Inga Vasilevskytė1,2
1Vilnius University, Faculty of Medicine, Vilnius, Lithuania
2Vilnius University Hospital Santaros Klinikos, Department of Obstetrics and Gynecology, Vilnius, Lithuania
Abstract
Introduction. Folate is one of the thirteen vital vitamins. The main sources of folate are folic acid-enriched foods and folic acid-containing food supplements. The most common complication of pregnancy associated with folic acid deficiency is a neural tube defect. An association between folic acid deficiency and other pregnancy complications such as congenital heart disease, preeclampsia, intrauterine growth retardation, pregnancy loss has also been reported.
Aim: to review the optimal dose of folic acid for pregnant women and the advantages and disadvantages. Methods: The international database Pubmed was used to review the literature. A total of 50 articles were found, of which 40 articles were analyzed using the following inclusion criteria: publications in English, publications 5-10 years old, examining the optimal dose of folic acid and the advantages and disadvantages for pregnant women. Articles describing studies on animals, diagnosis of folic acid deficiency, treatment were not included.
Results. Folic acid is an essential nutrient required for DNA replication. Folic acid increases during pregnancy because it is needed for fetal growth and development. Folic acid deficiency is associated with maternal and fetal development disorders. The recommended daily dose is 0.4 mg.
Conclusions. Folic acid is one of the essential vitamins during pregnancy. Low levels of folic acid in the blood during pregnancy are associated with an increased risk of premature birth, low birth weight and fetal growth retardation.
Keywords: folic acid; neural tube defect; pregnancy; effects on the fetus.
Folio rūgšties optimalios dozės nėštumo metu, privalumai ir trūkumai motinai ir vaisiui literatūros apžvalga
Inga Vasilevskytė
1Vilniaus universitetas, Medicinos fakultetas, Vilnius, Lietuva
2Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos, Akušerijos ir ginekologijos katedra, Vilnius, Lietuva
Santrauka
Įvadas. Folatai yra vieni iš trylikos gyvybiškai svarbių vitaminų. Pagrindiniai folatų šaltiniai yra folio rūgštimi praturtinti maisto produktai ir folio rūgšties turintys maisto papildai. Dažniausia nėštumo komplikacija, susijusi su folio rūgšties trūkumu, yra nervinio vamzdelio defektas. Taip pat buvo pastebėtas ryšys tarp folio rūgšties trūkumo ir kitų nėštumo komplikacijų, tokių kaip įgimta širdies liga, preeklampsija, intrauterinio augimo sulėtėjimas, pasikartojantis nėštumo praradimas, priešlaikinis gimdymas ir daugiavaisis nėštumas.
Darbo tikslas. Apžvelgti optimalią folio rūgšties dozę nėščiosioms ir jos privalumus bei trūkumus.
Metodai. Literatūros apžvalgai buvo naudojama tarptautinė duomenų bazė „Pubmed“. Iš viso buvo rasta 50 straipsnių, iš kurių išanalizuota 40 straipsnių taikant šiuos įtraukimo kriterijus: publikacijos anglų kalba, publikacijos 5-10 metų senumo, publikacijos, kuriose nagrinėjama folio rūgšties optimali dozė ir privalumai bei trūkumai nėščiosioms. Nebuvo įtraukti straipsniai, kuriose aprašomi tyrimai su gyvūnais, folio rūgšties trūkumo diagnostika, gydymas.
Rezultatai. Folio rūgštis yra esminė maistinė medžiaga, reikalinga DNR replikacijai ir daugelio fermentinių reakcijų. Folio rūgšties poreikis nėštumo metu didėja, nes jis taip pat reikalingas vaisiaus augimui ir vystymuisi. Folio trūkumas siejamas su motinų (anemija, preeklamsija) ir vaisiaus augimo ir vystymosi sutrikimais. Rekomenduojama paros dozė yra 0,4 mg. Tačiau folio rūgštis gali kelti pavojų sveikatai, esant B12 stokos megaloblastinei anemijai.
Išvados. Folio rūgštis yra vienas iš būtinų vitaminų nėštumo metu. Nėštumo metu maža folio rūgšties koncentracija kraujyje yra susijusi su padidėjusia priešlaikinio gimdymo, mažo kūdikio gimimo svorio ir vaisiaus augimo sulėtėjimo rizika.
Raktažodžiai: folio rūgštis; nervinio vamzdelio defektai, nėštumas, poveikis vaisiui
https://doi.org/10.53453/ms.2023.1.4
The recommended dose of folic acid during pregnancy,
advantages and disadvantages of mother and fetus: literature
review
Inga Vasilevskytė
1,2
1
Vilnius University, Faculty of Medicine, Vilnius, Lithuania
2
Vilnius University Hospital Santaros Klinikos, Department of Obstetrics and Gynecology, Vilnius, Lithuania
Abstract
Introduction. Folate is one of the thirteen vital vitamins. The main sources of folate are folic acid-enriched
foods and folic acid-containing food supplements. The most common complication of pregnancy associated
with folic acid deficiency is a neural tube defect. An association between folic acid deficiency and other
pregnancy complications such as congenital heart disease, preeclampsia, intrauterine growth retardation,
pregnancy loss has also been reported.
