Šarūnas Masys¹

¹Republican Siauliai Hospital, Siauliai, Lithuania

Abstract

Myocarditis is an inflammatory disease of the heart muscle, the most common cause are viral infections, immune reactions associated with systemic and autoimmune diseases, toxins and other factors. However, in many cases, the exact cause of myocarditis is not determined. It is one of the most common causes of dilated cardiomyopathy worldwide. Diagnosis is based on medical history, clinical examination, imaging, and endomyocardial biopsy. It should be emphasized that the clinical picture of myocarditis can range from asymptomatic patients who recover without specific treatment and no residual events to patients with heart failure and cardiogenic shock. To this day, treatment for myocarditis remains non-standardized, except with standardized, science-based treatment for heart failure. In severe cases, mechanical support or heart transplantation. Based on certain literature sources, immunosuppressive therapy showed to be beneficial in certain cases of myocarditis. Because the etiology and treatment of myocarditis in some cases remain unclear, the disease still poses many challenges for clinicians.

Aim: To analyze the scientific literature about etiology, diagnostic methods and treatment of Myocarditis.
Methods: literature sources were selected from PubMed and Google Scholar databases, selecting only reviews from 2015 to 2021 in English, using the keywords in the original language: “Myocarditis”, “Myocarditis etiology”, Myocarditis diagnostics”, “Myocarditis treatment”

Keywords: Myocarditis; heart failure; etiology; diagnostics; treatment.

Journal of Medical Sciences. April 15, 2021 - Volume 9 | Issue 3. Electronic - ISSN: 2345-0592

373

Medical Sciences 2021 Vol. 9 (3), p. 373-380

Myocarditis: etiology, diagnostics and treatment

Šarūnas Masys

1

1

Republican Siauliai Hospital, Siauliai, Lithuania

Abstract

Myocarditis is an inflammatory disease of the heart muscle, the most common cause are viral infections, immune

reactions associated with systemic and autoimmune diseases, toxins and other factors. However, in many cases,

the exact cause of myocarditis is not determined. It is one of the most common causes of dilated cardiomyopathy

worldwide. Diagnosis is based on medical history, clinical examination, imaging, and endomyocardial biopsy. It

should be emphasized that the clinical picture of myocarditis can range from asymptomatic patients who recover

without specific treatment and no residual events to patients with heart failure and cardiogenic shock. To this day,

treatment for myocarditis remains non-standardized, except with standardized, science-based treatment for heart

failure. In severe cases, mechanical support or heart transplantation. Based on certain literature sources,

immunosuppressive therapy showed to be beneficial in certain cases of myocarditis. Because the etiology and

treatment of myocarditis in some cases remain unclear, the disease still poses many challenges for clinicians.

Aim: To analyze the scientific literature about etiology, diagnostic methods and treatment of Myocarditis.

Methods: literature sources were selected from PubMed and Google Scholar databases, selecting only reviews

from 2015 to 2021 in English, using the key words in the original language: “Myocarditis”, “Myocarditis

etiology”, Myocarditis diagnostics”, “Myocarditis treatment”

Keywords: Myocarditis; heart failure; etiology; diagnostics; treatment.

Journal of Medical Sciences. April 15, 2021 - Volume 9 | Issue 3. Electronic - ISSN: 2345-0592

374

Miokarditas: etiologija, diagnostika ir gydymas

Šarūnas Masys

1

1

Šiaulių Respublikinė ligoninė, Šiauliai, Lietuva

Santrauka

Miokarditas - tai širdies raumens uždegimo liga, kurios dažniausios priežastys yra virusinės infekcijos, imuninės

reakcijos susijusios su sisteminėmis bei autoimuninėmis ligomis, toksinai bei kiti veiksniai. Tačiau daugeliu

atvejų tiksli miokardito priežastis lieka nenustatoma. Miokarditas - tai viena iš dažniausių dilatacinės

kardiomiopatijos priežasčių pasaulyje. Diagnozė nustatoma remiantis anamneze, klinikiniu ištyrimu, vaizdiniais

tyrimais bei endomiokardo biopsija. Reikia pabrėžti, jog miokardito klinikinis vaizdas gali varijuoti nuo

