Kristina Pugačiauskaitė1
1Faculty of Medicine, Vilnius University, Vilnius, Lithuania
Abstract
Professional risk factors are highly prevalent in daily clinical practice. Some of them are more common among particular occupations and depend on the specialization of the physician as well as the infrastructure of a hospital. Risk factors that healthcare workers are exposed to are classified into 6 broad categories: biological, psychosocial, chemical, ergonomic, physical and traumatic. The most prominent biological risk factor is exposure to potentially contaminated body fluids that could lead to viral infections. Burnout syndrome is a psychosocial disorder may be caused by constant stress experienced in the hospital. Chemical risk factors are relatively rare, most often affecting nursing personnel and triggering long-term allergies or skin reactions. Ergonomic problems have huge impact on surgeons‘ health as a result of inconvenient positions during surgeries. Physical risk factors involve radiation damage inflicted during radiologic procedures, however, rarely do the radiation doses exceed normal limits. Various traumatic events (e.g. careless use of needles) are thought to be associated with both mental and physical exhaustion as well as hectic schedules. All risk factors, regardless of the type, can contribute to health problems. However, they can be avoided if preventative measures are implemented.
Keywords: professional risk factors, physician, health, hospital environment, prevention.
Journal of Medical Sciences. April 15, 2021 - Volume 9 | Issue 3. Electronic - ISSN: 2345-0592
232
Medical Sciences 2021 Vol. 9 (3), p. 232-247
Professional risk factors of health care workers: classification,
prevalence and prevention
Kristina Pugačiauskaitė
1
1
Faculty of Medicine, Vilnius University, Vilnius, Lithuania
Abstract
Professional risk factors are highly prevalent in daily clinical practice. Some of them are more common
among particular occupations and depend on the specialization of the physician as well as the infrastructure
of a hospital. Risk factors that healthcare workers are exposed to are classified into 6 broad categories:
biological, psychosocial, chemical, ergonomic, physical and traumatic. The most prominent biological risk
factor is exposure to potentially contaminated body fluids that could lead to viral infections. Burnout
syndrome is a psychosocial disorder may be caused by constant stress experienced in the hospital. Chemical
risk factors are relatively rare, most often affecting nursing personnel and triggering long-term allergies or
skin reactions. Ergonomic problems have huge impact on surgeons‘ health as a result of inconvenient
positions during surgeries. Physical risk factors involve radiation damage inflicted during radiologic
procedures, however, rarely do the radiation doses exceed normal limits. Various traumatic events (e.g.
careless use of needles) are thought to be associated with both mental and physical exhaustion as well as
hectic schedules. All risk factors, regardless of the type, can contribute to health problems. However, they
can be avoided if preventative measures are implemented.
Keywords: professional risk factors, physician, health, hospital environment, prevention.
Journal of Medical Sciences. April 15, 2021 - Volume 9 | Issue 3. Electronic - ISSN: 2345-0592
233
Profesiniai rizikos veiksniai gydytojo darbe: klasifikacija,
paplitimas ir prevencija
Kristina Pugačiauskaitė
1
1
Medicinos fakultetas, Vilniaus universitetas, Vilnius, Lietuva
Santrauka
Profesiniai rizikos veiksniai gydytojo darbe yra sutinkami ypatingai dažnai ir jie priklauso nuo tikslios
profesijos sveikatos priežiūros sektoriuje, darbo pobūdžio ir ligoninės ypatumų. Medicinos personalo
rizikos veiksniai gali būti šešių tipų: biologiniai, psichosocialiniai, cheminiai, ergonominiai, fizikiniai bei
fiziniai. Dažniausias biologinis rizikos veiksnys yra odos ir gleivinių ekspozicija kūno skysčiais,
lemiančiais užsikrėtimą virusinėmis infekcijomis. Perdegimo sindromas yra psichosocialinė problema,
kurią sukelia kasdienis stresas, patiriamas ligoninės aplinkoje. Rečiau pasitaikantys cheminiai rizikos
veiksniai labiau žaloja slaugytojus nei gydytojus, sukeldami ilgalaikes alergijas bei odos ligas.
Ergonominės problemos darbo aplinkoje daro įtaką gydytojų chirurgų sveikatai, nes dėl atliekamo darbo
tenka ilgą laiką išstovėti nepatogioje padėtyje. Fizikiniai rizikos veiksniai apima radiacinę žalą
intervencinių radiologinių procedūrų metu, tačiau kasdienėje klinikinėje praktikoje retai aptinkamas
leistinų dozių viršijimas. Įvairios traumos darbo vietoje dėl pervargimo ir didelio skubėjimo yra
apibūdinamos kaip fiziniai veiksniai, o dažniausias iš jų yra neatsargus naudojimasis adatomis. Visi rizikos
veiksniai neatsargiai dirbant gali lemti medicinos personalo sveikatos sutrikdymą, tačiau taikant
prevencijos priemones to galima išvengti.
Reikšminiai žodžiai: profesiniai rizikos veiksniai, gydytojo darbas, prevencija
Journal of Medical Sciences. April 15, 2021 - Volume 9 | Issue 3. Electronic - ISSN: 2345-0592
234
1. Įvadas
Europos Sąjungoje kas tris su puse minutės miršta
žmogus dėl su darbu susijusių priežasčių. Kas 4,5 s
darbuotojas patiria nelaimingą atsitikimą, dėl kurio tenka
likti gydytis namuose bent 3 darbo dienas. (1) Yra
paskaičiuota, kad apytiksliai dešimtadalis visų ES
darbuotojų dirba sveikatos priežiūros ir rūpybos
sektoriuose, o iš jų daugiausia laiką leidžia ligoninėse.
Tikimybė susidurti su profesiniais rizikos veiksniais gali
kisti priklausomai nuo tikslios profesijos sveikatos
priežiūros sektoriuje, darbo pobūdžio ir ligoninės
ypatumų. (2) Rizikos veiksniai, kurie darbo metu gali
paveikti gydytojų sveikatos būklę, yra skirstomi į
biologinius, psichosocialinius, cheminius,
ergonominius, fizikinius ir fizinius veiksnius. (3)
Moksliniais tyrimais įrodyta, kad rizikos veiksniai
vienaip ar kitaip paveikia beveik kiekvieną sveikatos
priežiūros darbuotoją. Ištyrus 482 medicinos srities
specialistus, jie nurodė, kad yra patyrę bent vieną
profesinį rizikos veiksnį: 81,5% susidūrė su ekspozicija
biologiniais skysčiais, 93,9% turėjo tiesioginį odos
kontaktą su infekuotomis medžiagomis. 70,5% sveikatos
priežiūros darbuotojų bent vieną kartą per praėjusius tris
mėnesius buvo įsidūrę su adata. Taip pat buvo patiriama
ir ergonominė žala, kuomet sunkius objektus kilnojo apie
42% darbuotojų, o 37% teko ilgai stovėti darbo metu.
Užfiksuota psichologinė žala, kuomet 1/5 apklaustųjų
jautė neigiamus jausmus, ir dar tokia pat dalis darbuotojų
patyrė psichologinę prievartą darbo vietoje. (4)
1.1. Tyrimo tikslas:
Apibendrinti mokslinę literatūrą ir tyrimus, siekiant
įvertinti profesinius rizikos veiksnius gydytojo darbe ir
jų prevencijos galimybes.
1.2. Uždaviniai:
1. Nustatyti konkrečius rizikos veiksnius, jų paplitimą
ir dažnį bei sveikatos problemas, kurios kyla dėl
ekspozicijos rizikos veiksniais.
