Paulius Burkauskas1, Laurynas Skrodenis1, Ligita Bespalovaitė1, Julius Vidikas2
1Lithuanian University of Health Sciences, Faculty of Medicine, Kaunas, Lithuania
2Lithuanian research center of health sciences
Abstract
Introduction: left ventricular pseudoaneurysm is a complication whose main etiological factor is myocardial infarction. This acute condition is formed when blood is trapped and confined to the pericardium or scar tissue after ruptures in the free wall of the ventricle. The development of pseudoaneurysm requires immediate assessment of the patient’s condition and treatment due to the high risk of rupture. Almost 50% of patients with this disease do not feel any symptoms. For this reason, pseudoaneurysm is diagnosed as early as complications occur, or by random routine examinations. The suspicion may also be caused by changes in the plain chest roentgenogram. To confirm the diagnosis, a computed tomography or magnetic resonance imaging is performed. The treatment is performed by a surgery or percutaneous procedure, and the more appropriate one is selected according to the patient’s functional condition. This paper presents a clinical case when a patient develops pseudoaneurysm after a left ventricular myocardial infarction and discusses its diagnostic and treatment options.
Aims: to present the clinical case in the hospital of the Lithuanian University of Health Sciences. To select and analyze the causes, diagnostic and treatment recommendations of left ventricular pseudoaneurysm provided by experts.
Methods: the review of literature was conducted using the medical database, selecting publications investigating the burden of left ventricular pseudoaneurysm.
Results: after analysis of the literature main causes, diagnostics and treatment methods of left ventricular pseudoaneurysm are presented.
Conclusions: left ventricular pseudoaneurysm is a life-threatening pathology that most commonly occurs after a lower wall myocardial infarction. In radiological images of patients with a history of myocardial infarction, an increased risk of pseudoaneurysm should always be considered if an enlarged cardiac cavity is observed. Keywords: left ventricle pseudoaneurysm, miocardial infarction, left ventricle dilation.
Journal of Medical Sciences. May 3, 2021 - Volume 9 | Issue 4. Electronic - ISSN: 2345-0592
346
Medical Sciences 2021 Vol. 9 (4), p. 346-355
Left ventricular pseudoaneurysm. A clinical case report
Paulius Burkauskas
1
, Laurynas Skrodenis
1
, Ligita Bespalovaitė
1
, Julius Vidikas
2
1
Lithuanian University of Health Sciences, Faculty of Medicine, Kaunas, Lithuania
2
Lithuanian research center of health sciences
Abstract
Introduction: Left ventricular pseudoaneurysm is a complication whose main etiological factor is
myocardial infarction. This acute condition is formed when blood is trapped and confined to the pericardium or scar
tissue after ruptures in the free wall of the ventricle. The development of pseudoaneurysm requires immediate
assessment of the patient’s condition and treatment due to the high risk of rupture. Almost 50% of patients with this
disease do not feel any symptoms. For this reason, pseudoaneurysm is diagnosed as early as complications occur, or
by random routine examinations. The suspicion may also be caused by changes in the plain chest roentgenogram. To
confirm the diagnosis, a computed tomography or magnetic resonance imaging is performed. The treatment is
performed by a surgery or percutaneous procedure, and the more appropriate one is selected according to the patient's
functional condition. This paper presents a clinical case when a patient develops pseudoaneurysm after a left
ventricular myocardial infarction and discusses its diagnostic and treatment options.
Aim: to present the clinical case in the hospital of the Lithuanian University of Health Sciences. To select
and analyze the causes, diagnostic and treatment recommendations of left ventricular pseudoaneurysm provided by
experts.
Methods: the review of literature was conducted using the medical database, selecting publications
investigating the burden of left ventricular pseudoaneurysm.
Results: after analysis of the literature main causes, diagnostics and treatment methods of left ventricular
pseudoaneurysm are presented.
Conclusions: left ventricular pseudoaneurysm is a life-threatening pathology that most commonly occurs
after a lower wall myocardial infarction. In radiological images of patients with a history of myocardial infarction, an
increased risk of pseudoaneurysm should always be considered if an enlarged cardiac cavity is observed.
Keywords: Left ventricle pseudoaneurysm, miocardial infarction, left ventricle dilation.
