Martyna Šopauskienė1, Rugilė Dubickaitė1, Julius Piluckis1
1Lithuanian University of Health Sciences, Academy of Medicine, Faculty of Medicine
Abstract
Takayasu arteritis is a chronic, granulomatous disease of large-vessels vasculitis. It is a rare disease which occurs most commonly among young 20-30 year old females. Takayasu arteritis affects the aorta and its primary branches, leading to stenosis, occlusion or aneurism. Carotidynia, weight loss, fatigue, limb claudication, absent or weak peripheral pulse, hypertension, the difference in blood pressure between arms are the symptoms of occurring with Takayasu arteritis. Neurological symptoms such as orthostatic hypotension, dizziness, temporary loss of vision can also occur. In rare cases, the disease manifest with myocardial infarction or cerebrovascular accident. Imaging tests show artery wall thickening, calcification and artery stenosis. Takayasu arteritis is initially treated with glucocorticoids and disease-modifying antirheumatic drugs. In some cases the surgical approach is possible.
Keywords: takayasu arteritis, large-vessel vasculitis, vasculitis, rheumatology.
Journal of Medical Sciences. April 15, 2021 - Volume 9 | Issue 3. Electronic - ISSN: 2345-0592
357
Medical Sciences 2021 Vol. 9 (3), p. 357-365
Diagnosis and treatment of Takayasu arteritis
Martyna Šopauskienė
1
, Rugilė Dubickaitė
1
, Julius Piluckis
1
1
Lithuanian University of Health Sciences, Academy of Medicine, Faculty of Medicine
Abstract
Takayasu arteritis is a chronic, granulomatous disease of large-vessels vasculitis. It is a rare disease which
occurs most commonly among young 20-30 year old females. Takayasu arteritis affects the aorta and its primary
branches, leading to stenosis, occlusion or aneurism. Carotidynia, weight loss, fatigue, limb claudication,
absent or weak peripheral pulse, hypertension, the difference in blood pressure between arms are the symptoms
of occurring with Takayasu arteritis. Neurological symptoms such as orthostatic hypotension, dizziness,
temporary loss of vision can also occur. In rare cases, the disease manifest with myocardial infarction or
cerebrovascular accident. Imaging tests show artery wall thickening, calcification and artery stenosis. Takayasu
arteritis is initially treated with glucocorticoids and disease-modifying antirheumatic drugs. In some cases the
surgical approach is possible.
Keywords: takayasu arteritis, large-vessel vasculitis, vasculitis, rheumatology.
Journal of Medical Sciences. April 15, 2021 - Volume 9 | Issue 3. Electronic - ISSN: 2345-0592
358
Takayasu arterito diagnostika ir gydymas
Martyna Šopauskienė
1
, Rugilė Dubickaitė
1
, Julius Piluckis
1
1
Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, medicinos akademija, medicinos fakultetas
Santrauka
Takayasu arteritas yra lėtinis granuliomatozinis didžiųjų kraujagyslių vaskulitas. Tai retas susirgimas, kuris
dažniau pasireiškia jaunoms, 20-30 metų moterims. Takayasu arteritas pažeidžia aortą ir jos šakas, uždegimas
gali komplikuotis arterijos stenoze, okliuzija ar aneurizma. Ši liga gali pasireikšti tokiais simptomais, kaip
karotidinija, kūno svorio sumažėjimas, nuovargis, galūnių klaudikacijos simptomai, periferinio pulso
susilpnėjimas ar išnykimas, hipertenzija, kraujo spaudimo skirtumas rankose. Neurologiniai simptomai taip pat
gali būti dažni: ortostatinė hipotenzija, galvos svaigimas, trumpalaikis regos praradimas. Retais atvejais liga
gali pasireikšti miokardo infarktu ar galvos smegenų insultu. Vaizdiniuose tyrimuose dažniausiai matomas
arterijų sienelės sustorėjimas, kalcifikacija, arterijos stenozė. Gydymas pradedamas gliukokortikoidų ir ligą
modifikuojančių vaistų terapija. Kai kuriais atvejais, esant indikacijoms, galimas chirurginis gydymas.
Raktiniai žodžiai: takayasu arteritas, stambiųjų kraujagyslių vaskulitas, vaskulitai, reumatologija.
1. Įvadas
Vaskulitas tai klinikinis-pataloginis procesas, kurio
metu vyksta kraujagyslių uždegiminis pažeidimas.
