https://doi.org/10.53453/ms.2026.6.12
Radiological brain changes in schizophrenia: a literature review
Akvilė Gudelevičiūtė
1
, Paulius Peškys
1
, Paulius Ješkevičius
2
1
Lithuanian University of Health Sciences, Medical Academy, Faculty of Medicine, Kaunas, Lithuania
2
Lithuanian University of Health Sciences, Department of Psychiatry, Kaunas, Lithuania
Abstract
Introduction. Schizophrenia is a chronic psychiatric disorder affecting approximately 1% of the general population
worldwide. Radiological examinations play a particularly important role in the diagnosis of schizophrenia, allowing
it to be distinguished from other organic pathologies. In addition, radiological imaging enables the visualization of
functional and structural brain changes caused by schizophrenia and their association with the manifestation of clinical
symptoms.
Objective: to analyze and review the scientific literature describing radiological methods that can be used to
differentiate schizophrenia from other diseases and to investigate the brain changes caused by this disorder.
Materials and Methods. A literature review was conducted by searching for scientific publications in the PubMed
database in English, using the following keywords: „brain changes in schizophrenia“, „schizophrenia radiology“,
„MRI schizophrenia“ and „PET schizophrenia“.
Results. Although for a long time the predominant pathogenetic hypothesis was related to the dopaminergic system,
recent studies have also highlighted the importance of the glutamatergic system. MRI studies demonstrate structural
brain changes such as reduced hippocampal, amygdalar and cortical volumes . fMRI reveals pronounced alterations
in the default mode network (DMN) and anticorrelation with the executive network. PET studies have identified
metabolic brain changes characteristic of schizophrenia, as well as a possible neuroinflammatory component in its
pathogenesis.
Conclusions. Radiological examinations are important not only in the differential diagnosis of schizophrenia to
distinguish it from certain organic brain pathologies, but also in expanding the understanding of its origin. Radiological
methods help identify associations between the characteristic symptoms of schizophrenia and frequently observed
functional and structural brain changes.
Keywords: brain changes in schizophrenia, schizophrenia radiology, schizophrenia MRI, schizophrenia PET
Journal of Medical Sciences. 18 Jun, 2026 - Volume 14 | Issue 4. Electronic - ISSN: 2345-0592
Medical Sciences 2026 Vol. 14 (4), p. 124-132, https://doi.org/10.53453/ms.2026.6.12
124
Radiologiniai galvos smegenų pokyčiai sergant šizofrenija:
literatūros apžvalga
Akvilė Gudelevičiūtė
1
, Paulius Peškys
1
, Paulius Ješkevičius
2
1
Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Medicinos fakultetas, Kaunas, Lietuva
2
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos, Psichiatrijos klinika, Kaunas, Lietuva
Santrauka
Įvadas. Šizofrenija yra lėtinis psichikos sutrikimas, kuriuo serga apytiksliai 1 procentas bendrosios populiacijos
visame pasaulyje. Radiologiniai tyrimai atlieka itin svarbų vaidmenį šizofrenijos diagnostikoje, leidžiantys atskirti ją
nuo kitų organinių patologijų. Taip pat atliekant radiologinius tyrimus galima matyti šizofrenijos sukeliamus smegenų
funkcinius, struktūrinius pokyčius ir tai sieti su ligos simptomų pasireiškimu.
Tikslas. Išanalizuoti ir apžvelgti mokslinę literatūrą, aprašančią radiologinius metodus, kurie gali būti pasitelkti
siekiant diferencijuoti šizofreniją nuo kitų ligų ir ištirti, kokius pokyčius ši liga sukelia galvos smegenyse.
Medžiaga ir metodai. Literatūros apžvalga buvo atlikta vykdant mokslinių publikacijų paiešką PubMed duomenų
bazėje anglų kalba, pasitelkiant raktinius žodžius „ šizofrenijos smegenų pokyčiai“, „šizofrenijos radiologija“,
„šizofrenijos MRT“ ir „šizofrenijos PET“.
