Goda Jakovlevaitė1, Laurynas Varanavičius1
1Lithuanian University of Health Sciences, Medical Academy, Faculty of Medicine
Abstract
Endometriosis is characterized by an estrogen-dependent chronic inflammatory process that primarily affects the pelvic tissues, including the ovaries. It develops when the secreted endometrial tissue retrogradely extravels outside the uterus and settles on the pelvic organs and peritoneum, and proliferates in the background of impaired immune response. Endometriosis is the most common cause of chronic pelvic pain in women and is associated with infertility. A woman with endometriosis also suffers from a painful and abundant menstrual period, painful intercourse and chronic fatigue. The disease affects about 10 percent of the world’s population women of childbearing potential. At first the disease is diagnosed by gynecological examination and transvaginal ultrasound. Though laparoscopy and histological examination are the most important methods for diagnosing endometriosis. Two strategies are used for the medical treatment of endometriosis – inhibition of follicular growth, which causes amenorrhea and thus inhibits the development of endometriosis or the promotion of follicular growth and ovulation. Also very often is used surgical treatment. It is very important to think about endometriosis while differentiating pelvic pain in young women, so it could be diagnosed in early stages.
The aim of this article is based on the latest scientific literature covering the clinical manifestations of endometriosis, modern diagnostics and treatment options. In this article was analysed the topic of endometriosis in publications published in scientific databases. A literature search was conducted in 2021 March – 2021 April using PubMed and UptoDate scientific databases also analyzing the latest scientific articles by keywords: endometriosis, infertility, pain, endometriosis diagnosis, endometriosis treatment.
Keywords: endometriosis, infertility, pain, endometriosis diagnosis, endometriosis treatment.
Journal of Medical Sciences. Aug 30, 2021 - Volume 9 | Issue 6. Electronic - ISSN: 2345-0592
66
Medical Sciences 2021 Vol. 9 (6), p. 66-74, https://doi.org/10.53453/ms.2021.08.9
Endometriosis: modern diagnostic and treatment options
Goda Jakovlevaitė
1
, Laurynas Varanavičius
1
1
Lithuanian University of Health Sciences, Medical Academy, Faculty of Medicine
Abstract
Endometriosis is characterized by an estrogen-dependent chronic inflammatory process that primarily affects the pelvic
tissues, including the ovaries. It develops when the secreted endometrial tissue retrogradely extravels outside the uterus
and settles on the pelvic organs and peritoneum, and proliferates in the background of impaired immune response.
Endometriosis is the most common cause of chronic pelvic pain in women and is associated with infertility. A woman
with endometriosis also suffers from a painful and abundant menstrual period, painful intercourse and chronic fatigue.
The disease affects about 10 percent of the world's population women of childbearing potential. At first the disease is
diagnosed by gynecological examination and transvaginal ultrasound. Though laparoscopy and histological examination
are the most important methods for diagnosing endometriosis. Two strategies are used for the medical treatment of
endometriosis - inhibition of follicular growth, which causes amenorrhea and thus inhibits the development of
endometriosis or the promotion of follicular growth and ovulation. Also very often is used surgical treatment. It is very
important to think about endometriosis while differentiating pelvic pain in young women, so it could be diagnosed in
early stages.
The aim of this article is based on the latest scientific literature covering the clinical manifestations of endometriosis,
modern diagnostics and treatment options. In this article was analysed the topic of endometriosis in publications published
in scientific databases. A literature search was conducted in 2021 March - 2021 April using PubMed and UptoDate
scientific databases also analyzing the latest scientific articles by keywords: endometriosis, infertility, pain, endometriosis
diagnosis, endometriosis treatment.
Keywords: endometriosis, infertility, pain, endometriosis diagnosis, endometriosis treatment.