(1) Takayasu arteritas yra lėtinis granuliomatozinis
didžiųjų kraujagyslių vaskulitas, kuris pažeidžia
aortą ir jos šakas. Ši liga sukelia arterijų stenozes,
okliuzijas ar aneurizmas. Klinikiniai simptomai
pasireiškia pagal pažeistų arterijų maitinamą
organą ar audinį. (2) Šią ligą pirmą kartą aprašė
1908 m. japonų oftalmologas M. Takayasu. (3)
Nors liga žinoma jau daugiau nei 100 m., jos
pataloginiai mechanizmai mažai ištirti. Takayasu
arteritas yra reta liga. Naujausios studijos rodo, kad
Europoje sergamumas didėja ir varijuoja nuo 0,4-
1,5 atvejų iš milijono. (4) Moterys serga dažniau
negu vyrai, šiaurės Europoje užfiksuotas 9:1
santykis. (5) Įvairiose šalyse šis santykis gali
svyruoti. Dažniausiai liga diagnozuojama 20 – 30
m. amžiaus pacientams. (4)
2. Patogenezė
Takayasu arteritas įprastai prasideda nuo aortos
žiedo, tada pažeidžiamos didžiosios aortos šakos.
(2) Autopsinės studijos parodė, kad Takayasu
arteritas labai retai apsiriboja tik šiomis
kraujagyslėmis. (6) Uždegimas prasideda aplink
vasa vasorum (smulkios kraujagyslės arterijos
sienoje), vidurinio ir adventicijos sluoksnių
sandūroje. Perivaskuliariai išsidėsto
mononuklearinis infiltratas, sudarytas iš
CD4+/CD8+ limfocitų, plazminių ląstelių ir
makrofagų – šitaip uždegimas išsivysto į
panarteritą. Kartais viduriniame sluoksnyje galima
Journal of Medical Sciences. April 15, 2021 - Volume 9 | Issue 3. Electronic - ISSN: 2345-0592
359
granuliomatozinė reakcija, kai aplink laminarinę
lygiųjų raumenų nekrozę išsidėsto gigantinės
ląstelės. (7). Intimos ir vidurinio sluoksnio
sandūroje pastebima reaktyvi fibrozė, intimos
sustorėjimas (dėl endotelio ląstelių proliferacijos),
trombų formavimasis ir intimos
neovaskuliarizacija, esant chroninei ligos fazei. Šie
pakitimai sukelia išeminius pokyčius maitinamame
audinyje. (2)
3. Diagnostika
3.1. Simptomai
Takayasu arterito klinika gali būti labai įvairi: nuo
susilpnėjusios ar nečiuopiamos pažeistų arterijų
pulsacijos, karotidinijos iki gyvybei pavojingų
būklių. Simptomų pasireiškimas priklauso nuo
pažeistų arterijų lokalizacijos.
• Konstituciniai simptomai. Takayasu
arterito ligos pradžioje pacientas gali
subfebriliai karščiuoti, jausti nuovargį,
pastebėti kūno svorio sumažėjimą >5 kg
(arba 10% svorio). (8)
• Artralgijos ar mialgijos. (2)
• Karotidinija – miego arterijų srityje
jaučiamas skausmas ar padidėjęs
jautrumas. (2)
• Galūnių klaudikacija. Dažniausiai
pasireiškia rankose, gali būti jaučiamas
įvairaus intensyvumo skausmas, šalimas,
galimas Raynaud sindromas. Protarpinis
šlubumas taip pat gali pasireikšti. (2,9)
• Viršutinės kūno dalies skausmai,
atsirandantys dėl aortos arkos ir jos šakų
pažeidimų, kurie gali apimti kaklą,
apatinį žandikaulį, pečius, rankas, krūtinę,
nugarą. Krūtinės skaumas paprastai būna
persistuojantis. Tačiau kai kurie pacientai
skundžiasi krūtinės anginos simptomais,
kuriuos sąlygoja koronarinių arterijų
susiaurėjimas. (9) Kai kuriais atvejais
arterijų pažeidimai gali sukelti miokardo
infarktą. (10)
• Virškinimo trakto simptomai dėl lėtinės
mezenterinės išemijos:
o Pilvo skausmas, dažniausiai
postprandinis
o Pykinimas, vėmimas
o Diarėja arba vidurių
užkietėjimas (2,9)
• Neurologiniai simptomai gali pasireikšti
dėl hipertenzijos arba Takayasu arterito
sukeltos išemijos: ortostatinė hipotenzija
ir galvos svaigimas, traukuliai,
praeinantys galvos išemijos priepuoliai,
trumpalaikis regos praradimas, insultas,
hemiplegija, paraplegija. (2). Taip pat
ilgainiui gali pasireikšti Takayasu
retinopatija, kurią sukelia visų akies
struktūrų chroninė išemija dėl
sumažėjusios kraujo tėkmės miego
arterijomis. (11)
3.2. Klinikinė apžiūra
• Nečiuopiamas ar susilpnėjęs periferinių
arterijų pulsas. Dažnai šis simptomas
randamas žasto arterijose, gali būti
asimetrinis. (2)
• Auskultacijos metu išklausomas pažeistų
arterijų ūžesys, kurį sukelia arterijų
stenozė. Dažniausiai girdimas a.