Rezultatai. Nors ilgą laiką dominuojanti patogenezės hipotezė buvo susijusi su dopaminergine sistema, naujausi
tyrimai atskleidžia ir glutamaterginės sistemos svarbą. MRT tyrimuose vizualizuojami galvos smegenų struktūriniai
pokyčiai kaip sumažėjęs hipokampo, migdolinio kūno ir žievės tūris. fMRT atskleidžia išreikštus DMN tinklo
pokyčius ir vykdomojo tinklo antikoreliaciją. PET tyrimuose pastebėti šizofrenija sergantiems būdingi galvos
smegenų metaboliniai pokyčiai bei galimas neurouždegiminis komponetas šizofrenijos patogenezėje.
Išvados. Radiologiniai tyrimai svarbūs ne tik šizofrenijos diferencinėje diagnostikoje norint ją atskirti nuo tam tikrų
organinių galvos smegenų pokyčių, bet ir plėsti supratimą apie šizofrenijos kilmę. Radiologiniai metodai padeda
atrasti ryšius tarp šizofrenijoje būdingų simptomų ir dažnai aptinkamų, šizofrenijai būdingų, galvos smegenų
funkcinių ir struktūrinių pokyčių.
Raktažodžiai: šizofrenijos smegenų pokyčiai, šizofrenijos radiologija, šizofrenijos MRT, šizofrenijos PET.
Journal of Medical Sciences. 18 Jun, 2026 - Volume 14 | Issue 4. Electronic - ISSN: 2345-0592
125
1. Įvadas
1946 metais Pasaulio sveikatos organizacija į
sveikatos apibrėžimą įtraukė tris svarbius
komponentus kaip fizinė, psichinė ir socialinė
žmogaus gerovė. Šie komponentai vienas su kitu
glaudžiai susiję. Taigi, žmogui susirgus šizofrenija,
nukenčia ne tik jo psichosocialinė gerovė, tačiau
stebimi pokyčiai ir fizinėje sveikatoje. Psichikos
sutrikimai reikšmingai koreliuoja su priešlaikine
mirtimi visame pasaulyje [1]. To priežastys yra
įvairios, tačiau pastebėta, kad dažniausiai priešlaikinio
mirtingumo priežastis yra širdies ir kraujagyslių ligos,
kurios dažnai kyla sergant metaboliniu sindromu [2,3].
Taip pat, sergant psichikos sutrikimais, įskaitant ir
šizofreniją, stebimi lėtiniai struktūriniai bei funkciniai
galvos smegenų pokyčiai. Sergantys šizofrenija
asmenys susiduria su diskriminacija, kuri savo ruožtu
gali apriboti prieigą prie sveikatos priežiūros - ligos
diagnostikos ir gydymo. Radiologiniai diagnostiniai
tyrimai padeda ne tik atmesti organines galvos
smegenų patologijas, kurios pasireiškia panašiais į
šizofreniją simptomais, bet ir prisideda prie geresnio
šizofrenijos patofiziologijos supratimo ir naujų
intervencijų kūrimo. [4]
2. Metodika
Atlikta sisteminė literatūros apžvalga. Paieškos
metodai – sisteminė literatūros apžvalga buvo atlikta
naudojantis „PubMed” paieškos sistema elektroninėje
„Medline“ duomenų bazėje, atrenkant straipsnius,
parašytus anglų kalba, publikuotus 2015–2025 metais,
kuriuose buvo pateikiama naujausia informacija apie
struktūrinius ir funkcinius pokyčius, kurie randami
šizofrenija sergančio žmogaus galvos smegenyse.
Paieškos metu buvo pasirinkti raktiniai žodžiai ir jų
deriniai: šizofrenijos smegenų pokyčiai, šizofrenijos
radiologija, šizofrenijos MRT, šizofrenijos PET.
3. Rezultatai ir jų aptarimas:
3.1 Šizofrenijos patogenezė
Šizofrenija yra lėtinis psichikos sutrikimas,
pasireiškiantis teigiamais simptomais (kliedesiais,
haliucinacijomis, neorganizuota kalba ir elgesiu),
neigiamais simptomais ir kognityviniais sutrikimais.
