https://doi.org/10.53453/ms.2026.5.1
Postpartum depression – risk factors, diagnostic and treatment
options – a literature review
Viltė Bijanskytė
1
, Rugilė Mačiulaitytė-Tamulienė
1
, Gabrielė Adomavičiūtė
2
1
Faculty of Medicine, Lithuanian University of Health Sciences, Kaunas, Lithuania
2
Psychiatry Clinic at Lithuanian University of Health Sciences, Kaunas, Lithuania
Abstract
Introduction. Postpartum depression is a common mental health disorder, characterized by persistent sadness,
anxiety, and impaired daily functioning. Therefore, early diagnosis using the Edinburgh Postnatal Depression Scale,
as well as comprehensive treatment, are essential to ensure family well-being.
Aim. To analyze recent scientific research and assess the risk factors, symptoms, diagnostic principles, and latest
treatment options of postpartum depression.
Methods. A literature review was conducted in the PubMed database using keywords. Articles included in the review
were published in English within a 10-year period (2016–2026) and addressed postpartum depression risk factors,
symptoms, diagnostic principles and treatment options.
Results. Postpartum depression is a disorder influenced by biological, psychological, and social factors. Maternal
illness during pregnancy, mental health disorders, and negative birth experiences, significantly increase the risk of
postpartum depression, while social isolation and financial difficulties further exacerbate it. Symptoms include
emotional, cognitive, and physical manifestations, and their severity and course can vary individually. The Edinburgh
Postnatal Depression Scale, recognized worldwide, is used for diagnosis. Treatment is comprehensive, involving both
non-pharmacological and pharmacological interventions. Among pharmacological interventions, neuroactive
steroids—brexanolone and zuranolone—are used, while cognitive behavioral therapy represents a non-
pharmacological approach.
Conclusions. Women with a history of mental disorders, complications during pregnancy and childbirth, and a lack
of social support are at the highest risk for postpartum depression. The Edinburgh Postnatal Depression Scale is used
for diagnosis, while neuroactive steroids and psychotherapy are used for treatment.
Keywords: postpartum depression; postnatal depression; epidemiology; risk factors; Edinburgh Postnatal Depression
Scale; treatment.
Journal of Medical Sciences. 25 May, 2026 - Volume 14 | Issue 3. Electronic - ISSN: 2345-0592
Medical Sciences 2026 Vol. 14 (3), p. 2-8, https://doi.org/10.53453/ms.2026.5.1
2
Pogimdyminės depresijos rizikos veiksniai, diagnostikos ir gydymo
galimybės
Viltė Bijanskytė
1
, Rugilė Mačiulaitytė-Tamulienė
1
, Gabrielė Adomavičiūtė
2
1
Medicinos fakultetas, Lietuvos Sveikatos Mokslų Universitetas, Kaunas, Lietuva
2
Psichiatrijos klinika, Lietuvos Sveikatos Mokslų Universiteto Ligoninė Kauno Klinikos, Kaunas, Lietuva
Santrauka
Įvadas. Pogimdyminė depresija – tai dažnas pogimdyminiu laikotarpiu pasireiškiantis psichikos sveikatos sutrikimas,
kuriam būdinga užsitęsęs liūdesys, nerimas, energijos stoka ir sutrikęs kasdieninis funkcionavimas. Todėl ankstyva
diagnostika, naudojant Edinburgo pogimdyminės depresijos skalę, bei kompleksinis gydymas yra būtini siekiant
užtikrinti šeimos gerovę.
Tyrimo tikslas. Išanalizuoti naujausius mokslinius tyrimus ir įvertinti pogimdyminės depresijos rizikos veiksnius,
simptomus, diagnostikos principus bei šiuolaikines gydymo galimybes.
Metodai. Literatūros apžvalga buvo atlikta vykdant mokslinių publikacijų paiešką PubMed duomenų bazėje,
naudojant reikiamus raktinius žodžius. Į apžvalgą įtraukti straipsniai anglų kalba, publikuoti 10 metų laikotarpiu
(2016–2026), kuriuose nagrinėjami pogimdyminės depresijos rizikos veiksniai, simptomai, diagnostika ir gydymo
galimybės.