asimptominių pacientų, kurie pasveiksta be specifinio gydymo bei jokių liekamųjų reiškinių, iki pacientų su širdies

nepakankamumu ir kardiogeniniu šoku. Iki šių dienų miokardito gydymas išlieka nestandartizuotas, išskyrus

atvejus, kai taikomas standartizuotas, mokslu pagrįstas širdies nepakankamumo gydymas. Sunkiais atvejais,

mechaninis palaikymas ar širdies transplantacija. Remiantis literatūros šaltiniais yra įrodyta, jog imunosupresinis

gydymas tam tikrais atvejais yra naudingas. Neretai miokardito etiologija ir gydymas išlieka neaiškus, todėl ši

liga gydytojams kelia vis daugiau iššūkių.

Tikslas: Miokardito etiologijos, diagnostikos ir gydymo literatūros šaltinių analizė. Metodika: Literatūros

apžvalga atlikta remiantis „PubMed“ ir „Google Scholar“ mokslinėmis duomenų bazėmis, atrenkant publikacijas

nuo 2015 iki 2021 metų anglų kalba, naudojant raktažodžius originalo kalba: „Miokarditas“, „Miokardito

etiologija“, „Miokardito diagnostika“, „Miokardito gydymas “.

Raktažodžiai: Miokarditas; širdies nepakankamumas; etiologija; diagnostika; gydymas.

Journal of Medical Sciences. April 15, 2021 - Volume 9 | Issue 3. Electronic - ISSN: 2345-0592

375

Įvadas

Miokarditas tai heterogeninė liga, kuri varijuoja nuo

lengvo krūtinės diskomforto iki kardiogeninio šoko.

Kadangi ši liga gali pasireikšti nespecifiniais

simptomais, tokiais kaip krūtinės skausmas,

dusulys, karščiavimas, todėl ligos diagnozės gali

kelti iššūkių (1). Šiuolaikinėje praktikoje miokardito

diagnozė nustatoma remiantis klinikiniais,

laboratoriniais, vaizdiniais bei miokardo

histologiniais tyrimais. Nors endomiokardo biopsija

laikoma auksiniu standartu diagnozei nustatyti,

tačiau magnetinio rezonanso tomografija yra

neinvazinė alternatyva diagnozės patikslinimui (2–

5). Daugeliu atvejų ligos etiologija nenustatoma,

tačiau šią ligą dažniausiai sukelia įvairios infekcijos,

toksinai, vaistai bei autoimuninės reakcijos (6). Šiuo

metu, nepaisant standartinio gydymo pacientams

turintiems širdies nepakankamumo simptomus ir

kairio skilvelio sistolinę disfunkciją, specifinio

gydymo miokarditui nėra. Pacientams su

kardiogeniniu šoku galima taikyti mechaninį

hemodinamikos palaikymą ar širdies transplantaciją

(7). Šioje literatūros apžvalgoje trumpai

apžvelgsime pagrindinius aspektus susijusius su

miokardito etiologija, diagnostika bei gydymu.

Miokardito etiologija

Šiaurės Amerikoje ir Europoje, dažniausia

miokardito priežastis yra virusinės infekcijos (8).

Remiantis pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO)

duomenimis, nuo 1975 iki 1985 metų, Koksaki

virusas B3 (CVB3) buvo vienas dažniausių virusų

sukeliančių miokarditą (34,6 atvejai iš 1000).

Antroje vietoje Gripo B virusas (17,4 atvejai iš

1000), Gripo A virusas (11,7 atvejai iš 1000),

Koksaki virusas virusas A (9,1 atvejai iš 1000),

Citomegalo virusas (8,0 atvejai iš 1000) (9).

Europoje atliktos studijos rodo, jog dažniausias

miokardito sukelėjas yra Parvovirusas B19 (10).

Hepatito C virusas taip pat gali būti šios ligos

sukelėjęs (11). Žmogaus imunodeficito virusu (ŽIV)

sergantys taip pat gali sirgti miokarditu, tačiau reikia

pabrėžti, jog šios ligos sukelėju gali būti pats ŽIV

arba antrinė infekcija (8,12,13).