Šizofrenijos neigiami simptomai apima valios
(motyvacijos) sutrikimus, pasireiškiančius kaip
avolicija, anhedonija, socialinis atsiribojimas ir
emocijų išraiškos sumažėjimas [5, 6]. Kalbant apie
šizofrenijos patogenezę, pirmiausia reikia išskirti, jog
jos simptomų pasireiškimui įtakos turi ir genetiniai
veiksniai, ir aplinkos, neurobiologiniai veiksniai.
Ligai būdinga mediatorių sekrecijos sutrikimai, tokių
kaip dopamino, serotonino, glutamato ir gama-
aminosviesto rūgšties (GABA) disbalansas [7].
Aiškinant šizofrenijos simptomų gydymą, ilgą laiką
buvo laikomasi dopamino hipotezės, jog sergant šiuo
sutrikimu padidėja dopamino išsiskyrimas
mezolimbinėje srityje. Dopamino hipersekrecija yra
siejama su šizofrenijos simptomų, tokių kaip
haliucinacijų ir kliedesių raiška, todėl pirmiausia buvo
išrasti ir skiriami tipiniai antipsichotikai. Siekiant
sukurti vaistus, kurie padėtų koreguoti šizofrenijos
neigiamus simptomus, buvo sukurti atipiniai
antipsichotikai. Atipiniai antipsichotikai veikia ne tik
dopamino, bet ir serotonino sistemas: blokuoja
dopamino D2 receptorius ir serotonino 5-HT2A
receptorius. Konkretaus šizofrenijos gydymo
pasirinkimas priklauso nuo daugelių veiksnių: ligos
sunkumo, ankstesnio paciento atsako į gydymą, žalos
ir naudos santykio [8]. Ištyrus genus, kuriuos turi
šizofrenija sergantys žmonės, buvo nustatyta jog genų
defektai gali sukelti glutamato signalizacijos
sutrikimus, taip pat sinapsių disfunkciją, normalios
DNR transkripcijos ir chromatino pertvarkymo
Journal of Medical Sciences. 18 Jun, 2026 - Volume 14 | Issue 4. Electronic - ISSN: 2345-0592
126
reguliacijos pažeidimus. Taip pat atlikti plataus masto
genomo asociaciniai tyrimai atskleidė, kad maždaug
30 % jų kodavo baltymus, susijusius su glutamatergine
transmisija [9]. Įprastai NMDA receptoriai yra
atsakingi už normalias kognityvines funkcijas ir
motyvaciją, ir vėlesnio dopamino išsiskyrimo sąveiką.
Sergant šizofrenija, sutrinka N-metil-D-aspartato
(NMDA) glutamato receptorių funkcija, tai lemia
glutamato hipersekreciją. Galiausiai, išsiskiria per
didelis dopamino kiekis, kadangi dopamino neuronai
yra veikiami glutamaterginių projekcijų, kurios
nusitiesia į dopamino branduolius, esančius vidurinėse
smegenyse. Taigi, siūloma praplėsti šios ligos
patofiziologinio mechanizmo sampratą įtraukiant
glutamatą ir jo NMDA receptorius. Tai galėtų prisidėti
prie naujų vaistų kūrimo gydant šizofreniją [10, 11].
Šizofrenija sukelia ne vienas, o daug veiksnių, tarp jų
mediatorių sekrecijos sutrikimai, neurouždegimas ir
glijos struktūros disfunkcijos.
3.2 Organiniai smegenų pakitimai, sukeliantys
psichozę
Svarbu šizofreniją diferencijuoti nuo organinių
smegenų pakitimų. Kadangi jie gali sukelti
simptomus, primenančius šizofreniją. Organinė
psichozė gali pasireikšti esant įvairioms būklėms,
tokioms kaip toksiniai, metaboliniai sutrikimai,
neurodegeneracinės ligos ir insultas [12, 13].
