Ramona Matusevičiūtė1, Ieva Petkutė1, Jolanta Justina Vaškelytė2
1Lithuanian University of Health Sciences, Faculty of Medicine, Kaunas, Lithuania
2Lithuanian University of Health Sciences Kaunas Clinics, Department of Cardiology, Kaunas, Lithuania
Abstract
Background and aim. Secondary atrial functional mitral regurgitation without left ventricular dysfunction is increasingly being diagnosed in patients with atrial fibrillation (AF). As the population ages and the incidence of AF and heart failure with preserved ejection fraction increases, the diagnosis of atrial functional mitral regurgitation is expected to become a challenging health problem. Therefore, the aim of this study is to evaluate the incidence of atrial functional mitral regurgitation in patients with paroxysmal and persistent atrial fibrillation using 2D echocardiography.
Materials and methods. This study at LSMUL KK analysed 123 patients with AF who underwent 2D echocardiography between January and July, 2021. Patients with primary or secondary mitral regurgitation were excluded and 44 eligible patients were selected. The incidence of atrial functional mitral regurgitation was calculated based on their 2D echocardiography results. Statistical analysis was performed using the IBM SPSS program, the results were considered statistically significant when p < 0.05.
Results. Among 44 analysed patients persistent AF was found in 52.3 %, paroxysmal AF in 47.7 % of patients. 15.9 % of patients did not have mitral regurgitation, 40.9 % had mild, 31.8 % had moderate and 11.4 % had moderate to severe mitral regurgitation. There were no patients with severe mitral regurgitation.
Conclusion. The incidence of atrial functional mitral regurgitation in patients with paroxysmal or persistent atrial fibrillation was 84.1 %. Almost half of those patients had mild mitral regurgitation, while the remaining half had moderate or moderate to severe mitral regurgitation.
Keywords: atrial fibrillation, mitral regurgitation, atrial functional mitral regurgitation, heart failure with preserved ejection fraction.
https://doi.org/10.53453/ms.2023.5.13
Atrial functional mitral regurgitation in patients with paroxysmal
and persistent atrial fibrillation
Ramona Matusevičiūtė
1
, Ieva Petkutė
1
, Jolanta Justina Vaškelytė
2
1
Lithuanian University of Health Sciences, Faculty of Medicine, Kaunas, Lithuania
2
Lithuanian University of Health Sciences Kaunas Clinics, Department of Cardiology, Kaunas, Lithuania
Abstract
Background and aim. Secondary atrial functional mitral regurgitation without left ventricular dysfunction is
increasingly being diagnosed in patients with atrial fibrillation (AF). As the population ages and the incidence of
AF and heart failure with preserved ejection fraction increases, the diagnosis of atrial functional mitral
regurgitation is expected to become a challenging health problem. Therefore, the aim of this study is to evaluate
the incidence of atrial functional mitral regurgitation in patients with paroxysmal and persistent atrial fibrillation
using 2D echocardiography.
Materials and methods. This study at LSMUL KK analysed 123 patients with AF who underwent 2D
echocardiography between January and July, 2021. Patients with primary or secondary mitral regurgitation were
excluded and 44 eligible patients were selected. The incidence of atrial functional mitral regurgitation was
calculated based on their 2D echocardiography results. Statistical analysis was performed using the IBM SPSS
program, the results were considered statistically significant when p < 0.05.
Results. Among 44 analysed patients persistent AF was found in 52.3 %, paroxysmal AF in 47.7 % of patients.
15.9 % of patients did not have mitral regurgitation, 40.9 % had mild, 31.8 % had moderate and 11.4 % had
moderate to severe mitral regurgitation. There were no patients with severe mitral regurgitation.
Conclusion. The incidence of atrial functional mitral regurgitation in patients with paroxysmal or persistent atrial
fibrillation was 84.1 %. Almost half of those patients had mild mitral regurgitation, while the remaining half had
moderate or moderate to severe mitral regurgitation.
Keywords: atrial fibrillation, mitral regurgitation, atrial functional mitral regurgitation, heart failure with
preserved ejection fraction.
