Inflammatory bowel diseases and pregnancy – treatment and complications

Full article

https://doi.org/10.53453/ms.2025.4.3

Inflammatory bowel diseases and pregnancy – treatment and

complications

Aušrinė Kubiliūtė

, Ema Adomavičiūtė

, Vytautas Kiudelis

Faculty of Medicine, Lithuanian University of Health Sciences, Kaunas, Lithuania

Department of Gastroenterology, Lithuanian University of Health Sciences, Kaunas Clinics, Kaunas, Lithuania

Abstract

Backround. Inflammatory bowel diseases (IBD), including ulcerative colitis (UC) and Crohn’s disease (CD), are

chronic, relapsing inflammatory conditions of the intestinal mucosa that significantly affect health. Although the

exact etiology remains unclear, IBD is believed to result from an altered immune response to intestinal antigens

in genetically predisposed individuals. Since around 50% of IBD cases are diagnosed in women of reproductive

age, concerns arise regarding its impact on pregnancy outcomes and treatment safety.

Aim: to evaluate the safety of IBD medications during pregnancy, their effects on fetal development, and

pregnancy complications associated with IBD.

Methods. A literature review was conducted using PubMed and Google Scholar. A total of 37 scientific

publications (2014–2024) were analyzed using predefined keywords: “inflammatory bowel disease,” “ulcerative

colitis,” “Crohn’s disease,” “pregnancy,” “medication,” “treatment.”

Results. Most IBD medications, including aminosalicylates, corticosteroids, thiopurines, antibiotics, calcineurin

inhibitors, S1P receptor modulators, and biologics, are considered safe during pregnancy. However, methotrexate,

JAK inhibitors, and ozanimod are contraindicated due to teratogenic effects. The most common IBD-related

pregnancy complications include low birth weight, preterm delivery, miscarriage, stillbirth, and increased

Cesarean section rates. Active disease increases complication risks.

Conclusions. Pregnant women with IBD are at higher risk of complications, especially with uncontrolled disease.

While most treatments are safe, teratogenic drugs should be avoided. Effective disease management, requiring

close collaboration between gastroenterologists and obstetricians, is essential for better pregnancy outcomes.

Keywords: inflammatory bowel disease, ulcerative colitis, Crohn’s disease, pregnancy, treatment, medication.

Journal of Medical Sciences. 7 Apr, 2025 - Volume 13 | Issue 2. Electronic - ISSN: 2345-0592

Medical Sciences 2025 Vol. 13 (2), p. 15-26, https://doi.org/10.53453/ms.2025.4.3

Uždegiminės žarnyno ligos ir nėštumas – gydymo taktika ir

komplikacijos

Aušrinė Kubiliūtė

, Ema Adomavičiūtė

, Vytautas Kiudelis

Lietuvos sveikatos moksl universitetas, Medicinos akademija, Medicinos fakultetas, Kaunas, Lietuva

Lietuvos sveikatos moksl universitetas, Medicinos akademija, Gastroenterologijos klinika, Kauno klinikos,

Kaunas, Lietuva

Santrauka

Įvadas. Uždegiminės žarnyno ligos (UŽL) – opinis kolitas (OK) ir Krono liga (KL), yra lėtiniai, recidyvuojantys

žarnyno gleivinės uždegimai, turintys įtakos paciento bendrai sveikatos būklei. Nors UŽL etiologija vis dar nėra

aiški, manoma, kad ligai atsirasti turi įtakos pakitęs imuninės sistemos atsakas į žarnyno spindyje esančius

antigenus asmenims, turintiems genetinę predispoziciją. 50% UŽL atvejų diagnozuojami vaisingo amžiaus

pacientams, tad tai kelią susirūpinimą dėl UŽL bei gydymui vartojamų vaistų įtakos moters nėštumui.

Darbo tikslas. Apžvelgti UŽL medikamentinio gydymo grupių saugumą nėštumo metu, jų poveikį vaisiaus

vystymuisi bei pagrindines nėštumo komplikacijas, susijusias su UŽL.