Organinių sutrikimų atveju smegenų pokyčiai dažnai
priklauso nuo priežasties. Pavyzdžiui, kai kurie
smegenų augliai dėl savo vietos ir spaudimo, daromo
tam tikroms smegenų sritims, gali imituoti arba sukelti
šizofrenijos simptomatiką. Naujai prasidėjus
psichozei, atsiradus atminties sutrikimams, asmenybės
pokyčiams ar ištikus anoreksijai be kūno dismorfinių
simptomų būtina atlikti neuroradiologinius tyrimus
siekiant diferencijuoti organinius sutrikimus nuo
psichikos ligų [14]. Meningioma yra labiausiai
paplitęs pirminis centrinės nervų sistemos navikas
[15]. Priekinio kaukolės pamato meningiomos dažnai
siejamos su asmenybės ir elgesio pokyčiais. Pastebėta,
kad meningiomos, kurios dažnai pažeidžia
ventromedialinę prefrontalinę žievę, sukelia
adaptacinių funkcijų susilpnėjimą. Taip pat nuo
meningiomų vystymosi greičio priklauso kognityvinių
sutrikimų raiška. Kuo meningioma vystosi greičiau,
tuo labiau išreikšti kognityviniai sutrikimai [16, 17].
Kitas smegenų navikas, kuris gali sukelti psichikos
sutrikimus, yra hipofizės adenoma. Ji stimuliuoja
kortizolio perteklinę sekreciją, todėl dažnai sukelia
Kušingo sindromą ir augdama, spausdama aplinkines
smegenų dalis, pažeidžia kognityvines funkcijas [18].
Psichozė yra pagrindinis streso, nerimo ir depresijos
šaltinis, sukeliantis didelę naštą tiek sutrikimu
sergantiems žmonėms, tiek jų globėjams. Pacientai,
kurie serga neurodegeneracinėmis ligomis, dažnai yra
kamuojami neuropsichiatrinių simptomų, įskaitant
psichozę. Haliucinacijos yra vienas iš pagrindinių
klinikinių Lewy kūnelių demencijos diagnostinių
kriterijų [19, 20]. Remiantis sistemine metaanalize,
haliucinacijos pasireiškia 13–16% pacientų, sergančių
Alzheimerio liga, kuri yra dažniausia demencijos
forma. Tai atsitinka, nes yra pažeidžiamos pakaušinė
ir smilkininė žievės, kurios atsakingos už regėjimą ir
garsų atpažinimą, todėl ligai progresuojant, gali
atsirasti regos ar klausos haliucinacijos [21]. Žmonės,
turintys kliedesių, gali elgtis vadovaudamiesi savo
klaidingu realybės vertinimu taip, kad tai gali pakenkti
jiems patiems ir jų aplinkai.
3.3 Magnetinio rezonanso tomografija
Magnetinio rezonanso tomografijos (MRT) tyrimai
gali būti pasitelkti siekiant pamatyti galvos smegenų
struktūrinius pokyčius. Palyginti su sveikais
Journal of Medical Sciences. 18 Jun, 2026 - Volume 14 | Issue 4. Electronic - ISSN: 2345-0592
127
asmenimis, pacientai, sergantys šizofrenija, turi
sumažėjusį hipokampo, migdolinio kūno, gumburų
tūrį. Taip pat randama sumažėjęs prigludęs branduolys
(nucleus accumbens), kuris yra atlygio neuronų
grandinės dalis ir atlieka esminį vaidmenį keliose
funkcijose, tokiose kaip motyvacija, malonumas,
atlygis ir priklausomybė. Tuo tarpu randamas
padidėjęs blyškusis kamuolys, vienas iš pamato
branduolių centrinėje nervų sistemoje, ir šoninių
skilvelių tūris [22]. Atlikus MRT tyrimus nustatyta
reikšmingai mažesnis žievės storis: sumažėja
frontalinės žievės pilkosios medžiagos tūris. Ši vieta
siejama su kognityviais sutrikimais. MRT matomi
struktūriniai kairiojo viršutinio smilkininio vingio ir
Heschlio srities pakitimai yra siejami su klausos
haliucinacijų raiška. Vėlesnėse stadijose pokyčiai
išplinta į dar daugiau smegenų regionų. Pastebėta
neigiama koreliacija tarp šių sričių žievės sluoksnio
tūrio ir simptomų sunkumo, ligos trukmės [23].
Funkcinis MRT tyrimas registruoja BOLD signalą,
kuris rodo kraujo prisotinimo deguonimi ir
kraujotakos greičio pokyčius dėl nervinio aktyvumo.
