Ieva Petkutė1, Gerda Mierkytė1, Vaida Mizarienė2
1Lithuanian University of Health Sciences, Medical Academy, Faculty of Medicine, Kaunas, Lithuania
2Department of Cardiology, Hospital of Lithuanian University of Health Sciences, Kaunas clinics, Kaunas, Lithuania
Abstract
Background. Infective endocarditis (IE) is a severe, complex disease more common in individuals with prosthetic heart valves, previous IE, or certain congenital heart diseases. It poses significant diagnostic and treatment challenges, often leading to serious complications and a high mortality rate.
Case representation. Three years post-complex surgery 6 years ago, the patient experienced unexplained syncope, revealing > 90 % stenosis of the right internal carotid artery. Febrile temperature during neurosurgical planning led to antibacterial treatment for E. faecalis bacteremia. Echocardiography (TEE) revealed aortic valve (AV) prosthesis vegetation, resulting in a complication-free redo AV surgery and carotid endarterectomy. Three months ago, planned hip joint surgery but increased inflammatory markers and S. sanguinis bacteremia led to diagnosing AV IE with huge vegetation. IE was complicated by left iliac artery acute embolic occlusion and right iliac artery chronic subocclusion, both addressed surgically. TEE indicated vegetation reduction (1.5-1.3 cm). Post-antibiotic treatment, a resternotomy with third AV replacement was performed. Despite the challenging journey, the patient reports feeling well.
Conclusion. Infective endocarditis is a rare but serious complication following aortic valve replacement, posing a high risk of morbidity and mortality. Early detection, vigilant monitoring, and prompt treatment are crucial to minimize adverse outcomes and improve patient quality of life. Doctors must be particularly attentive to patients post-surgery to manage this life-threatening condition effectively.
Keywords: infective endocarditis, aortic valve, aortic valve replacement, antibiotic therapy.
https://doi.org/10.53453/ms.2024.5.17
Aortic valve re-prosthesis and the ongoing battle with infective
endocarditis: a clinical case
Ieva Petkutė
1
, Gerda Mierkytė
1
, Vaida Mizarienė
2
1
Lithuanian University of Health Sciences, Medical Academy, Faculty of Medicine, Kaunas, Lithuania
2
Department of Cardiology, Hospital of Lithuanian University of Health Sciences, Kaunas clinics, Kaunas,
Lithuania
Abstract
Background. Infective endocarditis (IE) is a severe, complex disease more common in individuals with
prosthetic heart valves, previous IE, or certain congenital heart diseases. It poses significant diagnostic and
treatment challenges, often leading to serious complications and a high mortality rate.
Case representation. Three years post-complex surgery 6 years ago, the patient experienced unexplained
syncope, revealing >!90!% stenosis of the right internal carotid artery. Febrile temperature during neurosurgical
planning led to antibacterial treatment for E. faecalis bacteremia. Echocardiography (TEE) revealed aortic valve
(AV) prosthesis vegetation, resulting in a complication-free redo AV surgery and carotid endarterectomy. Three
months ago, planned hip joint surgery but increased inflammatory markers and S. sanguinis bacteremia led to
diagnosing AV IE with huge vegetation. IE was complicated by left iliac artery acute embolic occlusion and
right iliac artery chronic subocclusion, both addressed surgically. TEE indicated vegetation reduction (1.5-1.3
cm). Post-antibiotic treatment, a resternotomy with third AV replacement was performed. Despite the
challenging journey, the patient reports feeling well.
Conclusion. Infective endocarditis is a rare but serious complication following aortic valve replacement, posing
a high risk of morbidity and mortality. Early detection, vigilant monitoring, and prompt treatment are crucial to
minimize adverse outcomes and improve patient quality of life. Doctors must be particularly attentive to patients
post-surgery to manage this life-threatening condition effectively.
Keywords: infective endocarditis, aortic valve, aortic valve replacement, antibiotic therapy.