Journal of Medical Sciences. May 3, 2021 - Volume 9 | Issue 4. Electronic - ISSN: 2345-0592
347
Kairiojo skilvelio pseudoaneurizma. Klinikinis atvejis
Paulius Burkauskas
1
, Laurynas Skrodenis
1
, Ligita Bespalovaitė
1
, Julius Vidikas
2
1
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos fakultetas, Kaunas, Lietuva
2
Lietuvos sveikatos mokslinių tyrimų centras
Santrauka
Įvadas
Kairiojo skilvelio pseudoaneurizma - komplikacija, kurios pagrindinis etiologinis veiksnys yra miokardo
infarktas. Ši ūmi būklė formuojasi plyšus skilvelio laisvajai sienelei, kai kraujas yra sulaikytas ir apribotas perikardo
ar randinio audinio. Išsivysčius pseudoaneurizimai reikalingas neatidėliotinas paciento būklės vertinimas ir gydymas
dėl didelės plyšimo rizikos. Pacientai, sergantys šia liga, beveik 50 proc. atvejų nejaučia jokių simptomų. Dėl šios
priežasties pseudoaneurizma yra diagnozuojama jau atsiradus komplikacijoms, arba atsitiktinai atliekant rutininius
tyrimus. Pseudoaneurizmos įtarimą gali sukelti ir tiesioginėje krūtinės ląstos rentgenogramoje randami pokyčiai, o
ligos patvirtinimui atliekamas kompiuterinės tomografijos ar magnetinio rezonanso tyrimas. Gydymui atliekama
operacija arba perkutaninė procedūra, o tinkamesnis būdamas parenkamas pagal paciento funkcinę būklę. Šiame
straipsnyje pristatomas klinikinis atvejis, aptariamos diagnostikos ir gydymo galimybės, kai pacientui po kairiojo
skilvelio miokardo infarkto išsivystė pseudoaneurizma.
Tikslas: pristatyti klinikinį atvejį įvykusį Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninėje. Atrinkti ir
išanalizuoti ekspertų pateiktas kairiojo skilvelio pseudoaneurizmos priežastis, diagnostikos bei gydymo
rekomendacijas.
Metodika: literatūros apžvalga atlikta remiantis mokslinėmis duomenų bazėmis, atrenkant publikacijas,
kuriose nagrinėjama kairiojo skilvelio pseudoaneurizmos problema
Rezultatai: atlikus literatūros analizę pateikti pagrindiniai kairiojo skilvelio pseudoaneurizmos
diagnostikos bei gydymo principai
Išvados: Kairiojo skilvelio pseudoaneurizma - tai gyvybei pavojinga patologija, dažniausiai
pasireiškianti po apatinės sienos miokardo infarkto. Radiologiniuose vaizduose pacientams, kurie yra sirgę miokardo
infarktu, pastebėjus padidėjusią širdies ertmę visuomet reikėtų įvertinti padidėjusią riziką pseudoaneurizmos
atsiradimui.
Raktiniai žodžiai: kairiojo skilvelio pseudoaneurizma, miokardo infarktas, kairiojo skilvelio išsiplėtimas.
Journal of Medical Sciences. May 3, 2021 - Volume 9 | Issue 4. Electronic - ISSN: 2345-0592
348
Įvadas
Kairiojo skilvelio pseudoaneurizma - tai
komplikacija, dažniausiai pasireiškianti po miokardo
infarkto, kurios paplitimas bendroje populiacijoje nėra
tiksliai žinomas [1–4]. Šis sutrikimas formuojasi
plyšus skilvelio sienelei, apimančiai endokardą ir
miokardą, kai epikardas formuoja pseudoaneurizmos
maišą [1,3,4]. Širdies sienos plyšimas po miokardo
infarkto pasitaiko 2-4% pacientų, taigi
pseudoaneurizma yra ženkliai retesnė patologija [2].
Nustatyta, kad pseudoaneurizmos dažniausiai
lokalizuojasi apatiniuose kairojo skilvelio
segmentuose, ir tai gali būti naudinga diferencinei
diagnostikai [3,5]. Apatinės sienos infarktu sirgusiems
pacientams rizika turėti pseudoaneurizmą yra dvigubai
didesnė, lyginant su priekinės sienos miokardo
infarktu [6].