Atliekant funkcinį MRT buvo pastebėti pakitę
funkciniai ryšiai tarp smegenų sričių, priklausančių
tokiems tinklams kaip numatytojo rėžimo tinklas
(DMN), vykdomosios kontrolės tinklas (CEN) ir
reikšmingumo (salience) tinklas. Sutrikę anksčiau
minėtų tinklų ryšiai daro įtaką šizofrenijos teigiamų ir
neigiamų simptomų atsiradimui. Esant šizofrenijai,
susilpnėja DMN ir CEN antikoreliacija, todėl šie
pacientai gali interpretuoti vidinį balsą kaip išorinį,
prisideda prie klausos haliucinacijų formavimosi,
kurios vėliau integruojasi į kliedesinį mąstymo turinį
[24-26]. Lyginant šizofrenija sergančio žmogaus
smegenis su sveikais to paties amžiaus žmonėmis,
galima matyti padidėjusį numatytojo rėžimo
tinkloaktyvumą [27]. Šis tinklas apima tam tikras
smegenų sritis – kairįjį ir dešinįjį kampinį vingį (left
and right angular gyrus), užpakalinę juostinę žievę
(posterior cingulate cortex) ir medialinę prefrontalinę
žievę (medial prefrontal cortex). Žmonėms, sergan-
tiems šizofrenija, atliekant kasdienes užduotis, nuro-
dymus vyksta nepakankamas DMN funkcinio aktyvu-
mo slopinimas medialinėje prefrontalinėje žievėje ir
užpakalinėje juostinėje žievėje. Dėl šios priežasties
pacientams gali būti sunku atlikti užduotis, kurios
reikalauja sutelkti dėmesį, jie yra impulsyvesni. Šiems
pacientams tampa sunku planuoti laiką [28-30].
3.4 Pozitronų emisijos tomografija
PET Pozitronų emisijos tomografija – tyrimas
gebantis parodyti audinių regioninius metabolizmo
skirtumus, naudojant tam tikrus radiofarmacinius
preparatus. Naudojant 18-FDG, keliuose tyrimuose
nustatyta, kad pacientai sergantys šizofrenija, turi
mažesnį gliukozės utilizavimą kaktinėje smegenų
skiltyje [31], kas rodo sumažėjusį metabolinį
aktyvumą. Šis hipofrontalizmas, manoma, yra susijęs
su šizofrenijos pacientuose stebima neigiama
simptomatika. [32]
Sumažėjęs gliukozės metabolizmas priekinėje
smegenų skiltyje glaudžiai siejasi su kituose tyrimuose
pastebėtu sumažėjusiu N- acetilaspertato (NAA)
kiekiu tose pačiose vietose naudojant MR spektro-
skopiją. Tai rodytų, kad hipofrontalizmas yra
mitochondrijų disfunkcijos pasekmė [33].
Kita populiarėjanti teorija paaiškinti hipofrontalizmą
šizofrenijoje yra susijusi su sinapsių disfunkciją ir
mažesniu jų kiekiu. 2020 metų tyrime naudojant
pozitronų emisijos tomografiją ir [
11
C]UCB-J -
radioligandą skirtą sinapsinių puslelių baltymo
2A (SV2A) pavaizdavimui buvo ištirti 36 pacientai
(18 sergančių šizofrenija ir 18 nesergančių, skirtų
kontrolei). Šiame tyrime buvo rastas reikšmingai
Journal of Medical Sciences. 18 Jun, 2026 - Volume 14 | Issue 4. Electronic - ISSN: 2345-0592
128
mažesnis radioligando pasiskirstymas, rodantis
mažesnį sinapsių kiekį, priekinėje ir juostinėje
šizofrenija sergančių pacientų žievėje lyganant su
kontroline grupe [34].
