Indrė Sasnauskaitė¹, Vilija Grumuldytė¹, Monika Liugailaitė¹

¹ Lithuanian University of Health Sciences, Medical Academy

Abstract

Caffeine is the most widely used psychoactive drug in the world, easily found in highly popular beverages, such as coffee, green or black tea and energy drinks. A lot of studies were conducted to evaluate caffeine as a psychostimulant effect on human health, especially the heart. The results do not reach a consensus. Previous studies have found a negative impact of caffeine on the heart. However, more recent researches show the opposite — moderate caffeine consumption is not harmful and even could lessen the risk of cardiovascular diseases [1,2]. Cardiovascular diseases are the most common cause of death in the world. Doctors usually suggest for patients with heart diseases to decrease consumed amount of caffeine or drink decaffeinated coffee [3]. However, European Society of  Cardiology claims that moderate consumption of caffeine is associated with a lower risk of cardiovascular diseases [4]. In order to protect young people from developing cardiovascular disorders due to harmful usage of caffeine, the major concern should be focused on energy drinks consumption which contain high concentrations of caffeine. Also, the usage of few stimulants and alcohol beverages at the same time should be taken into consideration [5]. This article is based on the systemic reviews and meta-analysis and focused on the effect of caffeine to cardiovascular system.

Keywords: caffeine; coffee; energy drinks; cardiovascular system.

Journal of Medical Sciences. June 30, 2020 - Volume 8 | Issue 18. Electronic - ISSN: 2345-0592

97

Medical Sciences 2020 Vol. 8 (18), p. 97-110

Effects of caffeine on the cardiovascular system

Indrė Sasnauskaitė¹, Vilija Grumuldytė¹, Monika Liugailaitė¹

¹ Lithuanian University of Health Sciences, Medical Academy

Abstract

Caffeine is the most widely used psychoactive drug in the world, easily found in highly popular

beverages, such as coffee, green or black tea and energy drinks. A lot of studies were conducted to evaluate

caffeine as a psychostimulant effect on human health, especially the heart. The results do not reach a consensus.

Previous studies have found a negative impact of caffeine on the heart. However, more recent researches

show the opposite — moderate caffeine consumption is not harmful and even could lessen the risk of

cardiovascular diseases [1,2]. Cardiovascular diseases are the most common cause of death in the world.

Doctors usually suggest for patients with heart diseases to decrease consumed amount of caffeine or drink

decaffeinated coffee [3]. However, European Society of Cardiology claims that moderate consumption of

caffeine is associated with a lower risk of cardiovascular diseases [4]. In order to protect young people from

developing cardiovascular disorders due to harmful usage of caffeine, the major concern should be focused on

energy drinks consumption which contain high concentrations of caffeine. Also, the usage of few stimulants

and alcohol beverages at the same time should be taken into consideration [5]. This article is based on the

systemic reviews and meta-analysis and focused on the effect of caffeine to cardiovascular system.

Keywords: caffeine; coffee; energy drinks; cardiovascular system.

Journal of Medical Sciences. June 30, 2020 - Volume 8 | Issue 18. Electronic - ISSN: 2345-0592

98

Kofeinas ir jo poveikis kardiovaskulinei sistemai

Indrė Sasnauskaitė¹, Vilija Grumuldytė¹, Monika Liugailaitė¹

¹Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos Akademija

Santrauka

Kofeinas yra dažniausiai vartojamas psichostimuliatorius visame pasaulyje. Jis randamas kasdien

vartojamuose populiariuose gėrimuose, tokiuose kaip kava, juodoji ar žalioji arbata bei energiniuose gėrimuose.

Buvo atlikta daug tyrimų siekiant įvertinti kofeino, kaip farmakologinės medžiagos, daromą teigiamą ir

neigiamą poveikį žmogaus sveikatai. Gauti rezultatai yra pakankamai kontraversiški ir autorių nuomonės

išsiskyrė. Ankstesniuose tyrimuose buvo teigiama, kad nuolatinis kofeino vartojimas gali būti susijęs su širdies

ir kraujagyslių bei kitų sistemų ligų rizikos padidėjimu, dabar situacija pasikeitė [1,2]. Kardiovaskulinės

sistemos ligos yra viena pagrindinių mirties priežasčių pasaulyje, todėl neretai gydytojai, remdamiesi

ankstesnėmis žiniomis, pataria kardiologiniams pacientams riboti suvartojamos kavos kiekį ar siūlo vartoti kavą

be kofeino [3]. Tačiau Europos Kardiologų asociacija teigia, kad kasdienis vidutinių kofeino dozių vartojimas

ne tik, kad nėra kenksmingas, tačiau yra susijęs su sumažėjusia kardiovaskulinių sutrikimų rizika [4]. Siekiant

apsaugoti jaunus žmones nuo kardiovaskulinių sutrikimų dėl žalingo kofeino vartojimo, labiau reiktų atkreipti

dėmesį į energinius gėrimus, kuriuose yra didelė kofeino koncentracija. Taip pat, derėtų atsižvelgti į kelių

stimuliantų ir alkoholio vartojimą kartu [5]. Šis straipsnis, paremtas apžvalginių studijų ir metaanalizių

duomenimis, koncentruojasi į kofeino daromą poveikį kardiovaskulinei sistemai.

Raktiniai žodžiai: kofeinas; kava; energiniai gėrimai; širdies ir kraujagyslių sistema.

Journal of Medical Sciences. June 30, 2020 - Volume 8 | Issue 18. Electronic - ISSN: 2345-0592

99

Įžanga

Kofeinas – dažniausiai pasaulyje

vartojamas psichostimuliatorius. Ši

farmakologiškai aktyvi medžiaga yra randama

kavoje, arbatoje, gaiviuosiuose ir energiniuose

gėrimuose. 2014 m. Lietuvoje buvo atliktas tyrimas

dėl kofeino vartojimo paplitimo ir apklausti 1109

Lietuvos gyventojai. Sužinota, kad suaugusieji per

dieną suvartoja 443 mg kofeino, paaugliai – 306

mg. 79,9 % suaugusiųjų (69,2 % paauglių) viso

suvartoto kofeino sudarė kava. Kofeino dalis,

gaunama iš energinių gėrimų, suaugusiesiems

sudaro 4,5%, paaugliams – 9 %. nuo viso kofeino

kiekio, gaunamo bendrai iš visų produktų.

Lietuvoje 29% paauglių vartojo energinius

gėrimus, o kitose Europos šalyse šis skaičius

svyravo tarp 60 – 85% [6].

