Jūratė Pakrosnytė1, Agnė Skvarnavičiūtė1
1Lithuanian University of Health Sciences, Medical Academy, Faculty of Medicine
Abstract
Introduction: Every year more and more focus is being directed towards lowering the need of additional feeding for newborns in order to ensure better development for the babies. To improve the results in this area, the risk factors for needing additional feeding need to be determined.
Aim: to find out the benefits of breastfeeding, incentive factors and challenges during the COVID-19 pandemic.
Methodology: The literature was conducted using the ”PubMed” database. The literature research was conducted using predetermined keywords. More than 30 publications were analyzed on the subject of breastfeeding.
Results: Mother’s milk given to a baby after birth improves the newborn’s digestive tract development, improves nutrient absorption, the development of eyesight and cognitive functions and lowers the risk of infections. Mother’s milk also contains 20 times more oligosaccharides than cow’s milk, they are necessary for the growth of a healthy microbiome in the large intestine. Normal microbiome growth fills up a large portion of the intestines and therefore prevents the growth of pathogenic microorganisms.
Conclusions: 1. Newborn’s breastfeeding is the optimal choice of nutrition, providing the newborn with sufficient calories and nutrients. 2. The baby-friendly hospital initiative seeks to protect, promote, and implement breastfeeding practices in health care facilities. 3. Knowledge, beliefs, the impact of information, experience, views of family and friends, support, social status, environment, motivation and interest in breastfeeding are the main factors encouraging mothers to breastfeed. 4. Breastfeeding is safe and encouraged during COVID-19 infection.
Keywords: Breastfeeding, Baby-Friendly Hospital.
Journal of Medical Sciences. May 3, 2021 - Volume 9 | Issue 4. Electronic - ISSN: 2345-0592
10
Medical Sciences 2021 Vol. 9 (4), p. 10-16
Significance of breastfeeding, incentive factors, challenges during
the COVID-19 pandemic
Jūratė Pakrosnytė
1
, Agnė Skvarnavičiūtė
1
1
Lithuanian University of Health Sciences, Medical Academy, Faculty of Medicine
Abstract
Introduction: Every year more and more focus is being directed towards lowering the need of additional feeding for
newborns in order to ensure better development for the babies. To improve the results in this area, the risk factors for
needing additional feeding need to be determined.
Aim: to find out the benefits of breastfeeding, incentive factors and challenges during the COVID-19 pandemic.
Methodology: The literature was conducted using the ”PubMed” database. The literature research was conducted using
predetermined keywords. More than 30 publications were analyzed on the subject of breastfeeding.
Results: Mother's milk given to a baby after birth improves the newborn's digestive tract development, improves nutrient
absorption, the development of eyesight and cognitive functions and lowers the risk of infections. Mother's milk also
contains 20 times more oligosaccharides than cow's milk, they are necessary for the growth of a healthy microbiome in the
large intestine. Normal microbiome growth fills up a large portion of the intestines and therefore prevents the growth of
pathogenic microorganisms.
Conclusions: 1. Newborn’s breastfeeding is the optimal choice of nutrition, providing the newborn with sufficient calories
and nutrients. 2. The baby-friendly hospital initiative seeks to protect, promote, and implement breastfeeding practices in
health care facilities. 3. Knowledge, beliefs, the impact of information, experience, views of family and friends, support,
social status, environment, motivation and interest in breastfeeding are the main factors encouraging mothers to breastfeed.
4. Breastfeeding is safe and encouraged during COVID-19 infection.
Keywords: Breastfeeding, Baby-Friendly Hospital.
Journal of Medical Sciences. May 3, 2021 - Volume 9 | Issue 4. Electronic - ISSN: 2345-0592
11
Žindymo reikšmė, skatinantys veiksniai, iššūkiai
COVID-19 pandemijos metu
Jūratė Pakrosnytė
1
, Agnė Skvarnavičiūtė
1
1
Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos fakultetas
Santrauka
Įvadas: kasmet vis labiau siekiama sumažinti naujagimių pridėtinio maitinimo poreikį, siekiant užtikrinti geresnį kūdikio
augimą ir vystymąsi. Norint pagerinti rezultatus šioje srityje būtinaišsiaiškinti rizikos veiksnius, lemiančius skiriamą
pridėtinį maitinimą.
