Sigutė Liegiūtė1, Simona Bielskutė2, Ieva Rutkauskaitė2
1 Lithuanian University of Health Sciences, Clinical Department of Family Medicine, Kaunas, Lithuania
2 Lithuanian University of Health Sciences, Academy of Medicine, Faculty of Medicine, Kaunas, Lithuania
Abstract
One of the most common illnesses among children is upper respiratory tract infections. According to the literature, M. pneumoniae can cause around 20-40 percent, while C. pneumoniae up to 10 percent of all Community–acquired cases of pneumonia. Usually, the course of the disease is mild, however, around 18 percent of the cases require hospital treatment.
Aim: to analyze the latest literature about these atypical pathogens, to review clinical symptoms, diagnostics, and most common treatment methods.
Methods: the data was collected using PubMed, Google Scholar, and UpToDate databases. Keywords that were used: C. pneumoniae, M. pneumoniae, acute respiratory infections, atypical pathogens. 24 English articles were picked and analyzed.
Conclusion: the results have shown that differentiation between typical and atypical pathogens is still a hard task in a daily work of a doctor. When the symptoms remain after an usual medication has been prescribed, it is important to consider atypical pathogens. For a respiratory tract infection that is caused by atypical pathogens, Macrolides are usually prescribed.
Keywords: Chlamydia pneumoniae, Mycoplasma pneumoniae, atypical pathogens, respiratory tract infection.
Journal of Medical Sciences. May 3, 2021 - Volume 9 | Issue 4. Electronic - ISSN: 2345-0592
356
Medical Sciences 2021 Vol. 9 (4), p. 356-366
Atypical pathogens Chlamydia pneumoniae and Mycoplasma
pneumoniae in children
Sigutė Liegiūtė
1
, Simona Bielskutė
2
, Ieva Rutkauskaitė
2
1
Lithuanian University of Health Sciences, Clinical Department of Family Medicine, Kaunas, Lithuania
2
Lithuanian University of Health Sciences, Academy of Medicine, Faculty of Medicine, Kaunas, Lithuania
Abstract
One of the most common illnesses among children is upper respiratory tract infections. According to the
literature, M. pneumoniae can cause around 20-40 percent, while C. pneumoniae up to 10 percent of
all Community-acquired cases of pneumonia. Usually, the course of the disease is mild, however, around 18
percent of the cases require hospital treatment.
Aim: to analyze the latest literature about these atypical pathogens, to review clinical symptoms, diagnostics,
and most common treatment methods.
Methods: the data was collected using PubMed, Google Scholar, and UpToDate databases. Keywords that
were used: C. pneumoniae, M. pneumoniae, acute respiratory infections, atypical pathogens. 24 English articles
were picked and analyzed.
Conclusion: the results have shown that differentiation between typical and atypical pathogens is still a hard
task in a daily work of a doctor. When the symptoms remain after an usual medication has been prescribed, it
is important to consider atypical pathogens. For a respiratory tract infection that is caused by atypical pathogens,
Macrolides are usually prescribed.
Keywords: Chlamydia pneumoniae, Mycoplasma pneumoniae, atypical pathogens, respiratory tract infection.
Journal of Medical Sciences. May 3, 2021 - Volume 9 | Issue 4. Electronic - ISSN: 2345-0592
357
Atipiniai sukėlėjai Chlamydia pneumoniae ir Mycoplasma
pneumoniae vaikų amžiuje
Sigutė Liegiūtė
1
, Simona Bielskutė
2
, Ieva Rutkauskaitė
2
1
Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Šeimos medicinos klinika, Kaunas, Lietuva
2
Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Kaunas, Lietuva
Santrauka
Viena iš dažniausiai pasitaikančių ligų vaikų amžiuje yra viršutinės kvėpavimo takų infekcijos. Literatūroje
aprašoma, jog M. pneumoniae gali sukelti apie 20-40 proc., o C. pneumoniae iki 10 proc. visų visuomenėje
įgytų pneumonijų. Ligos eiga dažniausiai būna nesunki, tačiau aprašoma, jog apie 18 proc. atvejų prireikia
hospitalinio gydymo.
