https://doi.org/10.53453/ms.2026.6.15
Pain assessment in sedated patients in the intensive care unit: the
role of behavioral scales in clinical practice
Gabrielė Marija Vyšniauskaitė
1
, Marcin Vrublevski
2
1
Faculty of Medicine, Vilnius University, Vilnius, Lithuania
2
Vilnius University, Vilnius University Hospital Santaros Clinics, Vilnius, Lithuania
Abstract
Introduction. Pain in the intensive care unit is a common and clinically significant problem that affects patient
outcomes, hospital course, and quality of care. Pain assessment is challenging because some critically ill patients
are unable to reliably express discomfort due to intubation, sedation, altered consciousness, or cognitive
impairment. Although patient self-report is considered the most reliable method, alternative observation-based
tools are required for sedated and non-communicative patients.
Aim. To summarize current evidence on pain assessment in sedated intensive care unit patients, with particular
focus on the clinical application of the Behavioral Pain Scale and the Critical-Care Pain Observation Tool.
Methods. A narrative literature review was conducted using the PubMed database. International guidelines,
systematic reviews, clinical studies, validation studies, and meta-analyses published between 2016 and 2026 were
analyzed. The following keywords were used: pain assessment, intensive care unit, sedated patients, Behavioral
Pain Scale, Critical-Care Pain Observation Tool, and analgesia. A total of 25 sources were included in the final
review.
Results. Physiological parameters are not sufficiently specific indicators of pain and should not be used as the
sole basis for assessment. Validated behavioral scales are recommended. The Behavioral Pain Scale evaluates
facial expression, upper limb movements, and compliance with mechanical ventilation. The Critical-Care Pain
Observation Tool additionally assesses body movements, muscle tension, and compliance with ventilation or
vocalization. Both scales demonstrate acceptable reliability and validity, although their diagnostic accuracy
depends on clinical context and observer training.
Conclusions. Pain assessment in sedated intensive care patients should be systematic and based on validated tools.
The Behavioral Pain Scale and the Critical-Care Pain Observation Tool are practical instruments; however, their
results must be interpreted within the clinical context.
Keywords: pain, sedation, intensive care unit, Behavioral Pain Scale, Critical-Care Pain Observation Tool,
analgesia.
Journal of Medical Sciences. 18 Jun, 2026 - Volume 14 | Issue 4. Electronic - ISSN: 2345-0592
Medical Sciences 2026 Vol. 14 (4), p. 152-163, https://doi.org/10.53453/ms.2026.6.15
152
Skausmo vertinimas seduotiems pacientams intensyvios terapijos
skyriuje: elgesio skalių reikšmė klinikinėje praktikoje
Gabrielė Marija Vyšniauskaitė
1
, Marcin Vrublevski
2
1
Medicinos fakultetas, Vilniaus universitetas, Vilnius, Lietuva
2
Vilniaus Universitetas, Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos, Vilnius, Lietuva
Santrauka
Įvadas. Skausmas intensyvios terapijos skyriuje yra dažna ir kliniškai reikšminga problema, turinti įtakos pacientų
išeitims, hospitalizacijos eigai ir gydymo kokybei. Skausmo vertinimas sudėtingas, nes dalis kritinės būklės
pacientų negali patikimai išreikšti diskomforto dėl intubacijos, sedacijos, sąmonės ar kognityvinių funkcijų
sutrikimų. Nors paciento savęs vertinimas laikomas patikimiausiu metodu, seduotiems ir nekomunikuojantiems
pacientams reikalingos alternatyvios stebėjimu pagrįstos priemonės.
Tyrimo tikslas. Apibendrinti duomenis apie skausmo vertinimą seduotiems pacientams intensyvios terapijos
skyriuje, daugiausia dėmesio skiriant elgesio skausmo skalės (angl. Behavioral Pain Scale) ir intensyviosios
terapijos skausmo stebėjimo skalės (angl. Critical-Care Pain Observation Tool) klinikiniam taikymui.
Metodai. Atlikta naratyvinė literatūros apžvalga naudojant „PubMed“ duomenų bazę. Analizuotos tarptautinės
rekomendacijos, sisteminės apžvalgos, klinikiniai tyrimai, validacijos studijos ir metaanalizės, publikuotos 2016–
2026 metais. Paieškos metu naudoti raktažodžiai ir jų deriniai: skausmo vertinimas, intensyvios terapijos skyrius,
seduoti pacientai, elgesio skausmo skalė, intensyviosios terapijos skausmo stebėjimo skalė, analgezija. Į galutinę
apžvalgą įtraukti 25 šaltiniai.
Rezultatai. Fiziologiniai rodikliai nėra pakankamai specifiški skausmui, todėl neturėtų būti naudojami kaip
vienintelis vertinimo pagrindas. Rekomenduojama naudoti validuotas elgesio skales. Elgesio skausmo skalė
vertina veido išraišką, viršutinių galūnių judesius ir prisitaikymą prie dirbtinės plaučių ventiliacijos.
Intensyviosios terapijos skausmo stebėjimo skalė papildomai vertina kūno judesius, raumenų įtampą ir
prisitaikymą prie ventiliacijos arba vokalizaciją. Abi skalės daugelyje tyrimų pasižymėjo priimtinu patikimumu
ir validumu, tačiau jų diagnostinis tikslumas priklauso nuo klinikinio konteksto ir vertintojo pasirengimo.
Išvados. Skausmo vertinimas seduotiems intensyvios terapijos pacientams turi būti sistemingas ir pagrįstas
validuotomis priemonėmis. Elgesio skausmo skalė ir intensyviosios terapijos skausmo stebėjimo skalė yra
praktiškos, tačiau jų rezultatai turi būti vertinami atsižvelgiant į klinikinį kontekstą.
Raktažodžiai: skausmas, sedacija, intensyvios terapijos skyrius, elgesio skausmo skalė, intensyviosios terapijos
skausmo stebėjimo skalė, analgezija.
