Urtė Venclovaitė1, Viktorija Sabaitytė2
1Lithuanian University of Health Sciences, Academy of Medicine, Faculty of Medicine
Department of Radiology, Kaunas, Lithuania
2Vilnius University, Academy of Medicine, Faculty of Medicine, Department of Internal Medicine, Vilnius, Lithuania
Abstract
Osteoarthritis is a common cause of knee or hip joints function disorder. Dysfunction of movement, constant pain, and joint stiffness are the main reasons of individual inability to function properly in daily activities, sometimes could even lead to one’s disability. Nowadays, the impact of osteoarthritis in daily routine and health care centers is expected to be increasing because of the aging population and higher obesity rates. According to this, the understanding of pathogenesis and risk factors of the disease is important for diagnostics ant treatment. It was recently discovered that the mechanisms associated with impaired cartilage metabolism in the subchondral bone, inflammation, as well as pathological processes in the synovium play a significant role in the OA pathogenesis. These pathological changes can be discovered clinically or using imaging modalities. Aim: To select and analyze scientific publications which study knee and hip joint osteoarthritis epidemiology, etiology, pathogenesis and diagnostics. Methods: the review of literature was managed by using “PubMed” medical database, selecting publications which investigated knee and hip joints osteoarthritis. Conclusion: after review of the literature, epidemiology, etiology, pathogenesis, and diagnostics of the knee and hip joints osteoarthritis are presented .
Keywords: knee osteoarthritis, hip osteoarthritis, pathogenesis, epidemiology, etiology, diagnostics.
Journal of Medical Sciences. April 15, 2021 - Volume 9 | Issue 3. Electronic - ISSN: 2345-0592
137
Medical Sciences 2021 Vol. 9 (3), p. 137-146
Epidemiology, etiology, pathogenesis and diagnostics of hip and
knee osteoarthritis
Urtė Venclovaitė
1
, Viktorija Sabaitytė
2
1
Lithuanian University of Health Sciences, Academy of Medicine, Faculty of Medicine,
Department of Radiology, Kaunas, Lithuania
2
Vilnius University, Academy of Medicine, Faculty of Medicine, Department of Internal Medicine, Vilnius,
Lithuania
Abstract
Osteoarthritis is a common cause of knee or hip joints function disorder. Dysfunction of movement, constant
pain, and joint stiffness are the main reasons of individual inability to function properly in daily activities,
sometimes could even lead to one’s disability. Nowadays, the impact of osteoarthritis in daily routine and health
care centers is expected to be increasing because of the aging population and higher obesity rates. According to
this, the understanding of pathogenesis and risk factors of the disease is important for diagnostics ant treatment.
It was recently discovered that the mechanisms associated with impaired cartilage metabolism in the subchondral
bone, inflammation, as well as pathological processes in the synovium play a significant role in the OA
pathogenesis. These pathological changes can be discovered clinically or using imaging modalities. Aim: To
select and analyze scientific publications which study knee and hip joint osteoarthritis epidemiology, etiology,
pathogenesis and diagnostics. Methods: the review of literature was managed by using “PubMed” medical
database, selecting publications which investigated knee and hip joints osteoarthritis. Conclusion: after review
of the literature, epidemiology, etiology, pathogenesis, and diagnostics of the knee and hip joints osteoarthritis
are presented .
Keywords: knee osteoarthritis, hip osteoarthritis, pathogenesis, epidemiology, etiology, diagnostics.
138
Klubo ir kelio sąnarių osteoartrito epidemiologija, etiologija,
patogenezė ir diagnostika
Urtė Venclovaitė
1
, Viktorija Sabaitytė
2
1
Lithuanian University of Health Sciences, Academy of Medicine, Faculty of Medicine,
Department of Radiology, Kaunas, Lithuania
Santrauka
Osteoartritas yra viena dažniausių ligų sutrikdančių normalią asmens judėjimo funkciją, sąlygojanti suprastėjusią
gyvenimo kokybę, kartais ir negalios atsiradimą. Šiuolaikinei populiacijai senstant, didėjant nutukimo paplitimui
tikėtina, jog kelio ir klubo sąnarių OA turės vis didesnę įtaką kasdienybėje bei sveikatos priežiūros sistemoje.