Journal of Medical Sciences. Aug 30, 2021 - Volume 9 | Issue 6. Electronic - ISSN: 2345-0592
67
Endometriozė: šiuolaikinės diagnostikos ir gydymo galimybės
Goda Jakovlevaitė
1
, Laurynas Varanavičius
1
1
Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos fakultetas
Santrauka
Endometriozei yra būdingas nuo estrogeno priklausomas lėtinis uždegiminis procesas, kuris pirmiausia veikia dubens
audinius, įskaitant kiaušides. Jis išsivysto, kai išsiskyręs endometriumo audinys retrogradiškai išplinta už gimdos ribų ir
įsitvirtina ant dubens organų ir pilvaplėvės bei sutrikus imuniniam atsakui - išveša. Endometriozė yra dažniausia moterų
lėtinio dubens skausmo priežastis, kuri dažnai susijusi ir su nevaisingumu. Moteris, kurios serga endometrioze, taip pat
vargina skausmingos ir gausios mėnesinės, skausmas lytinių santykių metu bei lėtinis nuovargis. Šia liga visame pasaulyje
serga apie 10 proc. reprodukcinio amžiaus moterų. Diagnostikai pirmiausiai taikomas ginekologinis tyrimas bei
transvaginalinis ultragarsas. Tačiau svarbiausi endometriozės diagnostiniai metodai yra laparoskopija bei histologinis
tyrimas. Endometriozės medikamentiniam gydymui yra taikomos dvi strategijos – folikulų augimo slopinimas siekiant
sukelti amenorėją ir taip slopinti endometriozės vystymąsi arba folikulų augimo ir ovuliacijos skatinimas. Taip pat labai
dažnai naudojamas ir chirurginis gydymas. Labai svarbu yra jauname moterų amžiuje diferencijuojant dubens skausmus
pagalvoti ir apie endometriozę, siekiant išvengti pavėluotos diagnostikos.
Šio straipsnio tikslas yra remiantis naujausia moksline literatūra apžvelgti endometriozės klinikinę išraišką,
šiuolaikinės diagnostikos bei gydymo galimybes. Šiame straipsnyje buvo nagrinėjama endometriozės tema mokslinėse
duomenų bazėse paskelbtose publikacijose. Literatūros paieška buvo atliekama 2021 m. kovo – 2021 m. balandžio
mėnesiais mokslinėse PubMed ir UptoDate duomenų bazėse bei analizuoti naujausi moksliniai straipsniai pagal raktinius
žodžius: endometriozė, nevaisingumas, skausmas, endometriozės diagnostika, endometriozės gydymas.
Raktažodžiai: endometriozė, nevaisingumas, skausmas, endometriozės diagnostika, endometriozės gydymas.
Journal of Medical Sciences. Aug 30, 2021 - Volume 9 | Issue 6. Electronic - ISSN: 2345-0592
68
Įvadas
Endometriozė yra nuo estrogeno priklausanti
ginekologinė būklė, kuriai būdingas endometriumo
audinio vystymasis už gimdos ribų. Šio sutrikimo
metu susidaro skirtingų tipų pažeidimai, sukeliantys
lėtinę uždegiminę reakciją, kuri yra dažnai susijusi
su stipriu ir lėtiniu skausmu bei nevaisingumu [1].
Endometriozė yra būklė, kelianti reikšmingų
gyvenimo kokybės problemų kiekvienai pacientei
[2]. Skaičiuojama, kad endometriozė kamuoja apie
10 proc. reprodukcinio amžiaus moterų ir 35–50
proc. moterų, turinčių dubens skausmų ar
nevaisingumą [3]. Šis sutrikimas yra pagrindinė
gimdos šalinimo ir hospitalizavimo priežastis JAV
[4]. Auksinis endometriozės diagnozavimo
standartas yra laparoskopija kartu su biopsija bei
histologiniu ištyrimu [5]. Kadangi chirurgija yra
invazinė ir brangi, realus reprodukcinio amžiaus
moterų endometriozės paplitimas lieka neaiškus.
Endometriozė gali pasireikšti keliose dubens
vietose, įskaitant gimdą, kiaušides, dubens
pilvaplėvę, šlapimo pūslę, šlapimtakį, tiesiąją žarną,
storąją žarną, gimdos raiščius, tiesiosios žarnos
pertvarą, makšties sienelę ir kt. [6].
Tyrimo tikslas - apžvelgti endometriozės paplitimą,
klinikines išraiškas, šiuolaikinės diagnostikos bei
gydymo galimybes, atsižvelgiant į publikuotus
mokslinius šaltinius.
Tyrimo medžiaga ir metodai
Buvo vykdoma mokslinių šaltinių paieška, apžvalga
bei analizė. Publikacijų paieška buvo vykdoma
anglų kalba tarptautinėse medicinos duomenų
bazėse UpToDate, PubMed. Buvo analizuojamos
2010-2021 m. skelbtos mokslinės publikacijos.
