
Journal of Medical Sciences. April 15, 2021 - Volume 9 | Issue 3. Electronic - ISSN: 2345-0592
383
1. Įvadas
Koronavirusai yra įvairių virusų grupė, kurie gali
infekuoti skirtingas gyvūnų rūšis ir žmones bei sukelti
nuo lengvų iki sunkių kvėpavimo takų infekcijų. 2002
m. atsirado sunkus ūminis respiracinį sindromą
sukeliantis koronavirusas (SARS-CoV), o 2012 m. –
Artimųjų Rytų respiracinio sindromo koronavirusas
(MERS-CoV). Šie, zoonotinės kilmės koronavirusai,
buvo labai patogeniški ir galėjo sukelti mirtiną
kvėpavimo takų ligą. 2019 m. pabaigoje Kinijos
Wuhano mieste pasirodė naujas neįprastos
pneumonijos protrūkį sukėlęs koronavirusas, kuris
vėliau buvo pavadintas SARS-CoV-2. Ši naujoji
koronaviruso liga, dar žinoma kaip koronaviruso liga
2019 (COVID-19), yra labai užkrečiama, todėl ji
greitai išplito visame pasaulyje, o užkrėstų žmonių ir
mirčių skaičiumi bei paveiktų epideminių zonų
diapazonu ji aplenkė SARS-CoV ir MERS-CoV (1).
Net ir praėjus daugiau nei metams nuo SARS-CoV-2
atsiradimo, koronaviruso liga 2019 ir toliau plinta
pasaulyje, todėl tai vis dar išlieka aktuali problema.
Žinoma, kad žmonių populiacijoje SARS-CoV-2
infekcija plinta tiesioginiu (oro-lašeliniu bei
perduodant nuo žmogaus žmogui) ir netiesioginiu
būdu (per užterštus daiktus ir orą) (2), o kliniškai
pasireikšti gali ne tik lengvais simptomais, bet ir
sunkiu kvėpavimo nepakankamumu. Susijungdamas
su epitelio ląstelėmis kvėpavimo takuose virusas
pradeda daugintis ir migruoja į alveolių epitelio
ląsteles plaučiuose, kur greitas infekcijos plitimas gali
sukelti stiprų imuninį atsaką, citokinų audros
sindromą. Tai dažniausiai sąlygoja ūminio
respiracinio distreso sindromo ir kvėpavimo
nepakankamumo išsivystymą. COVID-19 – sunkumas
koreliuoja su amžiumi –vyresniems bei sergantiems
gretutinėmis ligomis didėja tikimybė sirgti sunkia
ligos forma (1), o –vaikai COVID-19 liga serga
lengviau ir rečiau (3). Remiantis Jungtinėse Amerikos
Valstijose atliktu tyrimu pandemijos metu paaiškėjo,
kad dažniausiai serga 14 - 17 metų amžiaus vaikai (4).
Tipiniai COVID-19 ligos simptomai yra karščiavimas,
kosulys, nuovargis, skreplių susidarymas, dusulys,
gerklės ir galvos skausmas (1). Vaikų populiacijoje
dažniausiai pasireiškiantys simptomai yra kosulys,
karščiavimas, gerklės skausmas, rinorėja, nosies
užgulimas, diarėja, vėmimas, nuovargis, krūtinės
skausmas (5). Be šių bendrų, COVID-19 ligai būdingų
simptomų, pranešama ir apie atipinius, tiek vaikams,
tiek suaugusiems pasireiškiančius ligos požymius,
pavyzdžiui, įvairūs pažeidimai odoje. Nustatytas
galimas COVID-19 odos apraiškų dažnis, svyruojantis
nuo 0,2 proc. iki 20,4 proc. (6,7), o vaikų populiacijoje
nuo 0,25% iki 3% (8–10). Odos pakitimai –aprašomi
vis dažniau, ypač, vaikų populiacijoje, kurie ilgą laiką
buvo manoma yra besimptomiai ligos nešiotojai. Odos
apraiškų atpažinimas gali būti gyvybiškai svarbus
ankstyvai diagnozei ir lemti galimą geresnę COVID-
19 pacientų prognozę (11), o vaikų tarpe būdingų
bėrimų atpažinimas, gali padėti užkirsti koronaviruso
2019 ligos plitimą.
2. Tyrimo medžiaga ir metodai
Siekiant suklasifikuoti su COVID-19 siejamus odos
bėrimus, būdingus vaikams, buvo peržvelgti
moksliniai straipsniai duomenų bazėse “PubMed”,
Google Scholar, “Wiley Online Library”. Paieškai
naudojant raktinius žodžius “COVID-19/SARS-CoV-
2”, “skin/dermatology/cutaneous manifestations”,
“children/pediatric patients” buvo rasti 52 straipsniai.
Atmetus ne anglų kalba parašytas publikacijas,
straipsnius kuriuose nebuvo rašoma apie odos