Gabrielė Adomavičiūtė1, Enrika Davydovaitė1, Darius Leskauskas2
1Lithuanian University of Health Sciences, Academy of Medicine, Kaunas, Lithuania
2Lithuanian University of Health Sciences, Department of Psychiatry, Kaunas, Lithuania
Abstract
Background. Eating disorders are a group of diseases that manifest in abnormal eating habits and affect both physical and mental health. Although much attention is currently being paid to the biological mechanisms of the development of eating disorders, sociocultural factors remain the most frequently mentioned. During the period of the COVID-19 pandemic, with the significant increase in patients with eating disorders, there was a need to investigate whether there is a statistically significant causal relationship.
Aim: to analyze and systematize the impact of the COVID-19 pandemic on eating disorders in children and adolescents described in the scientific literature.
Research material and methods. The search for scientific studies was carried out in three online scientific databases. Only scientific articles published since 01/30/2020 were included for systematic analysis, also articles written in English language. Studies in which the correspondents were from selected age group and the relationship between the COVID-19 pandemic and eating disorders.
Results. 806 publications were found during the search. 14 articles were included. The four most frequently mentioned changes in eating disorders due to the COVID-19 pandemic were: 1) increased number of newly diagnosed eating disorder cases, 2) increased number of hospitalized cases, 3) increased number of bed days, 4) exacerbation of the disease. Seven groups of factors had an impact on the clinical expression of eating disorders during the COVID-19 pandemic: aggravated co-morbidities, decreased satisfaction with body, change in the daily
routine, longer time spent on social networks, changed eating habits, barriers to health services and parental anxiety. The results confirm that the COVID-19 pandemic not only disrupted the overall mental health of children and adolescents, but also had a negative impact on eating disorders.
Conclusion. The COVID-19 pandemic had a significant impact on the rise in the number of eating disorders. It was noticed that the most significant factors were concomitant diseases and decreased satisfaction about body shapes.
Keywords: eating disorder, anorexia nervosa, bulimia nervosa, binge-eating disorder.
https://doi.org/10.53453/ms.2023.5.15
Eating disorders in children and adolescents during the COVID-19
pandemic: a systematic literature review
Gabrielė Adomavičiūtė
1
, Enrika Davydovaitė
1
, Darius Leskauskas
2
1
Lithuanian University of Health Sciences, Academy of Medicine, Kaunas, Lithuania
2
Lithuanian University of Health Sciences, Department of Psychiatry, Kaunas, Lithuania
Abstract
Background. Eating disorders are a group of diseases that manifest in abnormal eating habits and affect both
physical and mental health. Although much attention is currently being paid to the biological mechanisms of the
development of eating disorders, sociocultural factors remain the most frequently mentioned. During the period
of the COVID-19 pandemic, with the significant increase in patients with eating disorders, there was a need to
investigate whether there is a statistically significant causal relationship.
Aim: to analyze and systematize the impact of the COVID-19 pandemic on eating disorders in children and
adolescents described in the scientific literature.
Research material and methods. The search for scientific studies was carried out in three online scientific
databases. Only scientific articles published since 01/30/2020 were included for systematic analysis, also articles
written in English language. Studies in which the correspondents were from selected age group and the
relationship between the COVID-19 pandemic and eating disorders.
Results. 806 publications were found during the search. 14 articles were included. The four most frequently
mentioned changes in eating disorders due to the COVID-19 pandemic were: 1) increased number of newly
diagnosed eating disorder cases, 2) increased number of hospitalized cases, 3) increased number of bed days, 4)
exacerbation of the disease. Seven groups of factors had an impact on the clinical expression of eating disorders
during the COVID-19 pandemic: aggravated co-morbidities, decreased satisfaction with body, change in the daily
routine, longer time spent on social networks, changed eating habits, barriers to health services and parental
anxiety. The results confirm that the COVID-19 pandemic not only disrupted the overall mental health of children
and adolescents, but also had a negative impact on eating disorders.
Conclusion. The COVID-19 pandemic had a significant impact on the rise in the number of eating disorders. It
was noticed that the most significant factors were concomitant diseases and decreased satisfaction about body
shapes.
Keywords: eating disorder, anorexia nervosa, bulimia nervosa, binge-eating disorder.
Journal of Medical Sciences. 11 May, 2023 - Volume 11 | Issue 4. Electronic - ISSN: 2345-0592
Medical Sciences 2023 Vol. 11 (4), p. 134-146, https://doi.org/10.53453/ms.2023.5.15
134
Vaikų ir paauglių valgymo sutrikimai COVID-19 pandemijos
metu: sisteminė literatūros apžvalga
Gabrielė Adomavičiūtė
1
, Enrika Davydovaitė
1
, Darius Leskauskas
2
1
Lietuvos Sveikatos Mokslų Universitetas, Medicinos fakultetas, Kaunas, Lietuva
2
Lietuvos Sveikatos Mokslų Universitetas, Psichiatrijos klinika, Kaunas, Lietuva
Santrauka
Įvadas. Valgymo sutrikimai - tai grupė ligų, kurios pasireiškia nenormaliais valgymo įpročiais ir turi įtakos tiek
fizinei tiek psichinei sveikatai. Nors šiuo metu daug dėmesio skiriama biologiniams valgymo sutrikimų
išsivystymo mechanizmams, tačiau dažniausiai minimi išlieka sociokultūriniai veiksniai. COVID-19 pandemijos
laikotarpiu ženkliai daugėjant pacientų, kuriems pasireiškė valgymo sutrikimai, atsirado poreikis tirti ar esama
statistiškai reikšmingo priežastinio ryšio.
Tikslas. Išanalizuoti ir susisteminti mokslinėje literatūroje aprašomą COVID – 19 pandemijos įtaką vaikų ir
paauglių valgymo sutrikimams.
Tyrimo medžiaga ir metodai. Daugiausia publikacijų, valgymo sutrikimų tema, rasta trijose internetinėse
mokslinių straipsnių duomenų bazėse. Ieškota mokslinių straipsnių, paskelbtų nuo 2020-01-30, kurie
publikuojami tik anglų kalba. Tinkamais laikyti tyrimai, kuriuose tiriamieji atitinka pasirinktą amžiaus grupe bei
nagrinėjamas COVID – 19 pandemijos ryšys su valgymo sutrikimais.
