Agnė Matulevičiūtė1, Simona Nikolaičiukaitė1, Gerda Želvytė1
1 Medical Academy, Lithuanian University of Health Sciences, Kaunas, Lithuania
Abstract:. COVID-19 infection poses many challenges for physicians in a variety of specialties, with no exception of physical medicine and rehabilitation physicians. Pandemic management requires rapid solutions and effectiveness, so a variety of experiences in the rehabilitation of patients with COVID-19 infection is essential. Because the disease manifests itself in a variety of ways, there are no general recommendations for the rehabilitation of patients after COVID-19 infection. A treatment plan for patients should be tailored to each patient according to the severity and symptoms of their disease. The purpose of this publication is to review options, planning and techniques for rehabilitation after COVID-19 infection described in the literature to assist professionals dealing with these patients in deciding on their treatment options. Rehabilitation requires a great deal of attention in order to fully return patients to their daily activities, learning or work environment. We must recognize that the medical outcome of patients is not ended only by a “cure” marked by negative virology test and the control of pulmonary inflammation. Functional recovery and return to society are ultimate medical outcomes.
Aim: to analyze the latest publications reviewing the possibilities and methods of rehabilitation to patients post COVID-19 infection.
Methods: the search of literature sources was carried out using these databases: Cohrane, Pubmed, Uptodate, Google Scholar, ScienceDirect. Certain keywords and their combinations were used to find specific medical articles. The newest articles on the topic were evaluated and analysed. A summarized analysis of scientific articles is presented in this review.
Conclusions: there is still a lack of research and evidence on rehabilitation after COVID-19 infection. However, most people with an infection need help to return to a normal life. The infection has no specific symptoms and that is the reason why an individual plan must be developed for each patient in order to fully return the patient to normal life by avoiding disease complications and controlling comorbidities. Rehabilitation plays a very important role in the healing process because we cannot consider patients cured only by improving their research indicators, patients’ functional recovery and return to society are very important.
Keywords: rehabilitation; COVID-19; coronavirus disease 2019; pandemic, severe acute respiratory syndrome coronavirus 2 (SARS-CoV-2); therapy.
Journal of Medical Sciences. April 15, 2021 - Volume 9 | Issue 3. Electronic - ISSN: 2345-0592
224
Medical Sciences 2021 Vol. 9 (3), p. 224-231
Rehabilitation of patients post COVID-19 infection: a literature
review
Agnė Matulevičiūtė
1
, Simona Nikolaičiukaitė
1
, Gerda Želvytė
1
1
Medical Academy, Lithuanian University of Health Sciences, Kaunas, Lithuania
Abstract:. COVID-19 infection poses many challenges for physicians in a variety of specialties, with no
exception of physical medicine and rehabilitation physicians. Pandemic management requires rapid solutions
and effectiveness, so a variety of experiences in the rehabilitation of patients with COVID-19 infection is
essential. Because the disease manifests itself in a variety of ways, there are no general recommendations for
the rehabilitation of patients after COVID-19 infection. A treatment plan for patients should be tailored to each
patient according to the severity and symptoms of their disease. The purpose of this publication is to review
options, planning and techniques for rehabilitation after COVID-19 infection described in the literature to assist
professionals dealing with these patients in deciding on their treatment options. Rehabilitation requires a great
deal of attention in order to fully return patients to their daily activities, learning or work environment. We must
recognize that the medical outcome of patients is not ended only by a “cure” marked by negative virology test
and the control of pulmonary inflammation. Functional recovery and return to society are ultimate medical
outcomes.
Aim: to analyze the latest publications reviewing the possibilities and methods of rehabilitation to patients post
COVID-19 infection.
Methods: the search of literature sources was carried out using these databases: Cohrane, Pubmed, Uptodate,
Google Scholar, ScienceDirect. Certain keywords and their combinations were used to find specific medical
articles. The newest articles on the topic were evaluated and analysed. A summarized analysis of scientific
articles is presented in this review.
Conclusions: there is still a lack of research and evidence on rehabilitation after COVID-19 infection. However,
most people with an infection need help to return to a normal life. The infection has no specific symptoms and
that is the reason why an individual plan must be developed for each patient in order to fully return the patient
Journal of Medical Sciences. April 15, 2021 - Volume 9 | Issue 3. Electronic - ISSN: 2345-0592
225
to normal life by avoiding disease complications and controlling comorbidities. Rehabilitation plays a very
important role in the healing process because we cannot consider patients cured only by improving their
research indicators, patients' functional recovery and return to society are very important.
