Ramona Matusevičiūtė1, Dominykas Kaupas1, Rytis Stasys Kaupas2
1 Lithuanian University of Health Sciences, Faculty of Medicine, Kaunas, Lithuania
2 Lithuanian University of Health Sciences Kaunas Clinics, Radiology Clinic, Department of Interventional Radiology, Kaunas, Lithuania
Abstract
Introduction. Atherosclerotic disease often involves arteries that supply blood to the lower extremities and is called peripheral arterial disease (PAD). Despite its severe consequences PAD is still receiving little public attention, although it is the third leading manifestation of atherosclerotic cardiovascular disease after coronary heart disease and stroke.
Aim: to review the epidemiology, risk factors, clinical symptoms, diagnostic methods and endovascular treatment options for PAD.
Materials and methods. A literature review was performed using PubMed database and UpToDate clinical sources. Keywords used in the article search were: “peripheral artery disease”, “atherosclerotic disease”, “lower extremity ischemia”, “endovascular treatment”, “percutaneous transluminal angioplasty”.
Results. The most common risk factors for PAD are older age, male gender, smoking, arterial hypertension (AH), diabetes mellitus (DM), hyperlipidaemia, African American race and family history of atherosclerosis. The main clinical symptoms of this disease are intermittent claudication, atypical limb pain, non-healing wounds, ulcers or gangrene in the lower extremities. Symptomatic patients are diagnosed with PAD using peripheral pulse palpation and calculation of ankle-brachial index (ABI), while complex visual vascular imaging is used in cases of uncertainty. Endovascular therapy may be indicated for patients who are unable to control PAD with conservative treatment.
Conclusions. The most common PAD risk factors are smoking, AH, DM, hyperlipidaemia and most frequent symptoms are intermittent claudication, atypical limb pain and non-healing wounds. Palpation of peripheral pulses and measurement of ABI are required in the diagnosis of PAD. In case of failure of conservative treatment of PAD, endovascular treatment could be indicated.
Keywords: peripheral artery disease, endovascular treatment, atherosclerotic disease, lower extremity ischemia, intermittent claudication, percutaneous transluminal angioplasty, stenting
https://doi.org/10.53453/ms.2023.1.3
Peripheral artery disease and its endovascular treatment:
literature review
Ramona Matusevičiūtė
1
, Dominykas Kaupas
1
, Rytis Stasys Kaupas
2
1
Lithuanian University of Health Sciences, Faculty of Medicine, Kaunas, Lithuania
2
Lithuanian University of Health Sciences Kaunas Clinics, Radiology Clinic, Department of
Interventional Radiology, Kaunas, Lithuania
Abstract
Introduction. Atherosclerotic disease often involves arteries that supply blood to the lower extremities
and is called peripheral arterial disease (PAD). Despite its severe consequences PAD is still receiving
little public attention, although it is the third leading manifestation of atherosclerotic cardiovascular
disease after coronary heart disease and stroke.
Aim: to review the epidemiology, risk factors, clinical symptoms, diagnostic methods and endovascular
treatment options for PAD.
Materials and methods. A literature review was performed using PubMed database and UpToDate
clinical sources. Keywords used in the article search were: "peripheral artery disease", "atherosclerotic
disease", "lower extremity ischemia", "endovascular treatment", "percutaneous transluminal angioplasty".
Results. The most common risk factors for PAD are older age, male gender, smoking, arterial
hypertension (AH), diabetes mellitus (DM), hyperlipidaemia, African American race and family history
of atherosclerosis. The main clinical symptoms of this disease are intermittent claudication, atypical limb
pain, non-healing wounds, ulcers or gangrene in the lower extremities. Symptomatic patients are
diagnosed with PAD using peripheral pulse palpation and calculation of ankle-brachial index (ABI),
while complex visual vascular imaging is used in cases of uncertainty. Endovascular therapy may be
indicated for patients who are unable to control PAD with conservative treatment.
Conclusions. The most common PAD risk factors are smoking, AH, DM, hyperlipidaemia and most
frequent symptoms are intermittent claudication, atypical limb pain and non-healing wounds. Palpation of
peripheral pulses and measurement of ABI are required in the diagnosis of PAD. In case of failure of
conservative treatment of PAD, endovascular treatment could be indicated.