Journal of Medical Sciences. 5 May, 2024 - Volume 12 | Issue 3. Electronic - ISSN: 2345-0592
Medical Sciences 2024 Vol. 12 (3), p. 158-164, https://doi.org/10.53453/ms.2024.5.17
158
Aortos vožtuvo reprotezavimas ir nuolatinė kova su infekciniu
endokarditu: klinikinis atvejis
Ieva Petkutė
1
, Gerda Mierkytė
1
, Vaida Mizarienė
2
1
Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Medicinos fakultetas, Kaunas, Lietuva
2
Kardiologijos klinika, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno Klinikos, Kaunas, Lietuva
Santrauka
Įvadas. Infekcinis endokarditas (IE) yra sunki, sudėtinga liga, dažniau pasitaikanti asmenims, turintiems
protezuotus širdies vožtuvus, anksčiau sirgusiems IE arba sergantiems tam tikromis įgimtomis širdies ligomis.
IE kelia didelių diagnostikos ir gydymo sunkumų, dažnai sukelia sunkių komplikacijų ir pasižymi dideliu
mirštamumu.
Klinikinis atvejis. Prieš trejus metus po kompleksinės operacijos atliktos prieš 6 metus, pacientui pasireiškė
neaiškus sąmonės netekimas. Diagnozuota dešiniosios vidinės miego arterijos stenozė > 90 proc. Dėl febrilaus
karščiavimo, planuojant neurochirurginę operaciją, pacientui buvo skirtas antibakterinis gydymas dėl E. faecalis
bakteremijos. Atlikus echokardiografiją (TEE) nustatyta aortos vožtuvo (AV) protezo vegetacija, todėl buvo
atlikta pakartotinė AV operacija ir miego arterijos endarterektomija. Prieš tris mėnesius planuota klubo sąnario
operacija, tačiau dėl padidėjusių uždegiminių rodiklių ir S. sanguinis bakteriemijos diagnozuota AV IE su didele
vegetacija. IE komplikavosi ūmia emboline kairės klubinės arterijos okliuzija ir lėtine dešiniosios klubinės
arterijos subokliuzija, kurios buvo pašalintos chirurginiu būdu. Atlikus TEE nustatyta, kad vegetacijos sumažėjo
(1,5-1,3 cm). Po gydymo antibiotikais atlikta trečioji širdies operacija. Pooperacinė eiga sklandi.
Išvados. Infekcinis endokarditas – sunki komplikacija po aortos vožtuvo protezavimo, susijusi su didele
sergamumo ir mirštamumo rizika. Ankstyvas nustatymas, atidus stebėjimas ir skubus gydymas yra labai svarbūs
sumažinti nepalankias išeitis.
Raktažodžiai: infekcinis endokarditas, aortos vožtuvas, aortos vožtuvo protezavimas, antibiotikoterapija.
Journal of Medical Sciences. 5 May, 2024 - Volume 12 | Issue 3. Electronic - ISSN: 2345-0592
159
1. Įvadas
Infekcinis endokarditas (IE) – kompleksinė ir
sudėtinga liga, kuriai būdingos dažnos kom-
plikacijos, pasikartojimai ir didelis mirštamumas
[1]. IE paplitimas bendrojoje populiacijoje yra
mažas (apie 35 atvejus milijonui žmonių per
metus). Vis dėlto, jis daugiau nei 100 kartų
dažnesnis pacientams su protezuotais širdies
vožtuvais, sirgusiems IE ir esant kai kurių tipų
įgimtoms širdies ligoms [2]. Protezuoto širdies
vožtuvo IE (PVE) – gyvybei pavojinga
komplikacija, kurią sunku diagnozuoti ir gydyti.
PVE pasižymi sunkiau nustatomais
echokardiografiniais požymiais, pūlinio
formavimusi, kompleksinėmis chirurginėmis
intervencijomis ir ligos pasikartojimo dažniu [3].
