Raminta Oleškevičiūtė1, Rugilė Grincevičiūtė1, Raminta Jovaišaitė1, Raimonda Putnaitė2
1Lithuanian University of Health Sciences, Medical Academy, Faculty of Medicine, Kaunas, Lithuania
2Lithuanian University of Health Sciences, Department of Family Medicine, Kaunas, Lithuania
Abstract
Background. Diabetes mellitus is a chronic disease and its cases are increasing rapidly. Changing their daily routine and monotoring their health is a huge challenge for patients which is accompanied by doubts, uncertainty. Some patients lack knowledge about their disease, which prevents them from taking proper care of themselves.
Aim: to review effects of psychological factors, depression and diabetes education on disease control.
Methodology. The research method is a literature review. The PubMed and Google Scholar databases were selected for the search of literature sources. Used keywords and their combinations: diabetes, motivation, depression, adherence, glycemic control, awareness, education. Criteria for selection of publications: scientific articles in English and Lithuanian, corresponding to the research topic and published from 2013 to 2023.
Results. The motivation of diabetic patients is a critical factor in adherence to the treatment plan. The course of this chronic disease is better controlled if depression is treated at the same time and the patient has knowledge about diabetes.
Conclusions. Acceptance of the disease, motivation to follow the treatment plan and self-care are very important. A lower level of depression is associated with a better course of diabetes. Patient education about diabetes, its control methods, healthy lifestyle and monitoring of glycosylated hemoglobin is of great importance. The Lithuanian Diabetes Association is actively engaged in education. It is also useful for patients to come to the consultations of a nurse diabetologist.
Keywords: diabetes mellitus, depression, glycemic control, motivation, patient education.
https://doi.org/10.53453/ms.2023.5.14
Effects of psychological factors, depression and diabetes education
on glycemic control
Raminta Oleškevičiūtė
1
, Rugilė Grincevičiūtė
1
, Raminta Jovaišaitė
1
, Raimonda Putnaitė
2
1
Lithuanian University of Health Sciences, Medical Academy, Faculty of Medicine, Kaunas, Lithuania
2
Lithuanian University of Health Sciences, Department of Family Medicine, Kaunas, Lithuania
Abstract
Background. Diabetes mellitus is a chronic disease and its cases are increasing rapidly. Changing their daily
routine and monotoring their health is a huge challenge for patients which is accompanied by doubts, uncertainty.
Some patients lack knowledge about their disease, which prevents them from taking proper care of themselves.
Aim: to review effects of psychological factors, depression and diabetes education on disease control.
Methodology. The research method is a literature review. The PubMed and Google Scholar databases were
selected for the search of literature sources. Used keywords and their combinations: diabetes, motivation,
depression, adherence, glycemic control, awareness, education. Criteria for selection of publications: scientific
articles in English and Lithuanian, corresponding to the research topic and published from 2013 to 2023.
Results. The motivation of diabetic patients is a critical factor in adherence to the treatment plan. The course of
this chronic disease is better controlled if depression is treated at the same time and the patient has knowledge
about diabetes.
Conclusions. Acceptance of the disease, motivation to follow the treatment plan and self-care are very important.
A lower level of depression is associated with a better course of diabetes. Patient education about diabetes, its
control methods, healthy lifestyle and monitoring of glycosylated hemoglobin is of great importance. The
Lithuanian Diabetes Association is actively engaged in education. It is also useful for patients to come to the
consultations of a nurse diabetologist.
Keywords: diabetes mellitus, depression, glycemic control, motivation, patient education.