Rezultatai. Paieškos metu rastos 806 publikacijos. Į sisteminę analizę įtraukta 14 straipsnių. Visose atrinktose
publikacijose nustatyta, kad COVID-19 pandemija turėjo reikšmingos įtakos valgymo sutrikimams išsivystyti ar
paūmėti. Išskirti keturi dažniausiai straipsniuose minimi valgymo sutrikimų pokyčiai dėl COVID-19 pandemijos:
1) padaugėję naujai diagnozuotų atvejų, 2) padidėjęs stacionarizuojamų atvejų skaičius, 3) padidėjęs lovadienių
skaičius, 4) ligos paūmėjimas. Taip pat išskirtos septynios stambios grupes veiksnių, kurie turėjo įtakos valgymo
sutrikimų klinikinės išraiškos pokyčiui COVID-19 pandemijos metu: paūmėjusios gretutinės ligos, sumažėjęs
pasitenkinimas kūno formomis, įprastos dienos rutinos pasikeitimas, ilgesnis laikas praleistas socialiniuose
tinkluose, pasikeitę mitybos įpročiai, sveikatos paslaugų teikimo trukdžiai ir tėvų jaučiamas nerimas. Gauti
rezultatai patvirtina, kad COVID-19 pandemija sutrikdė ne tik bendrą vaikų ir paauglių psichinę sveikatą, bet ir
turėjo neigiamos įtakos valgymo sutrikimams.
Išvados. COVID – 19 pandemija turėjo reikšmingos įtakos valgymo sutrikimų atvejų skaičiaus padidėjimui.
Pastebėta, jog reikšmingiausi priežastiniai veiksniai buvo gretutinės ligos bei sumažėjęs pasitenkinimas kūno
formomis.
Raktažodžiai: valgymo sutrikimai, nervinė anoreksija, nervinė bulimija, besaikio valgymo sutrikimas.
Journal of Medical Sciences. 11 May, 2023 - Volume 11 | Issue 4. Electronic - ISSN: 2345-0592
135
1. Įvadas
Valgymo sutrikimai - tai grupė ligų, kurios
pasireiškia nenormaliais valgymo įpročiais ir turi
įtakos tiek fizinei tiek psichinei sveikatai. Valgymo
sutrikimų etiologija iki galo nėra žinoma, tačiau
tyrimai rodo, kad šios ligos gali išsivystyti esant
nepalankiems genetiniams, biologiniams, elgsenos ir
socialiniams veiksniams [1]. Nors šiuo metu daug
dėmesio skiriama biologiniams valgymo sutrikimų
išsivystymo mechanizmams, tačiau dažniausiai
minimi išlieka sociokultūriniai veiksniai [2].
Pastarieji ypač aktualūs pažeidžiamiausiai amžiaus
grupei - paaugliams [3]. Tai yra trečia pagal dažnį
lėtinė liga 13-18 metų jaunuolių amžiuje [4].
Ankstyvuoju gyvenimo laikotarpiu, tinkama ir
subalansuota mityba yra būtina normaliam augimui
bei vystymuisi. Sutrikus maitinimuisi nukenčia ne tik
bendra sveikata, bet ir psichinė būklė. Svarbu atskirti
dvi skirtingas būkles: valgymo sutrikimas ir
netvarkingas valgymas. Netvarkingas valgymas
apima nenormalius valgymo įpročius, tokius kaip:
visuomenėje populiarios dietos, badavimas,
piktnaudžiavimas dietinėmis tabletėmis, diuretikais
ar vidurius laisvinančiais vaistais. Priešingai,
terminas – valgymo sutrikimai, apibrėžia neretai net
gyvybei pavojingus maitinimosi būdus,
atsirandančius vienos ar kelių psichinių ligų metu [5].
Psichikos sutrikimų diagnostikos ir statistikos
vadove, penktame leidime (angl. Diagnostic and
Statistical Manual of Mental Disorders (DSM-V))
minimi trys dažniausi paauglių amžiuje pasitaikantys
valgymo sutrikimai: nervinė anoreksija (NA),
nervinė bulimija (NB) ir besaikio valgymo
sutrikimas [6].
Nervinės anoreksijos diagnozė nustatoma esant
iškreiptam savo kūno suvokimui, kūno formų
pervertinimui, baimei priaugti svorio ir dėl to
sekančiu radikaliu maisto suvartojimo ribojimu.
DSM-V klasifikacijoje kaip diagnostikos kriterijus
buvo eliminuota amenorėja, tai leido įtraukti ir tas
merginas, kurioms menstruacijos yra išlikusios.
Norint diagnozuoti nervinę bulimiją privalomi trys
kriterijai: pasikartojantys persivalgymai (lydimi
didelio maisto kiekio suvartojimo ir kontrolės jausmo
praradimo) ir kraštutiniai veiksmai siekiant
kontroliuoti svorį (savarankiškai sukeltas vėmimas,
reguliarus piktnaudžiavimas vidurius laisvinančiais
vaistais arba ryškus maisto kiekio apribojimas). Šie
simptomai turėtų tęstis bent kartą per savaitę 3
mėnesius. Taip pat pacientai neturėtų atitikti nervinės
anoreksijos kriterijų. Besaikio valgymo sutrikimas
nustatomas esant pasikartojantiems valgymo
epizodams, kai per trumpą laiką suvalgomas didesnis
nei įprastai maisto kiekis, prarandamas kontrolės
jausmas, po to seka savęs kaltinimo epizodas.
Simptomai turėtų tęstis bent 1 dieną per savaitę 3
mėnesius [5].