Todėl svarbu žinoti šios ligos atsiradimo priežastis bei susiformavimo mechanizmą. Pastaraisiais metais buvo
nustatyta, jog OA patogenezėje svarbų vaidmenį užima pažeisto kremzlinio audinio metabolizmo, uždegimo
procesai, subchondrinio kaulo pakitimai bei patologiniai procesai sinoviume. Šie pakitimai gali būti
diagnozuojami kliniškai ar vaizdinių tyrimų pagalbą. Tikslas: atrinkti ir išanalizuoti mokslinius straipsnius,
kuriuose yra nagrinėjama kelio ir klubo sąnarių osteoartrito epidemiologija, etiologija, patogenezė ir diagnostika.
Metodai: literatūros apžvalga atlikta remiantis „PubMed“ duomenų baze, atrenkant publikacijas, kuriose
analizuojamas kelio ir klubo sąnarių osteoartritas. Išvados: atlikus literatūros analizę pateikiama kelio ir klubo
sąnarių epidemiologija, etiologija, patogenezė ir diagnostika.
Raktažodžiai: kelio osteoartritas, klubo osteoartritas, patogenezė, epidemiologija, etiologija, diagnostika.
Journal of Medical Sciences. April 15, 2021 - Volume 9 | Issue 3. Electronic - ISSN: 2345-0592
139
Įžanga
Osteoartritas (OA) yra dažniausia artrito
forma, dažniausiai pažeidžianti plaštakų, klubų,
kelių, pėdų, stuburo sąnarius. Pagrindinė šios
patologijos klinikinė išraiška yra skausmas,
pažeistose srityse, kuris dažniausiai ir paskatina
pacientus kreiptis į medicinos įstaigas. Osteoartrito
metu matomas sąnario pažeidimas apima ne tik
kremzles, bet ir kitas anatomines struktūras, tokias
kaip: subchondrinį kaulą, sinoviumą, kitus aplink
sąnarį esančius audinius [1]. Visi šie struktūriniai
pakitimai sutrikdo normalią asmens judėjimo
funkciją, vystosi biopsichosocialiniai procesai,
kurie sąlygoja nepilnavertišką individo
funkcionavimą kasdieninėje veikloje, profesinėje
srityje. Todėl osteoartritas yra glaudžiai susijęs su
pablogėjusia gyvenimo kokybe, įskaitant ir negalios
atsiradimą. Ši liga yra pagrindinė vyresnio amžiaus
žmonių apatinių galūnių skausmo bei funkcijos
sutrikimo priežastis. Kalbant apie kelių ir klubo
sąnarių pažeidimus osteoartritas sudarė 1,12 proc.
visų metų, gyventų su negalia (angl. years lived with
disability YLDs,). O atliekant (angl. Global Burden
of Disease GBD) tyrimus, OA nuolat priskiriama
prie pirmaujančių ligų pagal YLDs. Atsižvelgiant į
tai, jog šiuolaikinė populiacija sensta, didėja
nutukimo rodikliai, tikėtina vis didesnė OA įtaka
sveikatos priežiūros sistemai bei žmonių
kasdieniniame gyvenime.
Epidemiologija
Svarbu paminėti, jog osteoartrito dažnis ir
paplitimas priklauso nuo vartojamo apibrėžimo,
kuris gali skirtis. Liga gali būti diagnozuojama
kliniškai, radiologiškai ar patologiškai. Žinoma,
kad pacientai, turintys radiologinius OA pakitimus,
nebūtinai turės ir klinikinius šios ligos požymius.
Būtent dėl naudojamų skirtingų metodų patologijai
apibūdinti OA paplitimas bei dažnis įvairiuose
tyrimuose gali skirtis. Apibendrinus šiuos tyrimus
pastebima tendencija, kad simptominio OA
paplitimas yra mažesnis nei radiologiškai
diagnozuoto, nes jo buvimą apsprendžia tokių
simptomų kaip skausmas ar sąstingis buvimas,
kurie gali būti ir be radiografinių požymių [2].