IE po operacinio aortos vožtuvo (AV) protezavimo
(SAVR – angl. surgical aortic valve replacement)
pasireiškia nuo 0,3 iki 1,2 proc. pacientų kasmet ir
gali sukelti komplikacijas: besiformuojančius
pūlinius, pseudoaneurizmas, fistules, perforacijas,
širdies laidžiosios sistemos pažaidą ar insultą,
embolo sukeltą miokardo infarktą ar periferines
embolijas, perikarditą [4]. Infekcinis endokarditas –
patologija, susijusi su dideliu mirštamumu, dėl to
itin svarbu laiku diagnozuoti ir suteikti reikiamą
pagalbą.
2. Klinikinis atvejis
Prieš šešerius metus pacientui atlikta kompleksinė
širdies operacija: kylančiosios aortos (Ao)
protezavimas, AV bioprotezavimas ir vainikinių
arterijų jungčių suformavimas. Praėjus trims
metams po šios operacijos, 71 metų vyras dėl
neaiškaus sąmonės netekimo buvo stacionarizuotas
į intensyvios terapijos skyrių. Anot paciento,
vairuodamas automobilį pajuto stiprų silpnumą,
sutriko regėjimas ir prarado sąmonę. Artimųjų
duomenimis, pacientas nebuvo nukritęs ar kitaip
susižalojęs galvos. Paminėta, kad apie mėnesį laiko
iki šio įvykio pacientas jautė bendrą silpnumą ir
mirgėjimo akyse epizodus. Kompiuterinėje
tomografijoje (KT) nustatyta ekstrakranijinė
frontalinė hematoma, be ūminių išemijos ar
intracerebrinio kraujavimo požymių. KT
angiografijoje (KTA) diagnozuota >!90!% deši-
niosios vidinės miego arterijos (VMA) stenozė.
Dėl febrilaus karščiavimo laukiant
neurochirurginio gydymo, pacientui pradėtas
taikyti empirinis gydymas antibiotiku (a/b)
cefuroksimu. Tiriant dėl galimų infekcijos šaltinių,
pacientas konsultuotas gydytojo reumatologo,
atlikta juosmeninė punkcija, tačiau neuroinfekcija
buvo paneigta. Kraujo pasėlyje išaugo
Enterococcus faecalis, jautrus ampicilinui,
pacientui diagnozuotas sepsis. Dėl didėjančio C –
reaktyvinio baltymo (CRB) ir leukocitozės, a/b
terapija pakeista į sultamiciliną. Stebėta teigiama
uždegiminių parametrų dinamika: CRB sumažėjo
nuo 128 iki 37,4 mg/l, o leukocitų skaičius nuo
11,9 iki 9,3 x10^9/l. Po mėnesio, pagal
antibiotikogramą, prie taikytos a/b terapijos
pridėtas vankomicinas. Paciento uždegiminiai
rodikliai normalizavosi, CRB sumažėjo iki 5 mg/l.
Atlikus transezofaginę echokardiogramą (TEE),
stebėta 11 mm vegetacija ant AV protezo, kairiojo
skilvelio nutekamajame trakte (KSNT). Kylančioje
Ao nebuvo galima atmesti absceso. Po mėnesio
pakartotoje TEE, buvusi vegetacija KSNT padidėjo
iki 2 cm, naujai nustatyta vidutinio laipsnio AV
regurgitacija. Iš pradžių pacientui atlikta VMA
endarterektomija, vėliau – kylančiosios Ao ir AV
reprotezavimas. Abi operacijos pavyko be
komplikacijų.
Trys metai po antrosios širdies operacijos,
pacientas atvyko į Ortopedijos-Traumatologijos
skyrių dėl staiga prasidėjusių kairiojo kelio
skausmų, trunkančių apie 1 mėnesį. Dinamikoje
būklė blogėjo, išryškėjo ir kairiojo klubo skausmas.
Remiantis dubens magnetinio rezonanso tyrimu,
Journal of Medical Sciences. 5 May, 2024 - Volume 12 | Issue 3. Electronic - ISSN: 2345-0592
160
diagnozuota kairiojo klubo sąnario artrozė.