Tikslas: apžvelgti ir išanalizuoti naujausią literatūrą, kurioje aprašomi atipiniai sukėlejai, tokie kaip Chlamydia
pneumoniae, Mycoplasma pneumoniae, jų sukeliamus simptomus, diagnostiką ir gydymą.
Metodika: atlikta sisteminė mokslinės literatūros apžvalga bei analizė. Literatūros šaltinių buvo ieškoma
PubMed, GoogleScholar, UpToDate duomenų bazėse. Viso teksto straipsniai atrinkti, jei jų pavadinimas,
santrauka ar raktiniai žodžiai atitiko nagrinėjamą temą.
Išvados. Analizės rezultatai parodė, jog atskirti tipinius ir atipinius kvėpavimo takų infekcijos sukėlėjus yra vis
dar iššūkis kasdieniniame gydytojo darbe. Paskyrus įprastinį gydymą ir tęsiantis simptomams ilgesnį laiką,
reikėtų pagalvoti apie galimus atipinius sukėlėjus. Nustačius atipinių patogenų sukeltą kvėpavimo takų
infekciją, skiriami makrolidų grupės antibiotikai.
Raktažodžiai: Chlamydia pneumoniae, Mycoplasma pneumoniae, atipiniai sukėlėjai, kvėpavimo takų
infekcija.
Journal of Medical Sciences. May 3, 2021 - Volume 9 | Issue 4. Electronic - ISSN: 2345-0592
358
Įvadas
Vaikų amžiuje visame pasaulyje labiausiai
paplitusi liga yra ūminės kvėpavimo takų
infekcijos. Jaunesniems nei penkerių metų vaikų
ūminės kvėpavimo takų infekcijos sukelia 18-33
proc. visų mirčių. Daugiau nei pusę šio mirtingumo
yra fiksuojama besivystančiose pasaulio šalyse dėl
žemo socialinio lygio bei nepakankamos mitybos
(1–3). Kasdieniniame gydytojo darbe vis dažniau
pagalvojama ne tik apie tipinius visuomenėje
įgytos pneumonijos sukėlėjus, bet ir atipinius,
tokius kaip C. pneumoniae ir M. pneumoniae. Šie
patogenai gali sukelti lengvas, vidutinio sunkumo
bei sunkias kvėpavimo takų infekcijas (4).
Istoriškai terminas „atipinė pneumonija” buvo
vartojamas, tuo atveju, kai sukelta infekcija būdavo
neaiškios etiologijos bei gydymas nebūdavo
efektyvus įprastine antibiotikoterapija (5). Dėl
kitokios ląstelės sienelės ypatumų, atipiniai
sukėlėjai, C. pneumoniae ir M. pneumoniae, yra
atsparūs ląstelės sienelės sintezės inhibitoriams,
tokiems kaip β-laktaminiai antibiotikai (6). Esant
nespecifiškiems klinikiniams simptomams, greitų
ir patikimų testų trūkumui, greitai diagnozuoti
atipinį sukėlėją yra sudėtinga kasdieniame
gydytojo darbe. Todėl šiame straipsnyje mes
aptarsime atipinius sukėlėjus, jų sukeliamus
simptomus, diagnostiką ir pagrindinę gydymo
taktiką (7).
Tikslas: apžvelgti ir išanalizuoti naujausią
literatūrą, kurioje aprašomi atipiniai sukėlejai,
tokie kaip Chlamydia pneumoniae, Mycoplasma
pneumoniae, jų sukeliamus simptomus,
diagnostiką ir gydymą.
Tyrimo objektas ir metodika
Atlikta sisteminė mokslinės literatūros apžvalga
bei analizė. Literatūros šaltinių buvo ieškoma
PubMed, GoogleScholar ir UpToDate duomenų
bazėse. Viso teksto straipsniai atrinkti, jei jų
pavadinimas, santrauka ar raktiniai žodžiai atitiko
nagrinėjamą temą. Pasirinktos anglų kalba
skelbiamas publikacijos. Iš viso atrinkta ir
išanalizuota 24 publikacijos.