Buvo naudojami tam tikri raktiniai žodžiai bei jų
deriniai originalo kalba: endometriosis, infertility,
pain, endometriosis diagnosis, endometriosis
treatment. Šiame straipsnyje pateikiami apibendrinti
mokslinių straipsnių analizės rezultatai.
Rezultatai ir jų aptarimas
Epidemiologija
Sunku tiksliai įvertinti endometriozės dažnį ir
paplitimą dėl chirurginės vizualizacijos reikalavimo,
kuris apsunkina nustatant galutinę diagnozę ir tikslų
paplitimą. Apskaičiuota, kad endometrioze serga
apie 10 proc. reprodukcinio amžiaus moterų, o tai
sudaro maždaug 190 milijonų moterų visame
pasaulyje [7,8]. Endometriozės paplitimas tarp
moterų, kurios nejaučia simptomų svyruoja nuo 2 iki
11 proc., nevaisingų moterų - nuo 5 iki 50 proc. ir
moterų, kurios yra hospitalizuotos dėl dubens
skausmo - nuo 5 iki 21 proc. [7].
Rizikos veiksniai
Didesnė endometriozės atsiradimo rizika yra
siejama su ankstyva menarche, trumpu mėnesinių
ciklu bei gausiomis mėnesinėmis [10]. S.A. Missmer
ir kt. aprašė, jog trumpesni mėnesinių ciklai, kurie
trunka mažiau nei 26 dienos vėlyvoje paauglystėje
(18–22 metai) buvo susiję su didesne endometriozės
atsiradimo rizika, lyginant su tomis moterimis, kurių
mėnesinių ciklas trunka 26–31 dieną [11].
Endometriozės riziką taip pat didina ir nepalanki
šeimos anamnezė. Moterims, kurių šeimoje yra buvę
endometriozės atvejų, yra net 3-10 kartų didesnė
tikimybė susirgti endometrioze [12].
Klinika
Net 75 proc. pacienčių išsakomas nusiskundimas
būna skausmas. Tačiau dubens skausmas, nors ir
būdingas endometrioze sergančioms moterims, nėra
pakankamai specifiškas simptomas, nes gali būti
susijęs ir su kitomis ginekologinėmis ar
neginekologinėmis būklėmis [9]. Tačiau dubens
skausmas, kuris yra ciklinis ar nuolatinis, lėtinis ar
progresuojantis, didina endometriozės tikimybę
[13]. Skausmas gali atsirasti nenuspėjamai ir per visą
Journal of Medical Sciences. Aug 30, 2021 - Volume 9 | Issue 6. Electronic - ISSN: 2345-0592
69
menstruacinį ciklą gali būti epizodiškas arba
nepertraukiamas, taip pat gali būti bukas,
pulsuojantis ar aštrus bei sustiprėti esant didesniam
fiziniam aktyvumui [16]. Skausmas dažniausiai
stiprėja ir moterys dažnai praneša apie deginimą ir
padidėjusį jautrumą [17]. Be dubens skausmo taip
pat labai dažnai moterys skundžiasi dismenorėja,
gausiomis mėnesinėmis, necikliškais dubens
skausmais, skausmingais lytiniais santykiais, lėtiniu
nuovargiu bei nevaisingumu [14]. Be šių pagrindinių
simptomų galimi ir kiti retesni, tokie kaip pilvo
pūtimas, viduriavimas, galvos svaigimas ar
skausminga peristaltika mėnesinių metu [15].
Diagnostika
Fizinis ištyrimas turėtų būti pradedamas nuo pilvo
palpacijos stebint pacientės veidą dėl
skausmingumo. Pilvo srityje neužfiksavus jautrių
zonų galima pereiti prie dubens palpacijos bei
vaginalinio tyrimo. Atliekant bimanualinį tyrimą
gali būti jaučiamas skausmingumas ties Duglaso
kišene, gimda ar šlapimo pūsle [18]. Endometriozei
būdingas skausmingumas tikrinant gimdos
paslankumą, skausminga užpakalinės skliauto dalies
palpacija, atipinė kaklelio padėtis ar fiksuota gimdos
retroversija [18,19]. Pastaroji gali įvykti atsiradus
sąaugų Duglaso kišenėje arba ligai pažeidus
kryžkaulinį gimdos raištį [18]. Fizinio ištyrimo metu
rasti pakitimai gali būti būdingi kelioms
ginekologinėms patologijoms, todėl būtinas
patikslinimas instrumentiniais tyrimais [19].