Tikslas
Supažindinti įvairių specialybių gydytojus
su kairiojo skilvelio pseudoaneurizmos diagnostikos,
gydymo ypatybėmis, pateikiant klinikinį atvejį.
Etiologija
Kairiojo skilvelio (KS) pseudoaneurizma -
tai komplikacija pasireiškianti po miokardo infarkto
[1,3,4]. Tikslus ligos paplitimas nėra žinomas, tačiau
šis patologinis sutrikimas yra ženkliai retesnis nei
širdies sienos plyšimas po MI, kuris pasitaiko 2-4%
pacientų [2]. Pseudoaneurizma formuojasi plyšus
skilvelio sienelei, apimančiai endokardą ir miokardą,
o virš miokardo esantis epikardas formuoja
pseudoaneurizmos maišą [1,3,4]. Kalifornijos
universiteto atliktoje literatūros apžvalgoje iš 253
sergančių pacientų, 55 proc. MI nustatytas kaip
pagrindinis etiologinis veiksnys, nulėmęs
pseudoaneurizmos išsivystymą [6]. Dažniausiai sienos
defektas lokalizuojasi apatiniuose kairojo skilvelio
segmentuose [3]. Šios sienos infarktu sirgusiems
pacientams rizika turėti pseudoaneurizmą yra dvigubai
didesnė, lyginant su priekinės sienos MI [6].
Aprašoma patologija taip pat gali formuotis ir po
bukos traumos ar po chirurginių procedūrų, tokių kaip
vožtuvo keitimo operacijos [1,2,6].
Dažniausias KS pseudoaneurizmos
etiologinis veiksnys yra miokardo infarktas, sukeltas
aterosklerozinės vainikinių arterijų ligos, tačiau retais
atvejais KS pseudoaneurizma susiformuoti gali ir dėl
traumos, infekcinio endokardito, uždegiminių procesų
ar širdies operacijos [7]. Tikroji KS aneurizma
apibrėžiama kaip išplonėjusio ir diskinetiško
miokardo zona, apimanti visą sienelės storį, tuo tarpu
pseudoaneurizma laikoma plyšusios KS laisvosios
sienelės, sulaikytos ir apribotos perikardo ar randinio
audinio, pasekme [8,9]. Tiksli KS pseudoaneurizmos
patogenezė vis dar išlieka neaiški. Pažeidimo zona,
kurioje formuojasi pseudoaneurizma, tariamai
atsiranda tuomet, kai nedidelė, silpna miokardo
sienelės dalis plyšta po, dažniausiai, transmuralinio
infarkto ir susidariusi siaura anga per santykinai ilgą
laiko periodą sudaro sąlygas kraujo nuosrūviui iš
skilvelinės ertmės į subperikardinę ertmę. Kraujas,
įtekėdamas ir ištekėdamas pro minėtą susidariusią
angą, galiausiai ima kauptis ir sudaro į skėtį panašų
perikardo išsigaubimą [10].
Diagnostika
Kairiojo skilvelio pseudoaneurizmos
diagnostikai istoriškai pagrindiniu būdu buvo laikoma
angiografija, tačiau šiuo metu pirmenybė teikiama
neinvazinėms priemonėms.
Krūtinės ląstos rentgenogramose gali būti
matoma masė ar nenormalus širdies kontūras, nors
Journal of Medical Sciences. May 3, 2021 - Volume 9 | Issue 4. Electronic - ISSN: 2345-0592
349
dažniausiai pastebimas radinys yra tiesiog širdies
padidėjimas [11].Vėlesnėse stadijose gali būti
matomas pseudoaneurizmos maišelio periferinis
kalkėjimas.
Kompiuterinė tomografija suteikia erdvinį
matymą ir leidžia įvertinti morfologiškai
pseudoaneurizmos maišelį. Taip pat papildomai
įvertinamas perikardo įtraukimas, krūtinės ląstos
anomalijos, reiškiniai, kurie būdingi širdies
nepakankamumui ir tromboembolijai [12].
Pseudoaneurizmai būdingas jos siauras kaklas, kuris
linkęs būti mažesnis už aneurizmos kūną, sienos
pažeidimo ir maksimalaus pseudoaneurizmos
skersmens santykis yra mažesnis nei 50 procentų [5].