2019 metais prasidėjusi COVID-19 pandemija sukėlė
neabejotiną grėsmę pasaulinei sveikatos sistemai
visame pasaulyje, sutrikdė įprastą kasdienį
gyvenimą, padarė didelį poveikį psichinei ir fizinei
sveikatai [7]. Ypač didelį susirūpinimą visuomenei
sukėlė šios pandemijos poveikis valgymo sutrikimų
pasireiškimui arba jau esamų valgymo sutrikimų
pablogėjimui. COVID-19 pandemijos laikotarpiu
buvo vis dažniau pranešama apie elgesį, susijusį su
valgymo sutrikimais, pvz.: besaikis sportas, griežtas
kalorijų skaičiavimas ir kaloringo maisto ribojimas
[8]. Kaip jau minėta, valgymo sutrikimai yra
polietiologinė liga, todėl svarbu nagrinėti visus
pandemijos sąlygotus pokyčius, galėjusius turėti
įtakos ligos pasireiškimui ar paūmėjimui.
Literatūroje aprašomi įvairūs priežastiniai veiksniai.
Bene dažniausiai minimi tiek mokslininkų, tiek pačių
jaunuolių yra kūno suvokimo pasikeitimai,
pasitikėjimo savimi trūkumas dėl didesnio socialinių
tinklų poveikio. Ispanijoje atlikto tyrimo rezultatai
parodė, kad didesnis valandų skaičius praleistas
socialiniuose tinkluose statistiškai reikšmingai didino
nepasitenkinimą kūno vaizdu [9]. Taip pat dažnai
Journal of Medical Sciences. 11 May, 2023 - Volume 11 | Issue 4. Electronic - ISSN: 2345-0592
136
tiriamas gretutinių ligų pasireiškimas pandemijos
metu bei jų įtaka valgymo sutrikimams. Rastas
statistiškai reikšmingas ryšys tarp nerimo [10] ir
depresijos [11] simptomų bei šių ligų įtakos valgymo
įpročiams. Padėtį sunkina tai, kad nerimas, depresija,
obsesinis - kompulsinis sutrikimas dažnai pasireiškia
kartu su valgymo sutrikimais ir yra tarpusavyje
susijusios ligos. Nėra aišku, kuris sutrikimas turėtų
būti laikomas pagrindiniu, o kuris komplikacija [12].
Kaip patogenezinis mechanizmas valgymo
sutrikimams plėtotis minimas ir laisvalaikio pomėgių
suvaržymas, sumažėjęs fizinis aktyvumas. Be minėtų
rizikos veiksnių, kito ir vadinamieji ,,apsaugantys“
veiksniai: tapo sunkiau prieinamos gydytojų
psichiatrų ir psichologų paslaugos, artimųjų ir draugų
emocinė pagalba [13]. Tai pagrindiniai ir dažniausiai
literatūroje nagrinėjami veiksniai turėję įtakos
valgymo įpročių pasikeitimui tarp paauglių
pandemijos laikotarpiu. Šios sisteminės apžvalgos
metu nuodugniau išanalizuosime ir susisteminsime
esamus literatūros šaltinius, kuriuose minima
COVID-19 pandemijos sąsaja su valgymo
sutrikimais vaikų ir paauglių tarpe.
2. Tyrimo metodai
2.1 Mokslinių straipsnių duomenų paieška
Sisteminėje literatūros apžvalgoje nagrinėjamo
laikotarpio atskaitos tašku pasirinkta COVID-19
pandemijos pradžia pagal Pasaulio sveikatos
organizaciją (PSO) oficialiai patvirtintą datą (2020-
01-30). Siekiant susisteminti naujausias žinias
valgymo sutrikimų tema šiame darbe ieškota
pandemijos metu publikuotų recenzuotų laisvai
prieinamų viso teksto mokslinių straipsnių, kuriuose
būtų skelbiami empiriniai kiekybiniai tyrimų
rezultatai. Daugiausia publikacijų, valgymo
sutrikimų tema, rasta trijose internetinėse duomenų
bazėse. Ieškant straipsnių naudoti raktažodžiai:
eating, disorders, COVID-19, children (bei šio
raktažodžio dažniausius sinonimus). Taip pat raktinių
žodžių kombinaciją „eating disorders COVID-19“.
Pagal naudotus raktinius žodžius bei jų kombinacijas
rastos 806 publikacijos.
2.2 Mokslinių straipsnių atranka
Moksliniai straipsniai nagrinėti paeiliui penkiais
etapais: 1) atrenkami straipsniai publikuoti anglų
kalba; 2) tiriamųjų amžiaus peržiūra; 3) straipsnio
pavadinimo peržiūra; 4) publikacijos santraukos
peržiūra; 5) viso teksto peržiūra. Mokslinių straipsnių
atrankos etapai pateikiami 1 pav.
1 pav. Mokslinių straipsnių atrankos etapai
Journal of Medical Sciences. 11 May, 2023 - Volume 11 | Issue 4. Electronic - ISSN: 2345-0592
137
Pirmajame straipsnių peržiūros etape atmesti
straipsniai, kurie buvo publikuoti ne anglų kalba.
Antrajame etape buvo atmesti ne mokyklinio
amžiaus tiriamieji (jaunesni nei 7 m. ir vyresni nei
18 m.). Trečiame etape atmesti pagal pavadinimą
netinkantys straipsniai arba neapimantys nei vieno iš
raktinių žodžių: eating; disorders; COVID-19;
children. Šiame etape taip pat automatiškai atmesti ir
besikartojantys straipsniai. Ketvirtajame etape
atmesti tie straipsniai, kurių santraukose pristatomi
rezultatai neapima valgymo sutrikimų ir COVID-19
pandemijos pasekmių priežastinio ryšio;
automatiškai atmestos publikacijos, kuriose
nepateikta santrauka. Paskutiniame etape atmesti
pagal turinį netinkami straipsniai.
Į sisteminę literatūrinę analize įtraukti straipsniai
buvo atrinkti pagal šiuos kriterijus: straipsnyje
vertinama COVID-19 pandemijos įtaka valgymo
sutrikimų pasireiškimui; pristatomi empirinio
kiekybinio tyrimo rezultatai; publikacijos anglų
kalba; ne anksčiau nei prieš COVID-19 pandemiją
išleistos publikacijos; tiriamieji ne jaunesni nei 7 m.,
ir ne vyresni nei 18 m.
3. Rezultatai
Pagal nustatytus atrankos kriterijus į sisteminę
apžvalgą įtraukta 14 tyrimų. Aprašomoji tyrimų
analizė pateikta 1 lentelėje. Į sisteminę apžvalgą
įtrauktos publikacijos buvo iš įvairių šalių. Pusė
atrinktų tyrimų [8,14-17,19,23] buvo iš Šiaurės
Amerikos regiono, likusieji iš Europos šalių
[9,18,20-22,25] ir vienas iš Australijos [24].