Dažniausios bakterijos sukeliančios miokarditą yra

Corynebacterium diphtheria (14), Beta-

hemoliziniai streptokokai (15), Meningokokai (16),

Salmonella typhior paratyphi (17,18), Borrelia

burgdorferi (19–21), Mycoplasma pneumonia (22)

ir Chlamydia psittaci (23).

Toksinio poveikio sukeltas miokarditas gali būti

įvairios etiologijos. Daugeliu atvejų šią ligą gali

sukelti tokie vaistai kaip dobutaminas, fenitoinas

(24), įvairūs antibiotikai, psichotropiškai veikiantys

medikamentai (25), sunkieji metalai, priešvėžiniai

vaistai (25). Yra pastebėta, kad vėžio gydymui

naudojami vaistai - Immune-Checkpoint inhibitoriai

turi sąsają su miokardito išsivystimu bei didesniu

mirtingumu nuo jo. (26,27).

Autoimuniniai mechanizmai yra faktoriai, kurie

palaiko uždegimą ir lemia miokardito ligos

progresavimą. Veiksniai tokie, kaip virusai, sukelia

autoimuninį atsaką, kurio pasekmės gali būti

uždegiminė kardiomiopatija ir miokarditas (28–30).

Taip pat sisteminės autoimuninės ligos gali pažeisti

širdies raumens audinį ir sukelti miokarditą (31,31).

Sisteminės sarkoidozės atveju atlikti tyrimai parodė,

kad 2-5% sergančiųjų turi širdies pakitimų dėl

miokardito (32–35). Klinikiniuose tyrimuose

nustatyta, jog apie 9% sergančiųjų sistemine

raudonąja vilklige (SRV) išsivysto miokarditas (36–

42). Blogiausia pacientų prognozė nepaisant

taikomo maksimalaus gydymo yra tų, kurie serga

Journal of Medical Sciences. April 15, 2021 - Volume 9 | Issue 3. Electronic - ISSN: 2345-0592

376

sistemine raudonąja vilklige, Sjogreno sindromu,

vaskulitu bei opiniu kolitu (43–45).

Miokardito diagnostika

Kliniškai miokarditas gali pasireikšti įvairaus tipo

nusiskundimais ir klinikinėmis būklėmis pradedant

nuo asimptomės šios ligos formos iki simptomų,

kurie būdingi miokardo infarktui ar net tokių būklių

kaip kardiogeninis šokas. Ligos prodromas gali

pasireikšti virusinei infekcijai būdingais simptomais

tokiais kaip karščiavimas, bendras silpnumas,

sąnarių skausmai. Taip pat gali pasireiškšti krūtinės

skausmu, dusuliu, širdies ritmo ir laidumo

sutrikimais, lėtiniu arba ūminiu širdies

nepakankamumu (46,47).

Biomarkeriai, tokie kaip troponinas I ir T, gali padėti

patvirtinti diagnozę, tačiau yra mažai specifiški

(48,49). Ūminiu miokardito atveju šių rodiklių

koncentracija serume yra dažniau padidėjusi

lyginant su kreatinkinaze. Troponinas T turi

prognostinę reikšmę (50). Nespecifiniai

uždegiminiai markeriai tokie, kaip leukocitai ir C –

reaktyvusis baltymas (CRB) gali būti tiek normos

ribose, tiek padidėję, todėl yra nespecifiški

(48,50,51).

Elektrokardiograma (EKG), nors yra plačiai

naudojama ligos nustatymo metu, tačiau yra mažai

specifiška (52). EKG požymiai gali varijuoti nuo

nespecifinių T ir ST segmento pakitimų iki ST

segmento pakilimo, kuris yra būdingas ūminiam ST

pakilimo miokardo infarktui (49,53). Miokardito

metu taip pat gali atsirasti įvairūs laidumo

sutrikimai, įskaitant ir supraventrikulines bei

ventrikulines aritmijas. Naujai atsiradusi Q banga ar

Kairės Hiso pluošto kojytės blokada (KHPKB) yra

susijusi su didesniu mirtingumu ir širdies

transplantacijos rizika (54).

Iki šių dienų endomiokardo biopsija, naudojant

standartizuotus histopatologinius ir

imunohistocheminius kriterijus, laikoma auksiniu

standartu diagnozuojant miokarditą Remiantis

Dalaso kriterijais, ūminis miokarditas - tai liga,

kurios metu endomiokardo biopsijoje yra stebima

limfocitų infiltracija, susijusi su miocitų nekroze. O

ribinis miokarditas – tai liga, kurios metu stebima

miokardo infiltracija limfocitais, tačiau be miocitų

nekrozės (55).