Aim: to review the optimal dose of folic acid for pregnant women and the advantages and disadvantages.
Methods: The international database Pubmed was used to review the literature. A total of 50 articles were
found, of which 40 articles were analyzed using the following inclusion criteria: publications in English,
publications 5-10 years old, examining the optimal dose of folic acid and the advantages and disadvantages for
pregnant women. Articles describing studies on animals, diagnosis of folic acid deficiency, treatment were not
included.
Results. Folic acid is an essential nutrient required for DNA replication. Folic acid increases during pregnancy
because it is needed for fetal growth and development. Folic acid deficiency is associated with maternal and
fetal development disorders. The recommended daily dose is 0.4 mg.
Conclusions. Folic acid is one of the essential vitamins during pregnancy. Low levels of folic acid in the blood
during pregnancy are associated with an increased risk of premature birth, low birth weight and fetal growth
retardation.
Keywords: folic acid; neural tube defect; pregnancy; effects on the fetus.
Journal of Medical Sciences. 23 Jan, 2023 - Volume 11 | Issue 1. Electronic - ISSN: 2345-0592
Medical Sciences 2023 Vol. 11 (1), p. 25-33, https://doi.org/10.53453/ms.2023.1.4
25
Folio rūgšties optimalios dozės nėštumo metu, privalumai ir
trūkumai motinai ir vaisiui literatūros apžvalga
Inga Vasilevskytė
1
Vilniaus universitetas, Medicinos fakultetas, Vilnius, Lietuva
2
Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos, Akušerijos ir ginekologijos katedra, Vilnius, Lietuva
Santrauka
Įvadas. Folatai yra vieni iš trylikos gyvybiškai svarbių vitaminų. Pagrindiniai folatų šaltiniai yra folio rūgštimi
praturtinti maisto produktai ir folio rūgšties turintys maisto papildai. Dažniausia nėštumo komplikacija, susijusi
su folio rūgšties trūkumu, yra nervinio vamzdelio defektas. Taip pat buvo pastebėtas ryšys tarp folio rūgšties
trūkumo ir kitų nėštumo komplikacijų, tokių kaip įgimta širdies liga, preeklampsija, intrauterinio augimo
sulėtėjimas, pasikartojantis nėštumo praradimas, priešlaikinis gimdymas ir daugiavaisis nėštumas.
Darbo tikslas. Apžvelgti optimalią folio rūgšties dozę nėščiosioms ir jos privalumus bei trūkumus.
Metodai. Literatūros apžvalgai buvo naudojama tarptautinė duomenų bazė „Pubmed“. Iš viso buvo rasta 50
straipsnių, iš kurių išanalizuota 40 straipsnių taikant šiuos įtraukimo kriterijus: publikacijos anglų kalba,
publikacijos 5-10 metų senumo, publikacijos, kuriose nagrinėjama folio rūgšties optimali dozė ir privalumai bei
trūkumai nėščiosioms. Nebuvo įtraukti straipsniai, kuriose aprašomi tyrimai su gyvūnais, folio rūgšties trūkumo
diagnostika, gydymas.
Rezultatai. Folio rūgštis yra esminė maistinė medžiaga, reikalinga DNR replikacijai ir daugelio fermentinių
reakcijų. Folio rūgšties poreikis nėštumo metu didėja, nes jis taip pat reikalingas vaisiaus augimui ir vystymuisi.
Folio trūkumas siejamas su motinų (anemija, preeklamsija) ir vaisiaus augimo ir vystymosi sutrikimais.
Rekomenduojama paros dozė yra 0,4 mg. Tačiau folio rūgštis gali kelti pavojų sveikatai, esant B12 stokos
megaloblastinei anemijai.>
Išvados. Folio rūgštis yra vienas iš būtinų vitaminų nėštumo metu. Nėštumo metu maža folio rūgšties
koncentracija kraujyje yra susijusi su padidėjusia priešlaikinio gimdymo, mažo kūdikio gimimo svorio ir
vaisiaus augimo sulėtėjimo rizika.
Raktažodžiai: folio rūgštis; nervinio vamzdelio defektai, nėštumas, poveikis vaisiui
Journal of Medical Sciences. 23 Jan, 2023 - Volume 11 | Issue 1. Electronic - ISSN: 2345-0592
26
1. Įvadas
Folatas (vitaminas B9) yra esminė maistinė
medžiaga, reikalinga DNR replikacijai ir daugelio
fermentinių reakcijų, susijusių su aminorūgščių
sinteze ir vitaminų metabolizmu, substratas [1].