Kadangi kofeiną vartoja įvairaus amžiaus grupės

(tiek paaugliai, tiek suaugusieji), visuomenėje ir

gydytojų praktikoje kyla klausimai, kiek kofeino

per dieną yra vartoti saugu vaikams ir paaugliams,

kiek suaugusiesiems, ar kofeinas gali padidinti

kraujospūdį ir sukelti permušimus bei išprovokuoti

gyvybei grėsmingas aritmijas [7,8].

Taigi, apžvelgsime pagrindinius aspektus, koks yra

kofeino poveikis širdies kraujagyslių sistemai ir

kokia kofeino dozė yra rekomenduojama.

FARMAKOKINETIKA

Išgėrus kofeino, jo maksimali

koncentracija kraujyje pasiekiama per 30 – 45 min.

Bioprieinamumas yra beveik 100%, maistas lėtina

absorbcijos greitį, bet nesumažina jos apimties.

Poveikis kardiovaskulinei sistemai turėtų grįžti į

pradinį lygį po 10 – 60 h, o kofeino pusinės

eliminacijos periodas varijuoja nuo 2 iki 6 h,

vaikams yra trumpesnis. Pasiskirstymo tūris yra 0,4

– 0,6 l/kg, ~ 40% kofeino prisijungia prie kraujo

plazmos baltymų. Kofeinas kepenyse

metabolizuojamas į tris aktyvius metabolitus:

paraksantiną, teobrominą, teofiliną, o pašalinamas

yra per inkstus [9].

Tyrime, kuriame analizuotas CYP1A2 geno

polimorfizmas, rasta, kad kofeino metabolizmo

greitis gali būti svarbus veiksnys sprendžiant apie

kavos vartojimo įtaką išeminei širdies ligai.

Individai, kurių abu CYP1A2 aleliai yra

homozigotiniai, buvo greiti, o CYP1A2*1F alelio

nešiotojai lėti kofeino metabolizuotojai. Greitų

metabolizuotojų grupėje nebuvo rasta ryšio tarp

kavos vartojimo ir miokardo infarkto. O lėtiems

metabolizuotojams buvo nustatytas nuo dozės

priklausomas rizikos padidėjimas patirti miokardo

infarktą (šansų santykis 0,99, 95% pasikliautinasis

intervalas 1,36, 1,64) atitinkamai geriant 2, 3, 4 ar

daugiau kavos puodelius per dieną [9].

Hormoninė kontracepcija, nėštumo metu išskiriami

estrogenai ir gestagenai slopina CYP1A2 fermento

funkciją, todėl kofeino pusinis eliminacijos

periodas pailgėja iki 16 h. Kofeinas pereina

placentą ir patenka į motinos pieną. PSO nėščioms

moterims rekomenduoja nevartoti daugiau nei 300

mg kofeino per parą dėl priešlaikinio gimdymo,

persileidimo, mažo gimimo svorio naujagimių

rizikos. Šios būklės pastebėtos vartojant labai

didelius kofeino kiekius (600 – 800 mg ir daugiau)

[10,11].

Journal of Medical Sciences. June 30, 2020 - Volume 8 | Issue 18. Electronic - ISSN: 2345-0592

100

Kadangi kava vartojama kelis kartus per dieną,

didžiausia kofeino koncentracija būna vėlyvą

popietę, o mažiausia anksti ryte [12].

FARMAKODINAMIKA IR POVEIKIS

FIZIOLOGIJAI

Kofeinas yra metilksantinas, plačiai

randamas gamtoje kaip augalų kilmės alkaloidas,

kuris veikia kardiovaskulinės sistemos

hemodinamiką ir elektrofiziologinę širdies

funkciją. Ši medžiaga slopina fermentą

fosfodiesterazę, didindama cAMP (ciklinio

adenozinmonofosfato) kiekį ir gerina miokardo

inotropinę funkciją: padidėja širdies minutinis

tūris, suintensyvėja vainikinių arterijų kraujotaka.

Kofeinas slopina adenozino receptorius, taip

išvengiant neigiamo inotropinio adenozino

sukeliamo poveikio, palengvina noradrenalino

atpalaidavimą iš simpatinių nervų galūnėlių,

padidina miofilamentų jautrumą kalciui. Didelės

kofeino dozės padidina intraląstelinio kalcio

koncentraciją inhibuojant jo patekimą į

sarkoplazminį tinklą, o mažos dozės skatina kalcio

išleidimą iš sarkoplazminio tinklo. Intraląstelinio

kalcio padidėjimas gali sukelti prieširdines

aritmijas, nes sustiprinamas prieširdinio ritmo

vedlio ląstelių automatizmas ir podepoliarizacinis

trigerinis aktyvumas Tiesioginis arterinį kraujo

spaudimą didinantis poveikis susijęs su

vazokonstrikcija dėl CNS stimuliuojamo

simpatinės nervų sistemos aktyvumo ir

katecholaminų išsiskyrimo [13,14].

Kaip psichostimuliatorius, kofeinas skatina

dopamino ir norepinefrino atpalaidavimą,

suaktyvindamas įvairias galvos smegenų sritis.

Kofeinas sukelia švelnią euforiją, sumažėjusio

nuovargio jausmą, padidėjusį budrumą ir minčių

antplūdį. Kofeinas tiesiogiai didina skrandžio

sulčių sekreciją [3].

ENERGINIAI GĖRIMAI

Energiniai gėrimai, kuriuose yra kofeino,

kelia problemas jaunesnio amžiaus žmonėms. Jie

dažnai vartojami sportininkų, studentų, mokinių,

pareigūnų, savaitgalį daug darbų pasiliekančių

žmonių [2,15,16]. Reklamoje, kuri dažniausiai

nukreipta į paauglius ir jaunuolius, teigiama, kad

jie utopiškai padidina darbo našumą. Energiniai

gėrimai, turintys didelę kofeino ir kitų stimuliantų

koncentraciją, gali sukelti sunkų nepageidaujamą

poveikį [2,13,17].

Remiantis valstybine maisto ir veterinarijos

tarnyba, energiniai gėrimai yra apibrėžiami kaip

nealkoholiniai gėrimai, kuriuose galima rasti

daugiau kaip 150 mg/l kofeino [18]. Taigi, kofeino

koncentracija energiniuose gėrimuose yra didesnė

nei arbatoje arba kavoje [19].