Tikslas: išsiaiškinti žindymo krūtimi naudą, skatinančius veiksnius ir iššūkius, kylančius COVID-19 pandemijos metu.
Metodika: literatūra šiai apžvalgai buvo rinkta naudojant ,,Pubmed” duomenų bazę. Literatūros paieška buvo atliekama
naudojant parinktus raktinius žodžius, išnagrinėta daugiau kaip 30 publikacijų, susijusių su žindymu krūtimi.
Rezultatai: motinos pienas po gimimo pagerina naujagimių virškinimo trakto vystymąsi, gerina maisto medžiagų
absorbciją, pagerina pažintinių funkcijų ir regos vystymąsi, mažina naujagimių infekcijų riziką. Taip pat motinos piene yra
20 kartų daugiau oligosacharidų nei karvės piene, jie reikalingi storojo žarnyno gerųjų bakterijų augimui. Normaliai
augdamos gerosios bakterijos užima didelę žarnyno dalį, taip neleisdamos veistis patogeniniams mikroorganizmams.
Išvados: 1. Išnešiotų naujagimių žindymas krūtimi yra optimalus maitinimo mechanizmas, aprūpinantis naujagimį
pakankamu kalorijų ir maistingųjų medžiagų kiekiu. 2. Naujagimiui palankios ligoninės iniciatyva siekia apsaugoti, skatinti
ir diegti žindymo praktiką asmens sveikatos priežiūros įstaigose. 3. Žinios, įsitikinimai, informacijos poveikis, patirtis,
šeimos bei draugų pažiūros, palaikymas, socialinė padėtis, aplinka, motyvacija ir interesuotumas naujagimį maitinti savo
pienu yra skiriami kaip pagrindiniai veiksniai, skatinantys motinas žindyti. 4. Žindymas yra saugus ir skatinamas COVID-
19 infekcijos metu.
Raktažodžiai: Žindymas, naujagimiui palanki ligoninė.
Journal of Medical Sciences. May 3, 2021 - Volume 9 | Issue 4. Electronic - ISSN: 2345-0592
12
1.1. Žindymas
Išnešiotų naujagimių žindymas yra optimalus maitinimo
mechanizmas, naujagimį aprūpinantis pakankamu
kalorijų ir maistingųjų medžiagų kiekiu [1]. Žindymo
nauda tiek naujagimiui, tiek motinai yra pagrįsta
moksliniais tyrimais. Pasaulinė sveikatos organizacija
(PSO) rekomenduoja išimtinį vaiko žindymą iki 6
mėnesių, o dalinį- iki dvejų metų. Dauguma šalių, pvz.
Švedija, praktikuoja šias rekomendacijas. Žindymas gali
varijuoti nuo šalies ekonominės padėties. Ekonomiškai
stipresnėse šalyse žindymas yra dažnesnis nei žemo
ekonominio išsivystymo šalyse [2]. Žindymas daugeliui
moterų gali būti sunkumas, kuriam įveikti reikalinga
parama, dėmesys ir žinios [3]. Skirtingi tyrimai įrodė, jog
skatinimo ir mokymo žindyti ištekliai, kursai, seminarai
turi teigimą efektą, prailgina žindymo trukmę [3,4].
Vienas iš labiausiai prieinamų informacijos šaltinių yra
internete talpinami straipsniai ir elektroninės knygos,
kurios gali praplėsti motinos žinias apie žindymo
techniką ir naudą [4]. Moterims, kurios susilaukia
naujagimių labai jauname amžiuje, išties svarbu jausti,
kad jos yra geros mamos ir atrasti joms individualiai
tinkamą žindymo techniką. Dažnai motinos jaučia gėdą
dėl neatsiradusios pieno gamybos bei kaltę, kad
naujagimį turi maitinti mišinuku. Šios priežastys gali dar
labiau pasunkinti natūralią motinos pieno gamybą [5].