Magnetinio rezonanso neinvazinė technika
leidžia anatomiškai ir funkciškai įvertinti kairįjį
skilvelį. Kairiojo skilvelio pseudoaneurizma paprastai
vaizduoja epikardinių riebalų praradimą jos angoje.
Magnetinis rezonansas taip pat vaizduoja miokardo
sienelių diskineziją ir kraujo tekėjimo turbulenciją
širdies kamerose. Taip pat šio tyrimo pranašumas
pasireiškia vertinant trombus, o tai yra dažniausia
kairiojo skilvelio pseudoaneurizmos komplikacija
[13].
Kliniškai pseudoaneurizma pasireiškia
nespecifiškai, įskaitant stazinį širdies
nepakankamumą, širdies skausmą, dusulį ar aritmiją
[11], o daugeliu atvejų nepasireiškia jokie simptomai.
Atliekant tyrimą, kuriame buvo tiriami pacientai,
turintys pseudoaneurizmą, rezultatai buvo gauti tokie:
48 % - pacientai neturėjo simptomų, 8 % pacientų
pasireikė ūmiai (ketvirtadaliui širdies tamponada ir
didžiajai daliai ūminiu miokardo infarktu), 15 % -
staziniu širdies nepakankamumu, 13 % - krūtinės
skausmu 10 % - sinkope ar aritmija, 6 %- sistemine
embolija [14]. Kadangi kairiojo skilvelio klinika nėra
ryški, ji dažnai atrandama atliekant įprastinius
klinikinius tyrimus ar jau įvykus komplikacijoms,
tokioms kaip plyšimas, hemoperikardui ar temponadai
[15].
Diferencinė diagnostika
Nors tikrosios aneurizmos atskyrimas nuo
pseudoaneurizmos dažnai esti komplikuotas, laiku
atlikta šių dviejų būklių diferencinė diagnostika turi
itin didelę reikšmę klinikinėms baigtims, kadangi
pacientams su pseudoaneurizma, reikalinga
neatidėliotina būklės korekcija dėl siejamos didesnės
plyšimo rizikos [5].
Pseudoaneurizmą svarbu diferencijuoti su
tikrąja aneurizma (1 Paveikslėlis ). Kliniškai atskirti
yra sudėtinga, nes pasireiškia labai panašiai ir dažnai
nespecifiškai ar be jokių simptomų. Tikrąją aneurizmą
galima diferencijuoti su pseudoaneurizma pagal
lokaciją: tikroji priekinėje viršutinėje sienoje, o
pseudoaneurizma apatinėje šoninėje sienoje. Taip pat
pagal aneurizmos kaklo diametrą, tikrosios – platus, o
pseudoaneurizmos – siauras [5].
Taip pat pseudoaneurizmą reikėtų
diferencijuoti su divertikulu, kuris taip pat pasireiškia
nespecifiniais simptomais. Pagal lokaciją divertikulas
būna viršūnėje ir dažniausiai būna įgimtas. Pagal
aneurizmos kaklo diametrą diferencijuoti yra
sudėtinga, nes jis gali būti įvairaus diametro.
Histologiškai pažeisti trys sluoksniai (endokardas,
miokardas ir epikardas) [5].
Diferencijuojant svarbu atskirti ir nuo
širdies įdubimo , kuris pažeidžia mažiau 50%
miokardo sienos. Pagal lokaciją būna apatinėje ar
šoninėje sienoje. Bei taip pat lyginant su
pseudoaneurizma pasireiškia nespecifiniais ar
nepasireiškia jokiais simptomais [16].
Bei širdies sieneles įplyšimo, kuris
pažeidžia daugiau 50% miokardo sienos
Journal of Medical Sciences. May 3, 2021 - Volume 9 | Issue 4. Electronic - ISSN: 2345-0592
350
nepasiekdamas epikardo. Nėra būdingos lokacijos,
gali atsirasti bet kurioje sienelės vietoje. Būdinga
kardiomiopatija, kas nebūdinga pseudoaneurizmai.
Tačiau ši patologija dažniausiai pasireiškia
asimtomatiškai [16].
1 Paveikslėlis.
a – Pseudoaneurizma, b- aneurizma.