Pacientas skubos tvarka stacionarizuotas klubo
sąnario endoprotezavimui. Dėl atipinės ligos eigos,
paimtas kraujo pasėlis, kuriame išaugo
Streptococcus sanguinis, paskirtas gydymas
cefuroksimu. Vėliau a/b terapija pakeista į
sultamiciliną ir vankomiciną. Atliktoje TEE,
stebėtos gausios vegetacijos ant AV, kurios Ao
pusėje buvo iki 3,5!cm (1 paveikslas). Nuspręsta
atlikti trečiąją širdies operaciją. Skiriamos a/b
terapijos fone, buvo stebima neigiama uždegiminių
rodiklių dinamika: CRB padidėjo nuo 43,5 iki
99!mg/l. Po savaitės, dėl išliekančių klinikinių
simptomų ir uždegiminių rodiklių, a/b terapija
pakeista į piperaciliną, tazobaktamą ir
vankomiciną.
Pacientui pradėjus jausti kairiosios kojos tirpimą ir
šaltį, atlikta KTA – ūmi kairiosios a. iliaca
communis (AIC) distalinės dalies okliuzija (2b
paveikslas).
Šios okliuzijos nebuvo stebėta KTA atliktoje prieš
3 savaites (2a paveikslas). Taip pat diagnozuota
dešiniosios a. femoralis communis (AFC)
subokliuzija (3 paveikslas). Pacientui atlikta skubi
operacija – kairės AIC trombektomija. Po įvykusio
embolijos į koją epizodo, atliktoje TEE –
vegetacijos ant AV sumažėjusios iki 1,5-1,3!cm.
Dėl didelės operacinės rizikos, nuspręsta pirmu
etapu atlikti dešinės AFC endarterektomiją, o
vėliau taikyti chirurginį kylančiosios Ao ir AV
bioprotezo gydymą dėl IE.
Praėjus penkiems mėnesiams nuo paskutinės
hospitalizacijos, pacientui atlikta trečia širdies
operacija. Operacijos metu pašalinti kylančios Ao
ir AV protezai, taip pat ir infekuoti audiniai. Ao
šaknis protezuota bioprotezu, kylančioji Ao
linijiniu kraujagysliniu protezu. Absceso ertmė
palikta drenuotis į perikardo ertmę, paimtas pasėlis.
Pooperacinis laikotarpis be komplikacijų, paciento
būklė įvertinta kaip gera.
1 paveikslas. TEE stebima 11 mm vegetacija ant
AV protezo, kairiojo skilvelio nutekamajame trakte
(KSNT).
3 paveikslas. KTA: dešiniosios a. femoralis
communis subokliuzija, kairiosios a. iliaca
communis distalinės dalies ūmi okliuzija.
2 paveikslas. KTA: a) ūmių okliuzijų nėra, b) ūmi okliuzija kairėje klubinėje arterijoje.
Journal of Medical Sciences. 5 May, 2024 - Volume 12 | Issue 3. Electronic - ISSN: 2345-0592
161
3. Diskusija
PVE sudaro nuo 10 iki 30 proc. visų IE atvejų [5].
Nepaisant ankstyvos PVE diagnostikos ir gydymo,
ši liga turi didelį perioperacinį mirštamumą,
siekiantį nuo 20 iki 30 proc. [5]. SAVR PVE
rizikos veiksniai – vyriškoji lytis, ilgesnis dirbtinės
kraujo apytakos laikas, anksčiau buvęs IE,
implantuoto vožtuvo protezo tipas [6].
Modifikuojami infekcijos šaltiniai pooperaciniu
laikotarpiu yra krūtinkaulio žaizdų infekcijos,
intravaskulinių kateterių infekcijos, šlapimo takų
infekcijos ir pneumonija, kurios pasireiškia
karščiavimu (90 proc. atvejų), šaltkrėčiu, ūžesiais
(85 proc. atvejų) ir embolijomis [6,7].