Keywords: rehabilitation; COVID-19; coronavirus disease 2019; pandemic, severe acute respiratory syndrome
coronavirus 2 (SARS-CoV-2); therapy.
Journal of Medical Sciences. April 15, 2021 - Volume 9 | Issue 3. Electronic - ISSN: 2345-0592
226
Pacientų, sirgusių covid-19 infekcija, reabilitacija: literatūros
apžvalga
Agnė Matulevičiūtė
1
, Simona Nikolaičiukaitė
1
, Gerda Želvytė
1
1
Medicinos akademija, Lietuvos sveikatos mokslų universitetas;
Santrauka: COVID-19 infekcija kelia daug iššūkių įvairių specialybių gydytojams, ne išimtis yra fizinės
medicinos ir reabilitacijos gydytojai. Pandemijos valdymas reikalauja greitų sprendimų ir efektyvumo, todėl
labai svarbios įvairios patirtys taikant reabilitaciją pacientams, persirgusiems COVID-19 infekcija. Kadangi
liga pasireiškia įvairiai, nėra pateiktų bendrų rekomendacijų pacientų reabilitacijai po COVID-19 infekcijos.
Gydymo planas pacientams turi būti parengiamas individualiai pagal paciento ligos sunkumą ir simptomus.
Šioje publikacijoje siekiama apžvelgti literatūroje aprašytus reabilitacijos po COVID-19 infekcijos galimybes,
planavimą ir būdus, siekiant padėti specialistams, susiduriantiems su šiais pacientais, sprendžiant jų gydymo
galimybes. Reabilitacijai reikalingas didelis dėmesys, norint pacientus pilnai sugrąžinti į kasdienę veiklą,
mokymosi ar darbo aplinką. Reikia pripažinti, kad vien pagerėjus tyrimų rodikliams negalime paciento vadinti
išgijusiu. Funkcinis sveikimas ir grįžimas į visuomenę yra svarbus gydymo efektyvumo įvertinimas ir
rezultatas.
Tikslas: išanalizuoti naujausias mokslines publikacijas, apžvelgiančias COVID-19 sirgusiųjų pacientų
reabilitacijos galimybes ir metodus.
Metodai: Literatūros šaltinių paieška buvo vykdoma šiose duomenų bazėse: Cohrane, Pubmed, Uptodate,
Google Scholar, ScienceDirect. Straipsnio rašymo metu buvo atrinkti aktualiausi ir, autorių manymu,
publikacijai labiausiai tinkantys ir temą atskleidžiantys moksliniai straipsniai ir mokslinės publikacijos. Šiame
straipsnyje pateikiama apibendrinta mokslinės literatūros analizė tema „Pacientų, sirgusių COVID-19 infekcija,
reabilitacija: literatūros apžvalga.“
Išvados: Šiuo metu dar trūksta tyrimų ir įrodymų apie reabilitaciją po COVID-19 infekcijos, tačiau pagalbos
sugrįžti į įprastą gyvenimą reikia didžiajai daliai infekcija persirgusių žmonių. Kadangi infekcija neturi
specifinių simptomų kiekvienam pacientui turi būti parengiamas individualus planas, siekiant pilnai sugrąžinti
pacientą į įprastinį gyvenimą išvengiant ligos komplikacijų ir kontroliuojant gretutines ligas. Reabilitacija
atlieka labai svarbų vaidmenį gijimo procese, kadangi negalime laikyti pacientų išgydytais vien pagerėjus jų
tyrimų rodikliams, labai svarbus pacientų funkcinis sveikimas ir grįžimas į visuomenę.
Raktiniai žodžiai: reabilitacija; COVID-19; koronaviruso liga 2019; pandemija, sunkus ūminis kvėpavimo
sindromas koronavirusas 2 (SARS-CoV-2); terapija.
