Adolesc Young Adult Oncol. 2025
Oct;14(5):446–54. doi:10.1089/jayao.2024.0102
PubMed PMID: 39913169; PubMed Central
PMCID: PMC12629673.
50. Micaux C, Wiklander M, Eriksson LE,
Wettergren L, Lampic C. Efficacy of a Web-
Journal of Medical Sciences. 30 Jul, 2026 - Volume 14 | Issue 5. Electronic - ISSN: 2345-0592
67
Based Psychoeducational Intervention for
Young Adults With Fertility-Related Distress
Following Cancer (Fex-Can): Randomized
Controlled Trial. JMIR Cancer. 2022 Mar
29;8(1):e33239. doi:10.2196/33239 PubMed
PMID: 35348459; PubMed Central PMCID:
PMC9006131.
51. Bergström C, Skog R, Eriksson LE, Lampic
C, Wettergren L. Efficacy of a web-based
psychoeducational intervention targeting young
adults with sexual problems 1.5 years after
cancer diagnosis-Results from a randomized
controlled trial. Digit Health.
2024;10:20552076241310037.
doi:10.1177/20552076241310037 PubMed
PMID: 39741983; PubMed Central PMCID:
PMC11686631.
52. Sender A, Friedrich M, Schmidt R, Geue K.
Cancer-specific distress, supportive care needs
and satisfaction with psychosocial care in young
adult cancer survivors. Eur J Oncol Nurs. 2020
Feb;44:101708. doi:10.1016/j.ejon.2019.101708
PubMed PMID: 31874354.
53. Jones JM, Fitch M, Bongard J, Maganti M,
Gupta A, D’Agostino N, et al. The Needs and
Experiences of Post-Treatment Adolescent and
Young Adult Cancer Survivors. J Clin Med.
2020 May 13;9(5):1444.
doi:10.3390/jcm9051444 PubMed PMID:
32413981; PubMed Central PMCID:
PMC7291222.
54. Smits-Seemann RR, Kaul S, Zamora ER,
Wu YP, Kirchhoff AC. Barriers to follow-up
care among survivors of adolescent and young
adult cancer. J Cancer Surviv. 2017
Feb;11(1):126–32. doi:10.1007/s11764-016-
0570-3 PubMed PMID: 27582007; PubMed
Central PMCID: PMC5526603.
Journal of Medical Sciences. 30 Jul, 2026 - Volume 14 | Issue 5. Electronic - ISSN: 2345-0592
68