Deividas Rimkus1, Ugnė Turauskaitė1, Andrius Kulikauskas2
1Lithuanian University of Health Sciences, Academy of Medicine, Faculty of Medicine, Kaunas, Lithuania
2Vilnius University, Faculty of Medicine, Vilnius, Lithuania
Abstract
Acute laryngitis is an inflammation of the larynx that can be caused by viral infection of the nasopharynx which can descend into larynx or a condition, which can damage vocal cords such as non-infectious factors. The main symptoms are hoarseness, sore throat and dry cough. If the symptoms of acute laryngitis persist for more than three weeks, it can progress to chronic laryngitis. Direct or indirect examination of the vocal cords and larynx (red, hyperaemic mucosa with possible presence of exudate) is usually sufficient to establish a diagnosis. Laboratory tests are performed very rarely. Voice saving and quitting smoking are the most important treatments. Aim: To select and analyze expert presented causes, diagnostics and recommendations for the treatment of acute laryngitis. Methods: the review of literature was conducted using the „PubMed“ medical database, selecting publications, investigating the burden of acute laryngitis. Conclusions: After analysis of the literature main causes, diagnostics and treatments methods of acute laryngitis are presented.
Keywords: Acute laryngitis, Etiology, Diagnostics, Treatment, Diet.
Journal of Medical Sciences. Mar 30, 2021 - Volume 9 | Issue 2. Electronic - ISSN: 2345-0592
318
Medical Sciences 2021 Vol. 9 (2), p. 318-323
Etiology, diagnostics and treatment possibilities of acute
laryngitis: a literature analysis
Deividas Rimkus
1
, Ugnė Turauskaitė
1
, Andrius Kulikauskas
2
1
Lithuanian University of Health Sciences, Academy of Medicine, Faculty of Medicine, Kaunas, Lithuania
2
Vilnius University, Faculty of Medicine, Vilnius, Lithuania
Abstract
Acute laryngitis is an inflammation of the larynx that can be caused by viral infection of the nasopharynx which
can descend into larynx or a condition, which can damage vocal cords such as non-infectious factors. The main
symptoms are hoarseness, sore throat and dry cough. If the symptoms of acute laryngitis persist for more than
three weeks, it can progress to chronic laryngitis. Direct or indirect examination of the vocal cords and larynx
(red, hyperaemic mucosa with possible presence of exudate) is usually sufficient to establish a diagnosis.
Laboratory tests are performed very rarely. Voice saving and quitting smoking are the most important treatments.
Aim: To select and analyze expert presented causes, diagnostics and recommendations for the treatment of acute
laryngitis. Methods: the review of literature was conducted using the „PubMed“ medical database, selecting
publications, investigating the burden of acute laryngitis. Conclusions: After analysis of the literature main
causes, diagnostics and treatments methods of acute laryngitis are presented.
Keywords: Acute laryngitis, Etiology, Diagnostics, Treatment, Diet.
Journal of Medical Sciences. Mar 30, 2021 - Volume 9 | Issue 2. Electronic - ISSN: 2345-0592
319
Ūminio laringito etiologija, diagnostika ir gydymo taktika:
literatūros apžvalga
Deividas Rimkus
1
, Ugnė Turauskaitė
1
, Andrius Kulikauskas
2
1
Lithuanian University of Health Sciences, Academy of Medicine, Faculty of Medicine, Kaunas, Lithuania
2
Vilnius University, Faculty of Medicine, Vilnius, Lithuania
Santrauka
Ūminis laringitas yra gerklų uždegimas, kurį dažniausiai sukelia nusileidžianti į gerklas virusinės kilmės
nosiaryklės infekcija arba balso stygų pažeidimas sąlygotas neinfekcinių veiksnių. Pagrindiniai simptomai yra
užkimimas, gerklės skausmas ir sausas kosulys. Jei ūminio laringito simptomai išlieka ilgiau nei tris savaites, jis
gali pereiti į lėtinį laringitą. Paprastai pakanka tiesioginės ar netiesioginės balso stygų ir gerklų apžiūros
(paraudusi, hipereminė gleivinė su galimu eksudato buvimu) nustatyti diagnozę. Laboratoriniai tyrimai atliekami
labai retai. Balso tausojimas ir metimas rūkyti yra svarbiausios gydymo priemonės. Tikslas: atrinkti ir išanalizuoti
mokslinius straipsnius, kuriuose yra pateikta ūminio laringito etiologija, diagnostika bei naujausios gydymo
rekomendacijos. Metodai: literatūros apžvalga atlikta remiantis “PubMed‘‘, “Cochrane library”, “UptoDate”
duomenų bazėmis, atrenkant publikacijas, kuriose nagrinėjamas ūminis laringitas. Išvados: atlikus literatūros
analizę pateiktos ūminio laringito etiologija, priežastys, diagnostikos bei gydymo principai.