Journal of Medical Sciences. 18 Jun, 2026 - Volume 14 | Issue 4. Electronic - ISSN: 2345-0592
153
1. Įvadas
Skausmas intensyvios terapijos skyriuje yra viena
dažniausių pacientų patiriamų problemų, tačiau jo
klinikinė reikšmė vis dar nėra pakankamai
įvertinama [1]. Intensyvios terapijos pacientai gali
patirti skausmą dėl pirminės ligos, traumų,
chirurginių intervencijų, invazinių procedūrų,
ilgalaikės imobilizacijos, dirbtinės plaučių
ventiliacijos, drenų, kateterių ir kasdienių slaugos
manipuliacijų [2]. Skirtingai nei sąmoningi pacientai
kituose skyriuose, kritinės būklės pacientai dažnai
negali tiksliai nurodyti skausmo intensyvumo,
lokalizacijos ar pobūdžio dėl intubacijos, sedacijos,
sąmonės sutrikimo ar neurologinės būklės [3].
Skausmo vertinimas yra būtina efektyvaus skausmo
gydymo sąlyga, nes nepakankamai įvertintas
skausmas gali lemti neadekvačią analgeziją arba
perteklinę sedaciją [1]. 2018 metų skausmo,
agitacijos, sedacijos, delyro, imobilumo ir miego
sutrikimų valdymo gairėse (PADIS) pabrėžiama,
kad suaugusių intensyvios terapijos pacientų
skausmas turi būti vertinamas reguliariai, o gydymo
taktika turėtų būti koreguojama remiantis
struktūruoto vertinimo duomenimis [1].
Sedacija nėra tapati analgezijai, todėl paciento
ramumas ar sumažėjęs atsakas į aplinką savaime
nereiškia, kad nocicepcinis dirginimas nevyksta [1].
Nepakankamai gydomas skausmas gali skatinti
simpatinės nervų sistemos aktyvaciją, stresinį
atsaką, delyrą, ilgesnę dirbtinės plaučių ventiliacijos
trukmę ir blogesnes ilgalaikes išeitis [4]. Kita vertus,
nepagrįstai didinamos opioidų ar sedacinių vaistų
dozės gali didinti kvėpavimo slopinimo,
hipotenzijos, imobilizacijos ir ilgesnės
hospitalizacijos riziką [5].
Klinikinėje praktikoje nekomunikuojančių pacientų
skausmas ilgą laiką buvo vertinamas remiantis
fiziologiniais rodikliais, tokiais kaip arterinis
kraujospūdis, širdies susitraukimų dažnis ar
kvėpavimo dažnis [6]. Vis dėlto šie rodikliai nėra
specifiški skausmui, nes juos gali keisti
karščiavimas, hipovolemija, hipoksija, sepsis,
vazopresoriai, beta adrenoblokatoriai, sedaciniai
vaistai ir pati kritinė būklė [7]. Todėl šiuolaikinėje
intensyvios terapijos praktikoje vis daugiau
reikšmės teikiama validuotoms elgesio skausmo
vertinimo skalėms [2].
Dažniausiai taikomos ir plačiausiai tyrinėtos elgesio
skausmo vertinimo priemonės suaugusiems
intensyvios terapijos pacientams yra elgesio
skausmo skalė ir intensyviosios terapijos skausmo
stebėjimo skalė [2]. Šios skalės leidžia struktūruotai
įvertinti neverbalinius skausmo požymius ir priimti
labiau pagrįstus sprendimus dėl analgezijos [8].
Straipsnio tikslas – apžvelgti skausmo vertinimo
seduotiems pacientams ypatumus, pagrindinių
elgesio skalių taikymą, jų privalumus, ribotumus ir
reikšmę kasdienėje klinikinėje praktikoje.
2. Metodika
Atlikta naratyvinė literatūros apžvalga, naudojant
„PubMed“ duomenų bazę kaip pagrindinį
informacijos šaltinį. Į apžvalgą įtrauktos tarptautinės
intensyvios terapijos gairės, sisteminės apžvalgos,
klinikiniai tyrimai, metaanalizės ir skausmo
vertinimo skalių validacijos studijos. Daugiausia
dėmesio skirta publikacijoms, nagrinėjančioms
suaugusių seduotų, intubuotų, dirbtine plaučių
ventiliacija gydomų ar dėl kitų priežasčių
nekomunikuojančių pacientų skausmo vertinimą
intensyvios terapijos skyriuje.
Prioritetas teiktas šaltiniams, kuriuose
analizuojamos elgesio skausmo skalė ir
intensyviosios terapijos skausmo stebėjimo skalė, jų
patikimumas, validumas, praktinis taikymas ir
ribotumai. Į literatūros apžvalgą buvo įtraukti 2016–
2026 metais publikuoti visateksčiai straipsniai anglų
kalba, kuriuose tirta suaugusiųjų, vyresnių nei 18
metų, populiacija. Papildomai įtrauktos 2018 metų
PADIS gairės, nes jos yra vienas svarbiausių
Journal of Medical Sciences. 18 Jun, 2026 - Volume 14 | Issue 4. Electronic - ISSN: 2345-0592
154
tarptautinių šaltinių skausmo, sedacijos, delyro,
imobilumo ir miego sutrikimų valdymui
suaugusiems intensyvios terapijos pacientams.
Paieškos metu naudoti raktažodžiai ir jų deriniai:
skausmo vertinimas, intensyvios terapijos skyrius,
seduoti pacientai, elgesio skausmo skalė,
intensyviosios terapijos skausmo stebėjimo skalė,
analgezija. Pirminės paieškos metu identifikuoti 28
straipsniai, iš kurių, atmetus pediatrinius, su
pagrindine tema tiesiogiai nesusijusius arba ribotai
pritaikomus šaltinius, į galutinę analizę įtraukti 24
straipsniai ir 1 tarptautinės gairės. Šaltiniai
suskirstyti į kelias temines grupes: gairės, elgesio
skausmo skalės ir intensyviosios terapijos skausmo
stebėjimo skalės validacijos tyrimai, kultūrinės
adaptacijos tyrimai, neurologinių pacientų vertinimo
tyrimai, praktinio įgyvendinimo tyrimai ir
objektyvesnių nocicepcijos vertinimo metodų
publikacijos.