2. Palyginti skirtingų grupių rizikos veiksnius
tarpusavyje.
3. Palyginti konkrečių rizikos vieksnių įtaką
gydytojams ir kitų sričių medicinos darbuotojams.
4. Pristatyti būdus, kaip būtų galima sumažinti rizikos
veiksnių žalą.
2. Tiriamieji ir metodai
Į literatūros apžvalgą buvo įtrauktos nuo 1990 m. iki
2017 m. visame pasaulyje, Europoje ir Lietuvoje atliktos
mokslinių tyrimų publikacijos, kuriose yra pateikti
duomenys apie gydytojų patiriamus biologinius,
psichosocialinius ir kitus profesinės rizikos veiksnius.
Taip pat yra apibendrinti sveikatos sutrikimai, atsiradę ir
išsivystę dėl patiriamų nepalankių bei žalingų darbo
aplinkos veiksnių. Analizei pasirinkti tyrimai truko nuo
keleto mėnesių iki 10 metų. Tiriamųjų amžius – nuo
rezidentūros (~25m.) iki darbingo gydytojų amžiaus
pabaigos (~70m.). Respondentų imtis – nuo 2 iki 5897
atvejų. Publikacijos rastos duomenų bazėse: PubMed,
GoogleScholar, ReasearchGate ir kt.
Journal of Medical Sciences. April 15, 2021 - Volume 9 | Issue 3. Electronic - ISSN: 2345-0592
235
Autorius/)metai/)
šalis/)tyrimo)
tipas)
Tyrimo)vieta/)trukmė/)
tiriamieji)
Tiria-
mųjų)
imties)
dydis)
(N))
Patiriami)rizikos)
veiksniai,)dažnis)(%))
Nustatyti)sveikatos)
sutrikimai,)dažnis)(%))
ir)kitos)pastabos)
BIOLOGINIAI)RIZIKOS)VEIKSNIAI)
G.# Gailienė# ir# kt./#
2009/# Lietuva/#
Anketinė# apklausa#
(5)##
Kaunas/# 5# mėn./#
gydytojai,# slaugytojai,#
pagalbiniai#darbuotojai#
311#
Ekspozicija# biologiniais#
skysčiais# (62,1# %),#
mikro-traumos#(51,4%).#
Tikimybė# užsikrėsti# ŽIV#
–#0,3%,#HCV#–#3-7%,#HBV#
–#30%#
Hawassa#
University/# 2014/#
Etiopija/# Pjūvinė#
analizė# (apklausa)#
(6)#
Avasa# /# 2009# –# 2010,# 4#
mėn.# /# sveikatos#
priežiūros#darbuotojai#
162#
84,6# %# darbuotojų# per#
savo# gyvenimą# bent#
kartą# buvo# sąlytyje# su#
nesaugiais# kūno# skys-
čiais.# Akių# kontaktas# su#
užterštais# įrankiais# –#
17%.#
-#
Henderson# ir# kt./#
1990/#JAV/#Kohor-
tinis#tyrimas#(7)#
NIH/#6#metai/#medicinos#
darbuotojai#
1344#
Perkutaninė# (13,3%)# ir#
gleivininė# (25,7%)#
ekspozicija# su# ŽIV#
infekuotais# kūno#
skysčiais.#
Po# kontakto# per#
nepažeistą# odą# ar#
gleivinę#užsikrė-timų#ŽIV#
nebuvo,# tačiau# vienos#
perkutaninės# eks-
pozicijos# metu# tikimybė#
užsikrėsti#yra#0,3%.#
G.# Ippolito# ir# kt./#
1993/# Italija/#
Atvejų# aprašymai#
(8)#
29# Italijos# ligoninės/#
1986# –# 1990/# medicinos#
darbuotojai#
1534#
Ekspoziciją# ŽIV# infe-
kuotais# biologiniais#
skys-čiais# patyrė# 67%#
slaugyto-jų,# gydytojų# ir#
chirurgų# (17,5%).##
Mikrotraumų# metu#
kontaktas# su# infe-
kuotais#kūno#skysčiais#ar#
audiniais:# adatos# dūris#
(58,4%),##įpjovos#(7,7%);#
ekspozicija# per# pažeistą#
odą# (22,7%)# ir# gleivinę#
(11,2%).#
Užsikrėtimo# tikimybė#
nuo# ŽIV# infekuotų#
biologinių# skysčių# per#
perkutaninę# ekspoziciją#
(0,1%),# per# gleivininę#
ekspoziciją#(0,63%).#
N.#Petrosillo#ir# kt./#
1995/# Italija/#
Atvejų# aprašymai#
(9)#
Roma/# 1# metai/#
medicinos#darbuotojai#
527#
Ekspozicija# biologiniais#
skysčiais:# perkutaniniai#
pažeidimai# (12,7%),#
glei-vinės# užteršimas#
(5,5%),# odos# užteršimai#
(51,4%).#
Rizika#užsikrėsti#ŽIV#yra#
nuo#4000#iki#8000#kartų#
mažesnė,# nei# hepatitu# B#
ir#C.#
PSICHOSOCIALINIAI)RIZIKOS)VEIKSNIAI)
Journal of Medical Sciences. April 15, 2021 - Volume 9 | Issue 3. Electronic - ISSN: 2345-0592
236
Kanados#m edicinos#
asociacija/# 2010/#
Kanada/#
Strateginis# planas#
(10)#
Kanada/#gydytojai#
-#
Stresas# gydytojų#
sveikatą# paveikia# labai#
sunkiai# (6%)# ir#
vidutiniškai#(48#%).#30% #
Kanadoje# tirtų# gydytojų#
teigia,# kad# jų# darbo#
aplinka# neleidžia# jiems#
būti#sveikiems.##
Didina# riziką# susirgti#
depresija,# svarstyti# apie#
savižudybę.#
K.# Ashkar# ir# kt./#
2010/# Libanas/#
Pjūvinės# studijos#
(11)#
Dvi# Beiruto# ligoninės/#
gydytojai#–#rezidentai#
155#
Emocinis# išsekimas#
(67,7#%),#dėl#moteriškos#
lyties,# streso,# darbo#
daugiau# nei# 80# val.# per#
savaitę.#
Perdegimo# sindromą#
patyrė#80%#gydytojų.#
V.# Escriba-Aguir# ir#
kt./# 2006/#
Ispanija/#
Momentinis#
tyrimas#(12)#
Skubios# pagalbos# skyriai#
ligoninės/#2000 #–#2001,#8#
mėn./# skubios# pagalbos#
skyriaus# gydytojai# ir#
slaugytojai#
639#
Socialinio# palaikymo#
trū-kumas,# darbas#
vienumoje,# ilgos# ir#
įtemptos# darbo#
valandos,#
savarankiškumo#
trūkumas,# didelė#
emocinė#įtampa.#
Perdegimo# sindromo#
sude-damosios# dalys:#
emocinis# išsekimas#
(28,9%),# žemas#
pasitenkinimas# savo# pa-
siekimais# (56,2%),# de-
personalizacija#(36,6#%).#
Li-Ping#Chou#ir#kt.#/#
2014/# Taivanas# /#
Momentinis#
tyrimas#(13)#
Regioninė# ligoninė/#
2012,# 2mėn./# ligoninės#
darbuotojai#
1329#
(iš#jų#
101#
gyd.)#
Stresas,# kurį# sukelia#
darbo# viršvalandžiai,#
dideli# rei-kalavimai,#
palaikymo# trū-kumas#
yra#dažniausias#(32,6%),#
stresui# jautresni# yra#
jaunesni#darbuotojai.#
Su# darbu# susijusį##
perdegimo# sindromą#
patiria#38,6%#gydytojų.#
W.# Wurm# ir# kt./#
Austrija/# 2016/#
Pjū-vinės# studijos,#
an-ketinė# apklausa#
(14)#
Ligoninės/#gydytojai#
5897#
Profesinis# stresas,# ilgos#
darbo# valandos,# miego#
trūkumas,# aukšti#
profesi-niai#
reikalavimai,# didelė#
atsakomybė.#
10,3%# buvo# susidūrę# su#
depresija,# 50,7%# turėjo#