Pati folio rūgštis žmogaus organizme yra neaktyvi,
tačiau veikiant kepenų reduktazėms virsta
biologiškai aktyvia molekule 5-
metiltetrahidrofolatu (5-MTHF) [2]. Kai kurie
vaistai, tokie kaip metotreksatas ir trimetoprimas,
sutrikdo folio rūgšties metabolizmą, slopindami
DHFR, todėl sulėtėja aktyviosios molekulės (5-
MTHF) biosintezė [2-5]. Be to, yra fiziologinių
sąlygų, kurios dar labiau sumažina folio rūgšties
kiekį serume: genetiniai veiksniai, farmakoterapija
(pvz., valproinė rūgštis nuo epilepsijos) ir galbūt
kiti veiksniai, susiję su mityba, aplinka ir gyvenimo
būdu (pvz., nutukimas, cinko trūkumas ir
mikotoksinų poveikis) [6]. Folio rūgšties yra
žaliose lapinėse daržovėse, džiovintose pupelėse,
riešutuose ir sėklose [2]. Folio rūgšties poreikis
nėštumo metu didėja, nes jis taip pat reikalingas
vaisiaus augimui ir vystymuisi [1]. Folio trūkumas
siejamas su motinų (anemija, nėščiųjų hipertenzija,
preeklamsija) ir vaisiaus sutrikimais (įgimtos
anomalijos, priešlaikinis gimdymas) [3–5].
2. Metodika
Literatūros apžvalgai buvo naudojama tarptautinė
duomenų bazė „Pubmed“. Iš viso buvo rasta 50
straipsnių, iš kurių išanalizuota 40 straipsnių
taikant šiuos įtraukimo kriterijus: publikacijos
anglų kalba, publikacijos 5-10 metų senumo,
publikacijos, kuriose nagrinėjama folio rūgšties
optimali dozė ir privalumai bei trūkumai
nėščiosioms. Į literatūros apžvalga nebuvo įtraukti
straipsniai, kuriose aprašomi tyrimai ir
eksperimentai su gyvūnais, folio rūgšties trūkumo
diagnostika, gydymas.
3. Rezultatai
3.1. Folio rūgšties optimali dozė
Nėra bendro sutarimo dėl optimalaus folio rūgšties
vartojimo kiekio [2,6]. 2018 m. paskelbtoje
apžvalgoje teigiama, kad „vartojant 0,4mg folio
rūgšties per parą, gali prireikti 20 savaičių, kad
raudonųjų kraujo kūnelių folatų kiekis būtų tarp
1050 ir 1340 nmol/L, kurio reikia nervinio
vamzdelio defekto (NVD) rizikai sumažinti [7].
Todėl folio rūgšties papildai turėtų būti pradėti
vartoti likus 5–6 mėnesiams iki pastojimo. Esant
tokiai optimaliai dozei , nervinio vamzdelio defektų
rizika yra maždaug 4,5 atvejo 10 000 gimimų [8].
Šalyse, kuriose miltiniai produktai yra praturtinti
folio rūgštimi, nervinio vamzdelio defektų rizika
yra maždaug 7,5 atvejo 10 000 nėštumų [4,7].
Vartojant maisto papildus su folio rūgštimi ilgą
laiką, kyla pavojus, kad folio rūgšties su maistu
suvartojama daugiau nei 1 μg per dieną . Dėl
nemetabolizuotos folio rūgšties ir jos galimo
oksiduojančio poveikio reikėtų periodiškai stebėti
folio rūgšties kiekį eritrocituose ir vitamino B12
kiekį [9]. Todėl tarptautinėse gairėse rekomenduoja
folio rūgšties dozė yra nuo 400 iki 800 μg per parą
[2]. Pagal Medicinos instituto rekomendacijas,
nėštumo metu iš folio rūgštimi praturtinto maisto,
vitaminų papildų reikia gauti ne mažiau 400 μg
folio rūgšties per parą, kad NVD rizika sumažėtų
50% [5]. Šiaurės Airijoje atliktame tyrime, kuriame
dalyvavo 226 moterys nuo 18 iki 35 metų,
besikreipiančios į nėščiųjų priežiūrą vidutiniškai
13,7 nėštumo savaitę folio rūgšties dozė buvo 400
μg/d [9]. Optimali folio rūgšties koncentracija
kraujyje buvo pasiekta pas 73 % moteris, kurios
pradėjo vartoti folio rūgštį prieš nėštumą, palyginus
su 47 %, kurios pradėjo po šeštos nėštumo savaitės
[10]. Didelės rizikos pacientėms patariama šią dozę
vartoti prieš pastojimą (1-3 mėnesius iki nėštumo),
kad sumažėtų NVD rizika [11].