Proaritminis poveikis gali būti sukeliamas dėl kitų

energiją didinančių medžiagų, tokių kaip guarana,

ženšenis, johimbinas, efedra ir kartu vartojamo

alkoholio, arba narkotinių medžiagų. Guarana ypač

pasižymi didesne kofeino koncentracija nei kavos,

be to, turi teofilino, kuris taip pat pasižymi

stimuliuojančiomis savybėmis [20,21].

Literatūroje daugėja aprašomų atvejų, kai

energiniai gėrimai išprovokuoja aritmijas jauniems

žmonėms, kurie yra be struktūrinės širdies

pažaidos [22]. Tai ypač svarbu jaunuoliams, nes jie

gali sirgti dar nediagnozuotomis kanalopatijomis

[23]. Sveikiems kofeino vartotojams pasireiškė

tokie pavojingi ritmo sutrikimai, kaip prieširdžių

Journal of Medical Sciences. June 30, 2020 - Volume 8 | Issue 18. Electronic - ISSN: 2345-0592

101

virpėjimas, supraventrikulinė tachikardija,

skilvelinė tachikardija. Trys ketvirtadaliai

tiriamųjų, kurie suvartodavo daugiau nei du

vienetus energinių gėrimų per dieną, skundėsi

širdies plakimo epizodais 24 valandų bėgyje,

lyginant su tais, kurie vartodavo energinius

gėrimus rečiau, minėtas simptomas pasireiškė 12%

vartotojų (p < 0,001) [24].

Be to, yra tiriama, jog energiniai gėrimai mažina

širdies susitraukimo dažnio (ŠSD) variabiliškumą

ir ilgina QT intervalą. Pastebėta, jog pacientai,

kurie serga ilgo QT sindromu, turi vengti energinių

gėrimų vartojimo, nes yra užfiksuoti pavojingi

atvejai, kai QT intervalas prailgėja daugiau nei 500

ms pavartojus minėto gėrimo [25]. Taip pat yra

pavienių pranešimų, kai asmenims dėl šalutinio

energinių gėrimų poveikio buvo diagnozuoti įgimti

ilgo QT ir Brugados sindromai [26]. Svarbu

paminėti, jog energiniuose gėrimuose yra ne tik

kofeino, bet ir kitų medžiagų, kurios gali būti

atsakingos už QT intervalo ilginimą . Dvigubai

aklame eksperimentiniame tyrime buvo įtraukti 18

sveikų žmonių, kurie vartojo energinius gėrimus

arba kofeino turintį kitą gėrimą. Abiejuose

gėrimuose kofeino koncentracija buvo vienoda ir

sudarė po 320 mg kofeino, tačiau statistiškai

reikšmingas QT prailgėjimas buvo stebimas toje

grupėje, kurie vartojo energinius gėrimus (p=0,02)

[27].

Pacientai, kuriems yra nustatyta struktūrinė širdies

liga ir prieširdžių virpėjimas, energinius gėrimus

taip pat turi riboti, nes gali sukelti protrombozinę

būklę [7]. Reikšmingą trombocitų agregaciją,

vartojant energinius gėrimus, indukuoja

arachidono rūgštis ir endotelio disfunkcija [28]. Šia

problema taip pat susidomėjo Amerikos maisto ir

vaistų administracija bei, siekiant apsaugoti

pažeidžiamus vartotojus, perklasifikavo energinius

gėrimus, kurie iki tol buvo priskirti prie maisto

papildų. Be to, tarptautinės organizacijos

rekomenduoja, jog pacientai, kurie serga

kardiovaskulinėmis ligomis ir vartoja

medikamentus, privalo būti atsakingi ir išsiaiškinti,

dėl vaistų sąveikos su vartojamu kofeinu. Net

sveikiems vartotojams, nerekomenduojama per

dieną išgerti daugiau nei vieną vienetą energinio

gėrimo [20,29].

ŠIRDIES RITMO SUTRIKIMAI

Nepaisant paplitusios nuomonės, kad

kofeinas gali išprovokuoti ritmo sutrikimus,

remiantis dabartiniais duomenimis, kofeino kiekis,

kuris vartojamas įprastai (iki 400 mg per dieną, tai

yra apytiksliai iki 5 puodelių kavos per dieną),

nesukelia aritmijų [20]. Tačiau yra kofeino

vartotojų, kurie yra jautresni šios medžiagos

poveikiui. Didesnė rizika kyla tiems žmonėms,

kurie serga širdies ligomis ir nesaikingai vartoja

daug kofeino turinčius gėrimus [5]. Taip pat,

pacientai, kuriems yra didesnis aritmijų pavojus dėl

kitų priežasčių, privalo rinktis mažesnes kofeino

dozes, kurios yra saugios [30].

Remiantis duomenimis iš didelių kohortinių ir

atvejo kontrolės tyrimų, reguliarus kofeino

vartojimas nekoreliuoja su aritmijų rizika [30–32].

Septyniose metaanalizėse, kuriose buvo įtraukta

daugiau nei 100000 tiriamųjų, kofeino vartojimas

nebuvo susijęs su padidėjusia prieširdžių virpėjimo

riziką (šansų santykis 0,92; 95% pasikliautinasis

intervalas 0,82-1,04) [31]. Taip pat, daugiau nei

130000 tiriamųjų, kurie dalyvavo “the Kaiser

Journal of Medical Sciences. June 30, 2020 - Volume 8 | Issue 18. Electronic - ISSN: 2345-0592

102

Permanente Medical Care” programoje, vidutiniai

kavos vartotojai (nuo 1 iki 3 puodelių per dieną)

neturėjo didesnės rizikos būti stacionarizuotiems

dėl aritmijų epizodų nei kontrolinė grupė, kuri

nevartojo kavos (žalos santykis 0,93; 95%

pasikliautinasis intervalas 0,84-1,02). Be to,

tiriamieji, kurie vartojo kavą dažniau nei 4

puodelius per dieną, turėjo mažesnę riziką patekti į

stacionarą dėl aritmijų nei tie, kurie nevartojo

kavos (žalos santykis 0,82; 95% pasikliautinasis

intervalas 0,73-0,93) [30].

Perspektyviajame tyrime apie širdies ir

kraujagyslių sveikatą, buvo įtraukti vyresnio

amžiaus tiriamieji, kuriems buvo vertinamas

mitybos produktų vartojimas (taip pat ir tų

produktų, kuriuose buvo daug kofeino). Remiantis

elektrokardiografiniais visos paros (Holterio

monitoravimo) duomenimis, nebuvo rasta

statistiškai reikšmingo skirtumo tarp priešlaikinių

supraventrikulinių arba ventrikulinių kompleksų

vertinant tiriamųjų grupes pagal suvartojamo

kofeino kiekį [33].