perdegimo# sindromo#
simptomų.#
S.# Norkienė# ir# kt./#
2014/#Lietuva/#An-
ketinė# apklausa#
(15)#
Klaipėdos# jūrininkų#
ligoninė/#2008#–#2009,#6#
mėn./# medicinos#
darbuotojai#
173#(iš#
jų#17#
gyd.)#
Stresas,#kurį#gydytojams#
sukelia# susidūrimas# su#
mirtimi# (82,4%),#
paciento#kančia# (70,6%),#
didelis# darbo# krūvis#
(41,2%).#
Emocinis# išsekimas,# ais-
tros# darbui# praradimas,#
bendravimo# sutrikimai,#
prastėjanti# fizinė#
sveikata.#
J.# Cohen # ir# kt./#
2008/# Kanada/#
Anketinė# apklausa#
(16)#
Kanados#ligoninės/# 2004#
–# 2005/# gydytojai# –#
rezidentai#
1999#
Trečdalis# (33%)#
rezidentų# apibūdino#
savo#gyvenimą#nuo#“šiek#
tiek”# iki# “ypa-tingai”#
įtempto.#Stresoriai:#laiko#
spaudimas# –# 49%# re-
zidentų,# įbauginimas# ir#
priekabiavimas#52%,#ly-
ties#diskriminacija#18%.#
18%# rezidentų#
apibūdino# savo# sveikatą#
kaip#prastą.#
M.#Elovainio#ir#kt./#
2013/# Suomija/#
Ko-hortinis#
tyrimas(17)#
Suomijos#ligoninės/#2000#
–#2010/#gydytojai#
886#
Aukšti# darbo#
reikalavimai,# pastangų-
atlyginimo# neto-
lygumas,# didelė# darbo#
kontrolė.#
Miego#sutrikimai#(20#%),#
psichologinė#žala.#
Journal of Medical Sciences. April 15, 2021 - Volume 9 | Issue 3. Electronic - ISSN: 2345-0592
237
B.#Pantenburg#ir#kt.#
/# Vokietija/# 2016/#
Pjūvinė#analizė,#an-
ketinė# apklausa#
(18)#
Ligoninės/#gydytojai#
1784#
Stresas,# sunkus# ir#
didelės# atsakomybės#
reikalaujantis#darbas.#
66%# patyrė# perdegimo#
sindromą.#
M.#Esquivel#ir#kt./#
Meksika/#2007/#
Pjūvinė#analizė,#
an-ketinė#apklausa#
(19)#
Ligoninė/#gydytojai#
166#
Naktinis# darbas,# netu-
rėjimas# ilgalaikio#
parterio.#
38,6%# susidūrė# su#
depresija,# perdegimo#
sindromu#–#26%.#
CHEMINIAI)RIZIKOS)VEIKSNIAI)
C.# Higgins# ir# kt./#
2016/# Australija# /#
Retrospektyvinis#
kohortinis# tyrimas#
(20)#
Melburno# ligoninės/#
1993# –# 2014/# medicinos#
darbuotojai#
685#
Medicinines# pirštines#
sudarančios# cheminės#
medžiagos,#
konservantai,# rankų#
dezinfektantų# sudėtinės#
dalys,#antiseptikai.#
81%# medicinos#
darbuotojų# buvo#
diagnozuota# pro-fesinė#
odos# liga.# Derma-titas#
dėl#kontakto#su#dirgi-kliu#
(79,1%),#kurio#pase-koje#
atsiradęs# alerginis#
dermatitas# (49,7%).#
Aler-gija# medicininių#
pirštinių# sudedamajai#
daliai#–#lateksui#(13%).#
R.# Xelegati# ir# kt./##
2006/# Brazilija/#
An-ketinė#apklausa#
(21)#
Ligoninė/# 2006/# slau-
gytojos#
53#
Ekspozicija# antibiotikais#
(100%),# jodu# (98,1%),#
la-tekso# talku# (88,7%),#
prieš-vėžiniais# vaistais#
(86,7%),# glutaraldehidu#
(79,2%),# etileno# oksidu#
(75,5%).#
Ašarojimas,# alerginės#
reakcijos,# pykinimas# ir#
vėmimas.#
S.# Kardivar# ir# kt./#
2015/#JAV/#Kohor-
tinis#tyrimas#(22)#
Ligoninė/# 1994# –# 2014/#
pacientai# ir# medicinos#
darbuotojai#
2611#
(iš#jų#
165#
med.#
dar-
buoto-
jai).#
Alerginis# dermatitas# dėl#
kontakto# su# for-
maldehidu,# glutaral-
aldehidu#ir#kt.#
Medicinos# darbuotojai#
bu-vo# dažniau#
moteriškos# ly-ties# ir#
turintys# dermatitą.# Med.#
darbuotojos# dažniau#
kentėjo# nuo# dermatito,#
sukelto# dirgiklių,# nei#
med.#darbuotojai.#
ERGONIMINIAI)RIZIKOS)VEIKSNIAI)
B.# Skela-Savič# ir#
kt./# 2017/#
Slovėnija/# Pjūvinė#
analizė,# anketinė#
apklausa#(23)#
16# Slovėnijos# ligoninių# /#
2016/#slaugytojos#
1744#
Lytis,# amžius,#
įdarbinimo# trukmė,#
darbo# laikas# vy-
raujančioje# pozicijoje,#
darbo# pamaina,# slaugy-
tojų# skaičius# pamainos#
metu,#darbas#esant#ligai.#
Nugaros# skausmas#
liemens#srityje #-##85,9%.#
A.# Karahan# ir# kt.# /#
2009/# Turkija/#
Pjū-vinė# analizė,#
anke-tinė# apklausa#
(24)#
6# Turkijos# ligoninės/#
2005# –# 2006/# ligoninės#
darbuotojai#
1600#
Amžius,#moteriška#lytis,#
rūkymas,#profesija,#stre-
sas#darbe,#sunkus#kilno-
jimas.#
Nugaros# skausmas#
liemens# srityje# –# 65,8%.#
78,3%# iš# jų# skausmą#
pajautė# pradėję# dirbti#
ligoninėje.#
M.#Aghilinejad#ir#kt.#
/# 2016/# Iranas/#
Pjūvinė# analizė,#
Teherano# ligoninė/#
2015/# chirurgai# (atvira#
chirurgija,# laparoskopinė#
81#
Chirurgijos#tipas,#opera-
vimo#metodai,#sėdėjimo#
poza,# ergonominė#
įranga.#
75%#chirurgų#patiria#rau-
menų# ir# kaulų# sistemos#
ligų# simptomus# ir#
Journal of Medical Sciences. April 15, 2021 - Volume 9 | Issue 3. Electronic - ISSN: 2345-0592
238
anketinė# apklausa#
(25)#
chirurgija# ir#
mikrochirurgija)#
skausmą,# kaklo,# nugaros,#
pečių,#rankų#srityse.#
G.# Szeto# ir# kt./#
2009/# Kinija/#
Anketinė# apklausa#
(26)#
Honkongo# ligoninės/#
chirurgai#
135#
Pozicija#atliekant#opera-
ciją# susijusi# su# kaklo#
skausmais,# ergonominė#
aplinka# susijusi# su#
kaklo,# pečių,# nugaros#
srities# skausmais,#
chirurgijos# sritis#
susijusi# su# liemens#
skausmais.#
Raumenų# ir# kaulų#
sistemos#simptomai:#
kaklo#(82,9%),#liemens#
(68,1%),#pečių#(57,8%),#
krūtinės#(52,6%)#srityse.#
A.# Wong# ir# kt./#
2014/# JAV/#
Pjūvinė# analizė,#
anketinė# apklausa#
(27)#
Ligoninė/# Otolarin-
gologijos-galvos# ir# kaklo#
chirurgai#
476#
Chirurgijos#tipas#
Raumenų# ir# kaulų#
sistemos# simptomai#
(83%)# atliekant#
mikrolaringinę# operaciją.#
Operacijos#metu#daromos#
pertraukos# (21%)# rodo#
nugaros#silpnumą.#
V.#Sari#ir#kt./#2010/#
Olandija/# Anketinė#
apklausa#(28)#
Universitetinė# ligoninė/#
chirurgai,# atliekantys#
laparoskopines#
