https://doi.org/10.53453/ms.2026.6.13
Indications for the use of contraceptive pills in gynecological
practice: from pregnancy prevention to therapeutic indications
Bernadeta Balsytė
1
, Diana Bužinskienė
2
1
Vilnius University, Faculty of Medicine, Vilnius, Lithuania
2
Vilnius University, Faculty of Medicine, Institute of Clinical Medicine, Clinic of Obstetrics and Gynecology,
Vilnius, Lithuania
Abstract
Background. Worldwide, nearly half of women of reproductive age use modern contraceptive methods, with oral
contraceptives being among the most commonly used. Hormonal contraceptive pills, which are widely used in
gynecology, are prescribed not only for the prevention of unintended pregnancy but also for therapeutic purposes.
Aim. To review the indications for the use of oral contraceptives and the characteristics of different groups of
preparations based on scientific literature.
Methods. A literature search was conducted in the PubMed database. Studies published in English between 2016
and 2026 were analyzed. A total of 35 articles were included in the final analysis. A descriptive literature review
was performed.
Results. The primary indication for contraceptive pills is pregnancy prevention. They are also widely used in the
management of menstrual cycle disorders, including premenstrual syndrome, amenorrhea, dysmenorrhea, and
heavy or irregular bleeding. Contraceptive pills are associated with a reduction in symptoms of endometriosis,
polycystic ovary syndrome, uterine fibroids, and acne, as well as with an improvement in patients’ quality of life.
Conclusions. When used consistently, contraceptive pills demonstrate high contraceptive efficacy. However,
their effectiveness depends on adherence to the prescribed regimen, therefore, they are classified as second-tier
contraceptive methods. In addition to pregnancy prevention, contraceptive pills are widely used in the
management of various gynecological conditions.
Keywords: oral contraceptives, combined oral contraceptives, progestin-only pills, indications, menstrual
disorders.
Journal of Medical Sciences. 18 Jun, 2026 - Volume 14 | Issue 4. Electronic - ISSN: 2345-0592
Medical Sciences 2026 Vol. 14 (4), p. 133-144, https://doi.org/10.53453/ms.2026.6.13
133
Kontraceptinių tablečių vartojimo indikacijos ginekologinėje
praktikoje: nuo nėštumo prevencijos iki gydymo indikacijų
Bernadeta Balsytė
1
, Diana Bužinskienė
2
1
Vilniaus universitetas, Medicinos fakultetas, Vilnius, Lietuva
2
Vilniaus universitetas, Medicinos fakultetas, Klinikinės medicinos institutas, Akušerijos ir ginekologijos klinika,
Vilnius, Lietuva
Santrauka
Įvadas. Pasaulyje beveik pusė vaisingo amžiaus moterų naudoja modernius kontracepcijos metodus, o vienas
dažniausių metodų yra geriamieji kontraceptikai. Hormoninės kontraceptinės tabletės, kurios yra itin plačiai
naudojamos ginekologijoje, skiriamos ne tik siekiant išvengti neplanuoto nėštumo, bet ir gydymo tikslais.
Tikslas. Apžvelgti geriamųjų kontraceptinių tablečių vartojimo indikacijas ir skirtingų preparatų grupių
ypatumus, remiantis mokslinės literatūros duomenimis.
Metodai. Literatūros paieška atlikta „PubMed“ duomenų bazėje. Analizuoti anglų kalba publikuoti 2016–2026
m. moksliniai straipsniai. Į galutinę analizę įtraukti 35 straipsniai. Atlikta aprašomoji literatūros apžvalga.
Rezultatai. Pagrindinė kontraceptinių tablečių vartojimo indikacija – nėštumo prevencija, tačiau jos taip pat
plačiai taikomos gydant menstruacijų ciklo sutrikimus, įskaitant premenstruacinį sindromą, amenorėją,
dismenorėją, gausų ar nereguliarų kraujavimą. Kontraceptinės tabletės yra siejamos su endometriozės, policistinių
kiaušidžių sindromo, gimdos miomų bei aknės simptomų sumažėjimu, taip pat su pacienčių gyvenimo kokybės
pagerėjimu.
Išvados. Nuosekliai vartojamos kontraceptinės tabletės pasižymi aukštu kontraceptiniu patikimumu, tačiau jų
efektyvumas priklauso nuo vartojimo režimo laikymosi, todėl jos priskiriamos antrajai kontracepcijos metodų
pagal veiksmingumą grupei. Be nėštumo prevencijos, kontraceptinės tabletės taip pat plačiai taikomos įvairių
ginekologinių būklių metu.
Raktažodžiai: geriamieji kontraceptikai, sudėtinės kontraceptinės tabletės, tik progestiną turinčios tabletės,
indikacijos, menstruacijų sutrikimai.
Journal of Medical Sciences. 18 Jun, 2026 - Volume 14 | Issue 4. Electronic - ISSN: 2345-0592
134
1. Įvadas
Kontracepcija apima įvairius metodus ir priemones,
skirtas užkirsti kelią apvaisinimui ir (arba) embriono
implantacijai, taip išvengiant neplanuoto nėštumo.
2021 metais pasaulyje iš 1,9 mlrd. vaisingo amžiaus
moterų (15–49 metų) beveik pusė jų naudojo
įvairius kontracepcijos metodus. [1] Europoje 2019
metais dažniausiai naudotas kontracepcijos metodas
buvo geriamieji kontraceptikai, po jų sekė
prezervatyvai ir intrauterininės spiralės. Lietuvoje
kontraceptinių tablečių vartojimas tarp vaisingo
amžiaus moterų siekė apie 10–20%. [2]
Hormoninės kontraceptinės tabletės yra plačiai
taikomos ginekologinėje praktikoje ne tik nėštumo
prevencijai, bet ir gydymo tikslais, pavyzdžiui, esant
mėnesinių ciklo sutrikimams, disfunkciniam
kraujavimui iš gimdos, taip pat endometriozės,
policistinių kiaušidžių sindromo ar gimdos miomų
sąlygotų klinikinių simptomų gydymui. [3,4]
Geriamieji kontraceptikai yra skirstomi į dvi
pagrindines grupes: sudėtines tabletes, kurių
sudėtyje yra estrogeno ir progestino, ir tik progestiną
turinčias tabletes. [3] Šio tyrimo tikslas – apžvelgti
geriamųjų kontraceptinių vartojimo indikacijas ir
skirtingų preparatų grupių ypatumus, vertinant
mokslinės literatūros duomenis.