Rezultatai
Atipinių sukėlėjų C. pneumoniae ir M.
pneumoniae charakteristikos
C. pneumoniae. Tai Gram neigiamas patogenas,
kuris neturi peptidoglikano sluoksnio, todėl jo
neveikia β-laktaminiai antibiotikai (8). Šis
patogenas dažniausiai sukelia ūmines kvėpavimo
takų infekcijas, tokias kaip sinusitas, faringitas,
bronchitas ar plaučių uždegimas (9). C.
pneumoniae yra būdingas unikalus vystymosi
ciklas su skirtingomis morfologinėmis
infekcinėmis ir reprodukcinėmis formomis:
elementariais ir tinkliniais kūneliais (1 pav.) (8).
Elementarūs kūneliai prisijungia prie imlių
šeimininko ląstelių, įvyksta fagozitozė.
Fagosomoje pradiniai kūneliai transformuojami į
tinklinius kūnelius, kurie replikuojasi vartodami
šeimininko ląstelių energijos atsargas ir
suformuoja citoplazmos intarpus. Vėliau tinkliniai
kūneliai grįžta į pradinę savo formą. Pradinio
elementaraus kūnelio pavidalu patogenas sugrįžta
atgal į plaučius, sukeldamas ląstelės šeimininkės
lizę. Po šio proceso C. pneumonia gali užkrėsti
naujas ląsteles tame pačiame organizme arba
naujame plisdama oro lašeliniu būdu (10).
Journal of Medical Sciences. May 3, 2021 - Volume 9 | Issue 4. Electronic - ISSN: 2345-0592
359
1 pav. C. pneumoniae vystymosi ciklas
1 – C. pneumoniae pradinis kūnelis;
2 – šeimininko ląstelė;
3 – elementarus kūnelis artinasi prie šeiminiko ląstelės;
4 – elementarus kūnelis patenka į šeimininko ląstelę (fagocitozė) ir tampa tinkliniu kūneliu;
5 – tinklinių kūnelių replikacija;
6 – tinkliniai kūneliai grįžta į pradinę formą, virsta elementariais kūneliais, kurie užkrečia kitas ląsteles.
7 – branduolys
M. pneumoniae yra išskirtinai mažas,
viruso dydžio, patogenas taip pat, kaip ir C.
pneumoniae, neturintis peptidoglikano sluoksnio ir
yra nejautrus įprastinei antibiotikoterapijai (11).
Šis ekstraląstelinis patogenas prisijungia prie
šeimininko kvėpavimo takų epitelio ląstelių ir tokiu
būdu apsisaugo nuo mukociliarinio pašalinimo iš
organizmo. Suaktyvinimas įgimtas imuninis
atsakas. Esant M. pneumoniae infekcijai padidėja
citokinų, įskaitant interleukino (IL)-8, naviko
nekrozės α faktoriaus ir IL-1 β kiekis. Tai lemia
uždegiminių ląstelių aktyvaciją organizme (12). M.
pneumoniae turi itin mažą genomą, dėl kurio yra
greitai auganti bakterija. Medžiagas, reikalingas
dauginimuisi, gauna iš šeimininko ląstelių. Dėl šių
procesų atsiranda uždegimas ir kvėpavimo takų
funkcijos sutrikimas (11).
Paplitimas vaikų amžiuje
Ūmines kvėpavimo takų infekcijas
vaikams vis dažniau sukelia atipiniai sukėlejai,
tokie kaip C. pneumoniae ir M. pneumoniae (13).
Šie patogenai gali sukelti tiek viršutinių, tiek
apatinių kvėpavimo takų infekciją (14). Įvairiuose
šaltiniuose randama, jog M. pneumoniae sudaro
apie 20-40 proc. visuomenėje įgytų pneumonijų, iš
kurių apie 18 proc. prireikia hospitalinio gydymo
(2,10,15) Šis sukėlėjas dažniausiai pasitaiko
mokyklinio amžiaus 5-15 metų vaikams,
vyresniame amžiuje sergamumas mažėja (16). C.