Journal of Medical Sciences. 11 May, 2023 - Volume 11 | Issue 4. Electronic - ISSN: 2345-0592
Medical Sciences 2023 Vol. 11 (4), p. 120-126, https://doi.org/10.53453/ms.2023.5.13
120
Antrinis prieširdinis dviburio vožtuvo nesandarumas pacientams,
sergantiems paroksizminiu ir persistuojančiu prieširdžių
virpėjimu
Ramona Matusevičiūtė
1
, Ieva Petkutė
1
, Jolanta Justina Vaškelytė
2
1
Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos fakultetas, Kaunas, Lietuva
2
Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Kardiologijos klinika, Kaunas, Lietuva
Santrauka
Įvadas ir tikslas. Vis dažniau pacientams, sergantiems prieširdžių virpėjimu (PV), diagnozuojamas funkcinis
dviburio vožtuvo nesandarumas be kairiojo skilvelio disfunkcijos, dar vadinamas antriniu prieširdiniu dviburio
vožtuvo nesandarumu. Senstant populiacijai, sergamumas PV ir širdies nepakankamumu su išsaugota išstūmio
frakcija vis labiau didėja. Prognozuojama, kad antrinio prieširdinio dviburio vožtuvo nesandarumo diagnozė gali
greitai tapti daug iššūkių keliančia problema. Taigi, šio tyrimo tikslas - įvertinti antrinio prieširdinio dviburio
vožtuvo nesandarumo dažnį pacientams, sergantiems paroksizminiu ir persistuojančiu PV, pagal 2D
echokardiografijos rezultatus.
Medžiaga ir metodai. LSMUL KK buvo retrospektyviai išanalizuoti 123 PV sergantys pacientai, kuriems 2021
m. sausio - liepos mėnesiais buvo atlikta 2D echokardiografija. Pacientai su pirminiu ir antriniu dviburio vožtuvo
nesandarumu į tyrimą nebuvo įtraukti. Viso buvo atrinkti 44 pacientai, remiantis jų 2D echokardiografijos
rezultatais buvo apskaičiuotas antrinio prieširdinio dviburio vožtuvo nesandarumo dažnis. Statistinė analizė atlikta
naudojant IBM SPSS programą, rezultatai buvo laikomi statistiškai reikšmingais, kai p < 0,05.
Rezultatai. Tarp 44 analizuotų pacientų, persistuojantis PV nustatytas 52,3 %, paroksizminis PV 47,7 % pacientų.
15,9 % pacientų nenustatyta jokio, 40,9 % nustatytas lengvas, 31,8 % vidutinio sunkumo, 11,4 % vidutinio-
sunkaus laipsnio dviburio vožtuvo nesandarumas. Pacientų, sergančių sunkiu dviburio vožtuvo nesandarumu,
nebuvo.
Išvados.. Antrinio prieširdinio dviburio vožtuvo nesandarumo dažnis pacientams, sergantiems paroksizminiu ar
persistuojančiu PV, buvo 84,1 %. Beveik pusei šių pacientų dviburio vožtuvo nesandarumas buvo nesunkus, o
kitai pusei vidutinio arba vidutinio-didelio laipsnio.
Raktažodžiai: prieširdžių virpėjimas, dviburio vožtuvo nesandarumas, antrinis prieširdinis dviburio vožtuvo
nesandarumas, širdies nepakankamumas su išsaugota išstūmimo frakcija.
Journal of Medical Sciences. 11 May, 2023 - Volume 11 | Issue 4. Electronic - ISSN: 2345-0592
121
1. Įvadas
Prieširdžių virpėjimas (PV) yra plačiai paplitusi
širdies ritmo sutrikimo forma, kuri paveikia
milijonus žmonių visame pasaulyje (1). Lyginant
pacientus, kurių širdies ritmas yra normalus, ir tuos,
kurie serga PV, pastarieji yra linkę patirti daugiau
sveikatos problemų, įskaitant mirtis, demenciją,
širdies nepakankamumą, infarktą ir kitas
kardiovaskulines ligas (2). Vis dažniau pacientams,
sergantiems PV, diagnozuojamas funkcinis dviburio
vožtuvo nesandarumas (DVN) be kairiojo skilvelio
(KS) disfunkcijos, dar vadinamas antriniu
prieširdiniu dviburio vožtuvo nesandarumu
(APDVN) (3). DVN yra viena labiausiai pasaulyje
paplitusių vožtuvų patologijų, kuri 2000 metais
diagnozuota daugiau nei dviems milijonams
suaugusiųjų JAV bei yra tikimasi, kad šis skaičius
padvigubės iki 2030 metų (4).
