Ieva Kaukėnaitė1, Ignas Etneris1
1Lithuanian University of Health Sciences, Academy of Medicine, Faculty of Medicine
Abstract
The use of psychotropic drugs for a variety of conditions is increasingly common, therefore understanding harmful adverse effects of psychotropic agents is crucial. Potentially, any psychotropic drug may lead to stuctural and functional ocular side effects. The most commonly described ones include changes in eye and eyelid movement, accommodative interference, increased risk of dry eye disease and acute angle closure glaucoma developement. Psychiatrists, ophthalmologists and patients should be aware of the risk of ophthalmologic adverse effects after initiation of psychotropic treatment. Usually psychotropic drug induced ophthalmologic adverse effects are rare, transient and reversible with no major consequences, but a more worrisome visual impairment might also occur. It is important to recognize patients who are susceptible to psychotropic drug induced ocular damage and use proper interventions to circumvent it. Due to the limited number of studies, further studies are needed to clarify the association of treatment with psychotropic drugs and the developement of ocular side effects and its mechanism of action.
Keywords: psychotropic drugs, adverse effects, ophthalmological adverse effects.
Journal of Medical Sciences. April 15, 2021 - Volume 9 | Issue 3. Electronic - ISSN: 2345-0592
248
Medical Sciences 2021 Vol. 9 (3), p. 248-256
Ophthalmologic adverse effects of psychotropic drugs
Ieva Kaukėnaitė
1
, Ignas Etneris
1
1
Lithuanian University of Health Sciences, Academy of Medicine, Faculty of Medicine
Abstract
The use of psychotropic drugs for a variety of conditions is increasingly common, therefore understanding
harmful adverse effects of psychotropic agents is crucial. Potentially, any psychotropic drug may lead to
stuctural and functional ocular side effects. The most commonly described ones include changes in eye and
eyelid movement, accommodative interference, increased risk of dry eye disease and acute angle closure
glaucoma developement. Psychiatrists, ophthalmologists and patients should be aware of the risk of
ophthalmologic adverse effects after initiation of psychotropic treatment. Usually psychotropic drug induced
ophthalmologic adverse effects are rare, transient and reversible with no major consequences, but a more
worrisome visual impairment might also occur. It is important to recognize patients who are susceptible to
psychotropic drug induced ocular damage and use proper interventions to circumvent it. Due to the limited
number of studies, further studies are needed to clarify the association of treatment with psychotropic drugs
and the developement of ocular side effects and its mechanism of action.
Keywords: psychotropic drugs, adverse effects, ophthalmological adverse effects.
Journal of Medical Sciences. April 15, 2021 - Volume 9 | Issue 3. Electronic - ISSN: 2345-0592
249
Oftalmologinės psichotropinių vaistų nepageidaujamos reakcijos
Ieva Kaukėnaitė
1
, Ignas Etneris
1
1
Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Medicinos fakultetas
Santrauka
Psichotropiniai vaistai yra dažnai vartojami įvairių būklių gydymui, todėl, didėjant jų vartojimui, svarbu
suprasti apie galimas žalingas nepageidaujamas reakcijas, kylančias juos vartojant. Visi psichotropiniai vaistai
gali sąlygoti struktūrinius ir funkcinius pokyčius akyse. Iš jų dažniausiai aprašomi yra akių ir akių vokų
judesių, akomodacijos sutrikimai, padidėjusi sausų akių sindromo ir ūmios uždaro kampo glaukomos rizika.
Psichiatrai, oftalmologai ir pacientai turėtų žinoti apie galimas nepageidaujamas reakcijas akims, galinčias
pasireikšti pradėjus gydymą psichotropiniais vaistais. Dažniausiai šios reakcijos pasireiškia retai, yra
trumpalaikės ir visiškai grįžtamos, tačiau galimas ir sunkus negrįžtamas regėjimo sutrikimas. Svarbus
pacientų, esančių rizikos grupėje, išaiškinimas, gebėjimas šias reakcijas atpažinti ir tinkamai jas valdyti.
Mokslinių tyrimų šia tema nėra daug, todėl reikalingos tolimesnės mokslinės studijos siekiant nustatyti
psichotropinių vaistų poveikį akims ir jo mechanizmus.
Raktažodžiai: psichotropiniai vaistai, nepageidaujamos reakcijos, oftalmologinės nepageidaujamos reakcijos.