Journal of Medical Sciences. 23 Jan, 2023 - Volume 11 | Issue 1. Electronic - ISSN: 2345-0592
27
3.2. Folio rūgšties privalumai ir trūkumai
3.2.1. Megaloblastinė anemija
Egzistuoja glaudus ryšys tarp folio rūgšties ir
vitamino B12, nes jų trūkumas sukelia tuos pačius
hematologinius pokyčius [9]. Folatas yra
substratas, o vitaminas B12 – kofermentas,
sudarydamas 5,10 metilentetrahidrofolatą, kuris
dalyvauja timidilato sintezėje [5]. Folio rūgšties
papildai, tiek maisto, tiek praturtinti folio rūgštimi
maisto produktais (plačiai prieinami daugelyje
šalių), gali paslėpti megaloblastinę anemiją dėl
vitamino B12 trūkumo [4]. Kepenyse, vykstant
folio rūgšties transformacijai, dalis jo paverčiama
5-metiltetrahidrofolatu [12]. Ši forma, kol ji nebus
naudojama DNR sintezei ir ląstelių dalijimuisi, turi
vėl virsti tetrahidrofolatu, tačiau šiam pavertimui
reikalingas vitaminas B12 (3 pav.). Todėl vitamino
B12 trūkumo atvejais didelė folio rūgšties dalis
lieka įstrigusi 5-metiltetrahidrofolato formoje ir
nedalyvauja DNR sintezėje [3]. Ši situacija
vadinama „folio spąstais“ arba „metilo
gaudyklėmis“[13]. Poveikis yra nepakankamas
DNR gamybai, kuris kliniškai pasireiškia kaip
megaloblastinė anemija [1].
Ši situacija ypač pavojinga žmonėms, kurie laikosi
vegetariškos dietos, kurioje trūksta vitamino B12
[1,9]. Todėl nėščioms moterims, kurioms gresia
vitamino B12 trūkumas (t. y. besilaikančioms
veganiškos dietos arba sergančioms lėtiniu gastritu,
uždegimine žarnyno liga ar turinčioms padidėjusį
kraujo kūnelių kiekį), niekada negalima skirti
folatų papildų be vitamino B12 [4,5].
3.2.2. Vėžio rizika
Buvo iškelta hipotezė, jog folio rūgšties papildai
gali užkirsti kelią naviko atsiradimui, nes suteikia
pakankamai metilo grupių, taip išlaikant teisingą
genomo metilinimo būseną ir palengvinant DNR
atstatymo mechanizmus [4,6]. Nepaisant šio
mechanizmo, pradinėse naviko atsiradimo fazėse
didelė folio rūgšties koncentracija gali paskatinti
naviko augimą, palengvindama greitą ląstelių
dalijimąsi [3,12]. Mažo ar didelio folio rūgšties
suvartojimo su maistu poveikis navikogenezei turi
būti ištirtas atsižvelgiant į daugiafaktorinę vėžio
etiologiją [1,14,15]. Trūksta tvirtų įrodymų, tačiau
svarbu atsižvelgti į sąveiką su kitomis maistinėmis
medžiagomis ir rizikos veiksniais, kurie taip pat
mažina folio rūgšties įsisavinimą ar vartojimą,
pavyzdžiui, rūkymas ir didelis alkoholio vartojimas
[1,2].
3.2.3. Folato poveikis vaisingumui
Atlikti tyrimai patvirtino, jog folio rūgšties papildai
prieš pastojimą gali padidinti nėštumo tikimybę,
nes sumažina anovuliacinių ciklų dažnį [4,16]. Taip
pat buvo pastebėta, kad pagerėja oocitų kokybė
[2,10]. Tačiau šios naudos nepastebėta asmenims,
turintiems MTHFR polimorfizmų; tokiais atvejais
800 μg 5-MTHF per parą galėtų pagerinti
vaisingumą [5]. Anksčiau buvo pastebėta, kad folio
rūgšties papildų vartojimas prieš nėštumą gali
padidinti vaisiaus mirtingumo riziką [17]. Tačiau
neseniai atlikta Cochrane apžvalga, pagrįsta trijų
atsitiktinių imčių kontroliuojamų tyrimų
duomenimis, nerado įrodymų, kad folio rūgšties
papildai padidina abortų ar intrauterinės mirties
riziką [18].
3.2.4. Folio rūgšties patekimas į placentą
Folio rūgšties koncentracija vaisiaus serume yra
daug didesnė nei motinos serume, dėl aktyvaus
folio transportavimo per placentą [4,19]. Kai kurie
mokslininkai pastebėjo, kad folio rūgšties
vartojimas nėštumo metu gali sukelti neaktyvių
metabolitų kaupimąsi vaisiaus serume [16,20,21].
2010 metais R. Obeid ir bendraautoriai paskelbė
tyrimą, kuriame buvo lyginama folio rūgšties
Journal of Medical Sciences. 23 Jan, 2023 - Volume 11 | Issue 1. Electronic - ISSN: 2345-0592
28
koncentracija serume tarp 25 naujagimių, kurių
motinos nėštumo metu vartojo folio rūgštį, ir
panašaus skaičiaus naujagimių, kurių motinos
nevartojo [22]. Šio tyrimo metu buvo pastebėta,
kad vidutinė folio rūgšties koncentracija vaisiaus
kraujyje buvo žymiai didesnė nėščiųjų, kurios
vartojo folio rūgštį nėštumo metu, nei tų kurios
nevartojo [22]. Taip pat nebuvo reikšmingų folio
rūgšties neaktyvių metabolitų padidėjimo. Todėl jie
padarė išvadą, jog vaisiuje neaktyvių folio rūgšties
metabolitų kaupimas nebuvo didesnis nei
nevartojančių folio rūgštį nėščiųjų vaisiuose [21].