1.2. Žindymo nauda
Naujagimio maitinimo būdas yra vienas pagrindinių
veiksnių, nulemiančių naujagimio žarnyno mikroflorą
[6]. Iš krūties žindyti naujagimiai turi skirtingą žarnyno
mikroflorą lyginant su nežindytaisiais [7]. Tai lemia
motinos piene esantys oligosacharidai, kurių yra 8%
daugiau lyginant su kitų žinduolių pienu. Žmogaus pieno
oligosacharidai veikia kaip prebiotikai, nulemiantys
specifinių bakterijų (bifidobacterium longum infantis)
augimą. O žarnyno mikroflora dalyvauja medžiagų
apykaitos procesuose ir imuninės sistemos veikloje [8].
Pagrindiniai ilgalaikiai žindymo privalumai,
pagal PSO, yra šie:
1. Žindymas susijęs su aukštesniais intelekto testų ir
pažinimo funkcijų vystymosi rezultatais;
2. Žindymas žymiai sumažina nutukimo riziką
vaikystėje, o vėliau mažina ir suaugusiųjų 2 tipo
cukrinio diabeto išsivystymo riziką;
3. Nustatytas nedidelis apsauginis poveikis nuo
padidėjusio arterinio kraujo spaudimo [9].
Nustatyta žindymo nauda ir moterims: sumažėja
krūties ir kiaušidžių vėžio, kardiovaskulinių ligų ir
pogimdyvinės depresijos rizika [10].
1.3. PSO ir UNICEF (Jungtinių Tautų Vaikų fondo)
Naujagimiui palankios ligoninės iniciatyva
1991m. PSO ir UNICEF pradėjo vykdyti
naujagimiui palankios ligoninės iniciatyvos principus.
Lietuvoje ši iniciatyva pradėta įgyvendinti 1993m. NPL
iniciatyva, remdamasi moksliniais įrodymais, siekia
skatinti, diegti ir apsaugoti žindymo praktiką ligoninėse
ir akušeriniuose skyriuose, sumažinti ar visiškai nutraukti
nemokamų ir pigesnių pieno pakaitalų reklamavimą
ligoninėse bei akušeriniuose skyriuose. Dauguma šalių
ėmėsi priemonių, leidžiančių pradėti NPL iniciatyvą
nacionaliniu lygmeniu, skatinant žindymą ligoninėse ir
akušeriniuose skyriuose, ėmė taikyti žindymą
skatinančias priemones [11]. PSO ir UNICEF 2009m.
pateikė dešimt reikalavimų, kuriuos ligoninė turi atitikti,
norėdama gauti NPL statusą: 1. Žindymo politika turi
būti aiškiai aprašyta ir prieinama visiems sveikatos
priežiūros nariams; 2. Visi sveikatos priežiūros nariai turi
būti išmokyti įgyvendinti žindymo politiką; 3. Visos
nėščios moterys turi būti informuotos apie žindymo
Journal of Medical Sciences. May 3, 2021 - Volume 9 | Issue 4. Electronic - ISSN: 2345-0592
13
privalumus; 4. Reikia padėti motinoms pradėti žindymą
per pirmąjį pusvalandį po naujagimio gimimo; 5.
Motinoms būtina parodyti, kaip reikia žindyti ir kaip
užtikrinti laktaciją, net jei jos bus atskirtos nuo
naujagimio; 6. Neduoti naujagimiui jokio kito maisto ar
gėrimų, o tik motinos pieną, išskyrus esant medicininių
indikacijų; 7. Motina su naujagimiu palatoje turi praleisti
24 val. per parą; 8. Reikalingas paskatinimas žindyti
pienu; 9. Žindomam naujagimiui neduoti jokių žindukų;
10. Skatinti žindymo paramos grupes ir po išrašymo iš
ligoninės nukreipti motinas į jas [12]. Lietuvoje iš 32
gimdymo stacionarų NPL statusą turi 14. Anot VU
Medicinos fakulteto dėstytojos, tarptautinės laktacijos ir
žindymo konsultantės Daivos Šniukaitės – Adner, ne
visos ligoninės yra suinteresuotos gauti NPL vardą,
naujagimiui palanki ligoninė turi pirkti adaptuotus pieno
mišinius, o ne gauti jų dovanų ir dalyti motinoms
pavyzdžius, įstaigoje taip pat draudžiama bet kokia
žindukų ar motinos pieno pakaitalų reklama. Yotebieng
M ir kt. 2015 m. atliktas klinikinis atsitiktinių imčių
tyrimas parodė, kad nuolatinis ligoninės personalo
mokymas apie naujagimiui palankią ligoninę ir dešimties