Reikia prisiminti, kad didesnės kofeino dozės gali

veikti proaritmiškai . Pavyzdžiui, buvo atliktas

tyrimas su pelėmis, kuriame stebėjo 15 mg/kg/min.

kofeino poveikį: simpatinė nervų sistema buvo

paveikta taip, kad kilo sinusinė tachikardija su

skilvelinėmis ekstrasistolėmis, kurios virto

skilvelių virpėjimu visoms tiriamosioms pelėms.

Šis žalingas efektas buvo dalinai koreguotas beta

adrenoblokatoriais [34].

Antiaritminį kofeino poveikį gali skatinti

neselektyvus adenozino A1 ir A2A receptorių

blokavimas [35]. Adenozinas, kuris greitai patenka

į organizmą, sutrumpina refrakterinį laikotarpį ir

gali išprovokuoti prieširdžių virpėjimą [36]. Tačiau

kofeinas esantis kavoje ir polifenoliai pasižymi

antioksidacinėmis savybėmis, kurios gali surišti

reaktyviuosius oksidantus, atsakingus už

prieširdžių remodeliaciją ir prieširdžių virpėjimą.

Kavos antioksidacinis veikimas trunka ilgiau nei

juodos ar žalios arbatos, lyginant standartinius

puodelius, atitinkamai: nuo 292 iki 948 min., nuo

67 iki 277 min. ir nuo 6 iki 78 min. Taigi, yra

aprašomų mechanizmų, kurie gali tiek sustiprinti,

tiek sumažinti proaritminį poveikį [37].

Tiriamiesiems, kuriems buvo skiriama 5 mg/kg

kofeino per os apie 57 min. prieš kateterinės

abliacijos procedūrą dėl simptomatinės

supraventrikulinės tachikardijos, nebuvo nustatyta

pokyčių elektrokardiogramoje vertinant prieširdžių

ir skilvelių refrakterinį laikotarpį bei poveikį

supraventrikulinei tachikardijai [38]. Taip pat,

vienkartinė didelė kofeino dozė (400 mg), sekant

pakitimus elektrokardiogramoje, nesukėlė nei P

dantelio trukmės, nei morfologijos pokyčių.

Remiantis atliktais klinikiniais tyrimais ir vertinant

prieširdžių ir skilvelių elektrofiziologines savybes,

žalingas kofeino poveikis nebuvo įrodytas [39].

Kitame perspektyviniame tyrime, kuriame

dalyvavo 22 pacientai, turintys praeityje užfiksuotą

supraventrikulinę tachikardiją ar patyrę prieširdžių

virpėjimo epizodus, suvartojo 275 mg kofeino

valandą prieš atliekant elektrofiziologinį ištyrimą.

Galimybė sukelti aritmiją nepakito dešimčiai

pacientų, padidėjo šešiems ir sumažėjo šešiems [3].

Populiacijos tyrimai rodo, kad didėjant

suvartojamo kofeino kiekiui, mažėja prieširdžių

virpėjimo epizodų. Tiriant atsitiktinius prieširdžių

virpėjimo epizodus beveik 14 metų, jie rečiau

Journal of Medical Sciences. June 30, 2020 - Volume 8 | Issue 18. Electronic - ISSN: 2345-0592

103

pasireiškė pacientams, kurie nuolat vartojo kavą,

nepriklausomai nuo suvartojamo kofeino kiekio.

Be to, metaanalizėje buvo nustatyta, jog tiriamieji,

vartojantys 300 mg kofeino per dieną, savo riziką

patirti prieširdžių virpėjimą sumažina 6% [40].

Metaanalizėje, kurioje buvo įtraukti beveik 116

tūkstančių respondentų, prieširdžių virpėjimo

rizika sumažėjo 13% [31].

ŠIRDIES SUSITRAUKIMŲ DAŽNIO

VARIABILIŠKUMAS

Širdies susitraukimų dažnio

variabiliškumas tarp nuolatinių kofeino ar kavos

vartotojų tiriamas daugelyje studijų. Sisteminėje

apžvalgoje, apimančioje 12 tyrimų, vertinančių

efektą, vartojant kofeiną 400 – 500 mg dozėmis per

dieną, nebuvo rasta patikimo ryšio su širdies

susitraukimų dažnio variabiliškumo kitimu.

Tyrimai rodo, kad vartojant 400 mg kofeino per

dieną, sveiko asmens širdies variabiliškumo

didėjimas nesusijęs su kofeinu. Tyrime,

lyginusiame kofeino poveikį vyrams ir

berniukams, rasta, kad berniukams po 5 mg/kg

kofeino vartojimo statistiškai reikšmingai

sumažėjo ŠSD [41].

ARTERINIS KRAUJO SPAUDIMAS IR

KOFEINO POVEIKIS

Kofeino poveikis kraujo spaudimo

didinimui priklauso nuo jo vartojimo įpročių. Retai

kofeino produktus naudojantiems asmenims kraujo

spaudimas gali pakilti per 10 mmHg, kas rečiau

pastebima tarp nuolatos kofeiną vartojančių

žmonių, kuriems padidėjusio kraujospūdžio efekto

gali ir nebūti. Tai yra susiję su tolerancijos kofeinui

išsivystymu [42,43].

Atsižvelgiant į poveikį, sukeliamą retai kavą

geriantiems asmenims, kofeinas gali sąlygoti ir

stipresnį kraujospūdžio padidėjimą stresinėse

situacijose, pavyzdžiui dirbant. Apskritai kofeinas

didesnę įtaką kraujo spaudimui daro į hipertenziją

linkusiems žmonėms. Tarp padidėjusį kraujospūdį

turinčių asmenų atlikta 5 tyrimų apžvalga parodė,

kad 200 – 300 mg kofeino per dieną suvartojimas,

sąlygojo vidutiniškai 8,1 mmHg sistolinio ir 5,7

mmHg diastolinio spaudimo padidėjimą [1].

Lyginant su optimaliu kraujospūdžiu, pacientams,

sergantiems arterine hipertenzija, kofeino

vartojimas kraujo spaudimą didina daugiau nei 1,5

karto [44]. Hipertenzinis poveikis dažniau

pastebimas vyresnio amžiaus žmonių grupėje,

turintiems padidėjusį kraujo spaudimą.