Rezultatai. Pogimdyminė depresija yra sutrikimas, kuriam įtaką daro biologiniai, psichologiniai ir socialiniai
veiksniai. Motinos ligos nėštumo metu, psichikos sutrikimai bei neigiamos gimdymo patirtys, reikšmingai didina
pogimdyminės depresijos riziką, o socialinė izoliacija ir finansiniai sunkumai ją dar labiau sustiprina. Pogimdyminės
depresijos simptomai apima emocines, kognityvines ir fizines išraiškas, o jų sunkumas ir eiga kiekvienai moteriai gali
skirtis individualiai. Diagnostikai naudojama visame pasaulyje pripažinta Edinburgo pogimdyminės depresijos skalė.
Pogimdyminės depresijos gydymas yra kompleksinis, apimantis nemedikamentines ir medikamentines priemones. Iš
medikamentinių priemonių naudojami neuroaktyvieji steroidai – breksanolonas ir zuranolonas, o iš nemedikamentinių
– kognityvinė elgesio terapija.
Išvados. Pogimdyminės depresijos didžiausią riziką patiria moterys su psichikos sutrikimų anamneze, nėštumo ir
gimdymo komplikacijomis ir socialinio palaikymo stoka. Diagnostikai naudojama Edinburgo pogimdyminės
depresijos skalė, o gydymui – neuroaktyvieji steroidai ir psichoterapija.
Raktažodžiai: pogimdyminė depresija, epidemiologija, rizikos veiksniai, Edinburgo pogimdyminės depresijos skalė,
gydymas.
Journal of Medical Sciences. 25 May, 2026 - Volume 14 | Issue 3. Electronic - ISSN: 2345-0592
3
1. Įvadas
Pogimdyminė depresija – tai dažnas pogimdyminiu
laikotarpiu pasireiškiantis psichikos sveikatos
sutrikimas, kuriam būdinga užsitęsęs liūdesys,
nerimas, energijos stoka ir sutrikęs kasdieninis
funkcionavimas. Priešingai nei trumpalaikė
,,motinystės melancholija”, pogimdyminė depresija
pasižymi sunkesniais, ilgiau trunkančiais simptomais,
kurie gali neigiamai paveikti motinos ir kūdikio
tarpusavio ryšį bei jo kognityvinę, socialinę ar fizinę
raidą [1]. Epidemiologiniai duomenys rodo, kad
pogimdyminės depresijos paplitimas pasaulyje siekia
17,22 proc. [2]. Lietuvoje atliktų tyrimų rezultatai
rodo, kad kliniškai reikšmingi simptomai pasireiškė
13,3 proc. moterų, o dar 41,4 proc. atvejų šis
sutrikimas buvo įtariamas [3]. Negydomas sutrikimas
ne tik prastina motinos gyvenimo kokybę, bet ir 1,77
karto padidina kūdikio socialinės, kalbos ir motorikos
raidos vėlavimo riziką, todėl ankstyva diagnostika,
naudojant Edinburgo pogimdyminės depresijos skalę,
bei kompleksinis gydymas yra būtini siekiant
užtikrinti šeimos gerovę [4].
2. Metodika
Literatūros apžvalgai mokslinių straipsnių paieška
vykdyta naudojantis PubMed sveikatos informacijos
duomenų baze. Šiam darbui buvo panaudoti anglų
kalba parašyti straipsniai, kurie publikuoti 2016-2026
metais. Straipsnių atrankai buvo pasitelkti raktiniai
žodžiai ir jų kombinacijos anglų kalba: „pogimdyminė
depresija“, „pogimdyminės depresijos rizikos
veiksniai“, „pogimdyminės depresijos diagnostika“,
„pogimdyminės depresijos simptomai“,
„pogimdyminės depresijos gydymas“. Straipsnių
atranka buvo vykdoma naudojantis PRISMA gairėmis.
Pirmiausia buvo atmesti straipsniai, parašyti ne anglų
kalba, senesni nei 10 metų. Vėliau straipsniai buvo
nagrinėjami atsižvelgiant į jų pavadinimą ir santrauką,
atmesti straipsniai, kurie neatitiko mokslinės
literatūros apžvalgos temos ar neturėjo prieigos prie
pilnos teksto versijos. Perskaičius pilnus straipsnių
tekstus ir remiantis įtraukimo/atmetimo kriterijais,
apžvalgai buvo atrinkta 17 publikacijų.
3. Rezultatai
3.1. Pogimdyminės depresijos rizikos veiksniai
Pogimdyminė depresija yra sudėtingas sutrikimas,
kuriam įtaką daro daugybė skirtingų veiksnių,
apimančių moters sveikatą, psichologiją bei socialinę
aplinką.