Journal of Medical Sciences. 11 May, 2023 - Volume 11 | Issue 4. Electronic - ISSN: 2345-0592
Medical Sciences 2023 Vol. 11 (4), p. 127-133, https://doi.org/10.53453/ms.2023.5.14
127
Psichologinių veiksnių, depresijos ir mokymo apie cukrinį diabetą
įtaka glikemijos kontrolei
Raminta Oleškevičiūtė
1
, Rugilė Grincevičiūtė
1
, Raminta Jovaišaitė
1
, Raimonda Putnaitė
2
1
Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Medicinos fakultetas, Kaunas, Lietuva
2
Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Šeimos medicinos klinika, Kaunas, Lietuva
Santrauka
Įvadas. Cukrinis diabetas yra lėtinė liga, kurios atvejų skaičius sparčiai didėja. Norint efektyviai gydytis, pacientai
privalo pakeisti savo dienos rutiną, atidžiau sekti savo sveikatą, domėtis sveika gyvensena ir jos laikytis. Tai yra
didelis iššūkis pacientams, kuris yra lydimas abejonių, neužtikrintumo, kontrolės praradimo. Dažnai cukrinis
diabetas pasižymi komorbidiškumu su depresija, kurios nuoseklus gydymas gali ženkliai pagerinti glikemijos
kontrolę. Dalis pacientų pasižymi žinių apie savo ligą stoka, tai trukdo jiems tinkamai savimi pasirūpinti.
Tyrimo tikslas: išsiaiškinti psichologinių veiksnių, depresijos ir mokymo apie cukrinį diabetą įtaką ligos
kontroliavimui.
Tyrimo objektas ir metodai. Tyrimo metodas – literatūros apžvalga. Literatūros šaltinių paieškai buvo pasirinkta
PubMed ir Google Scholar duomenų bazės. Naudoti raktažodžiai ir jų deriniai: diabetas (angl. diabetes),
motyvacija (angl. motivation), depresija (angl. depression), laikymasis (angl. adherence), glikemijos kontrolė
(angl. glycemic control), supratimas (angl. awareness), mokymas (angl. education). Publikacijų atrankos kriterijai:
moksliniai straipsniai anglų, lietuvių kalbomis, atitinkantys tyrimo temą ir paskelbti nuo 2013 iki 2023 metų.
Rezultatai. Sergančiųjų cukriniu diabetu pacientų motyvacija yra esminis veiksnys, nulemiantis gydymo plano
laikymąsi. Šios lėtinės ligos eiga yra geriau kontroliuojama, jeigu tuo pačiu yra gydoma ir pasireiškusi depresija
ir pacientas turi žinių apie cukrinį diabetą.
Išvados. Svarbus yra susitaikymas su liga, motyvacija laikytis gydymosi plano ir rūpinimasis savimi. Mažesnis
depresijos išreikštumas yra susijęs su geresne cukrinio diabeto eiga. Didelės reikšmės turi pacientų švietimas apie
cukrinį diabetą, jo kontroliavimo būdus, sveiką gyvenseną, glikozilinto hemoglobino sekimas. Švietimu aktyviai
užsiima Lietuvos diabeto asociacija, taip pat pacientams naudinga atvykti į slaugytojo diabetologo konsultacijas.
Raktažodžiai: cukrinis diabetas, depresija, glikemijos kontrolė, motyvacija, pacientų švietimas.
Journal of Medical Sciences. 11 May, 2023 - Volume 11 | Issue 4. Electronic - ISSN: 2345-0592
128
1. Įvadas
Daugelis fizinių sutrikimų pasižymi
komorbidiškumu su psichinėmis problemomis.