operacijas##
55#
Stalo# aukščio# neati-
taikymas,# nepatogi#
ekrano# pozicija,# ne-
patogiai#sudėti#įrankiai.#
73%# gydytojų# patiria#
fizinį# nepatogumą#
laparoskopi-nės#
operacijos# metu.#
Skausmas# ir# maudimas#
kaklo,# liemens,# nugaros,#
pečių#ir#pirštų#srityse.#
S.# Ziegler# ir# kt./#
2003/# Austrija/#
Pjūvinė# ana-lizė,#
anketinė# ap-klausa#
(29)#
Vienos# universitetinė#
ligoninė/# medicinos#
darbuotojai#
209#
Stovima# pozicija# darbo#
vietoje,#moteriška#lytis.#
Lėtinė# venų# liga# (34%),#
dažniausiai#moterims.#
FIZIKINIAI)VEIKSNIAI)
Niklason# LT# ir# kt./#
1993# /JAV,# Bosto-
nas/#
prospektyvinis#
tyrimas#(30)#
Masačiusetso# generalinė#
ligoninė,# radiologijos#
skyrius/# 2# mėn./#
radiologai##
28#
Vidutinė# metinė# ra-
diacijos#dozė#–#3.16#mSv#
(0,37-10,1#mSv)#
Radiologui# susirgti#
mirtina# vėžio# forma# # per#
savo#karjerą#tikimybė#yra#
mažesnė#nei#1/10000.#
Marx# MV# ir# kt./#
1992/#
prospektyvi-nis#
tyrimas#ir#apklausa#
(31)#
Mičigano# Universiteto#
ligoninės,# radiologijos#
skyrius/# 2# mėn./#
radiologai#
30#
Dozė#nenaudojant#švino#
prijuostės#–#49,1#mSv,#o#
naudojant#–#vidutiniškai#
0,9#mSv.##
-#
Kuipers# G.# ir# kt./#
Olandija/2008/#
prospektyvinis#
tyrimas#(32)#
Amsterdamo# akademinis#
medicinos# centras/# 3#
metai/#radiologai#
8#
Virš# prijuostės# –# 3,05#
mSv,#o#po#–#0,1#mSv#
-#
Chida# K.# ir# kt./# Ja-
ponija/# 2013/#
pros-pektyvinis#
tyrimas#(33)#
Tohoku# universitetas,#
medicinos# fakultetas/# 1#
metai/# radiologijos#
skyriaus#darbuotojai#
33#
Gydytojai#patiria#metinę#
~3# mSv# (0,84-6,17)#
radiacijos#dozę#
-#
Sanchez#RM.#Ir#kt./#
Ispanija/# 2012/#
(34)#
San# Carlos# ligoninė/#
radiologai#
28#
3,8#mSv#dozė#
-#
Journal of Medical Sciences. April 15, 2021 - Volume 9 | Issue 3. Electronic - ISSN: 2345-0592
239
Tae#Wan#Kim#ir#kt./#
Pietų# Korėja/#
2008/#(35)#
Yonsei# medicinos# u-
niversitetas/# 3# mėn./#
fluoroskopijas# atliekantis#
gydytojas#ir#jo#asistentas#
2#
Gydytoją# pasiekianti#
apšvita# –# 1,08# mSv,# o#
asistentą#–#0,82#mSv.#
-#
FIZINIAI)VEIKSNIAI)
Cappell# MS/# JAV/#
2011/#retrospekty-
vinis#tyrimas#(36)#
Endoskopijos# patalpos/#
2000-2010/#
endoskopijos#personalas#
120#
Atviri# laidai,# siauros#
durys,# slidžios# grindys,#
ne# vietoje# pastatytas#
neįgaliojo# vežimėlis,#
stambūs# video#
monitoriai#
14,2%# personalo# patyrė#
nelaimingus# atsitikimus:#
užkliuvimas# už# laidų,#
rankų# susitrenkimas#
vežant# pa-cientus# per#
siauras#duris,#stuburgalio#
lūžiai# dėl# kritimų#
paslydus#ir#kt.#
Pritt# BS/# JAV/#
2005/# duomenų#
analizė#(37)#
Patologijos# laboratorija/#
vertinami# autopsijų# ir#
pre-paratų# paruošimo#
duome-nys,# kurie# buvo#
atlikti# gydytojų,#
rezidentų,# asis-tentų###
1998-2003#metais.#
-#
Aštrūs#įrankiai#
Užfiksuoti# 8# įsipjovimai#
skalpeliu#(3#iš#jų#–#ieškant#
limfmazgių# ar# pjaunant#
kietą# audinį),# tačiau# nei#
vieno#įsidūrimo#adata.#
Cappell# MS/# JAV/#
2010/#retrospekty-
vinė#duomenų#ana-
lizė#(38)#
Endoskopijos# skyriai# /# 5#
metai/# vertinama#110000#
endoskopinių#procedūrų#
-#
Atviri# laidai,# žarnos,#
kurių# yra# 35,3+/-7,5#
endoskopijų#kabinete.#
Užkliuvimas# už# laidų# ir#
žarnelių:# IV# ir# V#
delnakaulių# ar# šonkaulio#
lūžiai,# II# laipsnio# čiurnos#
patempimas.##
Lee#JJ#ir#kt./#2014/#
Taivanas/# atvejų#
analizė#(39)#
Taivano# universitetinė#
ligoninė/# 2# metai/# gyd.#
Odontologai#
-#
Adatos#ir#kiti#aštrūs#
instrumentai#
Kasmet#traumą#dėl#adatų#
ir# aštrių# daiktų# (NSI)#
naudo-jimo#patiria#8,19%#
dantis-tų:# daugiausiai#
(21,28%)# –# internai,# o#
mažiausiai# (0,85%)# –#
gydytojai.#
Park#S#ir#kt./#2008/#
Pietų# Korėja/#
atvejų#analizė#(40)#
Busano# tretinio# lygio#
ligoninė/# 2001-2006/#
atvejai##
221#
Adatos# ir# kiti# aštrūs#
instrumentai#
NSI#paplitimas#buvo#2,6#k.#
per# metus# 100#
darbuotojų# (internų# –#
17,7#k.)#
Jaynath# ST# ir# kt./#
2009/#Indija/#(41)#
Tretinio# lygio# ligoninė/#
2006-2007/# ligoninės#
darbuotojai#
296#
Adatos# ir# kiti# aštrūs#
instrumentai#
Iš# visų# NSI# atvejų# (296),#
84# buvo# slaugytojų,# 64# –#
gydytojų,#47#–#internų.#
Rahul# Sharma# ir#
kt./# 2010/# Indija,#
Delis/# Pjūvinė#
studija#(42)#
Tretinio# lygio# ligoninė/#
gydytojai,# rezidentai,#
internai.#
322#
Adatos# ir# kiti# aštrūs#
instrumentai#
79,5%#visų#sveikatos#spe-
cialistų# bent# kartą# per#
savo# karjerą# patyrė# NSI#
(vidu-tiniškai# po# 3,85#
karto).#
Journal of Medical Sciences. April 15, 2021 - Volume 9 | Issue 3. Electronic - ISSN: 2345-0592
240
1. Rezultatai ir jų aptarimas
1.1. Biologiniai rizikos veiksniai
Sveikatos priežiūros darbuotojai yra priskiriami
didžiausiai biologinių veiksnių rizikos grupei, kadangi jie
nuolat dirba su įvairiais kūno skysčiais (dažniausiai –
krauju). (5) Pavyzdžiui, Avasos universitete atliktas
tyrimas, kuris teigia, kad 84,6% darbuotojų per savo
gyvenimą bent kartą turėjo tiesioginį kontaktą su
nesaugiais kūno skysčiais. G. Gailienės tyrime Lietuvoje
nustatyta, kad daugiau nei pusė gydytojų (62,1%) per 5
mėnesių periodą bent kartą turėjo sąlytį su krauju, o 39,6%
- traumą su infekuotu instrumentu. Galima palyginti 3
skirtingų tyrimų rezultatus apie perkutaninę ir gleivininę
ekspoziciją infekuotais kūno skysčiais (pav. nr. 1).