3. Rezultatai
3.1. Skausmo paplitimas ir klinikinė reikšmė
intensyvios terapijos skyriuje
Skausmas intensyvios terapijos skyriuje yra dažnas
tiek chirurginiams, tiek terapiniams pacientams [2].
Jis gali būti susijęs su ūmine liga, trauma,
pooperacine būkle, invazinėmis procedūromis ar
ilgalaike imobilizacija [4]. Net kasdienės
procedūros, tokios kaip paciento vartymas,
endotrachėjinio vamzdelio priežiūra, sekreto
aspiracija, burnos priežiūra, kineziterapija ar drenų
šalinimas, gali sukelti reikšmingą skausmą [8].
Šios problemos svarba susijusi ne tik su paciento
komfortu, bet ir su fiziologiniu atsaku į skausmą [1].
Negydomas arba nepakankamai gydomas skausmas
gali aktyvinti simpatinę nervų sistemą, didinti
katecholaminų išsiskyrimą, skatinti tachikardiją,
hipertenziją, didesnį miokardo deguonies poreikį ir
metabolinį stresą [4]. Kritinės būklės pacientams
tokie pokyčiai gali turėti didesnę klinikinę reikšmę,
nes jų fiziologiniai rezervai dažnai yra riboti [1].
Be ūminių fiziologinių pasekmių, skausmas gali būti
susijęs su ilgalaikėmis išeitimis [1]. Dalis pacientų
po gydymo intensyvios terapijos skyriuje prisimena
skausmingas procedūras, diskomfortą ir baimę, o tai
gali prisidėti prie miego sutrikimų, nerimo,
potrauminio streso simptomų ar ilgalaikio skausmo
sindromų [4]. Dėl šios priežasties skausmo
vertinimas turėtų būti laikomas viena iš pagrindinių
intensyvios terapijos priežiūros kokybės dalių [5].
Šiuolaikinė intensyvios terapijos praktika remiasi
principu „analgezija pirmiausia“, kai prieš didinant
sedacijos gylį įvertinama, ar paciento neramumas,
diskomfortas ar fiziologinė reakcija nėra susijusi su
nepakankama analgezija [1]. Toks požiūris padeda
išvengti perteklinės sedacijos ir gali prisidėti prie
saugesnio paciento gydymo intensyvios terapijos
skyriuje [5].
3.2. Kodėl seduotiems pacientams skausmą
įvertinti sunku?
Patikimiausias skausmo vertinimo metodas yra
paciento savęs įvertinimas, nes skausmas yra
subjektyvus sensorinis ir emocinis potyris [8].
Įprastai naudojamos skaitinė skausmo skalė,
vizualinė analoginė skalė arba žodinė skausmo
intensyvumo skalė, tačiau intensyvios terapijos
skyriuje šie metodai dažnai netinka dėl paciento
būklės [13]. Pacientai gali būti intubuoti, seduoti,
deliriumo būklės, neurologiškai pažeisti arba
fiziškai nepajėgūs komunikuoti [5].
Savęs vertinimo ir elgesio skalių rezultatai ne visada
sutampa, todėl šios priemonės neturėtų būti
laikomos visiškai pakeičiamomis. Bouajram ir
bendraautorių tyrimas parodė, kad savęs vertinimo
ir elgesio skalių koreliacija kritinės būklės
pacientams nėra pakankamai aiški, todėl elgesio
skalės turi būti interpretuojamos atsargiai. Dėl šios
priežasties klinikinėje praktikoje kyla rizika
skausmą nuvertinti arba neteisingai interpretuoti
paciento elgesį [13].
Journal of Medical Sciences. 18 Jun, 2026 - Volume 14 | Issue 4. Electronic - ISSN: 2345-0592
155
Skausmo požymiai seduotiems pacientams gali būti
netipiški [8]. Pacientas gali nerodyti ryškios veido
grimasos ar judesių, tačiau vis tiek patirti
nocicepcinį dirginimą [5]. Kita vertus, motorinis
neramumas nebūtinai reiškia skausmą, nes jis gali
būti susijęs su delyru, hipoksija, šlapimo susilai-
kymu, kvėpavimo diskomfortu ar sedacijos nepa-
kankamumu. Todėl vien klinikinio įspūdžio nepa-
kanka ir reikalingas struktūruotas vertinimas [1].
Skausmo vertinimą dar labiau apsunkina
neuromuskulinė blokada [1]. Paralyžiuoti pacientai
negali išreikšti skausmo judesiais, todėl elgesio
skalės jiems tampa labai ribotos [25]. Panaši
situacija gali būti pacientams, kuriems yra sunkus
galvos smegenų pažeidimas, spinalinis pažeidimas
ar periferinė neuropatija [5]. Tokiais atvejais
skausmo vertinimas turi būti derinamas su klinikiniu
kontekstu, procedūros skausmingumu ir numatomu
analgezijos poreikiu [5].
3.3. Fiziologinių rodiklių ribotumas vertinant
skausmą
Klinikinėje praktikoje fiziologiniai rodikliai vis dar
dažnai vertinami kaip netiesioginiai skausmo
požymiai. Dažniausiai vertinami arterinis kraujo-
spūdis, širdies susitraukimų dažnis, kvėpavimo
dažnis, prakaitavimas ar ašarojimas [6]. Vis dėlto šie
rodikliai nėra pakankamai jautrūs ir specifiški
skausmui, todėl negali būti laikomi savarankišku
skausmo vertinimo pagrindu [7].
Tachikardija gali atsirasti dėl hipovolemijos,
karščiavimo, sepsio, hipoksijos, nerimo, vaistų
poveikio ar abstinencijos [6]. Arterinio kraujo-
spūdžio padidėjimą gali lemti vazopresoriai,
nepakankama sedacija, hiperkapnija ar neurologinės
būklės [7]. Tuo tarpu sunkios būklės pacientams,
vartojantiems beta adrenoblokatorius, vazopresorius
ar sedacinius vaistus, fiziologinis atsakas į skausmą
gali būti nuslopintas [6]. Todėl normalūs gyvybiniai
rodikliai nepaneigia skausmo, o pakitę rodikliai
nebūtinai patvirtina skausmo buvimą [7].