Biologiniai ir klinikiniai rizikos veiksniai apima
įvairias motinos sveikatos būkles bei komplikacijas
prieš gimdymą, jo metu ir po jo. Moya ir kt. atliktame
tyrime teigiama, kad motinos anemija gimdymo metu
ir teigiamas ŽIV reikšmingai padidina sunkios
pogimdyminės depresijos riziką [5]. Remiantis 2018
m. atlikto tyrimo duomenimis, nėštumo metu esančios
ligos, tokios kaip ginekologiniai uždegimai, diabetas
ar hipertenzija, yra svarbūs biologiniai rizikos
veiksniai [6]. Pogimdyminės depresijos riziką
reikšmingai didina nesėkminga nėštumo baigtis
(negyvagimio gimimas ar persileidimas), sudėtingas
gimdymas taikant cezario pjūvio operaciją, pirmasis
moters gimdymas ir atsisakymas maitinti naujagimį
krūtimi [6,7].
Svarbų vaidmenį pogimdyminei depresijai vystytis,
atlieka psichologiniai veiksniai. Asmeninė ir šeiminė
psichikos sutrikimų istorija žymiai padidina
pogimdyminės depresijos riziką, ypač, jei praeityje
buvo diagnozuoti sunkesni sutrikimai, tokie kaip
depresija, šizofrenija ar bipolinis sutrikimas [6–8].
Martínez-Galiano ir kt. atskleidė, kad moterys, kurios
jautėsi patyrusios neadekvatų elgesį gimdymo
įstaigoje bei kurių gimdymo plano nebuvo laikytasi,
Journal of Medical Sciences. 25 May, 2026 - Volume 14 | Issue 3. Electronic - ISSN: 2345-0592
4
turi daug didesnę riziką susirgti pogimdymine
depresija [9]. Tačiau stiprios teigiamos emocijos ir
pasitenkinimas šeimyniniu gyvenimu veikia kaip
svarbus apsauginis veiksnys, mažinantis depresijos
riziką [6].
Socialiniai, demografiniai ir ekonominiai rizikos
veiksniai, tokie kaip mažas palaikymas iš partnerio,
finansinis nepriteklius, bedarbystė, reikšmingai
padidina depresijos tikimybę po gimdymo [7,9].
Socialinė izoliacija, pasireiškianti ribotu bendravimu
ir nenoru dalintis išgyvenimais su kitais žmonėmis,
stipriai koreliuoja su emocinės sveikatos prastėjimu
[6]. Išsiskyrusios arba našlės patiria didesnę riziką
susirgti nei susituokusios ar gyvenančios su partneriu
[5]. Vis dėlto, išsilavinimo įtaka skirtingose kultūrose
skiriasi: Saudo Arabijoje atliktame tyrime žemesnis
išsilavinimas sietas su didesne depresijos rizika, tačiau
Vietname ir Malavyje atlikti tyrimai parodė, kad
moterims su žemesniu išsilavinimo lygiu depresijos
simptomai pasireiškė rečiau [5–7].
3.2. Pogimdyminės depresijos simptomai ir
diagnostika
Pogimdyminės depresijos klinikinė raiška, simptomų
sunkumas ir eiga kiekvienai moteriai gali skirtis
individualiai. Šios būklės simptomai apima ne tik
emocinį sunkumą, bet gali turėti kognityvines bei
fizines išraiškas, tokias kaip pesimizmas, stipri kaltė,
savigrauža, miego sutrikimai, apetito pokyčiai, libido
praradimas, greitas nuovargis [10]. Šiam sutrikmui
būdingas specifinis simptomų derinys, kuriame
dominuoja nerimas ir kaltė, o įprasti simptomai, tokie
kaip liūdesys ar anhedonija gali būti mažiau ryškūs nei
sergant kito tipo depresija [11]. Tyrimų duomenimis
74,7 proc. moterų patiria nežymius simptomus, o
likusiai daliai nustatomi ryški, ilgiau trunkanti
depresinė simptomatika, atsirandanti per pirmuosius
trejus metus po gimdymo [12]. Nustatyta, kad daugiau
nei pusė moterų patiriančių simptomus 9-10 mėnesį po
gimdymo, ankstyvajame pogimdyminiame etape jų
nejautė [11]. Be to, fiziniai veiksniai, pavyzdžiui,
stiprus skausmas nėštumo metu, yra svarbūs
diferenciniai požymiai, padedantys atpažinti
ankstyvąją pogimdyminės depresijos formą [13].
Diagnostikai naudojama visame pasaulyje pripažinta
Edinburgo pogimdyminės depresijos skalė (EPDS).