Pav. nr. 1. „Sąlyčių su infekuotais kūno skysčiais palyginimas“
N. Petrosillo tyrime išsiaiškinta, ekspozicija biologiniais
skysčiais didina riziką užsikrėsti virusinėmis
infekcijomis, tačiau rizika užsikrėsti ŽIV yra nuo 4000 iki
8000 kartų mažesnė, nei hepatitu B ir C.
Biologinių rizikos veiksnių prevencija (43):
· Rankų plovimas prieš paciento ištyrimą,
· Medicininių pirštinių naudojimas (per operacijas –
dvigubų),
· Privalomieji profilaktiniai personalo mokymai,
· Skiepai nuo HBV, HCV,
· Krauju užterštos medžiagos turi būti išmetamos į tam
skirtą vietą ir užsandarinamos,
· Neperduoti infekuotų įrankių iš rankų į rankas.
1.1. Psichosocialiniai rizikos veiksniai
Stresas yra vienas iš pagrindinių psichosocialinių rizikos
veiksnių, vidutiniškai sveikatą paveikiantis net 48%, kaip
teigia Kanados medicinos asociacija savo strateginiame
plane, kuriame planuojama gerinti gydytojų psichinę
sveikatą. Pagal Li-Ping Chou tyrimo rezultatus Taivane
stresas daro neigiamą 32,6% įtaką sveikatai.
Pagrindiniai stresoriai pagal S. Norkienės tyrimą
Klaipėdos jūrininkų ligoninėje yra susidūrimas su mirtimi
(82,4%), paciento kančia (70,6%), didelis darbo krūvis
(41,2%). Taip pat J. Cohen išskiria tokius stresorius kaip
laiko spaudimas (29%), įbauginimas ir priekabiavimas
(52%) ir lyties diskriminacija (18%). Taigi, stresas, kuris
kyla iš ilgų darbo valandų, miego trūkumo,
savarankiškumo trūkumo, nevisapusiškų santykių su
kolegomis, aukštų profesinių reikalavimų ir didelės
atsakomybės, sukelia depresiją, pagal W. Wrum ir B.
Pantenburg atitinkamai 10,3% ir 38,6% gydytojų, miego
sutrikimus, pagal M. Elovainio tyrimą 20% gydytojų
Suomijos ligoninėse patiria miego sutrikimus, perdegimo
sindromą, kuris pastaruoju metu vis labiau plinta tarp
gydytojų.
V. Escriba-Aguir momentiniame tyrime apibrėžia ir
supažindina su perdegimo sindromo sudėtinėmis dalimis.
Perdegimo sindromas - psichologinė būsena, kuri
atsiranda ilgą laikotarpį patiriant psichosocialinius rizikos
Journal of Medical Sciences. April 15, 2021 - Volume 9 | Issue 3. Electronic - ISSN: 2345-0592
241
faktorius. Perdegimo sindromas atsiranda tuomet, kada
vyksta dažnas kontaktas su žmonėmis, kurie kenčia. Šį
sindromą apibūdina trys veiksniai: emocinis išsekimas
(kai žmogus darbe jaučiasi pernelyg emociškai
perkrautas) – 28,9%, depersonalizacija (bejaus-
miškumas, pakitęs savęs suvokimas) – 36,6%, ir
sumažėjęs pasitenkinimas savimi (dvejojimas dėl savo
kompetencijų ir pasiekimų darbe) – 56,2% medicinos
darbuotojų. Pagal skirtingus tyrimus galime matyti, kad
skirtinguose miestuose, ligoninėse perdegimo sindromas
yra
dažnas ir paplitęs įvairiai (Pav. nr. 2).
Pav. nr. 2. „Perdegimo sindromo paplitimas tarp įvairių šalių gydytojų“
Galimi prevenciniai veiksmai:
· Artimesnis bendravimas su kolegomis,
· Streso valdymo programų taikymas,
· Darbuotojo asistento įdarbinimas,
· Lankstumas ir bendradarbiavimas rengiant darbo
grafikus,
· Tinkami mokymai darbuotojų parengimui į tam tikrą
darbo vietą,
· Grupinės terapijos, palaikymo grupės tam personalui,
kurie turi profesinių problemų susijusių su stresu (44),
· Rengiamos streso atpažinimo strategijos (45),
· Prevencinių prieš perdegimo sindromą telefono
programėlių naudojimas (46).
1.1. Cheminiai rizikos veiksniai
Pagal C. Higgins kohortinį tyrimą Australijoje, medicinos
darbuotojai nuolat susiduria su profesiniais cheminiais
rizikos veiksniais, atliekant dezinfekcijos procesus,
valant, paskiriant ir leidžiant vaistus bei antibiotikus ar
atliekant įvairias sudėtingas invazines procedūras bei
operacijas, todėl 81% medicinos darbuotojų buvo
diagnozuota profesinė odos liga dėl įvairios cheminės
ekspozicijos.
Dažniausiai medicinos darbuotojai susiduria su
cheminėmis medžiagomis, esančios steriliose
medicininėse pirštinėse, dėl to išsivysto dermatitas
(79,1%), kuris gali tapti alergija (49,7%).
Taip pat vyrauja ir ekspozicijos vaistais, kaip
antibiotikais, priešvėžiniais vaistais, etileno oksidu ar
glutaralaldehidu (R. Xelegati tyrimas), tačiau tai dažniau
vyrauja slaugytojų tarpe ir gydytojai patys rečiau atsiduria
sąlytyje su vaistais.
Cheminiai veiksniai gali iššaukti ašarojimą, pykinimą,
vėmimą, odos ligas, todėl labai svarbu imtis prevencinių
veiksmų.