Iš visų endometriozės biožymenų, randamų
periferiniame kraujyje ar endometriume, kol kas nei
vienas nėra patvirtintas kaip patikimas žymuo ligos
diagnostikai [18]. Kalbant apie laboratorinius
endometriozės tyrimus, vienas dažniau literatūroje
minimų biožymenų yra Ca125. Tai yra vėžio žymuo,
kurio padidėjimas leidžia įtarti endometriozę [20].
Tačiau Ca125 pasižymi mažu jautrumu ir
specifiškumu, bei maža šio žymens koncentracija
nepaneigia ligos, dėl ko šio biožymens diagnostinė
vertė endometriozės atveju yra menka [19,20].
Endometriozės diagnostikoje taip pat yra taikomas ir
ultragarsinis tyrimas. Transvaginalinės echoskopijos
metu galima aptikti kiaušidžių endometriomą,
patikrinti kiaušidžių paslankumą bei galimas
sąaugas, patikrinti gimdos paslankumą tiesiosios
žarnos atžvilgiu bei galimas sąaugas šioje srityje ar
pokyčius Duglaso kišenėje. Ultragarsu galima
stebėti tik giliai infiltravusius (>1cm) endometriozės
mazgus aneksos ar šlapimo pūslės, kryžminio
gimdos raiščio, rektovaginalinės pertvaros srityse.
Paskutinės dvi sritys geriau matomos tiriant
transrektaliniu echoskopu, nors šis metodas retai
taikomas ginekologijoje [19,21]. Endometriomos
paprastai matomos kaip išplitę mažo echogeniškumo
židiniai ar sustorėjusios organų sienelės [19]. Šis
tyrimo būdas yra greitas, pigus bei didelio
specifiškumo ir jautrumo, tačiau juo negalima ištirti
pilvaplėvės srities ar aptikti mažiau pažengusios
endometriozės židinių, todėl jo taikymas yra ribotas.
E. Rolla savo publikuotame straipsnyje aprašo jo ir
kolegų 2018 metais XIII Pasauliniame
Endometriozės Kongrese pristatytą didelio ryškumo
magnetino rezonanso su intraveniniu, makšties ir
tiesiosios žarnos kontrastavimu metodą. Autoriaus
teigimu šis metodas leidžia aptikti paviršinius
židinius, kryžkaulinio gimdos raiščio infiltraciją,
šlapimo pūslės infiltraciją, kiaušidžių infiltraciją bei
rektovaginalinės pertvaros infiltraciją [18]. Taikant
tik intraveninį kontrastavimą MRT galima aptikti tik
giliau infiltravusius endometriozės židinius, tad šio
tyrimo jautrumas ženkliai sumažėja [21]. Nesant
tinkamo paruošimo šis metodas yra labai riboto
informatyvumo. Taip pat jis yra brangus ir ilgai
trunkantis, todėl yra retai naudojamas endometriozės
diagnostikoje.
Laparoskopija yra auksinis standartas diagnozuojant
endometriozę. Jo metu galima nustatyti tikslią
Journal of Medical Sciences. Aug 30, 2021 - Volume 9 | Issue 6. Electronic - ISSN: 2345-0592
70
židinių vietą ir jų išplitimo laipsnį, paimti bioptatą
histologiniam ištyrimui ir atlikti terapines
procedūras [18,19]. Endometriozės židinių
pirmiausia reiktų ieškoti ties kryžkauliniais gimdos
raiščiais, Duglaso kišenės srityje, kiaušidžių
duobučių srityje, dubens šoninėse sienose bei
šlapimo pūslės ir žarnų paviršiuje. Klasikiniu atveju
matomi melsvai juodi mazgeliai su juos supančia
fibroze. Tačiau dažnai židiniai yra be būdingos
pigmentacijos ir sunkiai identifikuojami [19]. Šis
tyrimas remiasi židinių identifikavimu matomame
plote, tačiau tai apsunkina laparoskopu
neprieinamos vietos bei heterogeniškas
endometriozės pasireiškimas. Taip pat tyrimo
jautrumas tiesiogiai priklauso nuo jį atliekančio
gydytojo įgūdžių. Be jau minėtų trūkumų,
laparoskopija yra santykinai brangus tyrimas bei
visada išlieka invazyvios procedūros komplikacijų
rizika (pvz. infekcija ar aplinkinių organų
pažeidimas). Visgi, laparoskopija išlieka pagrindinis
diagnostinis endometriozės metodas, kurio
patikimumas yra labiausiai pripažintas iš visų
galimų tyrimo metodų [22].