Raktažodžiai: ūminis laringitas, etiologija, diagnostika, gydymas.
Įžanga
Laringitas – tai gerklų uždegimas, kuris gali
pasireikšti ūmia arba lėtine forma. Ūminis laringitas
dažniausiai trunka nuo 3 iki 7 dienų, o jeigu gerklės
uždegimas trunka ilgiau negu 3 savaites, tada
laringitas yra laikomas lėtiniu (1,2).
Ūminio laringito dažniausia priežastis yra virusinė
viršutinių kvėpavimo takų infekcija, todėl šeimos
gydytojas ar otolaringologas, tiriantis pacientą,
turėtų atkreipti dėmesį, ar pacientui nesenai nebuvo
pasireiškę viršutinių kvėpavimo takų infekcijos
požymiai. Nesant infekcijos požymių ar kontakto su
sergančiu, gydytojas turėtų ištirti kitas priežastis,
kurios galėtų sukelti laringitą. Svarbiausia atkreipti
dėmesį į tokius simptomus, kaip dusulys ir girdimas
stridoras, nes tai gali reikšti, kad šių simptomų
priežastis yra kur kas rimtesnė liga. Ypatingai
svarbu nuodugniai ištirti asmenis, kurie rūko ar
kurių imuninė sistema yra nusilpusi, nes jie yra
labiau linkę sirgti vėžiu ar kitomis sunkesnėmis
infekcinėmis ligomis, kurių simptomai yra panašūs į
ūminio laringito (3).
Etiologija ir patogenezė
Ūminio laringito etiologija gali būti skirstoma į dvi
grupes: infekcinį laringitą ir neinfekcinį. Infekcinis
laringitas yra dažnesnis ir būna susijęs su viršutinių
kvėpavimo takų infekcijomis.
Ūminis infekcinis laringitas dažniausiai yra
sukeliamas virusinių infekcijų. Dažniausiai
pasitaikantys sukėlėjai: rinovirusas, koronavirusas,
paragripo virusas, respiracinis sincitinis virusas,
adenovirusas ir gripo virusas. Svarbu tinkamai
surinkti visų persirgtų ligų ir imunizacijos istoriją,
nes tokių ligų, kaip tymai, vėjaraupiai ir kokliušas,
simptomai gali būti panašūs į ūminio laringito (4,5).
Journal of Medical Sciences. Mar 30, 2021 - Volume 9 | Issue 2. Electronic - ISSN: 2345-0592
320
Ūminį laringitą taip pat sukelia bakterijos. Dažniausi
bakterinio laringito sukėlėjai yra Streptococcus
pneumoniae, Haemophilus influenzae ir Moraxella
catarrhalis. Esant virusiniam laringitui jis gali
komplikuotis bakterine infekcija, kuri dažniausiai
pasireiškia praėjus septynioms dienoms nuo
simptomų pradžios (6).
Taip pat laringitas gali būti sukeltas grybelio, bet tai
nutinka labai retai pacientams, kurių yra normali
imuninė sistema. Pacientams, kurių imuninė sistema
yra nusilpus arba, kurie vartoja inhaliuojamuosius
steroidinius medikamentus, grybelinė infekcija yra
dažnesnė (7).
