Jurgita Kupčinskaitė1, Vita Marčiulionytė1, Tadas Meškauskas1
1Lithuanian University of Health Science, Academy of Medicine, Faculty of Medicine
Abstract
Chronic obstructive pulmonary disease (COPD) and asthma are among the most common chronic inflammatory lung diseases. COPD is one of the most common causes of death in the world, causing systemic damage and complications that damage the entire body, including the eyes. Hypoxia, hypercapnia, and acidosis caused by systemic inflammation of COPD affect peripheral nerves as well as optic nerve. However, there is also an increasing number of studies investigating the impact of these lung diseases and their treatment with glucocorticoids (GCC) on eye diseases. Although the effects of oral glucocorticoids on the eye have been extensively studied and their adverse effects on ocular structures have been identified, there are increasing amount of data on the dose and duration dependent adverse effects of inhaled GCC on the eye leading to faster glaucoma and cataract development. However, both the impact of COPD systemic damage on ocular structures and the association of asthma and COPD treatment with inhaled glucocorticoids with the development of ocular diseases require further investigation. In addition, the observation of similarities in pathogenesis between asthma and dry eye disease revealed a significant correlation between several studies, but the studies do not provide only the nature of observation and specific evidence.
Keywords: COPD, asthma, eye diseases, cataract, glaucoma, glucocorticosteroids.
Journal of Medical Sciences. April 15, 2021 - Volume 9 | Issue 3. Electronic - ISSN: 2345-0592
366
Medical Sciences 2021 Vol. 9 (3), p. 366-372
Influence of chronic inflammatory lung diseases and their treatment
with glucocorticoids on eye diseases
Jurgita Kupčinskaitė
1
, Vita Marčiulionytė
1
, Tadas Meškauskas
1
1
Lithuanian University of Health Science, Academy of Medicine, Faculty of Medicine
Abstract
Chronic obstructive pulmonary disease (COPD) and asthma are among the most common chronic inflammatory lung
diseases. COPD is one of the most common causes of death in the world, causing systemic damage and complications
that damage the entire body, including the eyes. Hypoxia, hypercapnia, and acidosis caused by systemic inflammation
of COPD affect peripheral nerves as well as optic nerve. However, there is also an increasing number of studies
investigating the impact of these lung diseases and their treatment with glucocorticoids (GCC) on eye diseases.
Although the effects of oral glucocorticoids on the eye have been extensively studied and their adverse effects on ocular
structures have been identified, there are increasing amount of data on the dose and duration dependent adverse effects
of inhaled GCC on the eye leading to faster glaucoma and cataract development. However, both the impact of COPD
systemic damage on ocular structures and the association of asthma and COPD treatment with inhaled glucocorticoids
with the development of ocular diseases require further investigation. In addition, the observation of similarities in
pathogenesis between asthma and dry eye disease revealed a significant correlation between several studies, but the
studies do not provide only the nature of observation and specific evidence.
Keywords: COPD, asthma, eye diseases, cataract, glaucoma, glucocorticosteroids.
Journal of Medical Sciences. April 15, 2021 - Volume 9 | Issue 3. Electronic - ISSN: 2345-0592
367
Lėtinių uždegiminių plaučių ligų ir jų gydymo gliukokortikoidais
įtaka akių ligoms
Jurgita Kupčinskaitė
1
, Vita Marčiulionytė
1
, Tadas Meškauskas
1
1
Lietuvos Sveikatos Mokslų Universitetas, Medicinos akademija, Medicinos fakultetas
Santrauka
Lėtinė obstrukcinė plaučių liga (LOPL) ir astma yra vienos dažniausių lėtinių uždegiminių plaučių ligų. LOPL yra viena
iš dažniausių mirties priežasčių pasaulyje, sukeliančių sisteminius pažeidimus bei komplikacijas, žalojančius visą
organizmą, tame tarpe ir akis. LOPL sisteminio uždegimo metu sukelta hipoksija, hiperkapnija bei acidozė pažeidžia
periferinius nervus bei regos nervą. Tačiau atsiranda ir vis daugiau studijų, tyrinėjančių šių plaučių ligų ir jų gydymo
gliukokortikoidais (GKK) įtaką akių ligoms. Nors geriamųjų gliukokortikoidų įtaka akims yra plačiau ištyrinėta ir
nustatytas jų neigiamas poveikis akies struktūroms, atsiranda vis daugiau duomenų už neigiamą inhaliuojamų GKK
poveikį akims, priklausantį nuo vaisto vartojimo dozės ir trukmės, lemiantį greitesnį glaukomos ir kataraktos
išsivystymą. Visgi tiek LOPL sisteminio pažeidimo įtaka akių struktūroms, tiek astmos ir LOPL gydymo
inhaliuojamaisiai gliukokortikoidais sąsaja su akių ligų atsiradimu reikalauja detalesnio ištyrimo. Be to, pastebėjus
patogenezės panašumus tarp astmos ir sausų akių ligos, keletoje tyrimų nustatyta abipusė reikšminga sąsaja, tačiau
tyrimai tik stebėjimo pobūdžio ir konkrečių įrodymų nepateikia.