Galimi prevenciniai veiksmai prieš ekspoziciją
cheminiais reagentais (47):
· Įtraukti odos priežiūros patarimus į rankų higienos
palaikymo mokymus,
· Pakeisti odos valiklių sudedamąsias dalis, sukeliančias
alergiją,
· Mokyti darbuotojus, kokių skubių veiksmų imtis po
pavojingo sąlyčio su chemikalais,
· Pritaikyti darbo vietą ir skatinti naudoti cheminių
medžiagų kenksmingumą mažinančius ir apsaugančius
nuo ekspozicijos įrankius,
Journal of Medical Sciences. April 15, 2021 - Volume 9 | Issue 3. Electronic - ISSN: 2345-0592
242
· Rengti mokymus ir instrukcijas, kaip elgtis su
sveikatai kenksmingomis medžiagomis.
1.2. Ergonominiai rizikos veiksniai
Kiekvienam medicinos darbuotojui yra labai svarbi patogi
darbo vieta, kuri nesukelia sunkumo ir neskatina didesnio
nuovargio atliekant tam tikrą procedūrą. Tačiau
sudėtingos operacijos, sunkūs ligoniai, mažas kolegų
skaičius, ilgos darbo valandos daro darbą sudėtingesnį ir
labiau varginantį.
Daugelyje tyrimų pabrėžiami bendri kaulų ir raumenų
sistemos simptomai, skausmas, nuovargis. Pagal M.
Aghilinejad ir kitų tyrimą Irane, 75% chirurgų patiria
kaulų ir raumenų sistemos simptomus kaklo, nugaros,
pečių, rankų srityse. Publikacijoje teigiama, kad šį
skausmą lemia tam tikras chirurgijos tipas, operavimo
metodai ir kita ergonominė įranga. A. Wong ir kiti
Jungtinėse Amerikos Valstijose atliktame tyrime
specifiškai ištyrė tik otolaringologus ir kaklo chirurgus ir
padarė išvadas, kad jiems atliekant mikrolaringinę
operaciją raumenų skausmus jautė 83% gydytojų.
Taip pat V. Sari ir kiti Olandijoje vertino laparoskopines
operacijas atliekančius gydytojus, kurie dėl nepatogaus
operacinio stalo aukščio, nepatogios ekrano pozicijos,
jautė fizinį nuovargį ir nepatogumą operacijos metu
(73%).
S. Ziegler tyrimo metu Austrijoje buvo vertinamas
ergonomis nepatogumas, kad reikia ilgai stovėti darbo
metu. Pagal tyrimo rezultatus 34% medicinos darbuotojų
dėl ilgai užsitęsusios vertikalios kūno padėties išsivystė
lėtinė venų liga, ir būtent moterys buvo labiau paveiktos
šio sveikatos sutrikimo.
Apibendrinant mokslinius tyrimus galima daryti išvadą,
kad didžiausias skundas tiriant gydytojus dėl ergonominių
veiksnių buvo patiriamas liemens skausmas (Pav. Nr. 3).
Pav. nr. 3. „Medicinos darbuotojų jaučiamas skausmas liemens srityje“
Journal of Medical Sciences. April 15, 2021 - Volume 9 | Issue 3. Electronic - ISSN: 2345-0592
243
Galima prevencija norint išvengti ergonominių rizikos
veiksnių (48,49):
· Mokyti medicinos specialistus įvairių sunkių objektų
pakėlimo būdų, kurie apsaugotų raumenis nuo
pertempimo,
· Paskirti asistentus, kurie padėtų atlikti sunkų fizinį
darbą,
· Skatinti darbuotojus sportuoti ir palaikyti fizinę formą,
· Skatinti sveikai maitintis, nes papildomas svoris
apsunkina fizinį darbą,
· Pritaikyti darbo vietą pagal medicinos darbuotojo
patogumą, ūgį, stengtis sudėti naudojamus įrankius taip,
kad būtų patogu paimti.
1.3. Fizikiniai rizikos veiksniai
Vienas iš pagrindinių fizikinių profesini rizikos veiksnių
yra apšvita (radiacija). Medicinoje didžiausias apšvitos
dozes gauna intervencinės radiologijos ir kardiologijos
gydytojai, nes jie intervencinės procedūros metu dirba
šalia rentgeno aparato, kuris naudojamas širdies ar
kraujagyslių ligoms diagnozuoti ir operacijos eigai stebėti.
Anot radiacinės saugos centro Lietuvoje, vidutinė
Lietuvos gyventojo metinė apšvitos dozė yra 2,63 mSv, o
Europos komisija direktyva įteisino, kad didžiausia
apšvita, kurią gali patirti darbuotojas, yra 50 mSv per
metus, su sąlyga, kad per 5-ių metų laikotarpį jis gaus
apšvitą, mažesnę nei 20 mSv per metus. Susisteminę rastų
straipsnių informaciją, galime pastebėti, kad, nors
gydytojai radiologai yra nuolatinėje ekspozicijoje su
radiacija, jos dozė neviršija leistinų normų po švino
prijuoste (pav. nr. 4). Tačiau matome, kad dozės virš švino
prijuostės yra gana didelės. Net jeigu metinė leidžiama
dozė yra 50 mSv, pasirūpinti apsauginėmis priemonėmis
yra stipriai rekomenduojama. (50) Taigi, radiacijos
ekspozicijos dozę galima sumažinti šiais veiksmais
(51,52):
· Nuolat naudojant 2 dozimetrus: vieną virš prijuostės,
o kitą – po, tam kad nuolat būtų galima stebėti efektyvias
dozes,
· Kiek įmanoma minimizuojant ir optimizuojant
atliekamų nuotraukų skaičių,
· Naudoti apsaugines priemones: švinu padengtas
pirštines, akinius, švinines (0,25-0,5 mm) prijuostes,
skydus,
· Užtikrinti, kad radiologai ir kitas personalas yra
pakankamai apmokyti elgtis su įranga.
Pav. nr. 4. „Gydytojų radiologų metinės radiacijos dozės“
Journal of Medical Sciences. April 15, 2021 - Volume 9 | Issue 3. Electronic - ISSN: 2345-0592
244
Pav. nr. 5. „Kiek % visų NSI nulemia naudojimasis adata?“
1.4.
Fiziniai rizikos veiksniai
Dažniausi mechaniniai profesiniai rizikos veiksniai,
sutinkami gydytojo darbe, be abejonės yra aštrūs daiktai
(adatos, skalpeliai ir kt.), kurie, susiklosčius tam tikromis
aplinkybėms, gali sąlygoti susižeidimus (angl.
needlestick/sharps injuries – NSI). Šios traumos įvyksta
įvairiose vietose: odontologijos kabinetuose (39),
patologijos laboratorijose (37) ir, žinoma, tretinio lygio
ligoninių kasdienėje praktikoje. Jos gali atsitikti dėl
įvairių priežasčių: pagalbos trūkumo mažiau patyrusiems
gydytojams (27%), pervargimo (50,4%), per didelio
skubėjimo (11,7%) (42).
Būtent dėl šių veiksnių NSI traumos yra itin dažnos: jų
paplitimas tretinio lygio ligoninėse yra 200-300
atvejų per metus (40,41), o 79,5% visų sveikatos
specialistų bent kartą per savo karjerą yra patyrę NSI (pav.
nr. 5). Pastebėtina, kad keliuose straipsniuose patirties
stoka pabrėžiama kaip žymus NSI determinantas (39,40).
Be to, beveik visuose analizuotuose straipsniuose
slaugytojai yra pristatoma kaip didžiausia rizikos grupė
patirti NSI. Taip pat mokslinėje literatūroje paminima,
kad dažniausiai NSI traumos įvyksta naudojantis adata,
ypač ant adatos pakarotinai uždedant dangtelį (angl.
recapping) (39,40,42).