Gydymas
Endometriozės medikamentiniam gydymui yra
taikomos dvi strategijos – folikulų augimo
slopinimas siekiant sukelti amenorėją ir taip slopinti
endometriozės vystymąsi arba folikulų augimo ir
ovuliacijos skatinimas.
Ovuliacijos slopinimui taikomi gonadotropiną
atpalaiduojančio hormono (GnRH) agonistai,
progestinai, goserelinas, danazolis ar peroraliniai
kontraceptikai [5]. Pasaulinė endometriozės draugija
(WES) endometriozės sukelto skausmo gydymą
rekomenduoja pradėti nuo NVNU, progestinų ar
peroralinių kontraceptikų. Jei šių grupių preparatais
nepasiekiamas norimas efektas, pereinama prie
GnRH agonistų ar levonorgestrelio intrauterininės
sistemos preparatų [26,27]. Lili Gong ir kt. atliktas
tyrimas parodė, kad GnRH agonistų vartojimas taip
pat gali sutrumpinti menstruacinio kraujavimo laiką
[28] . Žvelgiant į ateitį palankius rezultatus
endometriozės sukelto skausmo malšinimui rodo
GnRH antagonistai [18,27]. 2018 metais šios grupės
atstovas Elagolix buvo patvirtintas endometriozės
sukelto vidutinio ir sunkaus skausmo malšinimui
[18].
Ovuliacijos skatinimui gali būti skiriami
gonadotropiną atpalaiduojančio hormono analogai,
klomipfeno citratas (vienas ar kombinuojant su
gonadotropinais), aromatazės inhibitoriai [22,5].
Taip pat simptomų malšinimui gali būti vartojami
nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo [22,5].
Kol kas geriausias endometriozės gydymo būdas yra
chirurginis. Vis dažniau yra renkamasi
laparoskopinę operaciją vietoje laparotomijos dėl
mažesnio žalojimo, mažesnio komplikacijų
skaičiaus, greitesnio gijimo ir trumpesnės
hospitalizacijos [25]. Gydant paviršinius židinius,
randamus pilvo ertmėje ar pilvaplėvėje, pirmenybė
teikiama rezekcijai, nes taikant židinio sunaikinimo
metodą, kaip abliaciją, negalima diagnozės
patvirtinti histologiniu tyrimu [24]. Kartais galima
atlikti ir gana radikalią peritonektomiją siekiant
pašalinti visus židinius [18]. Kiaušidžių
endometriomos atveju rekomenduojama atlikti
cistektomiją, kadangi šis metodas pasižymi
geresniais rezultatais bei mažesne recidyvų
tikimybe, negu cistų drenavimas, koaguliacija ar
abliacija CO
2
[18,24,26]. Giliai infiltruojantys
židiniai dažnai yra panašūs į paviršinius židinius,
todėl gali likti neteisingai įvertintas ligos sunkumas
[18]. Šios endometriozės formos chirurginis
gydymas ženkliai palengvina skausmo
simptomatiką ir pagerina gyvenimo kokybę, tačiau
yra susijęs su didele komplikacijų rizika. Giliai
infiltravusių židinių dažniausiai randama ties
riestine ir tiesiąja žarna, bet galima aptikti ir kitose
Journal of Medical Sciences. Aug 30, 2021 - Volume 9 | Issue 6. Electronic - ISSN: 2345-0592
71
žarnyno vietose, rektovaginaliniame tarpe, ant
šlapimo pūslės sienelės ar šlapimtakių [24]. Dažnai
ši forma reikalauja interdisciplininės chirurgų
komados, kurioje būtų abdominalinės chirurgijos ir
nefrologijos specialistai [18]. Lengvos
endometriozės atveju chirurginio gydymo tikslas yra
pašalinti visus ar daugumą endometriumo židinėlių
nepažeidžiant anatomijos [5]. Vidutinio sunkumo ir
sunkios endometriozės atveju chirurginio gydymo
tikslas yra atstatyti normalią dubens organų
anatomiją, pašalinant dideles endometriomas ir taip
nuslopinti uždegimą [23,29].