2. Tyrimo medžiaga ir metodika
Literatūros paieška buvo atlikta „PubMed“
duomenų bazėje. Paieškai naudoti reikšminiai
žodžiai ir jų deriniai: geriamieji kontraceptikai
(angl. oral contraceptives), sudėtiniai geriamieji
kontraceptikai (angl. combined oral contraceptives),
sudėtinės kontraceptinės tabletės (angl. combined
oral contraceptive pills), tik progestiną turinčios
tabletės (angl. progestin-only pills). Papildomai
atliktos teminės paieškos, kuriose pagrindiniai
raktažodžiai buvo derinami su specifinių indikacijų
terminais, tokiais kaip aknė (angl. acne),
dismenorėja (angl. dysmenorrhea), policistinių
kiaušidžių sindromas (angl. polycystic ovary
syndrome), PKS (angl. PCOS), endometriozė (angl.
endometriosis), gimdos miomos (angl. uterine
fibroids). Analizuoti anglų kalba publikuoti 2016–
2026 m. moksliniai straipsniai, papildomai
įtraukiant kelis ankstesnius nei 10 metų straipsnius
dėl aukštos metodologinės kokybės. Straipsnių
atranka vykdyta keliais etapais: iš pradžių vertinant
publikacijų pavadinimus ir santraukas, vėliau –
pilno teksto straipsnius. Atrankos metu atmesti
pasikartojantys straipsniai, publikacijos, kurios
neatitiko temos arba kontraceptinių tablečių
indikacijos nebuvo pagrindinė nagrinėjama tema, o
minima tik bendrame kontekste ir nesuteikė
išsamios informacijos. Taip pat neįtraukti tyrimai su
gyvūnais, laboratoriniai ir eksperimentiniai tyrimai,
atvejų aprašymai bei publikacijos, neturinčios pilno
teksto prieigos. Į galutinę literatūros analizę įtraukti
35 moksliniai straipsniai. Atlikta aprašomoji
literatūros apžvalga.
3. Rezultatai
3.1 Kontracepcijos metodai
Kontracepcijos metodai yra skirstomi į kelias
pagrindines grupes, priklausomai nuo jų veikimo
principo. Pagrindinės grupės apima hormoninius
metodus (geriamieji kontraceptikai, injekcijos,
implantai, pleistrai, makšties žiedas, hormoninė
intrauterinė spiralė), mechaninius/barjerinius
metodus (prezervatyvai, diafragmos, varines
intrauterinės spiralės), chirurginius metodus
(vazektomija, moters sterilizacija) arba natūralius
metodus, tokius kaip vaisingų dienų stebėjimas. [4]
Šių metodų veiksmingumas skiriasi ir priklauso ne
tik nuo paties metodo, bet ir nuo jo vartojimo
nuoseklumo bei pačių vartotojų elgsenos.
Geriamieji hormoniniai kontraceptikai pasižymi
aukštu patikimumu, tačiau pagal kontracepcijos
metodų veiksmingumą priskiriami antrajai metodų
Journal of Medical Sciences. 18 Jun, 2026 - Volume 14 | Issue 4. Electronic - ISSN: 2345-0592
135
grupei (angl. second-tier methods), kadangi jų
efektyvumas priklauso nuo vartotojų elgsenos [3–5].
3.2 Kontraceptinių tablečių grupės ir jų veikimo
mechanizmai
Geriamieji kontraceptikai yra skirstomi į sudėtines
ir tik progestiną turinčias tabletes. Sudėtinės
kontraceptinės tabletės (SKT, angl. combined oral
contraceptives, COC) yra sudarytos iš estrogeno ir
progestino derinio, kuris slopina pogumburio-
hipofizės-kiaušidžių ašį, mažindamas gonado-
tropinų (FSH ir LH) sekreciją ir taip užkirsdamas
kelią folikulo brendimo užbaigimui ir ovuliacijai.
[3,4,6] Progestinas atlieka pagrindinį antiovuliacinį
vaidmenį, o estrogenas veikia sinergiškai,
stabilizuodamas hormoninę aplinką ir gerindamas
ciklo kontrolę. [6,7] Papildomi kontraceptiniai
mechanizmai apima gimdos kaklelio gleivių
sutirštėjimą, ribojantį spermatozoidų migraciją, bei
endometriumo struktūrinius pokyčius, mažinančius
implantacijos tikimybę. [3,7] Šių mechanizmų
visuma lemia didesnį sudėtinių tablečių veiksmin-
gumo stabilumą net ir esant nedidelėms vartojimo
paklaidoms, lyginant su tik progestino turinčiomis
kontraceptinėmis tabletėmis. [4,6]
Skirtingi estrogeniniai ir progestininiai komponentai
SKT sudėtyje lemia nevienodą biologinį ir
farmakodinaminį profilį. [6–8] Estrogeninis
komponentas dažniausiai yra etinilestradiolis, tačiau
pastaraisiais metais kai kuriuose preparatuose vis
dažniau naudojami ir natūralūs estrogenai, tokie
kaip estradiolis, estradiolio valeratas ar estetrolis,
siekiant optimizuoti saugumo profilį išlaikant
kontraceptinį veiksmingumą. [4,7] SKT sudėtyje
naudojami skirtingų kartų progestinai, pavyzdžiui,
levonorgestrelis, desogestrelis, gestodenas, drospi-
renonas, dienogestas ar nomegestrolio acetatas,
kurių cheminė struktūra ir receptorių afinitetas lemia
nevienodą antiovuliacinį aktyvumą bei skirtingą
biologinį poveikį. [6,8]
Tik progestiną turinčių kontraceptinių tablečių
(PTT, angl. progestin-only pills, POP) sudėtyje nėra
estrogeno, o kontraceptinis poveikis daugiausia
grindžiamas periferinių mechanizmų dominavimu –
gimdos kaklelio gleivių struktūros ir endometriumo
pokyčiais, mažinančiais implantacijos tikimybę
[3,4]. Ovuliacijos slopinimas šios grupės preparatų
vartojimo metu gali pasireikšti, tačiau nėra pastovus
ir priklauso nuo naudojamo progestino tipo bei
dozės [6,8].
