Urtė Paškevičiūtė1
1Lithuanian University of Health Sciences, Faculty of Medicine, Kaunas, Lithuania
Abstract
The global Covid-19 pandemic required a number of severe measures to restrict the movement and freedom of people. Most of them, especially maintaining social distance, travel restrictions and isolation, have a negative impact on people’s mental health. Also, these restrictions encourage people to consume more alcohol and tobacco products.
Besides that, in the early beginning of the pandemic, false information was circulated in the global media that alcohol consumption can have a positive effect on human immunity and help to prevent the Corona virus. This information may have contributed to the increased alcohol consumption.
When pandemic is not over yet, this problem still needs more attention and more researches to be done.
The aim of the study: to analyze the associations between alcohol consumption and its consequences related to Covid-19 disease described in the scientific literature.
Methodology: the international database Pubmed was used to search the literature. Articles were analyzed published during the pandemic year period, from 2020 March to 2021 March. Keywords and their combinations were used in the search – Covid-19, alcohol, alcohol consumption, alcohol abuse, Covid-19 and alcohol, Corona and alcohol.
Results and Conclusions. An analysis of 18 scientific publications on alcohol consumption during the Covid Pandemic revealed that alcohol consumption increased during the Global Covid-19 Pandemic, despite restrictions on bar and restaurants. The pandemic has particularly affected people who have a predisposition to alcohol abuse in the past. Some people consume less alcohol during a pandemic, but this was due to increased incapacity for work and reduced income. People who consume large amounts of alcohol are more likely to have Covid-19 infection and have worse outcomes.
Keywords: Covid-19, alcohol, alcohol consumption, alcohol abuse, Covid-19 and alcohol, Corona and alcohol.
https://doi.org/10.53453/ms.2021.06.8
Journal of Medical Sciences. Jun 30, 2021 - Volume 9 | Issue 5. Electronic - ISSN: 2345-0592
78
Medical Sciences 2021 Vol. 9 (5), p. 78-83, https://doi.org/10.53453/ms.2021.06.8
Covid-19 and alcohol consumption: causes and consequences
Urtė Paškevičiūtė
1
1
Lithuanian University of Health Sciences, Faculty of Medicine, Kaunas, Lithuania
Abstract
The global Covid-19 pandemic required a number of severe measures to restrict the movement and freedom
of people. Most of them, especially maintaining social distance, travel restrictions and isolation, have a
negative impact on people’s mental health. Also, these restrictions encourage people to consume more
alcohol and tobacco products.
Besides that, in the early beginning of the pandemic, false information was circulated in the global media
that alcohol consumption can have a positive effect on human immunity and help to prevent the Corona
virus. This information may have contributed to the increased alcohol consumption.
When pandemic is not over yet, this problem still needs more attention and more researches to be done.
The aim of the study: to analyze the associations between alcohol consumption and its consequences
related to Covid-19 disease described in the scientific literature.
Methodology: the international database Pubmed was used to search the literature. Articles were analyzed
published during the pandemic year period, from 2020 March to 2021 March. Keywords and their
combinations were used in the search - Covid-19, alcohol, alcohol consumption, alcohol abuse, Covid-19
and alcohol, Corona and alcohol.
Results and Conclusions. An analysis of 18 scientific publications on alcohol consumption during the
Covid Pandemic revealed that alcohol consumption increased during the Global Covid-19 Pandemic,
despite restrictions on bar and restaurants. The pandemic has particularly affected people who have a
predisposition to alcohol abuse in the past. Some people consume less alcohol during a pandemic, but this
was due to increased incapacity for work and reduced income. People who consume large amounts of
alcohol are more likely to have Covid-19 infection and have worse outcomes.
Keywords: Covid-19, alcohol, alcohol consumption, alcohol abuse, Covid-19 and alcohol, Corona and
alcohol.
