Lukas Pajėda¹

¹Faculty of Medicine, Vilnius University, Vilnius, Lithuania

Abstract

Vitamin D deficiency occurs in almost 50% of the population. As many as 1 billion people of all ethnic and age groups have deficiency of this vitamin. The high prevalence of vitamin D deficiency is a particularly important public health problem because hypovitaminosis D is an independent risk factor for mortality in the general population. Researches confirms the importance of vitamin D in the fight against cancer, heart disease, bone fractures, trauma, autoimmune diseases, influenza, type 2 diabetes and depression. The main natural source of vitamin D is its production in the skin – by exposure to ultraviolet radiation from the sun. Small amounts of this vitamin can also be obtained with food. The lack of exposure to sunlight, malnutrition are the most common causes of vitamin D deficiency. The most commonly used method for the determination of vitamin D is the measurement of serum 25(OH)D levels, which are considered to be deficient when 25(OH)D levels fall below 20 ng/ml (50 nmol/l). Hypovitaminosis D can occur in all age groups, so in case of insufficient vitamin D levels, treatment is given, which depends on age.

Keywords: Vitamin D, deficiency, treatment.

Journal of Medical Sciences. June 30, 2020 - Volume 8 | Issue 18. Electronic - ISSN: 2345-0592

111

Medical Sciences 2020 Vol. 8 (18), p. 111-115

Vitamin D deficiency: review

Lukas Pajėda

1

1

Faculty of Medicine, Vilnius University, Vilnius, Lithuania

Abstract

Vitamin D deficiency occurs in almost 50% of the population. As many as 1 billion people of all ethnic and

age groups have deficiency of this vitamin. The high prevalence of vitamin D deficiency is a particularly

important public health problem because hypovitaminosis D is an independent risk factor for mortality in

the general population. Researches confirms the importance of vitamin D in the fight against cancer, heart

disease, bone fractures, trauma, autoimmune diseases, influenza, type 2 diabetes and depression. The main

natural source of vitamin D is its production in the skin - by exposure to ultraviolet radiation from the sun.

Small amounts of this vitamin can also be obtained with food. The lack of exposure to sunlight, malnutrition

are the most common causes of vitamin D deficiency. The most commonly used method for the

determination of vitamin D is the measurement of serum 25(OH)D levels, which are considered to be

deficient when 25(OH)D levels fall below 20 ng/ml (50 nmol/l). Hypovitaminosis D can occur in all age

groups, so in case of insufficient vitamin D levels, treatment is given, which depends on age.

Keywords: Vitamin D, deficiency, treatment.

Journal of Medical Sciences. June 30, 2020 - Volume 8 | Issue 18. Electronic - ISSN: 2345-0592

112

Vitamino D trūkumas: apžvalga

Lukas Pajėda

1

1

Medicinos fakultetas, Vilniaus universitetas, Vilnius

Santrauka

Vitamino D stoka pasireiškia beveik 50% pasaulio žmonių. Net 1 milijardas gyventojų iš visų etninių ir

amžiaus grupių turi šio vitamino trūkumą. Didelis vitamino D stokos paplitimas yra ypač svarbi visuomenės

sveikatos problema, nes hipovitaminozė D yra nepriklausomas bendros populiacijos mirštamumo rizikos

veiksnys. Atlikti moksliniai tyrimai patvirtina vitamino D vaidmenį kovojant su vėžiu, širdies ligomis,

kaulų lūžiais, traumomis, autoimuninėmis ligomis, gripu, 2 tipo cukriniu diabetu ir depresija. Pagrindinis

natūralus vitamino D šaltinis yra jo gamyba odoje – veikiant ultravioletinei saulės spinduliuotei. Nedidelį

kiekį šio vitamino galima gauti ir su maistu. Būtent nepakankamas saulės spindulių poveikis, netinkama

mityba yra dažniausios vitamino D trūkumo priežastys. Dažniausiai naudojamas vitamino D kiekio

nustatymo būdas – 25(OH)D koncentracijos kraujo serume matavimas, šio vitamino trūkumu laikoma kai

25(OH)D koncentracija tampa mažesnė nei 20 ng/ml (50 nmol/l). Hipovitaminozė D gali pasireikšti visose

amžiaus grupėse, todėl esant nepakankamai vitamino D koncentracijai – skiriamas gydymas, kuris

priklauso nuo amžiaus.