Pozitronų emisijos tomografijoje taip pat gali būti
naudojami ir radiofarmaciniai preparatai, specifiški
neuromediatorių receptoriams. FDOPA radioligandas,
specifiškas dopamino receptoriams, parodo
padidėjusią dopamino gamybą ir sunaudojimą pamato
branduolių srityje, daugiausia dryžuotame kūne bei
limbinėje sistemoje [35]. Nors šis dopamino
hipermetabolizmo požymis nėra patognominis
šizofrenijai, manoma, jog prisideda prie kliniškai
stebimų teigiamų šizofrenijos simptomų [36].
Manoma, jog šį dopamino sistemos pokytį ir FDOPA
PET būtų galima naudoti kaip naudingą diagnostinį
įrankį, norint išsiaiškinti ar šizofrenija sergantys
pacientai atsako į jiems skirtą gydymą
antipsichotiniais vaistais, kurie blokuoja D2 dopamino
receptorius [37].
Manoma, jog ir imuninė sistema, sukelianti
neurouždegiminius pokyčius galvos smegenyse, turi
neatsiejamos įtakos šizofrenijos patofiziologijoje.
Naudojantis PET radioligandais, kaip [
11
C]PBR28,
specifiškais 18kD translokavimo-baltymui (TSPO),
normaliai randamame mikroglijos ląstelėse, rasta
reikšminga koreliacija tarp šizofrenijos simptomų
sunkumo ir padidėjusio mikroglijų aktyvumo
priekinėje ir smilkinėje pilkojoje medžiagoje [38]
4. Išvados
Šizofrenija yra lėtinis, daugialypis sutrikimas
apimantis tiek psichosocialinę tiek fizinę paciento
sveikatą. Radiologiniai metodai ypatingai svarbūs tiek
šizofrenijos diferencinėje diagnostikoje, norint ją
atskirti nuo organinių psichikos sutrikimo priežasčių,
tiek stebėti šizofrenijos padarinius paciento galvos
smegenų struktūrai ir funkcijai, taip pat radiologiniai
metodai prisideda prie šizofrenijos patofiziologijos
supratimo ir intervencinių priemonių tobulėjimo. Jie
padeda vizualizuoti pakitimus, kurie atsiranda
smegenyse ir šios priemonės gali būti pasitelktos
norint ištirti, kokios yra sąsajos tarp pažeidžiamų
smegenų plotų ir pasireiškiančių simptomų.Pozitronų
emisijos tomografijos tyrimųdėka, buvo gyvai
pastebėta, jau ankščiau egzistavusi teorija, jog
šizofrenija sergantiems asmenimis pasireiškia
hiperdopaminerginis aktyvumas limbinėje sistemoje ir
pamato branduoliuose
Šizofrenija yra sudėtingas psichikos sutrikimas, kurio
vystymuisi įtakos turi genetiniai, aplinkos ir
neurobiologiniai veiksniai. Dopamino hipotezė ilgą
laiką buvo pagrindinis šizofrenijos paaiškinimo ir
gydymo modelis, tačiau ji nepaaiškina visų simptomų,
ypač neigiamų. Tad svarbu atkreipti dėmesį į
glutamato signalizacijos sutrikimus, į NMDA recep-
torius, kurių veiklos sutrikimai prisideda neuromedia-
torių disbalanso ir šizofrenijos simptomų pasireiškimo
Gilesnis supratimas apie šį psichikos sutrikimą gali
padėti kurti naujus, veiksmingesnius vaistus, kurie
padėtų gerinti žmonių gyvenimo kokybę.
Literatūros šaltiniai
1. Walker ER, McGee RE, Druss BG. Mortality in
mental disorders and global disease burden
implications a systematic review and meta-analysis.
JAMA Psychiatry. 2015;72(4).
2. Heald A, Pendlebury J, Anderson S, Narayan V,
Guy M, Gibson M, et al. Lifestyle factors and the
metabolic syndrome in Schizophrenia: A cross-
sectional study. Ann Gen Psychiatry. 2017;16(1).
3. Bora E, Akdede BB, Alptekin K. The relationship
between cognitive impairment in schizophrenia and
Journal of Medical Sciences. 18 Jun, 2026 - Volume 14 | Issue 4. Electronic - ISSN: 2345-0592
129
metabolic syndrome: A systematic review and meta-
analysis. Vol. 47, Psychological Medicine. 2017.