Raktiniai žodžiai: LOPL, astma, akių ligos, katarakta, glaukoma, gliukokortikoidai.
Įvadas
Lėtinė obstrukcinė plaučių liga (LOPL) ir
astma yra vienos dažniausių lėtinių uždegiminių
plaučių ligų. Dėl savo patogenezės mechanizmų ir šių
ligų gydyme naudojamų gliukokortikoidų (GKK) jos
yra dažnai siejamos su akių ligomis. Nors yra įrodytas
geriamųjų kortikosteroidų neigiamas poveikis akies
struktūroms, atsiranda vis daugiau teorijų, grindžiančių
inhaliuojamųjų GKK neigiamą poveikį akiai.
Lėtinė Obstrukcinė Plaučių liga
Lėtinė obstrukcinė plaučių liga yra viena iš
pagrindinių mirties priežasčių visame pasaulyje. LOPL
yra išvengiama ir gydoma liga, dėl kurios išsivysto
dalinai grįžtama kvėpavimo takų obstrukcija. Ligai
progresuojant, vystosi plaučių parenchimos destrukcija
dėl emfizeminių pakitimų ir didėja kvėpavimo takų
pasipriešinimas dėl lėtinio uždegimo, bronchų spazmo
ir suaktyvėjusios gleivių gamybos [1,2]. Lėtiniai
kvėpavimo simptomai pacientams gali pasireikšti dar
prieš rimtus struktūrinius pakitimus dėl ūmių
kvėpavimo ligų. Šie simptomai taip pat gali pasireikšti
ir esant normaliems spirometrijos duomenims, o
didžioji dalis rūkančiųjų pacientų, kurie nepajaučia šios
ligos simptomų, jau gali turėti tokių struktūrinių
pakitimų plaučiuose kaip: emfizema ir kvėpavimo takų
sienelių sustorėjimas [2,3].
Cigarečių rūkymas yra geriausiai ištyrinėtas
ir bene svarbiausias rizikos faktorius LOPL
išsivystyme ir paūmėjime. Tačiau įvairūs atlikti tyrimai
rodo, jog šia liga gali susirgti ir nerūkantys žmonės.
Tokiems pacientams LOPL sukels švelnesnius
Journal of Medical Sciences. April 15, 2021 - Volume 9 | Issue 3. Electronic - ISSN: 2345-0592
368
simptomus ir lėtesnę ligos eigą [4]. Žmonės, kurie
darbe susiduria su kenksmingomis dujomis,
cheminėmis medžiagomis, dirba su medžiu, anglimis
prastai ventiliuojamose patalpose turi padidintą riziką
LOPL [5,6]. Pacientai, sergantys astma taip pat turi
padidėjusią riziką susirgti LOPL dėl kvėpavimo
apribojimo [7]. Nepaūmėjusi LOPL paprastai gydoma
įkvepiamaisiais β2 agonistais, muskarino receptorių
blokatoriais bei gliukokortikoidais [8].
LOPL Pažeidimo mechanizmai ir
poveikis akių struktūroms
Lėtinė obstrukcinė liga gali sukelti įvairias
ekstrapulmonines ligas ir komplikacijas. Tai gali
salygoti šiai ligai būdingi mechanizmai: plaučių ir
sisteminis uždegimas, oksidacinis stresas, hiperkapninė
acidozė, kortikosteroidų vartojimas, hipoksija,
policitemija ir kiti [9]. Šie procesai sudaro sąlygas
išsivystyti kardiovaskulinėms ligoms, diabetui,
psichologinėms problemoms, osteoporozei ir optinio
nervo bei tinklainės pažaidoms [9,10]. Ryšį tarp LOPL
ir oftalmologinių problemų galima atrasti LOPL
sukeliamų mechanizmų poveikyje į akies struktūras.