Keywords: peripheral artery disease, endovascular treatment, atherosclerotic disease, lower extremity
ischemia, intermittent claudication, percutaneous transluminal angioplasty, stenting
Journal of Medical Sciences. 23 Jan, 2023 - Volume 11 | Issue 1. Electronic - ISSN: 2345-0592
Medical Sciences 2023 Vol. 11 (1), p. 16-24, https://doi.org/10.53453/ms.2023.1.3
16
Periferinių arterijų liga ir endovaskulinis jos gydymas:
literatūros apžvalga
Ramona Matusevičiūtė
1
, Dominykas Kaupas
1
, Rytis Stasys Kaupas
2
1
Lietuvos sveikatos moksl$ universitetas, Medicinos fakultetas, Kaunas, Lietuva
2
Lietuvos sveikatos moksl$ universiteto ligoninė Kauno klinikos, Radiologijos klinika, Intervencinės
radiologijos skyrius, Kaunas, Lietuva
Santrauka
Įvadas. Aterosklerozinė liga dažnai apima arterijas, tiekiančias kraują apatinėms galūnėms ir yra
vadinama apatinių galūnių periferinių arterijų liga (PAL). XXI amžiuje PAL tapo problema - 2010 m.
visame pasaulyje ja sirgo 202 milijonai žmonių. Nepaisant sunkių pasekmių, ši patologija vis dar sulaukia
mažiau visuomenės dėmesio, nors yra trečia pagrindinė aterosklerozinių širdies ir kraujagyslių ligų
išraiška po išeminės širdies ligos ir galvos smegenų kraujotakos sutrikimo.
Tikslas. Šio tyrimo tikslas yra apžvelgti PAL epidemiologiją, rizikos veiksnius, klinikinius simptomus,
diagnostiką bei endovaskulinio gydymo (EVG) galimybes.
Tyrimo medžiaga ir metodai. Literatūros apžvalga buvo atlikta naudojant PubMed duomenų baz? bei
UpToDate klinikinius šaltinius. Raktiniai žodžiai, naudoti straipsnių paieškai, buvo: ,,peripheral artery
disease“, ,,atherosclerotic disease“, ,,lower extremity ischemia“, ,,endovascular treatment“, ,,percutaneous
transluminal angioplasty”.
Rezultatai. Dažniausi PAL rizikos veiksniai yra vyresnis amžius, vyriška lytis, rūkymas, arterinė
hipertenzija (AH), cukrinis diabetas (CD), hiperlipidemija, afroamerikiečių rasė, šeiminė aterosklerozės
anamnezė. Pagrindiniai šios ligos klinikiniai simptomai yra protarpinis šlubavimas, netipinis galūnių
skausmas, negyjančios žaizdos, išopėjimai ar gangrena apatinėse galūnėse. PAL simptominiams
pacientams yra diagnozuojama atliekant periferinių pulsų palpaciją bei kulkšnies-žasto indekso (KŽI)
skaičiavimą, o esant neaiškumų, atliekami sudėtingesni vaizdiniai kraujagyslių tyrimai. EVG gali būti
indikuotinas pacientams, kuriems konservatyviomis priemonėmis nepavyksta suvaldyti PAL simptomų.
Išvados. Siekiant išvengti PAL išsivystymo svarbu koreguoti tokius rizikos veiksnius kaip rūkymas, AH,
CD, hiperlipidemija. Dažniausi šios ligos simptomai yra protarpinis šlubavimas, netipinis galūnių
skausmas ir negyjančios žaizdos, o diagnozuojant PAL būtina atlikti periferinių pulsų palpaciją bei KŽI
matavimą. Konservatyviomis priemonėmis nepavykus gydyti PAL, galėtų būti indikuotinas EVG.
Raktažodžiai: periferinių arterijų liga, endovaskulinis gydymas, aterosklerozinė liga, apatinių galūnių
išemija, protarpinis šlubavimas, perkutaninė transluminalinė angioplastika, stentavimas.
Journal of Medical Sciences. 23 Jan, 2023 - Volume 11 | Issue 1. Electronic - ISSN: 2345-0592
17
1. Įvadas
Aterosklerozė - tai lėtinė uždegiminė didelių ir
vidutinio dydžio arterijų liga, sukelianti išemin?