Raktažodžiai: Vitaminas D, trūkumas, gydymas.

Journal of Medical Sciences. June 30, 2020 - Volume 8 | Issue 18. Electronic - ISSN: 2345-0592

113

Įvadas

Vitamino D trūkumo paplitimas pasaulyje yra ypač

svarbi visuomenės sveikatos problema. Šio

vitamino trūksta beveik 50% žmonių [1]. Pasaulyje

1 milijardas gyventojų iš visų etninių ir amžiaus

grupių turi vitamino D trūkumą [1,2].

Hipovitaminozė D taip pat yra nepriklausomas

gyventojų mirštamumo rizikos veiksnys [4].

Atlikti moksliniai tyrimai patvirtina vitamino D

vaidmenį kovojant su vėžiu, širdies ligomis, kaulų

lūžiais, traumomis, autoimuninėmis ligomis,

gripu, 2 tipo cukriniu diabetu ir depresija [3,4].

Remiantis naujausiomis gairėmis rekomenduota

vitamino D paros dozė asmeniui nuo 200 TV buvo

padidinta iki 800 TV (priklausomai nuo amžiaus)

[5]. Šiame straipsnyje apžvelgsime vitamino D

naudą, jo metabolizmą organizme bei šio vitamino

trūkumo gydymą.

Vitamino D šaltiniai

Vitaminas D (dar vadinamas „saulės vitaminu“)

yra riebaluose tirpus vitaminas, veikiantis kaip

steroidinis hormonas. Vitaminu D vadinamas dvi

jo formos - ergokalciferolis (vitaminas D

2

) bei

cholekalciferolis (vitaminas D

3

). Tiek

ergokalciferolis, tiek cholekalciferolis yra

sintetinami iš provitaminų – ergosterolio ir 7-

dehidrocholesterolio (7 – DHC) [6]. Pagrindinis

natūralus vitamino D šaltinis yra jo gamyba odoje

– veikiant ultravioletiniams saulės spinduliams

(UVB). Taip pat nedidelį kiekį šio vitamino galima

gauti su maistu, vartojant tam tikrus produktus,

pavyzdžiui žuvų kepenų taukus, riebią žuvį (lašišą,

tuną, sardines), kiaušinių trynius, pieną, kūdikių

pieno mišinius [7,8]. Sintetinį vitaminą D

2

(ergokalciferolį) galima gauti švitinant augaluose

esantį ergosterolį, pelėsio skalsę ar planktoną [8].

Būtent nepakankamas saulės spindulių poveikis,

netinkama mityba yra dažnos vitamino D trūkumo

priežastys, tačiau net ir sukoregavus vitaminu D

praturtintą maisto vartojimą šio vitamino vis vien

organizme gali ir nepakakti.

Vitamino D metabolizmas

Su maistu gaunamo vitamino D absorbcija vyksta

plonajame žarnyne. Chilomikronų pavidalu jis

keliauja į limfinę sistemą, iš jos į kraujotakos

sistemą, o vėliau patenka į kepenis, kuriose yra

hidroksilinamas į 25-hidroksivitaminą D

(25(OH)D). Po šios reakcijos 25(OH)D dar kartą

hidroksilinamas į 1,25 – dihidroksivitaminą D

(1,25(OH)D, 1,25 – dihidroksicholekalciferolį

(kalcitriolį)). Pagrindinė kalcitriolio funkcija

organizme yra palaikyti kalcio ir fosforo apykaitą,

šiuose procesuose dalyvauja paratiroidinis

hormonas (PTH) ir fibroblastų augimo faktorius

(FGF – 23). 1,25 (OH)D inkstuose stimuliuoja nuo

PTH priklausomą tubulinę kalcio reabsorbciją

kartu padidindamas kalcio koncentraciją kraujyje.