Hipoksija minima kaip pagrindinė periferinės
neuropatijos ir demielinizacijos priežastis, sergant
LOPL. Atliktuose tyrimuose tai buvo įrodyta naudojant
elektrofiziologinius metodus. Tačiau galvos nervų
neuropatijos, sukeltos LOPL yra mažai ištirtos [11].
Atliktuose tyrimuose, naudojant vizualiai
sukeltus potencialus (VSP) buvo nustatyta, jog
didžiajai daliai pacientų, sergančių LOPL, buvo rasti
optinio nervo latencijos ir amplitudės pakitimai. Šių
tyrimų metu buvo įrodyta, jog sergant LOPL optinis
nervas gali būti pažeistas kartu su periferiniais nervais
dėl hiperkapnijos, hipoksijos ir acidozės [11,12].
Mustafa ir bendraautorių atliktas tyrimas atskleidė, jog
LOPL metu vykstančio sisteminio pažeidimo metu
plonėja tinklainės nervų pluošto sluoksnis bei mažėja
gangliono ląstelių vidinio pleksiforminio sluoksnio
storis. Būtent šie požymiai gali atspindėti pakitimus,
vykstančius besivystant glaukomai [13]. To paties
tyrimo metu reikšmingų gyslainės pokyčių nenusatyta
[13]. Kitame tyrime, kuris buvo atliktas Turkijoje,
pastebėta, kad galimai dėl LOPL sukeltos hipoksijos,
tinklainės nervinių skaidulų sluoksnis buvo suplonėjęs.
Taip pat šio tyrimo metu nustatyta, jog LOPL kartu su
arterine hipertenzija sukelia tinklainės venų diametro
reikšmingą padidėjimą [14]. Šiuos pakitimus gali lemti
ir vazokonstrikcinių medžiagų produkcija dėl
endotelinės disfunkcijos, sutrikusios akių kraujotakos ir
tinklainės autoreguliacijos. Gyslainė, priešingai nei
tinklainė nėra pažeidžiama LOPL metu ir yra
apsaugota nuo hipoksijos bei sėkmingai palaiko
tinklainės veiklą dėl savo autonominės reaguliacijos
[15]. Taigi, lėtinė obstrukcinė plaučių liga išties turi
poveikį akies tinklainei ir optiniam nervui, tačiau šios
sąveikos yra mažai ištirtos.
LOPL gydymui vartojamų GKK įtaka
LOPL gydymui dažnai vartojami GKK
įvairiomis formomis. Nepaisant žinomos
kortikosteroidų naudos juos vartojant pagal indikacijas,
geriamųjų steroidų poveikis yra siejamas su
padidėjusiu akispūdžiu, atviro kampo glaukoma bei
katarakta [16]. Steroidų vartojimas yra laikoma ketvirta
dažniausia antrinės kataraktos priežastimi. GKK
siejami su padidėjusiu lęšiuko drumstumu, dėl to
greitėja kataraktos išsivystymas. Lyginant kataraktos
subtipus tarpusavyje, užpakalinė pokapsulinė katarakta
turi stipriausią ryšį su ilgalaikiu inhaliuojamų GKK
naudojimu [17]. Be to, vis didėjantis, su įvairiomis
būklėmis susijęs kortikosteroidų vartojimas, siejamas
su steroidų sukelta glaukoma. Steroidų sukelta
glaukoma yra antrinės atviro kampo glaukomos forma,
pasireiškianti kaip šalutinis kortikosteroidų terapijos
poveikis. Ji dažniausiai siejama su pakitusia trabekulių
ekstraląsteline struktūra, sąlygojančia sumažėjusį akies
skysčio nutekėjimą dažniausiai dėl paviršinių steroidų
Journal of Medical Sciences. April 15, 2021 - Volume 9 | Issue 3. Electronic - ISSN: 2345-0592
369
vartojimo, tačiau gali išsivystyti ir dėl intraveninio,
inhaliuojamojo ar steroidų vartojimo per burną.
Nustatyta, jog perteklinis išorinių kortikosteroidų
vartojimas didina akispūdį ir vėliau sukelia neuropatiją.