širdies ligą (IŠL), galvos smegenų kraujotakos
sutrikimus bei periferinių arterijų ligą (PAL) ir
bendrai yra vadinama širdies ir kraujagyslių liga
(ŠKL) [1]. Aterosklerozė dažnai apima arterijas,
tiekiančias kraują apatinėms galūnėms, todėl yra
vadinama apatinių galūnių PAL. Aterosklerozė
gali manifestuoti tiek ūminiais, tiek lėtiniais
simptomais. Šiuos simptomus sukelia
laipsniškai siaurėjančios arterijos sukelta
trombozė arba embolija iš proksimaliau esančio
šaltinio [2]. XXI amžiuje PAL tapo pasauline
problema. 2010 m. visame pasaulyje PAL sirgo
202 milijonai žmonių [3]. Ši liga gali būti
besimptomė arba pasireikšti tokiais simptomais
kaip protarpinis šlubavimas, netipinis kojų
skausmas, kritinė galūnių išemija ir kartais
ūminė galūnių išemija. Nepaisant sunkių
pasekmių, PAL vis dar sulaukia mažiau tyrimų
ir visuomenės dėmesio, lyginant su IŠL ir
galvos smegenų kraujotakos sutrikimais.
Pacientams, kuriems pasireiškia reikšmingų ar
negalią sukeliančių šlubavimo simptomų ir
nesant pokyčių keičiant gyvenimo būdą bei
taikant medikamentinį gydymą, gali būti
indikuotina perkutaninė ar chirurginė
revaskuliarizacija [4]. Taigi, šio tyrimo tikslas
yra apžvelgti PAL epidemiologiją, rizikos
veiksnius, klinikinius simptomus, diagnostiką
bei endovaskulinio gydymo (EVG) galimybes.
2. Tyrimo medžiaga ir metodai
Literatūros apžvalga buvo atlikta naudojant
PubMed duomenų baz? bei UpToDate
klinikinius šaltinius. Raktiniai žodžiai, naudoti
straipsnių paieškai, buvo: ,,peripheral artery
disease", ,,atherosclerotic disease", ,,lower
extremity ischemia", ,,endovascular
treatment", ,,percutaneous transluminal
angioplasty”. Į literatūros apžvalgą buvo įtraukti
straipsniai anglų kalba, kurie buvo prieinami
PubMed bei UpToDate duomenų bazėse, tai
buvo metaanalizės, analitiniai tyrimai, gairės.
Neįtraukėme straipsnių, kurie buvo parašyti ne
anglų kalba, apžvalginių straipsnių, klinikinių
atvejų. Į literatūros apžvalgą viso buvo įtraukti
23 straipsniai, kuriuose nagrinėjama periferinių
arterijų liga bei jos EVG metodai.
3. Tyrimo rezultatai
3.1. Epidemiologija ir rizikos veiksniai
Priklausomai nuo tirtos populiacijos PAL
paplitimas skiriasi, tačiau manoma, kad
maždaug 10% vyresnių nei 55 metų suaugusiųjų
serga šia liga [5]. Asmenų, sergančių PAL,
skaičius mažas ir vidutines pajamas gaunančiose
pasaulio šalyse padidėjo 29%, o dideles pajamas
gaunančiose šalyse 13%, palyginti su praėjusiu
dešimtmečiu. NHANES tyrimo duomenimis
daugiau nei 95% sergančiųjų PAL turėjo vieną
ar daugiau ŠKL rizikos veiksnių [5]. Amžius
yra vienas iš rizikos veiksnių, nes PAL
paplitimas laipsniškai didėja senstant, pradedant
nuo 40 metų, kai paplitimas yra 0,9%, o 80
metų PAL pasireiškia 23,2% asmenų [5].
Istoriškai vyrai PAL serga dažniau nei moterys,
tačiau kai kurių studijų duomenimis, moterys
PAL serga ne rečiau nei vyrai visose amžiaus
grupėse, o perkopus 70 metų amžių, sergančių
moterų dažnis dar labiau padidėja [6,7].
Afroamerikiečiai yra link? sirgti PAL dažniau
nei baltųjų rasės atstovai pagrinde dėl didesnės
aterosklerozės rizikos [8]. Šeiminė ligos istorija,
panašu, kad didina riziką sirgti PAL, nors
konkretus genetinių veiksnių indėlis į ligos
vystymąsi nėra aiškus ir ši sritis išlieka aktualiu
Journal of Medical Sciences. 23 Jan, 2023 - Volume 11 | Issue 1. Electronic - ISSN: 2345-0592
18
tolesnių tyrimų objektu [9]. Pagrindinis
modifikuojamas rizikos veiksnys išsivystyti
PAL yra rūkymas. Meta-analizės duomenimis,
dabartinių rūkalių šansai susirgti PAL, lyginant
su niekada nerūkiusiais, yra 2,71 karto didesni,
o lyginant buvusių rūkalių su niekada
nerūkiusiais - 1,67 karto didesni [10]. PAL yra
glaudžiai siejama su arterinė hipertenzija:
didelės apimties studijos JK duomenimis, 20
mmHg kraujospūdžio padidėjimas virš normos
ribos lėmė 63% padidėjusią PAL išsivystymo
riziką [11]. Dar vienas esminis rizikos veiksnys
- cukrinis diabetas. HbA1c padidėjimas 1%
didina kardiovaskulin? riziką 26%, o cukrinio
diabeto sukelta mikrovaskulinė patologija
ženkliai didina galūnės amputacijos riziką
[12,13]. Be to, sergantieji PAL dažniau turi
padidėjusią trigliceridų, cholesterolio bei mažo
tankio lipoproteinų ir sumažėjusią didelio tankio
lipoproteinų koncentraciją serume [9].