Miokardito gydymas

Nors miokarditą sukėlęs veiksnys arba veiksniai

turėtų būti gydomi nukreipiant gydymą į tam tikrus

šios ligos sukelėjus, tačiau patofiziologinis gydymas

yra nukreiptas tik į sarkoidozės sukeltą ir gigantiškų

ląstelių miokarditą. Kitais atvejais yra taikomas

moksliniais įrodymais pagrįstas širdies

nepakankamumo gydymas..

Gigantiškų ląstelių vaskulito ir sarkoidozės sukeltas

miokarditas gydomas imunosupresantais. Pirmosios

ligos atveju kompleksinis gydymas su

imunosupresantais (ciklosporinu,

gliukokortikosteroidais bei azatioprinu) pagerina

išgyvenamumą (56,57). Sarkoidozinio miokardito

metu ankstyva imunosupresija kartu su

gliukokortikosteroidas yra susijusi su pagerėjusia

širdies funkcija (58). Specifinio gydymo virusų

sukeltam miokarditui iki šiol nėra.

Miokardito sąlygotas širdies funkcijos

nepakankamumas turėtų būti gydomas remiantis

šiuolaikinėmis širdies nepakankamumo gydymo

gairėmis (59). Yra rekomenduojami šių grupių

medikamentai: beta blokatoriai, diuretikai,

angiotenziną konvertuojančio fermento inhibitoriai

(AKFi) ar angiotenzino receptorių blokatoriai

(ARB), mineralokortikoidų receptorių antagonistai.

Ankstyvas AKFi ir ARB vaistų paskyrimas sulėtina

širdies raumens remodeliaciją bei ligos

progresavimą į dilatacinę kardiomiopatiją (60).

Journal of Medical Sciences. April 15, 2021 - Volume 9 | Issue 3. Electronic - ISSN: 2345-0592

377

Beta blokatoriai pagerina kairiojo skilvelio funkciją,

mažina hospitalizacijų dažnį dėl širdies

nepakankamumo paūmėjimo bei gerina

išgyvenamumą. Gydymas šiais vaistais neturėtų būti

taikomas lėtinio širdies nepakakankamumo

paūmėjimo ir žaibinio miokardito metu (59).

Mineralokortikoidų receptorių antagonistai

indikuotini pacientams, kurie turi sistolinę kairiojo

skilvelio disfunkciją. Šios grupės vaistai sumažina

hospitalizacijų riziką dėl širdies nepakankamumo

paūmėjimo ir didina išgyvenamumą (59).

Širdį veikiantys glikozidai mažina mirtingumą

sistolinę disfunkciją turinčių pacientų tarpe. Jeigu

kartu yra vartojami glikozidai bei beta blokatoriai,

tuomet glikozidai gali riboti maksimaliai

toleruojamą beta blokatorių dozę, kadangi gali

išsivystyti bradikardija ar širdies blokada. Be to,

didelės digoksino dozės didina tam tikrų citokinų

kiekį miokarde, kurie sukelia didesnę širdies

raumens pažaidą (61).

Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU) nėra

indikuotini miokardito metu, tačiau šie vaistai

mažiausiomis dozėmis galimi pacientams, kurie

serga perimiokarditu ar turi normalią kairiojo

skilvelio funkciją bei patiria krūtinės skausmus dėl

perikardito.

Fizinio krūvio ribojimas ūmiu periodu

rekomenduojamas kartu su medikamentiniu

gydymu (62).

Taip pat ūmiu ligos laikotarpiu gali pasireikšti

širdies laidumo ir ritmo sutrikimai. Laikinas širdies

stimuliatorius indikuotinas pacientams, kurie turi II

ir III laipsnio atrioventrikulines blokadas (AV).