Journal of Medical Sciences. April 15, 2021 - Volume 9 | Issue 3. Electronic - ISSN: 2345-0592
227
Įvadas
SARS-CoV-2 infekcija, dar vadinama,
koronaviruso liga 2019 (COVID-19), vis dar
dramatiškai veikia pasaulį, jos padariniai dar vis
nenuspėjami. Nors situacija pasaulyje vis dar
įtempta, vilties suteikia 2020 m. gruodį pradėta
pirmoji masinė vakcinavimo programa trimis
pasaulyje patvirtintomis vakcinomis (1). Nors
vakcinavimo procesas vis dar vykdomas, COVID-
19 infekcija kelia įvairių iššūkių tiek ja sergantiems
pacientams, tiek įvairių sričių specialistams,
susiduriantiems su ligos gydymo iššūkiais ir po
infekcijos likusiais padariniais. Kol kas dar nėra
daug įrodymų, tačiau vis dažniau pastebima, kad
COVID-19 persirgę pacientai susiduria su įvairiais
sunkumais prieš sugrįždami į įprastinį gyvenimą,
jiems reikalinga reabilitacija. Tam, kad suteikti
reikalingą pagalbą pacientams, reikia aiškių ir
pagrįstų reabilitacijos gairių ir metodų, bei
tarpdisciplininės komandos, kuri pritaikytų
tinkamą planą pacientui. Šiame straipsnyje
pateikiami naujausiose mokslinėse publikacijose
aptarti reabilitacijos metodai ir rekomendacijos
specialistams, susiduriantiems su pacientais,
kuriems reikalinga pagalba persirgus COVID-19
infekcija.
Tikslas
Išanalizuoti naujausias mokslines publikacijas,
apžvelgiančias COVID-19 sirgusiųjų pacientų
reabilitacijos galimybes ir metodus.
Metodai
Literatūros šaltinių paieška buvo vykdoma šiose
duomenų bazėse: Cohrane, Pubmed, Uptodate,
Google Scholar, ScienceDirect.. Paieškai buvo
naudojami raktiniai žodžiai anglų kalba:
rehabilitation; COVID-19; coronavirus disease
2019; pandemic, severe acute respiratory syndrome
coronavirus 2 (SARS-CoV-2); therapy (lietuviškai
reabilitacija; COVID-19; koronaviruso liga 2019;
pandemija, sunkus ūminis kvėpavimo sindromas
koronavirusas 2 (SARS-CoV-2); terapija).
Straipsnio rašymo metu buvo atrinkti aktualiausi ir,
autorių manymu, publikacijai labiausiai tinkantys
ir temą atskleidžiantys moksliniai straipsniai ir
mokslinės publikacijos. Šiame straipsnyje
pateikiama apibendrinta mokslinės literatūros
analizė tema „Pacientų, sirgusių COVID-19
infekcija, reabilitacija: literatūros apžvalga.“
Literatūros analizė
COVID-19 yra infekcinė liga, kurią sukelia
naujasis koronavirusas, vadinamas SARS-CoV-2.
Pirmasis COVID-19 atvejis užfiksuotas 2019 m.
gruodžio 31 d., apidūdintas kaip virusinė
pneumonija, Kinijoje, Wuhano mieste. COVID-19
dažniausiai pasireiškia karščiavimu, sausu kosuliu
ir nuovargiu. Simptomai pacientams gali skirtis ir
pasireikšti labai įvairiai. Pacientai, sergantys
COVID-19, gali skųstis skonio ar/ir kvapo
praradimu, nosies užsikimšimu, gerklės, galvos,
kaulų ir raumenų skausmu, įvairiais odos bėrimais,
pykinimu ir vėmimu bei viduriavimu. Ne visi
užsikrėtę COVID-19 pacientai jaučia simptomus,
kai kurie pacientai gali būti besimptomiai. Pagal
Journal of Medical Sciences. April 15, 2021 - Volume 9 | Issue 3. Electronic - ISSN: 2345-0592
228
PSO duomenis, apie 80% pacientų, sirgusių
COVID-19 infekcija ir jautusių simptomus,
reikalingas stacionarinis gydymas, apie 15%
pacientų reikalinga deguonies terapija ir apie 5%
susiduria su kritine ligos forma ir jiems reikalinga
priežiūra intensyvios terapijos skyriuje (ITS) (2).