Vyresniems pacientams, turintiems padidėjusį

kraujo spaudimą, nuolatinis kavos vartojimas

daugiau nei 3 puodelius per dieną yra susijęs su

nekontroliuojamu kraujospūdžiu, kas pastebėta

ambulatoriniu 24 valandų kraujo spaudimo

stebėjimu [1].

Ilgalaikio kofeino vartojimo poveikis

kraujospūdžiui yra mažiau aiškus, tačiau egzistuoja

galimybė, kad toks įprotis menkai, tačiau jį vis tiek

didina. Literatūros duomenimis, vienoje

sisteminėje apžvalgoje ir metaanalizėje iš 10

klinikinių atsitiktinių imčių tyrimų ir penkių

kohortinių studijų nebuvo rasta pastovaus ir

ilgalaikio kofeino vartojimo poveikio

kraujospūdžio ir rizikos arterinei hipertenzijai

atsirasti didėjimui. Tačiau atsižvelgiant į kitų

autorių dviejų metaanalizių duomenis, teigiama,

kad tokio pobūdžio kofeino produktų vartojimas

nežymiai didina kraujo spaudimą. Pirmojoje buvo

nustatytas sistolinio ir diastolinio kraujospūdžio

Journal of Medical Sciences. June 30, 2020 - Volume 8 | Issue 18. Electronic - ISSN: 2345-0592

104

padidėjimas atitinkamai – 1,2 ir 0,49 mmHg. Kitoje

metaanalizėje, sudarytoje iš šešių perspektyvinių

kohortinių studijų, bendrai trukusių 6 metus,

santykinė rizika arterinei hipertenzijai atsirasti

buvo 1,09 (95% pasikliautinasis intervalas 1,01-

1,18), 1,07 (95% pasikliautinasis intervalas 0,96-

1,20), ir 1,08 (95% pasikliautinasis intervalas 0,96-

1,21), atitinkamai suvartojant 1 – 3, 3 – 5 ir daugiau

nei 5 puodelius per dieną, lyginant su mažiau nei 1

kavos puodelių per dieną. Toks pats kraujospūdžio

sumažėjimas stebimas, kai nuolatiniai kavos

vartotojai nustoja gerti kavą ar pereina prie kavos

be kofeino.

Kraujo spaudimo didėjimas vartojant kavą gali būti

paaiškintas ne tik dėl joje esančio kofeino poveikio.

Vienoje studijoje, kurioje dalyvavo 15 savanorių (6

nuolatiniai kavos vartotojai ir 9 nenuolatiniai),

intraveniškai buvo suleistas kofeinas, kuris

aktyvino simpatinę nervų sistemą ir didino

spaudimą abejose grupėse vienodai, o kava su

kofeinu kraujospūdį padidino tik retai kavą

geriantiems savanoriams, nepaisant to, kad

plazmoje kofeino koncentracijos po kavos buvo

vienodos [45]. Be to, nepastoviai kavą

vartojantiems savanoriams buvo nustatyti tokie

patys kraujospūdžio padidėjimai ir simpatinės

nervų sistemos aktyvumas tiek po kavos su

kofeinu, tiek be jo. Arbatos vartojimas neturi

reikšmingos įtakos kraujo spaudimui.

Metaanalizėje iš 5 studijų, arbatos vartojimas 343

asmenims nesukėlė kraujo spaudimo pokyčių,

vidutiniškai arbatą geriant 4 savaites [46].

Manoma, kad kraujo spaudimo didėjimo atsakas iš

dalies susijęs su kofeino farmakokinetika

kiekviename organizme individualiai. Tai buvo

pastebėta vienoje studijoje, kurioje buvo įtraukti

normotenziniai nuolatiniai kavos vartotojai, kurie

pirmą kartą išgėrė kavos, praėjus 4,5 kofeino

eliminacijos pusiniams periodams. Jiems

kraujospūdžio padidėjimas buvo atvirkščiai

proporcingas bazinei plazmos kofeino

koncentracijai [47].

Dauguma tyrimų kalba apie kofeino įtaką kraujo

spaudimui, ypač jau turintiems problemų su

kraujospūdžiu asmenims, tačiau sveikiems ir gerą

kontroliuojamą arterinį kraujo spaudimą turintiems

asmenims, kavos vartojimas greičiausiai yra

saugus, nors ši hipotezė reikalauja tolesnių tyrimų

ir patvirtinimų [44,48].

Apibendrinant, kofeino vartojimo vaidmuo

kraujospūdžio reguliacijai vis dar laikomas

kontraversišku. Remiantis Europos Hipertenzijos

Draugijos ir Europos Kardiologijos Draugijos

gairėmis arterinės hipertenzijos gydymui, kavos

vartojimo skatinimas ar priešingai, draudimas,

nerekomenduojamas dėl nepakankamos daugumos

atliktų studijų kokybės [48].

KOFEINO POVEIKIS DIUREZEI

Kofeinas ir su juo susiję metilksantinų

dariniai, vartojami didesnėmis dozėmis gali turėti

diurezinį efektą. Literatūros apžvalgos teigimu,

kofeino suvartojimas 250 – 300 mg doze, kuri

atitinka 2 – 3 puodelius kavos ar 3 – 8 puodelius

arbatos, sukelia trumpalaikį diurezinį poveikį

asmenims, nevartojusiems kofeino kelias dienas ar

savaites. Tolerancija diureziniam efektui atsiranda

reguliariai kavą ar arbatą vartojantiems asmenims.

Kitos literatūros atlikto tyrimo duomenimis, taip

pat buvo nustatyta, didelėmis dozėmis vartojamas

Journal of Medical Sciences. June 30, 2020 - Volume 8 | Issue 18. Electronic - ISSN: 2345-0592

105

kofeinas sukelia greitą diurezinį efektą, tačiau

vartojant mažomis dozėmis tokio efekto nestebima

[49]. Kofeino kiekiai, randami įprastose kavos ar

arbatos porcijose bei gazuotuosiuose gėrimuose

turi tik mažą įtaką diurezės suaktyvėjimui [19].

KOFEINO POVEIKIS AORTAI

Aortos standumas yra labai svarbus

veiksnys, sąlygojantis kardiovaskulinės sistemos

veiklą ir rizikos jai atsiradimą. Kofeinas ženkliai

didina arterijų sienelių standumą, ypač jei žmogus

yra rūkantis. 200 mg kofeino (2 puodeliai kavos)

padidina pulsinį bangos greitį 0,33 m/s, o

rūkantiems žmonėms net 0,85 m/s [50].