Gydymas
KS pseudoaneurizmos gydymas gali būti
dvejopas - operacinis arba perkutaninis. Perkutaninio
KS pseudoaneurizmos gydymo metodo naudą ir
sėkmingumą atskleidė 2008 - 2011 metais Yuriy ir
kolegų atlikta retrospektyvinė šios procedūros analizė.
Į tyrimą buvo įtraukti 7 pacientai, kurių amžiaus
vidurkis siekė 70,5 ± 12,1 m. Visi pacientai buvo
priskirti didelės rizikos operacijai grupei dėl turimų
gretutinių ligų, tokių kaip stazinis širdies
nepakankamumas bei sisteminė arterinė hipertenzija.
Iš viso, minėtiems 7 pacientams buvo atliktos 9
sėkmingos transkateterinės KS pseudoaneurizmos
korekcijos procedūros. Visi pacientai buvo
pakartotinai ištirti 3 – 32 mėnesių laikotarpyje ir
visuose pacientuose stebėtas NYHA ŠN klasės
sumažėjimas bent per 1 klasę, o 4 pacientams iš 7
Journal of Medical Sciences. May 3, 2021 - Volume 9 | Issue 4. Electronic - ISSN: 2345-0592
351
stebėtas sumažėjimas per 2 NYHA ŠN klases [17].
2012 – 2016 metais Yan ir kolegų atlikta operacininės
pseudoaneurizmų gydymo taktikos analizė, į kurią
buvo įtraukti 7 pacientai, atskleidė šio metodo
veiksmingumą bei parodė pooperacines baigtis.
Vidutinis tyrime dalyvavusiųjų asmenų amžius buvo
55 ± 14 m. Penkiems tyrime dalyvavusiems
pacientams pseudoaneurizma susiformavo dėl
transmuralinio miokardo infarkto, likusiems – kaip
komplikacija po širdies operacijos. Vidutinis
pseudoaneurizmos kaklelio diametras tiriamuosiuose
siekė 25.2 ± 13.2 mm, vyraujantis pseudoaneurizmos
diametras - 60.3 ± 37.0 mm. Šešiems tyrime
dalyvavusiems pacientams, kuriems pseudoaneurizma
susiformavo netoli bazinės KS dalies, skilvelinis
defektas buvo uždarytas naudojant Gore-Tex arba
Dacron protezus siekiant išvengti struktūrinės širdies
deformacijos. Vidutinis tiriamųjų lovadienių skaičius
siekė 9.8 ± 3.1 dienas, pooperacinės komplikacijos
tiriamuosiuose stebėtos nebuvo. Vidutinis pakartotinis
pacientų ištyrimo laikotarpis siekė 2.7 ± 0.6 metus,
poreikio ar indikacijų pakartotinei operacijai taip pat
nebuvo [17].
Klinikinis atvejis
80m. pacientė kreipėsi į šeimos gydytoją dėl blogai
toleruojamo fizinio krūvio, bendro silpnumo. Šeimos
gydytojo siuntimu atsiųsta planinei kardiologo
konsultacijai į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto
ligoninę. Iš ligos anamnezės žinoma, kad pacientė
gydosi dėl arterinės hipertenzijos, stenokardijos,
jaučia dusulį didesnio krūvio metu, šąla rankos ir
kojos, prieš vienerius metus nustatytas prieširdžių
virpėjimas, dėl ko >1 m. vartoja Warfariną. Taip pat
pacientė prieš metus persirgo miokardo infarktu. Šiuo
metu savijauta pablogėjusi, progresuoja dusulys, tinsta
kojos. Dėl minėtų nusiskundimų nuspręsta pacientę
stacionarizuoti į kardiologijos skyrių. Atliktame EKG
tyrime stebimas tachiaritminis prieširdžių virpėjimas,
kairiojo skilvelio hipertrofijos požymiai, randiniai
pakitimai. Gavus laboratorinių tyrimų rezultatus
pastebėta ženkliai padidėjusi natriuretinio peptido B
koncentracija (4915,7 ng\L). Pacientei nuspręsta
atlikti kardioechoskopija kurioje nustatyta
sklerozuotas aortos vožtuvas ir padidėjęs tėkmės
greitis per jį. Vidutinė koncentrinė kairiojo skilvelio
hipertrofija, ženkli kairio prieširdžio dilatacija.
