https://doi.org/10.53453/ms.2025.4.4
Treatment of acute lymphoblastic leukaemia during pregnancy:
clinical case presentation and literature review
Gerda Kisielytė
1
, Benita Jonušaitė
1
, Regina Pileckytė
2
1
Lithuanian University of Health Sciences, Academy of Medicine, Faculty of Medicine, Kaunas, Lithuania
2
Vilnius University Hospital Santaros Clinics, Department of General Hematology, Vilnius, Lithuania
Abstract
Background. Acute lymphoblastic leukemia (ALL) is a rare but aggressive malignant hematological disorder,
that can also occur in women of reproductive age, including pregnant women. The diagnosis and treatment of
ALL during pregnancy poses challenges due to the need to balance leukaemia control with fetal protection. This
article focuses on the treatment of acute lymphoblastic leukaemia during pregnancy and assesses the efficacy of
the treatment and its safety for the mother and the fetus.
Aim of the study: to analyze aspects of the treatment of acute lymphoblastic leukaemia in pregnancy.
Material and methods. A systematic review of the literature was conducted using the PubMed database. English-
language articles published between 2004 and 2024 on the management of acute lymphoblastic leukaemia in
pregnancy using the PRISMA guidelines and the PICOS model were analyzed. A case study was conducted to
explore the medical history of a patient from the Department of General Hematology at Vilnius University
Santaros Clinics, who was diagnosed with acute lymphoblastic leukemia during pregnancy.
Results. Out of 205 potentially relevant articles, 34 met all the inclusion and exclusion criteria and were included
in the final review. A clinical case analysis was performed, presenting the most important aspects of the diagnosis
and treatment, as well as the results of residual disease monitoring.
Conclusions. Acute lymphoblastic leukaemia in pregnancy is a rare and complex condition that requires a
personalized treatment plan. If diagnosed early and treated appropriately, taking into account the specificities of
the trimester, it can improve maternal survival and reduce the risk of fetal complications.
Keywords: acute lymphoblastic leukaemia, leukaemia and pregnancy, chemotherapy and pregnancy,
teratogenicity of chemotherapy
Journal of Medical Sciences. 7 Apr, 2025 - Volume 13 | Issue 2. Electronic - ISSN: 2345-0592
Medical Sciences 2025 Vol. 13 (2), p. 27-37, https://doi.org/10.53453/ms.2025.4.4
27
Ūminės limfoblastinės leukemijos gydymas nėštumo metu:
klinikinio atvejo pristatymas ir literatūros apžvalga
Gerda Kisielytė
1
, Benita Jonušaitė
1
, Regina Pileckytė
2
1
Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Medicinos fakultetas, Kaunas, Lietuva
2
Vilniaus Universiteto Ligoninės Santaros Klinikos, Bendrosios Hematologijos Skyrius, Vilnius, Lietuva.
Santrauka
Įvadas. Ūminė limfoblastinė leukemija (ŪLL) – reta, bet agresyvi piktybinė kraujodaros sistemos liga, galinti
pasireikšti ir vaisingo amžiaus moterims, įskaitant nėščiąsias. ŪLL diagnostika ir gydymas nėštumo metu kelia
iššūkius, dėl būtinybės suderinti leukemijos kontrolę su vaisiaus apsauga. Straipsnyje analizuojami ŪLL
diagnostikos ir gydymo iššūkiai nėštumo metu, vertinamas gydymo veiksmingumas bei saugumas motinai ir
vaisiui.
Tyrimo tikslas. Išanalizuoti ūminės limfoblastinės leukemijos gydymo aspektus nėštumo metu.
Metodai. Atlikta sisteminė literatūros apžvalga, naudojant „PubMed“ duomenų bazę. Analizuoti straipsniai anglų
kalba, publikuoti 2004–2024 m., nagrinėjantys ūminės limfoblastinės leukemijos gydymą nėštumo metu, taikant
PRISMA gaires ir PICOS modelį. Atlikta VU Santaros Klinikų Bendrosios Hematologijos Skyriaus pacientės,
kuriai nėštumo metu buvo diagnozuota ūminė limfoblastinė leukemija, atvejo analizė.
Rezultatai. Iš 205 potencialiai tinkamų straipsnių 34 atitiko visus įtraukimo ir atmetimo kriterijus ir buvo įtraukti
į galutinę apžvalgą. Atlikta klinikinio atvejo analizė, pateikiant svarbiausius diagnostikos ir gydymo bei atsako į
gydymą rezultatų aspektus.
Išvados. Ūminė limfoblastinė leukemija nėštumo metu yra reta ir sudėtinga būklė, reikalaujanti individualizuoto
gydymo plano. Laiku diagnozuojant ir tinkamai gydant ŪLL bei atsižvelgiant į nėštumo trimestro ypatumus,
galima padidinti motinos ir vaisiaus išgyvenamumo tikimybę bei sumažinti vaisiaus komplikacijų riziką.
Raktažodžiai: ūminė limfoblastinė leukemija, leukemija ir nėštumas, chemoterapija ir nėštumas, chemoterapijos
teratogeniškumas
Journal of Medical Sciences. 7 Apr, 2025 - Volume 13 | Issue 2. Electronic - ISSN: 2345-0592
28
1. Įvadas
Ūminė limfoblastinė leukemija (ŪLL) yra piktybinė
kraujodaros sistemos liga, kuriai būdinga
nesubrendusių limfoidinių ląstelių nekontroliuojama
proliferacija ir akumuliacija kaulų čiulpuose,
periferiniame kraujyje arba ekstrameduliniuose
audiniuose [1–3]. Nors ŪLL dažniausiai serga
vaikai, rizika didėja su amžiumi, ypač tarp 80–85
metų amžiaus asmenų [5]. ŪLL gali pasireikšti
vaisingo amžiaus moterims, įskaitant nėščiąsias, ir
diagnozuojama 1 iš 75 000–100 000 nėščiųjų [6].