Boitor ir bendraautorių tyrimas parodė, kad
intensyviosios terapijos skausmo stebėjimo skalės
vertinimas gali geriau atspindėti skausmo
komponentus nei vien gyvybinių rodiklių stebėjimas
[7]. Tai patvirtina tarptautinių rekomendacijų
nuostatą, kad fiziologiniai rodikliai gali papildyti,
bet neturėtų pakeisti validuotų stebėjimo priemonių
[1,6]. Tokia pozicija ypač svarbi seduotiems
pacientams, kurių klinikinė išraiška dėl vaistų
poveikio gali būti ribota [1].
3.4. Elgesio skausmo skalė: struktūra, taikymas
ir klinikinė reikšmė
Elgesio skausmo skalė yra viena plačiausiai tirtų
elgesio skausmo vertinimo skalių intensyvios
terapijos pacientams [2]. Ji buvo sukurta nekomuni-
kuojantiems, seduotiems ir mechaniškai ventiliuoja-
miems pacientams vertinti. Skalė remiasi trimis
elgesio komponentais: veido išraiška, viršutinių
galūnių judesiais ir prisitaikymu prie dirbtinės
plaučių ventiliacijos. Kiekvienas komponentas
vertinamas nuo 1 iki 4 balų, todėl bendras rezultatas
svyruoja nuo 3 iki 12 balų, o didesnis balas rodo
didesnę skausmo tikimybę [10].
Veido išraiška yra vienas svarbiausių neverbalinių
skausmo požymių. Viršutinių galūnių judesiai
leidžia įvertinti apsaugines ar atsitraukimo reakcijas
į dirgiklį. Prisitaikymas prie ventiliacijos atspindi
paciento toleranciją dirbtinei plaučių ventiliacijai –
nuo gero prisitaikymo iki kovojimo su
ventiliatoriumi ar ventiliacijos netoleravimo [10].
Elgesio skausmo skalės privalumas yra paprastumas
ir galimybė greitai ją pritaikyti prie paciento lovos,
ji gali būti naudojama tiek gydytojų, tiek slaugytojų
[2]. Lenkiškos elgesio skausmo skalės versijos
validacijos tyrime buvo vertinami intubuoti
poširdinės chirurgijos pacientai, seduoti deksmede-
tomidinu ir morfinu. Skausmo požymiai buvo
Journal of Medical Sciences. 18 Jun, 2026 - Volume 14 | Issue 4. Electronic - ISSN: 2345-0592
156
stebimi ramybės būsenoje, skausmingos procedūros
metu ir po jos. Tyrimo rezultatai parodė, kad
lenkiška elgesio skausmo skalės versija yra
naudinga ir validuota priemonė suaugusių intubuotų
pacientų skausmui vertinti [10].
Vis dėlto elgesio skausmo skalė turi ribotumų. Ji
labiausiai pritaikyta intubuotiems ir mechaniškai
ventiliuojamiems pacientams, todėl neintubuotiems
ar spontaniškai kvėpuojantiems pacientams kai
kurios skalės dalys tampa mažiau aktualios [11]. Be
to, gili sedacija, neuromuskulinė blokada ar sunkus
neurologinis pažeidimas gali sumažinti elgesio
reakcijas ir lemti klaidingai mažą balą [3]. Todėl
elgesio skausmo skalės rezultatas visada turi būti
interpretuojamas klinikiniame kontekste [11].
3.5. Intensyviosios terapijos skausmo stebėjimo
skalė: struktūra ir pritaikymas
Intensyviosios terapijos skausmo stebėjimo skalė
yra plačiai naudojama ir daugelyje tyrimų vertinta
skausmo stebėjimo priemonė intensyvios terapijos
pacientams [6]. Ji vertina keturis komponentus:
veido išraišką, kūno judesius, raumenų įtampą ir
prisitaikymą prie dirbtinės plaučių ventiliacijos arba
vokalizaciją neintubuotiems pacientams. Kiekvie-
nas komponentas vertinamas nuo 0 iki 2 balų, todėl
bendras rezultatas svyruoja nuo 0 iki 8 balų, o
didesnis balas rodo didesnę skausmo tikimybę [12].
Šios skalės privalumas yra platesnis pritaikomumas,
nes ji gali būti naudojama tiek intubuotiems, tiek
neintubuotiems pacientams. Vietoje prisitaikymo
prie ventiliacijos neintubuotiems pacientams galima
vertinti vokalizaciją. Tai svarbu intensyvios
terapijos skyriuje, kur paciento būklė greitai kinta:
vieną dieną pacientas gali būti mechaniškai
ventiliuojamas, kitą – ekstubuotas, bet vis dar
silpnas, dezorientuotas ar sunkiai komunikuojantis.
Kiesewetter ir bendraautorių atlikta prospektyvi
vokiškos intensyviosios terapijos skausmo
stebėjimo skalės versijos validacijos studija parodė,
kad ši priemonė gali būti patikima skausmo
vertinimui kardiochirurginiams intensyvios
terapijos pacientams, negalintiems savarankiškai
įvertinti skausmo [12]. Aktaş ir Karabulut tyrimas
taip pat parodė priimtiną turkiškos intensyviosios
terapijos skausmo stebėjimo skalės versijos
patikimumą ir validumą kritinės būklės pacientams
[13]. Emsden ir bendraautorių tyrimas pabrėžė, kad
skausmo vertinimo priemonių validavimas
heterogeniškoje intensyvios terapijos pacientų
populiacijoje išlieka sudėtingas [14].
Raumenų įtampos vertinimas yra svarbi
intensyviosios terapijos skausmo stebėjimo skalės
dalis, nes jis gali atspindėti gynybinę reakciją į
skausmą. Kūno judesiai leidžia nustatyti, ar
pacientas ramus, ar juda neramiai, ar bando pasiekti
skausmo šaltinį. Vokalizacija neintubuotiems
pacientams gali būti skausmo išraiška tais atvejais,
kai pacientas negali aiškiai suformuluoti žodinio
atsakymo [12].
Kaip ir elgesio skausmo skalė, intensyviosios
terapijos skausmo stebėjimo skalė nėra universali.