Įvadas
Psichotropiniai vaistai yra vieni iš
dažniausiai skiriamų vaistų grupių, taip pat
stebima jų vartojimo augimo tendencija, siejama
su didėjančiu visuomenės informuotumu apie
psichinę sveikatą, mažėjančia psichikos sutrikimų
ir psichotropinių vaistų vartojimo stigmatizacija,
besiplečiančiais psichikos sutrikimų diagnostiniais
kriterijais [1]. Dažniausiai skiriamos
psichotropinių vaistų grupės yra antidepresantai
(AD) ir anksiolitikai, pastebimas itin ryškus
serotonino apykaitą veikiančių AD skyrimo
augimas. Didėjant psichotropinių vaistų
vartojimui galima tikėtis ir dažniau pasitaikančių
egsu šių vaistų vartojimu siejamų nepageidaujamų
reakcijų. Nepageidaujamų reakcijų pasireiškimas
arba jų baimė yra dažna priežastis, dėl kurios
pacientai nutraukia psichotropinių vaistų
vartojimą [2]. Akys yra antras organas po kepenų,
kuriame dažniausiai pasireiškia vaistų toksiškumo
požymiai, o nepageidaujamas reakcijas akims
potencialiai gali sukelti visi tiek sistemiškai, tik
vietiškai vartojami vaistai [3]. Nepageidaujamos
oftalmologinės reakcijos gali būti stebimos
vartojant ir psichotropinius vaistus, dažnai tai
siejama su šių vaistų anticholinerginiu poveikiu,
tačiau daugelio kylančių nepageidaujamų reakcijų
tikslūs mechanizmai nėra aiškūs [4]. Šios
Journal of Medical Sciences. April 15, 2021 - Volume 9 | Issue 3. Electronic - ISSN: 2345-0592
250
literatūros apžvalgos tikslas yra apžvelgti
dažniausiai vartojamų psichotropinių vaistų
grupių sukeliamas nepageidaujamas reakcijas
akims ir galimus jų atsiradimo mechanizmus.
Oftalmologinės neuroleptikų
nepageidaujamos reakcijos
Neuroleptikai, kitaip vadinami
antipsichotikais, veikia slopindami centrinę nervų
sistemą (CNS) ir šalindami psichiniams
sutrikimams būdingus simptomus: haliucinacijas,
kliedesius bei agresyvumą [5]. Šių vaistų poveikis
dažniausiai yra siejamas su jų gebėjimu blokuoti
dopamino D
2
receptorius galvos smegenyse, o dėl
šios priežasties palengvėja psichozei būdingi
simptomai. Tačiau jie taip pat antagonistiškai
veikia ir kitus svarbius receptorių tipus:
serotonino 5-HT
2
, α
1
adrenerginius, histamino H
1
ir muskarininius M cholinoreceptorius [6]. Dėl šių
receptorių blokavimo kyla nepageidaujamos
reakcijos, gali būti pažeidžiamos akies struktūros,
sutrikdyta akomodacija ir sukeliami nevalingi akių
judesiai [5,7].
Antipsichotiniai vaistai yra skirstomi į
dvi pagrindines grupes: tipinius ir atipinius
antipsichotikus. Vartojant tipinius neuroleptikus
nepageidaujamos reakcijos stebimos dažniau dėl
jiems būdingo mažo selektyvumo veikiant įvairius
receptorius [6]. Richa ir kitų apžvalgoje aprašoma,
kad tipiniai antipsichotikai gali sukelti akių vokų,
junginės ir ragenos pigmentaciją, o retais atvejais
- ragenos edemą, sąlygojančią negrįžtamą
regėjimo sutrikimą [7]. Tačiau dabartinėje
klinikinėje praktikoje dažniau vartojami atipiniai,
arba naujosios kartos, antipsichotikai,
pasižymintys mažesne nepageidaujamų reakcijų
rizika ir geresniu veiksmingumu nei jų pirmtakai
[8].
Dopamino D
2
receptorių blokavimas
gali lemti ūmų ekstrapiramidinių simptomų (EPS)
pasireiškimą, kurių metu galimos ūmios
distonijos, pasireiškiančios nevalingais akių ir
akių vokų judesiais [5,9]. Okulogirinė krizė yra
viena iš distoninių reakcijų, galinčių pasireikšti
pavartojus antipsichotikų. Jos metu stebimas
nevalingas akių nuokrypis į vieną pusę, paprastai į
viršų, kuris gali būti skausmingas, trukti kelias
valandas. Ši būklė nėra pavojinga žmogaus
sveikatai, tačiau gali sukelti nepatogumo jausmą ir
susirūpinimą [10]. Taip pat vienas iš EPS gali būti
blefarospazmas, kylantis dėl nevalingų žiedinio
akies raumens susitraukimų. Šios distonijos metu
stebimas akių vokų virpėjimas, padažnėjęs
mirksėjimas, kartu gali būti jaučiamas deginimo
pojūtis, akies sausumas ir fotofobija [11]. Svarbu
pažymėti, kad vartojant atipinius antipsichotikus
ši būklė pastebima labai retai [12].