Miokardito metu III laipsnio AV blokada pasireiškia

pakankamai retai, tačiau tokiais atvejais

indikuotinas ilgalaikis stimuliatorius. Čagaso ligai

yra būdinga tai, jog dažnai pasireiškia širdies

laidumo sutrikimai, kurie progresuoja iki visiškos

AV blokados ar gyvybei pavojingų skilvelinių

aritmijų (63). Implantuojamieji kardioverteriai

defibriliatoriai (IKD) indikuotini pacientams, kurie

patyrė širdies sustojimą dėl skilvelių virpėjimo ar

simptominės skilvelių tachikardijos (59).

Sarkoidozės arba gigantiškų ląstelių vaskulito

sukelto miokardito metu užfiksavus II, III laipsnio

AV blokadas ar skilvelines aritmijas, dėl blogos

prognozės yra indikuotinas ankstyvas

stimuliatoriaus arba IKD implantavimas (56,58).

Išvados

Miokarditu sergantys pacientai gali patirti įvairius

klinikinius simptomus pradedant nuo virusinei

infekcijai būdingų simptomų iki širdies

nepakankamumo, kardiogeninio šokio. Šią ligą

dažniausiai sukelia virusinės infekcijos, tačiau

svarbūs ir kiti veiksniai tokie, kaip imuniniai

mechanizmai, toksinai. Pagrindinis miokardito

gydymas yra širdies nepakankamumo gydymas.

Imunosupresinis gydymas naudingas gigantiškų

ląstelių vaskulito ir sarkoidozės sukelto miokardito

metu. Taigi, susirgę miokarditu pacientai gali pilnai

pasveikti, jiems gali išsivystyti dilatacinė

kardiopatija arba blogiausiu atveju, liga gali

pasibaigti mirtimi.

Literatūra

1. Sagar S, Liu PP, Cooper LT. Myocarditis.

Lancet. 2012 Feb 25;379(9817):738–47.

2. Cooper LT, Baughman KL, Feldman AM,

Frustaci A, Jessup M, Kuhl U, et al. The role of

endomyocardial biopsy in the management of

cardiovascular disease: a scientific statement from

the American Heart Association, the American

College of Cardiology, and the European Society of

Cardiology Endorsed by the Heart Failure Society of

America and the Heart Failure Association of the

European Society of Cardiology. Eur Heart J. 2007

Dec;28(24):3076–93.

3. Bozkurt B, Colvin M, Cook J, Cooper LT,

Deswal A, Fonarow GC, et al. Current Diagnostic

and Treatment Strategies for Specific Dilated

Cardiomyopathies: A Scientific Statement From the

Journal of Medical Sciences. April 15, 2021 - Volume 9 | Issue 3. Electronic - ISSN: 2345-0592

378

American Heart Association. Circulation. 2016 Dec

6;134(23):e579–646.

4. Shanes JG, Ghali J, Billingham ME,

Ferrans VJ, Fenoglio JJ, Edwards WD, et al.

Interobserver variability in the pathologic

interpretation of endomyocardial biopsy results.

Circulation. 1987 Feb;75(2):401–5.

5. Hauck AJ, Kearney DL, Edwards WD.

Evaluation of postmortem endomyocardial biopsy

specimens from 38 patients with lymphocytic

myocarditis: implications for role of sampling error.

Mayo Clin Proc. 1989 Oct;64(10):1235–45.

6. Tschöpe C, Ammirati E, Bozkurt B,

Caforio ALP, Cooper LT, Felix SB, et al.

Myocarditis and inflammatory cardiomyopathy:

current evidence and future directions. Nat Rev

Cardiol. 2021 Mar;18(3):169–93.

7. Kindermann I, Barth C, Mahfoud F, Ukena

C, Lenski M, Yilmaz A, et al. Update on

myocarditis. J Am Coll Cardiol. 2012 Feb

28;59(9):779–92.

8. Feldman AM, McNamara D. Myocarditis.

New England Journal of Medicine. 2000 Nov

9;343(19):1388–98.

9. GRIST N. Epidemiology of viral infections

of the heart. Viral Infections of the Heart. 1993;23–

31.

10. Pankuweit S, Moll R, Baandrup U, Portig

I, Hufnagel G, Maisch B. Prevalence of the

parvovirus B19 genome in endomyocardial biopsy

specimens. Hum Pathol. 2003 May;34(5):497–503.

11. Kawai C, Matsumori A. Dilated

cardiomyopathy update: infectious-immune theory

revisited. Heart Fail Rev. 2013 Nov;18(6):703–14.