žingsnių taikymas padidina pilno žindymo iš krūties
dažnį [13]. PSO ir UNICEF 2009 m. išskiria tik dvi
specialias naujagimių būkles, kuomet motinos pienas yra
naujagimiui kontraindikuotinas, o maitinamas jis gali
būti tik specialiais pieno mišiniais: galaktozemija
sergantys naujagimiai gali būti maitinami tik pieno
mišiniais be galaktozės. o naujagimiai, sergantys
fenilketonurija, maitinami pieno mišiniais be
fenilalanino. PSO ir UNICEF taip pat išskiria
naujagimius, kurie turi būti maitinami motinos pienu, bet
jiems taip pat reikalingas primaitinimas pieno mišiniais:
labai mažo svorio naujagimiai (sveria mažiau nei 1500g),
labai neišnešioti naujagimiai (jaunesni nei 32 gestacijos
savaičių), naujagimiai, kuriems yra didelė hipoglikemijos
rizika dėl sutrikusios metabolinės adaptacijos arba
padidėjusio gliukozės poreikio (neišnešioti naujagimiai;
maži pagal gestacijos amžių; motinų, sergančių diabetu,
naujagimiai). Tyrimai parodė, kad anksčiau gimę
išnešioti naujagimiai (37- 38 gestacijos savaičių) rečiau
žindomi nei naujagimiai gimę 39 – 41 gestacijos savaičių
[14]. Taip pat neišnešioti naujagimiai lyginant su
išnešiotais naujagimiais yra rečiau žindomi ligoninėje bei
jų žindymas po išrašymo yra trumpesnis [15]. Goyal N.
K. ir kt. 2014 m. atliktas tyrimas parodė, kad neišnešiotų
naujagimių žindymo klausimais ligoninės turi žymiai
mažiau patirties, tačiau ligoninės personalo parama
žymiai padidina žindymo tikimybę, nepriklausomai nuo
naujagimio gestacinio amžiaus [16].
1.4. Žindymą predisponuojantys veiksniai
Oda-oda kūdikio ir mamos kontaktas po gimimo
stipriai padidina tikimybę, kad motina žindys naujagimį,
nes fiziologiškai skatinamas išsiskirti oksitocinas, kurio
ląstelių taikiniai yra lygieji pieno liaukų raumenys. Po
kontakto išsiskyręs oksitocinas skatina pieno liaukų
mioepitelinių ląstelių susitraukimą, vyksta baltymų
fosforilinimas, todėl aktyvinama pieno pernaša į
alveolinių latakų sistemą ir taip gerinama laktacija [12].
Kiti žindymą predisponuojantys veiksniai gali
būti labai įvairūs: žinios, įsitikinimai, informacijos
poveikis, patirtis, šeimos bei draugų pažiūros,
palaikymas, socialinė padėtis, aplinka, motyvacija ir
interesuotumas naujagimį maitinti savo pienu [17].
Nežindymo pirmąjį mėnesį dažniausi rizikos veiksniai
yra: medicinos personalo žema kvalifikacija, žinių bei
kantrybės stoka, nepozityvi aplinka [4,16]. Kiek retesni,
bet taip pat riziką keliantys veiksniai gali būti: spenelių
paraudimas ir uždegimas, krūtų susitraukimas, tinkamos
maitinimo padėties neradimas, pirmagimis [17,18].
Journal of Medical Sciences. May 3, 2021 - Volume 9 | Issue 4. Electronic - ISSN: 2345-0592
14
1.5. Žindymas ir COVID-19 infekcija
Šiuo metu yra nedaug informacijos apie galimą
infekcijos perdavimą iš motinos vaikui, ypač per motinos
pieną ir žindymo metu [21]. Nors pirminės Amerikos
pediatrų asociacijos rekomendacijos buvo atskirti motiną
ir kūdikį įtariamos infekcijos atveju, dabar nurodoma,
kad žindymas yra saugus ir skatinamas COVID-19
infekcijos metu, kadangi kūdikių sergamumas COVID-
19 yra žemas, be to, žindant sumažėja kitų sunkių ligų ir
komplikacijų rizika [22]. Pirmenybė teikiama
tiesioginiam žindymui, tačiau reikėtų nepamiršti apie
tinkamas kvėpavimo higienos priemones – kaukių ar
respiratorių naudojimą. Jei motina, serganti COVID-19,
dėl sveikatos būklės negali žindyti, pienas turėtų būti
nutraukiamas ir skiriamas naujagimiui [23].