4. Dabiri M, Dehghani Firouzabadi F, Yang K, Barker
PB, Lee RR, Yousem DM. Neuroimaging in
schizophrenia: A review article. Vol. 16, Frontiers in
Neuroscience. 2022.
5. Marder, Stephen R., and Daniel Umbricht.
"Negative symptoms in schizophrenia: Newly
emerging measurements, pathways, and treatments."
Schizophrenia research 258 (2023): 71-77.
6. Rahman, Tahir, and John Lauriello.
"Schizophrenia: an overview." Focus 14.3 (2016):
300-307.
7. Hany M, Rehman B, Rizvi A et al. (2024)
Schizophrenia. In: StatPearls; [Internet]. Treasure
Island (FL).
8. Okubo, Ruri, Motohiro Okada, and Eishi
Motomura. "Dysfunction of the NMDA Receptor in
the Pathophysiology of Schizophrenia and/or the
Pathomechanisms of Treatment-Resistant
Schizophrenia." Biomolecules 14.9 (2024): 1128.
9. Farsi, Zohreh, and Morgan Sheng. "Molecular
mechanisms of schizophrenia: Insights from human
genetics." Current Opinion in Neurobiology 81
(2023): 102731.
10. Howes, Oliver, Rob McCutcheon, and James
Stone. "Glutamate and dopamine in schizophrenia: an
update for the 21st century." Journal of
psychopharmacology 29.2 (2015): 97-115.
11. Paul, Tanya, et al. "Neurostructural changes in
schizophrenia and treatment-resistance: a narrative
review." Psychoradiology 4 (2024): kkae015.
12. Joyce, Eileen Maria. "Organic psychosis: the
pathobiology and treatment of delusions." CNS
neuroscience & therapeutics 24.7 (2018): 598-603.
13. Bell, Vaughan, et al. "What is the
functional/organic distinction actually doing in
psychiatry and neurology?." Wellcome Open
Research 5 (2020): 138.
14. Madhusoodanan, Subramoniam, et al.
"Psychiatric aspects of brain tumors: a review." World
journal of psychiatry 5.3 (2015): 273.
15. Salari, Nader, et al. "The global prevalence of
primary central nervous system tumors: a systematic
review and meta-analysis." European journal of
medical research 28.1 (2023): 39.
16. Abel, Taylor J., et al. "The cognitive and
behavioral effects of meningioma lesions involving
ventromedial prefrontal cortex." Journal of
neurosurgery 124.6 (2015): 1568.
17. Gyawali, Shreeya, Pawan Sharma, and Ananya
Mahapatra. "Meningioma and psychiatric symptoms:
An individual patient data analysis." Asian journal of
psychiatry 42 (2019): 94-103.
18. Pertichetti, Marta, et al. "Pituitary adenomas and
neuropsychological status: a systematic literature
review." Neurosurgical Review 43.4 (2020): 1065-
1078.
20. McKeith, Ian G., et al. "Diagnosis and
management of dementia with Lewy bodies: Fourth
consensus report of the DLB Consortium." Neurology
89.1 (2017): 88-100.
21. Naasan, Georges, et al. "Psychosis in
neurodegenerative disease: differential patterns of
hallucination and delusion symptoms." Brain 144.3
(2021): 999-1012.
22. Zhao, Qing-Fei, et al. "The prevalence of
neuropsychiatric symptoms in Alzheimer's disease:
systematic review and meta-analysis." Journal of
affective disorders 190 (2016): 264-271.
23. van Erp, Theo GM, et al. "Subcortical brain
volume abnormalities in 2028 individuals with
schizophrenia and 2540 healthy controls via the
Journal of Medical Sciences. 18 Jun, 2026 - Volume 14 | Issue 4. Electronic - ISSN: 2345-0592
130
ENIGMA consortium." Molecular psychiatry 21.4
(2016): 547-553.
24. Nenadić, Igor. "Bildgebung bei Schizophrenie."
Der Nervenarzt 91.1 (2020): 18-25.
25. Lalousis, Paris Alexandros, et al. "Trait related
aberrant connectivity in clinically stable patients with
schizophrenia: A seed based resting state fMRI
study." Brain imaging and behavior 16.6 (2022):
2705-2714.