Lėtinės ligos ypatingai paveikia asmens rutiną,
kasdienį režimą, įpročius, todėl įneša į gyvenimą
stresą sukeliančių pokyčių, priverčia nerimauti
dėl galimų komplikacijų ir suprastėjusios
gyvvenimo kokybės. Cukrinio diabeto ir
psichinių ligų komorbidiškumas ženkliai blogina
abiejų ligų išeitis, didina mirštamumą ir
tikimybę patirti komplikacijas (1). Cukrinis
diabetas – metabolinė liga, kurios esminis
būdingas bruožas yra hiperglikemija. Jis yra
skirstomas į dvi pagrindines formas – 1 ir 2 tipo
cukrinis diabetas, jos tarpusavyje skiriasi
patofiziologiniais mechanizmais. 1 tipo cukrinis
diabetas pasižymi visišku insulino trūkumu dėl
autoimuninių procesų, kuriems įtaką daro kasos
β-ląstelių destrukcija. 2 tipo cukrinio diabeto
atveju hiperglikemija yra sąlygota organizmo
audinių rezistentiškumo produkuojamam
insulinui (2). Netinkamas cukrinio diabeto
kontroliavimas gali sąlygoti ūmias (diabetinė
ketoacidozė, neketoninė hiperglikeminė
hiperosmosinė būklė, hipoglikemija) bei lėtines
komplikacijas, pasireiškiančias ilgainiui
(makrokraujagyslinės – išeminė širdies
kraujagyslių liga, išeminė smegenų kraujagyslių
liga ir periferinių arterijų liga,
mikrokraujagyslinės – neuropatija, diabetinė
retinopatija, nefropatija). Šios komplikacijos
gali baigtis galūnių ar regos praradimu, judėjimo
ar jutimo sutrikimais, kognityvinės funkcijos
sumažėjimu ar net mirtimi (3,4). Tarptautinės
diabeto federacijos duomenimis, cukrinis
diabetas yra viena iš labiausiai sparčiai augančių
sveikatos problemų, prognozuojama, jog 2030
metais jos mastas sieks 643 milijonus atvejų
pasaulyje (5). Kadangi cukrinis diabetas išlieka
globaliai aktuali tema, šiame straipsnyje
aptarsime psichologinių veiksnių, depresijos ir
švietimo apie cukrinį diabetą įtaką ligos
kontrolei.
2. Metodika
Tyrimo metodas – literatūros apžvalga.
Literatūros šaltinių paieškai buvo pasirinkta
PubMed ir Google Scholar duomenų bazės.
Naudoti raktažodžiai ir jų deriniai: diabetas
(angl. diabetes), motyvacija (angl. motivation),
depresija (angl. depression), laikymasis (angl.
adherence), glikemijos kontrolė (angl. glycemic
control), supratimas (angl. awareness),
mokymas (angl. education). Publikacijų
atrankos kriterijai: moksliniai straipsniai anglų,
lietuvių kalbomis, atitinkantys tyrimo temą ir
paskelbti nuo 2013 iki 2023 metų.
3. Rezultatai
3.1 Psichologinių veiksnių įtaka cukrinio
diabeto kontroliavimui
Cukrinis diabetas yra liga, trunkanti visą
paciento gyvenimą, todėl sergantysis turi būti
pasiryžęs nuolat kreipti dėmesį į savo sveikatos
būklę, suvokti savo ligą, domėtis gydymo
naujienomis, atsisakyti prastų gyvensenos
įpročių bei įtraukti sveikus įpročius. Dažnu
atveju pacientas turi apriboti savo mitybą,
reguliariai monitoruoti glikemiją kraujyje ir
gebėti ją koreguoti nuosekliai vartojant vaistus,
užsiimti aktyvia fizine veikla, numesti svorio.
Visa tai yra tam, kad pacientas pasiektų optimalų
tikslinį glikozilinto hemoglobino rodiklį ir
išvengtų komplikacijų, daugumai asmenų jis yra
<7 proc. (gali kisti pagal ligos trukmę,
išsivysčiusias komplikacijas, ligos trukmę) (6).
Tai yra dideli pokyčiai, sukeliantys paciento
gyvenime sumaištį, jis gali jausti lyg būtų
praradęs kontrolę. Tokiam asmeniui tenka didelė
psichologinė našta (7).
Journal of Medical Sciences. 11 May, 2023 - Volume 11 | Issue 4. Electronic - ISSN: 2345-0592
129
Pirmiausia, išgirdęs diagnozę, žmogus turi
susitaikyti su liga ir ją priimti, norint siekti
geresnių ligos kontrolės rezultatų. Šią temą
tyrinėjo Lenkijos mokslininkai (8), kurie nustatė,
jog tiriamieji, kurie, remiantis užpildytų anketų
duomenimis, demonstravo susitaikymą su liga,
buvo siejami su mažesniu nerimo ir depresijos
išreikštumu bei geresne glikemijos kontrole.