Anticholinerginiu poveikiu
pasižymintys vaistai, tokie kaip klozapinas [5],
gali paralyžuoti krumplyno raumenį ir tokiu būdu
slopinti akies akomodaciją, sukelti fotofobiją bei
padidinti riziką išsivystyti uždaro kampo
glaukomai pacientams, kurie dėl akies anatominių
ypatumų turi tam polinkį [7,13]. Taip pat
pastebėta, kad klozapinas slopina junginėje
esančių liaukų ir ašarų liaukos sekreciją,
blokuodamas muskarino-3 (M
3
) receptorius. Dėl
šios priežasties didėja rizika išsivystyti sausų akių
sindromui (SAS) [14]. Jeigu ši nepageidaujama
reakcija nėra koreguojama ir jos eiga tampa lėtine,
galimi ragenos pažeidimai, kurie didina infekcijų,
regos sutrikimo išsivystymo riziką [15].
Journal of Medical Sciences. April 15, 2021 - Volume 9 | Issue 3. Electronic - ISSN: 2345-0592
251
Verta paminėti, kad didžioji dalis
oftalmologinių neuroleptikų nepageidaujamų
reakcijų yra retos, trumpalaikės ir dažnai visiškai
grįžtamos [9]. Nepaisant to, svarbu gebėti šias
reakcijas atpažinti ir įvertinti jų atsiradimo riziką,
kadangi tai gali turėti įtakos pacientų norui toliau
vartoti šiuos medikamentus [12].
Oftalmologinės antidepresantų
nepageidaujamos reakcijos
Antidepresantai (AD) yra
psichotropiniai vaistai, vartojami depresijai,
fobiniams nerimo, obsesiniams kompulsiniams,
valgymo, potrauminio streso, somatoforminiams
sutrikimams gydyti [5]. Jie veikia CNS
neurotransmiterių apykaitą keliais mechanizmais:
blokuodami atgalinį serotonino ir/arba
noradrenalino įsiurbimą į presinapsinį neuroną,
slopindami monoaminoksidazės aktyvumą
presinapsėje, taip pat antagonistiškai veikdami
presinapsinius receptorius, reguliuojančius
neurotransmiterių išskyrimą į sinapsinį plyšį.
Didelės tarptautinės studijos, atliktos Azijos
šalyse, rezultatai atspindi, kad selektyvios
serotonino reabsorbcijos inhibitoriai (SSRI) yra
dažniausiai skiriama AD grupė ir šie vaistai yra
skiriami vis dažniau, taip pat nustatyta tendencija,
rodanti, kad tricikliai antidepresantai (TCA) yra
skiriami vis rečiau [16]. Apie TCA sukeliamus
nepageidaujamus poveikius akims daug duomenų
nėra, aprašomi atskiri klinikiniai atvejai.
Dažniausiai nepageidaujamos reakcijos siejamos
su anticholinerginiu TCA poveikiu: juos vartojant
gali sumažėti ašarų sekrecija, sutrikti
akomodacija, taip pat aprašomi uždaro kampo
glaukomos atvejai [7].
Dėl plačiai paplitusio SSRI vartojimo,
duomenų apie jų sukeliamas nepageidaujamas
reakcijas yra daugiausia. Zhang ir kitų atliktame
moksliniame tyrime nustatyta, kad tiriamųjų,
kuriems buvo skirtas gydymas SSRI grupės AD,
ašarose serotonino koncentracija buvo didesnė,
nei tiriamųjų, priklausiusių placebo grupei [17].
Dėl padidėjusios serotonino koncentracijos
ašarose buvo pažeistas ragenos epitelio barjeras,
kilo uždegiminės reakcijos ir ląstelių apoptozė
akies paviršiuje. Dėl šių priežasčių vartojant SSRI
pasunkėjo SAS būdingi simptomai. Kocer su
bendraautoriais atliko tyrimą, kuriame vertino
SAS pasireiškimą tarp AD vartotojų [18]. Į jų
tyrimą buvo įtraukti tiriamieji, bent 4 savaites
vartoję escitalopramą, duloksetiną arba
venlafaksiną. Nustatyta, kad tiriamųjų, vartojusių
AD, ašarų sekreciją atspindinčių tyrimų rezultatai
buvo prastesni nei į kontrolinę grupę įtrauktų
tiriamųjų, kurie nebuvo vartoję AD. Ryšys tarp
vaistų dozių, vaistų vartojimo trukmės ir ašarų
sekrecijos tyrimų rezultatų nebuvo nustatytas.