KOFEINO ĮTAKA LIPIDAMS

Kavos vartojimo efektas serumo lipidų

sudėčiai ir kraujagyslių funkcijai nėra iki galo

aiškus. Manoma, kad kavos vartojimas gali būti

susijęs su bendrojo cholesterolio padidėjimu.

Kohortinės studijos, atliktos Amerikoje, kurioje

dalyvavo 132 000 žmonių teigimu, nebuvo

nustatytas ryšys tarp filtruotos kavos su kofeinu ar

be kofeino vartojimo ir bendrojo cholesterolio,

mažo tankio lipoproteinų ar didelio tankio

lipoproteinų koncentracijų kraujo serume [8].

Vis dėlto, padidėjusiai lipidų koncentracijai

kraujyje įtakos gali turėti nefiltruotos kavos

vartojimas, kurioje yra lipidinių junginių, tokių

kaip kafestolis ar kaveolis, kuris filtruotoje kavoje

yra pašalinamas per filtrą. Taigi lipidų

koncentracijos pokyčiai serume yra daugiau susiję

su kavoje esančiomis kitomis medžiagomis, o ne

tiesiogiai su kofeinu. Vienos studijos teigimu,

kasdienis 4 – 6 puodelių nefiltruotos kavos

vartojimas, per 9 savaites padidino bendro

cholesterolio kiekį 0,48 mmol/l, mažo tankio

lipoproteinų kiekį 0,39 mmol/l, tačiau nedarė

įtakos didelio tankio lipoproteinų koncentracijai.

Toks pat filtruotos kavos kiekio vartojimas turėjo

vienodą efektą serumo lipidams kaip jos visai

nevartojant. Rodrigues ir kitų atliktoje sisteminėje

apžvalgoje taip pat teigiama, kad įvairios su

kardiovaskuline sistema susijusios problemos, tarp

jų ir lipidų padidėjimas, daugiausia susijęs su

nefiltruotos kavos vartojimu [51].

Nepaisant įvairių nuomonių apie kavos ir kofeino

poveikį kardiovaskulinei sistemai, naujausios

metaanalizės duomenimis, į kurią įtraukta 31

studija ir daugiau nei 1,5 milijono žmonių, tarp

kurių buvo 180000 įvairių mirčių, 34000 susijusių

su kardiovaskuline sistema ir 40000 mirčių nuo

vėžio, neigiamo kofeino poveikio nenustatyta. Ši

studija tik patvirtina vis atsirandančius įrodymus

apie teigiamą kofeino poveikį širdies ir

kraujagyslių sistemai. Metaanalizė rodo įvairių ir

su kardiovaskuline sistema susijusių mirčių

sumažėjimą tarp kavą vartojančių žmonių tiek

rūkančiųjų, tiek nerūkančiųjų grupėse [1].

APIBENDRINIMAS

Nors daugelis gydytojų pataria negerti

dažnai kavos, sergant širdies ir kraujagyslių

ligomis, atsiranda naujų tyrimų, kuriuose ne tik

nerandama reikšmingo ryšio tarp širdies ir

kraujagyslių ligų bei mažomis dozėmis vartojamo

kofeino, bet ir aprašomos naudingos sveikatai

kofeino savybės [1,3,4,52]. Pagal Europos maisto

saugumo tarnybos ataskaitą kasdien suvartojamo iš

įvairių šaltinių kofeino dozė iki 400 mg (5 kavos

puodelių atitikmuo) sveikiems suaugusiems, 200

mg nėščiosioms ir 3 mg/kg vaikams turėtų būti

Journal of Medical Sciences. June 30, 2020 - Volume 8 | Issue 18. Electronic - ISSN: 2345-0592

106

saugi [53]. Tačiau esant įvairioms širdies ligoms,

reikėtų atsižvelgti į paciento būklę, gretutines ligas

bei gyvensenos įpročius ir rekomendacijas

pritaikyti individualiai, ypač vengiant energinių

gėrimų [9,40]

Literatūros šaltiniai

1. Rodríguez-Artalejo F, López-García E.

Coffee Consumption and Cardiovascular

Disease: A Condensed Review of

Epidemiological Evidence and

Mechanisms. Vol. 66, Journal of

Agricultural and Food Chemistry.

American Chemical Society; 2018. p.

5257–63.

2. Al-Shaar L, Vercammen K, Lu C,

Richardson S, Tamez M, Mattei J. Health

effects and public health concerns of

energy drink consumption in the United

States: A mini-review. Vol. 5, Frontiers in

Public Health. Frontiers Media S. A; 2017.

3. Glatter KA, Myers R, Chiamvimonvat N.

Recommendations regarding dietary intake

and caffeine and alcohol consumption in

patients with cardiac arrhythmias: What do

you tell your patients to do or not to do?

Curr Treat Options Cardiovasc Med. 2012

Oct;14(5):529–35.

4. Higher coffee consumption associated with

lower risk of death [Internet]. [cited 2020

May 24]. Available from:

https://www.escardio.org/The-ESC/Press-

Office/Press-releases/higher-coffee-

consumption-associated-with-lower-risk-

of-death

5. Mattioli AV. Beverages of daily life:

Impact of caffeine on atrial fibrillation. J Atr

Fibrillation. 2014 Aug 1;7(2).

6. Stukas R, Dobrovolskij V. Kofeino

turinčių produktų vartojimas Lietuvoje.

Visuomenės Sveik. 2014;priedas NR:40–

5.

7. Mangi MA, Rehman H, Rafique M,

Illovsky M. Energy Drinks and the Risk of

Cardiovascular Disease: A Review of

Current Literature. Cureus. 2017 Jun

7;9(6).

8. Lopez-Garcia E, Van Dam RM, Willett

WC, Rimm EB, Manson JAE, Stampfer

MJ, Rexrode KM, Hu FB. Coffee

consumption and coronary heart disease in

men and women: A prospective cohort

study. Circulation. 2006

May;113(17):2045–53.

9. Cornelis MC, El-Sohemy A, Kabagambe

EK, Campos H. Coffee, CYP1A2

genotype, and risk of myocardial

infarction. J Am Med Assoc. 2006 Mar

8;295(10):1135–41.

10. Chen LW, Wu Y, Neelakantan N, Chong

MFF, Pan A, Van Dam RM. Maternal

caffeine intake during pregnancy and risk

of pregnancy loss: A categorical and dose-

response meta-analysis of prospective

Journal of Medical Sciences. June 30, 2020 - Volume 8 | Issue 18. Electronic - ISSN: 2345-0592

107

studies. Public Health Nutr. 2016 May

1;19(7):1233–44.