Ankstyva diagnostika ir tinkamai parinkta gydymo
strategija gali reikšmingai pagerinti pacienčių
išgyvenamumą. ŪLL gydymas nėštumo metu kelia
ypatingų iššūkių dėl teratogeninių chemoterapinių
vaistų, todėl gydymo strategijoje būtina derinti
leukemijos kontrolę su vaisiaus apsauga, o laiku
pritaikytas gydymas gali išgelbėti tiek motinos, tiek
vaisiaus gyvybę [5-7]. Tyrime pristatomas klinikinis
ŪLL atvejis nėštumo metu, aptariama ligos
manifestacija, laboratorinė diagnostika, gydymo
principai bei vaisiaus priežiūra.
2. Metodika
Sisteminei literatūros apžvalgai atlikti naudota
„PubMed“ paieškos sistema, veikianti elektroninėje
„Medline“ duomenų bazėje. Atrankai buvo
pasirinkti straipsniai, parašyti anglų kalba ir
publikuoti 2004–2024 metais, analizuojantys
naujausią informaciją apie ūminę limfoblastinę
leukemiją ir jos gydymą nėštumo metu. Paieškos
metu naudoti tokie raktiniai žodžiai ir jų deriniai
kaip ūminė limfoblastinė leukemija, leukemija ir
nėštumas, chemoterapija ir nėštumas, chemotera-
pijos teratogeniškumas. Kontaktas su straipsnių
autoriais nebuvo vykdomas. Straipsnių atranka vyko
remiantis PRISMA gairėmis, taikant PICOS
duomenų atrankos modelį (populiacija, intervencija,
palyginimas, išeitys ir tyrimo dizainas). Taip pat
buvo atlikta klinikinio atvejo analizė. Gautas
pacientės sutikimas, analizuoti nuasmeninti ligos
istorijos duomenys.
Įtraukimo kriterijai:
• Klinikiniai tyrimai, stebėjimo tyrimai ir
mokslinės apžvalgos, susijusios su ūminės
limfoblastinės leukemijos nėštumo metu
diagnostika, gydymo veiksmingumu ir saugumu
vaisiui.
• Literatūros apžvalgos apie ūminę limfoblastinę
leukemiją nėštumo metu, chemoterapiją
nėštumo metu.
• Tyrimai, kuriuose buvo apžvelgiamas
chemoterapijos poveikis ir teratogeniškumas
vaisiui.
• Tyrimai, kuriuose buvo nagrinėjamos pacienčių
ir naujagimių išeitys, įskaitant išgyvenamumą,
komplikacijas ir gyvenimo kokybę.
• Publikacijos, išleistos nuo 2004 iki 2024 metų.
Daugelis įtrauktų šaltinių yra ne senesni nei 10
metų, išskyrus kelias vertingas ir plačiai
cituojamas publikacijas.
• Mokslinės publikacijos anglų kalba.
Atmetimo kriterijai:
• Straipsniai, kurie nesuteikia konkrečios
informacijos apie ūminės limfoblastinės
leukemijos gydymą nėštumo metu.
• Straipsniai, nesuteikiantys vertingos
informacijos apie ūminę limfoblastinę
leukemiją.
• Publikacijos, parašytos ne anglų kalba.
Elektroninė duomenų paieška ir mokslinių
publikacijų atrankos procesas vyko naudojantis
„PubMed“ duomenų baze, į kurią buvo įrašyti
raktiniai žodžiai: „ūminė limfoblastinė leukemija“,
„leukemija ir nėštumas“, „chemoterapija ir
nėštumas“, „chemoterapijos teratogeniškumas“. Iš
viso buvo rasti 205 bibliografiniai įrašai. Mokslinės
publikacijos buvo atrenkamos keliais etapais.
Pirmiausia atmesta 115 straipsnių, parašytų ne anglų
kalba, senesnių nei 20 metų arba pateikiančių
Journal of Medical Sciences. 7 Apr, 2025 - Volume 13 | Issue 2. Electronic - ISSN: 2345-0592
29
tyrimui nereikšmingą informaciją. Tuomet
straipsniai buvo vertinami pagal pavadinimą ir
santrauką, o 39 straipsniai, neatitinkantys tyrimo
uždavinių ir temos, buvo atmesti. Kiekvienai likusiai
publikacijai atlikta išsami analizė, taikant įtraukimo
ir atmetimo kriterijus, po ko atmesta dar 17
publikacijų. Galutiniam vertinimui į sisteminę
literatūros apžvalgą buvo įtraukta 34 straipsniai,
publikuoti 2004–2024 metais.
3. Klinikinio atvejo pristatymas
Į Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų
konsultacijų polikliniką dėl įtariamos ūminės
leukemijos kreipėsi 35 metų amžiaus, 26 savaitę
nėščia pacientė. Pacientei tai buvo trečias nėštumas:
pirmas nėštumas užbaigtas 35-ąją gestacijos savaitę
dėl oligohidramniono, vaikas sveikas, antras
nėštumas nutrauktas, o trečiojo nėštumo metu
priešlaikinio gimdymo profilaktikai du kartus per
dieną vartojo 200 mg progesterono. Ultragarsiniu
tyrimu stebėtas vaisius atitiko nėštumo laiką,
vystymosi anomalijų nenustatyta.
Pacientė skundėsi bendru silpnumu, nerimu,
maudžiančio pobūdžio pilvo skausmais.