Lietuvoje pasirinktos temos tyrimų nebuvo rasta.
Daugiausia tyrimų buvo kiekybiniai skerspjūvio
[9,14,17-18,20,22, 25] bei retrospektyviniai [15-
16,19,23] tyrimai. Taip pat sisteminei apžvalgai
atrinkti du kohortiniai [21,24], vienas prospektyvinis
[8] tyrimas. Tiriamųjų skaičius skyrėsi, mažiausia
imtis buvo – 35 [22], didžiausia 2,9 mln. [17].
Dauguma tiriamųjų buvo asmenys iki 18 metų.
Autorių naudota instrumentuotė skyrėsi priklausomai
nuo tyrimo metodikos. Nustatant naujus valgymo
sutrikimų atvejus ir vertinant jų sunkumą naudotasi
DSM-V valgymo sutrikimų diagnostiniais kriterijais,
Tarptautinės ligų klasifikacijos (TLK-10)
nurodymais [8,14-16,18-19,22]. Siekiant nustatyti
priežastinius ryšius tiriamieji pildė
sociodemografinius klausimynus [15-16,19], savęs
vertinimo skales [9,23-24] papildomus duomenis
gretutinėms ligoms identifikuoti [20]. Duomenys taip
pat buvo rinkti iš šalių sveikatos sistemos
registrų [17,
21]. Dviejuose tyrimuose autoriai sudarė savo
klausimynus skirtus nuotoliniam tiriamųjų
vertinimui [20, 25].
Nagrinėjant 2 lentelėje pateikiamus rezultatus galima
išskirti keturis dažniausiai nustatytus valgymo
sutrikimų pokyčius COVID-19 pandemijos metu: 1)
padaugėję naujai diagnozuotų atvejų, 2) padidėjęs
stacionarizuojamų atvejų skaičius, 3) padidėjęs
lovadienių skaičius, 4) ligos paūmėjimas. Didžioji
dalis tyrimų išskyrė ne vieną, o kelis pokyčius
[8,14,16–17,19,21,23,25]. Įtrauktos ir dvi
publikacijos [17,21], kurių autoriai aprašė skubios
pagalbos ir slaugos reikalaujančius atvejus. Be jau
minėtų dažniausiai aprašytų pokyčių į sisteminę
apžvalgą įtraukti 2 straipsniai su rečiau minimais
COVID-19 pandemijos padariniais valgymo
sutrikimams: Ispanijoje atlikto tyrimo metu [9] rastas
statistiškai reikšmingai prailgėjęs laikas praleistas
prie socialinių tinklų, o Jeilio universiteto
mokslininkai aprašė ir tai, kad sergančiųjų valgymo
sutrikimais pandemijos metu amžius buvo statistiškai
reikšmingai jaunesnis nei tų, kuriems buvo
diagnozuoti valgymo sutrikimai iki COVID-19
pandemijos [19]. Šioje publikacijoje taip pat minimas
ir didesnis pacientų skaičius, kuriems reikėjo
medikamentinio gydymo. Visose publikacijose
nustatyta, jog COVID-19 pandemija turėjo įtakos
valgymo sutrikimų paūmėjimui.
Journal of Medical Sciences. 11 May, 2023 - Volume 11 | Issue 4. Electronic - ISSN: 2345-0592
138
Daugumoje publikacijų aptariami priežastiniai
veiksniai, kurie galėjo turėti įtakos valgymo
sutrikimams pasireikšti ar paūmėti pandemijos metu.
Galima išskirti pagrindines 7 veiksnių grupes: 1)
gretutinės ligos, 2) pakitęs savo kūno suvokimas, 3)
fizinės veiklos bei dienos rėžimo pasikeitimas, 4)
žiniasklaida ir socialiniai veiksniai, 5) pasikeitę
mitybos įpročiai 6) diagnostika ir gydymo
prieinamumo veiksniai 7) tėvų įtaka. Didelėje dalyje
nagrinėjamų straipsnių [16, 20, 22 – 23, 25] minima
gretutinių ligų ir būklių (nerimo sutrikimo,
depresijos, nemigos, gastroenterologinių ligų,
genetinių ligų, lyties tapatumo ir seksualinių
sutrikimų) įtaka valgymo sutrikimams COVID-19
pandemijos metu. Tarp gretutinių ligų dažniausiai
pasireiškė depresija bei nepatikslintas nerimo
sutrikimas. Kita nemažiau svarbi priežastinių
veiksnių grupė susijusi su pakitusiu savo kūno
suvokimu. Tiriamieji skundėsi nepasitenkinimu kūno
formomis, perdėtu susirūpinimu dėl kūno svorio bei
noru sulieknėti [9, 22 – 25]. Į trečiąją grupę įtraukti
veiksniai apima fizinės veiklos ir dienos rėžimo
pokyčius, tokius kaip aiškios rutinos nebuvimas,
fizinės veiklos apribojimas ar kaip tik perdėtas noras
sportuoti [14, 22, 24 – 25]. Dažnai tiriamieji
patvirtino, kad didelę įtaką valgymo sutrikimams
atsirasti ar paūmėti turėjo žiniasklaida ir socialiniai
tinklai [9, 14, 18, 23]. Karantino metu taip pat
reikšmingai pakito žmonių mitybos įpročiai, tai
pastebėta atliktuose tyrimuose [14, 23 – 24]. Keliuose
straipsniuose [19 – 20], kaip priežastinis veiksnys,
įvardinamas ženkliai sumažėjęs diagnostikos bei
gydymo prieinamumas, dėl vyriausybės pritaikytų
ribojimų valdant pandemiją. Paskutinė grupė
veiksnių, galimai turėjusių įtakos mitybos sutrikimų
pasireiškimui COVID-19 pandemijos metu, aprašė
tiriamųjų santykį su tėvais ir jų jaučiamą nerimą [20,
22]. Visuose nagrinėtuose straipsniuose minėti
priežastiniai veiksniai, valgymo sutrikimams
pasireikšti ar paūmėti COVID-19 pandemijos metu,
buvo statistiškai reikšmingi.