11. Chen LW, Wu Y, Neelakantan N, Chong

MFF, Pan A, van Dam RM. Maternal

caffeine intake during pregnancy is

associated with risk of low birth weight: A

systematic review and dose-response meta-

analysis. BMC Med [Internet]. 2014 Dec

19 [cited 2020 May 23];12(1):174.

Available from:

http://bmcmedicine.biomedcentral.com/art

icles/10.1186/s12916-014-0174-6

12. Robertson D, Wade D, Workman R,

Woosley RL, Oates JA. Tolerance to the

humoral and hemodynamic effects of

caffeine in man. J Clin Invest. 1981 Apr

1;67(4):1111–7.

13. Somers KR, Svatikova A. Cardiovascular

and Autonomic Responses to Energy

Drinks—Clinical Implications. J Clin Med

[Internet]. 2020 Feb 5;9(2):431. Available

from: https://www.mdpi.com/2077-

0383/9/2/431

14. Noordzij M, Uiterwaal CS, Arends LR,

Kok FJ, Grobbee DE, Geleijnse JM. Blood

pressure response to chronic intake of

coffee and caffeine: a meta-analysis of

randomized controlled trials. J Hypertens

[Internet]. 2005 May [cited 2020 May

23];23(5):921–8. Available from:

http://journals.lww.com/00004872-

200505000-00003

15. Terry-McElrath YM, O’Malley PM,

Johnston LD. Energy drinks, soft drinks,

and substance use among united states

secondary school students. J Addict Med.

2014;8(1):6–13.

16. Manchester J, Eshel I, Marion DW. The

Benefits and Risks of Energy Drinks in

Young Adults and Military Service

Members. Mil Med. 2017

Jul;182(7):e1726–33.

17. Breda JJ, Whiting SH, Encarnação R,

Norberg S, Jones R, Reinap M, Jewell J.

Energy drink consumption in Europe: A

review of the risks, adverse health effects,

and policy options to respond. Vol. 2,

Frontiers in Public Health. Frontiers Media

S. A; 2014.

18. Energinis gėrimas | Valstybinė maisto ir

veterinarijos tarnyba [Internet]. [cited 2020

May 24]. Available from:

https://vmvt.lt/maisto-sauga/maisto-

produktai/nealkoholiniai-

gerimai/energinis-gerimas

19. Lisko JG, Lee GE, Kimbrell JB, Rybak

ME, Valentin-Blasini L, Watson CH.

Caffeine Concentrations in Coffee, Tea,

Chocolate, and Energy Drink Flavored E-

liquids. Nicotine Tob Res. 2017;19(4):484.

20. Voskoboinik A, Kalman JM, Kistler PM.

Caffeine and Arrhythmias: Time to Grind

the Data. Vol. 4, JACC: Clinical

Electrophysiology. Elsevier Inc; 2018. p.

425–32.

21. Anderson C, Anderson D, Harre N, Wade

N. Case Study: Two Fatal Case Reports of

Acute Yohimbine Intoxication. J Anal

Journal of Medical Sciences. June 30, 2020 - Volume 8 | Issue 18. Electronic - ISSN: 2345-0592

108

Toxicol. 2013 Oct 1;37(8):611–4.

22. Hammond D, Reid JL, Zukowski S.

Adverse effects of caffeinated energy

drinks among youth and young adults in

Canada: a Web-based survey. C Open.

2018 Jan 9;6(1):E19–25.

23. Temple JL. Review: Trends, Safety, and

Recommendations for Caffeine Use in

Children and Adolescents. Vol. 58, Journal

of the American Academy of Child and

Adolescent Psychiatry. Elsevier Inc.; 2019.

p. 36–45.

24. Voskoboinik A, Kalman JM, Kistler PM.

Caffeine and Arrhythmias Time to Grind

the Data. 2018 [cited 2020 May 5];

Available from:

https://doi.org/10.1016/j.jacep.2018.01.01

2

25. Winniford MD. Energy Drinks: Another

Cause of QT Prolongation? [Internet]. Vol.

8, Journal of the American Heart

Association. American Heart Association

Inc.; 2019 [cited 2020 May 23]. Available

from:

https://www.ahajournals.org/doi/10.1161/

JAHA.119.012833

26. Gray B, Ingles J, Medi C, Driscoll T,

Semsarian C. Cardiovascular Effects of

Energy Drinks in Familial Long QT

Syndrome: A Randomized Cross-Over

Study. Int J Cardiol [Internet]. 2016 [cited

2020 May 23];231:150–4. Available from:

http://dx.doi.org/10.1016/j.ijcard.2016.12.

019

27. Fletcher EA, Lacey CS, Aaron M, Kolasa

M, Occiano A, Shah SA. Randomized

controlled trial of high-volume energy

drink versus caffeine consumption on ECG

and hemodynamic parameters. J Am Heart

Assoc. 2017 May 1;6(5).

28. Pommerening MJ, Cardenas JC, Radwan

ZA, Wade CE, Holcomb JB, Cotton BA.

Hypercoagulability after energy drink

consumption. In: Journal of Surgical

Research. Academic Press Inc.; 2015. p.

635–40.

29. Shah SA, Szeto AH, Farewell R, Shek A,

Fan D, Quach KN, Bhattacharyya M,

Elmiari J, Chan W, O’Dell K, Nguyen N,

McGaughey TJ, Nasir JM, Kaul S. Impact

of High Volume Energy Drink

Consumption on Electrocardiographic and

Blood Pressure Parameters: A Randomized

Trial. J Am Heart Assoc [Internet]. 2019

Jun 4 [cited 2020 May 23];8(11). Available

from:

https://www.ahajournals.org/doi/10.1161/

JAHA.118.011318

30. Klatsky A. Coffee, Caffeine, and Risk of

Hospitalization for Arrhythmias. Perm J.

2011 Jul 1;15(3):19.

31. Caldeira D, Martins C, Alves LB, Pereira

H, Ferreira JJ, Costa J. Caffeine does not

increase the risk of atrial fibrillation: A

systematic review and meta-analysis of

observational studies. Vol. 99, Heart.

Heart; 2013. p. 1383–9.

32. Thelle DS. Coffee, caffeine and atrial

Journal of Medical Sciences. June 30, 2020 - Volume 8 | Issue 18. Electronic - ISSN: 2345-0592

109

fibrillation. Eur J Prev Cardiol [Internet].