AD vartojimo reikšmė glaukomos
išsivystymui nėra iki galo aiški, o mokslinių
tyrimų rezultatai yra gan prieštaringi. Wang su
bendraautoriais atliktoje meta-analizėje buvo
siekiama nustatyti ryšį tarp SSRI ir serotonino ir
noradrenalino reabsorbcijos inhibitorių (SNRI)
vartojimo ir glaukomos [19]. Nebuvo nustatytas
statistiškai reikšmingas ryšys tarp šių vaistų
vartojimo ir glaukomos išsivystymo, o SSRI
vartojimas buvo susijęs su mažesne pirminės
atviro kampo glaukomos rizika. SSRI ir SNRI
vartojusiems tiriamiesiems buvo nustatytas
mažesnis akispūdis ir didesnis vyzdžio diametras
nei tiriamiesiems, negydytiems AD. AD midriazę
Journal of Medical Sciences. April 15, 2021 - Volume 9 | Issue 3. Electronic - ISSN: 2345-0592
252
gali sukelti veikdami adrenerginę arba
serotoninerginę sistemas. Nors pati midriazė
glaukomos nesukelia, tačiau ji gali sąlygoti
glaukomos atsiradimą kartu esant ir kitiems
rizikos veiksniams, tokiems kaip siauras priekinės
kameros kampas, sekli priekinė kamera ir kt.
Verta pažymėti, kad į meta-analizę įtrauktų tyrimų
heterogeniškumas buvo didelis, todėl norint
patikimai nustatyti AD vartojimo ir glaukomos
ryšį bei jo mechanizmą reikalingos tolimesnės
studijos.
Fu su bendraautoriais atliktoje meta-
analizėje buvo nustatytas stiprus ryšys tarp SSRI,
SNRI bei TCA vartojimo ir kataraktos
išsivystymo [20]. Manoma, kad toks poveikis
galimas dėl padidėjusios serotonino
koncentracijos, kuri gali turėti įtakos lęšiuko
skaidrumui, arba dėl akispūdžio pokyčių, kurie
galimi vartojant AD. Didelis šios meta-analizės
trūkumas yra taip pat didelis joje vertintų studijų
duomenų heterogeniškumas, todėl siekiant
patikimai nustatyti ryšį tarp AD vartojimo ir
kataraktos išsivystymo reikalingi tolimesni
moksliniai tyrimai. Mantel su bendraautoriais
atliktame tyrime nustatyta, kad tiriamųjų, sirgusių
neovaskuline amžine geltonosios dėmės
degeneracija (nAGDD) ir gydytų kraujagyslių
endotelio augimo faktoriaus (KEAF) inhibitorių
injekcijomis į stiklakūnį bei vartojusių AD, akyse
statistiškai reikšmingai dažniau nustatytas
tinklainės pigmentinio epitelio (TPE) atšokimas
[21]. AD vartojimas buvo susijęs su didesniu
reikalingu KEAF inhibitorių intravitrealinių
injekcijų skaičiumi, taip pat didesniu centrinės
tinklainės storiu ir TPE aukščiu 3 gydymo mėnesį.
Manoma, kad sergant depresija ir skiriant gydymą
AD padidėja KEAF ekspresija ir gali padidėti
eksudacinis nAGDD aktyvumas.
Oftalmologinės nuotaikos
stabilizatorių nepageidaujamos reakcijos
Dažnai dar vadinami normotimikais,
nuotaikos stabilizatoriai dažniausiai skiriami
sergant bipoliniu afektiniu sutrikimu: kaip
prevencinė priemonė, apsauganti nuo afektinių
fazių kaitos, ir kaip vieni pagrindinių vaistų
gydant ūmius manijos epizodus. Šiai
medikamentų grupei priklauso litis ir vaistai nuo
epilepsijos (VNE) (valproinė rūgštis,
karbamazepinas, topiramatas) [5,22].
Nors pirmą kartą bipolinio sutrikimo
gydymui litis buvo panaudotas prieš daugiau nei
50 metų, iki šiol jis išlieka pirmo pasirinkimo
nuotaikos stabilizatorius ilgalaikei manijos ar
depresijos epizodų recidyvų profilaktikai ar esant
šių būklių paūmėjimui [23]. Tačiau šis vaistas yra
siejamas su daugybe nepageidaujamų reakcijų,
kurios gali pažeisti ir akies struktūras bei regą.