Objektyvios apžiūros metu nieko ypatingo
nepastebėta. Bendrame kraujo tyrime stebėta
leukocitozė (WBC 45,76x10
9
/l; NEU 9,90x10
9
/l;
LYM 34,30x10
9
/l, normos ribos – WBC 4,0 – 10,0 ×
10
9
/L, NEU 2,0 – 7,5 × 10
9
/L, LYM 1,0 – 4,8 ×
10
9
/L), normalūs hemoglobino ir trombocitų
rodikliai. Leukogramoje rasta 60,9% blastų
(normoje neaptinkama). Biocheminiuose kraujo
tyrimuose aptikti saikingai padidėję kepenų
citoliziniai fermentai. Atlikus imunofenotipavimą
tekmės citometrijos būdu, nustatytas pro-B ląstelių
fenotipas (CD10-NG2+ pro-B fenotipas-su
t(v;11q23.3)). Atlikus kaulų čiulpų aspiraciją ir
trepanobiopsiją aptikta 68% blastų infiltracija
(normoje turi būti <5%). Molekuliniai tyrimai
parodė teigiamą KMT2A-AF4 transkripto rezultatą,
nustatytas 11q23 (KMT2A (MLL)) geno trūkis.
SNP-A tyrimo metu aptikta 9p homozigotinė
delecija (CDKN2Ab genas) ir 4q delecija. Pacientė
buvo tirta dėl neuroleukemijos, tačiau jos požymių
nenustatyta. Nustatyta klinikinė diagnozė - didelės
molekulinės rizikos ūminė B limfoblastinė
leukemija su KMT2A-MLLT2 translokacija.
Konsiliumo metu nuspręsta nėštumą tęsti iki 35–36
savaitės. Paskirtas gydymas pagal NOPHO SR
(standartinės rizikos) protokolą. Dėl didelės
molekulinės rizikos žymenų po indukcijos pereita
prie HR (aukštos rizikos) protokolo. Pagal atsaką
spręsta dėl alogeninės kamieninių kraujodaros
ląstelių transplantacijos, tačiau pasiekus pilną
molekulinę remisiją pratęstas tik konservatyvus
gydymas.
NOPHO SR IR indukcijos metu morfologinė
remisija pasiekta 15-ą indukcijos dieną, minimali
liktinė liga (MLL) tėkmės citometru 15-ą ir 29-ą
indukcijos dieną (0,072 ir 0,003%), 11q23 KMT2A
(MLL) 0,71 ir 0,12%. Minimlaios liktinės ligos
sekimui atliktame TL-PGR tyrime rasta 0,5 ir 0,03%
IG/TCR genų persitvarkymų. Molekulinė remisija
pasiekta NOPHO HR B bloko metu ( liktinės ligos
sekimui atliktame TL-PGR tyrime IG/TCR genų
persitvarkymų neaptikta, <0,001%).
Chemoterapinio gydymo eigoje pastebėtas
citolizinių kepenų fermentų padidėjimas.
Stabilizavimui metotreksatas buvo pakeistas į
citarabiną, nutrauktas alopurinolio ir omeprazolio
skyrimas, neskirtas biseptolis, o siekiant vaisiaus
plaučių brandinimo prednizolonas 30 nėštumo
savaitę pakeistas į deksametazoną (18 mg/d). Po
gydymo korekcijos kepenų fermentų rodikliai
sumažėjo. Pacientei išsivystė gestacinis ir steroidų
sukeltas diabetas iki gimdymo gydytas ilgo ir
trumpo veikimo insulinais. NOPHO HR A bloko 3-
ą dieną pacientė (32+6 nėštumo savaitę) natūraliais
takais pagimdė 1740g svorio ir 41 cm ūgio
moteriškos lyties naujagimį, pagal APGAR skalę
Journal of Medical Sciences. 7 Apr, 2025 - Volume 13 | Issue 2. Electronic - ISSN: 2345-0592
30
NOPHO SR IR
15 diena
NOPHO SR IR
29 diena
Prieš I-ą
NOPHO HR A
bloką
Prieš I-ą
NOPHO HR B
bloką
Kaulų čiulpų
tėkmės
citometrija
0,072%
0,003%
Neaptikta
< 0,0021%
(neaptikta)
KMT2A (MLL)
0,71%
0,12%
Neaptikta
Neaptikta
IG/TCR genų
peristvarkymas
0,5%
0,3%
0,02%
<0,001%
(neaptikta)
Lentelė Nr.1: Minimalios liktinės ligos sekimo tyrimų rezultatai.
Komplikacijos
kategorija
Komplikacija
CTCAE
laipsnis
Gydymas
Hematologinės
komplikacijos
Hemoglobino sumažėjimas
3 laipsnis
Eritrocitų masės
transfuzija
Neutropenija
4 laipsnis
Filgrastimas ir
ciprofloksacinas
Trombocitopenija
3-4 laipsnis
Skirta intraveninė
trombocitų masė
Infekcinės
komplikacijos
Pneumocistinė pneumonija
(Pneumocystis jiroveci)
4 laipsnis
Sulfametoksazolas ir
trimetoprimas
Juostinė pūslelinė (herpes zoster)
3 laipsnis
Valaciclovirus (800mg)
Nehematologinės
komplikacijos
Karščiavimas ir aukšti uždegiminiai
rodikliai
2-3 laipsnis
Infekcijos gydymas
Reaktyvus monoartritas (dešinio
kelio sąnario skausmas)
2 laipsnis
NVNU
Lentelė Nr.2: Komplikacijų klasifikacija pagal CTCAE v4.0
įvertintą 8/9 balais. Gimdymo dieną chemoterapija
neskirta, stebėta teigiama transaminazių dinamika,
netransfuzinio lygio anemija (HGB 108g/l, norma:
120-160 g/l). Dėl neišnešiotumo, sutrikusios
mikrocirkuliacijos ir kvėpavimo nepakankamumo
naujagimis mėnesį buvo gydomas naujagimių
intensyviosios terapijos skyriuje. Po gimdymo į
gydymo planą įtrauktas biseptolis, pradėta
intraveninė metotreksato terapija, o laktacijos
slopinimui paskirtas bromkriptinas. Praėjus
mėnesiui po gimdymo atliktas kaulų čiulpų aspirato
tyrimas tėkmės citometrijos metodu, nustatyta
minimali liekamoji liga <0,00021% (neigiama),
IG/TCR genų persitvarkymų neaptikta, patvirtinta
pilna molekulinė remisija. Su ŪLL gydymu
susijusios komplikacijos bei jų korekcija aprašytos 2
lentelėje.