Journal of Medical Sciences. Jun 30, 2021 - Volume 9 | Issue 5. Electronic - ISSN: 2345-0592
79
Covid-19 ir alkoholio vartojimas: priežastys ir pasekmės
Urtė Paškevičiūtė
1
1
Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos fakultetas, Kaunas, Lietuva
Santrauka
Pasaulinė Covid-19 pandemija pareikalavo daugybės griežtų, žmonių judėjimą ir laisvę varžančių,
priemonių. Dauguma jų, ypač fizinis erdvės ribojimas, kelionių draudimas ir izoliacija neigiamai veikia
žmonių psichinę sveikatą. Taip pat, šie suvaržymai skatina žmones vartoti daugiau alkoholio ir tabako
gaminių.
Taipogi, ankstyvoje pandemijos pradžioje, pasaulinėje medijoje, buvo paskleista klaidinga informacija, jog
alkoholio vartojimas gali teigiamai veikti žmogaus imunitetą ir padėti neužsikrėsti, o užsikrėtus
koronavirusu, sirgti sirgti lengviau. Tokia informacija galėjo prisidėti prie padidėjusio alkoholio
suvartojimo.
Pandemijai nesitraukiant, ši problema didėja dar ir dėl to, jog kol kas nėra daug duomenų ir tyrimų apie
svaigalų vartojimą ir to žalą pandemijos metu.
Darbo tikslas: išanalizuoti mokslinėje literatūroje aprašytas, su Covid-19 liga susijusias, alkoholio
vartojimo sąsajas bei jų pasekmes.
Darbo metodika: literatūros paieškai buvo naudota tarptautinė duomenų bazė Pubmed. Analizuoti
straipsniai pandemijos metų laikotarpyje, t. y. nuo 2020 m. kovo iki 2021 m. kovo. Atrankai buvo
naudojami raktažodžiai: Covid-19, alkoholis, alkoholio vartojimas, piktnaudžiavimas alkoholiu, Covid-19
ir alkoholis, Corona ir alkoholis
Rezultatai ir išvados: išanalizavus 18 mokslinių publikacijų apie alkoholio vartojimą Covid-19
pandemijos metu, paaiškėjo, jog Pasaulinės Covid-19 pandemijos metu alkoholio vartojimas išaugo,
nepaisant barų ir restoranų veiklos apribojimų. Pandemija ypač paveikė žmones, jau anksčiau turėjusius
polinkį į per didelį alkoholio vartojimą. Dalis žmonių pandemijos metu alkoholio suvartoja mažiau, tačiau
tai nulėmė padidėjęs nedarbingumas ir sumažėjusios pajamos. Žmonės, vartojantys didelius alkoholio
kiekius, sunkiau serga Covid-19 infekcija ir turi blogesnes išeitis.
Raktažodžiai: Covid-19, alkoholis, alkoholio vartojimas, piktnaudžiavimas alkoholiu, Covid-19 ir
alkoholis, Corona ir alkoholis.
Journal of Medical Sciences. Jun 30, 2021 - Volume 9 | Issue 5. Electronic - ISSN: 2345-0592
80
Alkoholio vartojimo pokyčiai pandemijos
metu
Pagal tyrimų duomenis, Jungtinėje Karalystėje ir
Jungtinėse Amerikos Valstijose alkoholio
pardavimai pradėjo kilti nuo ankstyvos
pandemijos pradžios [1]. Panašūs rezultatai gauti
Vokietijoje ir Lenkijoje [2,3].
Nors daugelyje pasaulio valstybių buvo įvesti
griežti ribojimai pagrindinėse alkoholio
vartojimo vietose, t. y. baruose, klubuose,
restoranuose, beveik visose valstybėse
pastebėtas ne sumažėjęs, o padidėjęs alkoholio
suvartojimas pandemijos laikotarpiu [4]. Tai
rodo, jog žmonės linkę alkoholį pirkti
parduotuvėse ir vartoti namuose. Italijoje
ankstyvu pandemijos laikotarpiu žiniasklaidoje
buvo paskelbta informacija, jog alkoholio
vartojimas gali turėti teigiamos įtakos
apsisaugant nuo Covid-19 viruso, todėl šioje
šalyje tuo metu itin išaugo vartojimas [5].