subclavia, a. brachialis, miego arterijose,
ties pilvine aorta. (2)
Journal of Medical Sciences. April 15, 2021 - Volume 9 | Issue 3. Electronic - ISSN: 2345-0592
360
• Kraujo spaudimo skirtumai rankose –
sumažėjęs kraujo spaudimas vienoje ar
abiejose rankose >10 mmHg. (12)
• Arterinė hipertenzija – daugiau nei pusei
pacientų išsivysto dėl vienos ar abiejų a.
renalis stenozių, susiaurėjus Aortai,
aortos šakoms ar sumažėjus šių arterijų
sienelių elastingumui. Renovaskulinė
hipertenzija gali pasireikšti apie 40%
pacientų. (2)
3.3. Laboratoriniai tyrimai
Gali būti matomas ENG ir CRB padidėjimas,
bendrame kraujo tyrime gali būti leukocitozė,
trombocitozė, anemija. Imunologiniai tyrimai gali
parodyti padidėjusius IgG ir IgA, komplemento
komponentus C3 ir C4. Gali būti stebima
hiperkoaguliacija ir padidėjusi trombocitų
agregacija. (13)
3.4. Vaizdiniai tyrimai
Konvencinės angiografijos metu galima tiksliau ir
detaliau įvertinti arterijos spindį nei KT ar MRT
angiografijos metu. Konvencinė angiografija yra
laikoma ,,aukso standartu‘‘, tiriant pažeistų arterijų
spindį. (15) Tačiau tai yra invazyvi procedūra,
pacientus gali tekti hospitalizuoti, todėl dažnai
renkamasi atlikti kitus vaizdinius tyrimus. (16)
MRT angiografija padeda nustatyti Aortos ir jos
didžiųjų šakų stenozes ir dilatacijas, tiksliai
įvertinti kraujagyslių sienas, jų sustorėjimą,
degeneraciją, edemą, padeda spręsti apie klinikinį
aktyvumą. (9,21) MRT angiografijos privalumas –
tai neinvazyvus, neradioktyvus tyrimas. EULAR
(Europos Reumatologų Asociacijų Sąjungos)
2018m rekomendacijose pažymimas, kaip pirmo
pasirinkimo vaizdinis tyrimas, diagnozuojant
didžiųjų kraujagyslių vaskulitus. (25)
KT angiografija nustato arterijų stenozes,
dilatacijas, matuoja aortos sienos storį. (9,21)
Tipiškas Takayasu arterito požymis –
koncentriškas arterijos sienos sustorėjimas. Kartu
dažnai matoma arterijos stenozė. Dar vienas dažnas
požymis – transmuralinė arterijos sienos
kalcifikacija. Dilatacijos ir aneurizmos dažniau
pastebimos kylančiojoje ir pilvinėje aortos dalyse.
(14)
Journal of Medical Sciences. April 15, 2021 - Volume 9 | Issue 3. Electronic - ISSN: 2345-0592
361
Takayasu arterito klasifikacija pagal angiografinius arterijų pažeidimus:(14,22)
Tipai
Angiografiniai arterijų pažeidimai
I
aortos lanko šakos
II a
kylančioji aorta, aortas lankas ir jo šakos.
II b
kylančioji aorta, aortos lankas ir jo šakos, krūtininė nusileidžiančioji šaka
III
Krūtininė nusileidžiančioji šaka, pilvinė aorta ir (arba) a. renalis. Kylančioji aorta, aortas lankas ir
jo šakos nėra pažeistos
IV
pažeistos tik pilvinė aorta ir (arba) a. renalis
V
derinys IIb ir IV.