Remiantis 2017 metų duomenimis pagal GBD
pasaulyje sergamumas kelio ir klubo OA siekė 195
atvejų 100 000 gyventojų, tuo tarpu Lietuvoje
6 409.15/ 100 000 gyv. Pastebėta, kad sergamumo
rodikliai varijuoja priklausomai nuo regiono. Pagal
Pasaulio banką didesnes pajamas gaunančiuose
regionuose buvo nustatyti 358 nauji OA atvejai
100 000 gyv., kai tuo tarpu 75 atvejai 100 000 gyv.
žemesnes pajamas gaunančiuose pasaulio
regionuose [3]. Taip pat buvo pastebėta, jog OA
dažnis didėja su amžiumi ir dažniau pasireiškia
moterims nei vyrams. Susirgimų dažnio pagal lytį
skirtumai galėtų būti siejami su menopauze.
Simptominis plaštakos, klubo ir kelio osteoartrito
dažnis sparčiai didėja nuo 50 metų, o po 70 metų
šio rodiklio kreivė nustoja augusi [4]. Remiantis
2017 m. GBD pateiktais duomenimis OA dažnis 50
– 69 metų amžiaus grupėje siekė 565 atvejų 100 000
gyv., o vyresniems nei 70 metų – 400 atvejų
100 000 gyv. Žinoma, kai kuriuos pateikiamus
analizių duomenis vertinti derėtų gana kritiškai, nes
laiko, per kurį apskaičiuojamas dažnis, trukmė nėra
aiškiai nurodoma ar tiksliai žinoma daugelyje
ataskaitų.
Tuo tarpu kalbant apie OA paplitimą, vieno
tyrimo metu buvo stebėta, kad visame pasaulyje
klubo ir kelio sąnarių osteoartritas nustatomas
maždaug 300 mln. žmonių, įskaitant daugiau nei 32
mln. vien JAV, kur atvejų skaičius lyginant su 1990
m. 21 mln. ir 2010 m. 27 mln atvejų ženkliai
padidėjo. Atsižvelgiant į skirtumus tarp kaimo ir
miesto vietovių, taip pat tarp didelių ir mažų ar
vidutinių pajamų turinčių regionų, klubo ir kelio
sąnario OA paplitimas visame pasaulyje artėja prie
5 proc. tarp vyresnių nei 18 metų suaugusiųjų.
140
Etiologija ir patogenezė
Molekuliniai osteoartrito etiopatogenezės
mechanizmai yra nagrinėjami jau kelis
dešimtmečius, tačiau tik pastaraisiais metais
suvokimas apie OA ligos vystymąsi reikšmingai
pasikeitė. Žinios apie OA patogenezę pakito nuo
degeneracinio sąnario nusidėvėjimo iki visų į
patologinį procesą įtraukiamų anatominių struktūrų
atpažinimą, imuninius, genetinius aspektus bei
neurogeninius skausmo atsiradimo mechanizmus
[5]. Pastebėta, kad yra reikšmingų sąsajų tarp
sąnarinių kremzlių metabolizmo sutrikimo ir
subchondrinio kaulo pakitimų su sinoviumo
uždegimu [6]. Atliktų tyrimų metu, sąnarinės
kremzlės degradacija ir sinoviumo uždegiminiai
procesai buvo traktuojami kaip pagrindiniais
faktoriais, sąlygojantys ligos vystymąsi. Kremzlės
degradacija skatina priešuždegiminių citokinų
sintezę, kas lemia defektyvių chondrocitų kolagenų,
proteoglikanų, sklerozės, mikrolūžių,
subchondrinių cistų, osteofitų, kremzlinio audinio
mikroplyšių atsiradimą bei kremzlės hidrofiliškumo
praradimą. Sinoviumo uždegimas prisideda prie
sąnarių disfunkcijos, skausmo bei kremzlės irimo
progresavimo [7]. Svarbu paminėti, kad
uždegiminis procesas apima beveik visas sąnario
struktūras, sąlygoja sinovito, chondrito, osteito
išsivystimą. Ilgalaikis lėtinis uždegiminis procesas
sinovijos membranoje lemia chondrocitų
metabolizmo pokyčius bei sutrikdo biosintezės
procesus, kuomet pradeda vyrauti katabolizmas,
prislopinami anabolizmo procesai [5].