Ūminio neinfekcinio laringito priežastys gali būti:
alergija, gastroezofaginio refliukso liga, astma,
aplinkos tarša, rūkymas, funkciniai sutrikimai,
traumos, svetimkūnių įkvėpimas ar balso stygų
pertempimas.
Epidemiologija
Ūminiu laringitu gali sirgti bet kurio amžiaus
asmenys, bet dažniausiai jis pasitaiko tarp 18-40
metų amžiaus asmenų. Moterys serga dažniau negu
vyrai. Ūminio laringito atvejų padaugėja šaltuoju
metų laikotarpiu. Nors tik 1 proc. visų pacientų
kreipiasi pas gydytoją dėl užkimimo – 42 proc.
asmenų balso užkimimo priežastis yra ūmus
laringitas. Pacientams, kurie kreipiasi į gydytoją dėl
ūmių kvėpavimo sistemos sutrikimų, 2 proc. yra
nustatomas ūminis laringitas (6).
Patofiziologija
Pacientai, sergantys ūminiu laringitu, dažniausiai
pasveiksta per 2 savaites, tam turi įtakos vietinis
uždegiminis atsakas į dirgiklį, kuris susidaro balso
klostėse ir aplinkiniuose audiniuose. Simptomams
tęsiantis ilgiau negu 2 savaites, galima įtarti
gydymui atsparią infekciją arba ūminį laringitą
pereinantį į lėtinį (7).
Ūminiam laringitui būdinga gerklų uždegimas ir
edema ankstyvoje ligos stadijoje. Šie procesai gali
apimti visų aukštų gerklų gleivinę. Didėja gleivių
sekrecija. Uždegimo metu jautriausiai reaguoja
balso klosčių gleivinė. Kai prasideda gijimo
procesas, baltieji kraujo kūneliai patenka į infekcijos
židinį, kad pašalintų ligos sukėlėjus, dėl to padidėja
balso klosčių edema. Šis procesas sutrikdo normalią
balso klosčių veiklą ir išsivysto užkimimas. Užkimo
laipsnis priklauso nuo edemos dydžio. Kartais
edema pasidaro tokia ryški, kad gali išsivystyti
afonija. Kai balso klostės nesugeba prisitaikyti prie
ryškios edemos, simptomai gali išlikti ilgą laiką
praėjus ūminiam laringitui. Tokioje situacijoje yra
reikalinga otolaringologo konsultacija (1,7,8).
Diagnostika
Ūminiu laringitu sergančio paciento ištyrimas
dažniausiai yra pradedamas kruopščios anamnezės
surinkimu ir apžiūra. Ypatingą dėmesį derėtų skirti
pacientams, nesenai sirgusiems viršutinių
kvėpavimo takų infekcijomis ar kitomis ligomis,
kurie turi kitas sistemines ligas. Taip pat reikėtų
atsižvelgti į ligos istoriją, kurioje reikia vertinti
imuninę būklę, imunizacijos būseną, alergijas ir
nesenas keliones bei kitas patologijas, tokias kaip
gastroezofaginį refliuksą (9). Nemažiau svarbus yra
ir simptomų atsiradimo laikas ir trukmė, taip pat
simptomų pasikartojimas. Jei pacientas buvo
gydytas anksčiau, reiktų vertinti gydymo
veiksmingumą ir pobūdį.
Ūminio laringito simptomai dažniausiai pasireiškia
staiga ir tęsiasi dvi ar tris dienas, tačiau be gydymo
gali išlikti iki savaitės. Tai gali būti: balso pokytis,
vėlesnėse stadijose pacientas gali visiškai prarasti
balsą (afonija); diskomfortas ir skausmas gerklėje;
disfagija, odinofagija; sausas kosulys; bendrieji
gerklės sausumo, negalavimo ir karščiavimo
simptomai; ankstyvas balso nuovargis ar balso
diapazono praradimas.
Laringoskopinis tyrimas taip pat gali patvirtinti
diagnozę. Laringoskopija padeda vizualizuoti balso
stygas ir supraglotines struktūras. Diagnozei
Journal of Medical Sciences. Mar 30, 2021 - Volume 9 | Issue 2. Electronic - ISSN: 2345-0592
321
nustatyti galima įgyvendinti bet kurį iš
laringoskopijos tipų: netiesioginį arba tiesioginį.