18F-FDG-PET gali būti naudingas tyrimas
nustatyti ligos aktyvumą, paūmėjimus ir atsaką į
gydymą. (17)
Atliekant miego arterijų ultragarsinį tyrimą, esant
karotidinijos klinikiniam simptomui, galima
pamatyti koncentrinį arterijos sienos sustorėjimą
kaip pasekmę aktyvaus arterijos sienelės uždegimo
ir edemos. (18) Ultragarso tyrimu galima ištirti ne
tik miego arterijas, bet ir a. subclavia, a. axillaris,
slansktelines arterijas. (19)
3.5. Histologiniai tyrimai
Audinio biopsija yra retai naudojama Takyasu
arterito diagnozavimui. Dažnai iš pažeistų
kraujagyslių yra sunku saugiai paimti biopsiją dėl
sudėtingo prieinamumo. Chroninėje fazėje
histologinis mėginys retai bus diagnostiškai
reikšmingas. (2)
Journal of Medical Sciences. April 15, 2021 - Volume 9 | Issue 3. Electronic - ISSN: 2345-0592
362
3.6. Diagnostiniai kriterijai
1990m. American College of Reumatology Takayasu arterito klasifikacijos kriterijai (20,28):
Kriterijus
Apibūdinimas
Amžius
Takayasu arterito ligos pradžia <40 m.
Galūnių klaudikacija
Pasireiškia judesio metu, dažniausiai rankose
Sumažėjusi a. brachialis pulsacija
Vienoje pusėje arba abipus
Kraujo spaudimo skirtumai daugiau nei 10 mmHg
Išmatavus ir palyginus sistolinį kraujo spaudimą
abejose rankose
Ūžesys ties a. subclavia ar aorta
Auskultuojant girdima vienoje ar abejose a.
subclavia arba ties pilvine aorta.
Arteriograma
Aortos, jos šakų arba rankų ir kojų stambiųjų arterijų
proksimalinių dalių sustorėjimas, arba okliuzija ne
dėl aterosklerozės, fibromuskulinės displazijos bei
kitų ligų. Židininiai arba segmentiniai pokyčiai.
Reikalingi bent trys kriterijai iš šešių, kad pacientui
būtų galima diagnozuoti Takayasu arteritą. Kriterijų
jautrumas 90,5%, o specifiškumas 97,8%. (20,28)
4. Gydymas
Remiantis 2018m. EULAR (Europos Reumatologų
Asociacijų Sąjungos) rekomendacijomis: (23)
• Gydymas pradedamas didelėmis gliukokortikoidų
dozėmis (40-60 mg/d prednizolono arba kitais
gliukokortikoidais ekvivalentinėmis dozėmis).
Pasiekus ligos kontrolę, rekomenduojama
gliukokortikoidų dozę mažinti per 2-3 mėn iki 15-20
mg/d. Po metų rekomenduojama dozė ≤10 mg/d.
• Visiems pacientams kartu su gliukortikoidais turėtų
būti skiriami nebiologiniai ligą modifikuojantys
vaistai. Tocilizumabas arba TNF inhibitoriai gali būti
skiriami refrakteriniam Takayasu arteritui arba ligos
atsinaujinimui gydyti.
• Žymaus ligos atsinaujinimo metu (kliniškai
pasireiškianti išemija arba progresuojantis
kraujagyslių uždegimas) rekomenduojama
gliukokortikoidų dozę didinti iki pradinės dozės.
Nežymiems ligos atkryčiams rekomenduojama
padidinti iki paskutinės efektyvios dozės dydžio.
Papildomos terapijos pradėjimas (jei nebuvo pradėtas
ligos pradžioje) ar modifikacijos (dozės ar vaistinio
preparato pakeitimas) turėtų būti svarstomi po ligos
atkryčio suvaldymo.
• Antitrombocitinis ar antikoaguliacinis gydymas
neturėtų būti skiriamas rutiniškai, išskyrus tuos
atvejus, kai yra kitų indikacijų. Tam tikrose situacijose
(pavyzdžiui, išeminės komplikacijos, didelės rizikos
širdies-kraujgyslių liga) antitrombocitinis ar
atikoaguliantinis gydymas turėtų būti svarstomas
individualiai.
Journal of Medical Sciences. April 15, 2021 - Volume 9 | Issue 3. Electronic - ISSN: 2345-0592
363
Endovaskulinės intervencijos ar rekonstrukcinės
operacijos turėtų būti atliekamos esant stabiliai ligos
remisijai, išskyrus arterijos disekacijos ar kritinės
vaskulinės išemijos metu. (23)
Chirurginio gydymo indikacijos:
1. Hipertenzija su kritine a. renalis stenoze.
2. Galūnių klaudikacija, ribojanti įprastą fizinį aktyvumą.
3. Cerebrovaskulinė išemija ar kritinė trejų ir daugiau
smegenų kraujagyslių stenozė.