3.2.5. Folio rūgšties apsauga vaisiaus vystymosi
defektams
Plačiai pripažįstama, kad folio rūgšties papildai
prieš pastojimą apsaugo nuo nervinio vamzdelio
defektų išsivystymo [5,14,21]. Į atsitiktinių imčių
dvigubai aklą tyrimą buvo įtraukta 1817 moterų,
kurioms buvo didelė rizika susirgti NVD, ir joms
buvo paskirti folio rūgšties papildai [23]. Rezultatai
parodė , jog folio rūgšties papildų apsauginis
poveikis yra 72% . Kitame atsitiktinių imčių tyrime
buvo patikrintas gydymo veiksmingumas,
atsitiktinai suskirstant moteris, kurios mėnesį prieš
pastojimą vartojo 0,8 mg folio rūgšties arba
mikroelementus iki nėštumo [24]. Įgimtų
apsigimimų dažnis buvo žymiai didesnis tų moterų
grupėje, kurios vartojo tik mikroelementus nei folio
rūgšties grupėje [25]. 400 μg folio rūgšties per parą
suvartojimas nėštumo metu užtikrina pakankamą
folio rūgšties kiekį organogenezės metu ir 50–70 %
sumažina nervinio vamzdelio defektų riziką [4].
Daugelyje šalių, kuriose trūksta folio rūgšties,
pavyzdžiui, JAV, miltiniai produktai yra praturtinti
folio rūgštimi, siekiant sumažinti šį trūkumą [10].
Nepaisant to, apie 20 % gyventojų turi
nepakankamą folio rūgšties kiekį organizme [26].
3.2.6. Nėščiųjų hipertenzija ir preeklamsija
Nėščiųjų hipertenzija yra viena iš pagrindinių
motinos ir vaisiaus sergamumo ir mirtingumo
priežasčių visame pasaulyje [11,27]. Jei nuo pat
nėštumo pradžios folatų suvartojimas yra
pakankamas neoangiogenezei ir trofoblastų
proliferacijai, galima išvengti homocisteino
koncentracijos serume padidėjimo [5].
Hiperhomocisteinemija yra susijusi su oksidaciniu
stresu ir endotelio ląstelių disfunkcija ir šie
reiškiniai yra preeklamsijos patogenezės veiksniai
[4,5]. Be to, hiperhomocisteinemija yra susijusi su
placentos ir vaisiaus augimo sulėtėjimu [15,28].
Padidėjęs homocisteino kiekis antrojo nėštumo
trimestro pradžioje yra susijęs su padidėjusia
nesunkios preeklampsijos išsivystymo rizika [29].
Įvairūs prospektyvūs kohortiniai tyrimai, atlikti
nėštumo pradžioje ir antrojo trimestro pradžioje,
pranešė, kad padidėjęs folio rūgšties kiekis serume
ir sumažėjęs homocisteino kiekis plazmoje yra
susiję su sumažėjusia preeklampsijos išsivystymo
rizika [30]. 5-MTHF yra aktyvus folatas, tiesiogiai
susijęs su homocisteino pavertimu metioninu
[12,20,31]. Todėl jis neleidžia išsivystyti
homocisteino pertekliui plazmoje ir vaidina svarbų
vaidmenį preeklampsijos prevencijoje [4]. Neseniai
atliktas retrospektyvus tyrimas Italijoje palygino
dvi nėščių moterų, kurios turėjo preeklampsijos
rizikos veiksnių, grupes: viena grupė vartojo 15 mg
per parą 5-MTHF nuo pirmojo trimestro iki
nėštumo pabaigos [20]. Kita grupė nevartojo. Gauti
rezultatai parodė, jog 5-MTHF veiksmingai
sumažino preeklampsijos dažnį [20].
3.2.7. Kitas folio rūgšties poveikis nėštumui
Yra tam tikrų įrodymų, kad neaktyvūs folio rūgšties
metabolitai turi neigiamą poveikį vaisiui,
pavyzdžiui, didesnę astmos ir kvėpavimo takų
infekcijos riziką ankstyvoje vaikystėje [1,32–34].
Atliktame atvejo kontrolės tyrime, kuriame buvo
vertinamas ryšys tarp ankstyvo nėštumo praradimo
Journal of Medical Sciences. 23 Jan, 2023 - Volume 11 | Issue 1. Electronic - ISSN: 2345-0592
29
ir hiperhomocisteinemijos, buvo pastebėta, jog
homocisteino koncentracija 18 mmol/l ir daugiau
siejama su padidėjusia ankstyvo nėštumo
praradimo rizika [31]. Keletas tyrimų įvertino
galima ryšį tarp folio rūgšties trūkumo ir
priešlaikinio gimdymo [35]. Stebėjimo tyrimai
rodo, kad mažas folio rūgšties kiekis serume yra
susijęs su trumpesne nėštumo trukme [35].