3.2. Klinikiniai simptomai
Pacientai, sergantys PAL, dažnai neturi jokių
nusiskundimų. Yra apskaičiuota, jog apytikriai
tris kartus daugiau yra pacientų, kuriems
klinikiniai požymiai nepasireiškia, negu tų,
kurie turi nusiskundimų, susijusių su apatinių
galūnių PAL [14]. Visgi, kai arterijų spindis
susiaurėja tiek, kad kraujas nebegali patenkinti
nuolatinių medžiagų apykaitos poreikių,
atsiranda simptomai. Simptomų sunkumas
priklauso nuo arterijų susiaurėjimo laipsnio,
paveiktų arterijų skaičiaus ir pacientų aktyvumo
lygio - tada pasireiškia vienos ar abiejų apatinių
galūnių raumenų skausmas, dažnai susij?s su
vaikščiojimu (protarpinis šlubavimas). Taip pat
gali pasireikšti netipinis galūnių skausmas,
skausmas ramybėje ar atsirasti negyjančios
žaizdos, išopėjimai, gangrena [15]. Pasak
Amerikos Širdies Asociacijos gairių,
pacientams, vyresniems nei 50 metų,
asimptominė PAL pasireiškia 20-50%, netipinis
galūnių skausmas 40-50%, o šlubavimas 10-
35% atvejų [16]. Protarpinis šlubavimas – tai
tam tikros raumenų grupės diskomfortas, kurį
sukelia fizinis aktyvumas, o palengvina poilsis.
Dažniausiai jis apima blauzdų raumenis, o
rečiau – šlaunų ar sėdmenų. Diskomfortas
pasireiškia, atsiradus neatitikimui tarp kraujo
tiekimų medžiagų kiekio ir fizinio aktyvumo
sąlygoto padidėjusio jų poreikio. Šis
neatitikimas taip pat gali sukelti ir netipinį
apatinių galūnių skausmą [15]. Dar viena PAL
išraiška, yra kritinė galūnės išemija, kuri
pasireiškia galūnės skausmu ramybėje, gangrena
ar opomis galūnėje, atsiradusiomis daugiau nei
prieš 2 savaites [17]. Skausmas ramybėje
paprastai būna juntamas pėdose, kojų pirštuose,
jį kontroliuoti analgetikais paprastai yra
sudėtinga, skausmą sustiprina galūnės
pakėlimas, jis sumažėja galūn? nuleidus [18].
Lėtinio galūnių perfuzijos sumažėjimo fone
atsiradusi ūminė galūnių išemija dažniausiai
pasireiškia dėl ateroembolijos, cholesterolio
embolijos arba trombotinės stenozuojančios
kraujagyslės okliuzijos ir gali sukelti difuzinį
galūnės skausmą [19]. Šis skausmas yra
charakterizuojamas kaip staigiai prasidėj?s
galūnės skausmas, progresuojantis iki tirpimo,
galūnės blyškumo, parestezijų, vėsumo,
negalėjimo palpuoti galūnės pulso ir
paralyžiaus. Galūnių išemija taip pat pasireiškia
ir odos spalvos pokyčiais: pakėlus galūn?
aukščiau gali būti stebimi blyškios ar baltos
odos plotai, tuo tarpu galūn? nuleidus žemiau
oda parausta. Jei kritiškai sumažėja kraujo
perfuzija, gali atsirasti nekrozės plotai, kurie
gali plisti ir į gilesnius audinius [20].
