Knowledge and attitude of the Lithuanian population towards

statin use

Emilija Klimavičiūtė

1

, Sonata Varvuolytė

2

1

Vilnius University, Faculty of Medicine, Vilnius, Lithuania

public knowledge and attitudes may help identify gaps in cardiovascular prevention.

Aim. To investigate public knowledge, attitudes, and factors associated with statin use.

Methods. A quantitative cross-sectional study was conducted using an anonymous online questionnaire in

Lithuania.

Results. A total of 267 respondents participated (210 women; 57 men), with a mean age of 49,2 ± 11,9 years.

Most respondents understood the purpose of statins (70,8%) and recognised their effectiveness. However, a

substantial proportion reported insufficient reliable information (74,9%) and concerns about statin’s safety. Statin

users felt more informed, showed greater trust in physicians, and were more likely to perceive statins as beneficial

and to support their long-term use. Respondents with cardiovascular diseases were more likely to support long-

term statin use, but they also reported greater concern about potential side effects. Additionally, individuals with

Keywords: statins; public attitude; cholesterol; medication use.

Lietuvos gyventojų žinios ir požiūris į statinų vartojimą

Emilija Klimavičiūtė

1

, Sonata Varvuolytė

2

1

Vilniaus universiteto Medicinos fakultetas, Vilnius, Lietuva

vaistų vartojimas yra prieštaringas. Geresnis supratimas apie pacientų požiūrį gali padėti atpažinti informacijos ar

komunikacijos spragas, kurios lemia nepakankamai efektyvią kardiovaskulinių įvykių prevenciją.

Tikslas. Įvertinti visuomenės žinias, požiūrį ir veiksnius, susijusius su statinų vartojimu.

Metodika. Atliktas kiekybinis momentinis tyrimas naudojantis socialinių tinklų platformose Lietuvoje vykdyta

savanoriška anonimine anketine apklausa.

Rezultatai. Tyrime dalyvavo 267 respondentai (iš jų 210 moterų; 57 vyrai), amžiaus vidurkis – 49,2 ± 11,9 metai.

Atlikus rezultatų analizę nustatyta, jog dauguma apklaustųjų supranta statinų paskirtį (70,8%) ir pripažįsta jų

veiksmingumą, tačiau reikšminga dalis nurodė patikimos informacijos trūkumą (74,9%) bei išliekančias abejones

dėl saugumo. Statinus vartojantys respondentai dažniau jautėsi informuoti, labiau pasitikėjo gydytoju ir dažniau

pritarė statinų naudai ir ilgalaikiam vartojimui. ŠKL sergantys respondentai dažniau nei nesergantys pritarė

Raktažodžiai: statinai; visuomenės požiūris; cholesterolis; vaistų vartojimas.

1. Įvadas

Širdies ir kraujagyslių ligos (ŠKL) išlieka

pagrindine sergamumo ir mirtingumo priežastimi

tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje [1]. Vienas svarbiausių

šių ligų modifikuojamų rizikos veiksnių yra

padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje, ypatingai

mažo tankio lipoproteinų (MTL) cholesterolio [2].

Moksliniais tyrimais įrodyta, jog statinai efektyviai

kontraversiškas. Tyrimų duomenimis, dalis pacientų

paskirto gydymo nepradeda arba jį nutraukia per

pirmuosius vartojimo metus [4]. Dažniausios

nepradėto ar nutraukto gydymo priežastys yra

gyvenimo būdo keitimo prioretizavimas, baimė dėl

galimų šalutinių poveikių, nepakankamas

informuotumas apie vaistų naudą, neigiama

informacija žiniasklaidoje ar internete bei

nepasitikėjimas gydytojais. Taip pat stebima

tendencija pervertinti galimą statinų žalą ir

identifikuoti informacijos bei komunikacijos

spragas, lemiančias paskirto gydymo laikymąsi ar

nutraukimą [8]. Visa tai ypač svarbu siekiant

įgyvendinti ŠKL prevenciją bei gerinti ilgalaikius

gydymo rezultatus.

2. Metodika

Atliktas kiekybinis momentinis tyrimas. 2026 metų

vasario mėnesį socialinių tinklų platformose

Lietuvoje buvo vykdoma savanoriška anoniminė

statistiškai reikšmingai netolygus (p < 0,001).