1
2
3
7
4
5
6
Journal of Medical Sciences. May 3, 2021 - Volume 9 | Issue 4. Electronic - ISSN: 2345-0592
360
pneumoniae dažnis šiek tiek mažesnis - literatūroje
siekia apie 10 proc. visos visuomenėje įgytos
pneumonijos (17).
C. pneumoniae ir M. pneumoniae
perduodamas oro lašeliniu būdu, kontaktuojant su
sergančiuoju. Inkubacinis laikotarpis ilgas,
literatūroje aprašomas apie 1-3 savaitės. Persirgus
ilgalaikis imunitetas nesusidaro, liga gali
atsinaujinti net ir tinkamai parinkus antibiotikus bei
išgydžius infekciją (14). Galimi protrūkiai
šeimose, darželiuose, mokyklose, universitetuose
(18). Infekcijos gali būti stebimos ištisus metus,
tačiau daugiausiai pasitaiko vasarą ir ankstyvą
rudenį (6). Naujausia buvusi M. pneumoniae
epidemija registruota 2010-2012 m. Europoje,
didžiausias susirgimų dažnis 145/100 000 atvejų
fiksuotas Suomijoje (16,19).
Kaip atpažinti atipinių sukėlių sukeltą
viršutinių kvėpavimų takų infekciją?
M. pneumoniae ir C. pneumoniae
klinika nėra specifiška. Dažniausiai apie šiuos
atipinius sukėlėjus pagalvojama, kai skiriant
įprastinę antibiotikoterapiją negaunama teigiamo
efekto (20).
Simptomų sunkumas priklauso nuo
bakterijų kiekio organizme (12). Dažniausiai
vaikams, užsikrėtusiems M. pneumoniae ir C.
pneumonija, infekcija pasireiškia asimptomine
forma (9), tačiau kliniškai pacientai gali skųstis
karščiavimu, kosuliu (pradžioje sausas kosulys,
kuris vėliau tampa produktyvus), gerklės, galvos,
raumenų skausmu ir/ar gastrointestinaliniais
simptomais (15). Neretai objektyvaus ištyrimo
metu šių simptomų gali ir nebūti (12).
Kaip galima diagnozuoti atipinį sukėlėją?
Kraujo tyrimas. Vaikams, sergantiems
nekomplikuota infekcija, bendrame kraujo tyrime
leukocitų ir neutrofilų kiekis normalus arba šiek
tiek padidėjęs. C - reaktyvinis baltymas (CRB)
mažesnis nei sergant bakterine infekcija (6).
Krūtinės ląstos rentgenograma.
Atliekant krūtinės ląstos rentgenogramas gali būti
aptinkami alveoliniai, intersticiniai,
peribronchiniai infiltratai. Tačiau šie radiologiniai
radiniai nėra specifiškai susiję su atipiniu
patogenu, todėl nėra taikomi įprastinei diagnostikai
(21).
Serologinis tyrimas. Tai labiausiai
paplitęs diagnostikos metodas netipiniams
sukėlėjams nustatyti (13). Serologinių tyrimų
jautrumas priklauso nuo to, kada paimtas kraujo
serumo mėginys. Specifinis antigenas IgM
atsiranda pirmą savaitę nuo infekcijos pradžios ir
maždaug prieš dvi savaites iki IgG antigeno
atsiradimo. Nors specifinis antigenas IgA kraujo
serume atsiranda anksčiausiai, tačiau jį galima
aptikti tik 2 proc. vaikų. „Auksinis standartas“
laikomas, kai antikūnių titras padidėja keturis
kartus suporuotuose serumuose (18).
Polimerazės grandininės reakcijos
(PGR). Tyrimui naudojamas tepinėlis iš viršutinių
kvėpavimo takų (nosiaryklės, ryklės, skreplių). Šis
testas yra greitas ir jautrus, tačiau nespecifiškas.
Gautas teigiamas testo atsakymas bei aukštas
kopijų skaičius neparodo ar tai yra viršutinių ar
apatinių kvėpavimo takų infekcija (14,21).
Dažniausiai PGR naudojamas kartu su serologiniu
tyrimu (11).