Yra ir kita grupė mechaninių rizikos veiksnių: siauri durų
plyšiai, laidų ir žarnelių gausa, slidžios grindys, dideli
video monitoriai endoskopijų kabinetuose ir kt. (36,38).
Šių rizikos veiksnių traumos pasitaiko žymiai rečiau,
tačiau jų pasekmės būna ryškiai rimtesnės: delnakaulių,
šonkaulių, stuburgalių lūžiai ar čiurnos patempimai.
Fizinių profesinių rizikos veiksnių prevencijos būdai:
· Ištuštinti aštrių daiktų konteinerius prieš jiems
prisipildant,
· Procedūros metu dėvėti pirštines,
· Ligoninės plauti greitai džiūstančiu ir neslidžiu
valikliu; nepalikti neįgaliųjų vėžimėlių tose vietose,
kuriose daug vaikščiojama, (38)
· Vengti perduoti neuždengtas adatas iš rankų į rankas,
· Naudoti tokias adatas, kurios po naudojimo
automatiškai susitraukia, ar tampa mažiau aštrios. (53)
2. Išvados
1. Tarp medicinos srities darbuotojų ypač paplitusios
kutaninės, perkutaninės ir gleivininės ekspozicijos kūno
skysčiais, o nesisaugant tai gali tapti stipriu virusinių
infekcijų užsikrėtimo rizikos veiksniu.
2. Pagrindinis psichosocialinis rizikos veiksnys yra stresas,
kuris sukelia perdegimo sindromą, plačiai paplitusį
visame pasaulyje tarp medicinos darbuotojų.
3. Dažniausiai cheminiai rizikos veiksniai paveikia
slaugytojus, mažiau gydytojus, tačiau sukelia ilgalaikes
alergijas, odos ligas, kurioms jautresnės yra moterys.
4. Skausmas liemens apačioje yra labai dažnas tarp
operuojančių gydytojų, nes jiems tenka ilgai stovėti darbo
vietoje nepatogioje padėtyje, prie dažnai ne pagal jų ūgį
pritaikytų operacinių stalų.
5. Fizikiniai rizikos veiksniai pavojaus sveikatai nekelia,
tačiau tik naudojantis tinkama organizmo apsauga.
Journal of Medical Sciences. April 15, 2021 - Volume 9 | Issue 3. Electronic - ISSN: 2345-0592
245
6. Fiziniai veiksniai yra labai glaudžiai susiję su
ergonominiais ir biologiniais. Daugiausia jų sąlygoja
neatsargus naudojimasis adatomis.
3. Literatūra
1. VS_2012_1(56)_Praktikai.pdf.
Available from:
http://www.hi.lt/uploads/pdf/visuomenes%20sveikata/20
12.1(56)/VS_2012_1(56)_Praktikai.pdf
2. Ulutasdemir N, Cirpan M, Copur
EO, Tanir F. Occupational Risks of Health Professionals
in Turkey as an Emerging Economy. Ann Glob Health.
2015 Jul 1;81(4):522–9.
3. Dėl Profesinės rizikos vertinimo
bendrųjų nuostatų patvirtinimo. Available from:
https://www.e-
tar.lt/portal/lt/legalActPrint?documentId=TAR.5B121E9
A63FD
4. Senthil A, Anandh B, Jayachandran
P, Thangavel G, Josephin D, Yamini R, et al. Perception
and prevalence of work-related health hazards among
health care workers in public health facilities in southern
India. Int J Occup Environ Health. 2015;21(1):74–81.
5. Gailiene G, Cenenkiene R.
[Professional biological risk factors of health care
workers]. Med Kaunas Lith. 2009;45(7):530–6.
6. Mengesha HB, Yirsaw BD.
Occupational Risk Factors Associated with Needle-Stick
Injury among Healthcare Workers in Hawassa City,
Southern Ethiopia. Occup Med Health Aff. 2014 Apr
12;1–5.
7. Henderson DK, Fahey BJ, Willy M,
Schmitt JM, Carey K, Koziol DE, et al. Risk for
occupational transmission of human immunodeficiency
virus type 1 (HIV-1) associated with clinical exposures. A
prospective evaluation. Ann Intern Med. 1990 Nov
15;113(10):740–6.
8. Ippolito G, Puro V, De Carli G. The
risk of occupational human immunodeficiency virus
infection in health care workers. Italian Multicenter Study.
The Italian Study Group on Occupational Risk of HIV
infection. Arch Intern Med. 1993 Jun 28;153(12):1451–8.
9. Petrosillo N, Puro V, Jagger J,
Ippolito G. The risks of occupational exposure and
infection by human immunodeficiency virus, hepatitis B
virus, and hepatitis C virus in the dialysis setting. Italian
Multicenter Study on Nosocomial and Occupational Risk
of Infections in Dialysis. Am J Infect Control. 1995
Oct;23(5):278–85.
10. Mentalhealthstrat_final-e.pdf.
Available from: https://www.cma.ca/Assets/assets-
library/document/en/practice-management-and-
wellness/Mentalhealthstrat_final-e.pdf
11. Ashkar K, Romani M, Musharrafieh
U, Chaaya M. Prevalence of burnout syndrome among
medical residents: experience of a developing country.
Postgrad Med J. 2010 May;86(1015):266–71.
12. Escribà-Agüir V, Martín-Baena D,
Pérez-Hoyos S. Psychosocial work environment and
burnout among emergency medical and nursing staff. Int
Arch Occup Environ Health. 2006 Nov;80(2):127–33.
13. Chou L-P, Li C-Y, Hu SC. Job stress
and burnout in hospital employees: comparisons of
different medical professions in a regional hospital in
Taiwan. BMJ Open. 2014 Feb 1;4(2):e004185.
14. Wurm W, Vogel K, Holl A, Ebner
C, Bayer D, Mörkl S, et al. Depression-Burnout Overlap
in Physicians. 2016 Mar 1;11(3).
15. 1035.pdf.. Available from:
http://sm-hs.eu/index.php/smhs/article/viewFile/sm-
hs.2014.076/1035
16. Cohen JS, Leung Y, Fahey M, Hoyt
L, Sinha R, Cailler L, et al. The happy docs study: a
Canadian Association of Internes and Residents well-
being survey examining resident physician health and
satisfaction within and outside of residency training in
Canada. BMC Res Notes. 2008 Oct 29;1:105.
17. Elovainio M, Salo P, Jokela M,
Heponiemi T, Linna A, Virtanen M, et al. Psychosocial
factors and well-being among Finnish GPs and specialists:
a 10-year follow-up. Occup Environ Med. 2013
Apr;70(4):246–51.
18. Pantenburg B, Luppa M, König H-
H, Riedel-Heller SG. Burnout among young physicians
and its association with physicians’ wishes to leave:
results of a survey in Saxony, Germany. J Occup Med
Toxicol Lond Engl. 2016 Jan 22;11.
19. Esquivel-Molina CG, Buendía-
Cano F, Martínez-García O, Martínez-Mendoza JA,
Martínez-Ordaz VA, Velasco-Rodríguez VM. [Burnout
syndrome in medical staff affiliated to a tertiary care
hospital]. Rev Medica Inst Mex Seguro Soc. 2007
Oct;45(5):427–36.
20. Higgins CL, Palmer AM, Cahill JL,
Nixon RL. Occupational skin disease among Australian
healthcare workers: a retrospective analysis from an
Journal of Medical Sciences. April 15, 2021 - Volume 9 | Issue 3. Electronic - ISSN: 2345-0592
246
occupational dermatology clinic, 1993-2014. Contact
Dermatitis. 2016 Oct;75(4):213–22.