Ženkliai sumažėjusi kairiojo skilvelio funkcija ( IF –
15 proc.). Diastolinė funkcija nevertinta dėl aritmijos.
Plautinė kraujotaka hipertenzinė (ACC- 74 ms). Ant
mitralinio vožtuvo užpakalinės burės kalcinatas. II0
PVN, kiti vožtuvų nesandarumai nesivizualizavo dėl
blogo echolango. Aneurizmatiška, akinetiška kairiojo
skilvelio viršūnė. Įvertinus gautus rezultatus buvo
nuspręsta atlikti kompiuterinę tomografiją (toliau KT)
su kontrastavimu. KT natyvinėje nuotraukoje ( 2
paveikslėlis ) stebimas atipinis kairiojo skilvelio
išsiplėtimas. Pakartojus tyrimą arterinėje fazėje ( 3
paveikslėlis ) nustatytas kairiojo skilvelio
išsigaubimas – pseudoaneurizma tolygiai užsipildanti
kontrastine medžiaga, plonu kakleliu.
4. paveikslėlis – Krūtinės ląstos organų
rentgenograma. Išvada: Abipus plaučių piešinio
peribronchinė fibrozė, gausus kraujagyslinis
komponentas. Šaknys struktūrinės, fibrozuotos. Širdis
plati kontūre kairiųjų dalių sąskaita. Sklerozuota
aorta lanke. Būklė po sternotomijos.
Journal of Medical Sciences. May 3, 2021 - Volume 9 | Issue 4. Electronic - ISSN: 2345-0592
352
2 Paveikslėlis.
3 Paveikslėlis.
4. Paveikslėlis.
Journal of Medical Sciences. May 3, 2021 - Volume 9 | Issue 4. Electronic - ISSN: 2345-0592
353
Laboratoriniai ir instrumentiniai tyrimai
K
4,6mmol/l
Na
142mmol/l
MTL
3,09 mmol/l
INR
1,07 proc.
SPA
84 proc.
Kreatininas
71,9 umol/l
SPA
25 %
INR
2,13 %
MCHC
340g/l
PLT
180
WBC
5,3 uU/ml
RBC
5,03 uU/ml
HGB
156 g/l
HCT
0,46
MCV
91,4 fl
MCH
31,7 pg
LYM %
18,6 %
NEU %
58,8 %
EOS %
1,2 %
MON %
20,7 %
RDW-CV
13,9 %
RDW-SD
48 %
Natriuretic peptide.B prohormone [Mass/volume] in
Serum or Plasma
4915,7
LT4 (Laisvas tiroksinas )
19,64
TTH (Tirotropinis hormonas )
3,037
Journal of Medical Sciences. May 3, 2021 - Volume 9 | Issue 4. Electronic - ISSN: 2345-0592
354
Išvados
1. Kairiojo skilvelio pseudoaneurizma - tai
gyvybei pavojinga patologija, dažniausiai
pasireiškianti po apatinės sienos miokardo
infarkto.
2. Radiologiniuose vaizduose pacientams, kurie
yra sirgę miokardo infarktu, pastebėjus
padidėjusią širdies ertmę visuomet reikėtų
įvertinti padidėjusią riziką pseudoaneurizmos
atsiradimui. Klinikinis atvejis rodo, jog ne visi
radiologiniai tyrimai yra lygiaverčiai, tačiau
papildo vienas kitą. Radus atipinius širdies
kairiųjų kamerų išsiplėtimo požymius
rutininiuose tyrimuose (rentgenogramoje,
ultragarsiniame tyrime), pacientams,
persirgusiems MI, rekomenduojamas detalesnis
radiologinis ištyrimas papildomais
specializuotais tyrimais.
Literatūra
1. Henao-Martínez AF, Archuleta S, Vargas D,
Franco-Paredes C. A Latin American Patient
With a Left Ventricular Pseudoaneurysm
Presenting With Progressive Dyspnea and
Palpitations. Vol. 133, American Journal of
Medicine. Elsevier Inc.; 2020. p. e180–2.
2. Bisoyi S, Dash AK, Nayak D, Sahoo S,
Mohapatra R. Left ventricular
pseudoaneurysm versus aneurysm a diagnosis
dilemma. Ann Card Anaesth. 2016 Jan
1;19(1):169–72.