Greitieji antigeno tyrimai. Šio
diagnostinio tyrimo jautrumas yra mažas. Patogeno
Journal of Medical Sciences. May 3, 2021 - Volume 9 | Issue 4. Electronic - ISSN: 2345-0592
361
aptikimo riba yra maždaug 1 x 10
3
kolonijas
formuojančių vienetų (CFU) / ml, todėl svarbu
atsakymus palyginti su kitais atliktais tyrimais. Šis
tyrimas gali būti naudingas ankstyvosiose ligos
stadijose, pradedant gydymą (6,14).
Mikrokultūros auginimas. Kasdieninėje
praktikoje naudojamas išimtinais atvejais. Tam
reikalingos specialios terpės, o kultūros
išauginimas gali užtrukti net iki 3 savaičių (14).
Pagrindinė gydymo taktika
M. pneumoniae ir C. pneumoniae yra
jautrios antibiotikams, kurie veikia baltymų ar
DNR sintezę, pvz.: tetraciklinai, makrolidai ir
chinolonai (11,22).
Vaikams saugiausi makrolidų grupės
antibiotikai (eritromicinas, klaritromicinas,
roksitromicinas, azitromicinas). Kiti veiksmingi
atibiotikai yra pavojingi dėl savo šalutinių
poveikių, pvz.: tetraciklinai ir fluorochinolonai gali
sukelti dantų ir skeleto anomalijas (11,21).
Dažniausiai rekomenduojamos gydymo schemos:
eritromicinas 50mg/kg/parą 10-14 dienų,
klaritromicinas 15mg/kg/parą 10 dienų;
azitromicinas 10 mg/kg pirmą dieną, vėliau
5mg/kg per dieną likusias 2-5 dienas. Jei
simptomai išlieka po pirmo antibiotikų kurso,
galimas pakartotinas kursas (1 lentelė) (22).
1 lentelė. Antibiotikai M. pneumoniae ir C. Pneumoniae gydymui
Antibiotikai
Dozė
Gydymo terminas
Eritromicinas
50mg/kg/parą
10-14 dienų
Klaritromicinas
15mg/kg/parą
10 dienų
Azitromicinas
10 mg/kg pirmą dieną,
vėliau 5mg/kg.
2-5 dienas
Journal of Medical Sciences. May 3, 2021 - Volume 9 | Issue 4. Electronic - ISSN: 2345-0592
362
Moksliniai tyrimai parodė, jog M.
pneumoniae sukeltoms infekcijoms teigiamą
poveikį turi kortikosteroidai. 2011m. You-
SookYoun atliko tyrimą, kuriame M. pneumoniae
užsikrėtusiems vaikams buvo skiriamas
prednizolonas (1mg/kg) su klaritromicinu arba
nemakrolidiniais antibiotikais (amoksicilinu arba
cefuroksimu). Šio tyrimo metu pastebėtas
teigiamas klinikinis ir radiologinis efektas. Nesant
galimybės skirti prednizoloną, pacientams buvo
skiriamas metilprednizolonas (10mg/kg 2 arba 3
dienas) arba intraveniniai imunoglobulinai
(1g/kg/parą, 1 ar 2 dozės) (11).
M. pneumoniae galimos komplikacijos
M. pneumoniae dažniausiai sukelia
kvėpavimo takų infekcijas, tačiau gali pakenkti ir
kitoms organų sistemoms: centrinės nervų
sistemos, odos, sąnarių, širdies ir kraujagyslių,
virškinimo trakto, inkstų (2 lentelė). Literatūroje
minima, jog šios komplikacijos gali atsirasti iki 25
proc. sergančiųjų (23).
Dažniausiai pasireiškiančios
komplikacijos – centrinės nervų sistemos
pažeidimai (pvz.: encefalitas, meningitas, regos
nervo uždegimas, Guillain-Barre sindromas).
Literatūroje rašoma, jog dažnis apie 5-10 proc.
(21). Pirmiausia, pasireiškia kvėpavimo takų
infekcijos požymiai, vėliau, maždaug po 2-14
dienų – centrinės nervų sistemos pažeidimai.