3.3 Kontraceptinių tablečių vartojimo
indikacijos
3.3.1 Nėštumo prevencija
Geriamųjų hormoninių kontraceptikų pagrindinė
klinikinė indikacija yra nėštumo prevencija, o
kontraceptinis veiksmingumas vertinamas pagal
Pearl indeksą, parodantį nėštumų skaičių 100
moterų per vienerius vartojimo metus. Nuosekliai
vartojant tiek PTT, tiek SKT, pirmųjų metų Pearl
indeksas siekia apie 0,3. Tačiau, kai galimi tablečių
praleidimai ar dozavimo netikslumai, Pearl
indeksas padidėja iki maždaug 7–9, o tai rodo, kad
faktinis kontraceptinis patikimumas tiesiogiai
priklauso nuo vartojimo reguliarumo. [3,4]
Sisteminėje apžvalgoje, atliktoje Zuniga ir kt.,
nagrinėtas PPT kontraceptinis veiksmingumas ir
nustatyta, kad tipinėmis vartojimo sąlygomis
vidutinis Pearl indeksas siekia 1,6, o nuosekliai
vartojant PTT – apie 1,0. Šioje apžvalgoje taip pat
nustatyta, kad desogestrelio ar drospirenono turintys
PPT preparatai buvo siejami su mažesniu Pearl
indeksu nei levonorgestrelio ar noretisterono
pagrindu sudaryti preparatai. Tačiau, nors ir į šią
apžvalgą įtraukti 54 tyrimai, metodika ne visose
tyrimuose buvo vienoda, dalyje jų trūko išsamios
informacijos apie duomenų rinkimą ir analizę, o
Pearl indeksas ne visuose tyrimuose buvo
apskaičiuotas vienodais metodais. [9] SKT atveju
skirtingų progestinų turinčių preparatų
Journal of Medical Sciences. 18 Jun, 2026 - Volume 14 | Issue 4. Electronic - ISSN: 2345-0592
136
kontraceptinis veiksmingumas buvo vertintas
tinklinėje metaanalizėje (angl. network meta-
analysis). Gestodeno, desogestrelio, drospirenono ir
levonorgestrelio turintys SKT pasižymėjo panašiu
Pearl indeksu, o dauguma tarpusavio palyginimų
statistiškai reikšmingų skirtumų neatskleidė, nors
pagal reitingavimo analizę desogestrelio turintys
preparatai demonstravo didžiausią efektyvumo
tikimybę. [8] Skirtingų sudėčių SKT veiksmingu-
mas buvo vertintas ir realios klinikinės praktikos
sąlygomis su daugiau nei 91 000 tiriamųjų.
Prospektyviniame PRO-E2 kohortiniame reproduk-
cinio amžiaus moterų tyrime, nomegestrolio acetato
ir 17β-estradiolio preparato Pearl indeksas buvo
0,15, palyginti su 0,41 levonorgestrelį turinčių SKT
grupėje, kas rodo mažesnį neplanuoto nėštumo
dažnį šioje grupėje. Į daugiamatę analizę įtraukus
amžių, kūno masės indeksą, bendrą nėštumų skaičių,
kontraceptinių tablečių vartojimo trukmę ir
išsilavinimą, nomegestrolio acetato ir 17β-estradio-
lio sudėties SKT buvo siejamas su maždaug 55%
mažesne neplanuoto nėštumo rizika, nors prieš
koregavimą stebėtas ryšys buvo stipresnis, kas rodo
galimą tiriamųjų charakteristikų įtaką rezultatams.
[10] To paties PRO-E2 tyrimo jaunesnių nei 25 metų
moterų pogrupio analizėje nustatytas panašus
santykinis skirtumas tarp preparatų. [11] Nors abu
tyrimai turėjo dideles tiriamųjų imtis, visgi dėl
stebėjimo pobūdžio jiems būdingi ribotumai, tokie
kaip atsitiktinio pasiskirstymo nebuvimas ir tai, kad
tiriamieji žinojo vartojamą preparatą, todėl negalima
visiškai atmesti kitų veiksnių įtakos rezultatams.
Apibendrinant, tiek SKT, tiek PTT yra labai
efektyvūs nėštumo prevencijos metodai, tačiau jų
faktinis kontraceptinis patikimumas iš esmės
priklauso nuo vartojimo režimo laikymosi. Nors
bendri skirtumai tarp skirtingų preparatų dažniausiai
yra nedideli, kai kurios sudėties preparatai,
pavyzdžiui, turintys desogestrelio, gali būti siejami
su mažesniu Pearl indeksu.