Ieškant alternatyvų laparoskopijai galima paminėti
robotinę chirurgiją. S. Restaino ir kt. atliktoje
sisteminėje literatūros apžvalgoje pastebėta, kad
vertinant kraujavimo ar komplikacijų dažnį bei
hospitalizacijos laikotarpį nebuvo stebima
statistiškai reikšmingo skirtumo tarp robotinės
chirurgijos ir laparoskopinių operacijų. Taip pat
autoriai pastebi, jog robotinė chirurgija pasižymi
didesniu tikslumu, kas yra naudinga gydant
sunkesnes ligos formas, tokias kaip giliai
infiltravusią endometriozę. Visgi, tyrime taip pat
atkreipiamas dėmesys, jog taikant robotinę
chirurgiją operacijos trunka ilgiau, bei tokių
operacijų kaina yra didesnė nei taikant laparoskopinį
gydymą. Todėl autoriai pataria endometriozės
chirurginio gydymo standartu palikti laparoskopiją,
o robotinę chirurgiją taikyti tik esant sunkioms ligos
formoms [30].
Yra atlikta daug tyrimų dėl kombinuoto operacinio
ir medikamentinio gydymo metodų naudojimo
kartu, tačiau tokios praktikos naudingumas išlieka
abejotinas. Lyginant operacinį gydymą su
priešoperacinių medikamentų skyrimu ir be jo,
reikšmingo skirtumo tarp išeičių nebuvo stebima [5].
Yra manoma, kad numalšinus uždegimą būtų galima
lengviau pašalinti endometriozės židinius, tačiau kai
kurie židiniai gali likti sunkiai pastebimi, todėl
tikėtina, kad priešoperacinio gydymo žala gali
nusverti naudą. Kalbant apie pooperacinę hormonų
terapiją, ji galėtų užkirsti kelią endometriozės
pasikartojimui, bet sisteminėse duomenų analizėse
reikšmingo klinikinio efekto nestebima, todėl šios
praktikos veiksmingumas yra abejotinas [5].
Išvados
1. Endometriozei yra būdingas nuo estrogeno
priklausomas lėtinis uždegiminis procesas,
kuris pirmiausia veikia dubens audinius,
įskaitant kiaušides bei atsiranda, kai išsiskyręs
endometriumo audinys retrogradiškai pereina į
apatinę pilvo ertmę.
2. Endometriozė yra dažniausia moterų lėtinio
dubens skausmo priežastis ir susijusi su
nevaisingumu.
3. Endometriozė neturi specifinio pasireiškimo,
kas labai apsunkina ligos diagnostiką. Nesant
tik šiai ligai būdingų simptomų ir fizinio
ištyrimo radinių, ji dažnai lieka nediagnozuota,
rasti požymiai priskiriami kitai diagnozei ar
diagnozuojama jau pažengusioje stadijoje.
4. Endometriozės diagnostikos aukso standartu
yra laikoma laparoskopija, tačiau aktyviai
ieškoma kitų, neinvazyvių vaizdinių tyrimų
pritaikymo būdų, kurie galėtų pakeisti
minimaliai invazyvią procedūrą.
5. Endometriozės medikamentiniam gydymui yra
taikomos dvi strategijos – folikulų augimo
slopinimas siekiant sukelti amenorėją ir taip
slopinti endometriozės vystymąsi arba folikulų
augimo ir ovuliacijos skatinimas.
6. Lengvos endometriozės atveju chirurginio
gydymo tikslas yra pašalinti visus ar daugumą
endometriumo židinėlių nepažeidžiant
anatomijos, o vidutinio sunkumo ir sunkios
endometriozės atveju chirurginio gydymo
tikslas yra atstatyti normalią dubens organų
Journal of Medical Sciences. Aug 30, 2021 - Volume 9 | Issue 6. Electronic - ISSN: 2345-0592
72
anatomiją pašalinant dideles endometriomas ir
taip nuslopinti uždegimą.
Literatūra
1. Hickey M, Ballard K, Farquhar C.
Endometriosis. BMJ. 2014;348:g1752.