Šių metų duomenimis pacientė išlieka molekulinėje
remisijoje. Chemoterapija toliau tęsiama pagal
NOPHO HR protokolą, komplikacijų nestebima.
Pacientės dvejų metų amžiaus vaikas šiuo metu yra
sveikas, sveikatos sutrikimų, susijusių su
neišniešiotumu ar motinai nėštumo metu taikytu
chemoterapiniu gydymu nėra.
4. Rezultatai
4.1. Sąvoka, ligos apibūdinimas
Ūminė limfoblastinė leukemija (ŪLL) yra piktybinė
neoplastinė liga, kuriai būdinga nesubrendusių,
nefunkcionuojančių limfoidinių ląstelių proliferacija
kaulų čiulpuose, jų patekimas į kraują ir/ar
ekstramedulinius organus. Nesubrendusių blastų
proliferacija kaulų čiulpuose sutrikdo hemopoezę,
dėl to vystosi kraujo pokyčiai kaip leukocitozė,
rečiau leukopenija, blastinės infiltracijos pasekoje -
Journal of Medical Sciences. 7 Apr, 2025 - Volume 13 | Issue 2. Electronic - ISSN: 2345-0592
31
anemija, trombocitopenija, neutropenija [8]. ŪLL
yra antra pagal dažnumą suaugusiems
diagnozuojama ūminė leukemija [4]. Vaikams ši
liga yra dažniausiai pagydoma – pastarųjų tyrimų
duomenimis, išgydoma daugiau nei 90 % atvejų,
tačiau suaugusiems sėkmingo gydymo rodiklis
siekia mažiau nei 40 %. [9].
4.2. Ligos klasifikacija ir rizikos veiksniai
Ūminė limfoblastinė leukemija (ŪLL) pagal
imunofenotipą skirstoma į T ląstelių (T-ŪLL) ir B
ląstelių pirmtakų (B-ŪLL) tipus. Suaugusiems B-
ŪLL sudaro apie 75 % atvejų, likusią dalį sudaro T-
ŪLL [10]. Pagal Pasaulio sveikatos organizacijos
2016 metų nuostatus, ŪLL smulkiau klasifikuojama
į subtipus pagal genetinius faktorius [11,12]. Apie
20-30 % B ląstelių ŪLL sergančių suaugusiųjų
nustatoma Filadelfijos chromosoma, citogenetiškai
aprašoma kaip t(9;22)(q34.1;q11.2), dėl kurios
susiformuoja BCR::ABL1 genas. Ši mutacija lemia
padidėjusio aktyvumo tirozino kinazės, sukeliančios
nekontroliuojamą ląstelių proliferaciją, sintezę
[13,14].
Nors dauguma ŪLL atvejų išsivysto sveikiems,
predisponuojančių faktorių neturintiems asmenims,
kai kurie įgimti sindromai, tokie kaip Dauno
sindromas, Fanconi anemija, ataksija
telangiektazija, Bloomo sindromas padidina
tikimybę susirgti šia liga. Rizika susirgti ŪLL taip
pat didėja pacientams su paveldimų genų variantais:
ARID5B, IKZF1, CEBPE, CDKN2A arba
CDKN2B, PIP4K2A, ETV6, esant Konstitucinei
Robertsono translokacijai tarp 15 ir 21 chromosomų,
rob(15;21)(q10;q10), esant vieno nukleotido
polimorfizmui: rs12402181 miR-3117 ir
rs62571442 miR-3689d2. Kiti predisponuojantys
faktoriai yra pesticidų poveikis, jonizuojanti
spinduliuotė ar virusai (Epštein-Baro virusas, ŽIV)
[2,15]. Asmenys, kuriems praeityje buvo taikyta
chemoterapija, gydymas spinduline terapija, ar
imunosupresinis gydymas taip pat turi didesnę
leukemijos išsivystymo riziką. Tam tikri
chemoterapiniai preparatai, pavyzdžiui, alkilinantys
preparatai, platinos dariniai ir topoizomerazės II
inhibitoriai, yra susiję su didesne šios ligos
išsivystymo rizika. Santykinė rizika radioterapijos
atveju yra 2,4; alkilinančių vaistų - 10, o derinio -
17,4 [16].
4.3. Ligos patogenezė
Hematopoezė yra griežtai reguliuojamas procesas,
kurio metu kamieninės ląstelės kaulų čiulpuose ar
limfiniuose audiniuose diferencijuojasi į įvairias
kraujo ląsteles. T ir B ląstelių hematopoezė vyksta
per keletą etapų, kurių metu nesubrendę limfoidiniai
progenitoriai tampa funkcionaliais T arba B
limfocitais. Genetinės klaidos, tokios kaip abipusės
chromosomų translokacijos, taškinės mutacijos ir
epigenetiniai pokyčiai, gali sutrikdyti šių kamieninių
ląstelių brendimą, stabdydamos jų diferenciaciją ir
sukeldamos nekontroliuojamą nesubrendusių
leukeminių T ir B ląstelių proliferaciją [17].