12. Barbaro G, Fisher SD, Lipshultz SE.

Pathogenesis of HIV-associated cardiovascular

complications. Lancet Infect Dis. 2001

Sep;1(2):115–24.

13. Hsue PY, Deeks SG, Hunt PW.

Immunologic basis of cardiovascular disease in

HIV-infected adults. J Infect Dis. 2012 Jun;205

Suppl 3:S375-382.

14. Kanungo R, Vijayalakshmi N, Nalini P,

Bhattacharya S. Diphtheria due to non-toxigenic

Corynebacterium diphtheriae: a report of two cases.

Indian J Med Microbiol. 2002 Mar;20(1):50–2.

15. Putterman C, Caraco Y, Shalit M. Acute

nonrheumatic perimyocarditis complicating

streptococcal tonsillitis. Cardiology.

1991;78(2):156–60.

16. Aung M, Raith E, Williams E, Burrell AJ.

Severe meningococcal serogroup W sepsis

presenting as myocarditis: A case report and review

of literature. J Intensive Care Soc. 2019

May;20(2):182–6.

17. Baysal K, Sancak R, Ozturk F, Uysal S,

Gurses N. Cardiac involvement due to Salmonella

typhi infections in children. Ann Trop Paediatr.

1998 Mar;18(1):23–5.

18. Malik AS. Complications of

bacteriologically confirmed typhoid fever in

children. J Trop Pediatr. 2002 Apr;48(2):102–8.

19. van der Linde MR, Crijns HJ, Lie KI.

Transient complete AV block in Lyme disease.

Electrophysiologic observations. Chest. 1989

Jul;96(1):219–21.

20. van der Linde MR. Lyme carditis: clinical

characteristics of 105 cases. Scand J Infect Dis

Suppl. 1991;77:81–4.

21. Klein J, Stanek G, Bittner R, Horvat R,

Holzinger C, Glogar D. Lyme borreliosis as a cause

of myocarditis and heart muscle disease. Eur Heart

J. 1991 Aug;12 Suppl D:73–5.

22. Kulkarni R, Oberoi M, Oliver T. A Rare

Case of Myocarditis, Intracardiac Thrombus And

Embolic Stroke Caused By Mycoplasma

Pneumoniae. Journal of Cardiac Failure. 2020 Oct

1;26(10):S62.

23. Odeh M, Oliven A. Chlamydial infections

of the heart. Eur J Clin Microbiol Infect Dis. 1992

Oct;11(10):885–93.

24. Kodliwadmath A. Phenytoin-induced

Stevens-Johnson syndrome with myocarditis: a rare

case report. Int Med Case Rep J. 2017;10:229–31.

25. Noël M-C, Powell V, Burton L, Panda R,

Remington G. Clozapine-Related Myocarditis and

Rechallenge: A Case Series and Clinical Review. J

Clin Psychopharmacol. 2019 Aug;39(4):380–5.

26. Mahmood SS, Fradley MG, Cohen JV,

Nohria A, Reynolds KL, Heinzerling LM, et al.

Myocarditis in Patients Treated With Immune

Checkpoint Inhibitors. J Am Coll Cardiol. 2018 Apr

24;71(16):1755–64.

27. Salem J-E, Manouchehri A, Moey M,

Lebrun-Vignes B, Bastarache L, Pariente A, et al.

Cardiovascular toxicities associated with immune

checkpoint inhibitors: an observational,

retrospective, pharmacovigilance study. Lancet

Oncol. 2018 Dec;19(12):1579–89.

28. Root-Bernstein R, Fairweather D.

Unresolved issues in theories of autoimmune disease

using myocarditis as a framework. J Theor Biol.

2015 Jun 21;375:101–23.

Journal of Medical Sciences. April 15, 2021 - Volume 9 | Issue 3. Electronic - ISSN: 2345-0592

379

29. Root-Bernstein R, Fairweather D.

Complexities in the relationship between infection

and autoimmunity. Curr Allergy Asthma Rep. 2014

Jan;14(1):407.

30. Fairweather D, Kaya Z, Shellam GR,

Lawson CM, Rose NR. From infection to

autoimmunity. J Autoimmun. 2001 May;16(3):175–

86.