COVID-19 sergantys pacientai ITS atsiduria dėl
įvairių priežasčių: kvėpavimo funkcijos
nepakankamumo, krešėjo sutrikimo, sutrikusio
imunologinio atsako, inkstų funkcijos
nepakankamumo ar dėl sutrikusios širdies
funkcijos (3). Kadangi iš pradžių šių pacientų
gydymui rekomendacijų nebuvo, gydymo įstaigos
ir gydytojai patys ieškojo būdų, kaip palengvinti
pacientų būklę. Kai kuriais atvejais tai prailgindavo
pacientų atsistatymą po ligos. Ir nors visas kylančių
individualių problemų spektras ir santykinis dažnis
po COVID-19 infekcijos dar nėra žinomas,
pastebėtas neabejotinas poveikis kvėpavimo
sistemai, širdies ir kraujagyslių sistemai (4).
Pastebėta, kad COVID-19 infekcijos metu gali būti
pažeistos smegenys: tiesiogiai (encefalitas) ir
netiesiogiai (pvz.: antrinė hipoksija, kraujagyslių
trombozė) (5), pažeidžiami inkstai ir sutrikdoma jų
funkcija (6) stebimas neabejotinas poveikis
krešėjimo (7) bei virškinamojo trakto funkcijai (8).
Galima teigti, kad COVID-19 infekcija gali turėti
įtakos bet kurių organų sistemos persistuojančiai
disfunkcijai, tai turi įtakos ilgam pacientų
stacionarizavimo ITS laikotarpiui. Tai prailgina ir
paciento grįžimą į įprastą gyvenimą trukmę,
kadangi COVID-19 neturi specifinių simptomų ir
pacientams pasireiškia įvairiai, reabilitacijos
poreikis kiekvienam pacientui turėtų būti
sprendžiamas individualiai.
Reabilitacijos principai
Reabilitacija gali būti naudinga visiems, kuriems
ilgą laiką liga buvo sutrikdžiusi gyvybines
funkcijas ir funkcines galimybes. Reabilitacija gali
būti taikoma individualiai kiekvienam pacientui
bet kurioje ligos stadijoje ir bet kuriuo metu,
nusprendus gydytojui ar tarpdisciplininei
komandai. Reabilitacijos tikslas yra optimizuoti
paciento gyvenimo kokybę, savarankiškumą
įvairiose veiklose, sumažinant paciento patiriamą
skausmą ir stresą bei padedant adaptuotis
kasdienėje veikloje su ligos sukeltais pokyčiais (9).
Reabilitaciją galima pavadinti problemos
sprendimo procesu, kadangi tai susideda iš kelių
etapų, kurių tikslas yra optimalus paciento
sugrįžimas į normalų gyvenimą po persirgtos ligos.
Reabilitacija prasideda gydytojui arba
tarpdisciplininei komandai išsikeliant tikslus,
tiksliai iškeliant paciento problemą, atsižvelgiant į
visas galimas problemas ir paciento poreikius.
Intervencijos gali būti susiskirstytos į penkias
kategorijas (6) bendras fizinis krūvis, kuris
pagerina širdies ir kvėpavimo funkcijas;
psichosocialinė terapija; paciento švietimas apie jo
būklę ir fizinės veiklos reikalingumą;
individualizuotas paciento praktinių veiklų
parinkimas, kurias pacientas galėtų atlikti nuolat;
reguliarus gydymo veiksmingumo vertinimas,
vertinant pratimų ar terapijų naudą ar žalą,
sprendžiant jas tęsti ar nutraukti.
Journal of Medical Sciences. April 15, 2021 - Volume 9 | Issue 3. Electronic - ISSN: 2345-0592
229
Reabilitacijos planavimas po COVID-19
infekcijos
Reabilitacija sergantiems ar sirgusiems COVID-19
infekcija, kol kas dar neturi pagrįstų įrodymų ar
rekomendacijų. Šios ligos atveju tikslas yra spręsti
atskiras iškilusias problemas. Pradedant
reabilitaciją labai svarbu diagnostikos procesas,
siekiant išsiaiškinti svarbiausias problemas ir
sunkiausias būkles, kurias reiktų padėti pacientui
įveikti (10). Pastebėta, kad po COVID-19, didžiajai
daliai pacientų reikalinga plautinė reabilitacija.