ŪLL dažnai būdingas B ir T ląstelių prekursorių
diferenciacijos blokas. Šie limfoidiniai progenitoriai
gali infiltruoti kaulų čiulpus, periferinį kraują ir
ekstramedulinius audinius, tokius kaip centrinė
nervų sistema [18]. Vėžinės ląstelės taip pat geba
išvengti imuninės sistemos kontrolės, pažeisdamos
komponentus, atsakingus už priešvėžinį atsaką.
Vienas reikšmingų imuninio atsako išvengimo būdų
yra audinių suderinamumo komplekso I klasės
molekulių kiekio sumažėjimas, dėl kurio
citotoksiniai T limfocitai nebesugeba atpažinti
vėžinių ląstelių [19].
4.4. Klinikiniai simptomai ir nėštumas
Pacientės dažnai kreipiasi į pirminės sveikatos
priežiūros gydytoją ar skubios pagalbos skyrių su
nespecifiniais nusiskundimais. Simptomai paprastai
atsiranda dėl kloninių limfoidinių pirmtakų (blastų)
Journal of Medical Sciences. 7 Apr, 2025 - Volume 13 | Issue 2. Electronic - ISSN: 2345-0592
32
proliferacijos su sutrikusia diferenciacija bei
normalią hemopoezę slopinančių veiksnių, dėl kurių
vystosi leukocitozė. Leukocitozė gali sukelti
leukostazę, kurios metu leukeminiai blastai kaupiasi
kraujagyslėse ir gali dalinai ar visiškai užimti jų
spindį. Ši būklė pasireiškia dispnėja, hipoksija,
karščiavimu, regėjimo sutrikimais, galvos
skausmais bei sąmonės sutrikimais. Esant
sutrikusiai hemopoezei, dėl visų kraujo ląstelinių
komponentų gamybos sutrikimų pacientės taip pat
skundžiasi nuovargiu, galvos svaigimu, odos
blyškumu, padidėjusiu polinkiu kraujavimui,
pasireiškia dažnesnės infekcinės komplikacijos
[20,21]. ŪLL gali pasireikšti limfadenopatija,
hepatomegalija ir splenomegalija. Maždaug 5-8 %
pacientų, sergančių B-ląstelių ŪLL, pasireiškia CNS
pažeidimai, tokie kaip galvos skausmai ar
meninginės infiltracijos. Taip pat gali pasireikšti
kaulų skausmai [15,20].
4.5. Nėštumas ir diagnostika
ŪLL diagnozuojama atliekant kaulų čiulpų
aspiracijos ir/ar biopsijos tyrimus. Dažnai
nustatoma, kad kaulų čiulpai yra hiperceliuliniai, su
nedideliu kiekiu normalių kraujodaros ląstelių ir
proliferavusia limfoblastų populiacija. Pagal PSO
kriterijus, ŪLL diagnozuojama, kai kaulų čiulpų
aspirate arba periferiniame kraujyje yra daugiau nei
20 % blastų. Tekmės citometrija su imunofeno-
tipavimu (ŪLL: CD19+, CD20+, CD22+, CD2+,
CD7+, CD3+, TDT) patvirtina ūminės leukemijos
diagnozę, T ar B variantą, diferencijuoja nuo kitų
kraujodaros sistemos susirgimų (pvz.: limfomų).
Genetiniais tyrimais nustatomi specifiniai
leukemijos variantai ir prognostiniai faktoiai,
padedantys stratifikuoti leukemiją į rizikos grupes
bei parinkti optimalų gydymą (BCR/ABL teigiama
ŪLL, KMT2A teigiama ŪLL). Leukemijos plitimas
į CNS patvirtinamas likvoro tyrimu, o esant
būdingai klinikai - galvos smegenų MRT [13,15,20].
Suaugusieji, turintys ŪLL su BCR/ABL translo-
kacija sudaro ketvirtadalį visų ŪLL atvejų [22].
Leukemijos diagnostika nėštumo metu yra
sudėtingesnė nei nesilaukiančioms moterims,
kadangi tokios būklės kaip pancitopenija dažnai
išsivysto nėštumo metu ir gali būti klaidingai
palaikomos įprastais nėštumo požymiais. Jei
nustatoma neutropenija, rekomenduojama šią būklę
stebėti, o aptikus cirkuliuojančių blastų – atlikti
kaulų čiulpų tyrimą. Leukemijos diagnostikos
kriterijai nėščiosioms yra tokie patys kaip ir kitiems
pacientams [23].
4.6. Gydymas
Ūminės limfoblastinės leukemijos (ŪLL) gydymas
susideda iš trijų fazių – indukcijos, konsolidacijos ir
palaikomojo gydymo, trunkančio apie 2,5 metų
[24,25]. Gydymo metu taip pat atliekama
neuroleukemijos profilaktika. Gydymo principai
nėštumo metu tokie patys kaip ir kitiems
pacientams. Gydymo planas parenkamas
atsižvelgiant į pacientės būklę ir nėštumo trimestrą.
Ligos prognozę lemia rizikos veiksniai ir simptomų
intensyvumas. Indukcijos fazė priklausomai nuo
pasirinkto gydymo protokolo gali apimti įvairius
chemoterapinius preparatus trunka 4 savaites.
Indukcijos tikslas yra pasiekti visišką remisiją bei
atkurti hemopoezės balansą. Jei remisija po
indukcijos negaunama, didinamas gydymo
intensyvumas, išskirtinais atvejais svarstant ir
alogeninę kaulų čiulpų transplantaciją [24,26].
Pasibaigus indukcijos fazei ir pasiekus remisiją,
gydymas tęsiamas konsolidacijos fazėje,
Konsolidacijos fazėje naudojami vaistai ir jų
dozavimas įvairiuose protokoluose šiek tiek skiriasi.
CNS leukemijos profilaktikai skiriama intratekalinė
chemoterapija. Palaikomoji terapija trunka dar 2-3
metus po indukcijos [27].