Journal of Medical Sciences. 11 May, 2023 - Volume 11 | Issue 4. Electronic - ISSN: 2345-0592
139
1 lentelė. Aprašomoji publikacijų charakteristikų analizė
Journal of Medical Sciences. 11 May, 2023 - Volume 11 | Issue 4. Electronic - ISSN: 2345-0592
140
2 lentelė. Straipsniuose pristatomi valgymo sutrikimų pokyčiai COVID-19 pandemijos metu ir tam turėję įtakos
priežastiniai veiksniai
Journal of Medical Sciences. 11 May, 2023 - Volume 11 | Issue 4. Electronic - ISSN: 2345-0592
141
4. Diskusija
Mokslinėje literatūroje trūksta susistemintos
informacijos apie valgymo sutrikimams vystytis
svarbius veiksnius pandemijos laikotarpiu.
Vienareikšmiškų rezultatų stoka apsunkina rizikos
grupėms priklausančių asmenų nustatymą. Todėl šia
sistemine literatūrine apžvalga siekta integruoti
mokslinių tyrimų rezultatus apie valgymo
sutrikimams formuotis svarbius veiksnius,
pasireiškusius COVID – 19 karantino metu.
Visuose valgymo sutrikimus pandemijos laikotarpiu
vertinusiuose tyrimuose nustatyta, jog statistiškai
reikšmingai išaugęs valgymo sutrikimų atvejų
skaičius yra susijęs su COVID– 19 pandemija.
Daugumoje atliktų tyrimų pastebėta tendencija, jog
COVID- 19 pandemijos pradžioje bendras valgymo
sutrikimus turinčių pacientų skaičius sumažėjo, o
pandemijai pasiekus piką, ženkliai išaugo ir beveik
dvigubai viršijo vidutinį diagnozuotų atvejų skaičių,
lyginant su trejais paskutiniais metais iki COVID- 19
pandemijos [8, 16, 20].
COVID-19 pandemijos laikotarpiu ženkliai
daugėjant pacientų, kuriems pasireiškė valgymo
sutrikimai, atsirado poreikis tirti ar esama statistiškai
reikšmingo priežastinio ryšio. Remiantis
mokslininkų pastebėjimais [16, 20, 22 – 23, 25] jau
esančios psichikos ligos gana dažnai pasunkindavo ar
inicijuodavo valgymo sutrikimus. Kaip jau minėta,
dažniausiai literatūroje analizuojamos gretutinės
ligos yra depresija bei nerimo sutrikimai. Iki šiol
nežinoma tiksli valgymo sutrikimų ir depresijos
sąsaja. Nagrinėjamas ryšys tarp valgymo sutrikimų
bei afektinių ligų. Taip pat aiškinamasi ar depresija
gali inicijuoti anoreksijos ir bulimijos epizodus.
Nagrinėjant šias ligas ypač dažnai įvardijamas tinklo
modelis - kur taškai yra simptomai, o tinklai sąveika,
koreliacijos. Išsamiai šias sąveikas išnagrinėjo Anna
Brytek-Matera ir Kamila Czepczor [26]
įvardindamos, kad valgymo sutrikimai yra ypač
polimorfiškos ligos ir gydant šias ligas, reikia
atsižvelgti į esančias gretutines patologijas. Šiuo
atveju COVID-19 liga galėjo pasunkinti depresijos
simptomus dėl karantino ribojimų, pasikeitus rutinai
bei laisvalaikio pasirinkimo galimybėms [27]. Verta
atkreipti dėmesį į Amerikoje atlikto tyrimo
duomenis. Margot Lurie su bendraautoriais [16] šalia
kitų gretutinių ligų paminėjo ir lyties tapatumo
svarbą. Pastebėta, jog asmenys, save
identifikuojantys translyčiais ar nebinariniais, turi
didesnę riziką sirgti valgymo sutrikimais, lyginant su
bendra populiacija. Antra nagrinėta sąsaja, tarp
valgymo sutrikimų ir COVID-19 pandemijos yra
pakitęs kūno vaizdo supratimas. Nagrinėjant
atrinktus tyrimus, pastebėta, jog kūno vaizdo
suvokimo pokytis labai glaudžiai siejasi su socialinių
medijų įtaka, kuri ypač išaugo COVID– 19
pandeminiu laikotarpiu. Šis priežastinis ryšys
minimas Ispanijoje atlikto mokslinio tyrimo išvadose
[9], kuriuose akcentuojamas išaugęs vidutinis
socialiniuose tinkluose praleistas laikas karantino
metu. Dėl prailgėjusio socialiniuose tinkluose
praleisto laiko išsiplėtė stebimų paskyrų temų
diapazonas, įtraukiant paskyras, kuriose
propaguojamas itin lieknas, atletiškas kūnas. Tyrime
buvo atskirai išskirta ir keletas rizikos grupių, ypač
moterys, kurios anksčiau turėjo kūno vaizdo
sutrikimų, pandemijos metu dažniau naudojosi
„Instagram“ socialiniu tinklu ir kitomis socialinėmis
medijomis, nes turėjo daugiau laisvo laiko nei iki
pandemijos. Trečias priežastinis veiksnys, kurį
išskyrėme - įprastos dienos rutinos pasikeitimas.
Tiesa, ši priežastis galėjo turėti įtakos ne tik valgymo
sutrikimų išsivystymui ar paūmėjimui, bet ir kitoms
psichinėms ligoms [28]. 2020 metais Kipre atliktame
tyrime pastebėta, jog mažesnį neigiamą poveikį
psichinei ir fizinei būklei patyrė tiriamieji, kurie iš
namų išeidavo bent 3-4 kartus per savaitę, lyginant su
tais, kurie iš namų išeidavo vos kartą savaitėje [29].
Autoriai diskusijoje samprotavo, jog dažniau keičiant
įprastą gyvenamąją aplinką, buvo mažiau nutolta nuo
Journal of Medical Sciences. 11 May, 2023 - Volume 11 | Issue 4. Electronic - ISSN: 2345-0592
142
rutinos, buvusios prieš COVID-19 pandemiją.