1.7. Apibendrinimas
Žindymas yra svarbi naujagimio gyvenimo
dalis. Žindymas užtikrina bendrą kūdikio mitybą ir
emocinį saugumą. Motinos pienas yra rekomenduojamas
kaip optimalus ir išskirtinis ankstyvos mitybos šaltinis
visiems kūdikiams nuo gimimo iki mažiausiai 6 mėnesių
amžiaus. Motinos pienas yra labai svarbus vystymuisi.
1.8. Išvados
1. Išnešiotų naujagimių žindymas yra optimalus
maitinimo mechanizmas, naujagimį aprūpinantis
pakankamu kalorijų ir maistingųjų medžiagų kiekiu.
2. NPL iniciatyva siekia apsaugoti, skatinti ir
diegti žindymo praktiką asmens sveikatos priežiūros
įstaigose.
3. Žinios, įsitikinimai, informacijos poveikis, patirtis,
šeimos bei draugų pažiūros, palaikymas, socialinė
padėtis, aplinka, motyvacija ir interesuotumas naujagimį
maitinti savo pienu yra skiriami kaip pagrindiniai
veiksniai, skatinantys motinas žindyti.
4. Žindymas yra saugus ir skatinamas COVID-19
infekcijos metu.
1.9. Literatūra
1. Belfort MB, Drouin K, Riley JF, Gregory KE, Philipp
BL, Parker MG, et al. Prevalence and Trends in Donor
Milk Use in the Well-Baby Nursery: A Survey of
Northeast United States Birth Hospitals. Breastfeed Med.
2017;bfm.2017.0147.
2. Horta BL, Victora CG. Long-term effects of
breastfeeding … A SYSTEMATIC REVIEW ….
3. Burns E, Schmied V, Sheehan A, Fenwick J. A meta-
ethnographic synthesis of women’s experience of
breastfeeding. Matern Child Nutr. Blackwell Publishing
Ltd; 2009;6:201–19.
4. McFadden A, Gavine A, Renfrew MJ, Wade A,
Buchanan P, Taylor JL, et al. Support for healthy
breastfeeding mothers with healthy term babies. In:
McFadden A, editor. Cochrane Database Syst Rev.
Chichester, UK: John Wiley & Sons, Ltd; 2017.
5. Flaherman VJ, Hicks KG, Cabana MD, Lee KA.
Maternal experience of interactions with providers
among mothers with milk supply concern. Clin Pediatr
(Phila). NIH Public Access; 2012;51:778–84.
6. Victora CG, Bahl R, D Barros AJ, A França G V,
Horton S, Krasevec J, et al. Breastfeeding 1
Breastfeeding in the 21st century: epidemiology,
mechanisms, and lifelong eff ect for The Lancet
Breastfeeding Series Group*. www.thelancet.com.
2016;387.
7. Azad MB, Konya T, Maughan H, Guttman DS, Field
CJ, Chari RS, et al. Gut microbiota of healthy Canadian
infants: profiles by mode of delivery and infant diet at 4
months. CMAJ. Canadian Medical Association;
2013;185:385–94.
Journal of Medical Sciences. May 3, 2021 - Volume 9 | Issue 4. Electronic - ISSN: 2345-0592
15
8. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos
akademija, Medicinos fakultetas, Neonatologijos klinika.
9. Binns C, Lee M, Low WY. The Long-Term Public
Health Benefits of Breastfeeding. Asia-Pacific J Public
Heal [Internet]. SAGE Publications Inc.; 2016;28:7–14.
Available from:
http://journals.sagepub.com/doi/10.1177/1010539515624
964
10. Kellams A, Harrel C, Omage S, Gregory C, Rosen-
Carole C. ABM Clinical Protocol #3: Supplementary
Feedings in the Healthy Term Breastfed Neonate,
Revised 2017. Breastfeed Med. Mary Ann Liebert Inc.;
2017;12:188–98.