Manoma, kad ankstyvasis PVE iki 1 metų po
SAVR yra peri-procedūrinių bakterijų patekimo
rezultatas, dažniausiai sukeliamas Staphylococcus
aureus, Staphylococcus epidermidis, gramneigiamų
bakterijų ir grybų. Tuo tarpu vėlyvasis SAVR PVE
gali būti sukeliamas kaip ir natūralaus vožtuvo
endokardito sukėlėjų – streptokokų ar stafilokokų
[4]. Įtariant PVE, labai svarbu, kad kraujo pasėliai
būtų paimti prieš skiriant antibiotikoterapiją, kad
būtų išvengta klaidingai neigiamų rezultatų. Jei
bakteriemija išlieka be aiškių PVE įrodymų, didelė
tikimybė, kad endokarditas pasikartos [8,9]. Jei
sukėlėjas lieka neaiškios kilmės, operacijos metu
turėtų būti apžiūrėtas visas aortos vožtuvo
kompleksas, įskaitant sinusus, žiedą, KSNT ir
mitralinį vožtuvą. Svarbu įvertinti ar nėra abscesų,
defektų, pseudoaneurizmų ar fistulių [10].
IE diagnozuojamas pagal modifikuotus Duke
diagnostinius kriterijus. 2 didieji kriterijai: teigiami
kraujo pasėliai dėl IE, IE būdingi mikroorganizmai
iš 2 atskirų kraujo kultūrų, teigiami vaizdo tyrimų
duomenys. 5 mažieji kriterijai: predispozicija
širdies ligai ar intraveniniai narkotikai,
karščiavimas > 38 ˚C, vaizdiniais tyrimais nustatyta
kraujagyslių pažaida (didelė arterinė embolija,
intrakranijinis kraujavimas, sepsinis plaučių
infarktas, mikotinė aneurizma), imuniniai reiškiniai
– glomerulonef-ritas, Oslerio mazgeliai, Roto
dėmės ir reuma-toidinis faktorius, mikrobiologiniai
duomenys – teigiamas kraujo pasėlis, bet sukėlėjai
neatitinkantys didžiųjų kriterijų, echokardiografijos
duomenys, neatitinkantys pagrindinių kriterijų.
Norint diagnozuoti tikrąjį IE, būtini 2 pagrindiniai
didieji kriterijai, 1 didysis ir 3 mažieji kriterijai,
arba 5 mažieji kriterijai. Pagal klinikinius kriterijus
galimo IE diagnozei patvirtinti reikalaujami 1
didysis ir 1 mažasis kriterijus arba 3 mažieji
kriterijai [11].
Siekiant pakankamo diagnostinio jautrumo,
tinkamiausi metodai IE diagnostikai yra
echokardiografija ir KTA. TEE pasižymi 86-
94!proc. jautrumu bei 88-100 proc. specifiškumu
vegetacijų diagnostikoje, lyginant su
transtorakaline echokardiografija (TTE), kurios
jautrumas – nuo 28 iki 69 proc. [12–14].
IE sėkmingas gydymas priklauso nuo
antimikrobinių vaistų. Europos Kardiologų
Draugijos (EKD) IE gairėse nurodoma, kad
baktericidiniai gydymo būdai yra veiksmingesni už
bakteriostatinį gydymą. Gydymas turėtų būti
pradėtas nedelsiant. Empirinės terapijos
pasirinkimas priklauso nuo kelių faktorių.
Svarbiausia įvertinti: vožtuvas natyvinis ar
protezas, ankstesnį gydymą antibiotikais, infekcijos
vietą (visuomenėje įgyta, hospitalinė), žinias apie
vietos epidemiologiją. Natyvinio vožtuvo
endokardito (NVE) ir vėlyvojo PVE empirinis
gydymas turėtų dengti stafilokokus, streptokokus ir
enterokokus. EKD rekomenduojami vaistiniai
preparatai empiriniam gydymui visuomenėje
įgytam NVE ir vėlyvajam PVE gydymui:
ampicilinas kartu su ceftriaksonu arba floksacilinu
ir gentamicinu. Kai identifikuojamas tikslus
patogenas (dažniausiai per 24 val.), labai svarbu
Journal of Medical Sciences. 5 May, 2024 - Volume 12 | Issue 3. Electronic - ISSN: 2345-0592
162
skirti tikslinį gydymą prieš IE sukėlėją remiantis
antibiotikograma. Tikslinė antibiotikoterapija yra
gyvybiškai svarbi, gydant PVE, ir reikalauja apie 6
savaičių trukmės baktericidinio gydymo.