Pasikeitus dienos rėžimui mintys apie galimus svorio
pokyčius tapo dažnesnės. Jaunuoliai vis dažniau
galvodavo apie tai, kad reikia laikytis dietos,
sportuoti arba kitais būdais palaikyti fizinį aktyvumą.
Tiriamieji išsakė jaučiantys nerimą, jog negali
užsiimti mėgstama fizine veikla, palaikyti aktyvios
rutinos [30]. Įdomius pandemijos laikotarpio
pokyčius pastebėjo Australijos mokslininkai. Visų
pirma, fiziniai suvaržymai labiau paveikė jaunas
moteris, nei vyrus. Antra, aprašyta maitinimosi
įpročių dinamika - COVID-19 pandemijos pradžioje
merginos fizinį aktyvumą stengėsi palaikyti, tačiau
ilgainiui didėjo užkandžiavimų dažnis dienos metu ir
mažėjo sunaudojamos energijos kiekis [31].
Mokyklinio amžiaus vaikai, taip pat jauni studentai
turėjo ribotas galimybes valgyti, užkandžiauti
mokslui skirtu laiku, lyginant su pandemijos
laikotarpiu, kai tapo patogu valgyti tada kada norisi.
56 proc. apklaustųjų nurodė, kad leidžiant laiką
namuose ėmė dažniau užkandžiauti [32]. Kai kurie
tiriamieji teigė, jog pastebėję pasikeitusius valgymo
įpročius kardinaliai stengėsi juos keisti į sveikesnius,
rinkosi tik aukštos kokybės, organiškus maisto
produktus, skaitė visų produktų etiketes, norėdami
išvengti skonio stipriklių bei konservantų. Toks
drastiškas maitinimosi įpročių pokytis galėjo lemti
padidėjusią riziką anoreksijos vystymuisi [33]. Vis
dažniau mąstant apie maistą, negebant valdyti
kylančių impulsų įvykdavo valgymo ir apsivalymo
epizodai būdingi bulimijai arba nevaldomo valgymo
priepuoliai. Be jau minėtų, dar vienas priežastinis
veiksnys, dažnai minimas mūsų nagrinėjamose
straipsniuose buvo sumažėjęs sveikatos sistemos
paslaugų prieinamumas. JAV atliktame tyrime
pastebėta, jog pandemijos metu padidėjus valgymo
sutrikimus turinčių pacientų skaičiui stacionarinis
gydymas prailgėjo vidutiniškai 5 dienomis.
Didėjantis hospitalizacijų skaičius ir ilgėjanti
gydymosi trukmė lėmė stacionarinės sveikatos
priežiūros išteklių trūkumą. Laisvų gulimų vietų
stacionare trūkumas turėjo įtakos, jog didžioji dalis
pacientų buvo prižiūrimi kitų sričių specialistų
(šeimos gydytojų, psichologų, dietologų, socialinių
darbuotojų) vien ambulatoriškai, nors stacionarinis
gydymas psichiatrijos skyriuje buvo kliniškai
indikuotinas. Taip pat iš ambulatoriškai stebimų
pacientų dauguma buvo prižiūrimi nuotolinėmis
konsultacijomis. Svarbu paminėti, jog bendrai JAV
hospitalizavimo tendencija dėl su COVID–19
nesusijusių priežasčių sumažėjo net 21 proc. Tačiau
šis tyrimas apėmė tik JAV gydymo įstaigas bei
santykinai nedidelę imtį, kitose valstybėse gali būti
skirtinga demografinė padėtis bei stacionarinių
paslaugų ištekliai, todėl negalime daryti išvadų
tarptautiniu mastu [19]. Kita vertus bendras pacientų,
guldomų į stacionarą, sumažėjimas buvo pastebėtas
ne tik JAV. Italijoje atlikto tyrimo mokslininkai [18]
taip pat sutinka, jog COVID–19 pandemija stipriai
paveikė hospitalizacijos tendencijas. Jie pastebi, jog
nuo 2020 m. sumažėjo įprastinės skubios pagalbos
poreikis, tačiau stacionaraus gydymo dėl valgymo
sutrikimų poreikis nesumažėjo, išliko stabilus, o kai
kuriais pandemijos laikotarpiais net padidėjo,
lyginant su hospitalizavimu dėl kitų sveikatos
sutrikimų. Taip pat pastebėta, jog 2021 m. su
valgymo sutrikimais susijusios sveikatos priežiūros
poreikis padvigubėjo. Stipriai išaugus psichiatrijos
srities specialistų poreikiui, nemaža dalis pacientų
buvo priversti laukti ir laikinai būti prižiūrimi vien
šeimos gydytojų bei bendrosios praktikos specialistų.
Dėl staiga atsiradusio tokio didelio pacientų
skaičiaus, bei kompetencijos, susijusios su valgymo
sutrikimus turinčių pacientų priežiūra, stokos, dalis
bendrosios praktikos gydytojų pranešė, jog negalėjo
kokybiškai suteikti sveikatos priežiūros paslaugų bei
jiems buvo apribotas galimybės nukreipti pacientus į
specializuotus gydymo centrus [21]. Nemažiau
svarbus aspektas, jog sumažėjus psichoterapinių
užsiėmimų prieinamumui pastebėta, jog padaugėjo
Journal of Medical Sciences. 11 May, 2023 - Volume 11 | Issue 4. Electronic - ISSN: 2345-0592
143
pacientų, kuriems buvo pradėtas arba pakeistas
gydymas psichotropiniais vaistais [19].
Paskutinė grupė priežastinių veiksnių, turėjusių
įtakos valgymo sutrikimų dinamikos pokyčiams
COVID-19 pandemijos metu - tėvų elgesio įtaką
tiriamiesiems. Bendrai nagrinėjant valgymo
sutrikimų patogenezę santykiai su tėvais labai dažnai
minimi pacientų. Didžioji dalis sergančiųjų gyvena
šeimose, kuriose dominuoja ydingas santykių
modelis, vaikai patiria nepriežiūrą, smurtą ar net
prievartą [34]. Ypač reikšmingai vaikus ir paauglius
paveikia motinų neracionalus požiūris į kūno formas,
sutrikęs maitinimasis ar noras reguliuoti maisto
racioną visai šeimai [35]. Pandemijos laikotarpiu
tėvų įtaka valgymo sutrikimams buvo
vienareikšmiška. Didžioji dalis tiriamųjų nurodė, kad
santykiai su tėvais nebuvo prastesni [22], tačiau
pablogėjusi klinikinė išraiška siejosi su tėvų
jaučiamu nerimu dėl įtemptos padėties pandemijos
metu [20].