Svarbus aspektas, lemiantis tai, ar pacientas
laikysis paskirto gydymo plano ir
rekomendacijų, yra motyvacija. Šia tema buvo
atliktas tyrimas, kurio metu sergantiesiems 2 tipo
cukriniu diabetu 12 mėnesių buvo suteikiama
specialistų pagalba ir grupiniai užsiėmimai skirti
gyvenimo būdo keitimui. Į šį planą įėjo fizinio
aktyvumo užsiėmimai grupėse, iš pradžių su
specialistais, paskui palaipsniui pereinant prie
savarankiškų mankštų bei individualios ir
grupinės dietologo paskaitos su maisto
gaminimo pamokomis. Taip pat buvo svarbu,
kad tiriamieji judėtų ir dienos metu (pvz., kad
pasiektų savo dienos žingsnių tikslą) ir
kokybiškai miegotų naktį. Po 12 ir 18 mėnesių
tiriamieji buvo apklausti ir paaiškėjo, jog visi jie,
pakeitę savo gyvenimo būdą, sumažino
antidiabetinių vaistų dozes. Esminis šio tyrimo
tikslas buvo išsiaiškinti priežastis, dėl kurių
asmenys nepraranda motyvacijos laikytis naujų
gyvensenos įpročių ir taip pasiekia lengvesnę
savo ligos kontrolę. Tiriamieji išskyrė šiuos
aspektus, kurie palaikė jų motyvaciją – aiškių
sveikos gyvensenos rezultatų matymas (ypač
sumažėjęs antidiabetinių vaistų kiekio
vartojimas), susidorojimas su nuolatiniais
iššūkiais, socialinė parama ir tarpusavio
santykiai (ypač grupinės treniruotės, dėl kurių
jautė atsakomybę atvykti į užsiėmimus),
dėmesingas sveikatos priežiūros specialistų
palaikymas ir informacijos suteikimas bei naujo
gyvenimo būdo priėmimas (tiriamųjų asmeninis
nusisttatymas gyventi sveikiau).
Šiuos rezultatus patvirtina Karimy ir
bendraautorių (9) atliktas tyrimas, kurio metu
paaiškėjo, jog pagrindinis kelias į 2 tipo cukrinio
diabeto kontrolę yra paciento rūpinimasis
savimi. Kad būtų pasiekta ilgalaikė kontrolė ir
išvengta ūmių ir lėtinių komplikacijų, reikalinga
asmeninė paciento motyvacija.
3.2 Depresijos įtaka cukrinio diabeto
kontroliavimui.
Sergantiesiems cukriniu diabetu psichinės
sveikatos sutrikimas, ypač depresija, nerimo ar
valgymo sutrikimas, yra nuo 2 iki 3 kartų
dažnesnis negu bendrosios populiacijos
žmonėms, kurie neserga šiuo medžiagų
apykaitos sutrikimu (1,10). Dauguma cukriniu
diabetu sergančių asmenų vertina savo
gyvenimo kokybę kaip prastesnę lyginant su
sveikais žmonėmis, dar žemesniais gyvenimo
kokybės rodikliais pasižymi asmenys, kurie taip
pat serga ir depresija (11). Yra manoma, jog
dalis depresijos atvejų taip ir lieka
nediagnozuoti (12). Tai gali apsunkinti
gliukozės koncentracijos kraujyje
kontroliavimą, kadangi Schmitt ir
bendraautorių (13) atliktame tyrime paaiškėjo,
jog tiesioginę įtaką glikemijos kontrolei turi
kartu su cukriniu diabetu pasireiškiančių
depresijos simptomų gydymas. Buvo atrinkti
tiriamieji, kurie turėjo išreikštus depresijos
simptomus ir jiems atliktas glikozilinto
hemoglobino tyrimas iš veninio kraujo. 181
atrinkti asmenys dalyvavo kognityvinėje elgesio
programoje ir po 12 mėnesių buvo pakartotas
glikozilinto hemoglobino tyrimas ir
psichologinės būklės vertinimas. Rezultatai
parodė, kad kuo mažiau pacientas turi depresijos
simptomų, tuo labiau tikėtina, kad rūpinsis
Journal of Medical Sciences. 11 May, 2023 - Volume 11 | Issue 4. Electronic - ISSN: 2345-0592
130
savimi ir pasieks tikslinę glikozilinto
hemoglobino reikšmę. Tai yra ypatingai svarbu,
kuomet glikemijos rodikliai atkakliai išlieka
aukšti ir tenka ieškoti kitų būdų jį sumažinti.