Journal of Medical Sciences. 23 Jan, 2023 - Volume 11 | Issue 1. Electronic - ISSN: 2345-0592
19
3.3. Diagnostika
Visų pirma, pacientui, kuriam įtariama PAL,
reikėtų įvertinti, ar pavyksta išpalpuoti arba
ultragarsinio tyrimo su doplerio režimu pagalba
įvertinti žasto, stipininės, šlaunies, pakinklio,
nugarinės pėdos bei užpakalinės blauzdos
arterijos pulsus [15]. Taip pat, kulkšnies-žasto
indekso (KŽI) matavimas yra nesudėtingas
neinvazinis tyrimas, kurio metu ultragarsinio
tyrimo su doplerio režimu pagalba yra
nustatomas kulkšnies sistolinis kraujo
spaudimas bei žasto sistolinis kraujo spaudimas.
KŽI vertė yra apskaičiuojama kulkšnies
sistolinio spaudimo vert? padalijant iš žaste
užfiksuotos vertės. Kai pacientui pasireiškia
būdingi PAL simptomai bei klinikiniai
požymiai, diagnozei patvirtinti tinka nustatyta
KŽI vertė ≤0,9. Pacientams, kuriems pasireiškia
PAL simptomai, tačiau KŽI yra normalus,
atliekamas KŽI matavimas naudojant fizinį
krūvį [2]. Ultragarsinis tyrimas su doplerio
režimu taip pat dažnai naudojamas kartu su KŽI
matavimu, siekiant nustatyti PAL pažeistos
arterijos vietą bei obstrukcijos sunkumą [21]. Jei
atlikus neinvazinius tyrimus lieka neaiškumų
arba pacientui numatomas intervencinis
gydymas, atliekami sudėtingesni vaizdiniai
kraujagyslių tyrimai, tokie kaip kompiuterinės
tomografijos angiografija (KTA), magnetinio
rezonanso angiografija (MRA) ar digitalinė
subtrakcinė angiografija (DSA) [22,23].
Vaizdinių tyrimų tikslas yra įvertinti PAL
mastą, parinkti tinkamą intervencijos būdą bei
techninį intervencijos atlikimą. KTA leidžia
pilnai įvertinti arterijas nuo aortos iki pėdų,
leidžia įvertinti aterosklerozės sąlygotą
kalcifikaciją bei jos mastą. MRA pranašumas
yra tas, jog pacientas negauna jonizuojančios
spinduliuotės, nereikalinga kontrastinė
medžiaga, taip pat galima įvertinti žemiau
pakinklio arterijos esančius PAL sukeltus
pakenkimus, visgi MRA yra brangesnis tyrimo
būdas, neleidžiantis pamatyti kraujagyslės
sienelės kalcifikacijų. Auksiniu standartu
vertinant arterijų anatomiją išlieka DSA
tyrimas, o vienas pagrindinių šio tyrimo
privalumų yra tai, jog tuo pat metu galima atlikti
ir EVG procedūrą [24].
3.4. Endovaskulinio gydymo galimybės
Pacientams, kuriems atsiranda reikšmingų ar
negalią sukeliančių šlubavimo simptomų, kurių
nepavyksta koreguoti keičiant gyvenimo būdą
bei taikant medikamentinį gydymą, EVG gali
būti viena iš gydymo taktikų. Profilaktinė
intervencija pacientams su minimaliais
šlubavimo simptomais nėra indikuotina, nes
duoda mažai naudos ir atvirkščiai – gali
pakenkti [2]. Pacientams, kuriems pasireiškia
skausmas ramybėje, atsiranda opos dėl lėtinės
galūnės išemijos, revaskuliarizacija yra
pasirinkimo gydymo metodas, siekiant pagerinti
arterin? kraujotaką pažeistoje galūnėje [25].
EVG, lyginant su chirurgija, turi mažesn?
periprocedūrinių komplikacijų riziką, tačiau
nusileidžia ilgaamžiškumu. Pasirinkimas tarp
perkutaninės ir chirurginės intervencijos
priklauso nuo daugybės veiksnių, įskaitant
simptomatiką, WIfI (angl. Wound, Ischemia,
foot Infection) stadiją, paciento rizikos laipsnį,
anatomin? lokalizaciją, ligos sunkumą,
gretutines ligas, funkcin? būkl?, medicinos
centro patirtį ir paciento pageidavimą [2].
Remiantis gairėmis, pirminė perkutaninė
revaskuliarizacija yra optimalus pasirinkimas
daugumai lokalių (trumpų) pažeidimų.
Journal of Medical Sciences. 23 Jan, 2023 - Volume 11 | Issue 1. Electronic - ISSN: 2345-0592
20
Operacinis gydymas atliekamas tada, kai yra
ilgas okliuduotas segmentas, daugiažidininė,
kalcifikuota, ekscentrinė ilgo segmento stenozė
ir yra mažai tikėtina, kad perkutaninis gydymas
padės pasiekti ilgalaikį rezultatą [13].