Daugeliu atvejų pagrindinė APDVN priežastis yra
prieširdžio, ne skilvelio, dilatacija, dažniausiai
sukeliama ilgalaikio PV. APDVN taip pat yra
siejamas su KS diastoline disfunkcija ir širdies
nepakankamumu su išsaugota išstūmimo frakcija
(ŠNiIF). ŠNiIF ir PV patofiziologija sukeliant
APDVN yra susiję, nors šie procesai vis dar yra
mokslininkų debatų lygyje. Viena iš teorijų yra ta,
jog diastolinė disfunkcija ir padidėjęs kairiojo
prieširdžio (KP) slėgis, atsirandantis dėl
neurohormoninio disbalanso (prieširdžių
natriuretinio peptido išeikvojimas ir renino-
angiotenzino-aldosterono sistemos aktyvacija),
lemia per didelį KP tempimą ir fibrozę, to pasekoje
remodeliuojasi KP. KP tempimas, fibrozė ir
padidėjęs slėgis kartu inicijuoja sekančius procesus,
kurie tiesiogiai siejasi su ŠNiIF ir PV. Dėl minėtų
veiksnių KP dilatuoja, išsiplečia vožtuvo žiedas ir to
pasekoje išsivysto APDVN (5,6). KS dydis,
dviburio vožtuvo (DV) burių susiglaudimo judesys
bei sistolinė funkcija dažniausiai yra nepakitę ir
normalūs (7).
Echokardiografinis tyrimas yra laikomas auksiniu
standartu diagnozuojant DV patologijas (8).
APDVN metu, KS išstūmimo frakcija ir tūris yra
normalūs. Regurgitacinė tėkmė pro DV dažniausiai
būna centrinė, išilgai koaptacijos linijos. Kai
vožtuvo žiedo matmuo viršija tam tikrą dydžio ribą
(dažniausiai 35 mm, matuojant iš parasternalinės
ašies) arba santykis tarp sistolinio žiedo matmens ir
diastolinio priekinio burės lapelio ilgio yra didesnis
nei 1,3, tada tai vadinama vožtuvo žiedo
išsiplėtimu (9).
Dėl senstančios populiacijos, sergamumas PV ir
ŠNiIF vis labiau didėja. Prognozuojama, kad
APDVN diagnozė gali greitai tapti daug iššūkių
keliančia problema (10). Taigi, šio tyrimo tikslas yra
įvertinti APDVN dažnį pacientams, sergantiems
paroksizminiu ir persistuojančiu PV, remiantis 2D
echokardiografijos rezultatais.
2. Medžiaga ir metodai
Retrospektyviai buvo atrinkti ir išanalizuoti
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės
Kauno klinikų (LSMUL KK) pacientų, kuriems
buvo diagnozuota paroksizminis arba persistuojantis
PV, medicininiai duomenys, ir kuriems buvo atlikta
2D echokardiografija nuo 2021 m. sausio 1 d. iki
2021 m. liepos 1 d. Iš viso išanalizuoti 123 pacientai.
Buvo neįtraukti pacientai, sergantys antriniu DVN –
po miokardo infarkto, esant dilatacinei
kardiomiopatijai, sutrikusiai KS sistolinei funkcijai
(išstūmimo frakcija (IF) mažesnė nei 50 %). Taip
pat, nebuvo įtraukti pacientai, sergantys pirminiu
DVN - esant DV organinei patologijai, DV
prolapsui. Buvo įtraukiami pacientai, kurių KS
sistolinė funkcija buvo normali (IF daugiau nei
50 %), be segmentinių regioninės kontrakcijos
sutrikimų ir esant normaliam DV burių judėjimui bei
morfologijai. Iš viso buvo atrinkti 44 tinkami
pacientai. Toliau, analizuojant 2D
echokardiografijos rezultatus, DVN buvo įvertintas
Journal of Medical Sciences. 11 May, 2023 - Volume 11 | Issue 4. Electronic - ISSN: 2345-0592
122
kokybiniu būdu. Remiantis 2D echokardiografijos
rezultatais, buvo apskaičiuotas APDVN dažnis.
Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant IBM
SPSS programos paketą. Tolydūs kintamieji,
pasiskirstę pagal normalųjį skirstinį, buvo
pateikiami nurodant vidurkį ir standartinį nuokrypį
(SN), tarpusavio priklausomybė vertinama pagal
Pearson koreliacijos koeficientą r, o priklausomybė
su diskrečiais kintamaisiais, naudojant Student's t
testą. Tolydžiųjų kintamųjų, nepasiskirsčiusių pagal
normalųjį skirstinį, tarpusavio koreliacija buvo
vertinama pagal Spearman koreliacijos koeficientą,
o priklausomybė su diskrečiais kintamaisiais buvo
vertinama pagal Mann-Whitney U testą. Diskrečių
kintamųjų tarpusavio palyginimas atliktas naudojant
požymių homogeniškumo χ
2
testą. Rezultatas buvo
laikomas statistiškai reikšmingu, kai p<0,05.
Šiam darbui 2022 m. gruodžio 21 d. buvo išduotas
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU)
Bioetikos centro leidimas Nr. BEC-MF-93.
3. Rezultatai
3.1. Demografiniai duomenys ir gretutinės ligos
Analizuojant demografinius duomenis nustatyta,
kad beveik pusė pacientų buvo vyrai (43,2 %; n=19)
ir šiek tiek daugiau nei pusė – moterys (56,8 %;
n=25). Pacientų amžiaus vidurkis buvo 61,9 (±11,1)
metų. Vyrai (amžiaus vidurkis 66,58 metų) buvo
žymiai vyresni nei moterys (amžiaus vidurkis 58,36
metų; t=2,60; p=0,013).
Nagrinėjant pacientų gretutines ligas nustatyta, jog
arterinė hipertenzija diagnozuota 93,2 % (n=41)
pacientų, ŠNiIF 68,2 % (n=30), cukrinis diabetas
15,9 % (n=7), lėtinė inkstų liga 4,5 % (n=2),
nediagnozuota nė viena iš minėtų ligų – 2,3 % (n=1)
pacientų.
3.2. Prieširdžių virpėjimas ir 2D
echokardiografijos rezultatai
Iš visų 44 analizuotų pacientų, beveik pusei buvo
diagnozuotas paroksizminis PV (47,7 %; n=21) ir
šiek tiek daugiau nei pusei persistuojantis PV
(52,3 %; n=23).
Vidutinis KP dydis iš parasternalinės ilgosios ašies
buvo 44,70 ± 6,53 mm, vidutinis KP tūris 97,81 ±
32,15 ml, vidutinė KS IF 53,07 ± 2,90%. Tarp
pacientų, sergančių paroksizminiu PV, vidutinis KP
dydis buvo 41,81 ± 5,52 mm, KP tūris - 79,58 ±
23,57 ml. Tarp pacientų, sergančių persistuojančiu
PV, vidutinis KP dydis buvo 47,34 ± 6,36 mm, KP
tūris - 113,43 ± 30,80 ml. Buvo nustatyta, jog
persistuojantis PV buvo susijęs su didesniu KP
dydžiu, o paroksizminis – su mažesniu KP (t=-3,07;
p=0,004). Taip pat, vyresniems pacientams buvo
nustatytas didesnis KP (r=0,40; p=0,008).
Pacientai, sergantys ŠNiIF, dažniau sirgo
persistuojančiu PV, o nesergantys ŠN –
paroksizminiu PV (χ2=4,62; p=0,032). Nuo amžiaus
(p=0,166) bei lyties (p=0,515) nepriklausė, koks PV
tipas pacientui diagnozuotas.