11. Marinelli A, Del Prete V, Finale E, Guala A, Pelullo
CP, Attena F. Breastfeeding with and without the
WHO/UNICEF baby-friendly hospital initiative: A cross-
sectional survey. Medicine (Baltimore) [Internet]. NLM
(Medline); 2019 [cited 2021 Apr 3];98:e17737. Available
from: /pmc/articles/PMC6946555/
12. Tran A. Becoming a Baby Friendly Hospital. MCN
Am J Matern Nurs [Internet]. Lippincott Williams and
Wilkins; 2017;42:36–42. Available from:
https://journals.lww.com/00005721-201701000-00006
13. Baby-Friendly Hospital Initiative: Revised, Updated
and Expanded for Integrated Care. Section 1:
Background and Implementation. 2009 Original BFHI
Guidelines developed 1992 WHO Library Cataloguing-
in-Publication Data. World Heal Organ.
14. Spong CY. Defining “Term” Pregnancy. JAMA.
American Medical Association; 2013;309:2445.
15. Giannì ML, Roggero P, Piemontese P, Liotto N, Orsi
A, Amato O, et al. Is nutritional support needed in late
preterm infants? BMC Pediatr. BioMed Central;
2015;15:194.
16. Simpson E, Goyal NK, Dhepyasuwan N, Flaherman
VJ, Chung EK, Von Kohorn I, et al. Prioritizing a
research agenda: A Delphi study of the Better Outcomes
Through Research for Newborns (BORN) network. Hosp
Pediatr [Internet]. American Academy of Pediatrics;
2014 [cited 2021 Apr 3];4:195–202. Available from:
https://hosppeds.aappublications.org/content/4/4/195
17. Buttham S, Kongwattanakul K, Jaturat N, Soontrapa
S. Rate and factors affecting non-exclusive breastfeeding
among Thai women under the breastfeeding promotion
program. Int J Womens Health. 2017;Volume 9:689–94.
18. Whitford HM, Wallis SK, Dowswell T, West HM,
Renfrew MJ. Breastfeeding education and support for
women with twins or higher order multiples. In:
Whitford HM, editor. Cochrane Database Syst Rev.
Chichester, UK: John Wiley & Sons, Ltd; 2017.
19. Nuzrina Msc R, Phd AR, Nurcahyati D, Md B.
Factors affecting breastfeeding intention and its
continuation among urban mothers in West Jakarta: a
follow-up qualitative study using critical point contact
for breastfeeding. Asia Pac J Clin Nutr. 2016;25:43–51.
20. Huang P, Ren J, Liu Y, Luo B, Zhao X. Factors
affecting breastfeeding adherence among Chinese
mothers: A multicenter study. Medicine (Baltimore).
Wolters Kluwer Health; 2017;96:e7619.
21. Centeno-Tablante E, Medina-Rivera M, Finkelstein
JL, Rayco-Solon P, Garcia-Casal MN, Rogers L, et al.
Transmission of SARS-CoV-2 through breast milk and
breastfeeding: a living systematic review [Internet]. Ann.
N. Y. Acad. Sci. Blackwell Publishing Inc.; 2021 [cited
2021 Apr 3]. p. 32–54. Available from:
/pmc/articles/PMC7970667/
22. Brown A, Shenker N. Experiences of breastfeeding
during COVID-19: Lessons for future practical and
emotional support. Matern Child Nutr [Internet].
Blackwell Publishing Ltd; 2021 [cited 2021 Apr 3];17.
Available from: /pmc/articles/PMC7537017/
23. Fernández-Carrasco FJ, María Vázquez-Lara J,
González-Mey U, Gómez-Salgado J, Parrón-Carreño T,
Rodríguez-Díaz L. INFECCIÓN POR CORONAVIRUS
Journal of Medical Sciences. May 3, 2021 - Volume 9 | Issue 4. Electronic - ISSN: 2345-0592
16
COVID-19 Y LACTANCIA MATERNA: UNA
REVISIÓN EXPLORATORIA REVISIÓN
PANORÁMICA [Internet]. Rev Esp Salud Pública.
2020. Available from: www.mscbs.es/resp