26. Tran The, J., Ansermet, J.-P., Magistretti, P. J., &
Ansermet, F. (2022). Hyperactivity of the default
mode network in schizophrenia and free energy: A
dialogue between Freudian theory of psychosis and
neuroscience. Frontiers in Human Neuroscience,
16:956831. doi:10.3389/fnhum.2022.956831
27. Wang, H. L., et al. "Aberrant functional
connectivity within and across the default mode,
central-executive, and salience network in patients
with schizophrenia: a resting-state FMRIi study."
European Psychiatry 30.S1 (2015): 1-1.
28. Goghari VM, Truong W, Spilka MJ. A magnetic
resonance imaging family study of cortical thickness
in schizophrenia. Am J Med Genet B Neuropsychiatr
Genet. 2015;168:660-8.
29. Sasabayashi, Daiki, et al. "Resting state
hyperconnectivity of the default mode network in
schizophrenia and clinical high-risk state for
psychosis." Cerebral Cortex 33.13 (2023): 8456-
8464.
30. Sha, Zhiqiang, et al. "Common dysfunction of
large-scale neurocognitive networks across
psychiatric disorders." Biological psychiatry 85.5
(2019): 379-388.
31. Frerichs, Leah, et al. "A scoping review of
simulation modeling in built environment and
physical activity research: Current status, gaps, and
future directions for improving translation." Health &
place 57 (2019): 122-130.
32. Dabiri, Mona et al. “Neuroimaging in
schizophrenia: A review article.” Frontiers in
neuroscience vol. 16 1042814. 15 Nov. 2022,
doi:10.3389/fnins.2022.1042814
33. Walton, E et al. “Prefrontal cortical thinning links
to negative symptoms in schizophrenia via the
ENIGMA consortium.” Psychological medicine vol.
48,1 (2018): 82-94.
doi:10.1017/S0033291717001283
34. Whitehurst, Thomas Samuel et al. “Proton
Magnetic Resonance Spectroscopy of N-acetyl
Aspartate in Chronic Schizophrenia, First Episode of
Psychosis and High-Risk of Psychosis: A Systematic
Review and Meta-Analysis.” Neuroscience and
biobehavioral reviews vol. 119 (2020): 255-267.
doi:10.1016/j.neubiorev.2020.10.001
35. Onwordi, Ellis Chika et al. “Synaptic density
marker SV2A is reduced in schizophrenia patients
and unaffected by antipsychotics in rats.” Nature
communications vol. 11,1 246. 14 Jan. 2020,
doi:10.1038/s41467-019-14122-0
36. Ferrando, Rodolfo et al. “PET Imaging in
Psychiatric Disorders.” Seminars in nuclear
medicine vol. 55,4 (2025): 587-604.
doi:10.1053/j.semnuclmed.2025.06.004
37. Singh, Shashi B et al. “A Brief History and the
Use of PET in the Diagnosis and Management of
Schizophrenia: An Educational Review.” PET
clinics vol. 20,1 (2025): 11-24.
doi:10.1016/j.cpet.2024.09.005
38. Schiulaz, Astrid et al. “Radiomic Analysis of
Striatal [
18
F]FDOPA PET Imaging in Patients with
Psychosis for the Identification of Antipsychotic
Response.” Molecular imaging and biology vol. 27,3
(2025): 365-378. doi:10.1007/s11307-025-02014-3
Journal of Medical Sciences. 18 Jun, 2026 - Volume 14 | Issue 4. Electronic - ISSN: 2345-0592
131
39. Bloomfield, Peter S., et al. Microglial Activity in
People at Ultra High Risk of Psychosis and in
Schizophrenia: An [11C]PBR28 PET Brain Imaging
Study. American Journal of Psychiatry, vol. 173, no.
1, American Psychiatric Publishing, Jan. 2016, pp.
44–52, doi:10.1176/appi.ajp.2015.14101358. January
01, 2016.
Journal of Medical Sciences. 18 Jun, 2026 - Volume 14 | Issue 4. Electronic - ISSN: 2345-0592
132