Dažniausiai perkutaninė endovaskulinė
intervencija yra atliekama be sedacijos, vis
dėlto, 10-20% visų atvejų, numatant ilgos
trukmės ar hibridin? procedūra, gili sedacija ar
net bendrinė anestezija gali būti naudojamos.
Atliekant apatinių galūnių angiografiją,
perkutaninė prieiga per bendrąją šlaunies
arteriją yra dažniausia, nors, esant proksimalinei
magistralinių arterijų pažaidai (aortai ir/ar
klubinėms arterijoms), gali būti pasirenkama ir
kita prieiga - per žasto ar stipinin? arteriją [24].
Pagal planuojamą procedūrą parenkamas
atitinkamas introdiuseris ir atliekama
arteriografija, o gautas vaizdas yra vertinamas
pagal TASC (angl. Trans-Atlantic Inter-Society
Consensus) klasifikaciją. Atnaujinta TASC II
klasifikacija padeda pagal angiografiškai
matomus šlaunies-pakinklio arterijų pažeidimus
parinkti tinkamiausią gydymo metodą: A tipo
pažeidimo pasirinkimo gydymo metodas –
endovaskulinis; D tipo pažeidimo – chirurgija;
B tipo pažeidimą pageidautina gydyti
endovaskuliariai; C tipo pažeidimą -
chirurgiškai [25]. Vis dėlto, Europos gairės
2018 m. patvirtino EVG taikymą ir
pažeidimams iki 25 cm ilgio, esantiems šlaunies
ir pakinklio arterijose (TASC II D) [26].
Pažeidimams žemiau pakinklio arterijos
vieningos ir plačiai taikomos klasifikacijos,
padedančios parinkti gydymo metodą, šiuo metu
nėra [24].
Balioninė angioplastika dažniausiai yra pirmo
pasirinkimo EVG metodas, kai arterijoje
lokaliai išpučiamas specialus balionas, kuris
laikomas 1 – 3 min. esant stenozei arba iki 5
min. esant okliuzijai [24]. Tokiu būdu tunica
media įtrūksta, atsiskiria nuo tunica intima ir
išsitempia kartu su adventicija, taip atsistatant
arterijos spindžiui. Šiam metodui gali būti
naudojami ne tik standartiniai įvairių dydžių ir
formų, bet ir inovatyvūs specialūs balionai:
pjaunantys (su mikroašmenimis, kurie įpjauna
intimą ir po procedūros sumažina stento
naudojimo dažnį), vaistais dengti (mažina
intimos hiperplaziją ir restenozių dažnį) ir kiti,
kurie dar neturi klinikinio pripažinimo. Jeigu po
angioplastikos pažeidimas vis dar trikdo tėkm?,
išlieka > 30% susiaurėjimas ar intimos
disekacija, yra indikuotinas stentavimas.
Balionu išplečiami stentai yra dažniausiai
naudojami aortos-klubinių arterijų srityje. Jie
yra tikslūs ir tvirti, o audiniu padengti stent-
graftai gali būti naudingi esant didelei arterijos
sienelės plyšimo ar embolizacijos rizikai.
Savaime išsiplečiantys stentai yra lankstesni ir
geriau prisitaikantys vingiuotose šlaunies bei
pakinklio arterijose. Pastarosioms bei blauzdos
srities arterijoms taip pat gali būti efektyviai
naudojami vaistais dengti savaime išsiplečiantys
stentai, kurie gerina kraujagyslių praeinamumo
ilgalaikiškumą. Siekiant sumažinti vėlyvų stentų
komplikacijų dažnį, ypač esant bendrosios
šlaunies, pakinklio arterijų, žiočių ar stipriai
kalcifikuotiems pažeidimams, gali būti
naudojami kryptiniai, rotaciniai ar lazeriniai
aterektomijos prietaisai [24]. Visų apatinės
galūnės EVG procedūrų techninė ir klinikinė
sėkmė varijuoja nuo 70 iki 100% [25]. Po
atliktos procedūros punkcijos vieta gali būti
uždaroma specialiu arterijos uždarikliu, kuris
leidžia greičiau pasiekti hemostaz?, suteikti
pacientui laisvą režimą bei išrašyti iš ligoninės į
namus, tačiau lyginant su užspaudimu rankomis
Journal of Medical Sciences. 23 Jan, 2023 - Volume 11 | Issue 1. Electronic - ISSN: 2345-0592
21
nesumažina punkcijos vietos komplikacijų
skaičiaus ir didina gydymo išlaidas. Po
procedūros pacientams turėtų būti skiriama
aspirinas (≤ 325 mg/d.) ir klopidogrelis (75
mg/d.) t?siant 1-3 mėn., bei aspirinas visą likusį
gyvenimą [24].