Tuo pačiu asmenys, kuriems yra diagnozuota
depresija, tačiau neturi jokio metabolinio
sutrikimo, rizika susirgti 2 tipo cukriniu diabetu
išauga 60 proc. (14,15). Tai reiškia, kad
depresija ir cukrinis diabetas yra vienas kitą
skatinantys veiksniai. Svarbu į tai atsižvelgti
siekiant užkirsti kelią cukrinio diabeto
pasireiškimui ar norint anksti diagnozuoti šį
sutrikimą, išvengiant pavojingų komplikacijų.
Yra manoma, kad šios abipusės cukrinio diabeto
ir depresijos sąveikos priežastis yra tokia pati
etiologija. Abi šios ligos yra susijusios su
sutrikimu pagumburio-hipofizės-antinksčių
ašyje, kuri yra atsakinga už kortizolio produkciją
ir išsiskyrimą, šiuo atveju kortizolio lygis būna
per didelis. Hiperkortizolizmo fone insulino
prisijungimas prie receptoriaus yra inhibuojamas
ir išsivysto rezistencija insulinui. Taip pat šios
abi ligos turi sąsajų su pokyčiais hipokampe,
kuris yra limbinės sistemos dalis, atsakinga už
atmintį ir emocijas. Esant sutrikusiai hipokampo
veiklai, jis nebegali inhibuoti minėtos
pagumburio-hipofizės-antinksčių ašies
funkcijos (16,17).
3.3 Mokymo apie cukrinį diabetą įtaka ligos
kontroliavimui
Reikalingų žinių turėjimas, kaip valdyti cukrinio
diabeto ligos eigą, gali daryti reikšmingą
teigiamą įtaką glikemijos kontrolei, glikozilinto
hemoglobino tikslinės reikšmės pasiekimui,
hipoglikemijų ir diabetinių ketoacidozių dažnio
mažinimui bei hospitalizavimo dėl šių būklių
retinimui (18,19). Vis dėlto, tyrimai parodė, jog
didžioji dauguma asmenų, kuriems diagnozuotas
cukrinis diabetas, turi tik vidutines žinias apie
tai, kaip rūpintis savimi sergant šia lėtine liga (62
proc. tiriamųjų atsakė į daugiau nei pusę
klausimų klausimyne apie glikemijos kontrole, o
daugiau nei į 80 proc. klausimų atsakė tik 8 proc.
asmenų) (20). Tai rodo, kad didelė dalis
sergančiųjų neturi reikiamų žinių, ką daryti, jog
būtų pasiekta reikiama glikemijos kontrolė.
Visuomenėje trūksta švietimo ir apie svarbų
rodiklį sergantiesiems cukriniu diabetu –
glikozilintą hemoglobiną, kuris parodo
paskutinių 3 mėnesių vidutinę glikemiją kraujo
plazmoje. Yra nustatyta, kad daugiau nei pusė
asmenų, kuriems diagnozuotas cukrinis diabetas,
neturi pakankamai žinių apie tai, kas yra šis
kraujo rodmuo, ką jis parodo, koks jų tikslinis
glikozilinto hemoglobino lygis ir kokie buvo
paskutiniai jų gautų tyrimų rezultatai. Buvo
nustatyta, jog jei asmuo geba pasakyti, koks yra
paskutinis jo glikozilinto hemoglobino rodiklis,
tuo labiau tikėtina, kad yra pasiekta tikslinė
reikšmė ir optimali glikemijos kontrolė. Tai
reiškia, kad sergantieji, kurie daugiau domisi
savo liga, yra labiau linkę geriau rūpintis savimi
ir kontroliuoti glikemijos koncentraciją
kraujyje (21). Tai reiškia, jog sveikatos
priežiūros specialistai, informuodami ir
primindami pacientams apie glikozilintą
hemoglobiną, ženkliai padeda pacientų gerovei.