Glaukoma, apibrėžta kaip 20 mmHg ar didesnis
akispūdis, buvo stebėta tiek suaugusiems, tiek vaikams,
kuriems buvo taikyta sisteminė kortikosteroidų
terapija. Akispūdis koreliavo su vidutine kasdiene
steroidų vartojimo doze, kuomet akispūdis mažėjo
atitinkamai prednizolono ar jo ekvivalentų dozę
sumažinant 10 mg [18]. Tačiau iki šiol nėra atlikta
pakankamai daug tyrimų, siejančių inhaliuojamų
gliukokortikoidų vartojimą su glaukomos ir kataraktos
atsiradimu [19].
Tirupati ir bendraautorių atliktame tyrime
nustatytas nuo dozės priklausomas ryšys tarp
inhaliuojamųjų gliukokortikoidų vartojimo ir
glaukomos bei kataraktos išsivystymo. Šiame tyrime
buvo tirti 357 pacientai, sergantys LOPL. Mažas dozes
(1 – 250 µg/d flutikazono propionato ar jo ekvivalentų)
inhaliuojamų GKK vartojančių žmonių tarpe katarakta
sergančių nenustatyta, net jei pacientai šiuos
medikamentus vartojo 1 metus ar ilgiau. Katarakta
pasireiškė rečiau (3,44%) pacientams, kurie šiuos
vaistus didelėmis dozėmis inhaliuojamąja forma
vartojo nuo 4 iki 6 mėnesių, o dažniau (39,65%)
pacientams, tuos pačius vaistus didelėmis dozėmis
vartojusiems daugiau nei 1 metus. Tiriant nuo
inhaliuojamųjų GKK priklausomą glaukomos
atsiradimą nustatyta, jog ši liga dažniausiai pasireiškė
asmenims, turėjusiems ilgesnių nei 1 metų GKK
terapiją didelėmis dozėmis [19]. Taigi šio tyrimo metu
nustatyta, jog steroidai, vartojami įvairiomis formomis
gali sukelti akių komplikacijas, priklausomai nuo
vartojimo būdo, dažnumo ir trukmės.
Mitchell ir bendraautorių atliktame tyrime
[20] nustatyta padidėjusi didesnio akispūdžio arba
glaukomos rizika pacientams, su šeimine glaukomos
anamneze, kurie yra 49 metų ar vyresni ir vartojantys
inhaliuojamus GKK. Šiems tiriamiesiems glaukoma
pasireiškė 2,5 karto dažniau nei pacientams,
nevartojusiems inhaliuojamų GKK. Buvo tirtas ir nuo
dozės priklausomas ryšys, tačiau apskaičiavimų
tikslumas nebuvo pakankamai patikimas.
Weatherall ir bendraautorių [21] atliktame
tyrime, pacientams, vartojusiems inhaliuojamus GKK
kataraktos išsivystymo tikimybė buvo 25% didesnė su
kiekvienu beklometazono dipropionato 1000µg dienos
dozės padidėjimu, lyginant su pacientais, nevartojusiais
inhaliuojamų GKK.
Kita kohortinė studija, tyrinėjusi senyvus
pacientus, vartojančius vaistus kvėpavimo takų ligoms
gydyti nenustatė jokio reikšmingo ryšio tarp
inhaliuojamųjų GKK vartojimo ir padidėjusio
akispūdžio ar glaukomos [22].
Astma ir akių ligos
Astma yra lėtinė uždegiminė liga, kuri
sergantį žmogų dažnai lydi visą gyvenimą įvairaus
lygio sunkumu. Šia liga serga įvairaus amžiaus
žmonės, tačiau dažniausiai tai būna vaikai. Nauja
informacija rodo, jog daugiausiai atvejų nustatoma
vaikams iki 5-erių metų. Šioje amžiaus grupėje astma
nustatoma 23/1000 vaikų per metus. Šie skaičiai krenta
iki 4,4/1000 paaugliams. Per paskutinius porą
dešimtmečių, astmos sergamumas augo ir tapo svarbia
sveikatos problema visame pasaulyje [23,24].