3.3.2 Menstruacijų sutrikimai
Menstruacijų sutrikimų, apimančių gausias ir (arba)
nereguliarias menstruacijas, dismenorėją, amenorėją
bei premenstruacinį sindromą, gydyme klinikinėje
praktikoje dažniausiai taikomos sudėtinės estrogeno
ir progestino turinčios kontraceptinės tabletės, nes jų
farmakologinis poveikis grindžiamas ovuliacijos
slopinimu ir endometriumo proliferacijos mažinimu,
dėl to gerėja ciklo reguliarumas ir mažėja
kraujavimo intensyvumas. [4,5] Be to, šie
mechanizmai mažina prostaglandinų sintezę
endometriume, todėl silpnėja gimdos kontrakcijos ir
reikšmingai mažėja menstruacinio skausmo
intensyvumas. [12] Vien progestinų preparatai šių
sutrikimų gydymui skiriami rečiau, kadangi jų
vartojimas dažniau siejamas su nereguliariu
kraujavimu ar amenorėja, todėl jų efektyvumas ciklo
ir simptomų kontrolei vertinamas ribotai. [5]
Gausaus ar nenormalaus kraujavimo iš gimdos
atvejais SKT siejami su reikšmingu kraujo netekimo
sumažėjimu, kuris, literatūros duomenimis, gali
siekti 35–75%, o estradiolio ar estradiolio valerato
turintys preparatai papildomai pasižymi mažesniu
tarpmenstruacinio kraujavimo dažniu bei mažesniu
poveikiu krešėjimo sistemai ir metaboliniams
rodikliams, palyginti su etinilestradiolio turinčiais
preparatais. [13] Atsitiktinių imčių tyrimo duome-
nimis (n = 62), tiek SKT, tiek 52 mg levonor-
gestrelio intrauterinė sistema reikšmingai pagerina
su gausiu kraujavimu susijusią gyvenimo kokybę, o
statistiškai reikšmingų skirtumų tarp šių metodų
nenustatyta. Nors šiame tyrime nustatyta, kad abu
metodai rodo panašų efektyvumą mažinant gausų
kraujavimą, dėl mažos tyrimo imties galimi
efektyvumo skirtumai galėjo likti neatskleisti. [14]
Pirminės dismenorėjos gydymo kontekste Schroll ir
kt. Cochrane sisteminė apžvalga, įtraukusi 21
atsitiktinių imčių kontroliuojamą tyrimą, parodė,
kad SKT, palyginti su placebu ar gydymo nebuvimu,
gali reikšmingai sumažinti menstruacinio skausmo
Journal of Medical Sciences. 18 Jun, 2026 - Volume 14 | Issue 4. Electronic - ISSN: 2345-0592
137
intensyvumą, nepriklausomai nuo estrogenų dozės
ar progestino kartos. [12] Kalbant apie skirtingas
sudėtinių tablečių sudėtis, tiesioginiame atsitiktinių
imčių tyrime, kuriame palyginti estradiolio valerato
ir dienogesto bei etinilestradiolio ir drospirenono
deriniai, abiejose grupėse po trijų gydymo mėnesių
nustatytas reikšmingas skausmo sumažėjimas.
Visgi, šiame tyrime dalyvavo pakankamai nedidelė
tiriamųjų imtis (n = 66), todėl rezultatai vertinami
ribotai [15].
Premenstruacinio sindromo (PMS) ir
premenstruacinio disforinio sutrikimo (PMDS)
atvejais SKT terapinis poveikis vertinamas
nevienareikšmiškai. Drospirenono ir mažos dozės
etinilestradiolio derinys placebu kontroliuojamuose
tyrimuose siejamas su bendro simptomų sunkumo ir
su jais susijusio funkcinio sutrikimo sumažėjimu.
[16,17] Panašūs rezultatai aprašyti ir metaanalizėje,
atliktoje Berni ir kt., kuri parodė, kad 24/4 režimu
vartojamas drospirenono 3 mg ir etinilestradiolio 20
µg derinys pasižymi statistiškai reikšmingu
poveikiu dirglumo, depresiniams ir fiziniams PMDS
simptomams, tačiau toje pačioje analizėje nustatyta,
kad kai kurie selektyvūs serotonino reabsorbcijos
inhibitoriai (SSRI) visgi pasižymėjo didesniu
efektyvumu nei hormoniniai preparatai. [18] Šiuos
duomenis papildo atsitiktinių imčių, dvigubai aklas,
placebu kontroliuojamas tyrimas (n = 456), kuriame
taip pat nustatytas drospirenono ir etinilestradiolio
veiksmingumas gydant sunkų premenstruacinį
sindromą (PMS), o papildomai paskirtas fluokse-
tinas pagerino gydymo rezultatus. [17] Visgi kituose
atsitiktinių imčių tyrimuose SKT poveikis
premenstruaciniams depresiniams ar emociniams
simptomams nepasiekė statistiško reikšmingumo,
kas rodo įrodymų heterogeniškumą [19,20].
Apibendrinus, nors SKT gali būti veiksmingos PMS
ir PMDS gydyme, visgi SSRI monoterapija arba jų
derinimas su SKT yra siejamas su didesniu
klinikiniu efektyvumu.
3.3.3 Endometriozė
Endometriozė vertinama estrogenų poveikiui jautria
uždegimine liga, kurios židinių proliferacija,
angiogenezė ir uždegiminis aktyvumas yra
palaikomi estrogeninės stimuliacijos. [21,22]
Klinikiniai simptomai, tokie kaip dismenorėja,
dubens skausmas ar dispareunija, siejami su
hormoniniais ciklo svyravimais ir židinių biologiniu
aktyvumu, todėl hormoninė moduliacija išlieka
pagrindine konservatyvaus gydymo kryptimi.
[23,24] Nors sisteminė estradiolio koncentracija
daugeliu atvejų išlieka fiziologinė, endometriozės
židiniuose nustatoma padidėjusi aromatazės
ekspresija ir pakitęs steroidinių receptorių profilis,
kas siejama su progesterono rezistentiškumu ir gali
palaikyti lokalią estrogeninę stimuliaciją. SKT
mažina šį estrogeninės stimuliacijos poveikį
ektopiniams židiniams ir slopina proliferacinius
procesus, susijusius su ligos aktyvumu. [21,25]
Sumažėjus endogeninio estradiolio gamybai,
eliminuojami cikliniai hormonų svyravimai, taip
sukuriant stabilesnę hormoninę aplinką nei
natūralaus ciklo metu. [21,23] Esant šiam poveikiui,
geriamieji kontraceptikai mažina menstruacinį
kraujavimą, sukelia endometriumo decidualizaciją ir
atrofinius pokyčius, o tai siejama su skausmo
simptomų sumažėjimu bei gyvenimo kokybės
gerinimu. [23,26] Vis dėlto Casper iškelia
patofiziologinę prielaidą, kad esant progesterono
rezistentiškumui net ir nedidelė etinilestradiolio
dozė gali palaikyti estrogeninę stimuliaciją
židiniuose, todėl progestinų monoterapija galėtų
būti racionalesnė pirmos eilės terapija tam tikroms
pacientėms, nors ši išvada grindžiama interpretacine
analize, o ne tiesioginiais palyginamaisiais aukšto
lygio klinikiniais tyrimais [25].