Pacientams, kuriems taikoma gili sedacija, raumenų
relaksantai ar nustatyti sunkūs neurologiniai
sutrikimai, skalės patikimumas mažėja [11,16]. Dėl
to pastaraisiais metais tiriamos ir kitos elgesio
skausmo vertinimo priemonės, pavyzdžiui, tarptau-
tiniu validuota elgesio skausmo vertinimo priemonė
(ang. Behavior Pain Assessment Tool) [16].
3.6. Elgesio skausmo skalės ir intensyviosios
terapijos skausmo stebėjimo skalės palyginimas
Elgesio skausmo skalė ir intensyviosios terapijos
skausmo stebėjimo skalė yra dvi dažniausiai
minimos elgesio skausmo vertinimo priemonės
suaugusiųjų intensyvios terapijos pacientų skausmui
vertinti, kai savęs vertinimas neįmanomas [2]. Abi
skalės vertina neverbalinius skausmo požymius,
nereikalauja specialios įrangos ir gali būti
integruotos į kasdienę slaugos dokumentaciją [8].
Journal of Medical Sciences. 18 Jun, 2026 - Volume 14 | Issue 4. Electronic - ISSN: 2345-0592
157
Elgesio skausmo skalė yra paprastesnė ir ypač
tinkama mechaniškai ventiliuojamiems pacientams.
Jos struktūra aiški, o vertinimas užtrunka nedaug
laiko [10]. Tačiau jos taikymo galimybės yra labiau
ribotos neintubuotiems pacientams [11]. Intensy-
viosios terapijos skausmo stebėjimo skalė yra
lankstesnė, nes gali būti naudojama tiek ventiliuo-
jamiems, tiek neventiliuojamiems pacientams. Todėl
ji dažnai laikoma praktiškesne mišriose intensyvios
terapijos pacientų grupėse [12].
Rijkenberg ir bendraautorių tyrime buvo tiesiogiai
lyginamas elgesio skausmo skalės ir intensyviosios
terapijos skausmo stebėjimo skalės patikimumas,
vidinis nuoseklumas ir diskriminacinis validumas
mechaniškai ventiliuojamiems pacientams po
kardiochirurginės operacijos. Šis tyrimas parodė,
kad abi skalės gali būti naudojamos šioje pacientų
grupėje, tačiau jų rezultatai turi būti vertinami
atsižvelgiant į procedūros skausmingumą ir paciento
būklę [8].
Fröhlich ir bendraautorių prospektyvus stebimasis
tyrimas lygino Ciuricho stebėjimu pagrįsta skausmo
vertinimo skalę (angl. Zurich Observation Pain
Assessment) su elgesio skausmo skale ir
intensyviosios terapijos skausmo stebėjimo skale
nekomunikuojantiems intensyvios terapijos
pacientams. Šis tyrimas sustiprina nuostatą, kad
skirtingos stebėjimo skalės gali būti naudingos,
tačiau jų tarpusavio atitikimas ir klinikinis
pritaikomumas nėra absoliutūs [4].
Klein ir bendraautorių tyrime Brazilijos elgesio
skausmo skalės ir intensyviosios terapijos skausmo
stebėjimo skalės versijos buvo vertintos naudojant
standartizuotą nocicepcinę stimuliaciją kritinės
būklės suaugusiesiems, negalintiems savarankiškai
pranešti apie skausmą. Šis tyrimas parodė gerą šių
priemonių patikimumą ir validumą, tačiau kartu
pabrėžė, kad sąmonės lygis gali turėti įtakos
vertinimo rezultatams [15].
3.7. Kultūrinės adaptacijos ir tarptautinis skalių
validavimas
Skausmo vertinimo skalės negali būti mechaniškai
perkeliamos į kitą kalbą ar sveikatos priežiūros
sistemą, nes jų klinikinis pritaikymas priklauso nuo
kalbinės, kultūrinės ir organizacinės aplinkos. Dėl
šios priežasties tarptautinėse publikacijose daug
dėmesio skiriama elgesio skausmo skalės ir
intensyviosios terapijos skausmo stebėjimo skalės
vertimui, kultūrinei adaptacijai bei validacijai [2].
Lenkiškos elgesio skausmo skalės ir intensyviosios
terapijos skausmo stebėjimo skalės versijos buvo
aprašytos kaip priemonės, leidžiančios šias skales
taikyti suaugusių intensyvios terapijos pacientų
skausmui vertinti Lenkijos klinikinėje praktikoje
[2]. Gutysz-Wojnicka ir bendraautorių tyrimas
papildomai įvertino fiziologinius ir elgesio skausmo
indikatorius lenkiškose skausmo vertinimo skalėse.
Šie duomenys rodo, kad net validuotos tarptautinės
skalės turi būti tikrinamos konkrečioje kalbinėje ir
kultūrinėje aplinkoje [17].
Kinų kalba validuotos skausmo stebėjimo
priemonės taip pat parodė priimtiną taikymą
sąmoningiems ir nesąmoningiems kritinės būklės
pacientams [18]. Jia ir bendraautorių tyrimas apie
kinišką neverbalinio skausmo vertinimo priemonę
rodo, kad ir kitos stebėjimu pagrįstos priemonės gali
būti validuojamos specifinėms populiacijoms bei
sveikatos priežiūros sistemoms [19].
Suomių tyrime buvo vertintas trijų kalbiškai ir
kultūriškai adaptuotų skausmo vertinimo priemonių
patikimumas seduotiems intensyvios terapijos
pacientams. Šis tyrimas svarbus praktiniu požiūriu,
nes parodo, kad vertinimo priemonės patikimumas
priklauso ne tik nuo pačios skalės, bet ir nuo
vertintojų pasirengimo bei klinikinės aplinkos [20].
3.8. Neurologinių pacientų skausmo vertinimo
ypatumai
Neurologiniai pacientai sudaro atskirą grupę, nes
galvos smegenų trauma, insultas, sąmonės
Journal of Medical Sciences. 18 Jun, 2026 - Volume 14 | Issue 4. Electronic - ISSN: 2345-0592
158
sutrikimai ar įgytas galvos smegenų pažeidimas gali
pakeisti elgesio reakcijas į skausmą. Joffe ir
bendraautorių tyrimas buvo skirtas intensyviosios
terapijos skausmo stebėjimo skalės validumui ir
patikimumui smegenų pažeidimą turintiems kritinės
būklės suaugusiesiems įvertinti. Šis tyrimas parodė,
kad intensyviosios terapijos skausmo stebėjimo
skalė gali būti naudinga šioje grupėje, tačiau
neurologinė būklė turi būti laikoma svarbiu
interpretavimo veiksniu [3].