Perspektyviniame tyrime buvo vertinamas kūdikio
gimimo svoris ir folatų suvartojimas (1 mg per
parą) ir padaryta išvada, kad tarp jų yra nedidelis,
bet reikšmingai teigiamas ryšys, tačiau folio
rūgšties vartojimas tebėra silpnas kūdikio gimimo
svorio prognostinis faktorius [36]. Didelis
perspektyvinis stebėjimo tyrimas, kuriame
dalyvavo 34 480 moterų, padarė išvadą, kad folio
rūgšties papildų vartojimas prieš pastojimą ilgiau
nei 1 metus yra susijęs su reikšmingu spontaniško
priešlaikinio gimdymo dažnio sumažėjimu [17].
Galimi priešlaikinio gimdymo prevencijos
mechanizmai iš esmės neaiškūs, tačiau, kaip rodo
tyrimai, labiausiai tikėtinas patofiziologinis
mechanizmas yra imuninio atsako į uždegimą
pasikeitimas [12,13,37]. Folio rūgšties trūkumas
yra susijęs su sumažėjusiu T-limfocitų atsaku ir
sumažėjusią antikūnų gamybą prieš
cirkuliuojančius antigenus, todėl padidėja
jautrumas infekcijoms [2,5,36]. Moterims, kurios
prieš nėštumą vartojo folio rūgšties papildus, buvo
didesnė daugiavaisio nėštumo rizika [10,14,21]. A.
Czeizel ir kolegų atliktas populiacinis atvejo
kontrolės tyrimas atskleidė, kad daugiavaisio
nėštumo dažnis buvo 0,78 % tarp moterų, kurios
negauna folio rūgšties papildų, ir 1,52 %, kurios
vartojo folio rūgšties papildus [24].
3.2.8. Folio rūgštis ir imuninė sistema
Galimas ryšys tarp folio rūgšties ir imuninės
sistemos funkcijos buvo tiriamas JAV, kur miltai
yra praturtinti folio rūgštimi [11,38,39]. Tyrimas
parodė, kad moterims, kurios su maistu suvartoja
mažai folio rūgšties, natūralių žudikų (NK) ląstelių
aktyvumas buvo padidėjęs [14]. Vietoj to,
moterims, kurios valgė daug maisto, praturtinto
folio rūgštimi, ir kurios taip pat vartojo folio
rūgšties papildus, serume buvo rasta neaktyvių
metabolitų, o NK ląstelių aktyvumas buvo žymiai
mažesnis [40]. Šis atradimas rodo, kad didelis folio
rūgšties kiekis ir dėl to nemetabolizuotos folio
rūgšties buvimas serume turi priešingą poveikį
imuninei funkcijai; tai taip pat rodo, kad didelis
nemetabolizuotos folio rūgšties kiekis veikia
imuninės sistemos komponentus, susijusius su
motinos ir vaisiaus tolerancija [4,6].
4. Išvados
Folio rūgštis yra chemiškai susintetinta stipriai
oksiduojanti molekulė, kuriai reikia tolesnių
intrahepatinės reduktazės etapų, kad ji virstų
vitaminu B9. Folio rūgštis dažniausiai naudojama
profilaktikai arba gydymui esant tam tikroms
sąlygoms. Folio rūgštis apsaugo nuo vaisiaus
struktūrinių anomalijų, įskaitant NVD ir įgimtus
širdies defektus. Naujausi duomenys rodo, kad jis
taip pat gali apsaugoti nuo priešlaikinio gimdymo,
preeklamsijos ir nuo vėžio. 5-MTHF papildas
nėštumo metu yra geresnis nei folio rūgštis tam
tikromis sąlygomis, nes jam nereikia metabolinio
aktyvinimo ir yra tiesiogiai biologiškai prieinama
motinai ir vaisiui. Svarbu atsiminti, jog folio rūgštis
gali maskuoti B12 vitamino trūkumo sukeltą
megaloblastinę anemiją. Moterims, planuojančioms
nėštumą, reikėtų pradėti vartoti folio rūgšties
papildus likus bent 6 savaitėms iki pastojimo,
norint pasiekti optimalų folio rūgšties kiekį
kraujyje. Nepaisant visų rekomendacijų, bendras
folio rūgšties suvartojimas yra žemas, todėl reikėtų
skirti daugiau dėmesio prevencinėms programoms
ir visuomenės švietimui.
Journal of Medical Sciences. 23 Jan, 2023 - Volume 11 | Issue 1. Electronic - ISSN: 2345-0592
30
Literatūros sąrašas
1. Chitayat D, Matsui D, Amitai Y, Kennedy D,
Vohra S, Rieder M, et al. Folic acid
supplementation for pregnant women and those
planning pregnancy: 2015 update. The Journal of
Clinical Pharmacology. 2016 Feb;56(2):170–5.
2. Folic Acid. Journal of Midwifery & Women’s
Health. 2016 Nov;61(6):797–8.
3. Greenberg JA, Bell SJ, Guan Y, Yu Y hong.
Folic Acid Supplementation and Pregnancy: More
Than Just Neural Tube Defect Prevention. :8.