Didėjant alkoholio vartojimui, kai kurios šalys
ėmėsi pardavimo ribojimų. Pavyzdžiui, Indijoje,
tam tikru laikotarpiu buvo visiškai uždrausta
prekyba alkoholiu ir tai lėmė sumažėjusį
vartojimą, tačiau tik tuo metu [6]. Kita vertus,
Irane, kuriame ir prieš pandemiją prekyba
alkoholiu buvo itin ribojama, užfiksuota daugybė
apsinuodijimo alkoholiu atveju pandemijos
metu. Manoma, jog tam įtakos turėjo pasklidusi
informacija, jog alkoholio gaminiai stiprina
imunitetą ir padeda apsisaugoti nuo Covid-19
ligos [7].
Visos alkoholio vartojimo pasekmės dar nėra
aiškios ir galimai paaiškės tik po kelių ar
keliolikos metų pandemijai pasibaigus. Ypač tai
aktualu šeimose, kuriose yra mažamečių vaikų ir
tėvų alkoholio vartojimas gali turėti įtakos vaikų
augimui ir vystymuisi. Taip pat, alkoholį
vartojančiose šeimose pandemijos metu į
alkoholio vartojimą galėjo būti įtraukti vyresni
vaikai, paaugliai [8].
Žalingai alkoholį vartojančių žmonių įpročiai
pandemijos metu
Ypač didelę įtaką Covid-19 pandemija turi
žmonėms, jau anksčiau turėjusiems
priklausomybę alkoholiui ar kitoms
medžiagoms. Socialinių ryšių ir šeimos bei
artimųjų paramos trūkumas lemia grįžimą prie
priklausomybių [9]. Taip pat didelę įtaką turi
nustoję ar dalinai nustoję veikti anoniminių
alkoholikų susirinkimai bei nutrūkęs mentorių
palaikymas [10]. Be to, daugelis tokių pacientų
pandemijos metu dėl itin išaugusio poreikio
negalėjo patekti pas psichologą ar
psichoterapeutą [11].
Jungtinėje Karalystėje atlikto tyrimo metu buvo
apklausti 1555 žmonės, žalingai vartojantys
alkoholį. 21% respondentų teigė, jog pandemijos
metu pradėjo vartoti daugiau alkoholio, tačiau
35% teigė, jog suvartojo mažiau [10].
Taigi, galima teigti, jog pandemija neabejotinai
turi įtakos alkoholio vartojimui - vieni tiriamieji
pradėjo vartoti daugiau, kiti mažiau alkoholio.
Visgi, dauguma pacientų, teigusių, jog sumažino
alkoholio vartojimą, pripažįsta, jog tai lėmė
užsidarę barai bei restoranai ir kitos
pasilinksminimų vietos [12].
Taip pat galima spėti, jog ilgainiui pandemija
prisidės prie didėjančio nedarbingumo ir
mažėjančių žmonių pajamų, taip sumažindama ir
alkoholiui skirtas lėšas [13]. Šią prielaidą
pagrindžia ir anksčiau vykusios pasaulinės
krizės.
Journal of Medical Sciences. Jun 30, 2021 - Volume 9 | Issue 5. Electronic - ISSN: 2345-0592
81
Alkoholio įtaka Covid-19 liga sergantiems
pacientams
Pasaulio Sveikatos Organizacija teigia, jog
išgertas alkoholis neigiamai veikia visus
žmogaus organus. Nėra saugaus alkoholio kiekio
ir kiekvienas išgerto alkoholio kiekis didina
riziką susirgti įvairiomis ligomis. Taip pat didelis
alkoholio vartojimas silpnina imuninę sistemą ir
mažina jos galimybes kovoti su infekcinėmis
ligomis, įskaitant ir koronavirusą [14].
Didelis alkoholio kiekis organizme sukelia
oksidacinį stresą, dėl kurio sutrinka alveolių
makrofagų funkcijos, sutrikdoma alveolių
barjerinė funkcija. Taip pat alkoholis negrįžtamai
pažeidžia kvėpavimo takų epitelio žiuželius.
Taip gali būti pažeidžiami visi plaučiai, dėl to
sirgimas Covid-19 tampa komplikuotas ir gali
turėti blogesnes išeitis, pavyzdžiui ūminį
kvėpavimo nepakankamumą [15-17].