Park su bendraautoriais literatūros apžvalgoje
aprašoma, kad litis gali sumažinti ašarų liaukos
sekreciją, taip padidindamas riziką išsivystyti
SAS, taip pat gali sukelti fotofobiją, egzoftalmą,
vertikalų nistagmą, sunkiąją miasteniją, kurios
metu galima ptozė ir diplopija, bei regos nervo
disko paburkimą [24]. Pasireiškiant bet kuriai
ličiui būdingai nepageidaujamai reakcijai, svarbu
įvertinti tolimesnio šio vaisto skyrimo naudos ir
žalos santykį bei pasirinkti tinkamas atitinkamų
būklių korekcines priemones.
VNE oftalmologines nepageidaujamas
reakcijas sukelia retai. Matthew ir kiti atliko
mokslinį tyrimą, kuriame vertino anatominius ir
Journal of Medical Sciences. April 15, 2021 - Volume 9 | Issue 3. Electronic - ISSN: 2345-0592
253
funkcinius akių pokyčius tiriamiesiems,
vartojusiems valproinę rūgštį arba karbamazepiną
[25]. Reikšmingų skirtumų tarp tiriamųjų,
vartojusių skirtingus medikamentus, nebuvo
nustatyta. Abiejų grupių tiriamiesiems pasireiškė
spalvinio matymo sutrikimai, galimai kylantys dėl
toksinio vaistų poveikio sąlygotų pakitimų
tinklainėje, tačiau statistiškai reikšmingų regėjimo
funkcijų pokyčių tiriamiesiems, vartojusiems
VNE, nebuvo nustatyta. Totan ir kitų atliktame
moksliniame tyrime, buvo siekiama įvertinti
valproinės rūgšties vartojimo saugumą
pacientams, sergantiems pigmentiniu retinitu [26].
Nors reikšmingų regėjimo aštrumo ir akipločio
pokyčių nebuvo nustatyta, atlikus daugiažidininę
elektroretinografiją, buvo stebėtas kai kurių
tyrimo parametrų sumažėjimas. Tačiau kitame
moksliniame tyrime, kuriame buvo palyginti akių
ligomis nesergančių tiriamųjų, vartojusių
valproininę rūgštį ir šių vaistų nevartojusių
tiriamųjų elektroretinografijos duomenys,
skirtumas nebuvo nustatytas. Taigi, VNE poveikis
tinklainei nėra iki galo aiškus, reikalingos
tolimesnės mokslinės studijos siekiant nustatyti
šių vaistų saugumą, ypač pacientams, sergantiems
tinklainės ligomis.
Vertinant naujosios kartos VNE
topiramato vartojimo saugumą, pastebėta, kad jis
didina uždaro kampo glaukomos riziką
(koreguotas šansų santykis 2,59), ypač jaunesnių
nei 50 m. tiriamųjų grupėje (koreguotas šansų
santykis 5,3), lyginant su kontroline tiriamųjų
grupe. Manoma, kad tokio poveikio mechanizmas
galėtų būti siejamas su gyslainės efuzija arba
vyzdžio išsiplėtimu [27]. Taip pat aprašomi
atvejai, kai pacientams, vartojusiems topiramatą,
pasireiškė ūmi miopija, skleritas, akipločio
defektai, uveitas [28].
Oftalmologinės anksiolitikų
nepageidaujamos reakcijos
Anksiolitikai yra nerimą šalinantys
medikamentai, iš kurių pačiausiai vartojami
benzodiazepinai (BZD) [5]. Jie sustiprina gama
aminosviesto rūgšties (GASR), vieno iš
slopinančių neuromediatorių smegenyse, poveikį,
o kliniškai sąlygoja anksiolitinį, sedacinį,
prieštraukulinį, miorelaksacinį, migdomajį bei
vegetotropinį poveikius. Dėl tokio veikimo
mechanizmo vartojant BZD galima stebėti
pakitusius akių judesius. Studijose su gyvūnais
nustatyta, kad GASR-erginės skaidulos, kurios
projektuojasi nuo uodeguotojo branduolio iki
juodosios medžiagos tinklinės dalies ir nuo
juodosios medžiagos iki viršutinio keturkalnio
kalnelio yra svarbios formuojantis sakadiniams
akių judesiams [29]. Studijų su sveikais
tiriamaisiais metu nustatyta, kad didžiausias
sakadinių judesių greitis sumažėja vartojant tokius
BZD kaip diazepamas, lorazepamas, midazolamas
ir tenazepamas bei jų metabolitus. Tikėtina, kad
toks poveikis pasireiškia dėl GASR receptorių
agonizmo. Toks pats BZD poveikis nustatytas ir
sekamiesiems akių judesiams. Šis poveikis yra
pastebimas jau po vienos dozės ir yra nuo dozės
priklausomas. Vartojant BZD pailgėja ir abiejų šių
tipų akių judesių latentiškumas bei sumažėja
tikslumas, nors duomenų apie šiuos poveikius yra
mažiau nei apie poveikį didžiausiam akių judesių
greičiui. Wilkinson su bendraautoriais nustatė, kad
akių vokų judesių parametrai taip pat kinta
pavartojus BZD, o pasitelkiant jų vertinimą
Journal of Medical Sciences. April 15, 2021 - Volume 9 | Issue 3. Electronic - ISSN: 2345-0592
254
galima tiksliai aptikti dėmesio sutelkimo klaidas
[30]. Jų atlikto tyrimo metu akių vokų judesiai
vertinti atliekant psichomotorinio budrumo
užduotis ir vairavimo simuliaciją prieš ir po 20 mg
temazepamo skyrimo. Tokie akių vokų judesių
parametrai kaip mirksnio trukmė, laikas, praleistas
užmerktomis akimis, didžiausios judesio
amplitudės ir didžiausio greičio santykis akies
užmerkimo fazėje pailgėjo po temazepamo
pavartojimo, o vertinant šiuos parametrus buvo
galima patikimai nustatyti BZD sukeltą
psichomotorinį sutrikimą.