Pavyzdžiui, jei nustatomas stafilokokas,
rekomenduojamas PVE gydymas EKD gairėse –
floksacilinas ar cefazolinas su rifampicinu
mažiausiai 6 savaites ir gentamicinas 2 savaites.
Tuo tarpu, jeigu nustatomas beta laktaminiams
antibiotikams atsparus E. faecium – gydymo
schema skiriasi. Šiuo atveju PVE skiriamas
vankomicinas 6 savaitėms ir gentamicinas 2
savaitėms.
EKD nurodo tris pagrindines priežastis, dėl kurių
reikia atlikti operaciją esant ūmiam IE: širdies
nepakankamumas, nekontroliuojama infekcija ir
embolizacijos prevencija. Šie veiksniai gali tapti
pagrindinėmis IE komplikacijomis, jei laiku nėra
taikomas chirurginis gydymas. Svarbiausia įvertinti
ar reikalinga skubi (atliekama per 24 val.) ar
neskubi operacija. Pagrindinės skubios operacijos
priežastys: kardiogeninis šokas ar plaučių edema,
lokalios komplikacijos (abscesas, plyšusi
aneurizma/fistulė, didėjanti vegetacija), vegetacija
≥ 10 mm [15].
Glaser ir bendraautorių atliktame tyrime analizuoti
PVE po SAVR. Pateikiami duomenys apie
sergamumą PVE iš nacionalinių Švedijos registrų
nuo 1995 iki 2012 m. Tarp 26580 pacientų,
kuriems buvo atlikta SAVR, 940 pacientų buvo
hospitalizuoti dėl PVE (3,53 proc.). Padaryta
išvada, kad bioprotezai turi didesnę tikimybę (62
proc. pacientų, kuriems buvo atliktas aortos
vožtuvo keitimas dėl IE) bakterijų kolonizacijai ant
pažeistų vožtuvo lapelių, lyginant su mechaniniais
protezais (38 proc.) [16].
Šiame klinikiniame atvejyje akcentuojama IE
grėsmės ir jo pasikartojimo rizika po AV
protezavimo. Pacientui buvo reikalingos dvi AV
reprotezavimo procedūros dėl pasikartojančio IE.
Tai pabrėžia svarbą atidžiai įvertinti šios
patologijos rizikos veiksnius, IE įtarimo kriterijus,
savalaikiai planuoti vaizdo ir laboratorinius tyrimus
norint anksti identifikuoti ir adekvačiai gydyti
komplikacijas, prisidedant prie pacientų sveikatos
būklės gerinimo.
4. Išvados
Infekcinis endokarditas – sunki komplikacija po
aortos vožtuvo protezavimo, susijusi su didele
sergamumo ir mirštamumo rizika. Nors ši
patologija pakankamai reta, tačiau negydant
pavojinga gyvybei. Svarbu laiku įtarti IE, planuoti
diagnostinius tyrimus, kuo anksčiau paskirti
antibakterinį gydymą. Taip pat svarbus sveikatos
specialistų budrumas stebint pacientus, kuriems
buvo atlikta širdies vožtuvo operacija, siekiant
anksti nustatyti ir gydyti šią komplikaciją, kad būtų
sumažintas nepageidaujamų išeičių pavojus ir
pagerinta pacientų gyvenimo kokybė.
Literatūros šaltiniai
1. Cahill TJ, Prendergast BD. Infective
endocarditis. Lancet [Internet]. 2016 Feb 27 [cited
2024 Mar 14];387(10021):882–93.
2. Thornhill MH, Jones S, Prendergast B,
Baddour LM, Chambers JB, Lockhart PB, et al.