Somou ir kitų atliktame tyrime pastebėta, jog
alkoholį vartojantiems asmenims, ūminis
kvėpavimo nepakankamumas pasireiškia
dažniau nei kitai populiacijai [18]. Taigi, galima
teigti, jog alkoholį vartojantys asmenys sunkiau
serga Covid-19 infekcija ir turi daugiau
komplikacijų.
Rezultatai ir diskusijos
Išanalizavus 18 mokslinių straipsnių, publikuotų
nuo 2020 m. kovo iki 2021 m. kovo, pastebėta,
jog alkoholio vartojimas, nepaisant karantino
suvaržymų ir prekybos ribojimų, išaugo. Tai
galėjo nulemti nerimas dėl ateities, prasta
nuotaika, neturėjimas kitų veiklų. Lietuvoje kol
kas nėra publikuota jokių su pandemija ir
alkoholio vartojimu susijusių tyrimų, tačiau
galima nuspėti, jog tendencijos galėtų būti
panašios.
Taip pat, pastebėta, jog pandemija labiau paveikė
žmones, jau anksčiau linkusius į alkoholio
vartojimą. Socialinių ryšių trūkumas lėmė tai,
kad jie dažniau ėmė piktnaudžiauti alkoholiu.
Tyrimuose taip pat pastebėta, jog dėl per didelio
alkoholio vartojimo padidėjo smurto artimoje
aplinkoje, buitinių konfliktų dažnis, agresijos
atvejų prieš vaikus ir paauglius.
Esama nemažai tyrimų, kad kai kurie žmonės
pandemijos metu alkoholio suvartoja mažiau.
Visgi, tuose pačiuose tyrimuose teigiama, jog tai
galėjo nulemti ekonominės priežastys, t. y.
padidėjęs nedarbingumas ir sumažėjusios
pajamos.
Alkoholiu piktnaudžiaujantys pacientai dažnai
serga sunkesne Covid-19 forma. Taip pat dėl
besivystančio kvėpavimo nepakankamumo jiems
gresia blogesnės išeitys nei alkoholio
nevartojantiems pacientams.
Išvados
1. Pasaulinės Covid-19 pandemijos metu
alkoholio vartojimas išaugo, nepaisant barų
ir restoranų veiklos apribojimų.
2. Pandemija ypač paveikė žmones, jau
anksčiau turėjusius polinkį į per didelį
alkoholio vartojimą.
3. Dalis žmonių pandemijos metu alkoholio
suvartoja mažiau, tačiau tai nulėmė
padidėjęs nedarbingumas ir sumažėjusios
pajamos.
4. Žmonės, vartojantys didelius alkoholio
kiekius, sunkiau serga Covid-19 infekcija ir
turi blogesnes išeitis.
Journal of Medical Sciences. Jun 30, 2021 - Volume 9 | Issue 5. Electronic - ISSN: 2345-0592
82
Literatūra
1. Jacob L, Smith L, Armstrong NC, Yakkundi
A, Barnett Y, Butler L, McDermott DT,
Koyanagi A, Shin JI, Meyer J, Firth J,
Remes O, López-Sánchez GF, Tully MA.
Alcohol use and mental health during
COVID-19 lockdown: A cross-sectional
study in a sample of UK adults. Drug
Alcohol Depend. 2021 Feb 1;219:108488.
doi: 10.1016/j.drugalcdep.2020.108488.
Epub 2020 Dec 28. PMID: 33383352;
PMCID: PMC7768217.
2. Anne K, Ekaterini G, Falk K, Hillemacher
T. Did the general population in Germany
drink more alcohol during the COVID-19
pandemic lockdown? Alcohol
Alcohol. (2020) 55:698–9.
10.1093/alcalc/agaa058
3. Chodkiewicz J, Talarowska M,
Miniszewska J, et al. . Alcohol consumption
reported during the COVID-19 pandemic:
the initial stage. Int J Environ Res Public
Health. (2020) 17:4677.