Netiesioginė laringoskopija gali būti atliekama
įprasto patikrinimo metu, tačiau ji neleidžia
vizualizuoti taip gerai, kaip tiesioginė
laringoskopija. Pastaroji leidžia atlikti išsamų gerklų
tyrimą, įskaitant balso klosčių judėjimą. Lankstus
endoskopas naudojamas pacientams, kurie nėra
seduoti, o standus endoskopas, kuriems taikoma
bendra anestezija (3,10). Laringoskopijos metu
galima paimti biopsinę medžiagą, medžiagą kultūrų
nustatymui, tepinėliams atlikti. Gerklų išvaizda gali
skirtis priklausomai nuo ligos sunkumo.
Ankstyvosiose stadijose yra antgerklio, balso stygų
eritema ir edema. Ligai progresuojant, balso stygos
gali tapti ir eriteminės, ir edemiškos. Priklausomai
nuo sukėlėjo, gali būti įtrauktas subglotinis regionas,
nors tai atsitinka rečiau. Lipnios išskyros taip pat
gali būti matomos ant balso stygų arba antgerklio
regione. Jeigu pacientas neilsina balso, gali būti
pastebėti keli pokyčiai. Reinkės edema dažnai
atsiranda sergant tiek ūminiu, tiek lėtiniu laringitu.
Esant ūmiai balso traumai gali būti pastebėtas
pogleivio kraujavimas arba gali atsirasti anksčiau
nediagnozuoti mazgeliai ar pseudo mazgai.
Negydomas ūmus laringitas gali pereiti į lėtinę balso
patologiją (1,11–13).
Paprastai diagnozė nustatoma surinkus išsamią ligos
anamnezę ir atlikus ištyrimą. Formali balso analizė
ir skaidulinė laringoskopija gali būti naudojama
diagnozei patvirtinti tais atvejais, kai gydimas
nepadeda arba abejojant diagnozės tikslumu.
Stroboskopija gali būti gana normali arba gali
atskleisti asimetriją, aperiodiškumą ir sumažėjusias
gleivinės bangas (14). Tolimesnių vaizdų ar
laboratorinių tyrimų nereikia, nebent įtariamas
netipinis patogenas ar neoplazma. Retai, jei
pacientas turi eksudato burnos ryklėje ar balso
stygose, gali būti tiriamas sukėlėjas.
Gydymo galimybės
Gydymas dažnai yra palaikomasis ir priklauso nuo
laringito sunkumo.
Balso tausojimas: tai vienas svarbiausių faktorių.
Balso naudojimas ligos metu baigiasi nepilnu arba
uždelstu sveikimu. Rekomenduojamas visiškas
balso nenaudojimas, nors tai ir sunkiai
įgyvendinima. Jeigu pacientui reikia kalbėti, tada
pacientui reikia nurodyti naudotis „konfidencialiu
balsu“. Tai yra normalus tylus balsas be
šnibždėjimo.
Inhaliacijos garais: kvėpavimas drėgnu oru padidina
viršutinių kvėpavimų takų drėgmė ir tai padeda
pašalinti išskyras ir eksudatus.
Dirgiklių vengimas: reikėtų vengti rūkymo ir
alkoholio vartojimo. Rūkymas uždelsia ligos gijimo
procesą.
Dietos modifikavimas: pacientams, sergantiems
gastroezofaginio refliukso liga, rekomenduojama
apriboti mitybą. Reikia vengti kofeino turinčių
gėrimų, aštrių patiekalų, riebaus maisto, šokolado,
mėtų. Taip pat svarbu vengti per vėlai prieš miegą
maitintis. Pacientas turėtų valgyti ne vėliau kaip 3
valandas prieš miegą. Svarbu, gerti pakankamai
skysčių, geriausia vandens. Tai įrodytos
veiksmingos priemonės sergant gastroezofaginio
refliukso liga, tačiau diskutuotina esant
laringofaringiniam refliuksui, bet vis tiek
naudojamos (15).