EPDS sudaro 10 klausimų, kuriuos moterys pildo
nėštumo metu arba po gimdymo ir vertina pastarųjų 7
dienų savijautą. Klausimai skirti moters emocinei
būklei įvertinti, todėl nėra klausimų apimančių fizinius
simptomus. Kiekvienas atsakymas į klausimą
vertinamas nuo 0 iki 3 balų, todėl maksimalus galimas
įvertinimas yra 30 balų. Ši skalė leidžia identifikuoti
depresijos, nerimo, anhedonijos elementus. Vieno
universalaus balų rėžio, patvirtinančio depresiją, nėra,
jis skiriasi priklausomai nuo populiacijos ir kultūrinio
konteksto. Praktikoje atrankinės patikros slenkstis
svyruoja nuo ≥7 iki ≥15 balų. Prancūzijoje ir
Kamerūne optimalus rėžis yra 11 ir daugiau balų,
Ganoje ir Zimbabvėje naudojamas 10 balų, o
Nigerijoje – 9 ir daugiau balų slenkstis. Siekiant
išvengti klaidingai neigiamų rezultatų,
rekomenduojama rinktis žemesnį slenkstį, nes
nepastebėta depresija turi itin žalingas pasekmes
motinai ir kūdikiui [14]. Vis dėlto, vien bendras skalės
įvertinimas ne visada pakankamai tiksliai atspindi
klinikinę situaciją. Dėl šios priežasties
rekomenduojama analizuoti atsakymus, susijusius su
savižalos rizika. Visa tai padeda laiku atpažinti
didesnės rizikos atvejus, padidina diagnostikos
tikslumą ir pagerina pagalbos suteikimą laiku [15].
3.3. Pogimdyminės depresijos gydymas
Pogimdyminės depresijos gydymas yra kompleksinis,
apimantis nemedikamentines ir medikamentines
priemones, parinktas pagal individualius pacientės
Journal of Medical Sciences. 25 May, 2026 - Volume 14 | Issue 3. Electronic - ISSN: 2345-0592
5
poreikius [16,17]. Pastaraisiais metais medikamentinis
šio tipo depresijos gydymas buvo papildytas naujais
neuroaktyviaisiais steroidais – breksanolonu ir
zuranolonu [18,19]. Abu preparatai veikia kaip
GABA-A receptorių moduliatoriai, atstatantys po
gimdymo sutrikusią nervų sistemos pusiausvyrą [17].
2024 m. atliktame tyrime, breksanolonas buvo
skiriamas kaip 60 valandų nepertraukiama infuzija su
nuolatiniu stebėjimu 17 pacienčių. Į tyrimą buvo
įtrauktos iki vienerių metu po gimdymo esančios
pacientės, kurioms nustatyta vidutinio sunkumo arba
sunki pogimdyminė depresija. Šis medikamentinis
gydymas buvo pilnai atliktas 16 pacienčių, vienai
pacientei gydymas buvo nutrauktas po paros dėl
nerimo ir ažitacijos, susijusios su ilgalaikės
intraveninės infuzinės sistemos naudojimu ir buvimu
palatoje. Pastebėta, kad po gydymo simptomai
sumažėjo bent trims mėnesiams [19]. Zuranolono
veiksmingumas patvirtintas klinikiniame tyrime,
kuriame dalyvavo 151 moteris, serganti pogimdymine
depresija. Pacientėms šis vaistas buvo skiriamas
geriamųjų kapsulių forma 14 dienų. Teigiamas
poveikis buvo stebimas jau 3-iają gydymo dieną ir
išliko iki 45-osios dienos [18].