4. Išvados
Dauguma pacientų, sergančių PAL turi bent
vieną rizikos veiksnį, tarp kurių dažniausi yra
vyresnis amžius, vyriška lytis, rūkymas, arterinė
hipertenzija, cukrinis diabetas, hiperlipidemija,
afroamerikiečių rasė bei šeiminė aterosklerozės
anamnezė. Maždaug tris kartus daugiau yra
pacientų, sergančiųjų PAL, kurie nusiskundimų
neturi, o dažniausi šios ligos klinikiniai
simptomai yra protarpinis šlubavimas, netipinis
galūnių skausmas, negyjančios žaizdos,
išopėjimai ar gangrena apatinėse galūnėse.
Pagrindinis tyrimo metodas, diagnozuojant PAL
simptominiams pacientams, yra periferinių
pulsų palpacija bei KŽI skaičiavimas
pasitelkiant ultragarsinį tyrimą su doplerio
režimu, o esant neaiškumų atliekami
sudėtingesni vaizdiniai kraujagyslių tyrimai,
tokie kaip KTA, MRA ar DSA. EVG gali būti
indikuotinas pacientams, kuriems
konservatyviomis priemonėmis nepavyksta
suvaldyti PAL simptomų. Šis gydymo metodas
dažniausiai taikomas esant įprastinį gyvenimo
būdą trikdančiam protarpiniam šlubavimui arba
pasireiškus kritinei galūnių išemijai.
Efektyviausi ir dažniausiai taikomi būdai PAL
gydyti yra balioninė angioplastika bei
stentavimas. Visų apatinės galūnės EVG
procedūrų techninė ir klinikinė sėkmė įvairių
autorių duomenimis siekia 70-100%.
Literatūros sąrašas
1. Kobiyama K, Ley K. Atherosclerosis: A
Chronic Inflammatory Disease with an
Autoimmune Component. Circ Res [Internet].
2018 ;123(10):1118.
2. Overview of lower extremity peripheral
artery disease - UpToDate [Internet].
3. Song P, Rudan D, Zhu Y, Fowkes FJI,
Rahimi K, Fowkes FGR, et al. Global, regional,
and national prevalence and risk factors for
peripheral artery disease in 2015: an updated
systematic review and analysis. Lancet Glob
Heal [Internet]. 2019 Aug 1;7(8):e1020–30.
4. Fowkes FGR, Rudan D, Rudan I, Aboyans V,
Denenberg JO, McDermott MM, et al.
Comparison of global estimates of prevalence
and risk factors for peripheral artery disease in
2000 and 2010: a systematic review and
analysis. Lancet [Internet]. 2013 Oct
19;382(9901):1329–40.
5. Pande RL, Perlstein TS, Beckman JA,
Creager MA. Secondary prevention and
mortality in peripheral artery disease: National
Health and Nutrition Examination Study, 1999
to 2004. Circulation [Internet]. 2011 Jul
5 ;124(1):17–23.
6. Brevetti G, Bucur R, Balbarini A, Melillo E,
Novo S, Muratori I, et al. Women and
peripheral arterial disease: same disease,
different issues. J Cardiovasc Med
(Hagerstown) [Internet]. 2008 Apr;9(4):382–8.
7. Hirsch AT, Allison MA, Gomes AS, Corriere
MA, Duval S, Ershow AG, et al. A call to
action: women and peripheral artery disease: a
scientific statement from the American Heart
Journal of Medical Sciences. 23 Jan, 2023 - Volume 11 | Issue 1. Electronic - ISSN: 2345-0592
22
Association. Circulation [Internet]. 2012 Mar
20;125(11):1449–72.
8. Selvin E, Erlinger TP. Prevalence of and risk
factors for peripheral arterial disease in the
United States: results from the National Health
and Nutrition Examination Survey, 1999-2000.
Circulation [Internet]. 2004 Aug 10;110(6):738–
43.
9. Epidemiology, risk factors, and natural
history of lower extremity peripheral artery
disease - UpToDate [Internet].
10. Lu L, F Mackay D, Pell JP. Meta-analysis of
the association between cigarette smoking and
peripheral arterial disease. Heart [Internet].