Pabaigoje svarbu paminėti atliktos sisteminės
literatūros apžvalgos trūkumus. Kadangi straipsnių
buvo ieškoma tik tam tikrose mokslinėse duomenų
bazėse, taikant pasirinktus konkrečius atrankos
kriterijus, į literatūrinę analizę įtrauktos ne visos
publikacijos apie COVID– 19 pandemijos pasekmes
(pavyzdžiui neįtraukti tyrimai, kuriuose tiriamieji
neatitiko mūsų pasirinkto amžiaus intervalo, taip pat
atmestos kita (ne anglų) kalba išleistos publikacijos.
Todėl interpretuojant šios analizės rezultatus į tai
reikėtų atsižvelgti.
5. Išvados
COVID – 19 pandemija turėjo reikšmingos įtakos
valgymo sutrikimų atvejų skaičiaus padidėjimui.
Remiantis atliktos analizės rezultatais galima išskirti
septynias stambias grupes veiksnių, kurie turėjo
įtakos valgymo sutrikimų klinikinės išraiškos
pokyčiui COVID-19 pandemijos metu: paūmėjusios
gretutinės ligos, sumažėjęs pasitenkinimas kūno
formomis, įprastos dienos rutinos pasikeitimas,
ilgesnis laikas praleistas socialiniuose tinkluose,
pasikeitę mitybos įpročiai, sveikatos paslaugų
teikimo trukdžiai ir tėvų jaučiamas nerimas.
Atsižvelgiant į tai, jog valgymo sutrikimai išlieka
opia problema pasaulyje, o po pandemijos
sergančiųjų ženkliai padaugėjo, tikimasi, jog
priežastys bus plačiau nagrinėjamos, o gydymo
galimybės bei specializuotos psichoterapijos metodai
plėsis.
Literatūros šaltiniai
1. Vall-Roqué H, Andrés A, Saldaña C. The impact
of COVID-19 lockdown on social network sites use,
body image disturbances and self-esteem among
adolescent and young women. Prog
Neuropsychopharmacol Biol Psychiatry. 2021 Aug
30;110:110293. doi: 10.1016/j.pnpbp.2021.110293.
Epub 2021 Mar 2. PMID: 33662532; PMCID:
PMC8569938Fairburn, Christopher G. Cognitive
behavior therapy and eating disorders. Guilford
Press, 2008.
2. Bhattacharya A, DeFilipp L, Timko CA. Feeding
and eating disorders. Handb Clin Neurol. 2020 Jan
1;175:387–403.
3. Herpertz-Dahlmann B. Adolescent Eating
Disorders: Update on Definitions, Symptomatology,
Epidemiology, and Comorbidity. Vol. 24, Child and
Adolescent Psychiatric Clinics of North America.
Elsevier; 2015. p. 177–96.
4.Ranalli DN, Studen-Pavlovich D. Eating Disorders
in the Adolescent Patient. Dent Clin North Am. 2021
Oct;65(4):689-703. doi: 10.1016/j.cden.2021.06.009.
Epub 2021 Aug 2. PMID: 34503661.
5. indvall Dahlgren C, Wisting L, Rø Ø. Feeding and
eating disorders in the DSM-5 era: a systematic
review of prevalence rates in non-clinical male and
female samples. J Eat Disord. 2017 Dec 28;5:56. doi:
10.1186/s40337-017-0186-7. PMID: 29299311;
PMCID: PMC5745658.
Journal of Medical Sciences. 11 May, 2023 - Volume 11 | Issue 4. Electronic - ISSN: 2345-0592
144
6. Holmes EA, O’Connor RC, Perry VH, Tracey I,
Wessely S, Arseneault L, et al. Multidisciplinary
research priorities for the COVID-19 pandemic: a
call for action for mental health science. The Lancet
Psychiatry.
7. Lin JA, Hartman-Munick SM, Kells MR, Milliren
CE, Slater WA, Woods ER, et al. The Impact of the
COVID-19 Pandemic on the Number of
Adolescents/Young Adults Seeking Eating Disorder-
Related Care. J Adolesc Heal. 2021 Oct 1;69(4):660
8. Vall-Roqué H, Andrés A, Saldaña C. The impact
of COVID-19 lockdown on social network sites use,
body image disturbances and self-esteem among
adolescent and young women. Prog Neuro-
Psychopharmacology Biol Psychiatry [Internet].
2021 Aug 30
9. Scharmer C, Martinez K, Gorrell S, Reilly EE,
Donahue JM, Anderson DA. Eating disorder
pathology and compulsive exercise during the
COVID-19 public health emergency: Examining risk
associated with COVID-19 anxiety and intolerance of
uncertainty. Int J Eat Disord [Internet]. 2020 Dec 1
10. J Devoe D, Han A, Anderson A, Katzman DK,
Patten SB, Soumbasis A, Flanagan J, Paslakis G,
Vyver E, Marcoux G, Dimitropoulos G. The impact
of the COVID-19 pandemic on eating disorders: A
systematic review. Int J Eat Disord. 2022 Apr
5:10.1002/eat.23704. doi: 10.1002/eat.23704. Epub
ahead of print. PMID: 35384016; PMCID:
PMC9087369.