Astma yra sudėtinė lėtinė liga, kuri
pasireiškia ir paūmėjimo tarpais, kurių metu pacientas
patiria dusulį ir bronchospazmą dėl uždegimo,
obstrukcijos ir bronchų hiperreaktyvumo. Šie
simptomai gydomi bronchodilatatoriais,
įkvėpiamaisiais gliukokortikoidais. Ilgalaikis gydymas
yra itin svarbus, kad pavyktų sustabdyti plaučių
funkcijos sutrikimus ir ūmius astmos epizodus, kurie
gali kelti grėsmę paciento gyvybei. Astma sergantiems
pacientams būdinga atopinė sensibilizacija ir gretutinės
Journal of Medical Sciences. April 15, 2021 - Volume 9 | Issue 3. Electronic - ISSN: 2345-0592
370
ligos. Šie žmonės dažnai turi ne vieną alergiją, kuri gali
iššaukti ūmius astmos simptomus. Didžioji dalis
astmatikų (>60%) taip pat serga alerginiu rinitu, o apie
dešimtadalis lėtiniu sinusitu. Tačiau sergant astma
būdingos įvairios gretutinės ligos: gastroezofaginis
refliuksas, miego apnėja, širdies ir psichiatrinės ligos.
Šie komorbidai ypač dažni senesniems žmonėms [23-
25]. Yra atliktų tyrimų, kurie teigia, jog astma gali būti
tam tikrų akių ligų rizikos faktoriumi.
Dėl patogenezės panašumų pradėta ieškoti
sąsajų tarp astmos ir sausų akių ligos išsivystymo.
Įrodyta, jog uždegimas yra pagrindinė pastarosios ligos
išsivystymo mechanizmo dalis [26]. Sausų akių liga –
tai daugiafaktorinė patologija, kuri sukelia diskomforto
pojūtį, regos sutrikimus ir ašarų plėvelės nestabilumą
su galimu akių paviršiaus pažeidimu. Papildomai gali
padidėti ašarų plėvelės osmoliališkumas ir atsirasti
akies paviršiaus uždegimas [27]. Dėl sukeliamų
kasdienio gyvenimo sunkumų itin svarbu nustatyti
galimus šios ligos rizikos veiksnius, gretutinių ligų
poveikį.
Yung-Chieh Huang ir bendraautoriai
Taivane retrospektyviai nustatė žmones sergančius
astma iš milijono atsitiktinai atrinktų pacientų, taip pat
buvo atrinkta ir kontrolinė grupė, kurios nariai nesirgo
astma [28]. Stebėjimas tęsėsi tarp 1998 m. ir 2010 m.
Šio laikotarpio metu astmos grupėje 6,35 % pacientų
buvo diagnozuota sausų akių liga. Tuo tarpu
nesergančiųjų žmonių grupėje tokia diagnozė buvo
nustatyta tik 4,92 % pacientų (p < 0,0001). Panaši
sąsaja rasta ir Tsung-Jen Wang ir kt. tyrime, kur
apskaičiuota, jog žmonės, sergantys sausų akių
sindromu turi didesnę tikimybę sirgti kitomis lėtinėmis
ligomis, tarp jų ir astma [29]. Minkyeong ir
bendraautorių atliktame tyrime, nustatyta, jog
sergantieji alerginiu rinitu, būkle, kuri susijusi ir su
astmos išsivystymu, dažniau sirgo ir sausų akių liga
[30]. Šie rezultatai, nors ir yra daug žadantys, vis dėlto
reikalauja konkretesnių įrodymų.
Astmos simptomų paūmėjimo prevencijai
reguliariai vartojami įkvepiamieji gliukokortikoidai,
dėl to, kaip ir LOPL atveju, didėja rizika susirgti akių
ligomis. Jick ir kiti atliko retrospektyvų kohortinį
tyrimą, kurio tikslas nustatyti riziką susirgti katarakta
tarp žmonių vartojančių ir nevartojančių
inhaliuojamuosius gliukokortikoidus astmos kontrolei
[31]. Rezultatuose matyti, jog šių medikamentų
vartotojai turi nežymiai didesnę riziką pacientams,
vyresniems nei 40 metų. Nustatyta, jog didėjant
vartojamai dozei didėja ir susirgimo rizika [32,33].