4. Ferrazzi E, Tiso G, Di Martino D. Folic acid
versus 5- methyl tetrahydrofolate supplementation
in pregnancy. European Journal of Obstetrics &
Gynecology and Reproductive Biology. 2020
Oct;253:312–9.
5. Argyridis S. Folic acid in pregnancy. Obstetrics,
Gynaecology & Reproductive Medicine. 2019
Apr;29(4):118–20.
6. Gazzino R, Marrocco W, D’Ingianna AP,
Poggiogalle E, Giusti AM, Pinto A, et al. Folic acid
supplementation in Italian women during
pregnancy: A cross-sectional study conducted in
general practice. Nutrition. 2020 Nov;79–
80:110886.
7. van Gool JD, Hirche H, Lax H, De Schaepdrijver
L. Folic acid and primary prevention of neural tube
defects: A review. Reprod Toxicol. 2018
Sep;80:73–84.
8. Wilson RD, O’Connor DL. Maternal folic acid
and multivitamin supplementation: International
clinical evidence with considerations for the
prevention of folate-sensitive birth defects.
Preventive Medicine Reports. 2021
Dec;24:101617.
9. Zec M, Roje D, Matovinović M, Antičević V,
Librenjak Škare L, Jerončić A, et al. Vitamin B12
Supplementation in Addition to Folic Acid and Iron
Improves Hematological and Biochemical Markers
in Pregnancy: A Randomized Controlled Trial. J
Med Food. 2020 Oct;23(10):1054–9.
10. Valentin M, Coste Mazeau P, Zerah M,
Ceccaldi PF, Benachi A, Luton D. Acid folic and
pregnancy: A mandatory supplementation. Annales
d’Endocrinologie. 2018 Apr;79(2):91–4.
11. Field MS, Stover PJ. Safety of folic acid: Safety
of folic acid. Ann NY Acad Sci. 2018
Feb;1414(1):59–71.
12. Siekmans K, Roche M, Kung’u JK, Desrochers
RE, De-Regil LM. Barriers and enablers for iron
folic acid (IFA) supplementation in pregnant
women. Matern Child Nutr. 2018 Dec;14 Suppl
5:e12532.
13. van der Windt M, Schoenmakers S, van Rijn B,
Galjaard S, Steegers-Theunissen R, van Rossem L.
Epidemiology and (Patho)Physiology of Folic Acid
Supplement Use in Obese Women before and
during Pregnancy. Nutrients. 2021 Jan
23;13(2):331.
14. McNulty H, Rollins M, Cassidy T, Caffrey A,
Marshall B, Dornan J, et al. Effect of continued
folic acid supplementation beyond the first
trimester of pregnancy on cognitive performance in
the child: a follow-up study from a randomized
controlled trial (FASSTT Offspring Trial). BMC
Med. 2019 Dec;17(1):196.
15. Trivedi MK, Sharma S, Rifas-Shiman SL,
Camargo CA, Weiss ST, Oken E, et al. Folic Acid
in Pregnancy and Childhood Asthma: A US
Cohort. Clin Pediatr (Phila). 2018 Apr;57(4):421–
7.
16. Toivonen KI, Lacroix E, Flynn M, Ronksley
PE, Oinonen KA, Metcalfe A, et al. Folic acid
supplementation during the preconception period:
A systematic review and meta-analysis. Prev Med.
2018 Sep;114:1–17.
17. Mantovani E, Filippini F, Bortolus R, Franchi
M. Folic acid supplementation and preterm birth:
Journal of Medical Sciences. 23 Jan, 2023 - Volume 11 | Issue 1. Electronic - ISSN: 2345-0592
31
results from observational studies. Biomed Res Int.
2014;2014:481914.
18. Balogun OO, da Silva Lopes K, Ota E,
Takemoto Y, Rumbold A, Takegata M, et al.
Vitamin supplementation for preventing
miscarriage. Cochrane Pregnancy and Childbirth
Group, editor. Cochrane Database of Systematic
Reviews [Internet]. 2016 May 6 [cited 2022 Apr 9];
Available from:
https://doi.wiley.com/10.1002/14651858.CD00407
3.pub4
19. Liu HY, Liu SM, Zhang YZ. Maternal Folic
Acid Supplementation Mediates Offspring Health
via DNA Methylation. Reprod Sci. 2020
Apr;27(4):963–76.
20. Saccone G, Sarno L, Roman A, Donadono V,
Maruotti GM, Martinelli P. 5-Methyl-
tetrahydrofolate in prevention of recurrent
preeclampsia. The Journal of Maternal-Fetal &
Neonatal Medicine. 2016 Mar 18;29(6):916–20.
21. Pannia E, Yang NV, Ho M, Chatterjee D,
Hammoud R, Kubant R, et al. Folic acid content of
diet during pregnancy determines post-birth re-set
of metabolism in Wistar rat dams. The Journal of
Nutritional Biochemistry. 2020 Sep;83:108414.