11. Elran-Barak R, Goldschmidt AB. Differences in
severity of eating disorder symptoms between adults
with depression and adults with anxiety. Eat Weight
Disord - Stud Anorexia, Bulim Obes [Internet]. 2021
12. The impact of the COVID-19 pandemic on eating
disorder risk and symptoms. Rachel F. Rodgers PhD,
Caterina Lombardo PhD, Silvia Cerolini PhD,
Debra L. Franko PhD, Mika Omori PhD, Matthew
Fuller-Tyszkiewicz PhD, Jake Linardon PhD,
Philippe Courtet MD, PhD, Sebastien Guillaume
MD, PhD
13. Agostino H, Burstein B, Moubayed D, Taddeo D,
Grady R, Vyver E, et al. Trends in the Incidence of
New-Onset Anorexia Nervosa and Atypical
Anorexia Nervosa Among Youth During the
COVID-19 Pandemic in Canada. JAMA Netw open
14. Otto AK, Jary JM, Sturza J, Miller CA, Prohaska
N, Bravender T, et al. Medical Admissions Among
Adolescents With Eating Disorders During the
COVID-19 Pandemic. Pediatrics [Internet]. 2021 Oct
15. Lurie M, Sideridis G, Qayyum Z. Presentation of
Patients with Eating Disorders to a Pediatric
Quaternary-Level Care Emergency Department
During the COVID-19 Pandemic. Psychiatr Q
[Internet]. 2022 Sep 1 ;93(3):935–46.
16. Toulany A, Kurdyak P, Guttmann A, Stukel TA,
Fu L, Strauss R, et al. Acute Care Visits for Eating
Disorders Among Children and Adolescents After
the Onset of the COVID-19 Pandemic. J Adolesc
Health [Internet]. 2022 Jan 1
17. Giacomini G, Elhadidy HSMA, Paladini G,
Onorati R, Sciurpa E, Gianino MM, et al. 6. Eating
Disorders in Hospitalized School-Aged Children and
Adolescents during the COVID-19 Pandemic: A
Cross-Sectional Study of Discharge Records in
Developmental Ages in Italy. Int J Environ Res
Public Health
18. Shum M, Moreno C, Kamody R, McCollum S,
Shabanova V, Loyal J. The Evolving Needs of
Children Hospitalized for Eating Disorders During
the COVID-19 Pandemic. Hosp Pediatr. 2022 Aug 1
19. Krom H, Van Mameren J, Remijn L, De Nennie
K, Dumont E, Van Der Gaag E, et al. Impact of
COVID-19 Pandemic on Young Children with
Feeding and Eating Problems and Disorders and
Their Families. J Pediatr Gastroenterol Nutr .2022
Oct 1 ;75(4):529–34
20. Surén P, Skirbekk AB, Torgersen L, Bang L,
Godøy A, Hart RK. Eating Disorder Diagnoses in
Journal of Medical Sciences. 11 May, 2023 - Volume 11 | Issue 4. Electronic - ISSN: 2345-0592
145
Children and Adolescents in Norway Before vs
During the COVID-19 Pandemic. JAMA Netw open
[Internet]. 2022 Jul 13
21. Akgül, S., Akdemir, D., Nalbant, K., Derman, O.,
Ersöz Alan, B., Tüzün, Z., & Kanbur, N. (2022). The
effects of the COVID-19 lockdown on adolescents
with an eating disorder and identifying factors
predicting disordered eating behaviour. Early
Intervention in Psychiatry, 16(5), 544–551.
22. Muth L, Leven KH, Moll G, Kratz O, Horndasch
S. Effects of the COVID-19 Restrictions on Eating
Behaviour and Eating Disorder Symptomology in
Female Adolescents. Int J Environ Res Public Health
[Internet]. 2022 Jul 1.
23. Zhou YB, Wade TD. The impact of COVID-19
on body-dissatisfied female university students. 2021
24. Schlegl S, Maier J, Meule A, Voderholzer U.
Eating disorders in times of the COVID-19
pandemic—Results from an online survey of patients
with anorexia nervosa. Int J Eat Disord
25. Brytek-Matera A, Czepczor K. Models of eating
disorders: a theoretical investigation of abnormal
eating patterns and body image disturbance. Arch
Psychiatry Psychother. 2017;1:16–26.
26. Chen F, Zheng D, Liu J, Gong Y, Guan Z, Lou D.
Depression and anxiety among adolescents during
COVID-19: A cross-sectional study. Brain Behav
Immun [Internet]. 2020 Aug 1
27. Deolmi M, Pisani F. Psychological and
psychiatric impact of COVID-19 pandemic among
children and adolescents.: Emotional impact of
COVID-19 on children. Acta Biomed. 2020 Nov. 10
[cited 2023 Feb. 21];91(4):e2020149.
28. Gloster, A. T., Lamnisos, D., Lubenko, J., Presti,
G., Squatrito, V., Constantinou, M., … Karekla, M.
(2020). Impact of COVID-19 pandemic on mental
health: An international study. PLoS ONE, 15(12
December).
29. Termorshuizen, JD, Watson, HJ, Thornton, LM,
et al. Early impact of COVID-19 on individuals with
self-reported eating disorders: A survey of ~1,000
individuals in the United States and the
Netherlands. Int J Eat Disord. 2020; 53: 1780– 1790,
30. Gallo, L.A.; Gallo, T.F.; Young, S.L.; Moritz,
K.M.; Akison, L.K. The Impact of Isolation
Measures Due to COVID-19 on Energy Intake and
Physical Activity Levels in Australian University
Students. Nutrients 2020, 12, 1865.
31. Robinson E, Boyland E, Chisholm A, Harrold J,
Maloney NG, Marty L, et al. Obesity, eating behavior
and physical activity during COVID-19 lockdown: A
study of UK adults. Appetite. 2021 Jan
1;156:104853.
32.Walsh, O., & McNicholas, F. (2020). Assessment
and management of anorexia nervosa during
COVID-19. Irish Journal of Psychological
Medicine, 37(3), 187-191. doi:10.1017/ipm.2020.60
33. Brustenghi F, Mezzetti FAF, Di Sarno C, Giulietti
C, Moretti P, Tortorella A. Eating Disorders: the Role
of Childhood Trauma and the Emotion
Dysregulation. Psychiatr Danub. 2019 Sep;31(Suppl
3):509-511. PMID: 31488781.
34. Canals, J., Sancho, C. & Arija, M.V. Influence of
parent’s eating attitudes on eating disorders in school
adolescents. Eur Child Adolesc Psychiatry 18, 353–
359 (2009).
Journal of Medical Sciences. 11 May, 2023 - Volume 11 | Issue 4. Electronic - ISSN: 2345-0592
146