Daugiau nei pusė apklaustųjų (61,4%, p < 0,001)

nurodė suprantantys, kokioms pacientų grupėms šie

vaistai dažniausiai rekomenduojami. Beveik pusė

respondentų jautėsi turintys pakankamai

informacijos apie statinų naudą ir riziką, tačiau

trečdalis nurodė jog nežino arba neturi nuomonės, o

penktadalis nurodė informacijos stoką (atitinkamai

nežinantys arba neutralūs (atitinkamai 36,6% ir

52,0%, p < 0,001). Maždaug pusė respondentų

(54,3%, p < 0,001) nurodė nerimaujantys dėl galimų

būtų linkę vartoti statinus ilgą laiką (p = 0,012). 50

ir riziką (p = 0,032), dažniau nurodė nerimaujantys

dėl galimų šalutinių poveikių (p = 0,014) bei dažniau

nurodė nepasitikintys gydytojo sprendimu skirti

statinus (p = 0,044). Statinus vartojantys

respondentai statistiškai reikšmingai dažniau nei

nevartojantys sutiko, kad šie vaistai padeda išvengti

ŠKL komplikacijų (p = 0,014), dažniau nurodė

turintys pakankamai informacijos apie statinų naudą

ir būtų linkę vartoti juos ilgą laiką (p < 0,001)

lyginant su nevartojančiais statinų.

Sergantys ŠKL dažniau nei nepaveikti nurodė, kad

nerimauja dėl galimų šalutinių poveikių (p = 0,048),

taip pat statistiškai reikšmingai dažniau sutiko, kad

būtų linkę vartoti statinus ilgą laiką (p = 0,032). ŠKL

paveiktos moterys dažniau nei nepaveiktos dažniau

sutiko, kad būtų linkusios vartoti statinus ilgą laiką

(p = 0,048), tačiau statistiškai reikšmingų skirtumų

tarp ŠKL paveiktų vyrų ir sveikų vyrų nenustatyta.

šiuo metu (17,1%), mažesnė dalis vartojo, bet

nutraukė (4,8%), arba vaistai buvo paskirti, bet jų

nevartojo (8,9%). Dauguma vartojantys paskirtus

statinus nurodė, kad vaistus vartoja reguliariai

(76,1%), tačiau beveik ketvirtadalis kartais (21,7%)

arba dažnai (2,2%) praleidžia dozes. Respondentai

nutraukę statinų vartojimą nurodė įvairias priežastis,

iš kurių dažniausios buvo pagerėję cholesterolio

rodikliai (30,8%), nejuntama nauda (23,1%),

pasireiškę šalutiniai poveikiai (15,4%). Apklaustieji,

kad vyrai dažniau nei moterys yra linkę vartoti

statinus ilgą laiką. Literatūroje pateikiami panašūs

duomenys, 2023 metais nustatyta, kad moterys 20%

rečiau pradėjo gydymą statinais, tačiau priežastys

ištirtos nebuvo [9]. Vyresnio amžiaus respondentai

dažniau nurodė turintys pakankamai informacijos

apie statinus, tačiau dažniau išreiškė nerimą dėl

galimų šalutinių poveikių ir mažesnį pasitikėjimą

pasitikėjo gydytojo sprendimu skirti vaistus.

Literatūroje pateikiami duomenys patvirtina, kad

gydymo patirtis yra susijusi su palankesniu požiūriu

į statinus, 83% pacientų jau vartojančių statinus

laikosi paskirto gydymo, tuo tarpu 73% naujai

pradėtų gydyti asmenų vaistus vartoja reguliariai

[4].

Respondentai, sergantys ŠKL, dažniau nurodė

nerimaujantys dėl galimų šalutinių poveikių, tačiau

taip pat dažniau buvo linkę vartoti statinus ilgą laiką,

rečiau nurodė, kad gydytojas aiškiai nurodo statinų

vartojimo naudą ir riziką, kas sutampa su tyrimais

apie komunikacijos svarbą gydymo laikymuisi.

Tyrimo metu nustatyta, jog sprendimą vartoti ar

nevartoti statinus labiausiai lemia gydytojo

rekomendacijos, reikšmingą įtaką turi ir asmeninis

požiūris bei baimė dėl šalutinių poveikių.

Nutraukimo ar nevartojimo priežastys dažniausiai

buvo susijusios su pagerėjusiais laboratoriniais

rodikliais, nepastebima nauda ar bandymu

Eur Heart J. 2025;46(42):4359-4378.

doi:10.1093/eurheartj/ehaf190

4. Martín-Fernández M, González-González MA,

Pedrosa-Naudín MA, Fernández-Lázaro D, Álvarez

FJ, Gutiérrez-Abejón E. Newly Started Versus

Previously Treated Statin Patients: A Retrospective

Cohort Study Comparing Adherence and Persistence

with Reference to Cardiovascular Prevention.

6. Slavin SD, Berman AN, Beam AL, Navar AM,

Mittleman MA. Statin Twitter: Human and

Automated Bot Contributions, 2010 to 2022. J Am

Heart Assoc Cardiovasc Cerebrovasc Dis.

2024;13(7):e032678.

doi:10.1161/JAHA.123.032678

7. Kök M, Bostan F, Kök AY. Perceptions and

Knowledge of Cholesterol and Lipid-Lowering

Medications Among Treatment-Naive Individuals:

A Cross-Sectional Study. Patient Prefer Adherence.