Apie citokinų rolę klubo ir kelio OA
patogenezėje praneša keletas tyrėjų [8]. Nustatyta,
kad citokinų sintezė tiesiogiai priklauso nuo
osteoartrito trukmės ir sunkumo laipsnio bei gali
reikšmingai kisti esant imuniniam atsakui
uždegiminiame procese. OA patogenezėje
svarbiausiais citokinais laikomi interleukinas 1β,
tumoro nekrozės faktorius a, interleukinai 6, 15, 17
ir 18, kurių padidėjęs kiekis ir buvo aptinkamas
sinovijoje, sąnariniame skystyje ir kremzliniame
audinyje, pacientams sergantiems OA [9,10]. Šie
citokinai skatina metaloproteazių (MMP) sintezę
chondrocituose, slopina proteoglikanų, MMP
audinių inhibitorių sintezę, o tai lemia deguonies
radikalų, azoto oksido susidarymą, kurie paskatina
kremzlės katabolizmo procesus [8]. Taip pat
destruktyvūs OA sąnarių pokyčiai gali būti siejami
su padidėjusia azoto oksido sintazės (NOS)
izoformos ekspresija. Šis fermentas geba reguliuoti
interleukino 1 sintezuojamo NO susidarymą.
Padidėjęs NO kiekis sukelia chondrocitų
rezistetiškumą augimo faktoriams, kuomet
slopinama kremzlinės matricos sintezė ir sukeliama
chondrocitų apoptozė. Schematiškas nagrinėjamos
OA patogenezės vaizdas pateikiamas schemoje
Nr.1.
141
Schema Nr. 1. Osteoartrito patogenezė. TNF -
a
, IL-1, MMP
L. T. Nguyen ir kt. (2017) pristatė
molekulinį OA patogenezės mechanizmą. Pirmoji
šio mechanizmo stadija charakterizuojama
kremzlinės matricos proteolitine destrukcija,
atsirandančia dėl padidėjusios kolagenazių ir
agrekanazių sekrecijos. Antrojoje stadijoje
prasideda kremzlės matrikso virpesiai bei
paviršiaus erozija, kurios šalutiniai produktai
patenka į sinovinį skystį. Trečiosios stadijos metu,
dėl šalutinių produktų penetracijos į sinovines
ląsteles bei priešuždegiminių citokinų ir proteazių
poveikio chondrocitams, vystosi sinovinės
membranos uždegimas [11]. Pastaraisiais metais,
nagrinėjant osteoartrito atsiradimo priežastis buvo
pastebėta, kad subchondrinio kaulo pakitimai užima
svarbiausią rolę OA patogenezėje.
Normali kaulinė struktūra yra užtikrinama
esant kaulinės rezorbcijos ir kaulinio audinio
formavimo balansui. Manoma, jog normalios
kaulinės struktūros palaikymui įtakos gali turėti ir
gyvenimo būdas, genetika, amžius, lytis bei keletas
kitų faktorių. Dėl šios priežasties kelio ir klubo
sąnarių OA laikoma kompleksine biocheminių,
mechaninių bei ląstelinio lygio liga [12]. Remiantis
dabartiniu suvokimu, ligos atsiradimą gali sąlygoti
keletas lokalių ir sisteminių rizikos veiksnių
tarpusavio sąveika. Sisteminiams rizikos faktoriams
galėtų būti priskiriami vyresnis amžius, moteriška
lytis, didelis ūgis, antsvoris ir nutukimas,
hormoninis statusas, genetinė predispozicija, kaulų
mineralinis tankis, vitamino D trūkumas, tautybė
[13,14]. Tuo tarpu lokalūs rizikos faktoriai: trauma
anamnezėje, raumenų silpnumas, galūnių
pažeidimas, chirurginės klubo ar kelio sąnario
intervencijos, sunkus fizinis krūvis įskaitant
sportinę ar profesinę veiklą [15]. Schematiškas
142
rizikos veiksnių grupavimas pateiktas schemoje nr.