PTH taip pat prisideda prie hipokalcemijos

korekcijos didindamas 25(OH

2

)D hidroksilinimą į

1,25(OH

2

)D proksimaliniuose inkstų kanalėliuose

[10]. Be vitamino D absorbuojama tik 10–15%

kalcio ir apie 60% fosforo. Pakankamas vitamino

D kiekis padidina 30-40% kalcio ir 80% fosforo

absorbciją [11].

Vitamino D receptorių (VDR) yra daugumoje kūno

audinių bei ląstelių [12]. 1,25(OH

2

)D veikia labai

plačiai: slopina ląstelių proliferaciją ir skatina jų

diferenciaciją, slopina angiogenezę, stimuliuoja

insulino gamybą, slopina renino ir makrofagų

katelicidino gamybą [12,13] .

Vitaminas D taip pat atsakingas už hipokalcemijos

korekciją kraujyje. Kauliniame audinyje

1,25(OH

2

)D jungiasi su osteoblastuose esančiu

VDR ir taip suaktyvina RANK – receptoriaus

aktyvatorių (angl. receptor activator of Nuclear

Factor). Toliau RANK veikdamas per specifinius

receptorius aktyvina osteoklastus, o šie pradeda

ardyti kaulinį audinį, iš kurio į kraują

atpalaiduojamas kalcis ir fosforas [10].

Vitamino D stoka

Pagrindinė vitamino D stokos priežastis yra

nepakankama UV spinduliuotė [1,14]. Apsauginiai

kremai nuo saulės, kurių apsaugos nuo saulės

faktorius (SPF) yra 30, sumažina vitamino D

sintezę odoje daugiau nei 95% [15]. Žmonės,

turintys natūraliai tamsią odos spalvą, turi

genetiškai nulemtą natūralią apsaugą nuo saulės.

Jiems reikia bent 3-5 kartus didesnio saulės

poveikio, kad pasigamintų toks pats vitamino D

kiekis kaip pas šviesią odą turinčius žmones [16].

Vyrauja atvirkštinė 25(OH)D ir kūno masės

indekso (KMI) proporcija, t.y. KMI didesnis nei 30

kg/m2 yra susijęs su vitamino D trūkumu [17].

Taip pat išskiriamos dar kelios vitamino D

trūkumo priežastys: pacientai, sergantys

malabsorbcijos sindromu, neabsorbuoja riebaluose

tirpaus vitamino D, o pacientai, sergantys

nefroziniu sindromu, netenka 25(OH)D surišančio

Journal of Medical Sciences. June 30, 2020 - Volume 8 | Issue 18. Electronic - ISSN: 2345-0592

114

baltymo su šlapimu [1]. Taip pat asmenys,

vartojantys daugybę vaistų (ypač prieštraukulinius

vaistus ar vaistus nuo AIDS/ŽIV) yra rizikos

grupėje, nes būtent vaistai gali sustiprinti

25(OH)D ir 1,25(OH)D metabolizmą [18].

Pagrindinė kūdikių vitamino D stokos priežastis

yra žindymas be vitamino D papildų [19,20], o

vaikų (1-18m. amžiaus) - nepakankamas saulės

poveikis, vitamino D papildų trūkumas ir tamsi

odos spalva [21].

Vitamino D stokos gydymas

Geriausias vitamino D koncentracijos nustatymo

būdas – 25(OH)D kraujo serume matavimas. Nors

nėra visuotinio sutarimo dėl optimalaus 25(OH)D

kraujo plazmoje kiekio, daugelio ekspertų

nuomone, šio vitamino trūkumu laikoma kai

25(OH)D koncentracija tampa mažesnė nei 20

ng/ml (50 nmol/l) [9,22,23]. Vaikams ir

suaugusiems iki 50 metų rekomenduojama

vitamino D paros norma yra 400 TV per parą,

suaugusiems 51-70 metų amžiaus 600 TV per parą,

suaugusiems vyresniems nei 70metų 800 TV per

parą, o kūdikiams 400 TV per parą [22,23].

Esant ryškiam vitamino D trūkumui

rekomenduojamos gydymo dozės per parą:

• Iki 1 metų - 1000-2000 TV vitamino D

2

su

papildomais kalcio preparatais [24,25] arba

200000 TV vitamino D

3

3 mėnesius [26] arba

600000 TV vitamino D

3

leidžiant injekcijomis į

raumenį kas 12 savaičių [27].