Atsižvelgiant į lėtinį ir linkusį atsinaujinti ligos
pobūdį, hormoninė terapija dažnai taikoma ir po
chirurginio gydymo, siekiant išlaikyti simptomų
kontrolę. Randomizuotame dvigubai aklame tyrime
Journal of Medical Sciences. 18 Jun, 2026 - Volume 14 | Issue 4. Electronic - ISSN: 2345-0592
138
(n = 108), moterims po chirurginio endometriozės
gydymo tiek dienogestas, tiek SKT, reikšmingai
sumažino dubens skausmą, o statistiškai reikšmingų
skirtumų tarp šių preparatų nebuvo nustatyta. [26]
Šiuos rezultatus papildo didesnės apimties (n = 405)
PRE-EMPT atsitiktinių imčių tyrimas, kuriame
nustatyta, kad ilgai veikiantys progestinai ir SKT per
trijų metų laikotarpį panašiai sumažina skausmą,
tačiau progestinų grupėje rečiau prireikė
pakartotinių intervencijų, kas gali turėti reikšmės
ilgalaikei ligos kontrolei. [27] Kiti tyrimai, įskaitant
metaanalizę, atliktą Gu ir kt., rodo galimą
dienogesto pranašumą mažinant bendrą skausmo
intensyvumą, tuo tarpu atskirų skausmo tipų,
įskaitant dubens skausmą ar dispareuniją, atžvilgiu
skirtumai tarp šių medikamentų nebuvo statistiškai
reikšmingi, todėl gydymo pasirinkimas turėtų būti
individualizuotas. [22] Apibendrinant tyrimų
duomenis, nors tiek SKT, tiek PTT gali efektyviai
sumažinti su endometrioze susijusį skausmą, jų
tarpusavio pranašumas išlieka nevienareikšmis, o
kai kurie duomenys leidžia manyti, kad progestinų
monoterapija tam tikrais atvejais gali būti
efektyvesnė.
3.3.4 Policistinių kiaušidžių sindromas
Tarptautinėse policistinių kiaušidžių sindromo
(PKS, angl. polycystic ovary syndrome, PCOS)
gairėse sudėtinės kontraceptinės tabletės
rekomenduojamos kaip pirmo pasirinkimo
medikamentinis gydymas moterims, kurioms
būdingi menstruacijų sutrikimai ir klinikiniai
hiperandrogenizmo požymiai. [28] Slopinant
pogumburio-hipofizės-kiaušidžių ašį, mažėja
liuteinizuojančio hormono sekrecija, slopinama
kiaušidžių androgenų sintezė bei didinama lytinius
hormonus surišančio globulino (angl. sex hormone-
binding globulin, SHBG) koncentracija, dėl ko
mažėja laisvųjų androgenų koncentracija, o
antiandrogeninių savybių turintys progestinai, tokie
kaip ciproterono acetatas ar drospirenonas,
papildomai mažina periferinį androgenų poveikį
[28,29].
Sisteminių apžvalgų ir metaanalizių duomenimis,
SKT siejamos su reikšmingu bendrojo ir laisvojo
testosterono koncentracijos bei laisvųjų androgenų
indekso mažėjimu, taip pat su SHBG koncentracijos
didėjimu, o kliniškai reikšmingas hirsutizmo
sumažėjimas Amiri ir kt. metaanalizėje, kurioje
buvo įtraukti 47 tyrimai, nustatytas po 6–12 mėnesių
gydymo, tuo tarpu trumpesnio laikotarpio (3
mėnesių) intervencijos metu reikšmingo pokyčio
nenustatyta. [29,30]
Tyrimuose, kuriuose SKT buvo lygintos su
metformino monoterapija, nustatyta, kad sudėtinės
kontraceptinės tabletės turi geresnį poveikį
menstruacijų ciklo reguliavimui ir laisvųjų
androgenų indekso mažėjimui. [30,31] Vienerių
metų randomizuoto tyrimo duomenimis, SKT
derinys su spironolaktonu reikšmingiau sumažino
Feriiman-Gallwey hirsutizmo balą bei
cirkuliuojančių androgenų koncentraciją, nei
metformino monoterapija. [32] Vertinant skirtingus
progestinus turinčius preparatus, jų biocheminis
androgenų mažinimo poveikis iš esmės yra panašus,
tačiau ciproterono acetatas, drospirenonas ir
dezogestrelis siejami su ryškesniu laisvųjų
androgenų indekso mažėjimu, o aknės pagerėjimas
ryškesnis vartojant drospirenoną, palyginti su
levonorgestreliu. [29,33] Apibendrinant, SKT
siejamos su androgenų koncentracijos mažėjimu ir
hiperandrogenizmo požymių gerėjimu moterims,
sergančioms PKS, o kai kurie tyrimai leidžia manyti,
kad SKT gali būti efektyvesnės nei gydymas
metforminu, tačiau klinikinis poveikis gali išryškėti
tik po 6–12 mėn. trunkančio gydymo.