Konsolidacijos ir palaikomojo gydymo fazės vyksta
jau po vaiko gimimo. Gydymo metu
Journal of Medical Sciences. 7 Apr, 2025 - Volume 13 | Issue 2. Electronic - ISSN: 2345-0592
33
nerekomenduojama maitinti krūtimi, nes
chemoterapiniai preparatai gali patekti į motinos
pieną. Norint maitinti krūtimi, reikia palaukti
mažiausiai dvi savaites po paskutinės
chemoterapinių preparatų dozės [25,28,29].
Pirmojo trimestro metu rekomenduojama vengti
chemoterapijos dėl žalingo poveikio vaisiaus
organogenezės metu (2-8 savaitės po apvaisinimo),
kuomet vaisius yra jautriausias teratogeniniam
preparatų poveikiui [30,31]. Pranešama apie tokius
pašalinius chemoterapinių preparatų poveikius kaip
vaisiaus augimo sulėtėjimas, vaisiaus intrauterinė ar
neonatalinė mirtis, neišnešiotumas bei
mielosupresija. Literatūroje pateikiamos gydymo
rekomendacijos diagnozavus ŪLL pirmojo
trimestro metu skiriasi. Kai kuriuose šaltiniuose
prieš pradedant chemoterapiją rekomenduojamas
nėštumo nutraukimas, tačiau taip pat pateikiama
galimybė išsaugoti nėštumą, skiriant trumpą
steroidų kursą ir pradedant gydymą citotoksiniais
chemoterapiniais preparatais pasibaigus
embriogenezės laikotarpiui [25,30,31]. 2021 metais
publikuotame kohortiniame tyrime apie
chemoterapijos skyrimo laiką nėštumo metu
teigiama, jog pavojingiausias laikotarpis yra pirmos
12 nėštumo savaičių, o pasiekus antrąjį trimestrą
rizika mažėja [32]. Nors yra duomenų apie
chemoterapijos skyrimą nepaisant nėštumo
trimestro , daugelyje šaltinių teigiama, jog
chemoterapinis gydymas neturėtų būti taikomas iki
antrojo trimestro pradžios. Antrojo ir trečiojo
trimestro metu skiriamas įprastas chemoterapinis
gydymas, stebima vaisiaus būklė. Kilus priešlaikinio
gimdymo grėsmei sprendžiama dėl vaisiaus plaučių
brandinimo kortikosteroidais [27,32,33].
Siekiant išvengti pancitopenijos rizikos gimdymo
metu, sulaukus 30-32 nėštumo savaitės
rekomenduojama gimdymo indukcija [1,25].
Pasirenkant gimdymo būdą, reikia atsižvelgti į
kraujo rodiklius ir atlikti Cezario pjūvį tik esant
ginekologinėms indikacijoms bei normaliam
trombocitų kiekiui, siekiant išvengti didelės
kraujavimo rizikos. Jei ŪLL diagnozuojama trečiojo
trimestro pabaigoje, rekomenduojama nukelti
gydymo pradžią po gimdymo, jei leidžia gimdyvės
būklė. Maždaug nuo 35 gestacijos savaitės
gimdymas gali prasidėti spontaniškai, o dėl galimos
kaulų čiulpų funkcijos neatsistatymo rekomen-
duojama vengti gimdymo maždaug tris savaites po
chemoterapijos skyrimo. Pacientėms, kurioms liga
diagnozuojama antrojo nėštumo trimestro metu arba
trečiojo trimestro pradžioje, chemoterapijos
skyrimas yra būtinas, kadangi laukimas iki
gimdymo termino kelia didelę riziką pacientės ir
vaisiaus gyvybei [24,27,31].
Literatūroje pateikiami ŪLL gydymo trečiojo
trimestro metu atvejai rodo skirtingus vaistų
pasirinkimus. Viename tyrime aprašyti du atvejai,
kuomet ŪLL diagnozavus trečiame trimestre
gydymui buvo pasirinkta indukcinė chemoterapija,
po kurios pacientės pasiekė visišką remisiją [1].
Kitame tyrime aprašytas atvejis, kai antrojo
trimestro metu (26 savaitę) pacientei buvo skirta
Hyper-CVAD vaistų kombinacija, o po 4 savaites
trukusios indukcijos (sulaukus 30 nėštumo savaitės)
buvo atlikta Cezario pjūvio operacija [30].
Abiejuose paminėtuose atvejuose pacientės pasiekė
remisiją, tačiau įvyko recidyvai. 2023 metais vienos
Indijos ligoninės atliktoje apžvalgoje minimos
penkios ŪLL nėštumo metu susirgusios pacientės.
Keturioms iš jų gydymas buvo parinktas pagal
BFM-2002 protokolą, vienai – pagal E-WALL
protokolą. Trims iš jų liga diagnozuota ir
chemoterapija pradėta trečiojo trimestro metu, o
dviem – antrojo (26 ir 24 sav.). Visos penkios mote-
rys pagimdė gyvus vaikus be malformacijų [28].
4.7. Gydymo poveikis vaisiui
Antimetabolitų grupės vaistas metotreksatas, dažnai
naudojamas ūminės limfoblastinės leukemijos
Journal of Medical Sciences. 7 Apr, 2025 - Volume 13 | Issue 2. Electronic - ISSN: 2345-0592
34
(ŪLL) gydyme didelėmis dozėmis, gali sukelti
vaisiaus sindromą, pasižymintį ausų, kaukolės
deformacijomis ir mikrognatija, todėl
rekomenduojama šio vaisto neskirti iki trečiojo
nėštumo trimestro. Kitas antimetabolitas
citarabinas, vartojamas pirmojo trimestro metu, gali
indukuoti galūnių malformacijas tiek
monoterapijoje, tiek kartu su doksorubicinu,
prednizonu ar vinkristinu. Skiriant citarabiną
antruojo ir trečiuojo trimestro metu gali sulėtėti
vaisiaus augimas, išsivystyti citopenijos,
gastroenteritas bei intrauterinė ar neonatalinė mirtis
[25]. Tirozino kinazės inhibitoriai, naudojami esant
ŪLL su Filadelfijos chromosoma, siejami su
vaisiaus mirtimi, persileidimu ar mažesniu
naujagimio svoriu, ypač jei vartojami pirmojo
trimestro metu. Tačiau šie vaistai laikomi saugiais
antruoju ir trečiuoju trimestro laikotarpiais.