Duomenys apie paroksizminio PV dažnį buvo
nustatyti 11 iš 21 pacientų: ≥1 kartą per savaitę PV
epizodai – 36,4 % (n=4), 1-2 kartus per mėnesį –
9,1 % (n=1), keletą kartų per kelis mėnesius 9,1 %
(n=1), keletą kartų per metus 45,5 % (n=5) pacientų.
Buvo pastebėta tendencija, jog dažniau PV epizodai
pasireiškia sergantiems ŠNiIF (U=5,00; p=0,067),
tačiau tai nebuvo statistiškai reikšminga. Nuo lyties
(p=0,742) bei nuo KP dydžio PV pasireiškimo
dažnis nepriklausė (p=0,977). Vyresniems
pacientams – nustatyta dažnesni PV epizodai
(ϱ = - 0,72; p=0,012).
Taip pat, apskaičiuotas KS miokardo masės (MM)
vidurkis 203,81 (±46,86) g, KS miokardo masės
indekso (MMI) mediana 91,40 (IQR 80,67-104,41)
g/m
2
, KS santykinio sienos storio (SSS) vidurkis –
0,43 (±0,06), KS galinio diastolinio dydžio (GDD)
vidurkis – 49,49 (±4,78) mm ir KS galinio
diastolinio dydžio indekso (GDDi) vidurkis – 23,24
(±2,30) mm/m
2
.
Journal of Medical Sciences. 11 May, 2023 - Volume 11 | Issue 4. Electronic - ISSN: 2345-0592
123
3.3. Dviburio vožtuvo nesandarumas
DVN diagnozuotas 84,1 % (n=37) pacientų: 40,9 %
(n=18) nustatytas lengvas (I laipsnio) DVN, 31,8 %
(n=14) vidutinio sunkumo (II laipsnio) DVN,
11,4 % (n=5) vidutinio-sunkaus (II-III laipsnio)
DVN. Pacientų, sergančių sunkiu (III laipsnio)
DVN, nebuvo. Pacientų, kuriems DVN nustatyta
nebuvo - 15,9 % (n=7).
Apskaičiuota, jog DVN laipsnis nepriklausė nuo PV
tipo (p=0,235). Be to, didesnis KP dydis buvo
susijęs su didesniu DVN laipsniu (ϱ=0,30; p=0,047).
Tarp lyčių DVN laipsnio skirtumų nustatyta nebuvo
(p=0,236). Pastebėta tendencija, kad sergantys
ŠNiIF turi didesnį DVN laipsnį, ir atvirkščiai
(U=143,50; p=0,069). Be to, vyresniems pacientams
nustatomas didesnis DVN laipsnis (ϱ=0,57;
p<0,001). Taip pat, pastebėta tendencija, jog
dažniau pasireiškiantys paroksizminio PV epizodai
lemia aukštesnį DVN laipsnį (ϱ=-0,571; p=0,066).
4. Aptarimas
APDVN yra atskira DVN forma, turinti unikalią
patofiziologiją (8). Duomenų apie APDVN
paplitimą ir gydymo galimybes yra nedaug, todėl ši
studija buvo atlikta, siekiant nustatyti bei palyginti
su kitomis studijomis APDVN dažnumą
pacientams, sergantiems paroksizminiu ir
persistuojančiu PV. Kim ir kt. 2017 metais atliktoje
studijoje, kurioje buvo tirtas APDVN dažnis
pacientams, sergantiems PV, nustatyta, kad pacientų
amžiaus vidurkis buvo 68 (± 9) metai, arterinė
hipertenzija nustatyta 79,2% pacientų (12). Mūsų
tyrimo atveju pacientų amžiaus vidurkis buvo 61,9
metai, pati dažniausia gretutinė liga buvo arterinė
hipertenzija, diagnozuota 93,2 % pacientų. Lyginant
šias studijas, stebimi panašūs rezultatai. Tas pats
tyrimas nustatė, jog APDVN paplitimas tarp 1247
persistuojančiu PV sergančių pacientų buvo 4,3 %
(12). Kitoje retrospektyvioje analizėje, kurioje buvo
išnagrinėta daugiau nei 11 tūkstančių
echokardiografijos įrašų bei atrinkti 298 pacientai
(nebuvo įtraukiami pacientai su kitomis širdies
ligomis), kuriems diagnozuota PV ir ŠNiIF, buvo
nustatyta, jog iš jų 8,1 % turėjo APDVN (13). Mūsų
studijos atveju, APDVN dažnis pacientams,
sergantiems paroksizminiu arba persistuojančiu PV,
buvo 84,1 % tarp 44 analizuotų pacientų. Šis
skaičius mūsų tyrime gautas ženkliai didesnis
galimai dėl to, jog buvo skaičiuoti pacientai ne tik su
reikšmingu, bet ir su nedidelio laipsnio DVN. Visgi,
nors prieš tai minėto tyrimo duomenimis nustatyta,
jog reikšmingas APDVN yra diagnozuojamas 4-8 %
PV sergančių pacientų, tačiau jo paplitimas per
daugiau nei 10 metų gali padidėti iki 28 %
pacientams, sergantiems PV (14).