3.3.5 Aknė
Aknės gydyme SKT taikomos ne tik
hiperandrogenizmo ar policistinių kiaušidžių
Journal of Medical Sciences. 18 Jun, 2026 - Volume 14 | Issue 4. Electronic - ISSN: 2345-0592
139
sindromo kontekste, bet ir esant vidutinio sunkumo
kamedoninei ar papulo-pustulinei aknei
reprodukcinio amžiaus moterims, ypač tais atvejais,
kai kartu reikalinga ir kontracepcija. [34,35]
Sisteminės „Cochrane“ apžvalgos, įtraukusios 31
tyrimą su 12,579 tiriamosiomis, duomenimis, SKT
gali reikšmingai sumažinti tiek uždegiminių, tiek
neuždegiminių aknės elementų skaičių palyginti su
placebu. [34] Preparatų terapinis poveikis siejamas
su estrogeno ir progestino deriniu: estrogenas didina
lytinius hormonus surišančio globulino
koncentraciją, mažina laisvojo testosterono
koncentraciją, slopina gonadotropinų sekreciją ir
kiaušidžių androgenų sintezę, o kai kurie progestinai
pasižymi papildomu antiandrogeniniu poveikiu
periferiniu lygmeniu, taip sumažindami sebumo
sekreciją ir androgeninį poveikį riebalinėms
liaukoms. [35–37] Literatūroje nurodoma, kad
progestino vieno komponento kontraceptikai, ypač
pirmos ir antros kartos androgeninį aktyvumą
turintys progestinai, kai kuriais atvejais gali net
pabloginti aknę, tad jos gydyme būtent
rekomenduojami sudėtiniai preparatai, ypač tie,
kurių sudėtyje yra antiandrogeniniu poveikiu
pasižyminčių progestinų, tokių kaip ciproterono
acetatas, drospirenonas, chlormadinono acetatas,
dienogestas ar nomegestrolio acetatas. [35,37]
Randomizuoto, lyginamojo, aklo klinikinio tyrimo
duomenimis (n = 116), po trijų mėnesių gydymo
sudėtinėmis kontraceptinėmis tabletėmis kartu su
vietiniu gydymu geras arba labai geras klinikinis
atsakas nustatytas 68,42% pacienčių, palyginti su
8,33% taikant vien vietinę terapiją, o papulo-
pustulinės formos atveju reikšmingas pagerėjimas
pasiektas 73,68% atvejų. Visgi geriausi rezultatai
šiame tyrime pasiekti taikant gydymo kombinaciją,
kai kartu su SKT ir vietiniu gydymu dar buvo pridėta
intensyvios impulsinės šviesos terapija, todėl šioje
gydymo kombinacijoje vien tik SKT efektyvumo
įvertinimas ribotas [38]. Apibendrinus, SKT dažniau
pasirenkamos aknės gydymui, palyginti su PTT,
kurie gali pabloginti aknės simptomus, o kai kurie
duomenys rodo, kad geriausi rezultatai gali būti
pasiekiami taikant kombinuotą gydymą.
3.3.6 Gimdos miomų sukelti simptomai
Gimdos miomos (leiomiomos, angl. uterine
fibroids) yra dažniausi gerybiniai moterų
reprodukcinės sistemos navikai, nustatomi iki 70%
reprodukcinio amžiaus moterų. Nors didelė dalis
atvejų yra besimptomiai ir nustatomi atsitiktinai
atliekant vaizdinius tyrimus, maždaug 30%
pacienčių patiria simptomus, kurie reikšmingai
pablogina gyvenimo kokybę ir sveikatą. [39]
Dažniausi simptomai – nenormalus kraujavimas iš
gimdos, gausus menstruacinis kraujavimas, anemija,
dubens skausmas, diskomfortas bei spaudimo
jausmas, nevaisingumas. [39,40] Kontraceptinių
tablečių vaidmuo, esant gimdos miomoms, yra
mažinti menstruacinio kraujavimo gausumą, dubens
skausmą, taip pagerinant pacienčių gyvenimo
kokybę. [40,41] SKT slopina endometriumo
proliferaciją, palaiko ploną endometriumą ir gali
sumažinti nenormalų kraujavimą iš gimdos iki
53,5%. [40] PTT pasižymi keliomis veikimo
kryptimis: slopina endometriumo proliferaciją,
mažina angiogenezę ir moduliuoja vietinį estrogenų
poveikį endometriume, taip sukeldami
endometriumo atrofiją. Moterims, kurioms
nustatomas ovuliacinis nenormalus kraujavimas iš
gimdos, noretisteronas sumažina kraujavimo kiekį
iki 56% per 6 gydymo mėnesius. [40] Jahanfar ir kt.
savo sisteminėje apžvalgoje, kurioje buvo įtraukti
įvairių tipų klinikiniai ir stebėjimo tyrimai, nustatė,
kad hormoniniai kontraceptikai yra siejami su
reikšmingu miomų sukeltų simptomų sunkumo
sumažėjimu, įskaitant nenormalų kraujavimą ir
skausmą, o įtrauktuose tyrimuose menstruacinio
kraujo netekimas sumažėjo maždaug 63,5–88%,
palyginti su 24–24,8% placebo grupėse [41]. Visgi
Journal of Medical Sciences. 18 Jun, 2026 - Volume 14 | Issue 4. Electronic - ISSN: 2345-0592
140
literatūroje pabrėžiama, kad nors kontraceptinės
tabletės mažina menstruacinį kraujavimą ir gerina
gyvenimo kokybę, tačiau jų poveikis išlieka
simptominis, nes tiek SKT, tiek PTT neveikia
pagrindinių miomų patofiziologinių mechanizmų ir
neturi reikšmingo poveikio jų tūriui ar augimui
[39,40].
4. Išvados
Pagrindinė geriamųjų kontraceptinių tablečių
indikacija yra nėštumo prevencija. Nuosekliai
vartojant kontraceptines tabletes, per vienerius
metus pastoja apie 0,3 iš 100 moterų, tačiau faktinis
veiksmingumas mažėja esant vartojimo
netikslumams. Sudėtinės kontraceptinės tabletės
slopina ovuliaciją, sutirština gimdos kaklelio gleives
ir sukelia endometriumo pokyčius, mažinančius
implantacijos tikimybę. Tik progestiną turinčių
tablečių kontraceptinis poveikis daugiausia
grindžiamas gimdos kaklelio gleivių struktūros ir
endometriumo pokyčiais, o ovuliacijos slopinimas
šios grupės preparatų vartojimo metu gali
pasireikšti, tačiau nėra pastovus. Be nėštumo
prevencijos, kontraceptinės tabletės taikomos
gydant menstruacijų ciklo sutrikimus – dismenorėją,
gausų menstruacinį kraujavimą, nereguliarų
kraujavimą, taip pat endometriozę, policistinių
kiaušidžių sindromą ir aknę – nors dauguma tyrimų
rodo, kad esant šiems sutrikimams kontraceptinės
tabletės gali reikšmingai sumažinti simptomų
intensyvumą ir gerinti gyvenimo kokybę, tyrimų
rezultatai nėra visiškai vienodi, o dalies jų ribotumai
apsunkina aiškių išvadų atlikimą.