4. Aortos arba arterijų aneurizma, arba aortos
regurgitacija.
5. Kritinė organų išemija. (13, 24)
5. Prognozė
Takayasu arteritas – chroininė liga, kurios eiga
nepastovi, paūmėjimus keičia remisinės būklės. (26)
Vienas iš penkių pacientų turi vienos fazės ligos eigą,
tačiau didžiajai pacientų daliai pasireiškia
progresuojantis arba atsinaujinantis ir pasikartojantis
arteritas, kuris reikalauja ilgalaikio imunosupresinio
gydymo. (2) Nors liga dažniausiai progresuoja, artima
prognozė yra gera. JAV atliktoje 126 pacientų studijoje
nustatyta, kad penkių metų išgyvenamumas siekia
96%, dešimties metų išgyvenamumas – 97%, o 15 m.
– 86%. (27)
6. Išvados
Takayasu arteritas diagnozuojamas pagal 1990m.
Takayasu arterito klasifikacijos kriterijus, kurių metu
įvertinami simptomai ir objektyvūs požymiai,
vaizdiniai tyrimai. Takayasu arterito klasifikacijos
kriterijai yra šeši: paciento amžius <40m.;
pasireiškianti galūnių klaudikacija judesio metu;
sumažėjusi a. brachialis pulsacija, kraujo spaudimo
skirtumai rankose didesni nei 10 mmHg; ūžesys ties a.
subclavia arba aorta; arteriogramoje matoma aortos,
jos šakų arba rankų ir kojų stambiųjų arterijų
proksimalinių dalių sustorėjimas, arba okliuzija ne dėl
aterosklerozės, fibromuskulinės displazijos bei kitų
ligų. Reikalingi bent trys kriterijai iš šešių, kad
pacientui būtų galima diagnozuoti Takayasu arteritą.
Takayasu arteritas gydomas didelių dozių
gliukokortikoidų terapija ir nebiologiniai ligą
modifikuojančiais vaistais. Endovaskulinės
intervencijos ar rekonstrukcinės operacijos, jeigu yra
indikacija, turėtų būti atliekamos esant stabiliai ligos
remisijai.
7. Literatūra
1. Carlson JA. The histological assessment of
cutaneous vasculitis. Histopathology. 2010 m.
sausio 1 d.;56(1):3–23.
2. Serra R, Butrico L, Fugetto F, Chibireva MD,
Malva A, De Caridi G, et al. Updates in
Pathophysiology, Diagnosis and Management of
Takayasu Arteritis. Ann Vasc Surg. 2016
m.;35(May 2016):210–25.
3. Numano F. The story of Takayasu arteritis.
Rheumatology. 2002 m.;41(1):103–6.
4. Onen F, Akkoc N. Epidemiology of Takayasu
arteritis. T. 46, Presse Medicale. Elsevier Masson
s.r.l.; 2017. p. e197–203.
5. Gudbrandsson B, Molberg Ø, Garen T, Palm Ø.
Prevalence, Incidence, and Disease
Characteristics of Takayasu Arteritis by Ethnic
Background: Data From a Large, Population-
Based Cohort Resident in Southern Norway.
Arthritis Care Res (Hoboken). 2017 m. vasario 1
d.;69(2):278–85.
6. Deshpande. Non-specific aortoarteritis. J
Postgrad Med. 2000 m.;46(1):1.
Journal of Medical Sciences. April 15, 2021 - Volume 9 | Issue 3. Electronic - ISSN: 2345-0592
364
7. Hotchi M. Pathological studies on Takayasu
arteritis. Heart Vessels. 1992 m. kovo;7(1
Supplement):11–7.
8. Quinn KA, Gribbons KB, Carette S, Cuthbertson
D, Khalidi NA, Koening CL, et al. Patterns of
clinical presentation in Takayasu’s arteritis.
Semin Arthritis Rheum. 2020 m. rugpjūčio 1
d.;50(4):576–81.
9. Isobe M. Takayasu arteritis revisited: Current
diagnosis and treatment. T. 168, International
Journal of Cardiology. Elsevier; 2013. p. 3–10.
10. Ouali S, Kacem S, Fradj F Ben, Gribaa R, Naffeti
E, Remedi F, et al. Takayasu arteritis with
coronary aneurysms: Causing acute myocardial
infarction in a young man. Texas Hear Inst J.