Analizuojant ATTEND tyrimo rezultatus nustatyta,
kad atitinkamai 53 % ir 18 % iš 1825 tirtų ŠNiIF
sergančių dekompensuotų pacientų, jų išrašymo iš
ligoninės metu vis dar turėjo lengvo arba vidutinio
sunkumo DVN, kuris buvo susijęs su blogesniais
rezultatais (15). Mūsų analizėje taip pat pastebėta
tendencija, kad sergantys ŠNiIF turėjo didesnį DVN
laipsnį.
Šio tyrimo trūkumas yra tas, jog retrospektyviai
buvo analizuotas nedidelis pacientų skaičius, taip
pat, kad DVN buvo vertinamas kokybiškai. Dėl šių
priežasčių, siekiant gauti dar tikslesnius rezultatus,
planuojama tyrimą atlikti prospektyviniu būdu,
įtraukiant didesnį pacientų skaičių bei DVN
vertinant kiekybiškai.
5. Išvados
PV yra dažna XXI amžiaus liga, galinti sukelti
APDVN, o sergamumas šia patologija
prognozuojama tik didės bei yra susijęs su
blogesnėmis baigtimis. Dėl kitokio patofiziologinio
išsivystymo mechanizmo, APDVN gali reikalauti
kitokios gydymo strategijos nei klasikinis DVN,
todėl būtina atlikti papildomus tyrimus, kad būtų
išsiaiškinta, ar pacientams, sergantiems PV, širdies
Journal of Medical Sciences. 11 May, 2023 - Volume 11 | Issue 4. Electronic - ISSN: 2345-0592
124
ritmo kontrolė gali būti svarbi gydymo strategija.
Taigi, apibendrinant šio tyrimo rezultatus, APDVN
dažnis pacientams, sergantiems paroksizminiu arba
persistuojančiu PV, buvo 84,1 %. Beveik pusei šių
pacientų DVN buvo nesunkus, o kitai pusei
vidutinio arba vidutinio - didelio laipsnio.
Padėka
Nuoširdžiai dėkojame mokslinio tiriamojo darbo
vadovei prof. habil. dr. Jolantai Justinai Vaškelytei
už skirtą laiką ir pagalbą.
Literatūros šaltiniai
1. Sagris M, Vardas EP, Theofilis P, Antonopoulos
AS, Oikonomou E, Tousoulis D. Atrial Fibrillation:
Pathogenesis, Predisposing Factors, and Genetics.
International Journal of Molecular Sciences 2022,
Vol 23, Page 6 [Internet]. 2021 Dec 21;23(1):6.
2. Alonso A, Almuwaqqat Z, Chamberlain A.
Mortality in atrial fibrillation. Is it changing? Trends
Cardiovasc Med. 2021 Nov 1;31(8):469–73.
3. Kagiyama N, Mondillo S, Yoshida K, Mandoli
GE, Cameli M. Subtypes of Atrial Functional Mitral
Regurgitation: Imaging Insights Into Their
Mechanisms and Therapeutic Implications. JACC
Cardiovasc Imaging. 2020 Mar 1;13(3):820–35.