Metodai. Atlikta literatūros apžvalga, naudojantis PubMed ir Google Scholar duomenų bazėmis. Analizuotos 37

mokslinės publikacijos (2014–2024 m.), pasitelkiant raktažodžius: „inflammatory bowel disease,“ „ulcerative

colitis,“ „Crohn’s disease,“ „pregnancy,“ „medication,“ „treatment.“

Rezultatai. Dauguma UŽL gydymui skirtų vaistų, tokių kaip aminosalicilatai, kortikosteroidai, tiopurinai,

antibiotikai, kalcineurino inhibitoriai, S1P receptoriaus moduliatoriai ir biologinė terapija, yra saugūs vartoti

nėštumo metu. Tačiau metotreksatas, JAK inhibitoriai ir ozanimodas yra kontraindikuotini dėl teratogeninio

poveikio vaisiui. Literatūroje aprašytos dažniausios nėštumo komplikacijos, susijusios su UŽL, yra mažas gimimo

svoris, priešlaikinis gimdymas, persileidimas, negyvagimio gimimas ir cezario pjūvio operacijos poreikis. Aktyvi

ligos eiga nėštumo metu didina komplikacijų riziką.

Išvados. Nėščiosios, sergančios UŽL, turi didesnę nėštumo komplikacijų riziką, ypač jei liga nėra tinkamai

valdoma. Dauguma UŽL gydymui skirtų vaistų yra saugūs nėštumo metu, tačiau būtina vengti teratogeninių

medikamentų. Efektyvi ligos kontrolė, užtikrinama glaudžiai bendradarbiaujant akušeriams – ginekologams ir

gastroenterologams, yra esminė siekiant sumažinti komplikacijų riziką ir užtikrinti sėkmingą nėštumo eigą.

Raktažodžiai: uždegiminės žarnyno ligos, opinis kolitas, Krono liga, nėštumas, gydymas, vaistai

Journal of Medical Sciences. 7 Apr, 2025 - Volume 13 | Issue 2. Electronic - ISSN: 2345-0592

1. Įvadas

Uždegiminės žarnyno ligos (UŽL) – tai lėtinis

recidyvuojantis žarnyno gleivinės uždegimas,

pasireiškiantis pilvo skausmu, viduriavimu, krauju

išmatose, svorio kritimu bei kitais sisteminiais

simptomais. Nors UŽL etiologija iš esmės nėra

žinoma, manoma, jog ji sudaryta iš sudėtingos

genetinės predispozicijos, aplinkos veiksnių,

žarnyno mikrobiotos ir imuninio atsako sąveikos

[1]. Patofiziologiškai uždegimas stebimas dėl

makrofagų ir neutrofilų, gaminančių citokinus,

proteolizinius fermentus ir laisvuosius radikalus,

suaktyvėjimo [2]. Uždegiminėms žarnyno ligoms

priskiriamas opinis kolitas (OK), Krono liga (KL),

bei šiuo metu ir mikroskopinis kolitas.

Opiniam kolitui būdingas storosios žarnos gleivinės

sluoksnio uždegimas, kuris prasideda tiesiojoje

žarnoje ir gali plisti proksimaliai ir apimti visą

gaubtinę žarną [3]. Priešingai nei opinis kolitas,

Krono liga gali pažeisti visą virškinamąjį traktą nuo

burnos iki tiesiosios žarnos bei žarnos pažeidimas

yra transmuralus. Pagrindiniai OK ir KL simptomai

panašūs, tačiau KL labiau būdinga malnutricija dėl

plonosios žarnos pažaidos, fistulės, perianaliniai

pažeidimai, daugiau nei 50% sergančių žmonių

kenčia nuo folio rūgšties ir vitamino D trūkumo [4].

OK sergantys dažniau skundžiasi kraujavimu iš

tiesiosios žarnos, geležies trūkumu,

intermituojančiu skausmu, atsirandančiu kartu su

suintensyvėjusia žarnyno peristaltika, skirtingai nuo

Krono ligos, plonoji žarna lieka nepaveikta

uždegimo [4].