Alkilinantis preparatas ciklofosfamidas, skiriamas
pirmojo trimestro metu, gali sukelti gomurio
vientisumo defektus, kojų pirštų neišsivystymą, akių
anomalijas. Skiriant šį preparatą antruoju ar
trečiuoju trimestru, gali atsirasti stemplės atrezija ir
apatinės tuščiosios venos anomalijos [23,26].
Svarbu pažymėti, jog pacienčių, kurios pasirenka
atidėti gydymą iki vėlesnio nėštumo laikotarpio ar
gimdymo, mirtingumas yra didesnis lyginant su
pacientėmis, kurioms chemoterapija skiriama
nedelsiant po ŪLL diagnozės [31,32,34].
5. Išvados
Ūminė limfoblastinė leukemija (ŪLL) nėštumo
metu yra reta, tačiau sudėtinga būklė. Siekiant
išsaugoti tiek motinos, tiek vaisiaus gyvybes reikia
tinkamos, laiku atliktos diagnostikos ir
individualizuoto gydymo plano. ŪLL simptomai,
tokie kaip pancitopenija, nėštumo metu gali būti
palaikomi įprastais fiziologiniais pokyčiais. Tiksliai
ligos diagnozei būtina kaulų čiulpų biopsija ir
imunofenotipavimas bei genetiniai tyrimai. ŪLL
gydymo nėštumo metu taktika priklauso nuo
nėštumo trimestro. Pirmojo trimestro metu
chemoterapijos reikėtų vengti dėl didelės
teratogeninio poveikio bei intrauterinės mirties
rizikos, o antrąjį ir trečiąjį trimestrais galimų
komplikacijų rizika yra mažesnė, todėl būtina
pritaikyti adekvatų, veiksmingą gydymą. Laiku
pradėtas gydymas, multidisciplininė komandinė
priežiūra, savalaikis komplikacijų gydymas
padidina motinos išgyvenamumo rodiklius ir
sumažina vaisiaus komplikacijų riziką. Aptartas
atvejis patvirtina , kad multidisciplininė priežiūra
gali lemti pilną ūminės leukemijos kontrolę motinai
ir palankias vaisiaus išeitis.
Literatūros šaltiniai:
1. Zhu D, Tang D, Chai X, Zhang G, Wang Y.
Acute leukemia in pregnancy: a single institutional
experience with 21 cases at 10 years and a review of
the literature. Ann Med. 2021 m. sausio 6
d.;53(1):567–75.
2. Terwilliger T, Abdul-Hay M. Acute
lymphoblastic leukemia: a comprehensive review
and 2017 update. Blood Cancer J. 2017 m. birželio
30 d.;7(6):e577–e577.
3. Jabbour E, O’Brien S, Konopleva M,
Kantarjian H. New insights into the pathophysiology
and therapy of adult acute lymphoblastic leukemia.
Cancer. 2015 m. rugpjūčio 17 d.;121(15):2517–28.
4. Chennamadhavuni A, Lyengar V,
Mukkamalla SKR, Shimanovsky A. Leukemia.
2024.
5. Hao T, Li-Talley M, Buck A, Chen W. An
emerging trend of rapid increase of leukemia but not
all cancers in the aging population in the United
States. Sci Rep. 2019 m. rugpjūčio 19 d.;9(1):12070.
6. Nadeem S, Elahi E, Iftikhar I, Umar S,
Ahsan B, Ahmad U, ir kt. Management of Acute
Lymphoblastic Leukemia During Pregnancy: A Case
Journal of Medical Sciences. 7 Apr, 2025 - Volume 13 | Issue 2. Electronic - ISSN: 2345-0592
35
Report and Review of the Literature. Cureus. 2024
m. sausio 18 d.;
7. Huang FL, Yu SJ, Li CL. Role of
Autophagy and Apoptosis in Acute Lymphoblastic
Leukemia. Cancer Control. 2021 m. sausio 1
d.;28:107327482110191.
8. Radadiya A, Zhu W, Coricello A, Alcaro S,
Richards NGJ. Improving the Treatment of Acute
Lymphoblastic Leukemia. Biochemistry. 2020 m.
rugsėjo 8 d.;59(35):3193–200.
9. Samra B, Jabbour E, Ravandi F, Kantarjian
H, Short NJ. Evolving therapy of adult acute
lymphoblastic leukemia: state-of-the-art treatment
and future directions. J Hematol Oncol. 2020 m.
gruodžio 5 d.;13(1):70.
10. Panuciak K, Margas M, Makowska K,
Lejman M. Insights into Modern Therapeutic
Approaches in Pediatric Acute Leukemias. Cells.
2022 m. sausio 2 d.;11(1):139.
11. Arber DA, Orazi A, Hasserjian RP,
Borowitz MJ, Calvo KR, Kvasnicka HM, ir kt.
International Consensus Classification of Myeloid
Neoplasms and Acute Leukemias: integrating
morphologic, clinical, and genomic data. Blood.
2022 m. rugsėjo 15 d.;140(11):1200–28.