Gélinas ir bendraautorių tyrime vertinta
neurologiniams pacientams pritaikyta intensy-
viosios terapijos skausmo stebėjimo skalės versija.
Tyrimas parodė, kad pacientams, turintiems galvos
smegenų pažeidimą, gali būti reikalingos specifinės
skalių adaptacijos. Tai ypač svarbu tais atvejais, kai
standartinės elgesio skalės nepakankamai atspindi
neurologinių pacientų skausmo išraišką [21].
López-López ir bendraautorių tyrime buvo sukurta
ir psichometriškai validuota elgesio skausmo
rodiklių skalė pacientams, patyrusiems įgytą galvos
smegenų pažeidimą, negalintiems savarankiškai
pranešti apie skausmą ir turintiems endotrachėjinį
arba tracheostominį vamzdelį. Šis tyrimas
pagrindžia mintį, kad neurologiniams pacientams
gali reikėti specifinių arba adaptuotų elgesio
skausmo vertinimo priemonių [22].
3.9. Skausmo vertinimo algoritmas klinikinėje
praktikoje
Praktinis skausmo vertinimas intensyvios terapijos
skyriuje turėtų būti struktūruotas ir nuoseklus.
Pirmiausia reikia įvertinti, ar pacientas gali
bendrauti ir pats įvertinti skausmą [1]. Jei pacientas
sąmoningas ir supranta instrukcijas, pirmenybė
turėtų būti teikiama savęs vertinimo skalėms. Net ir
intubuotas pacientas kai kuriais atvejais gali
parodyti skausmo intensyvumą pirštais, rašyti arba
naudoti komunikacijos priemones [9].
Jei savęs vertinimas neįmanomas, rekomenduojama
naudoti validuotas elgesio skales [1]. Pasirinkta
skalė turėtų būti taikoma nuosekliai visame skyriuje,
kad rezultatai būtų palyginami tarp skirtingų
specialistų ir skirtingų paciento gydymo etapų [5].
Vertinimas turėtų būti atliekamas ramybės būsenoje,
prieš skausmingas procedūras, jų metu arba iškart po
jų, taip pat po analgezijos korekcijos [1].
Jei elgesio skausmo skalės arba intensyviosios
terapijos skausmo stebėjimo skalės rezultatas rodo
galimą skausmą, pirmiausia turėtų būti vertinama
analgezijos kokybė, o ne automatiškai didinama
sedacija. Tai svarbu pacientams, kurie atrodo
neramūs ar blogai toleruoja ventiliaciją [1].
Klinikinėje praktikoje diskomforto slopinimas
sedaciniais vaistais, neįvertinus skausmo, gali lemti
perteklinę sedaciją [5].
Praktinis algoritmas galėtų būti toks: pirmiausia
nustatoma, ar pacientas gali pats įvertinti skausmą;
jei gali – naudojama savęs vertinimo skalė; jei negali
– naudojama elgesio skausmo skalė arba
intensyviosios terapijos skausmo stebėjimo skalė;
gautas rezultatas vertinamas kartu su klinikiniu
kontekstu; koreguojama analgezija; po intervencijos
skausmas vertinamas pakartotinai; rezultatas ir
gydymo atsakas dokumentuojami [1].
3.10. Klinikinės klaidos ir praktinės diegimo
problemos
Viena dažniausių problemų intensyvios terapijos
skyriuje yra nereguliarus arba nepakankamai
standartizuotas skausmo vertinimas. Nyderlandų
intensyvios terapijos skyrių apklausa parodė, kad
pacientams, galintiems patiems pranešti apie
skausmą, standartizuoti skausmo įvertinimai
naudojami dažnai, tačiau negalintiems komunikuoti
pacientams validuotos elgesio priemonės
naudojamos nepakankamai [23].
Kita problema yra subjektyvus personalo
pasikliovimas savo klinikiniu įspūdžiu. Van der
Journal of Medical Sciences. 18 Jun, 2026 - Volume 14 | Issue 4. Electronic - ISSN: 2345-0592
159
Woude ir bendraautorių apklausoje beveik visos
slaugytojos nurodė manančios, kad jų pačių
vertinimas pacientams, negalintiems pranešti apie
skausmą, yra tikslesnis nei elgesio skausmo
vertinimo priemonės. Šis rezultatas rodo, kad skalių
diegimui būtinas ne tik formalus protokolas, bet ir
personalo mokymas [23].
Trečia problema – nepakankamas rezultatų
panaudojimas klinikiniams sprendimams. Walsh ir
bendraautorių darbas parodė, kad skausmo,
agitacijos ir sedacijos kokybės stebėsenai gali būti
taikomi procesų kontrolės metodai. Tokie kokybės
rodikliai gali padėti vertinti, ar skausmo ir sedacijos
valdymas ligoninės skyriuje iš tiesų vykdomas
nuosekliai [5].
Ketvirta problema – skirtingų skalių naudojimas
tame pačiame ligoninės skyriuje be aiškaus
algoritmo. Tai mažina rezultatų palyginamumą ir
apsunkina personalo darbą [5]. Efektyviau pasirinkti
vieną pagrindinę priemonę, ją nuosekliai taikyti
daugumai pacientų ir numatyti išimtis specifinėms
grupėms, pavyzdžiui, neurologiniams pacien-
tams [21].
Skausmo vertinimo kokybę gali pagerinti ir artimųjų
įtraukimas, tačiau jų stebėjimai negali pakeisti
validuotų klinikinių priemonių. Mohand-Saïd ir
bendraautorių tyrimas parodė, kad šeimos nariai gali
suprasti ir stebėti skausmo elgesio požymius
naudodami intensyviosios terapijos skausmo
stebėjimo skalę, tačiau ši praktika turi būti vertinama
kaip pagalbinė [24].