Plautinė reabilitacija Jungtinėje Karalystėje dažnai
vykdoma atskiruose medicinos centruose (9), nes
nėra vieno specializuoto centro gydyti šioms
problemoms, specifiškai kilusioms po COVID-19
infekcijos. Reabilitacijos po infekcijos planavimas
vertinant paciento norus ir prioritetus ir, žinoma,
atsižvelgiant į gydymo įstaigų galimybes (11). Šiuo
metu dar trūksta įrodymų apie prognozę po
COVID-19 infekcijos, todėl spręsti apie
reabilitacijos trukmę yra sunku, tačiau atsižvelgiant
į po ūmios infekcijos galinčius išlikti padarinius,
reabilitacija turėtų trukti 12-24 mėnesius.
Reabilitacija ūmioje stadijoje
Šiuo metu esančiais įrodymais, sergantiems lengva
ar vidutine COVID-19 infekcijos forma, gali būti
veiksmingi kvėpavimo pratimai ir lengvos
aerobikos treniruotės (12). Šie pratimai parodė
teigiamą efektą tiek pacientų fizinei, tiek psichinei
būklei bei pastebėta, kad dauguma pacientų, sirgę
vidutine ar lengva COVID-19 forma ir atlikinėję
šiuos pratimus, buvo išrašyti iš ligoninės visiškai
pasveikę. Tačiau vis dar yra daug kliūčių gydant
sunkius ar kritinius pacientus. Kadangi plaučių
alveolėse kaupiasi lipšnus sekretas ir yra
„uždegiminės audros“ grėsmė, abejojama, ar šiems
pacientams tinka kvėpavimo raumenų treniruočių
ir aerobikos pratimai. Šiuo metu žinoma, kad
pacientams su sunkia ligos forma, kvėpavimui
palengvinti tinka galvūgalio pakėlimas, galūnių
imobilizavimas, sėdėjimas ant lovos krašto arba
stovėjimas/vaikščiojimas su personalo pagalba
šalia lovos (13). Kai kuriems pacientams, šalia
COVID-19 infekcijos sergantiems kitomis
gretutinėmis lėtinėmis ligomis, tokiomis kaip
širdies ir kraujagyslių, metabolinėmis ligomis ir
kt., reikalingas individualizuotas reabilitacijos
planas. Taip pat pacientams su komplikacijomis po
gydymo ITS, spaudimo opomis, inkstų funkcijos
sutrikimu ir giliųjų venų tromboze, reikalinga
atitinkama reabilitacija. Be to reikia nepamiršti
psichologinės pacientų reabilitacijos, kuri atlieka
ne mažesnį vaidmenį pacientų sveikimo procese
nei fizinės būklės atstatymas. Kinijoje, Jiangsu ir
Zhejiang provincijose, atliktos 4 plaučių
transplantacijos. Pooperacinis reabilitacijos
laikotarpis atliko labai svarbų ir veiksmingą
vaidmenį pacientų gijimo procese. Kiekvienas
pacientas po transplantacijos visą parą sulaukdavo
reabilitacijos: gydytojo pagalbos, kuris buvo
visiškai įsitraukęs į paciento pooperacinį laikotarpį,
mokė pacientą atlikti kvėpavimo pratimus, fizinio
krūvio pratimus, rijimo pratimus, pacientams buvo
taikyta speciali mityba ir psichologinė pagalba.
Visa tai parodė teigiamus rezultatus (12).
Journal of Medical Sciences. April 15, 2021 - Volume 9 | Issue 3. Electronic - ISSN: 2345-0592
230
Reabilitacija sveikimo laikotarpiu
Po hospitalizavimo pacientams dažnai reikia
medicininės reabilitacijos. Kinijoje esančios Hubei
provincijos ligoninės duomenimis, pacientams po
hospitalizacijos buvo reikalinga įvairi pagalba,
kadangi 63,6% pacientai turėjo miego sutrikimų,
63,6% pacientam suprastėjo fizinio krūvio
ištvermė, 57,9% jautė lengvą dusulį, 62,1% jautė
nerimą, 50% jautė baimę ir 41,8% pacientų
sumažėjo motyvacija. Dauguma pacientų (apie
84,3%) išsakė norą reabilitacijai, kad galėtų po
ligos pilnai grįžti į buvusį gyvenimą. Pacientai
norėtų konsultuotis dėl individualaus fizinio
aktyvumo plano, dietos bei psichologinės būklės
(13). Svarbu pacientams suteikti reikiamą pagalbą,
kad jie galėtų būti visiškai savarankiški
kasdieniame gyvenime, svarbu atkurti darbo ir
mokymosi gebėjimus bei, žinoma, vengti
komplikacijų ir valdyti gretutines ligas. Kinijoje
šiuo metu teikiamos nuotolinės reabilitologų
konsultacijos tam, kad būtų skatinama pacientų
reabilitacija po išrašymo namuose (13). Tačiau kai
kuriais atvejais, dėl sunkesnės pacientų būklės ar
gretutinių ligų reabilitacija po COVID-19
infekcijos negali būti taikoma namuose, o tik
specializuotose įstaigose, o tai nėra taip lengva, nes
šių įstaigų nėra daug ir ne visiems pacientams jos
yra prieinamos dėl netinkamos vietos, kartais net
dėl pandemijos metu esančių įvairių suvaržymų.