2011 m.;38(2):183–6.
11. Elizalde J, Capella MJ. Takayasu’s retinopathy.
Int Ophthalmol. 2011 m. gruodžio 1
d.;31(6):533–7.
12. Ishikawa K. Diagnostic approach and proposed
criteria for the clinical diagnosis of Takayasu’s
arteriopathy. T. 12, Journal of the American
College of Cardiology. Elsevier; 1988. p. 964–
72.
13. Gulati A, Bagga A. Large vessel vasculitis. T. 25,
Pediatric Nephrology. Springer; 2010. p. 1037–
48.
14. Zhu FP, Luo S, Wang ZJ, Jin ZY, Zhang LJ, Lu
GM. Takayasu arteritis: Imaging spectrum at
multidetector CT angiography. Br J Radiol. 2012
m. gruodžio;85(1020):1004-1011.
15. Ohigashi H, Haraguchi G, Konishi M, Tezuka D,
Kamiishi T, Ishihara T, et al. Improved prognosis
of Takayasu arteritis over the past decade -
comprehensive analysis of 106 patients -. Circ J.
2012 m.;76(4):1004–11.
16. Tombetti E, Mason JC. Application of imaging
techniques for Takayasu arteritis. T. 46, Presse
Medicale. Elsevier Masson s.r.l.; 2017. p. e215–
23.
17. Santhosh S, Mittal BR, Gayana S, Bhattacharya
A, Sharma A, Jain S. F-18 FDG PET/CT in the
evaluation of Takayasu arteritis: An experience
from the tropics. J Nucl Cardiol. 2014 m. spalio
1 d.;21(5):993–1000.
18. Schmidt WA, Seipelt E, Krause A, Wernicke D.
Carotidynia in Takayasu arteritis. J Rheumatol.
2007 m.;34(1):231–2.
19. Schmidt WA. Imaging in vasculitis. T. 27, Best
Practice and Research: Clinical Rheumatology.
Bailliere Tindall Ltd; 2013. p. 107–18.
20. Arend WP, Michel BA, Bloch DA, Hunder GG,
Calabrese LH, Edworthy SM, et al. The
American College of Rheumatology 1990 criteria
for the classification of takayasu arteritis.
Arthritis Rheum. 1990 m.;33(8):1129–34.
21. Canyigit M, Peynircioglu B, Hazirolan T,
Dagoglu MG, Cil BE, Haliloglu M, et al. Imaging
characteristics of Takayasu arteritis. Cardiovasc
Intervent Radiol. 2007 m.;30(4):711–8.
22. Hata A, Noda M, Moriwaki R, Numano F.
Angiographic findings of Takayasu arteritis:
New classification. Int J Cardiol. 1996 m.
rugpjūčio 1 d.;54(S2):S155–63.
23. Hellmich B, Agueda A, Monti S, Buttgereit F, De
Boysson H, Brouwer E, et al. 2018 Update of the
EULAR recommendations for the management
of large vessel vasculitis. Ann Rheum Dis. 2020
m. sausio 1 d.;79(1):19–130.
24. Lambert M, Hachulla E, Huglo D, Hatron PY.
Takayasu arteritis: A review. Med Nucl. 2009
m.;33(8):512–7.
Journal of Medical Sciences. April 15, 2021 - Volume 9 | Issue 3. Electronic - ISSN: 2345-0592
365
25. Dejaco C, Ramiro S, Duftner C, Besson FL, Bley
TA, Blockmans D, et al. EULAR
recommendations for the use of imaging in large
vessel vasculitis in clinical practice. Ann Rheum
Dis. 2018 m.;77:636–43.
26. Maksimowicz-McKinnon K, Clark TM,
Hoffman GS. Limitations of therapy and a
guarded prognosis in an American cohort of
Takayasu arteritis patients. Arthritis Rheum.
2007 m. kovo;56(3):1000–9.
27. Schmidt J, Kermani TA, Bacani AK, Crowson
CS, Cooper LT, Matteson EL, et al. Diagnostic
features, treatment, and outcomes of Takayasu
arteritis in a US cohort of 126 patients. Mayo Clin
Proc. 2013 m.;88(8):822–30.
28. Baranauskaitė A, Didžiariekienė V, Eviltis E,
Labanauskaitė–Šliumbienė G, Misiūnienė N,
Norkuvienė E, et al. Takajasu arteritas.
Reumatinės ligos. Kaunas: VitaeLitera; 2016. p.
230.