Tokių temų kaip tiksliniai kraujo rodikliai,
angliavandenių skaičiavimas, reikiamų insulino
dozių parinkimas priklausomai nuo fizinio
aktyvumo, streso, kitų ligų aptarimas leidžia
pacientams daryti teisingus sprendimus ligos
kontroliavime. Lietuvoje sergančiųjų cukriniu
diabetu švietimu užsiima Lietuvos diabeto
asociacija, kuri rengia vaikų vasaros stovyklas,
organizuoja seminarus, konferencijas, leidžia
laikraštį „Diabetas“, užsiima visuomenės
švietimu bei dalyvauja tarptautiniuose
projektuose (22). Taip pat yra įkurta diabeto
Journal of Medical Sciences. 11 May, 2023 - Volume 11 | Issue 4. Electronic - ISSN: 2345-0592
131
mokykla, kur specialistai konsultuoja ir moko
ligonius.
Daug vertingos informacijos suteikti, atnaujinti
žinias ir priminti seniau išmoktus įgūdžius gali
slaugytojas diabetologas. Su šeimos gydytojo
siuntimu suteikiamos 5 ligonių kasų apmokamos
konsultacijos per metus, jei cukrinis diabetas
diagnozuotas pirmą kartą, jei tai tęstinės
konsultacijos, kai nėra pasiekta ligos kontrolė,
yra nustatytų komplikacijų, keičiamas gydymas
ar esant nėštumui – 2 kartus per metus (23,24).
4. Išvados
Cukrinio diabeto ligos diagnozė yra didelis
pokytis paciento gyvenime. Svarbus yra
susitaikymas su liga, motyvacija laikytis
gydymosi plano ir rūpinimasis savimi. Cukrinio
diabeto ir depresijos komorbidiškumas
apsunkina ligos eigą. Mažesnis depresijos
išreikštumas yra susijęs su geresne cukrinio
diabeto eiga. Didelės reikšmės turi pacientų
švietimas apie cukrinį diabetą, jo kontroliavimo
būdus, sveiką gyvenseną, glikozilinto
hemoglobino sekimas. Švietimu aktyviai
užsiima Lietuvos diabeto asociacija, taip pat
pacientams naudinga atvykti į slaugytojo
diabetologo konsultacijas.
Literatūros šaltiniai
1. Sartorius N. Depression and diabetes.
https://doi.org/1031887/DCNS2018201/nsartori
us 2022;20(1):47–51.
2. Schmidt AM. Highlighting Diabetes Mellitus:
The Epidemic Continues. Arterioscler Thromb
Vasc Biol. 2018;38(1):e1–8.
3. Genuth SM, Palmer JP, Nathan DM.
Classification and Diagnosis of Diabetes.
Diabetes in America, 3rd Edition. 2018;1(1):1-
1–39.
4. Nanayakkara N, Curtis AJ, Heritier S,
Gadowski AM, Pavkov ME, Kenealy T, et al.
Impact of age at type 2 diabetes mellitus
diagnosis on mortality and vascular
complications: systematic review and meta-
analyses. Diabetologia. 2021;64(2):275–87.
5. DJ M, EJ B. IDF Diabetes Atlas. 2021 Prieiga
per internetą:
https://diabetesatlas.org/idfawp/resource-
files/2021/07/IDF_Atlas_10th_Edition_2021.pd
f (2023 03 20)
6. Wang M, Hng TM. HbA1c: More than just a
number. Aust J Gen Pract. 2021;50(9):628–32.
7. Sayyed Kassem L, Aron DC. The assessment
and management of quality of life of older adults
with diabetes mellitus. Expert Rev Endocrinol
Metab. 2020;15(2):71–81.
8. Brzoza KB, Główczyński P, Piegza M,
Błachut M, Sedlaczek K, Nabrdalik K, et al.
Acceptance of the disease and quality of life in
patients with type 1 and type 2 diabetes. Eur J
Psychiatry. 2022;36(2):114–9.
9. Karimy M, Araban M, Zareban I, Taher M,
Abedi A. Determinants of adherence to self-care
behavior among women with type 2 diabetes: an
explanation based on health belief model. Med J
Islam Repub Ira. 2016;30(1):368.