Literatūros šaltiniai
1. World Health Organization. Family
planning/contraception methods. Available at:
https://www.who.int/news-room/fact-
sheets/detail/family-planning-contraception.
2. United Nations. Contraceptive Use by
Method 2019: data Booklet. Available at:
https://www.un-
ilibrary.org/content/books/9789210046527
3. Cooper DB, Patel P. Oral Contraceptive
Pills. In: StatPearls. Treasure Island (FL): StatPearls
Publishing; 2025. Available at:
http://www.ncbi.nlm.nih.gov/books/NBK430882/.
4. Hoffman BL, Schorge JO, Bradshaw KD,
Halvorson LM, Schaffer, JI, Corton MM, editors.
Williams Gynecology. 4th ed. New York: McGraw-
Hill Education; 2020.
5. DeCherney AH, Nathan L, Laufer N,
Roman AS. CURRENT Diagnosis & Treatment:
Obstetrics & Gynecology. 12th ed. New York:
McGraw-Hill Education; 2019.
6. Bastianelli C, Farris M, Rosato E, Brosens
I, Benagiano G. Pharmacodynamics of combined
estrogen-progestin oral contraceptives: inhibition of
ovulation. Expert Rev Clin Pharmacol. 2018
Nov;11(11):1085–98.
7. Bastianelli C, Farris M, Bruni V, Brosens I,
Benagiano G. Pharmacodynamics of combined
estrogen-progestin oral contraceptives: effects on
uterine and cervical epithelia. Expert Rev Clin
Pharmacol. 2020 Feb;13(2):163–82.
8. Li B, Xu X, Xu K, Ni J, Wang C, Zhang T.
Comparative effectiveness and safety of different
progestins in combined oral contraceptives: a
systematic review and network meta-analysis of
randomized controlled trials. Arch Gynecol Obstet.
2025;312(2):351–62.
9. Zuniga C, Blanchard K, Harper CC,
Wollum A, Key K, Henderson JT. Effectiveness and
efficacy rates of progestin-only pills: A
comprehensive literature review. Contraception.
2023 Mar 1;119.
10. Reed S, Koro C, DiBello J, Becker K,
Bauerfeind A, Franke C, et al. Unintended
pregnancy in users of nomegestrol acetate and 17β-
Journal of Medical Sciences. 18 Jun, 2026 - Volume 14 | Issue 4. Electronic - ISSN: 2345-0592
141
oestradiol (NOMAC-E2) compared with
levonorgestrel-containing combined oral
contraceptives: final results from the PRO-E2 study.
Eur J Contracept Reprod Health Care. 2021
Dec;26(6):447–53.
11. von Stockum S, Bauerfeind A, Becker K,
Franke C, Fruzzetti F, Calaf J, et al. NOMAC-E2
shows a better contraceptive effectiveness than LNG
combined oral contraceptives in women under 25:
real-world PRO-E2 study. Gynecol Endocrinol.
2023 Dec;39(1):2162036.
12. Schroll JB, Black AY, Farquhar C, Chen I.
Combined oral contraceptive pill for primary
dysmenorrhoea. Cochrane Database Syst Rev. 2023
Jul 31;7(7):CD002120.
13. Nadaleto J de O, Ebenur JT, de Macedo
DRA, Marrelli MFS, Ferreira LB, Pravatta-Rezende
G. Abnormal uterine bleeding control with
combined oral contraceptives: a review comparing
ethinylestradiol and natural hormones. Rev Bras
Ginecol Obstet. 2025;47:e-rbgo84.
14. Matteson KA, Valcin J, Raker CA, Clark
MA. A randomized trial comparing the 52-mg
levonorgestrel system with combination oral
contraceptives for treatment of heavy menstrual
bleeding. Am J Obstet Gynecol. 2023
Nov;229(5):532.e1-532.e13.
15. Uysal G, Akkaya H, Cagli F, Tutus S,
Tayyar AT. A comparison of two different oral
contraceptives in patients with severe primary
dysmenorrhoea. J Obstet Gynaecol. 2018
Aug;38(6):828–32.
16. Ma S, Song SJ. Oral contraceptives
containing drospirenone for premenstrual syndrome.
Cochrane Database Syst Rev. 2023 Jun
23;6(6):CD006586.
17. Shehata NAA, Moety GAFA, El Wahed
HAA, Fahim AS, Katta MA, Hussein GK. Does
Adding Fluoxetine to Combined Oral
Contraceptives Containing Drospirenone Improve
the Management of Severe Premenstrual Syndrome?
A 6-Month Randomized Double-Blind Placebo-
Controlled Three-Arm Trial. Reprod Sci. 2020
Feb;27(2):743–50.
18. Berni LC, Nunes LR, Oliveira R de CS de.
Comparison of premenstrual dysphoric disorder
treatment with antidepressants and combined oral
contraceptives: a systematic review with network
meta-analysis. J Psychiatr Res. 2026 Mar;194:99–
115. doi:10.1016/j.jpsychires.2025.12.046.
19. de Wit AE, de Vries YA, de Boer MK,
Scheper C, Fokkema A, Janssen CAH, et al.
Efficacy of combined oral contraceptives for
depressive symptoms and overall symptomatology
in premenstrual syndrome: pairwise and network
meta-analysis of randomized trials. Am J Obstet
Gynecol. 2021 Dec;225(6):624–33.
20. Eisenlohr-Moul TA, Girdler SS, Johnson
JL, Schmidt PJ, Rubinow DR. Treatment of
premenstrual dysphoria with continuous versus
intermittent dosing of oral contraceptives: Results of
a three-arm randomized controlled trial. Depress
Anxiety. 2017 Oct;34(10):908–17.