12. Alaggio R, Amador C, Anagnostopoulos I,
Attygalle AD, Araujo IB de O, Berti E, ir kt. The 5th
edition of the World Health Organization
Classification of Haematolymphoid Tumours:
Lymphoid Neoplasms. Leukemia. 2022 m. liepos 22
d.;36(7):1720–48.
13. Stelljes M, Marks DI, Giebel S. Acute
Lymphoblastic Leukemia in Adults. The EBMT
Handbook. Cham: Springer International
Publishing; 2024. p. 649–57.
14. Kang ZJ, Liu YF, Xu LZ, Long ZJ, Huang
D, Yang Y, ir kt. The Philadelphia chromosome in
leukemogenesis. Chin J Cancer. 2016 m. gruodžio
27 d.;35(1):48.
15. Malard F, Mohty M. Acute lymphoblastic
leukaemia. The Lancet. 2020 m.
balandžio;395(10230):1146–62.
16. Tebbi CK. Etiology of Acute Leukemia: A
Review. Cancers (Basel). 2021 m. gegužės 8
d.;13(9):2256.
17. Bispo JAB, Pinheiro PS, Kobetz EK.
Epidemiology and Etiology of Leukemia and
Lymphoma. Cold Spring Harb Perspect Med. 2020
m. birželio;10(6):a034819.
18. Maimaitiyiming Y, Ye L, Yang T, Yu W,
Naranmandura H. Linear and Circular Long Non-
Coding RNAs in Acute Lymphoblastic Leukemia:
From Pathogenesis to Classification and Treatment.
Int J Mol Sci. 2022 m. balandžio 18 d.;23(8):4442.
19. Pastorczak A, Domka K, Fidyt K,
Poprzeczko M, Firczuk M. Mechanisms of Immune
Evasion in Acute Lymphoblastic Leukemia. Cancers
(Basel). 2021 m. kovo 26 d.;13(7):1536.
20. Blackburn LM, Bender S, Brown S. Acute
Leukemia: Diagnosis and Treatment. Semin Oncol
Nurs. 2019 m. gruodžio;35(6):150950.
21. Ali AM, Mirrakhimov AE, Abboud CN,
Cashen AF. Leukostasis in adult acute
hyperleukocytic leukemia: a clinician’s digest.
Hematol Oncol. 2016 m. birželio 27 d.;34(2):69–78.
22. Yilmaz M, Kantarjian H, Ravandi-Kashani
F, Short NJ, Jabbour E. Philadelphia chromosome-
positive acute lymphoblastic leukemia in adults:
current treatments and future perspectives. Clin Adv
Hematol Oncol. 2018 m. kovo;16(3):216–23.
23. Baltazar Y C. Leukemia During Pregnancy.
Obstet Gynecol Int J. 2017 m. balandžio 26 d.;6(6).
24. Gökbuget N, Hoelzer D. Treatment of
Adult Acute Lymphoblastic Leukemia. Semin
Hematol. 2009 m. sausio;46(1):64–75.
25. Milojkovic D, Apperley JF. How I treat
leukemia during pregnancy. Blood. 2014 m. vasario
13 d.;123(7):974–84.
Journal of Medical Sciences. 7 Apr, 2025 - Volume 13 | Issue 2. Electronic - ISSN: 2345-0592
36
26. Pieters R, Carroll WL. Biology and
Treatment of Acute Lymphoblastic Leukemia.
Hematol Oncol Clin North Am. 2010 m.
vasario;24(1):1–18.
27. Nadeem S, Elahi E, Iftikhar I, Umar S,
Ahsan B, Ahmad U, ir kt. Management of Acute
Lymphoblastic Leukemia During Pregnancy: A Case
Report and Review of the Literature. Cureus. 2024
m. sausio 18 d.;
28. Bhattacharjee S, Ghosh S, Ray SS,
Samanta S, Sinha N, Saha S, ir kt. Pregnancy and
Acute Lymphoblastic Leukemia: A Case Series and
Review of Literature. Indian Journal of Medical and
Paediatric Oncology. 2023 m. gegužės 17 d.;
29. Saleh AJM, Alhejazi A, Ahmed SO, Al
Mohareb F, AlSharif F, AlZahrani H, ir kt. Leukemia
during pregnancy: Long term follow up of 32 cases
from a single institution. Hematol Oncol Stem Cell
Ther. 2014 m. birželio;7(2):63–8.
30. Ticku J, Oberoi S, Friend S, Busowski J,
Langenstroer M, Baidas S. Acute lymphoblastic
leukemia in pregnancy: a case report with literature
review. Ther Adv Hematol. 2013 m. spalio 5
d.;4(5):313–9.
31. Cardonick E, Iacobucci A. Use of
chemotherapy during human pregnancy. Lancet
Oncol. 2004 m. gegužės;5(5):283–91.
32. van Gerwen M, Maggen C, Cardonick E,
Verwaaijen EJ, van den Heuvel-Eibrink M,
Shmakov RG, ir kt. Association of Chemotherapy
Timing in Pregnancy With Congenital
Malformation. JAMA Netw Open. 2021 m. birželio
9 d.;4(6):e2113180.
33. Wolters V, Heimovaara J, Maggen C,
Cardonick E, Boere I, Lenaerts L, ir kt. Management
of pregnancy in women with cancer. International
Journal of Gynecologic Cancer. 2021 m. kovo 1
d.;31(3):314–22.
34. Wang P, Yang Z, Shan M, Lu S, Zhang L,
Li S, ir kt. Pregnancy Complicated with Acute
Leukemia: An Eight-Year Retrospective Study of
Maternal and Fetal Outcomes. SSRN Electronic
Journal. 2021 m.;
Journal of Medical Sciences. 7 Apr, 2025 - Volume 13 | Issue 2. Electronic - ISSN: 2345-0592
37