Japonijoje atliktos didelės studijos,
kurioje retrospektyviai vertinti pacientų, kuriems
nustatytas blefarospazmas, klinikiniai duomenys,
metu 32,2 % tiriamųjų prieš blefarospazmo
pasireiškimą vartojo anksiolitikų [31]. Dažniausiai
vartoti vaistai buvo etizolamas, zolpidemas ir
brotizolamas. Laikotarpis nuo gydymo
anksiolitikais pradžios iki simptomų pasireiškimo
buvo labai įvairus: nuo mažiau nei 1 mėnesio iki
daugiau nei 20 metų. Nors iš šiame tyrime
pateikiamų duomenų sudėtinga vertinti sąsajas
tarp blefarospazmo pasireiškimo ir anksiolitikų
vartojimo, 26 % tiriamujų blefarospazmo
simptomai pagerėjo sėkmingai nutraukus
anksiolitinių vaistų vartojimą ir geresni rezultatai
stebėti tiriamųjų, kurie anksiolitikus vartojo
trumpiau, grupėje.
Dėl BZD būdingo raumenis
atpalaiduojančio poveikio, šie vaistai gali sąlygoti
pokyčius rainelėje esančiame vyzdžio
sutraukiamajame raumenyje, kuris formuoja
priekinės kameros kampą [4]. Dėl šios priežasties
BZD yra kontraindikuotini pacientams,
sergantiems ūmia uždaro kampo glaukoma
(ŪUKG). Tačiau mokslinių tyrimų, kuriuose
analizuojamas BZD vartojimo ir ŪUKG ryšys,
nėra daug. Atvejo-konrolės tyrime, atliktoje
senyvo amžiaus korėjiečių populiacijoje buvo
siekiama nustatyti ryšį tarp BZD vartojimo ir
ŪUKG pasireiškimo. Nustatyta, kad ŪUKG
rizikos padidėjimas buvo susijęs su naujai pradėtu
BZD vartojimu tiriamiesiems, kurie BZD iki tol
nevartojo vienerius metus [32]. Kitoje, taip pat
Pietų Korėjoje atliktoje studijoje, nustatyta, kad
tiriamiesiems, vartojusiems BZD 30 dienų
laikotarpiu iki ŪUKG diagnozės nustatymo,
ŪUKG rizika padidėjo 1,4 karto [33]. Rizika tarp
trumpo ir ilgo veikimo BZD buvo panaši. Tarp
trumpo veikimo BZD ji buvo didžiausia vartojant
bromazepamą, triazolamą, lorazepamą,
tofisopamą ir alprazolamą, o tarp ilgo veikimo
BZD tik flunitrazpamas ir diazepamas buvo
statistiškai reikšmingai susiję su ŪUKG rizikos
padidėjimu. Didžiausia ŪUKG rizika nustatyta
tiriamiesiems, priklausiusiems 65-64 metų ir 40-
64 metų amžiaus grupėms.
Intraoperacinis suglebusios rainelės
sindromas (angl. Intraoperative floppy iris
syndrome (IFIS)) yra apibūdinamas kaip rainelės
stromos suglebimas, sąlygojantis rainelės
bangavimą, tendenciją rainelės prolapsui
chirurginių incizijų metu bei progresuojančią
intraoperacinę vyzdžio konstrikciją ir dažniausiai
siejamas su α-blokatorių vartojimu, tačiau
Chatziralli ir kitų atliktame moksliniame tyrime
vertintas ir kitų vaistų poveikis IFIS atsiradimui
[34]. Jame nustatyta, kad BZD vartojimas buvo
statistiškai reikšmingai susijęs IFIS pasireiškimu.