2. Serdar E Bulun, Bahar D Yilmaz,
Christia Sison, Kaoru Miyazaki, Lia Bernardi,
Shimeng Liu, Amanda Kohlmeier, Ping Yin, Magdy
Milad, JianJun Wei, Endometriosis, Endocr Rev.
2019 Aug; 40(4): 1048–1079.
3. ASRM. Practice Committee of the
American Society for Reproductive Medicine
Endometriosis and infertility: a committee opinion.
Fertil Steril. 2012;98:591–598.
4. Simoens S, Dunselman G, Dirksen
C, Hummelshoj L, Bokor A, Brandes I, et al. The
burden of endometriosis: costs and quality of life of
women with endometriosis and treated in referral
centres. Hum Reprod. 2012;27:1292–9.
5. Tom Tanbo, Peter Fedorcsak,
Endometriosis‐associated infertility: aspects of
pathophysiological mechanisms and treatment
options, Acta Obstetricia et Gynecologica
Scandinavica, 20 December 2016.
6. L. Kiesel, M. Sourouni, Diagnosis
of endometriosis in the 21st century, Climacteric
Volume 22, 2019, Published online: 25 Mar 2019,
Pages 296-302.
7. Shafrir AL, Farland LV, Shah DK,
et al. Risk for and consequences of endometriosis: a
critical epidemiologic review. Best Pract Res Clin
Obstet Gynaecol 2018;51:1-15.
8. The World Bank. Population ages
15-64 (% of population). 2017
9. Aalia Sachedina, Nicole Todd,
Dysmenorrhea, Endometriosis and Chronic Pelvic
Pain in Adolescents, J Clin Res Pediatr Endocrinol.
2020 Feb 6;12(Suppl 1):7-17.doi:
10.4274/jcrpe.galenos.2019.2019.S0217.
10. K.E. Nnoaham, P. Webster, J.
Kumbang, S.H. Kennedy, K.T. Zondervan, Is early
age at menarche a risk factor for endometriosis? A
systematic review and meta-analysis of case-control
studies, Fertil Steril, 98 (2012), pp. 702-712.
11. S.A. Missmer, S.E. Hankinson, D.
Spiegelman, R.L. Barbieri, S. Malspeis, W.C.
Willett, et al., Reproductive history and
endometriosis among premenopausal women,
Obstet Gynecol, 104 (2004), pp. 965-974.
12. M. Ashrafi, S.J. Sadatmahalleh,
M.R. Akhoond, M. Talebi, Evaluation of risk factors
associated with endometriosis in infertile women,
Int J Fertil Steril, 10 (2016), pp. 11-21.
13. M.J. Fuldeore, A.M. Soliman,
Prevalence and symptomatic burden of diagnosed
endometriosis in the United States: national
estimates from a cross-sectional survey of 59,411
women, Gynecol Obstet Invest, 82 (2017), pp. 453-
461.
14. Fritz MA, S L. Clinical
Gynecologic Endocrinology and Infertility 2011.
15. 2010.Ballweg ML. Impact of
endometriosis on women's health: comparative
historical data show that the earlier the onset, the
more severe the disease. Best Practice & Research
Clinical Obstetrics & Gynaecology2004; 18: 201-
18.
16. Saima Rafique, Alan H
DeCherney,Medical management of endometriosis,
Clin Obstet Gynecol. 2017 Sep; 60(3): 485–496.doi:
10.1097/GRF.0000000000000292
17. Sanjay K Agarwal, Charles
Chapron, Linda C Giudice, Marc R Laufer, Nicholas
Journal of Medical Sciences. Aug 30, 2021 - Volume 9 | Issue 6. Electronic - ISSN: 2345-0592
73
Leyland, Stacey A Missmer, Sukhbir S Singh, Hugh
S Taylor, Clinical diagnosis of endometriosis: a call
to action, Am J Obstet Gynecol. 2019
Apr;220(4):354.e1-354.e12.doi:
10.1016/j.ajog.2018.12.039.
18. Rolla E. Endometriosis: advances
and controversies in classification, pathogenesis,
diagnosis, and treatment. F1000Res. 2019 Apr
23;8:F1000 Faculty Rev-529. doi:
10.12688/f1000research.14817.1. PMID:
31069056; PMCID: PMC6480968
19. Berker, Bulent, and Murat Seval.
"Problems with the diagnosis of endometriosis."