31. Kühl U, Noutsias M, Seeberg B,

Schultheiss HP. Immunohistological evidence for a

chronic intramyocardial inflammatory process in

dilated cardiomyopathy. Heart. 1996

Mar;75(3):295–300.

32. Kim JS, Judson MA, Donnino R, Gold M,

Cooper LT, Prystowsky EN, et al. Cardiac

sarcoidosis. Am Heart J. 2009 Jan;157(1):9–21.

33. Biggs R, Patel B, Martinez MW,

McCambridge M, Kim S, Marcus N. Cardiac

sarcoidosis mimicking arrhythmogenic right

ventricular dysplasia in a patient presenting with

monomorphic ventricular tachycardia.

HeartRhythm Case Rep. 2017 Sep;3(9):418–21.

34. Blauwet LA, Cooper LT. Idiopathic giant

cell myocarditis and cardiac sarcoidosis. Heart Fail

Rev. 2013 Nov;18(6):733–46.

35. Baughman RP, Teirstein AS, Judson MA,

Rossman MD, Yeager H, Bresnitz EA, et al. Clinical

characteristics of patients in a case control study of

sarcoidosis. Am J Respir Crit Care Med. 2001 Nov

15;164(10 Pt 1):1885–9.

36. Brigden W, Bywaters EG, Lessof MH,

Ross IP. The heart in systemic lupus erythematosus.

Br Heart J. 1960 Jan;22:1–16.

37. Dubois EL, Tuffanelli DL. CLINICAL

MANIFESTATIONS OF SYSTEMIC LUPUS

ERYTHEMATOSUS. COMPUTER ANALYSIS

OF 520 CASES. JAMA. 1964 Oct 12;190:104–11.

38. Hejtmancik MR, Wright JC, Quint R,

Jennings FL. THE CARDIOVASCULAR

MANIFESTATIONS OF SYSTEMIC LUPUS

ERYTHEMATOSUS. Am Heart J. 1964

Jul;68:119–30.

39. Badui E, Garcia-Rubi D, Robles E,

Jimenez J, Juan L, Deleze M, et al. Cardiovascular

manifestations in systemic lupus erythematosus.

Prospective study of 100 patients. Angiology. 1985

Jul;36(7):431–41.

40. Griffith GC, Vural IL. Acute and subacute

disseminated lupus erythematosus; a correlation of

clinical and postmortem findings in eighteen cases.

Circulation. 1951 Apr;3(4):492–500.

41. Harvey AM, Shulman LE, Tumulty PA,

Conley CL, Schoenrich EH. Systemic lupus

erythematosus: review of the literature and clinical

analysis of 138 cases. Medicine (Baltimore). 1954

Dec;33(4):291–437.

42. Kong TQ, Kellum RE, Haserick JR.

Clinical diagnosis of cardiac involvement in

systemic lupus erythematosus. A correlation of

clinical and autopsy findings in thirty patients.

Circulation. 1962 Jul;26:7–11.

43. Levin MD, Zoet-Nugteren SK, Markusse

HM. Myocarditis and primary Sjögren’s syndrome.

Lancet. 1999 Jul 10;354(9173):128–9.

44. Busteed S, Sparrow P, Molloy C, Molloy

MG. Myocarditis as a prognostic indicator in

systemic lupus erythematosus. Postgrad Med J. 2004

Jun;80(944):366–7.

45. Cooper LT, Berry GJ, Shabetai R.

Idiopathic giant-cell myocarditis--natural history

and treatment. Multicenter Giant Cell Myocarditis

Study Group Investigators. N Engl J Med. 1997 Jun

26;336(26):1860–6.

46. Kindermann I, Kindermann M, Kandolf R,

Klingel K, Bültmann B, Müller T, et al. Predictors

of outcome in patients with suspected myocarditis.

Circulation. 2008 Aug 5;118(6):639–48.

47. Hufnagel G, Pankuweit S, Richter A,

Schönian U, Maisch B. The European Study of

Epidemiology and Treatment of Cardiac

Inflammatory Diseases (ESETCID). First

epidemiological results. Herz. 2000

May;25(3):279–85.