21. Xelegati R, Robazzi ML do CC,
Marziale MHP, Haas VJ. Chemical occupational risks
identified by nurses in a hospital environment. Rev Lat
Am Enfermagem. 2006 Apr;14(2):214–9.
22. Kadivar S, Belsito DV.
Occupational dermatitis in health care workers evaluated
for suspected allergic contact dermatitis. Dermat Contact
Atopic Occup Drug. 2015 Aug;26(4):177–83.
23. Skela-Savič B, Pesjak K, Hvalič-
Touzery S. Low back pain among nurses in Slovenian
hospitals: cross-sectional study. Int Nurs Rev. 2017 Apr
26;
24. Karahan A, Kav S, Abbasoglu A,
Dogan N. Low back pain: prevalence and associated risk
factors among hospital staff. J Adv Nurs. 2009
Mar;65(3):516–24.
25. Aghilinejad M, Ehsani AA, Talebi
A, Koohpayehzadeh J, Dehghan N. Ergonomic risk
factors and musculoskeletal symptoms in surgeons with
three types of surgery: Open, laparoscopic, and
microsurgery. Med J Islam Repub Iran. 2016;30:467.
26. Szeto GPY, Ho P, Ting ACW, Poon
JTC, Cheng SWK, Tsang RCC. Work-related
musculoskeletal symptoms in surgeons. J Occup Rehabil.
2009 Jun;19(2):175–84.
27. Wong A, Baker N, Smith L, Rosen
CA. Prevalence and risk factors for musculoskeletal
problems associated with microlaryngeal surgery: a
national survey. The Laryngoscope. 2014
Aug;124(8):1854–61.
28. Sari V, Nieboer TE, Vierhout ME,
Stegeman DF, Kluivers KB. The operation room as a
hostile environment for surgeons: physical complaints
during and after laparoscopy. Minim Invasive Ther Allied
Technol MITAT Off J Soc Minim Invasive Ther. 2010
Apr;19(2):105–9.
29. Ziegler S, Eckhardt G, Stöger R,
Machula J, Rüdiger HW. High prevalence of chronic
venous disease in hospital employees. Wien Klin
Wochenschr. 2003 Sep 15;115(15–16):575–9.
30. Niklason LT, Marx MV, Chan HP.
Interventional radiologists: occupational radiation doses
and risks. Radiology. 1993 Jun;187(3):729–33.
31. Marx MV, Niklason L, Mauger EA.
Occupational radiation exposure to interventional
radiologists: a prospective study. J Vasc Interv Radiol
JVIR. 1992 Nov;3(4):597–606.
32. Kuipers G, Velders XL, de Winter
RJ, Reekers JA, Piek JJ. Evaluation of the occupational
doses of interventional radiologists. Cardiovasc Intervent
Radiol. 2008 Jun;31(3):483–9.
33. Chida K, Kaga Y, Haga Y, Kataoka
N, Kumasaka E, Meguro T, et al. Occupational dose in
interventional radiology procedures. AJR Am J
Roentgenol. 2013 Jan;200(1):138–41.
34. Sánchez RM, Vano E, Fernández
JM, Rosales F, Sotil J, Carrera F, et al. Staff doses in
interventional radiology: a national survey. J Vasc Interv
Radiol JVIR. 2012 Nov;23(11):1496–501.
35. Kim TW, Jung JH, Jeon HJ, Yoon
KB, Yoon DM. Radiation Exposure to Physicians During
Interventional Pain Procedures. Korean J Pain. 2010
Mar;23(1):24–7.
36. Cappell MS. Accidental
occupational injuries to endoscopy personnel in a high-
volume endoscopy suite during the last decade:
mechanisms, workplace hazards, and proposed
remediation. Dig Dis Sci. 2011 Feb;56(2):479–87.
37. Pritt BS, Waters BL. Cutting
injuries in an academic pathology department. Arch
Pathol Lab Med. 2005 Aug;129(8):1022–6.
38. Cappell MS. Injury to endoscopic
personnel from tripping over exposed cords, wires, and
tubing in the endoscopy suite: a preventable cause of
potentially severe workplace injury. Dig Dis Sci. 2010
Apr;55(4):947–51.
39. Lee J-J, Kok S-H, Cheng S-J, Lin L-
D, Lin C-P. Needlestick and sharps injuries among dental
healthcare workers at a university hospital. J Formos Med
Assoc Taiwan Yi Zhi. 2014 Apr;113(4):227–33.
40. Park S, Jeong I, Huh J, Yoon Y, Lee
S, Choi C. Needlestick and sharps injuries in a tertiary
hospital in the Republic of Korea. Am J Infect Control.
2008 Aug;36(6):439–43.
41. Jayanth ST, Kirupakaran H,
Brahmadathan KN, Gnanaraj L, Kang G. Needle stick
injuries in a tertiary care hospital. Indian J Med Microbiol.
2009 Mar;27(1):44–7.
42. Sharma R, Rasania S, Verma A,
Singh S. Study of Prevalence and Response to Needle
Stick Injuries among Health Care Workers in a Tertiary
Care Hospital in Delhi, India. Indian J Community Med
Off Publ Indian Assoc Prev Soc Med. 2010 Jan;35(1):74–
7.
43. Wyżgowski P, Rosiek A, Grzela T,
Leksowski K. Occupational HIV risk for health care
Journal of Medical Sciences. April 15, 2021 - Volume 9 | Issue 3. Electronic - ISSN: 2345-0592
247
workers: risk factor and the risk of infection in the course
of professional activities. Ther Clin Risk Manag. 2016 Jun
14;12:989–94.
44. Practice I of M (US) C on EEHC in
N, Pope AM, Snyder MA, Mood LH. Environmental
Hazards for the Nurse as a Worker. National Academies
Press (US); 1995.
45. Duhault JL. Stress prevention and
management: a challenge for patients and physicians.
Metabolism. 2002 Jun;51(6 Suppl 1):46–8.
46. Burnout Proof – Physician Stress
Prevention on the App Store. Available from:
https://itunes.apple.com/us/app/burnout-proof-physician-
stress-prevention/id1016033599?mt=8
47. Lusk PG. Chemical eye injuries in
the workplace. Prevention and management. AAOHN J
Off J Am Assoc Occup Health Nurses. 1999
Feb;47(2):80-87-89.
48. Low Back Pain-Prevention.
Available from: http://www.webmd.com/back-
pain/tc/low-back-pain-prevention
49. Al-Otaibi ST. Prevention of
occupational Back Pain. J Fam Community Med.
2015;22(2):73–7.
50. Fishman SM, Smith H, Meleger A,
Seibert JA. Radiation safety in pain medicine. Reg Anesth
Pain Med. 2002 Jun;27(3):296–305.
51. Miller DL, Vañó E, Bartal G, Balter
S, Dixon R, Padovani R, et al. Occupational Radiation
Protection in Interventional Radiology: A Joint Guideline
of the Cardiovascular and Interventional Radiology
Society of Europe and the Society of Interventional
Radiology. Cardiovasc Intervent Radiol. 2010
Apr;33(2):230–9.
52. Durán A, Hian SK, Miller DL, Le
Heron J, Padovani R, Vano E. Recommendations for
occupational radiation protection in interventional
cardiology. Catheter Cardiovasc Interv Off J Soc Card
Angiogr Interv. 2013 Jul 1;82(1):29–42.
53. 5prevent.pdf. Available from:
http://www.who.int/occupational_health/activities/5prev
ent.pdf