3. Si D, Shi K, Gao D, Yang P. Ruptured left
ventricular pseudoaneurysm in the
mediastinum following acute myocardial
infarction: A case report. Eur J Med Res.
2013;18(1):2.
4. Azraai M, Ajani AE. Late Post- Infarction Left
Ventricular Pseudoaneurysm: A Case Report.
Cardiovasc Revascularization Med. 2020 Jan
1;21(1):145–6.
5. Hulten EA, Blankstein R. Pseudoaneurysms
of the heart. Circulation [Internet]. 2012 Apr
17 [cited 2021 Apr 25];125(15):1920–5.
Available from:
https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/22508841/
6. Left ventricular aneurysm and
pseudoaneurysm following acute myocardial
infarction - UpToDate [Internet]. [cited 2021
Apr 17]. Available from:
https://www.uptodate.com/contents/left-
ventricular-aneurysm-and-pseudoaneurysm-
following-acute-myocardial-
infarction?fbclid=IwAR13n0F8uYn36sMwn
m08p0QKWItoc6Tzvsvz0ic7JHNSCw342Ro
zDjzim7s
7. Mahilmaran A, Nayar PG, Sheshadri M,
Sudarsana G, Abraham KA. Left ventricular
pseudoaneurysm: Caused by coronary spasm,
myocardial infarction, and myocardial
rupture. Texas Hear Inst J. 2002;29(2):122–5.
8. Brown SL, Gropler RJ, Harris KM.
Distinguishing left ventricular aneurysm from
pseudoaneurysm: A review of the literature.
Chest. 1997;111(5):1403–9.
9. Solomon N, Spindola-Franco H. Left
Ventricular Pseudoaneurysm: Its Recognition
and Significance. JAMA J Am Med Assoc.
1981 Oct 23;246(17):1951–3.
Journal of Medical Sciences. May 3, 2021 - Volume 9 | Issue 4. Electronic - ISSN: 2345-0592
355
10. Inayat F, Ghani AR, Riaz I, Ali NS, Sarwar U,
Bonita R, et al. Left Ventricular
Pseudoaneurysm: An Overview of Diagnosis
and Management. J Investig Med High Impact
Case Reports. 2018 Jul 26;6.
11. Meng X, Yang Y-K, Yang K-Q, Zhang Y, Lu
P-P, Fan P, et al. Clinical characteristics and
outcomes of left ventricular pseudoaneurysm.
Medicine (Baltimore). 2017 May
1;96(18):e6793.
12. Hirose H, Matsunaga I, Strong III MD. Left
Ventricular Pseudoaneurysm Found by CT
Scan. Open Cardiovasc Med J. 2008 Apr
24;2(1):26–7.
13. Ballard DH, Jokerst C, Raptis CA, Pilgram
TK, Woodard PK. Myocardial Cut-off Sign is
a Sensitive and Specific Cardiac Computed
Tomography and Magnetic Resonance
Imaging Sign to Distinguish Left Ventricular
Pseudoaneurysms from True Aneurysms. J
Thorac Imaging. 2020;
14. Yeo TC, Malouf JF, Oh JK, Seward JB.
Clinical profile and outcome in 52 patients
with cardiac pseudoaneurysm. Vol. 128,
Annals of Internal Medicine. American
College of Physicians; 1998. p. 299–305.
15. Mujanovic E, Bergsland J, Avdic S,
Stanimirovic-Mujanovic S, Kovacevic-
Preradovic T, Kabil E. Surgical treatment of
left ventricular pseudoaneurysm. Med Arh.
2014;68(3):215–7.
16. Cresti A, Cannarile P, Aldi E, Solari M,
Sposato B, Franci L, et al. Multimodality
Imaging and Clinical Significance of
Congenital Ventricular Outpouchings:
Recesses, Diverticula, Aneurysms, Clefts, and
Crypts. J Cardiovasc Echogr [Internet]. 2018
Jan 1 [cited 2021 Apr 25];28(1):9. Available
from:
http://www.jcecho.org/text.asp?2018/28/1/9/2
26686
17. Dudiy Y, Jelnin V, Einhorn BN, Kronzon I,
Cohen HA, Ruiz CE. Percutaneous Closure of
Left Ventricular Pseudoaneurysm. 2011;