4. Deferm S, Bertrand PB, Verbrugge FH, Verhaert
D, Rega F, Thomas JD, et al. Atrial Functional
Mitral Regurgitation: JACC Review Topic of the
Week. J Am Coll Cardiol. 2019 May
21;73(19):2465–76.
5. Kotecha D, Lam CSP, Van Veldhuisen DJ, Van
Gelder IC, Voors AA, Rienstra M. Heart Failure
With Preserved Ejection Fraction and Atrial
Fibrillation: Vicious Twins. J Am Coll Cardiol.
2016 Nov 15;68(20):2217–28.
6. Otsuji Y, Kumanohoso T, Yoshifuku S,
Matsukida K, Koriyama C, Kisanuki A, et al.
Isolated annular dilation does not usually cause
important functional mitral regurgitation:
Comparison between patients with lone atrial
fibrillation and those with idiopathic or ischemic
cardiomyopathy. J Am Coll Cardiol. 2002 May
15;39(10):1651–6.
7. Flachskampf FA. Atrial functional mitral
regurgitation: Insufficiently understood and
recognized. Advances in Clinical and Experimental
Medicine [Internet];31(11):1177–81.
8. Deferm S, Bertrand PB, Verbrugge FH, Verhaert
D, Rega F, Thomas JD, et al. Atrial Functional
Mitral Regurgitation: JACC Review Topic of the
Week. J Am Coll Cardiol. 2019 May
21;73(19):2465–76.
9. Zoghbi WA, Adams D, Bonow RO, Enriquez-
Sarano M, Foster E, Grayburn PA, et al.
Recommendations for Noninvasive Evaluation of
Native Valvular Regurgitation: A Report from the
American Society of Echocardiography Developed
in Collaboration with the Society for Cardiovascular
Magnetic Resonance. Journal of the American
Society of Echocardiography. 2017 Apr
1;30(4):303–71.
10. Muraru D, Guta AC, Ochoa-Jimenez RC, Bartos
D, Aruta P, Mihaila S, et al. Functional
Regurgitation of Atrioventricular Valves and Atrial
Fibrillation: An Elusive Pathophysiological Link
Deserving Further Attention. Journal of the
American Society of Echocardiography [Internet].
2020 Jan 1; 33(1):42–53.
11. Chugh SS, Havmoeller R, Narayanan K, Singh
D, Rienstra M, Benjamin EJ, et al. Worldwide
epidemiology of atrial fibrillation: A global burden
of disease 2010 study. Circulation [Internet]. 2014
Feb 25; 129(8):837–47.
12. Kim DH, Heo R, Handschumacher MD, Lee S,
Choi YS, Kim KR, et al. Mitral Valve Adaptation to
Isolated Annular Dilation: Insights Into the
Mechanism of Atrial Functional Mitral
Regurgitation. JACC Cardiovasc Imaging
[Internet]. 2019 Apr 1; 12(4):665–77.
Journal of Medical Sciences. 11 May, 2023 - Volume 11 | Issue 4. Electronic - ISSN: 2345-0592
125
13. Kagiyama N, Mondillo S, Yoshida K, Mandoli
GE, Cameli M. Subtypes of Atrial Functional Mitral
Regurgitation: Imaging Insights Into Their
Mechanisms and Therapeutic Implications. JACC
Cardiovasc Imaging. 2020 Mar 1;13(3):820–35.
14. Abe Y, Akamatsu K, Ito K, Matsumura Y,
Shimeno K, Naruko T, et al. Prevalence and
Prognostic Significance of Functional Mitral and
Tricuspid Regurgitation Despite Preserved Left
Ventricular Ejection Fraction in Atrial Fibrillation
Patients. Circulation Journal. 2018 Apr
25;82(5):1451–8.
15. Kajimoto K, Sato N, Takano T. Functional
mitral regurgitation at discharge and outcomes in
patients hospitalized for acute decompensated heart
failure with a preserved or reduced ejection fraction.
Eur J Heart Fail [Internet]. 2016 Aug 1;18(8):1051–9.
Journal of Medical Sciences. 11 May, 2023 - Volume 11 | Issue 4. Electronic - ISSN: 2345-0592
126