Veiksminga nemedikamentinė priemonė išskiriama
vienos dienos kognityvinės elgesio terapijos (KET)
dirbtuvės, kurios gali vykti tiek gyvai, tiek
interaktyviai internetu. Po šių užsiėmimų pastebėtas
reikšmingas EPDS balų sumažėjimas, o pati
intervencija susijusi su 3-4 kartus didesne tikimybe
pasiekti kliniškai reikšmingą pogimdyminės
depresijos ir nerimo simptomų sumažėjimą. Šios
dirbtuvės pasižymėjo platesniu teigiamu poveikiu,
apimančiu ne tik moters psichikos sveikatos
pagerėjimą, bet ir motinos bei vaiko ryšio stiprinimą,
socialinę paramą [16,20]. 2022 m. atlikto tyrimo,
kuriame dalyvavo 112 moterų, duomenimis,
programėlė pagrįsta KET principais ,,CareMom“,
taikyta pirmosiomis savaitėmis po gimdymo,
reikšmingai sumažino depresijos simptomus pagal
EPDS, lyginant su kontroline grupe. Intervencinė
grupė 4 savaites kasdien atliko užduotis programėlėje:
žiūrėjo trumpus psichoedukacinius vaizdo įrašus,
sprendė viktorinas ir pildė nuotaikos stebėjimo
anketas, skirtas neigiamoms mintims atpažinti bei
koreguoti. Daugau nei 90 proc. Moterų užbaigė visas
28 dienų užduotis, o pasitenkinimas programėle siekė
4,58 balo iš 5 [21]. Taigi, šiuolaikinis pogimdyminės
depresijos gydymas pasižymi inovatyvumu ir greitu
terapiniu poveikiu, kuris yra itin svarbus siekiant
apsaugoti moters psichikos sveikatą bei sudaryti
palankias sąlygas vaiko raidai.
4. Išvados
Pogimdyminė depresija yra daugiaveiksnė būklė,
kurios atsiradimui įtakos turi biologiniai,
psichologiniai bei socialiniai veiksniai. Didžiausią
riziką patiria moterys, turinčios psichikos sutrikimų
anamnezę, patyrusios nėštumo ar gimdymo
komplikacijų bei susiduriančios su socialinio
palaikymo stoka. Klinikinis pogimdyminės depresijos
vaizdas yra įvairus, apimantis emocinius,
kognityvinius ir somatinius simptomus, todėl svarbus
ankstyvas jų atpažinimas. Edinburgo pogimdyminės
depresijos skalė yra patikima ir plačiai naudojama
priemonė, kurios balų rėžis, nuo kurio patvirtinama
depresija, praktikoje svyruoja nuo ≥7 iki ≥15 balų.
Pogimdyminės depresijos gydymas yra sudėtingas,
susidedantis iš psichoterapinių ir medikamentinių
priemonių. Nauji gydymo metodai, tokie kaip
neuroaktyvieji steroidai ir trumpalaikės
psichoterapinės intervencijos, pasižymi reikšmingu
terapiniu poveikiu, didinančiu moters ir šeimos
gerovę.
Journal of Medical Sciences. 25 May, 2026 - Volume 14 | Issue 3. Electronic - ISSN: 2345-0592
6
Literatūros šaltiniai
1. Khamidullina Z, Marat A, Muratbekova S,
Mustapayeva NM, Chingayeva GN, Shepetov AM, et
al. Postpartum Depression Epidemiology, Risk
Factors, Diagnosis, and Management: An Appraisal
of the Current Knowledge and Future Perspectives. J
Clin Med. 2025 Apr 1;14(7):2418.
2. Wang Z, Liu J, Shuai H, Cai Z, Fu X, Liu Y, et
al. Mapping global prevalence of depression among
postpartum women. Transl Psychiatry. 2021 Oct
20;11(1):543.
3. Norvaišaitė G, Orlenkovič M, Stanislavovienė J,
Purlys P, Jakubauskienė M. Postpartum depression in
Lithuania and its association with socio-demographic
and other factors. Eur J Public Health. 2025 Oct
1;35(Supplement_4):ckaf161.1704.
4. Alfayumi-Zeadna S, Masarwe S, Findling Y,
Ereli A, O’Rourke N. The impact of postpartum
depression on infant development in the first year of
life. J Affect Disord. 2025 Nov 1;388:119558.
5. Moya E, Mzembe G, Mwambinga M, Truwah Z,
Harding R, Ataide R, et al. Prevalence of early
postpartum depression and associated risk factors
among selected women in southern Malawi: a nested
observational study. BMC Pregnancy Childbirth.
2023 Apr 5;23:229.
6. Do TKL, Nguyen TTH, Pham TTH. Postpartum
Depression and Risk Factors among Vietnamese
Women. BioMed Res Int. 2018 Sep
18;2018:4028913.
7. Alzahrani J, Al-Ghamdi S, Aldossari K, Al-Ajmi
M, Al-Ajmi D, Alanazi F, et al. Postpartum
Depression Prevalence and Associated Factors: An
Observational Study in Saudi Arabia. Medicina
(Mex). 2022 Nov 4;58(11):1595.
8. Zacher Kjeldsen MM, Bang Madsen K, Liu X,
Mægbæk ML, Robakis T, Bergink V, et al.