Todėl siekiant nustatyti oftalmologinių chirurginių
Journal of Medical Sciences. April 15, 2021 - Volume 9 | Issue 3. Electronic - ISSN: 2345-0592
255
intervencijų riziką gali būti svarbus BZD
vartojimo įvertinimas.
Išvados
Oftalmologinės nepageidaujamos
reakcijos gali pasireikšti vartojant visų
psichotropinių vaistų grupių vaistus.
Psichotropinių vaistų vartojimas gali sąlygoti
įvairius struktūrinius ir funkcinius pakitimus
akyse, iš kurių dažniausiai aprašomi yra akių ir
akių vokų judesių, akomodacijos sutrikimai,
padidėjusi SAS ir ŪUKG rizika. Nors
psichotropinių vaistų sukeliamos oftalmologinės
nepageidaujamos reakcijos stebimos retai, yra
trumpalaikės ir dažnai visiškai grįžtamos, didėjant
psichotropinių vaistų vartojimui galima tikėtis,
kad jos pasireikš vis dažniau. Dėl šios priežasties
yra svarbus oftalmologų ir psichiatrų
bendradarbiavimas, pacientų, esančių rizikos
grupėje, išaiškinimas, gebėjimas šias reakcijas
atpažinti ir tinkamai jas valdyti. Verta pažymėti,
kad mokslinių tyrimų šia tema nėra daug,
tiriamųjų imtys taip pat nėra didelės, o jų
rezultatai gan prieštaringi, todėl yra reikalingi
tolimesni didelių apimčių moksliniai tyrimai
siekiant nustatyti psichotropinių vaistų poveikį
akims.
Literatūra
1. Stephenson CP, Karanges E, McGregor IS.
Trends in the utilisation of psychotropic
medications in Australia from 2000 to 2011.
Aust N Z J Psychiatry 2013; 47: 74–87.
2. Goldberg JF, Ernst CL. Core concepts
involving adverse psychotropic drug effects:
assessment, implications, and management.
Psychiatric Clin North Am 2016; 39: 375–89.
3. Li J, Tripathi RC, Tripathi BJ. Drug-induced
ocular disorders. Drug Saf 2008; 31: 127–41.
4. Malone DA, Camara EG, Krug JH.
Ophthalmologic effects of psychotropic
medications. Psychosomatics 1992; 33: 271–7.
5. Šiurkutė A. Klinikinės psichofarmakoterapijos
pagrindai. Vilnius: Vilniaus universiteto
leidykla, 2018.
6. Stepnicki P, Kondej M, Kaczor AA. Current
concepts and treatments of schizophrenia.
Molecules 2018; 23: 2087.
7. Richa S, Yazbek JC. Ocular adverse effects of
common psychotropic agents: a review. CNS
Drugs 2010; 24: 501–26.
8. Jeon SW, Kim YK. Unresolved issues for
utilization of atypical antipsychotics in
schizophrenia: antipsychotic polypharmacy
and metabolic syndrome. Int J Mol Sci 2017;
18: 2174.
9. Fraunfelder FT, Fraunfelder FW. Drug-
induced ocular side effects. 8th ed. London:
Elsevier, 2021.
10. Barow E, Schneider SA, Bhatia KP, Ganos C.
Oculogyric crises: etiology, pathophysiology
and therapeutic approaches. Parkinsonism
Relat Disord. 2017; 36: 3–9.
11. Defazio G, Hallett M, Jinnah HA, Conte A,
Berardelli A. Blepharospasm 40 years later.
Mov Disord 2017; 32: 498–509.
12. Arora T, Maharshi V, Rehan HS, Nagar P.
Blepharospasm: an uncommon adverse effect
caused by long-term administration of
olanzapine. J Basic Clin Physiol Pharmacol
2017; 28: 85–7.
13. Aronson JK. Meyler’s Side Effects of Drugs.
16
th
ed. Oxford: Elsevier, 2016.
14. Ceylan E, Ozer MD, Yilmaz YC, Kartal B,
Yildiz Ekinci D, Cinici E, Ceylan NA. The
ocular surface side effects of an anti-psychotic
drug, clozapine. Cutan Ocul Toxicol 2016; 35:
62–6.
15. Tsubota K, Pflugfelder SC, Liu Z, Baudouin C,
Kim HM, Messmer EM, Kruse F, Liang L,
Carreno-Galeano JT, Rolando M, et al.
Defining dry eye from a clinical perspective.
Int J Mol Scim 2020; 21: 1–24.