• Kūdikiams - 2000-3000 TV p/os [25].

• 1-18 metų vaikams - 3000-5000 TV p/os [25].

• Suaugusiems - po 50000 TV vitamino D

2

kas

savaitę 8 savaites. Jei vitamino D koncentracija

mažesnė nei 30 ng/ml – tęsti vartojimą dar 8

savaites [24].

• Nėščiosioms - po 50000 TV vitamino D

2

kas

savaitę 8 savaites. Jei vitamino D koncentracija

mažesnė nei 30 ng/ml – tęsti vartojimą dar 8

savaites [24].

Išvados ir rekomendacijos

Žmonių, sergančių vitamino D stoka skaičius

pasaulyje nuolat didėja. Anksčiau vitamino D

vartojimas buvo susijęs su rachito prevencija

vaikams, o jo poveikiui kitoms patologijoms buvo

skiriama mažai dėmesio. Dabar vis labiau vitamino

D trūkumas siejamas su įvairių sutrikimų, įskaitant

vėžį, hipertenziją, išsėtinę sklerozę bei cukrinį

diabetą progresavimu. Todėl vis dar vykdomi

tyrimai norint suprasti šio hormono svarbą

sveikatai ir lėtinių ligų prevencijai.

Vitamino D stoka - pasireiškia visose amžiaus

grupėse. Tik nedaugelyje maisto produktų galima

rasti didesnį vitamino D kiekį, todėl

rekomenduojama esant šio vitamino stokai jį

vartoti papildomai - peroraliai. Svarbu nepamiršti

jog visi pacientai gydomi dėl vitamino D trūkumo,

papildomai turėtų gauti ir kalcio preparatus. Taip

pat būtina atlikti 25(OH)D kiekio serume

nustatymą kaip pradinį diagnostinį testą

pacientams, kuriems yra šio vitamino stokos rizika.

Literatūros šaltiniai

1. Holick MF. Vitamin D deficiency. N Engl J

Med. 2007;357:266–81.

2. Lips P, Hosking D, Lippuner K, Norquist JM,

Wehren L, Maalouf G, et al. The prevalence of

vitamin D inadequacy amongst women with

osteoporosis: An international epidemiological

investigation. J Intern Med. 2006;260:245–54.

3. Melamed ML, Michos ED, Post W, Astor B. 25-

hydroxyvitamin D levels and the risk of mortality

in the general population. Arch Intern

Med. 2008;168:1629–37.

4. Autier P, Gandini S. Vitamin D supplementation

and total mortality: A meta-analysis of randomized

controlled trials. Arch Intern

Med. 2007;167:1730–7.

5. Holick MF, Chen TC. Vitamin D deficiency: a

worldwide problem with healt consequences. Am

J Clin Nutr. 2008;87(4):1080S-6S

6. Lips P. Vitamin D physiology. Progress in

Biophysics and Molecular Biology.2006;92:4–8.

7. Standing Committee on the Scientific

Evaluation of Dietary Reference Intakes Food and

Nutrition Board, Institute of Medicine. Dietary

Reference Intakes for Calcium, Phosphorus,

Magnesium, Vitamin D, and Fluoride. Chapter 7.

Vitamin D.

8. Rajakumar K. Vitamin D, cod-liver oil, sunlight,

and rickets: a historical perspective. Pediatrics.

2003;112(2):e132-e135.

9. Thomas MK, Lloyd-Jones DM, Thadhani RI,

Shaw AC, Deraska DJ, Kitch BT, et al.

Hypovitaminosis D in medical inpatients. N Engl J

Med. 1998;338:777–83.

Journal of Medical Sciences. June 30, 2020 - Volume 8 | Issue 18. Electronic - ISSN: 2345-0592

115

10. Daniel D. Bikle. Vitamin D Metabolism,

Mechanism of Action, and Clinical Applications.

Chem Biol. 2014 Mar 20; 21(3): 319–329.

11. Lappe JM, Travers-Gustafson D, Davies KM,

Recker RR, Heaney RP. Vitamin D and calcium

supplementation reduces cancer risk: Results of a

randomized trial. Am J Clin Nutr. 2007;85:1586–

91.