Quantifying infective endocarditis risk in patients
with predisposing cardiac conditions. Eur Heart J.
2018;39(7):586–95.
3. Prendergast BD, Tornos P. Surgery for
infective endocarditis: Who and when? Circulation.
2010;121(9):1141–52.
4. Alexis SL, Malik AH, George I, Hahn RT,
Khalique OK, Seetharam K, et al. Infective
endocarditis after surgical and transcatheter aortic
valve replacement: A state of the art review. J Am
Heart Assoc. 2020;9(16).
5. Amat-Santos IJ, Messika-Zeitoun D,
Eltchaninoff H, Kapadia S, Lerakis S, Cheema AN,
Journal of Medical Sciences. 5 May, 2024 - Volume 12 | Issue 3. Electronic - ISSN: 2345-0592
163
et al. Infective endocarditis after transcatheter
aortic valve implantation results from a large
multicenter registry. Circulation.
2015;131(18):1566–74.
6. Hyde JA, Darouiche RO, Costerton JW.
Strategies for prophylaxis against prosthetic valve
endocarditis: a review article. 1998
7. BAHNSON HT. Surgery for acquired
heart disease. Med Sci. 1963;14:66–70.
8. Amat-Santos IJ, Ribeiro HB, Urena M,
Allende R, Houde C, Bédard E, et al. Prosthetic
valve endocarditis after transcatheter valve
replacement: A systematic review. JACC
Cardiovasc Interv. 2015;8(2):334–46.
9. Mahesh B, Angelini G, Caputo M, Xu YJ,
Bryan A. Prosthetic valve endocarditis. Ann
Thorac Surg [Internet]. 2005 Sep 1 [cited 2024 Mar
14];80(3):1151–8.
10. Cahill TJ, Baddour LM, Habib G, Hoen B,
Salaun E, Pettersson GB, et al. Challenges in
Infective Endocarditis. J Am Coll Cardiol.
2017;69(3):325–44.
11. Philip M, Tessonier L, Mancini J,
Mainardi JL, Fernandez-Gerlinger MP, Lussato D,
et al. Comparison Between ESC and Duke Criteria
for the Diagnosis of Prosthetic Valve Infective
Endocarditis. JACC Cardiovasc Imaging
2020;13:2605–15.
12. Choussat R, Thomas D, Isnard R, Michel
PL, Iung B, Hanania G, et al. Perivalvular
abscesses associated with endocarditis. Clinical
features and prognostic factors of overall survival
in a series of 233 cases. Eur Heart J.
1999;20(3):232–41.
13. Shively BK, Gurule FT, Roldan CA,
Leggett JH, Schiller NB. Diagnostic value of
transesophageal compared with transthoracic
echocardiography in infective endocarditis. J Am
Coll Cardiol. 1991;18(2):391–7.
14. Kini V, Logani S, Ky B, Chirinos JA,
Ferrari VA, St. John Sutton MG, et al.
Transthoracic and Transesophageal
Echocardiography for the Indication of Suspected
Infective Endocarditis: Vegetations, Blood Cultures
and Imaging. J Am Soc Echocardiogr. 2010 Apr 1
15. Delgado V, Ajmone Marsan N, de Waha
S, Bonaros N, Brida M, Burri H, et al. 2023 ESC
Guidelines for the management of endocarditis:
Developed by the task force on the management of
endocarditis of the European Society of Cardiology
(ESC) Endorsed by the European Association for
Cardio-Thoracic Surgery (EACTS) and the
European Association of Nuclear Medicine
(EANM). Eur Heart J 2023;44:3948–4042.
16. Glaser N, Jackson V, Holzmann MJ,
Franco-Cereceda A, Sartipy U. Prosthetic valve
endocarditis after surgical aortic valve replacement.
Circulation. 2017;136(3):329–31.
Journal of Medical Sciences. 5 May, 2024 - Volume 12 | Issue 3. Electronic - ISSN: 2345-0592
164