Vaistai: antibiotikų naudojimas sergant ūminiu
laringitu, tačiau daugiau niekuo nesiskundžiančiam
pacientui, yra nerekomenduojamas. Kita vertus,
didelės rizikos ir sunkių simptomų pacientams gali
būti skiriami antibiotikai. Kai kurie autoriai
rekomenduoja siauro spektro antibiotikus tik turint
Gramo dažais nudažytą tepinėlį arba išaugus
pasėliui.
Grybelinį laringitą galima gydyti vartojant
geriamuosius priešgrybelinius vaistus, tokius kaip
flukonazolas.
Journal of Medical Sciences. Mar 30, 2021 - Volume 9 | Issue 2. Electronic - ISSN: 2345-0592
322
Sekreto šalinimui gali būti gali būti naudojami
mukolitikai, pavyzdžiui, gvajfenezinas.
Be gyvenimo būdo ir mitybos korekcijos,
laringofaringinis refliuksas gydomas vaistais nuo
rėmens. Naudojami vaistai, slopinantis druskos
rūgšties gamybą skrandyje, tokie kaip H2 receptorių
blokatoriai ir protonų siurblio inhibitoriai. Vis dėlto,
protonų siurblio inhibitoriai yra efektyvesni. Gali
prireikti didesnių dozių arba dviejų kartų per dieną
dozių schemos, norint pasiekti efektyvų gydymą
(16).
Šiuo metu esančių duomenų nepakanka patvirtinti,
kad antihistaminai arba geriami kortikosteroidai
būtų veiksmingi ūmaus laringito gydymui.
Diferencinė diagnostika
• Spazminė disfonija
• Refliuksinis laringitas
• Lėtinis alerginis laringitas
• Epiglotitas
• Navikinis procesas
Prognozė
Kadangi tai yra liga, kuri retai komplikuojasi, ji turi
gerą prognozę. Jei pacientas laikosi ir baigia
rekomenduojamą gydymą, prognozė yra gera, kad
fonavimas atsigaus iki prieš ligą buvusio lygio. Jei
atsirado balso sutrikimų, rekomenduojama logopedo
konsultacija.
Sveikatos priežiūros specialistų komandos
reikšmė
Ūminis laringitas dažnai būna aiškių simptomų,
tačiau gydytojas turi išlikti budrus ir numatyti
galimas kitas patologijas, kurios gali būti panašios.
Visi ūminiai laringitai, kuris nepasiduoda tinkamam
gydymui, reikalauja tolesnio svarstymo ir peržiūros
dėl klaidingos diagnozės, rekomenduojama
otorinolaringologo konsultacija (17). Balso
tausojimas yra rekomenduojamas. Antihistamininiai
vaistai ir geriamieji steroidai neturi įtakos gydymui.
Išvados
Laringitas yra gerklų uždegimas, kurį dažniausiai
sukelia virusai, bakterijos, retai grybeliai, taip pat
gali sąlygoti ir neinfekcinės priežastys. Klasikiniai
ūminio laringito simptomai yra balso pasikeitimas,
jo išnykimas, skausmas gerklėje, disfagija.
Diagnozę nustatyti leidžia nuodugni anamnezė,
apžiūra bei laringoskopija, kiti ištyrimo metodai
naudojami išskirtiniais atvejais. Gydymas
kompleksinis: balso tausojimas, inhaliacijos,
dirgiklių vengimas, dieta ir medikamentai. Ūminio
laringito prognozė yra gera.
Literatūros šaltiniai
1. Jaworek AJ, Earasi K, Lyons KM, Daggumati
S, Hu A, Sataloff RT. Acute infectious
laryngitis: A case series. Ear Nose Throat J.
2018 Sep;97(9):306–13.
2. Zhukhovitskaya A, Verma SP. Identification
and Management of Chronic Laryngitis.
Otolaryngol Clin North Am. 2019
Aug;52(4):607–16.