10.3390/ijerph17134677
4. Jade Bremner. U.S. Alcohol Sales Increase
55 Percent in One Week Amid Coronavirus
Pandemic. Newsweek (2020). Avaialable
online at: https://www.newsweek.com/us-
alcohol-sales-increase-55-percent-one-
week-amid-coronavirus-pandemic-
1495510 (accessed April 4, 2021).
5. Centro studi ricerca e documentazione su
Dipendenze e Aids . ISS Smentisce Fake
News su Consumo di Alcol e COVID-19.
Avaialable online
at: http://www.cesda.net/?p=16902 (accesse
d March 26, 2020)
6. Narasimha VL, Shukla L, Mukherjee D,
Menon J, Huddar S, Kumar Panda U, et al.
Complicated alcohol withdrawal: an
unintended consequence of COVID-19
lockdown. Alcohol Alcohol. (2020) 55:350–
353. 10.1093/alcalc/agaa042
7. Shalbafan M, Khademoreza N. What we can
learn from COVID-19 outbreak in Iran about
the importance of alcohol use education. Am
J Drug Alcohol
Abuse. (2020) 46:3856.10.1080/00952990.2
020.1753759
8. García-Álvarez L, Fuente-Tomás L, Sáiz
PA, Garcia-Portilla MP, Bobes J. Will
changes in alcohol and tobacco use be seen
during the COVID-19
lockdown? Adicciones. (2020) 32:85–9.
10.20882/adicciones.1546
9. Ransing R, Adiukwu F, Pereira-Sanchez V,
Ramalho R, Orsolini L, Schuh Teixeira AL,
et al. . Mental health interventions during the
COVID-19 pandemic: a conceptual
framework by early career
psychiatrists. Asian J
Psychiatr. (2020) 51:102085.
10.1016/j.ajp.2020.102085
10. The Lancet Gastroenterology & Hepatology
Drinking alone: COVID-19, lockdown, and
alcohol-related harm. Lancet Gastroenterol
Hepatol. 2020;5:625
11. Rehm J, Kilian C, Ferreira-Borges C.
Alcohol use in times of the COVID 19:
implications for monitoring and
policy. Drug Alcohol Rev. 2020;39:301–304
12. Kim JU, Majid A, Judge R, Crook P,
Nathwani R, Selvapatt N, et al. Effect of
COVID-19 lockdown on alcohol
consumption in patients with pre-existing
alcohol use disorder. The Lancet.
Journal of Medical Sciences. Jun 30, 2021 - Volume 9 | Issue 5. Electronic - ISSN: 2345-0592
83
Gastroenterology & Hepatology 2020
October;5(10):886
13. Rehm, J., Kilian, C., Ferreira‐Borges, C.,
Jernigan, D., Monteiro, M., Parry, C.D.H.,
Sanchez, Z.M. and Manthey, J. (2020),
Alcohol use in times of the COVID 19:
Implications for monitoring and policy.
Drug Alcohol Rev., 39: 301-304. https://doi-
org.ezproxy.dbazes.lsmuni.lt/10.1111/dar.1
3074
14. World Health Organization. Alcohol and
COVID-19: what you need to know. 2020.
Available: https://www.euro.who.int/__data
/assets/pdf_file/0010/437608/Alcohol-and-
COVID-19-what-you-need-to-
know.pdf?ua=1. (Accessed: 20 April 2021)
15. George SC, Hlastala MP, Souders JE, Babb
AL.Gas exchange in the airways. J Aerosol
Med. 1996;9:25-33. 10.1089/jam.1996.9.25
16. Wyatt TA, Sisson JH.Chronic ethanol
downregulates PKA activation and ciliary
beating in bovine bronchial epithelial
cells. Am J Physiol Lung Cell Mol Physiol
17. Liang Y, Harris FL, Brown LA.Alcohol
induced mitochondrial oxidative stress and
alveolar macrophage dysfunction. BioMed
Res Int. 2014;2014:371593.
10.1155/2014/371593
18. Simou E, Leonardi-Bee J, Britton J.The
Effect of Alcohol Consumption on the Risk
of ARDS: A Systematic Review and Meta-
Analysis. Chest. 2018;154:58-68.
10.1016/j.chest.2017.11.041