3.11. Alternatyvios ir papildomos skausmo
vertinimo kryptys
Nors elgesio skausmo skalė ir intensyviosios
terapijos skausmo stebėjimo skalė yra pagrindinės
elgesio skausmo vertinimo priemonės, jos nėra
vienintelės galimos skalės. Gélinas ir bendraautorių
tarptautiniame tyrime buvo validuota elgesio
skausmo vertinimo priemonė (angl. Behavior Pain
Assessment Tool), skirta kritinės būklės
suaugusiesiems. Šis tyrimas parodo, kad tarptautiniu
mastu toliau ieškoma universalesnių elgesio
skausmo vertinimo priemonių [16].
Kitos neverbalinio skausmo vertinimo priemonės
taip pat gali būti naudingos specifinėse klinikinėse
situacijose. Jia ir bendraautorių tyrimas apie kinišką
neverbalinio skausmo vertinimo priemonę parodė,
kad tokios priemonės gali būti patikimos ir validžios
intensyvios terapijos pacientams, tačiau jų taikymas
priklauso nuo konkrečios sveikatos priežiūros
sistemos ir populiacijos [19].
Objektyvesni nocicepcijos vertinimo metodai taip
pat sulaukia didėjančio dėmesio. Zuazua-Rico ir
bendraautorių tyrime buvo lyginamas nocicepcijos
lygio monitorius (angl. Nociception Level monitor)
ir elgesio skalė seduotiems intensyvios terapijos
pacientams. Šis tyrimas rodo, kad ateityje elgesio
skalės gali būti papildomos objektyvesniais
monitoravimo metodais, tačiau tokios priemonės dar
neturėtų pakeisti klinikinio vertinimo [25].
4. Išvados
Skausmas seduotiems intensyvios terapijos
pacientams yra dažna, tačiau ne visada pakankamai
atpažįstama problema. Kadangi šie pacientai dažnai
negali patys patikimai įvertinti skausmo, klinikinėje
praktikoje būtina naudoti struktūruotas ir validuotas
stebėjimo priemones. Elgesio skausmo skalė ir
intensyviosios terapijos skausmo stebėjimo skalė
yra vienos geriausiai ištirtų elgesio skausmo
vertinimo skalių suaugusiems intensyvios terapijos
pacientams. Fiziologiniai rodikliai gali papildyti
skausmo vertinimą, tačiau neturėtų būti naudojami
kaip vienintelis skausmo indikatorius. Elgesio
skausmo skalės ir intensyviosios terapijos skausmo
stebėjimo skalės diagnostinis tikslumas priklauso
nuo paciento sąmonės būklės, sedacijos gylio,
neurologinės būklės, procedūros pobūdžio ir
vertintojo pasirengimo. Neurologiniams pacientams
Journal of Medical Sciences. 18 Jun, 2026 - Volume 14 | Issue 4. Electronic - ISSN: 2345-0592
160
gali būti reikalingos specifinės arba adaptuotos
elgesio skausmo vertinimo priemonės. Reguliarus
skausmo vertinimas, personalo mokymas, vieningas
skalių naudojimas ir aiškūs analgezijos koregavimo
algoritmai gali pagerinti skausmo kontrolės kokybę
intensyvios terapijos skyriuje.
Literatūros šaltiniai
[1] Devlin JW, Skrobik Y, Gélinas C, Needham DM,
Slooter AJC, Pandharipande PP, et al. Clinical
practice guidelines for the prevention and
management of pain, agitation/sedation, delirium,
immobility, and sleep disruption in adult patients in
the intensive care unit. Crit Care Med.
2018;46(9):e825–e873.
doi:10.1097/CCM.0000000000003299.
[2] Kotfis K, Zegan-Barańska M, Szydłowski Ł,
Żukowski M, Ely EW. Methods of pain assessment
in adult intensive care unit patients - Polish version
of the CPOT (Critical Care Pain Observation Tool)
and BPS (Behavioral Pain Scale). Anaesthesiol
Intensive Ther. 2017;49(1):66–72.
doi:10.5603/AIT.2017.0010.
[3] Joffe AM, McNulty B, Boitor M, Marsh R,
Gélinas C. Validation of the Critical-Care Pain
Observation Tool in brain-injured critically ill
adults. J Crit Care. 2016;36:76–80.
doi:10.1016/j.jcrc.2016.05.011.
[4] Fröhlich MR, Meyer G, Spirig R, Bachmann
LM. Comparison of the Zurich Observation Pain
Assessment with the Behavioural Pain Scale and the
Critical Care Pain Observation Tool in nonverbal
patients in the intensive care unit: A prospective
observational study. Intensive Crit Care Nurs.
2020;60:102874. doi:10.1016/j.iccn.2020.102874.
[5] Walsh TS, Kydonaki K, Lee RJ, Everingham K,
Antonelli J, Harkness RT, et al.; Development and
Evaluation of Strategies to Improve Sedation
practice in inTensive care Study Investigators.
Development of Process Control Methodology for
Tracking the Quality and Safety of Pain, Agitation,
and Sedation Management in Critical Care Units.
Crit Care Med. 2016;44(3):564–574.
doi:10.1097/CCM.0000000000001463.
[6] Gélinas C. Pain assessment in the critically ill
adult: Recent evidence and new trends. Intensive
Crit Care Nurs. 2016;34:1–11.
doi:10.1016/j.iccn.2016.03.001.
[7] Boitor M, Fiola JL, Gélinas C. Validation of the
Critical-Care Pain Observation Tool and Vital Signs
in Relation to the Sensory and Affective
Components of Pain During Mediastinal Tube
Removal in Postoperative Cardiac Surgery Intensive
Care Unit Adults. J Cardiovasc Nurs.
2016;31(5):425–432.
doi:10.1097/JCN.0000000000000250.
[8] Rijkenberg S, Stilma W, Bosman RJ, van der
Meer NJ, van der Voort PHJ. Pain Measurement in
Mechanically Ventilated Patients After Cardiac
Surgery: Comparison of the Behavioral Pain Scale
(BPS) and the Critical-Care Pain Observation Tool
(CPOT). J Cardiothorac Vasc Anesth.