Išvada
Lėtinės uždegiminės plaučių ligos, tokios
kaip LOPL ir astma atlieka svarbų vaidmenį akių ligų
atsiradime. Šių plaučių ligų sąlygota hiperkapnija,
hipoksija ir acidozė lemia periferinių nervų bei regos
nervo pažaidas. Be to, nustatyta, jog sergant LOPL
vykstančio sisteminio uždegimo metu, veikiama
hipoksijos yra pažeidžiama ir tinklainė. Tačiau įtakos
akių ligų atsiradimui turi ne tik sisteminis šių plaučių
ligų poveikis, bet ir jų gydymas. Nors yra įrodytas
neigiamas geriamųjų GKK poveikis akiai, atsiranda vis
daugiau tyrimų, teigiančių inhaliuojamų GKK žalą
akims. Dauguma studijų grindžia teoriją, jog
Inhaliuojamų GKK poveikis akiai priklauso nuo dozės
ir vartojimo trukmės – kuo dozė didesnė ir vaistai
ilgiau vartojami – tuo rizika susirgti tokiomis akių
ligomis kaip katarakta ir glaukoma, didesnė. Visgi tiek
LOPL sisteminio pažeidimo įtaka akių struktūroms,
tiek astmos ir LOPL gydymo inhaliuojamaisiai
gliukokortikoidais sąsaja su akių ligų atsiradimu
reikalauja detalesnio ištyrimo. Be to, pastebėjus
patogenezės panašumus tarp astmos ir sausų akių ligos,
keletoje tyrimų nustatyta abipusė reikšminga sąsaja,
tačiau tyrimai tik stebėjimo pobūdžio ir konkrečių
įrodymų nepateikia.
Journal of Medical Sciences. April 15, 2021 - Volume 9 | Issue 3. Electronic - ISSN: 2345-0592
371
Literatūra
1. Anthonisen N. Chronic obstructive
pulmonary disease. In: Goldman L, Ausiello D,
editors. Cecil Medicine. 23rd ed. Philadelphia, PA:
Saunders Elsevier; 2007. pp. 619–626.
2. Woodruff PG, Barr RG, Bleecker E, et al.
Clinical significance of symptoms in smokers with
preserved pulmonary function. N Engl J Med 2016;
374: 1811–1821.
3. Regan EA, Lynch DA, Curran-Everett D,
et al. Clinical and radiologic disease in smokers with
normal spirometry. JAMA Intern Med 2015; 175:
1539–1549.
4. Thomsen M, Nordestgaard BG, Vestbo J,
et al. Characteristics and outcomes of chronic
obstructive pulmonary disease in never smokers in
Denmark: a prospective population study. Lancet
Respir Med 2013; 1: 543–550.
5. Paulin LM, Diette GB, Blanc PD, et al.
Occupational exposures are associated with worse
morbidity in patients with chronic obstructive
pulmonary disease. Am J Respir Crit Care Med 2015;
191: 557–565.
6. Orozco-Levi M, Garcia-Aymerich J,
Villar J, et al. Wood smoke exposure and risk of
chronic obstructive pulmonary disease. Eur Respir J
2006; 27: 542–546.
7. Silva GE, Sherrill DL, Guerra S, et al.
Asthma as a risk factor for COPD in a longitudinal
study. Chest 2004; 126: 59–65.
8. Miravitlles M, Soler-Cataluña J, Calle M,
Molina J, Almagro P, Quintano J et al. Spanish COPD
Guidelines (GesEPOC): Pharmacological Treatment of
Stable COPD. Archivos de Bronconeumología
(English Edition). 2012;48(7):247-257.
9.Choudhury G, Rabinovich R, MacNee W.
Comorbities and systemic effects of chronic
obstructive pulmonary disease. Clin Chest Med.
2014;35(1):101–130.
10. Demir HD, Inönü H, Kurt S, Doruk S,
Aydın E, Etikan I. Evaluation of visual field
parameters in patients with chronic obstructive
pulmonary disease. Acta Ophthalmol.
2012;90(5):e349–e354.
11. Ozge C, Ozge A, Yilimah A, Yalcinkaya
D, Calikoglu M. Cranial optic nerve involvements in
patients with severe COPD. Respirology.
2005;10(5):666-672.
12. Mirnour R, Mikaeili H, Yazdchi M,
Sadeghi Hokmabadi E, Solahaye Kahnamouii S.
Correlation between optic nerve involvement
and chronic obstructive pulmonary disease.
Clinical Ophthalmology. 2015;:271.
13. Gok M, Ozer M, Ozen S, Botan Yildirim
B. The evaluation of retinal and choroidal structural
changes by optical coherence tomography in patients
with chronic obstructive pulmonary disease. Current
Eye Research. 2017;43(1):116-121.