Bet kuriuo atveju būtina pabrėžti, jog pacientų
negalime laikyti išgydytais vien pagerėjus jų
tyrimų rodikliams, labai svarbu pacientų funkcinis
sveikimas ir grįžimas į visuomenę.
Išvados
COVID-19 infekcija iškėlė daug iššūkių sveikatos
priežiūros sistemos specialistams, įskaitant ir
fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojus.
COVID-19 reikalauja greitų pokyčių ir adaptuotų
gydymo galimybių. Kol kas reabilitacijai
reikalingas didesnis dėmesys šios pandemijos
metu, tai reikalauja didelių finansinių išteklių ir
efektyvios organizavimo sistemos. Tai labai svarbu
specialistams, norintiems padėti pacientams
atsitiesti ir pilnai grįžti į kasdienį gyvenimą po
COVID-19 infekcijos.
Literatūra
1. World Health Organization. Coronavirus
disease (COVID-19): Vaccines. 2021
2. Chi WY, Sung CS, Jiun Y. The outbreak of
COVID-19: An overview. J. Chin. Med. Assoc
2020; 83(3): 217-220
3. Wade DT. Rehabilitation after COVID-19: an
evidence-based approach. Clin Med (Lond)
2020; 20(4): 359-365
4. Siripanthong B, Nazarian S, Muser D, Deo R,
Santangeli P, Khanji MY, Cooper Jr, LT,
Chahal CWA. Recognizing COVID-19 related
myocarditis: the possible pathophysiology and
proposed guideline for diagnosis and
management. Heart Rhythm 2020; 17(9):
1463-1471
5. Helms J, Kremer S, Merdji H, Clere-Jehl R,
Schenck M, Kummerlen C, Collange O,
Boulay C, Fafi-Kremer S, Ohana M, et al.
Neurologic features in severe SARS-CoV-2
infection. N Engl J Med 2020; 382(20)
Journal of Medical Sciences. April 15, 2021 - Volume 9 | Issue 3. Electronic - ISSN: 2345-0592
231
6. Helms J, Kremer S, Merdji H, Clere-Jehl R,
Schenck M, Kummerlen C, Collange O,
Boulay C, Fafi-Kremer S, Ohana M, et al.
Neurologic features in severe SARS-CoV-2
infection. N Engl J Med 2020; 382(20)
7. Barrett CD, Moore HB, Yaffe MB, Moore EE.
ISTH interim guidance on recognition and
management of coagulopathy in COVID-19:
A comment. J Thromb Haemost 2020; 18(8):
2060-2063
8. Smyk W, Janik MK, Portincasa P, Milkiewicz
P, Lammert F, Krawcyk M. COVID-19: focus
on the lungs but do not forget the
gastrointestinal tract. Eur J Clin Invest 2020;
50(9): e13276.)
9. Wade DT. Rehabilitation – a new approach:
Overview and part one: the problems. Clin
Rehabil 2015; 29: 1041–1050
10. Wade DT, Halligan PW. The biopsychosocial
model of illness: a model whose time has
come. Clin Rehabil 2017; 31: 995–1004.)
11. Siegert RJ, Levack WMM, editors.
Rehabilitation goal setting: theory, practice
and evidence. Florida: CRC Press, 2017
12. Li J. Rehabilitation management of patients
with COVID-19: lessons learned from the first
experience in China. Eur J Phys Rehabil Med
2020; 56(3):335-338
13. General Office of the National Health
Commission of the People’s Republic of
China,. Rehabilitation protocol for discharged
patients with COVID-19 (pilot edition). 2020