Komplikacijos gali atsirasti dėl M. pneumoniae
tiesioginės invazijos į smegenis arba dėl ryškių
imuninio atsako sukeltų pažeidimų (14).
Odos pažeidimai, sukelti M. pneumoniae
infekcijos, pasireiškia maždaug apie 25 proc.
Daugiausiai nespecifinė egzantema, dilgėlinė,
rečiau mazginė eritema. Yra aprašoma, jog
daugiaformė eritema bei Stivenso ir Džonsono
sindromas turi aiškų ryšį su M. pneumoniae
infekcija (6).
Daugeliui pacientų pasireiškia
nespecifinė artralgija. Tačiau yra duomenų, jog M.
pneumoniae gali sukelti tiesioginę sąnarių infekciją
– artritą. Kliniškai pasireiškia kaip migruojantis
didesnių sąnarių, pvz. kulkšnies, kelio, poliartritas
(21).
Širdies pažeidimai pasitaiko retai,
dažniausiai pasireiškia be pneumonijos simptomų.
Klinikinė ligos išraiška gali būti perikarditas,
širdies tamponada, miokarditas, mioperikarditas,
endokarditas.
Inkstų pažeidimai: dažniausiai pasitaiko
glomerulonefritas, įskaitant nefrozinį sindromą,
intesticinį nefritą ir imunoglobulino (Ig) A
nefropatiją; manoma, kad inkstuose susidaro
antrinis imuninis kompleksas (12).
Journal of Medical Sciences. May 3, 2021 - Volume 9 | Issue 4. Electronic - ISSN: 2345-0592
363
2 lentelė. M. pneumoniae klinikinės išraišos (12).
Pokyčiai organų sistemose
Klinikinė išraiška
Plaučiuose
Astma, lėtinė obstrukcinė plaučių liga (LOPL),
tracheobronchitas, pneumonija: vienos arba kelių
plaučių skilčių infiltracija, difuziniai alveoliniai
pakraujavimai.
Virškinimo trakto sistema
Pykinimas, vėmimas, pilvo skausmai, viduriavimas.
Širdies ir kraujagyslių sistema
Miokarditas, perikarditas, širdies ritmo sutrikimai,
trombozė.
Centrinės nervų sistemos
Meningitas, encefalitas, regos nervo uždegimas,
Guilain-Barre sindromas.
Inkstų sistemos pažeidimai
Ūminė kanalėlių nekrozė, glomerulonefritas,
intersticinis nefritas.
Skeleto, raumenų ir odos sistema
Mazginė eritema, odos leukocitoklastinis vaskulitas,
daugiaformė eritema, Stivenso ir Džonsono
sindromas, su M. pneumoniae susijęs mukozitas,
miopatija, artritas ar rabdomiolizė.
Trombozė
Plaučių embolija, blužnies arterijos ir kairiojo
prieširdžio bei dešinio skilvelio trombozė, aortos
trombozė/inkstų arterijų trombozė.
Kiti
Vaskulitas, citopenija, šalčio antikūnų sukelta
autoimuninė hemolizinė anemija, pjautuvinė anemija,
idiopatinė trombocitopeninė purpura, Kawasaki liga.
Ateities perspektyvos – M. pneumoniae
vakcinos kūrimas
Svarstymai apie vakcinos sukūrimą
atsirado, kai M. pneumoniae pirmą kartą buvo
užauginta ir atpažinta kultūroje. Susidomėjimą
paskatino tai, jog persirgus nesusidaro natūralus
apsauginis imunitetas bei atsiradę didesni
susirgimų protrūkiai karinėse stovyklose,
mokyklose bei ligoninėse (24). Šeštajame ir
septintajame dešimtmetyje buvo atlikti klinikiniai
tyrimai, kurie nagrinėjo skirtingų vakcinų
imunogeniškumą ir apsauginį veiksmingumą.
Tačiau rezultatai buvo nuviliantys (23). Šiuo metu
nėra sukurtos vakcinos, kuri sumažintų sergamumą
kvėpavimo takų infekcijomis, padėtų išvengti
antrinių komplikacijų bei padėtų sulėtinti kitų
atsparių makrolidams padermių vystymąsi. Tai
galėtų būti šių dienų ateities perspektyvos (14).