2014 Mar;100(5):414–23.
11. Emdin CA, Anderson SG, Callender T,
Conrad N, Salimi-Khorshidi G, Mohseni H, et
al. Usual blood pressure, peripheral arterial
disease, and vascular risk: cohort study of 4.2
million adults. BMJ [Internet]. 2015 Sep
29;351.
12. Beckman JA, Duncan MS, Damrauer SM,
Wells QS, Barnett J V., Wasserman DH, et al.
Microvascular Disease, Peripheral Artery
Disease, and Amputation. Circulation [Internet].
2019 Aug 6;140(6):449–58.
13. Selvin E, Marinopoulos S, Berkenblit G,
Rami T, Brancati FL, Powe NR, et al. Meta-
analysis: glycosylated hemoglobin and
cardiovascular disease in diabetes mellitus. Ann
Intern Med [Internet]. 2004 Sep 21;141(6).
14. Conte MS, Pomposelli FB, Clair DG,
Geraghty PJ, McKinsey JF, Mills JL, et al.
Society for Vascular Surgery practice guidelines
for atherosclerotic occlusive disease of the
lower extremities: management of
asymptomatic disease and claudication. J Vasc
Surg [Internet]. 2015 Mar 1;61(3 Suppl):2S-
41S.e1.
15. Clinical features and diagnosis of lower
extremity peripheral artery disease - UpToDate
[Internet].
16. Anderson JL, Halperin JL, Albert N,
Bozkurt B, Brindis RG, Curtis LH, et al.
Management of patients with peripheral artery
disease (compilation of 2005 and 2011
ACCF/AHA Guideline Recommendations): a
report of the American College of Cardiology
Foundation/American Heart Association Task
Force on Practice Guidelines. J Am Coll Cardiol
[Internet]. 2013 Apr 9 ;61(14):1555–70.
17. Conte MS, Bradbury AW, Kolh P, White J
V., Dick F, Fitridge R, et al. Global vascular
guidelines on the management of chronic limb-
threatening ischemia. J Vasc Surg [Internet].
2019 Jun 1 ;69(6S):3S-125S.e40.
18. Cranley JJ. Ischemic rest pain. Arch Surg
[Internet]. 1969;98(2):187–8.
19. Pande RL, Perlstein TS, Beckman JA,
Creager MA. Secondary prevention and
mortality in peripheral artery disease: National
Health and Nutrition Examination Study, 1999
to 2004. Circulation [Internet]. 2011 Jul
5;124(1):17–23.
20. DeWeese JA, Leather R, Porter J. Practice
guidelines: Lower extremity revascularization. J
Vasc Surg. 1993 Aug 1;18(2):280–94.
21. Koelemay MJW, Den Hartog D, Prins MH,
Kromhout JG, Legemate DA, Jacobs MJHM.
Diagnosis of arterial disease of the lower
extremities with duplex ultrasonography. Br J
Surg [Internet]. 1996;83(3):404–9.
22. Menke J, Larsen J. Meta-analysis: Accuracy
of contrast-enhanced magnetic resonance
angiography for assessing steno-occlusions in
peripheral arterial disease. Ann Intern Med
[Internet]. 2010 Sep 7;153(5):325–34.
23. Romano M, Mainenti PP, Imbriaco M,
Journal of Medical Sciences. 23 Jan, 2023 - Volume 11 | Issue 1. Electronic - ISSN: 2345-0592
23
Amato B, Markabaoui K, Tamburrini O, et al.
Multidetector row CT angiography of the
abdominal aorta and lower extremities in
patients with peripheral arterial occlusive
disease: diagnostic accuracy and interobserver
agreement. Eur J Radiol [Internet]. 2004
Jun;50(3):303–8.
24. Endovascular techniques for lower
extremity revascularization - UpToDate
[Internet].
25. Norgren L, Hiatt WR, Dormandy JA, Nehler
MR, Harris KA, Fowkes FGR. Inter-Society
Consensus for the Management of Peripheral
Arterial Disease (TASC II). J Vasc Surg
[Internet]. 2007 Jan ;45 Suppl S(1 SUPPL.).
26. Aboyans V, Ricco JB, Bartelink MLEL,
Björck M, Brodmann M, Cohnert T, et al.
Editor’s Choice - 2017 ESC Guidelines on the
Diagnosis and Treatment of Peripheral Arterial
Diseases, in collaboration with the European
Society for Vascular Surgery (ESVS). Eur J
Vasc Endovasc Surg [Internet]. 2018 Mar
1;55(3):305–68.
Journal of Medical Sciences. 23 Jan, 2023 - Volume 11 | Issue 1. Electronic - ISSN: 2345-0592
24