2017;31(4):1227–1234.
doi:10.1053/j.jvca.2017.03.013.
[9] Bouajram RH, Sebat CM, Love D, Louie EL,
Wilson MD, Duby JJ. Comparison of Self-Reported
and Behavioral Pain Assessment Tools in Critically
Ill Patients. J Intensive Care Med. 2020;35(5):453–
460. doi:10.1177/0885066618757450.
[10] Kotfis K, Strzelbicka M, Zegan-Barańska M,
Safranow K, Brykczyński M, Żukowski M, et al.;
POL-BPS Study Group. Validation of the behavioral
pain scale to assess pain intensity in adult, intubated
postcardiac surgery patients: A cohort observational
study - POL-BPS. Medicine (Baltimore).
2018;97(38):e12443.
doi:10.1097/MD.0000000000012443.
[11] Al Darwish ZQ, Hamdi R, Fallatah S.
Evaluation of Pain Assessment Tools in Patients
Receiving Mechanical Ventilation. AACN Adv Crit
Journal of Medical Sciences. 18 Jun, 2026 - Volume 14 | Issue 4. Electronic - ISSN: 2345-0592
161
Care. 2016;27(2):162–172.
doi:10.4037/aacnacc2016287.
[12] Kiesewetter I, Bartels U, Bauer A, Schneider G,
Pilge S. The German version of the Critical-Care
Pain Observation Tool for critically ill adults: A
prospective validation study. Anaesthesist.
2019;68(12):836–842. doi:10.1007/s00101-019-
00694-5.
[13] Aktaş YY, Karabulut N. A Turkish Version of
the Critical-Care Pain Observation Tool: Reliability
and Validity Assessment. J Perianesth Nurs.
2017;32(4):341–351.
doi:10.1016/j.jopan.2015.12.015.
[14] Emsden C, Schäfer UB, Denhaerynck K,
Grossmann F, Frei IA, Kirsch M. Validating a pain
assessment tool in heterogeneous ICU patients: Is it
possible? Nurs Crit Care. 2020;25(1):8–15.
doi:10.1111/nicc.12469.
[15] Klein C, Caumo W, Gélinas C, Patines V, Pilger
T, Lopes A, Backes FN, Villas-Boas DF, Vieira SRR.
Validation of Two Pain Assessment Tools Using a
Standardized Nociceptive Stimulation in Critically
Ill Adults. J Pain Symptom Manage.
2018;56(4):594–601.
doi:10.1016/j.jpainsymman.2018.06.014.
[16] Gélinas C, Puntillo KA, Levin P, Azoulay E.
The Behavior Pain Assessment Tool for critically ill
adults: a validation study in 28 countries. Pain.
2017;158(5):811–821.
doi:10.1097/j.pain.0000000000000834.
[17] Gutysz-Wojnicka A, Ozga D, Mayzner-
Zawadzka E, Dyk D, Majewski M, Doboszyńska A.
Psychometric Assessment of Physiologic and
Behavioral Pain Indicators in Polish Versions of the
Pain Assessment Scales. Pain Manag Nurs.
2019;20(3):292–301.
doi:10.1016/j.pmn.2018.07.006.
[18] Cheng LH, Tsai YF, Wang CH, Tsay PK.
Validation of two Chinese-version pain observation
tools in conscious and unconscious critically ill
patients. Intensive Crit Care Nurs. 2018;44:115–
122. doi:10.1016/j.iccn.2017.08.004.
[19] Jia D, Wang S, Wang Q, Wang H, Xie H, Jiang
Y, Zhang Z, Lyu X. Chinese Version of the
Nonverbal Pain Assessment Tool: Critical Patient
Reliability and Validity. J Clin Nurs.
2025;34(7):2908–2917. doi:10.1111/jocn.17497.
[20] Pudas-Tähkä SM, Salanterä S. Reliability of
three linguistically and culturally validated pain
assessment tools for sedated ICU patients by ICU
nurses in Finland. Scand J Pain. 2018;18(2):165–
173. doi:10.1515/sjpain-2017-0139.
[21] Gélinas C, Bérubé M, Puntillo KA, Boitor M,
Richard-Lalonde M, Bernard F, et al. Validation of
the Critical-Care Pain Observation Tool-Neuro in
brain-injured adults in the intensive care unit: a
prospective cohort study. Crit Care. 2021;25(1):142.
doi:10.1186/s13054-021-03561-1.
[22] López-López C, Robleda-Font G, Arranz-
Esteban A, Pérez-Pérez T, Solís-Muñoz M, Sarabia-
Cobo MC, et al.; Grupo ESCID-DC. Development
and psychometric validation of the Behavioral
Indicators of Pain Scale-Brain Injury (ESCID-DC)
for pain assessment in critically ill patients with
acquired brain injury, unable to self-report and with
artificial airway. Enferm Intensiva (Engl Ed).
2025;36(2):500523.
doi:10.1016/j.enfie.2025.500523.
[23] van der Woude MC, Bormans L, Hofhuis JG,
Spronk PE. Current Use of Pain Scores in Dutch
Intensive Care Units: A Postal Survey in the
Netherlands. Anesth Analg. 2016;122(2):456–461.
doi:10.1213/ANE.0000000000000972.
[24] Mohand-Saïd S, Lalonde MR, Boitor M,
Gélinas C. Family Members’ Experiences with
Observing Pain Behaviors Using the Critical-Care
Pain Observation Tool. Pain Manag Nurs.
2019;20(5):455–461.
doi:10.1016/j.pmn.2018.11.001.
Journal of Medical Sciences. 18 Jun, 2026 - Volume 14 | Issue 4. Electronic - ISSN: 2345-0592
162
[25] Zuazua-Rico D, Maestro-González A,
Mosteiro-Diaz MP. Comparison of Nociception
Monitoring in Sedated ICU Patients: Behavioral
Scale vs. Nociception Level (NOL) Monitor. Pain
Manag Nurs. 2025;26(5):e471–e475.
doi:10.1016/j.pmn.2025.03.002.
Journal of Medical Sciences. 18 Jun, 2026 - Volume 14 | Issue 4. Electronic - ISSN: 2345-0592
163