Journal of Medical Sciences. May 3, 2021 - Volume 9 | Issue 4. Electronic - ISSN: 2345-0592
364
Išvados
C. pneumoniae ir M. pneumoniae yra
dažniausi atipinės pneumonijos sukėlėjai vaikų
amžiuje. Šių patogenų sukeltos infekcijos požymiai
nėra specifiški (kosulys, gerklės skausmas,
karščiavimas ir kt.). Jie būdingi daugeliui kitų
kvėpavimo takų infekcijas sukeliančių patogenų.
Klinikinėje praktikoje užsitęsus simptomams
dažniausiai atliekamas serologinis imunoglobulinų
tyrimas, kuris laikomas „auksiniu standartu“, kai
antikūnų titras poriniuose mėginiuose padidėja
keturis kartus. Dėl unikalios patogenų struktūros,
kuri nejautri β-laktaminiams antibiotikams,
nustačius atipinį sukėlėją dažniausiai vaikams
skiriami makrolidų grupės antibiotikai.
Literatūra
1. Tazinya AA, Halle-Ekane GE, Mbuagbaw
LT, Abanda M, Atashili J, Obama MT.
Risk factors for acute respiratory infections
in children under five years attending the
Bamenda Regional Hospital in Cameroon.
BMC Pulmonary Medicine. 2018;18(1):1–
8.
2. Muir MT, Cohn SM, Louden C, Kannan
TR, Baseman JB. Novel toxin assays
implicate Mycoplasma pneumoniae in
prolonged ventilator course and
hypoxemia. Chest. 2011;139(2):305–10.
3. El Baroudy NR, El Refay AS, Abdel
Hamid TA, Hassan DM, Soliman MS,
Sherif L. Respiratory viruses and atypical
bacteria co-infection in children with acute
respiratory infection. Open Access
Macedonian Journal of Medical Sciences.
2018;6(9):1588–93.
4. Silva-caso W, Aguilar- MA, Verne E,
Ugarte C, Valle LJ, Weilg P. High
Prevalence of Mycoplasma pneumoniae
and Chlamydia pneumoniae in Children
with Acute Respiratory Infections from
Lima , Peru. 2017;1–10.
5. Alves MS, da Silva Cariolano M, dos
Santos Ferreira HL, Sousa de Abreu Silva
E, Felipe KKP, Monteiro SG, et al. High
frequency of Chlamydia pneumoniae and
risk factors in children with acute
respiratory infection. Brazilian Journal of
Microbiology. 2020;51(2):629–36.
6. Meyer Sauteur PM, Unger WWJ, Van
Rossum AMC, Berger C. The Art and
Science of Diagnosing Mycoplasma
pneumoniae Infection. Pediatric Infectious
Disease Journal. 2018;37(11):1192–5.
7. Blyth CC, Gerber JS. Macrolides in
children with community-acquired
pneumonia: Panacea or placebo? Journal
of the Pediatric Infectious Diseases
Society. 2018;7(1):71–7.
8. Roulis E, Polkinghorne A, Timms P.
Chlamydia pneumoniae: Modern insights
into an ancient pathogen. Trends in
Microbiology [Internet]. 2013;21(3):120–
8. Available from:
http://dx.doi.org/10.1016/j.tim.2012.10.00
9
9. Asner SA, Jaton K, Kyprianidou S, Nowak
AML, Greub G. Chlamydia pneumoniae:
Possible association with asthma in
children. Clinical Infectious Diseases.
2014;58(8):1198–9.
10. Iramain R, De Jesús R, Spitters C, Jara A,
Journal of Medical Sciences. May 3, 2021 - Volume 9 | Issue 4. Electronic - ISSN: 2345-0592
365
Jimenez J, Bogado N, et al. Chlamydia
pneumoniae, and mycoplasma
pneumoniae: Are they related to severe
asthma in childhood? Journal of Asthma.
2016;53(6):618–21.