2.
Schema Nr. 2. Potencialūs OA rizikos veiksniai
Modifikuojami vietiniai
rizikos faktoriai:
1. Raumenų jėga
2. Fizinis aktyvumas/
profesija
3. Sąnarių traumos
4. Kojų ilgių skirtumas
Modifikuojami sisteminiai
rizikos faktoriai:
1. Nutukimas
2. Dieta
3. Kaulų metabolizmas
Nemodifikuojami
sisteminiai rizikos
faktoriai:
1. Amžius
2. Lytis
3. Genetika
4. Etninė priklausomybė
Pažeistas sąnarys
Padidėjusi OA rizika
Polinkį sirgti OA turintis individas
Journal of Medical Sciences. April 15, 2021 - Volume 9 | Issue 3. Electronic - ISSN: 2345-0592
143
Diagnostika
Pacientams, sergantiems OA, dažniausi
klinikiniai simptomai yra pažeisto sąnario skausmas
ir sąstingis. Paprastai sąstingis labiau kamuoja
atsikėlus rytais ar po ilgesnio sėdėjimo ir pagerėja
pajudėjus po apytiksliai 30 min. Klinikiniai
specialistai privalo sugebėti atskirti simptominį OA
nuo kitų patologijų, galinčių sukelti panašius
nusiskundimus kelio ir klubo sąnariuose, įskaitant ir
uždegimines ligas (pvz.: reumatoidinis ir
psoriazinis artritai), infekcines ir kristalines ligas
(pvz.: podagra, pseudopodagra) bei minkštųjų
audinių pakitimus (pvz.:. bursitas, tendinitas,
menisko plyšimas). Sąstingis atsirandantis
uždegiminio artrito metu dažnai trunka ilgiau nei
valandą. Tuo tarpu, infekcinio ir kristalinio artrito
atveju būdingas tipiškas ūmus skausmas. O
individai, besiskundžiantys retropateliariniu
skausmu gali sirgti patelofemoraliniu OA, kuris gali
izoliuotas arba kartu su tibiofemoraliniu OA [16].
Kadangi OA laikomas labiau klinikine diagnoze,
gydytojai ligą gali diagnozuoti remdamiesi
anamneze bei fiziniu ištyrimo duomenimis. Tačiau,
radiologiniai tyrimai taip pat gali būti naudingi
patvirtinant diagnozę, diferencijuojant nuo kitų
galimų patologijų. Sudėtingesnių vaizdinių tyrimų,
tokių kaip kompiuterinė tomografija ar magnetinio
rezonanso tyrimas, naudojami retai, nebent yra
įtarimas nebūdingos etiologijos pažeidimui [17].
Dažniausiai OA diagnozei patvirtinti pakanka
rentgenografijos.
Yra pasiūlyta keletas radiologinių OA
įvertinimo metodų. Tačiau vieno tyrimo metu buvo
pastebėta, jog atliekant daugiau nei 1000 kelio
sąnarių rentgenogramų stovintiems pacientams ir
vėliau jas vertinant pagal OARSI atlaso kriterijus
nustatomos OA sunkumo stadijos buvo daugiau nei
du kartus tikslenės nei sunkumo stadiją vertinant
pagal Kellgrene – Lawrence kriterijus (KLG) [18].
Osteoartrito klasifikacija pagal KLG ir OARSI
atlaso kriterijus pateikta lentelėje žemiau (žr. 1
lentelė). Kito tyrimo metu buvo nustatyta, kad kelio
sąnario OA vertinimas pagal KLG ir OARSI yra
tinkamos OA sunkumo laipsniui įvertinti, tačiau
šioms radiografinėms vertinimo skalėms būdingas
tik vidutinis jautrumas esamiems osteoartrito
pokyčiams [19]. Pagal KLG rentgenologiškai
nustatyta 4 stadija laikoma terminaline. Tačiau yra
įrodymų, kad MRT vertinant kaulų čiuplų
pažeidimus, sinovitą, sąnarinę efuziją, kremzlinės
matricos degradaciją šie pakitimai ženkliau nekito
30 mėn. laikotarpyje. Todėl buvo galima daryti
prielaidą, kad KLG – 4 nebūtinai tiksliai apibūdina
terminalinę OA stadiją žvelgiant iš MRT tyrimo
perspektyvos [20].