2018 Jul 29 [cited 2020 May

24];25(10):1053–4. Available from:

http://journals.sagepub.com/doi/10.1177/2

047487318778650

33. Dixit S, Stein PK, Dewland TA, Dukes JW,

Vittinghoff E, Heckbert SR, Marcus GM.

Consumption of caffeinated products and

cardiac ectopy. J Am Heart Assoc.

2016;5(1).

34. Willson C. The clinical toxicology of

caffeine: A review and case study. Vol. 5,

Toxicology Reports. Elsevier Inc.; 2018. p.

1140–52.

35. Górska AM, Gołembiowska K. The Role

of Adenosine A1 and A2A Receptors in the

Caffeine Effect on MDMA-Induced DA

and 5-HT Release in the Mouse Striatum.

Neurotox Res. 2015;27(3):229–45.

36. Szentmiklosi A, Galajda Z, Cseppento A.,

Gesztelyi R, Susan Z, Hegyi B, Nanasi P.

The Janus Face of Adenosine:

Antiarrhythmic and Proarrhythmic

Actions. Curr Pharm Des. 2014 Oct

30;21(8):965–76.

37. Richelle M, Tavazzi I, Offord E.

Comparison of the antioxidant activity of

commonly consumed polyphenolic

beverages (coffee, cocoa, and tea) prepared

per cup serving. J Agric Food Chem.

2001;49(7):3438–42.

38. Lemery R, Pecarskie A, Bernick J,

Williams K, Wells GA. A prospective

placebo controlled randomized study of

caffeine in patients with supraventricular

tachycardia undergoing electrophysiologic

testing. J Cardiovasc Electrophysiol. 2015

Jan 1;26(1):1–6.

39. Fabrizio C, Desiderio M, Coyne RF.

Electrocardiogram Abnormalities of

Caffeine Overdose. Circ Arrhythmia

Electrophysiol [Internet]. 2016 Jul 1 [cited

2020 May 2];9(7). Available from:

https://www.ahajournals.org/doi/10.1161/

CIRCEP.115.003088

40. Cheng M, Hu Z, Lu X, Huang J, Gu D.

Caffeine Intake and Atrial Fibrillation

Incidence: Dose Response Meta-analysis

of Prospective Cohort Studies. Vol. 30,

Canadian Journal of Cardiology. Pulsus

Group Inc.; 2014. p. 448–54.

41. Turley KR, DeSisso T, Gerst JW. Effects

of caffeine on physiological responses to

exercise: Boys versus men. Pediatr Exerc

Sci. 2007 Nov 1;19(4):481–92.

42. Connahan LE, Ott CA, Barry VW. Effect

of Caffeine on near Maximal Blood

Pressure and Blood Pressure Recovery in

Physically-Active, College-Aged Females.

Int J Exerc Sci [Internet]. 2017 [cited 2020

May 24];10(2):266–73. Available from:

http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/283

44739

43. Lara B, Ruiz-Moreno C, Salinero JJ, Coso

J Del. Time course of tolerance to the

performance benefits of caffeine. PLoS

One. 2019 Jan 1;14(1).

44. Steffen M, Kuhle C, Hensrud D, Erwin PJ,

Journal of Medical Sciences. June 30, 2020 - Volume 8 | Issue 18. Electronic - ISSN: 2345-0592

110

Murad MH. The effect of coffee

consumption on blood pressure and the

development of hypertension: A

systematic review and meta-analysis. Vol.

30, Journal of Hypertension. J Hypertens;

2012. p. 2245–54.

45. Corti R, Binggeli C, Sudano I, Spieker L,

Hänseler E, Ruschitzka F, Chaplin WF,

Lüscher TF, Noll G. Coffee acutely

increases sympathetic nerve activity and

blood pressure independently of caffeine

content role of habitual versus nonhabitual

drinking. Circulation. 2002 Dec

3;106(23):2935–40.

46. Taubert D, Roesen R, Schömig E. Effect of

cocoa and tea intake on blood pressure: A

meta-analysis. Vol. 167, Archives of

Internal Medicine. Arch Intern Med; 2007.

p. 626–34.

47. Noguchi K, Matsuzaki T, Sakanashi M,

Hamadate N, Uchida T, Kina-Tanada M,

Kubota H, Nakasone J, Sakanashi M, Ueda

S, Masuzaki H, Ishiuchi S, Ohya Y, Tsutsui

M. Effect of caffeine contained in a cup of

coffee on microvascular function in

healthy subjects. J Pharmacol Sci. 2015

Feb 1;127(2):217–22.

48. De Giuseppe R, Di Napoli I, Granata F,

Mottolese A, Cena H. Caffeine and blood

pressure: A critical review perspective.

Nutr Res Rev. 2019 Dec 1;32(2):169–75.

49. Seal AD, Bardis CN, Gavrieli A,

Grigorakis P, Adams JD, Arnaoutis G,

Yannakoulia M, Kavouras SA. Coffee with

High but Not Low Caffeine Content

Augments Fluid and Electrolyte Excretion

at Rest. Front Nutr [Internet]. 2017 Aug 18

[cited 2020 May 24];4:40. Available from:

http://journal.frontiersin.org/article/10.338

9/fnut.2017.00040/full

50. Vlachopoulos C, Kosmopoulou F,

Panagiotakos D, Ioakeimidis N,

Alexopoulos N, Pitsavos C, Stefanadis C.

Smoking and caffeine have a synergistic

detrimental effect on aortic stiffness and

wave reflections. J Am Coll Cardiol. 2004

Nov 2;44(9):1911–7.

51. Agudelo-Ochoa GM, Pulgarín-Zapata IC,

Velásquez-Rodriguez CM, Duque-

Ramírez M, Naranjo-Cano M, Quintero-

Ortiz MM, Lara-Guzmán OJ, Muñoz-

Durango K. Coffee Consumption Increases

the Antioxidant Capacity of Plasma and

Has No Effect on the Lipid Profile or

Vascular Function in Healthy Adults in a

Randomized Controlled Trial. J Nutr. 2016

Mar 1;146(3):524–31.

52. Zhang Z, Hu G, Caballero B, Appel L,

Chen L. Habitual coffee consumption and

risk of hypertension: A systematic review

and meta-analysis of prospective

observational studies. Am J Clin Nutr.

2011 Jun 1;93(6):1212–9.

53. Scientific Opinion on the safety of

caffeine. EFSA J. 2015 May 1;13(5).