10. Ducat L, Rubenstein A, Philipson LH,
Anderson BJ. A review of the mental health
issues of diabetes conference. Diabetes Care.
2015;38(2):333–8.
11. Jing X, Chen J, Dong Y, Han D, Zhao H,
Wang X, et al. Related factors of quality of life
of type 2 diabetes patients: a systematic review
and meta-analysis. Health Qual Life Outcome.
2018;16(1).
12. Farooqi A, Gillies C, Sathanapally H, Abner
S, Seidu S, Davies MJ, et al. A systematic review
and meta-analysis to compare the prevalence of
depression between people with and without
Journal of Medical Sciences. 11 May, 2023 - Volume 11 | Issue 4. Electronic - ISSN: 2345-0592
132
Type 1 and Type 2 diabetes. Prim Care Diabetes.
2022;16(1):1–10.
13. Schmitt A, Reimer A, Ehrmann D, Kulzer B,
Haak T, Hermanns N. Reduction of depressive
symptoms predicts improved glycaemic control:
Secondary results from the DIAMOS study. J
Diabetes Complications. 2017;31(11):1608–13.
14. Bădescu S v., Tătaru C, Kobylinska L,
Georgescu EL, Zahiu DM, Zăgrean AM, et al.
The association between Diabetes mellitus and
Depression. J Med Life. 2016;9(2):120–5.
15. Kronish IM, Moise N, Yoon S. Depression
and Multimorbidity: Considering Temporal
Characteristics of the Associations Between
Depression and Multiple Chronic Diseases. 2019
16. Tyagi K, Agarwal NB, Kapur P, Kohli S,
Jalali RK. Evaluation of stress and associated
biochemical changes in patients with type 2
diabetes mellitus and obesity. Diabetes,
Metabolic Syndrome and Obesity. 2021;14:705–
17.
17. Fiksdal A, Hanlin L, Kuras Y, Gianferante
D, Chen X, Thoma M V., et al. Associations
between symptoms of depression and anxiety
and cortisol responses to and recovery from
acute stress. Psychoneuroendocrinology.
2019;102:44–52.
18. Humayun MA, Jenkins E, Knott J, Ryder J,
Shaban C, Weiss M, et al. Intensive structured
education for type 1 diabetes management using
BERTIE: Long-term follow-up to assess impact
on glycaemic control and quality of life indices.
Diabetes Res Clin Pract. 2018;143:275–81.
19. Fekadu G, Bula K, Bayisa G, Turi E, Tolossa
T, Kasaye HK. Challenges and factors
associated with poor glycemic control among
type 2 diabetes mellitus patients at nekemte
referral hospital, Western Ethiopia. J Multidiscip
Healthc. 2019;12:963–74.
20. Ruszkiewicz K, Jagielski P, Traczyk I.
Glycemic control and awareness among diabetic
patients of nutrition recommendations in
diabetes. Rocz Panstw Zakl Hig. 2020 [cited
2023;71(2):191–6.
21. Almutairi JS, Almigbal TH, Alruhaim HY,
Mujammami MH, AlMogbel TA, Alshahrani
AM, et al. Self-awareness of HbA1c and its
association with glycemic control among
patients with type 2 diabetes: A multicenter
study. Saudi Med J. 2022;43(3):291–300.
22. Pasiekimai. Prieiga per internetą:
http://www.dia.lt/lt/pasiekimai.html (2023 03
20).
23. Cukrinio diabeto valdymas – pacientų
rankose. Prieiga per internetą:
https://www.kaunoklinikos.lt/apie-
mus/naujienos/cukrinio-diabeto-valdymas--
pacientu-rankose.html (2023 03 20).
24. V-982 Dėl Sergančiųjų cukriniu diabetu
slaugos paslaugų teikimo reikalavimų aprašo
patvirtinimo. Prieiga per internetą: https://e-
seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.3291
35/asr (2023 03 20).
Journal of Medical Sciences. 11 May, 2023 - Volume 11 | Issue 4. Electronic - ISSN: 2345-0592
133