22. Obeid R, Kasoha M, Kirsch SH, Munz W,
Herrmann W. Concentrations of unmetabolized
folic acid and primary folate forms in pregnant
women at delivery and in umbilical cord blood.
The American Journal of Clinical Nutrition. 2010
Dec 1;92(6):1416–22.
23. Bukowski R, Malone FD, Porter FT, Nyberg
DA, Comstock CH, Hankins GDV, et al.
Preconceptional Folate Supplementation and the
Risk of Spontaneous Preterm Birth: A Cohort
Study. Fisk NM, editor. PLoS Med. 2009 May
12;6(5):e1000061.
24. Czeizel AE, Dudás I. Prevention of the First
Occurrence of Neural-Tube Defects by
Periconceptional Vitamin Supplementation. N Engl
J Med. 1992 Dec 24;327(26):1832–5.
25. Cawley S, McCartney D, Woodside JV,
Sweeney MR, McDonnell R, Molloy AM, et al.
Optimization of folic acid supplementation in the
prevention of neural tube defects. Journal of Public
Health. 2017 Oct 20;1–8.
26. Liu C, Liu C, Wang Q, Zhang Z.
Supplementation of folic acid in pregnancy and the
risk of preeclampsia and gestational hypertension: a
meta-analysis. Arch Gynecol Obstet. 2018
Oct;298(4):697–704.
27. Schrott R, Murphy SK. Folic acid throughout
pregnancy: too much? The American Journal of
Clinical Nutrition. 2018 Apr 1;107(4):497–8.
28. White WM, Turner ST, Bailey KR, Mosley TH,
Kardia SLR, Wiste HJ, et al. Hypertension in
pregnancy is associated with elevated
homocysteine levels later in life. Am J Obstet
Gynecol. 2013 Nov;209(5):454.e1-7.
29. Liu C, Luo D, Wang Q, Ma Y, Ping L, Wu T, et
al. Serum homocysteine and folate concentrations
in early pregnancy and subsequent events of
adverse pregnancy outcome: the Sichuan
Homocysteine study. BMC Pregnancy Childbirth.
2020 Mar 18;20(1):176.
30. Dai C, Fei Y, Li J, Shi Y, Yang X. A Novel
Review of Homocysteine and Pregnancy
Complications. Biomed Res Int.
2021;2021:6652231.
31. Haberg SE, London SJ, Stigum H, Nafstad P,
Nystad W. Folic acid supplements in pregnancy
and early childhood respiratory health. Archives of
Disease in Childhood. 2009 Mar 1;94(3):180–4.
32. Orabona R, Zanardini C, Zatti S, Sartori E,
Prefumo F. Folic Acid Supplementation in
Pregnancy: A Matter of Doses? Hypertension. 2020
Jul;76(1):30–1.
33. Gao Y, Sheng C, Xie R hua, Sun W, Asztalos
E, Moddemann D, et al. New Perspective on
Journal of Medical Sciences. 23 Jan, 2023 - Volume 11 | Issue 1. Electronic - ISSN: 2345-0592
32
Impact of Folic Acid Supplementation during
Pregnancy on Neurodevelopment/Autism in the
Offspring Children – A Systematic Review.
Rosenfeld CS, editor. PLoS ONE. 2016 Nov
22;11(11):e0165626.
34. van Eijsden M, Smits LJ, van der Wal MF,
Bonsel GJ. Association between short
interpregnancy intervals and term birth weight: the
role of folate depletion. The American Journal of
Clinical Nutrition. 2008 Jul 1;88(1):147–53.
35. Burdge GC, Lillycrop KA. Folic acid
supplementation in pregnancy: are there devils in
the detail? Br J Nutr. 2012 Dec 14;108(11):1924–
30.
36. Czeizel AE, Vereczkey A, Szabó I. Folic acid
in pregnant women associated with reduced
prevalence of severe congenital heart defects in
their children: a national population-based case-
control study. Eur J Obstet Gynecol Reprod Biol.
2015 Oct;193:34–9.
37. Miani C, Ludwig A, Doyle IM, Breckenkamp J,
Hoeller-Holtrichter C, Spallek J, et al. The role of
education and migration background in explaining
differences in folic acid supplementation intake in
pregnancy: results from a German birth cohort
study. Public Health Nutr. 2021 Dec;24(18):6094–
102.
38. McNulty B, Pentieva K, Marshall B, Ward M,
Molloy AM, Scott JM, et al. Women’s compliance
with current folic acid recommendations and
achievement of optimal vitamin status for
preventing neural tube defects. Human
Reproduction. 2011 Jun 1;26(6):1530–6.
39. Troen AM, Mitchell B, Sorensen B, Wener
MH, Johnston A, Wood B, et al. Unmetabolized
Folic Acid in Plasma Is Associated with Reduced
Natural Killer Cell Cytotoxicity among
Postmenopausal Women. The Journal of Nutrition.
2006 Jan 1;136(1):189–94.
Journal of Medical Sciences. 23 Jan, 2023 - Volume 11 | Issue 1. Electronic - ISSN: 2345-0592
33