144
1 lentelė. Osteoartrito klasifikacija pagal K/ L ir OARSI atlaso kriterijus [18]
Stadija
K/L požymiai
a
OARSI kriterijai
b
0
Be pakitimų
1. Sąnarinio tarpo susiaurėjimas
atitinka II ar didesnę stadiją
I
Abejotinas sąnarinio tarpo susiaurėjimas, galimi smulkūs
osteofitai
2. Osteofitai priskiriami ³ 2 stadijai
II/ osteofitai
Osteofitai, sąnarinio tarpo susiaurėjimo nematyti
3. I stadijos sąnarinio tarpo
susiaurėjimas kombinacijoje su I
stadijos osteofitu
II
Osteofitai, galimas sąnarinio tarpo susiaurėjimas
III
Vidutiniai daugybiniai osteofitai, sąnarinio tarpo susiaurėjimas,
sklerozė, galima kaulinų galų deformacija
IV
Dideli osteofitai, ženklus sąnarinio tarpo susiaurėjimas, sunku
sklerozė, kaulinių galų deformacija
K/L Kellgren ir Lawrence, OARSI (angl. Osteoarthritis Research Society International)
a
K/L sistemoje II ir II/ osteofitai stadijos buvo išskirtos siekiant apibūdinti tibiofemoralinį OA
b Pagal OARSI atlasą, tibiofemoralinė OA diagnozuojama jei aptinkamas bent vienas iš išvardintų 3 kriterijų.
Išvados
Osteoartritas pasaulyje yra laikomas viena
dažniausių lėtinių ligų sutrikdančių normalią
asmens judėjimo funkciją, ypač skurdesnėse
valstybėse. Tikėtina, kad senstant šiuolaikinei
populiacijai, didėjant nutukimo paplitimui, kelio ir
klubo sąnarių OA turės vis didesnę įtaką
kasdienybėje bei sveikatos priežiūros sistemoje.
Todėl siekiant pagerinti judėjimo fukciją ar
pristabdyti ligos progresavimą yra svarbu žinoti
šios ligos atsiradimo priežastis bei susiformavimo
mechanizmą. Pastaraisiais metais buvo nustatyta,
jog OA patogenezėje svarbų vaidmenį užima
pažeisto kremzlinio audinio metabolizmo,
uždegimo procesai, subchondrinio kaulo pakitimai
bei patologiniai procesai sinoviume. Taip pat,
daroma prielaida, kad išvardintiems pakitimams
atsirasti įtakos gali turėti lokalių bei sisteminių
rizikos veiksnių visuma (ankstesnės traumos,
chirurginės intervencijos, amžius, lytis, nutukimas,
genetika, kaulų mineralinis tankis, vitamino D
trūkumas ir kt.). Šie faktoriai bei patologinių
procesų sąveika sąlygoja pagrindinių OA klinikinių
simptomų (pažeisto sąnario skausmas, sąstingis)
atsiradimą. OA dažniau traktuojama kaip klinikinė
diagnozė, tačiau reikšmingu laikomas ir
rentgenografinis ištyrimas, kuris šiuo metu
145
dažniausiai remiasi Kellgren – Lawrence bei
OARSI atlaso nustatytais kriterijais.
Literatūra
1. T. N. The Epidemioloy and Impact of Pain
in Osteoarthritis. Osteoarthr Cartil.
2014;21(9):1145–53.
2. Vina ER, Kwoh CK. Epidemiology of
osteoarthritis: Literature update. Curr Opin
Rheumatol. 2018;30(2):160–7.
3. Nelson AE. Osteoarthritis year in review
2017: clinical. Osteoarthr Cartil.
2018;26(3):319–25.
4. Yuqing Zhang, D.Sc and Joanne M. Jordan,
MD M. Epidemiology of Osteoarthritis
Yuqing. Clin Geriatr Med.
2011;26(3):355–69.