21. Zhao Y, Luan X, Wang Y. Letrozole
combined with oral contraceptives versus oral
contraceptives alone in the treatment of
endometriosis-related pain symptoms: a pilot study.
Gynecol Endocrinol. 2021 Jan;37(1):51–5.
22. Gu Y, Shi Y, Bi B, Jiang Y, Ruan F.
Comparison of the short-term effects of dienogest
and oral contraceptives on pain and quality of life in
women with endometriosis: a systematic review and
meta-analysis. BMC Womens Health. 2025 Oct
9;25(1):480.
23. Brown J, Crawford TJ, Datta S, Prentice A.
Oral contraceptives for pain associated with
endometriosis. Cochrane Database Syst Rev. 2018
May 22;5(5):CD001019.
24. Kaveh M, Chaichian S, Kashi AM,
Mohsenikia M, Afrouzeh M, Sadegi K. Comparison
Journal of Medical Sciences. 18 Jun, 2026 - Volume 14 | Issue 4. Electronic - ISSN: 2345-0592
142
of quality of life in patients with endometriosis
undergoing treatment with progestins, oral
contraceptives pills (OCP), and GnRH agonists.
BMC Womens Health. 2025 Aug 20;25:397.
25. Casper RF. Progestin-only pills may be a
better first-line treatment for endometriosis than
combined estrogen-progestin contraceptive pills.
Fertil Steril. 2017 Mar 1;107(3):533–6.
26. Mehdizadeh Kashi A, Niakan G,
Ebrahimpour M, Allahqoli L, Hassanlouei B, Gitas
G, et al. A randomized, double-blind, placebo-
controlled pilot study of the comparative effects of
dienogest and the combined oral contraceptive pill
in women with endometriosis. Int J Gynaecol
Obstet. 2022 Jan;156(1):124–32.
27. Melyda M, Monahan M, Cooper KG,
Bhattacharya S, Daniels JP, Cheed V, et al. Cost-
effectiveness of long-acting progestogens versus the
combined oral contraceptives pill for preventing
recurrence of endometriosis-related pain following
surgery: an economic evaluation alongside the PRE-
EMPT trial. BMJ Open. 2024 Dec
9;14(12):e088072.
28. Forslund M, Melin J, Alesi S, Piltonen T,
Romualdi D, Tay CT, et al. Combined oral
contraceptive pill compared with no medical
treatment in the management of polycystic ovary
syndrome: A systematic review. Clin Endocrinol
(Oxf). 2023 Jul;99(1):79–91.
29. Amiri M, Nahidi F, Bidhendi-Yarandi R,
Khalili D, Tohidi M, Ramezani Tehrani F. A
comparison of the effects of oral contraceptives on
the clinical and biochemical manifestations of
polycystic ovary syndrome: a crossover randomized
controlled trial. Hum Reprod. 2020 Jan
1;35(1):175–86.
30. Teede H, Tassone EC, Piltonen T,
Malhotra J, Mol BW, Peña A, et al. Effect of the
combined oral contraceptive pill and/or metformin
in the management of polycystic ovary syndrome: A
systematic review with meta-analyses. Clin
Endocrinol. 2019;91(4):479–89.
31. Al Khalifah RA, Florez ID, Dennis B,
Thabane L, Bassilious E. Metformin or Oral
Contraceptives for Adolescents With Polycystic
Ovarian Syndrome: A Meta-analysis. Pediatrics.
2016 May;137(5):e20154089.
32. Alpañés M, Álvarez-Blasco F, Fernández-
Durán E, Luque-Ramírez M, Escobar-Morreale HF.
Combined oral contraceptives plus spironolactone
compared with metformin in women with polycystic
ovary syndrome: a one-year randomized clinical
trial. Eur J Endocrinol. 2017 Nov;177(5):399–408.
33. Amiri M, Kabir A, Nahidi F, Shekofteh M,
Ramezani Tehrani F. Effects of combined oral
contraceptives on the clinical and biochemical
parameters of hyperandrogenism in patients with
polycystic ovary syndrome: a systematic review and
meta-analysis. Eur J Contracept Reprod Health
Care. 2018 Feb;23(1):64–77.
34. Arowojolu AO, Gallo MF, Lopez LM,
Grimes DA. Combined oral contraceptive pills for
treatment of acne. Cochrane Database Syst Rev.
2012 Jul 11;2012(7):CD004425.
35. Harper JC. Use of Oral Contraceptives for
Management of Acne Vulgaris. Dermatol Clin.
2016;34(2):159-65.
36. Teal S, Edelman A. Contraception
Selection, Effectiveness, and Adverse Effects: A
Review. JAMA. 2021 Dec 28;326(24):2507–18.
37. Requena C, Llombart B. Oral
Contraceptives in Dermatology. Actas Dermo-
Sifiliográficas (English Edition). 2020
Jun;111(5):351–6.
38. Ianosi N, Zlatian O, Calina D, Neagoe D,
Ianosi S. Comparative study between intense pulsed
light combined with vacuum and pills versus pills in
endocrine acne in females. Eur J Hosp Pharm. 2018:
A231.1.
Journal of Medical Sciences. 18 Jun, 2026 - Volume 14 | Issue 4. Electronic - ISSN: 2345-0592
143
39. Vannuccini S, Petraglia F, Carmona F,
Calaf J, Chapron C. The modern management of
uterine fibroids-related abnormal uterine bleeding.
Fertil Steril. 2024 Jul;122(1):20–30.
40. Diaz I, Lumsden MA, Zeppernick M.
Medical treatment of fibroids: FIGO best practice
guidance. Int J Gynaecol Obstet. 2025
Nov;171(2):507–12.
41. Jahanfar S, Mortazavi J, Lapidow A, Cu C,
Al Abosy J, Ciana H, et al. Assessing the impact of
hormonal contraceptive use on menstrual health
among women of reproductive age - a systematic
review. Eur J Contracept Reprod Health Care. 2024
Oct;29(5):193–223.
Journal of Medical Sciences. 18 Jun, 2026 - Volume 14 | Issue 4. Electronic - ISSN: 2345-0592
144