Women's Health 11.5 (2015): 597-601.
20. Hirsch M, Duffy JMN, Deguara CS,
Davis CJ, Khan KS. Diagnostic accuracy of Cancer
Antigen 125 (CA125) for endometriosis in
symptomatic women: A multi-center study. Eur J
Obstet Gynecol Reprod Biol. 2017 Mar;210:102-
107. doi: 10.1016/j.ejogrb.2016.12.002. Epub 2016
Dec 5. PMID: 27987404.
21. Holland, T. K., Yazbek, J., Cutner,
A., Saridogan, E., Hoo, W. L., & Jurkovic, D.
(2010). Value of transvaginal ultrasound in
assessing severity of pelvic endometriosis.
Ultrasound in Obstetrics and Gynecology, 36(2),
241-248.
22. Agarwal, S. K., Chapron, C.,
Giudice, L. C., Laufer, M. R., Leyland, N., Missmer,
S. A., ... & Taylor, H. S. (2019). Clinical diagnosis
of endometriosis: a call to action. American Journal
of Obstetrics and Gynecology, 220(4), 354-e1.
23. Macer ML, Taylor HS.
Endometriosis and infertility: a review of the
pathogenesis and treatment of endometriosis-
associated infertility. Obstet Gynecol Clin North
Am. 2012 Dec;39(4):535-49. doi:
10.1016/j.ogc.2012.10.002. PMID: 23182559;
PMCID: PMC3538128.
24. Kho RM, Andres MP, Borrelli GM,
Neto JS, Zanluchi A, Abrão MS. Surgical treatment
of different types of endometriosis: Comparison of
major society guidelines and preferred clinical
algorithms. Best Pract Res Clin Obstet Gynaecol.
2018 Aug;51:102-110. doi:
10.1016/j.bpobgyn.2018.01.020. Epub 2018 Feb 16.
PMID: 29545114.
25. Guo, Y. H., Lu, N., Zhang, Y., Su,
Y. C., Wang, Y., & Sun, Y. P. (2012). Comparative
study on the pregnancy outcomes of in vitro
fertilization–embryo transfer between long-acting
gonadotropin-releasing hormone agonist combined
with transvaginal ultrasound-guided cyst aspiration
and long-acting gonadotropin-releasing hormone
agonist alone. Contemporary clinical trials, 33(6),
1206-1210.
26. Dai Y, Li X, Shi J, Leng J. A review
of the risk factors, genetics and treatment of
endometriosis in Chinese women: a comparative
update. Reprod Health. 2018 May 21;15(1):82. doi:
10.1186/s12978-018-0506-7. PMID: 29783992;
PMCID: PMC5963030.
27. Ferrero S, Evangelisti G, Barra F.
Current and emerging treatment options for
endometriosis. Expert Opin Pharmacother. 2018
Jul;19(10):1109-1125. doi:
10.1080/14656566.2018.1494154. Epub 2018 Jul 5.
PMID: 29975553.
28. Gong L, Zhang S, Han Y, Long Q,
Zou S, Cao Y. Initiation of GnRH agonist treatment
on 3-5 days postoperatively in endometriosis
patients: a randomized controlled trial. J Clin
Pharmacol. 2015 Aug;55(8):848-53. doi:
10.1002/jcph.485. Epub 2015 Apr 1. PMID:
25694383.
Journal of Medical Sciences. Aug 30, 2021 - Volume 9 | Issue 6. Electronic - ISSN: 2345-0592
74
29. Angioni, Stefano, Vito Cela, Federica Sedda,
Emanuela Stochino Loi, Vito Cofelice,
Alessandro Pontis, and Gian Benedetto Melis.
"Focusing on surgery results in infertile
patients with deep endometriosis."
Gynecological Endocrinology 31, no. 8 (2015):
595-598.
30. Restaino S, Mereu L, Finelli A, Spina MR,
Marini G, Catena U, Turco LC, Moroni R,
Milani M, Cela V, Scambia G, Fanfani F.
Robotic surgery vs laparoscopic surgery in
patients with diagnosis of endometriosis: a
systematic review and meta-analysis. J Robot
Surg. 2020 Oct;14(5):687-694. doi:
10.1007/s11701-020-01061-y. Epub 2020 Mar
7. PMID: 32146573.