16. Chee KY, Tripathi A, Avasthi A, Chong MY,
Journal of Medical Sciences. April 15, 2021 - Volume 9 | Issue 3. Electronic - ISSN: 2345-0592
256
Sim K, Yang SY, Glover S, Xiang YT, Si TM,
Kanba S, et al. International study on
antidepressant prescription pattern at 40 major
psychiatric institutions and hospitals in Asia: a
10-year comparison study. Asia Pac Psychiatry
2015; 7: 366–74.
17. Zhang X, Yin Y, Yue L, Gong L. Selective
serotonin reuptake inhibitors aggravate
depression-associated dry eye via activating
the NF-jB pathway. Investig Ophthalmol Vis
Sci 2019; 60: 407–19.
18. Kocer E, Kocer A, Ozsutcu M, Dursun AE,
Kirpinar I. Dry eye related to commonly used
new antidepressants. J Clin Psychopharmacol
2015; ;35: 411–3.
19. Wang HY, Tseng PT, Stubbs B, Carvalho AF,
Li DJ, Chen TY, Lin PY, Hsueh YT, Chen YZ,
Chen YW, et al. The risk of glaucoma and
serotonergic antidepressants: a systematic
review and meta-analysis. J Affect Disord
2018; 241: 63–70.
20. Fu Y, Dai Q, Zhu L, Wu S. Antidepressants
use and risk of cataract development: a
systematic review and meta-analysis. BMC
Ophthalmol 2018; 18: 31.
21. Mantel I, Zola M, Mir O, Gaillard R, Behar-
Cohen F. Antidepressant medication and
ocular factors in association with the need for
anti-VEGF retreatment in neovascular age-
related macular degeneration. Br J Ophthalmol
2019; 103: 811–5.
22. Shim IH, Woo YS, Kim MD, Bahk WM.
Antidepressants and mood stabilizers: novel
research avenues and clinical insights for
bipolar depression. Int J Mol Sci 2017; 18:
2406.
23. Won E, Kim YK. An oldie but goodie: lithium
in the treatment of bipolar disorder through
neuroprotective and neurotrophic mechanisms.
Int J Mol Sci 2017; 18: 2679.
24. Park JSY, Sharma RA, Sharma V. Ophthalmic
adverse effects of lithium. Int Clin
Psychopharmacol 2020; 35: 69–73.
25. Matthew TJH, Tharakan J, Tai E, Hussein A.
Study of visual function in adult epileptic
patients on sodium valproate or carbamazepine
monotherapy. Cureus 2019; 11: e4553.
26. Totan Y, Guler E, Yuce A, Dervisogullari M.
The adverse effects of valproic acid on visual
functions in the treatment of retinitis
pigmentosa. Indian J Ophthalmol 2017; 65:
984–8.
27. Symes RJ, Etminan M, Mikelberg FS. Risk of
angle-closure glaucoma with bupropion and
topiramate. JAMA Ophthalmol 2015; 133:
1187–9.
28. Miguel A, Henriques F, Azevedo LF, Pereira
AC. Ophthalmic adverse drug reactions to
systemic drugs: a systematic review.
Pharmacoepidemiol Drug Saf 2014; 23: 221–
33.
29. Reilly JL, Lencer R, Bishop JR, Keedy S,
Sweeney JA. Pharmacological treatment
effects on eye movement control. Brain Cogn
2008; 68: 415–35.
30. Wilkinson VE, Jackson ML, Westlake J,
Stevens B, Barnes M, Cori J, Swann P,
Howard ME. Assessing the validity of eyelid
parameters to detect impairment due to
benzodiazepines. Hum Psychopharmacol 2020;
35: e2723.
31. Wakakura M, Yamagami A, Iwasa M.
Blepharospasm in Japan: a clinical
observational study from a large referral
hospital in Tokyo. Neuro-Ophthalmology
2018; 42: 275–83.
32. Park MY, Kim WJ, Lee E, Kim C, Son SJ,
Yoon JS, Kim W, Namkoong K. Association
between use of benzodiazepines and
occurrence of acute angle-closure glaucoma in
the elderly: a population-based study. J
Psychosom Res 2019; 122: 1–5.
33. Kim WJ, Li J, Oh IS, Song I, Lee E,
Namkoong K, Shin JY. Benzodiazepine use
and risk of acute angle-closure glaucoma: a
population-based case-crossover study. Drug
Saf 2020; 43: 539–47.
34. Chatziralli IP, Peponis V, Parikakis E,
Maniatea A, Patsea E, Mitropoulos P. Risk
factors for intraoperative floppy iris syndrome:
a prospective study. Eye 2016; 30: 1039–44