48. Smith SC, Ladenson JH, Mason JW, Jaffe

AS. Elevations of cardiac troponin I associated with

myocarditis. Experimental and clinical correlates.

Circulation. 1997 Jan 7;95(1):163–8.

49. Cooper LT. Myocarditis. N Engl J Med.

2009 Apr 9;360(15):1526–38.

50. Lauer B, Niederau C, Kühl U, Schannwell

M, Pauschinger M, Strauer BE, et al. Cardiac

troponin T in patients with clinically suspected

myocarditis. J Am Coll Cardiol. 1997 Nov

1;30(5):1354–9.

51. Mahfoud F, Gärtner B, Kindermann M,

Ukena C, Gadomski K, Klingel K, et al. Virus

serology in patients with suspected myocarditis:

utility or futility? Eur Heart J. 2011 Apr;32(7):897–

903.

52. Morgera T, Di Lenarda A, Dreas L,

Pinamonti B, Humar F, Bussani R, et al.

Electrocardiography of myocarditis revisited:

clinical and prognostic significance of

Journal of Medical Sciences. April 15, 2021 - Volume 9 | Issue 3. Electronic - ISSN: 2345-0592

380

electrocardiographic changes. Am Heart J. 1992

Aug;124(2):455–67.

53. Pauschinger M, Noutsias M, Lassner D,

Schultheiss H-P, Kuehl U. Inflammation, ECG

changes and pericardial effusion: whom to biopsy in

suspected myocarditis? Clin Res Cardiol. 2006

Nov;95(11):569–83.

54. Nakashima H, Katayama T, Ishizaki M,

Takeno M, Honda Y, Yano K. Q wave and non-Q

wave myocarditis with special reference to clinical

significance. Jpn Heart J. 1998 Nov;39(6):763–74.

55. Aretz HT. Myocarditis: the Dallas criteria.

Hum Pathol. 1987 Jun;18(6):619–24.

56. Cooper LT. Giant cell and granulomatous

myocarditis. Heart Fail Clin. 2005 Oct;1(3):431–7.

57. Cooper LT, Hare JM, Tazelaar HD,

Edwards WD, Starling RC, Deng MC, et al.

Usefulness of immunosuppression for giant cell

myocarditis. Am J Cardiol. 2008 Dec

1;102(11):1535–9.

58. Nunes H, Freynet O, Naggara N, Soussan

M, Weinman P, Diebold B, et al. Cardiac

sarcoidosis. Semin Respir Crit Care Med. 2010

Aug;31(4):428–41.

59. Dickstein K, Cohen-Solal A, Filippatos G,

McMurray JJV, Ponikowski P, Poole-Wilson PA, et

al. ESC Guidelines for the diagnosis and treatment

of acute and chronic heart failure 2008: the Task

Force for the Diagnosis and Treatment of Acute and

Chronic Heart Failure 2008 of the European Society

of Cardiology. Developed in collaboration with the

Heart Failure Association of the ESC (HFA) and

endorsed by the European Society of Intensive Care

Medicine (ESICM). Eur Heart J. 2008

Oct;29(19):2388–442.

60. Sukumaran V, Watanabe K, Veeraveedu

PT, Thandavarayan RA, Gurusamy N, Ma M, et al.

Beneficial effects of olmesartan, an angiotensin II

receptor type 1 antagonist, in rats with dilated

cardiomyopathy. Exp Biol Med (Maywood). 2010

Nov;235(11):1338–46.

61. Matsumori A, Igata H, Ono K, Iwasaki A,

Miyamoto T, Nishio R, et al. High doses of digitalis

increase the myocardial production of

proinflammatory cytokines and worsen myocardial

injury in viral myocarditis: a possible mechanism of

digitalis toxicity. Jpn Circ J. 1999 Dec;63(12):934–

40.

62. Friman G, Wesslén L, Karjalainen J, Rolf

C. Infectious and lymphocytic myocarditis:

epidemiology and factors relevant to sports

medicine. Scand J Med Sci Sports. 1995

Oct;5(5):269–78.

63. Hidron A, Vogenthaler N, Santos-Preciado

JI, Rodriguez-Morales AJ, Franco-Paredes C, Rassi

A. Cardiac involvement with parasitic infections.

Clin Microbiol Rev. 2010 Apr;23(2):324–49.