12. Chlebowski RT, Johnson KC, Kooperberg C,

Pettinger M, Wactawski-Wende J, Rohan T, et al. J

Natl Cancer Inst. 2008;100:1581–91.

13. Stolzenberg-Solomon RZ, Hayes RB, Horst

RL, Anderson KE, Hollis BW, Silverman DT.

Serum vitamin D and risk of pancreatic cancer in

the Prostate, Lung, Colorectal, and Ovarian

Screening Trial. Cancer Res. 2009;69:1439–4.

14. Moan J, Porojnicu AC, Dahlback A, Setlow RB

2008 Addressing the health benefits and risks,

involving vitamin D or skin cancer, of increased

sun exposure. Proc NatlAcad Sci USA 105:668–

673.

15. Matsuoka LY, Ide L, Wortsman J,

MacLaughlin JA, Holick MF 2007 Sunscreens

suppress cutaneous vitamin D3 synthesis. J Clin

Endocrinol Metab 64:1165–1168.

16. Hintzpeter B, Scheidt-Nave C, Mu wller MJ,

Schenk L, Mensink GB 2008 Higher prevalence of

vitamin D deficiency is associated with immigrant

background among children and adolescents in

Germany. J Nutr 138:1482–1490.

17. Wortsman J, Matsuoka LY, Chen TC, Lu Z,

Holick MF 2000 Decreased bioavailability of

vitamin D in obesity. Am J Clin Nutr 72:690 – 693.

18. Zhou C, Assem M, Tay JC, Watkins PB,

Blumberg B, Schuetz EG, Thummel KE 2006

Steroid and xenobiotic receptor and vitamin D

receptor crosstalk mediates CYP24 expression and

drug-induced osteomalacia. J Clin Invest

116:1703–1712.

19. Hollis BW, Wagner CL. Assessment of dietary

vitamin D requirements during pregnancy and

lactation. Am J Clin Nutr 2004;79:717-26.

20. Hollis BW, Wagner CL. Vitamin D

requirements during lactation: high-dose maternal

supplementation as therapy to prevent

hypovitaminosis D for both the mother and the

nursing infant. Am J Clin Nutr 2004;80:Suppl

6:1752S-1758S.

21. Gordon CM, DePeter KC, Feldman HA, Grace

E, Emans SJ. Prevalence of vitamin D deficiency

among healthy adolescents. Arch Pediatr Adolesc

Med 2004; 158:531-7.

22. Holick MF. High prevalence of vitamin D

inadequacy and implications for health. Mayo Clin

Proc 2006;81:353-73.

23. Bischoff-Ferrari HA, Giovannucci E, Willett

WC, Dietrich T, Dawson-Hughes B. Estimation of

optimal serum concentrations of 25-

hydroxyvitamin D for multiple health outcomes.

Am J Clin Nutr 2006;84:18-28.

24. Atkins D, Best D, Briss PA, Eccles M, Falck-

Ytter Y, Flottorp S, Guyatt GH, Harbour RT,

Haugh MC, Henry D, Hill S, Jaeschke R, Leng G,

Liberati A, Magrini N, Mason J, Middleton P,

Mru- kowicz J, O’Connell D, Oxman AD, Phillips

B, Schu w nemann HJ, Edejer TT, Varonen H, Vist

GE, Williams Jr JW, Zaza S 2004 Grading quality

of evidence and strength of recommendations.

BMJ 328:1490.

25. Markestad T, Halvorsen S, Halvorsen KS,

Aksnes L, Aarskog D. Plasma concentrations of

vitamin D metabolites before and during treatment

of vitamin D deficiency rickets in children. Acta

Padiatr Scand 1984;73:225-31.

26. Shah BR, Finberg L. Single-dose therapy for

nutritional vitamin D-deficiency rickets: a

preferred method. J Pediatr 1994;125:487-90.

27. Thacher TD, Fischer PR, Pettifor JM, et al. A

comparison of calcium, vitamin D, or both for

nutritional rickets in Nigerian children. N Engl J

Med 1999;341:563-8.