Identifying postpartum depression: Using key risk
factors for early detection. BMJ Ment Health. 2024
Oct 1;27(1):e301206.
9. Martínez-Galiano JM, Rubio-Alvárez A,
Ballesta-Castillejos A, Ortiz-Esquinas I, Donate-
Manzanares M, Hernández-Martínez A. Risk of
suicide and postpartum depression in women who
feel they were treated inadequately during childbirth.
Women Birth J Aust Coll Midwives. 2025
Jan;38(1):101858.
10. Nieser KJ, Stowe ZN, Newport DJ, Coker JL,
Cochran AL. Detection of differential depressive
symptom patterns in a cohort of perinatal women: an
exploratory factor analysis using a robust statistics
approach. eClinicalMedicine. 2023 Feb 1;57:101830.
11. Fox M, Sandman CA, Davis EP, Glynn LM. A
Longitudinal Study of Women’s Depression
Symptom Profiles During and After the Postpartum
Phase. Depress Anxiety. 2018 Apr;35(4):292–304.
12. Putnick DL, Sundaram R, Bell EM, Ghassabian
A, Goldstein RB, Robinson SL, et al. Trajectories of
Maternal Postpartum Depressive Symptoms.
Pediatrics. 2020 Nov;146(5):e20200857.
13. Bauer AE, Jaholkowski P, Lu Y, Guintivano J,
Hannigan LJ, Corfield EC, et al. Identification and
validation of postpartum depression subtypes: a
population-based cohort study. eClinicalMedicine.
2025 Oct 9;89:103540.
14. Djatche Miafo J, Nzebou D, Stoll B, Yimga
Ngambia JC, Kouo Ngamby Ekedy M, von Overbeck
Ottino S, et al. Validation of the Edinburgh postnatal
depression scale and prevalence of depression among
adolescent mothers in a Cameroonian context. Sci
Rep. 2024 Dec 28;14(1):30670.
15. Gebregziabher NK, Netsereab TB, Alazar FA,
Fessaha YG, Sium AH, Ghebrehiwet NK. Translation
and Validation of the Edinburgh Postnatal Depression
Journal of Medical Sciences. 25 May, 2026 - Volume 14 | Issue 3. Electronic - ISSN: 2345-0592
7
Scale for Eritrea: A Screening Tool for Postpartum
Depression in Primary Health Care Facilities. Int J
Womens Health. 2025 Feb 6;17:299–310.
16. Van Lieshout RJ, Layton H, Savoy CD, Brown
JSL, Ferro MA, Streiner DL, et al. Effect of Online 1-
Day Cognitive Behavioral Therapy-Based Workshops
Plus Usual Care vs Usual Care Alone for Postpartum
Depression: A Randomized Clinical Trial. JAMA
Psychiatry. 2021 Nov 1;78(11):1200–7.
17. Meltzer-Brody S, Colquhoun H, Riesenberg R,
Epperson CN, Deligiannidis KM, Rubinow DR, et al.
Brexanolone injection in post-partum depression: two
multicentre, double-blind, randomised, placebo-
controlled, phase 3 trials. Lancet. 2018 Sep
22;392(10152):1058–70.
18. Deligiannidis KM, Meltzer-Brody S, Gunduz-
Bruce H, Doherty J, Jonas J, Li S, et al. Effect of
Zuranolone vs Placebo in Postpartum Depression.
JAMA Psychiatry. 2021 Sep;78(9):1–9.
19. Guard M, Labonte AK, Mendoza M, Myers MJ,
Duncan M, Drysdale AT, et al. Brexanolone
Treatment in a Real-World Patient Population: A
Case Series and Pilot Feasibility Study of Precision
Neuroimaging. J Clin Psychopharmacol. 2024 Jun
1;44(3):240–9.
20. Van Lieshout RJ, Layton H, Savoy CD, Xie F,
Brown JSL, Huh K, et al. In-person 1-day cognitive
behavioral therapy-based workshops for postpartum
depression: a randomized controlled trial. Psychol
Med. 2023 Oct;53(14):6888–98.
21. Qin X, Liu C, Zhu W, Chen Y, Wang Y.
Preventing Postpartum Depression in the Early
Postpartum Period Using an App-Based Cognitive
Behavioral Therapy Program: A Pilot Randomized
Controlled Study. Int J Environ Res Public Health.
2022 Dec 15;19(24):16824.
Journal of Medical Sciences. 25 May, 2026 - Volume 14 | Issue 3. Electronic - ISSN: 2345-0592
8