3. Gupta G, Mahajan K. Acute Laryngitis. In:
StatPearls [Internet]. Treasure Island (FL):
StatPearls Publishing; 2020 [cited 2021 Feb
22]. Available from:
http://www.ncbi.nlm.nih.gov/books/NBK5348
71/
4. Dworkin JP. Laryngitis: types, causes, and
treatments. Otolaryngol Clin North Am. 2008
Apr;41(2):419–36, ix.
5. Mazurek H, Bręborowicz A, Doniec Z, Emeryk
A, Krenke K, Kulus M, et al. Acute subglottic
laryngitis. Etiology, epidemiology,
pathogenesis and clinical picture. Adv Respir
Med. 2019;87(5):308–16.
Journal of Medical Sciences. Mar 30, 2021 - Volume 9 | Issue 2. Electronic - ISSN: 2345-0592
323
6. Mandell, Douglas, and Bennett’s Principles and
Practice of Infectious Diseases [Internet].
Elsevier; 2015 [cited 2021 Feb 22]. Available
from:
https://linkinghub.elsevier.com/retrieve/pii/C2
0121000756
7. Wood JM, Athanasiadis T, Allen J. Laryngitis.
BMJ. 2014 Oct 9;349:g5827.
8. Dominguez LM, Simpson CB. Viral laryngitis:
a mimic and a monster – range, presentation,
management. Curr Opin Otolaryngol Head
Neck Surg. 2015 Dec;23(6):454–8.
9. Antunes C, Aleem A, Curtis SA.
Gastroesophageal Reflux Disease. In:
StatPearls [Internet]. Treasure Island (FL):
StatPearls Publishing; 2020 [cited 2021 Feb
22]. Available from:
http://www.ncbi.nlm.nih.gov/books/NBK4419
38/
10. Ponka D, Baddar F. Indirect laryngoscopy. Can
Fam Physician Med Fam Can. 2013
Nov;59(11):1201.
11. Kavookjian H, Irwin T, Garnett JD, Kraft S.
The Reflux Symptom Index and Symptom
Overlap in Dysphonic Patients. The
Laryngoscope. 2020 Nov;130(11):2631–6.
12. Stachler RJ, Francis DO, Schwartz SR, Damask
CC, Digoy GP, Krouse HJ, et al. Clinical
Practice Guideline: Hoarseness (Dysphonia)
(Update). Otolaryngol--Head Neck Surg Off J
Am Acad Otolaryngol-Head Neck Surg. 2018
Mar;158(1_suppl):S1–42.
13. Khodeir MS, Hassan SM, El Shoubary AM,
Saad MNA. Surgical and Nonsurgical Lines of
Treatment of Reinke’s Edema: A Systematic
Literature Review. J Voice Off J Voice Found.
2019 Nov 21;
14. Cohen SM, Thomas S, Roy N, Kim J, Courey
M. Frequency and factors associated with use
of videolaryngostroboscopy in voice disorder
assessment. The Laryngoscope. 2014
Sep;124(9):2118–24.
15. Mosli M, Alkhathlan B, Abumohssin A,
Merdad M, Alherabi A, Marglani O, et al.
Prevalence and clinical predictors of LPR
among patients diagnosed with GERD
according to the reflux symptom index
questionnaire. Saudi J Gastroenterol Off J
Saudi Gastroenterol Assoc. 2018
Aug;24(4):236–41.
16. Chae M, Jang DH, Kim HC, Kwon M. A
Prospective Randomized Clinical Trial of
Combination Therapy with Proton Pump
Inhibitors and Mucolytics in Patients with
Laryngopharyngeal Reflux. Ann Otol Rhinol
Laryngol. 2020 Aug;129(8):781–7.
17. Ringel B, Horowitz G, Shilo S, Carmel
Neiderman NN, Abergel A, Fliss DM, et al.
Acute supraglottic laryngitis complicated by
vocal fold immobility: prognosis and
management. Eur Arch Oto-Rhino-Laryngol
Off J Eur Fed Oto-Rhino-Laryngol Soc EUFOS
Affil Ger Soc Oto-Rhino-Laryngol - Head
Neck Surg. 2019 Sep;276(9):2507–12.