5. M Geyer CS. Novel Insights into the
Pathogenesis of Osteoarthritis.
2018;14(2):98–107.
6. Aleksandra Snochowska, Paulina
Szmigielska, Ewa Brzeziańska-Lasota WT.
Genetic and Epigenetic Interactions in the
Etiopathogenesis of Osteoarthritis. Selected
Molecular Factors in OA Etiopathogenesis.
(19(3)):227–37.
7. Kijowski R, Demehri S, Roemer F,
Guermazi A. Osteoarthritis year in review
2019: imaging. Osteoarthr Cartil [Internet].
2020;28(3):285–95. Available from:
https://doi.org/10.1016/j.joca.2019.11.009
8. Ratneswaran, Anushaa,b; Rockel, Jason
S.a,b; Kapoor M. Understanding
osteoarthritis pathogenesis: a multiomics
system-based approach. 32(1):80–91.
9. Wojdasiewicz P, Poniatowski ŁA,
Szukiewicz D. The role of inflammatory
and anti-inflammatory cytokines in the
pathogenesis of osteoarthritis. Mediators
Inflamm. 2014;2014.
10. Novakov VB, Novakova ON, Churnosov
MI. Risk factors and molecular entities of
the etiopathogenesis of the knee
osteoarthritis (literature review). Genij
Ortop. 2021;27(1):112–20.
11. Nguyen LT, Sharma AR, Chakraborty C,
Saibaba B, Ahn ME, Lee SS. Review of
prospects of biological fluid biomarkers in
osteoarthritis. Int J Mol Sci. 2017;18(3).
12. He Y, Li Z, Alexander PG, Ocasio-Nieves
BD, Yocum L, Lin H, et al. Pathogenesis of
osteoarthritis: Risk factors, regulatory
pathways in chondrocytes, and
experimental models. Biology (Basel).
2020;9(8):1–32.
13. Musumeci G, Aiello FC, Szychlinska MA,
Di Rosa M, Castrogiovanni P, Mobasheri
A. Osteoarthritis in the XXIst century: Risk
factors and behaviours that influence
disease onset and progression. Int J Mol
Sci. 2015;16(3):6093–112.
14. Berenbaum F, Wallace IJ, Lieberman DE,
Felson DT. Modern-day environmental
factors in the pathogenesis of osteoarthritis.
Nat Rev Rheumatol [Internet].
2018;14(11):674–81. Available from:
http://dx.doi.org/10.1038/s41584-018-
0073-x
15. Murphy NJ, Eyles JP, Hunter DJ. Hip
Osteoarthritis: Etiopathogenesis and
Implications for Management. Adv Ther.
2016;33(11):1921–46.
16. Katz JN, Arant KR, Loeser RF. Diagnosis
and Treatment of Hip and Knee
Osteoarthritis. Jama. 2021;325(6):568.
17. Sinusas K. Osteoarthritis:Diagnosis and
treatment. Am Fam Physician.
2012;85(1):49–56.
18. Culvenor AG, Engen CN, Øiestad BE,
Engebretsen L, Risberg MA. Defining the
presence of radiographic knee
146
osteoarthritis: a comparison between the
Kellgren and Lawrence system and OARSI
atlas criteria. Knee Surgery, Sport
Traumatol Arthrosc. 2015;23(12):3532–9.
19. Sheehy L, Culham E, McLean L, Niu J,
Lynch J, Segal NA, et al. Validity and
sensitivity to change of three scales for the
radiographic assessment of knee
osteoarthritis using images from the
Multicenter Osteoarthritis Study (MOST).
Osteoarthr Cartil [Internet].
2015;23(9):1491–8. Available from:
http://dx.doi.org/10.1016/j.joca.2015.05.00
3
20. Guermazi A, Hayashi D, Roemer F, Felson
DT, Wang K, Lynch J, et al. Severe
radiographic knee osteoarthritis - does
Kellgren and Lawrence grade 4 represent
end stage disease? - the MOST study.
Osteoarthr Cartil [Internet].
2015;23(9):1499–505. Available from:
http://dx.doi.org/10.1016/j.joca.2015.04.01
8