14. Ugurlu E, Pekel G, Altinisik G, Bozkurt
K, Can I, Evyapan F. New aspect for systemic effects
of COPD: eye findings. The Clinical Respiratory
Journal. 2016;12(1):247-252.
15. Gok M, Ozer M, Ozen S, Botan Yildirim
B. The evaluation of retinal and choroidal structural
changes by optical coherence tomography in patients
with chronic obstructive pulmonary disease. Current
Eye Research. 2017;43(1):116-121.
16. Davis K, Watkins S, Sampson T, Davis
K. Long-term use of fluticasone propionate/salmeterol
fixed-dose combination and incidence of cataracts and
glaucoma among chronic obstructive pulmonary
disease patients in the UK General Practice Research
Database. International Journal of Chronic Obstructive
Pulmonary Disease. 2011;:467
17. Wang JJ, Rochtchina E, Tan AG,
Cumming RG, Leeder SR, Mitchell P. Use of inhaled
and oral corticosteroids and the long-term risk of
cataract. Ophthalmology. 2009;116(4):652–657.
Journal of Medical Sciences. April 15, 2021 - Volume 9 | Issue 3. Electronic - ISSN: 2345-0592
372
18. Carr W, Szefler S. Inhaled
corticosteroids. Annals of Allergy, Asthma &
Immunology. 2016;117(6):589-594.
19. Nath T. Prevalence of Steroid-Induced
Cataract and Glaucoma in Chronic Obstructive
Pulmonary Disease Patients Attending a Tertiary Care
Center in India. Asia-Pacific Journal of
Ophthalmology. 2017;
20. Mitchell P, Cumming RG, Mackey DA.
Inhaled corticosteroids, family history, and risk of
glaucoma. Ophthalmology. 1999;106(12):2301–2306.
21. Weatherall M, Clay J, James K, Perrin
K, Shirtcliffe P, Beasley R. Dose-response relationship
of inhaled corticosteroids and cataracts: a systematic
review and meta-analysis. Respirology. 2009;14(7):
983–990.
22. Gonzalez AV, Li G, Suissa S, Ernst P.
Risk of glaucoma in elderly patients treated with
inhaled corticosteroids for chronic airflow obstruction.
Pulm Pharmacol Ther. 2010;23(2):65–70;
23. Global Initiative for Asthma (GINA):
Global strategy for asthma management and
prevention. Update 2014 and Online Appendix.
Accessed 4 May 2020.
24. Braman SS. The global burden of
asthma. Chest. 2006;130(1 Suppl):4–12
25. Masoli M, Fabian D, Holt S, Beasley R,
Global initiative for asthma (GINA) Program. The
global burden of asthma: executive summary of the
GINA dissemination committee report. Allergy.
2004;59:469–78
26. Wei Y, Asbell PA. The core mechanism
of dry eye disease is inflammation. Eye Contact Lens.
2014;40(4):248–56.
27. Craig JP, Nichols KK, Akpek EK,
Caffery B, Dua HS, Joo CK, et al. TFOS DEWS II
Definition and Classification Report. Ocul Surf.
2017;15(3):276–83.
28. Huang YC, Chan WC, Wang J Der, Fu
LS, Tsan YT. Association between dry eye disease and
asthma: A nationwide population-based study. PeerJ.
2018;2018(12):1–9.
29. Wang TJ, Wang IJ, Hu CC, Lin HC.
Comorbidities of dry eye disease: A nationwide
population-based study. Acta Ophthalmol.
2012;90(7):663–8.
30. Kim M, Oh JH, Park CY, Lee SW. Dry
eye disease and allergic conditions: A Korean
nationwide population-based study. Am J Rhinol
Allergy. 2016;30(6):397–401.
31. Jick SS, Vasilakis-Scaramozza C, Maier
WC. The risk of cataract among users of inhaled
steroids. Epidemiology. 2001;12(2):229–34.
32. Ernst P, Baltzan M, Deschênes J, Suissa
S. Low-dose inhaled and nasal corticosteroid use and
the risk of cataracts. Eur Respir J. 2006;27(6):1168–74.
33. Smeeth L, Boulis M, Hubbard R,
Fletcher AE. A population based case-control study of
cataract and inhaled corticosteroids. Br J Ophthalmol.
2003;87(10):1247–51.