11. Yang TI, Chang TH, Lu CY, Chen JM, Lee
PI, Huang LM, et al. Mycoplasma
pneumoniae in pediatric patients: Do
macrolide-resistance and/or delayed
treatment matter? Journal of Microbiology,
Immunology and Infection [Internet].
2019;52(2):329–35. Available from:
https://doi.org/10.1016/j.jmii.2018.09.009
12. Bajantri B, Venkatram S, Diaz-Fuentes G.
Mycoplasma pneumoniae : A Potentially
Severe Infection . Journal of Clinical
Medicine Research. 2018;10(7):535–44.
13. Miyashita N, Akaike H, Teranishi H,
Kawai Y, Ouchi K, Kato T, et al.
Chlamydophila pneumoniae serology:
Cross-reaction with Mycoplasma
pneumoniae infection. Journal of Infection
and Chemotherapy [Internet].
2013;19(2):256–60. Available from:
http://dx.doi.org/10.1007/s10156-012-
0494-4
14. Parrott GL, Kinjo T, Fujita J. A
compendium for Mycoplasma
pneumoniae. Frontiers in Microbiology.
2016;7(APR):1–16.
15. Chen FQ, Yang YZ, Yu LL, Bi CB.
Prevalence of Mycoplasma pneumoniae: A
cause for community-acquired infection
among pediatric populaztion. Nigerian
Journal of Clinical Practice.
2015;18(3):354–8.
16. Polkowska A, Harjunpää A, Toikkanen S,
Lappalainen M, Vuento R, Vuorinen T, et
al. Increased incidence of Mycoplasma
pneumoniae infection in Finland, 2010-
2011. Eurosurveillance [Internet].
2012;17(5):1–4. Available from:
http://dx.doi.org/10.2807/ese.17.05.20072
-en
17. Oishi T, Fukuda Y, Wakabayashi S, Kono
M, Ono S, Kato A, et al. Low prevalence
of Chlamydia pneumoniae infections
during the Mycoplasma pneumoniae
epidemic season: Results of nationwide
surveillance in Japan. Journal of Infection
and Chemotherapy [Internet].
2020;26(11):1116–21. Available from:
https://doi.org/10.1016/j.jiac.2020.04.015
18. Meyer Sauteur PM, Unger WWJ, Nadal D,
Berger C, Vink C, Van Rossum AMC.
Infection with and carriage of Mycoplasma
pneumoniae in children. Frontiers in
Microbiology. 2016;7(MAR):1–12.
19. Jacobs E, Ehrhardt I, Dumke R. New
insights in the outbreak pattern of
Mycoplasma pneumoniae. International
Journal of Medical Microbiology
[Internet]. 2015;305(7):705–8. Available
from:
http://dx.doi.org/10.1016/j.ijmm.2015.08.
021
20. Sidal M, Kilic A, Unuvar E, Oguz F, Onel
M, Agacfidan A, et al. Frequency of
Clamydia pneumoniae and Mycoplasma
pneumoniae infections in children. Journal
of Tropical Pediatrics. 2007;53(4):225–31.
21. de Groot RCA, Meyer Sauteur PM, Unger
Journal of Medical Sciences. May 3, 2021 - Volume 9 | Issue 4. Electronic - ISSN: 2345-0592
366
WWJ, van Rossum AMC. Things that
could be Mycoplasma pneumoniae.
Journal of Infection [Internet].
2017;74:S95–100. Available from:
http://dx.doi.org/10.1016/S0163-
4453(17)30198-6
22. Hammerschlag MR. Chlamydia
pneumoniae. Clinical Infectious Disease.
2010;8(4):1157–60.
23. Aggarwal A, Mehta S, Gupta D, Sheikh S,
Pallagatti S, Singh R, et al. Clinical &
immunological erythematosus patients
characteristics in systemic lupus Maryam.
Journal of dental education [Internet].
2012;76(11):1532–9. Available from:
http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/231
44490
24. Waites KB, Talkington DF. Mycoplasma
pneumoniae and its role as a human
pathogen. Clinical Microbiology Reviews.
2004;17(4):697–728.