Sergamumas UŽL daugelyje regionų padidėjo –

remiantis sistemine Global Burden of Disease

analize, pagal amžių standartizuotas paplitimo

rodiklis laikotarpiu 1990 – 2017 m. pasaulyje išaugo

nuo 79,5 iki 84,3 100 tūkst. gyventojų [5]. 50% UŽL

atvejų diagnozuojami vaisingo amžiaus asmenims,

jaunesniems nei 35 metai. Apie 25% moterų pastoja

pirmą kartą jau po ligos diagnozės [6,7]. Tai kelią

susirūpinimą dėl UŽL ir jų gydymo įtakos nėštumui.

Atlikti tyrimai rodo, jog moterys, sergančios UŽL,

turi tendenciją gimdyti mažiau vaikų nei sveikos

moterys. Tačiau daugumai moterų, turinčių šią ligą,

nėštumo eiga būna sklandi ir jos pagimdo sveiką

kūdikį. Nepaisant to, multiprofesinis indėlis yra

labai svarbus, siekiant padėti pacientėms išlaikyti

lėtinę ligą remisijoje, informuoti apie jos gydymą

bei taip išvengti nėštumo komplikacijų ir pagimdyti

sveiką naujagimį [6,7].

2. Tyrimo medžiaga ir metodai

Tyrimo metodas - literatūros apžvalga. Mokslinės

literatūros paieška atlikta PubMed duomenų bazėje

bei specializuotoje informacijos paieškos sistemoje

Google Scholar, naudojant iš anksto numatytus

raktažodžius ir jų kombinacijas anglų kalba:

„inflammatory bowel disease“, „ulcerative colitis“,

„Crohn’s disease“, „pregnancy“, „medication“,

„treatment“. Atrinktos publikacijos anglų kalba nuo

2014 m. iki 2024 m. Išanalizuotos 37 mokslinės

publikacijos.

3. Tyrimo rezultatai

3.1. Nėštumas ir uždegiminės žarnyno ligos –

gydymo taktika

Medikamentinis UŽL gydymas yra skirtas

sukontroliuoti uždegimą ir imuninį atsaką.

Dažniausios vartojamos vaistų grupės:

aminosalicilatai, kortikosteroidai, tiopurinai, bei

tumoro nekrozės faktoriaus alfa inhibitoriai. Tačiau

remiantis Kanadoje tyrimo metu atliktoje

apklausoje, nėščiosios visgi renkasi nutraukti UŽL

medikamentinį gydymą nėštumo laikotarpiu, dėl

nerimo, susijusio su vaistų saugumu bei

teratogeniniu poveikiu vaisiui [8]. Pagal UŽL

gydymo rekomendacijas, moterys, jau vartojančius

vaistus, turi tęsti gydymą ir nėštumo metu, kad būtų

išlaikyta ligos remisija. Taigi specialistų

konsultacijos, planuojant nėštumą yra būtinos,

Journal of Medical Sciences. 7 Apr, 2025 - Volume 13 | Issue 2. Electronic - ISSN: 2345-0592

siekiant informuoti pacientes apie tolimesnę UŽL

gydymo eigą [8].

Pirmiausia, prieš planuojant nėštumą, svarbu

pasiekti ligos remisiją, kai bent tris mėnesius iki

apvaisinimo nėra vartojami steroidai, nes aktyvi

ligos forma yra pagrindinis rizikos veiksnys

nėštumo komplikacijoms. Taip pat tris mėnesius iki

pastojimo turėtų būti nutraukiamas metotreksatas

bei ftalatais dengti aminosalicilatai dėl jų sukeliamo

teratogeninio efekto vaisiui [9].

Toliau apžvelgiamas UŽL medikamentinio gydymo

saugumas nėščiosioms ir pateikiama apibendrinta 1

lentelė.

Aminosalicilatai

Vieno pagrindinių UŽL vaistų – aminosalicilatų

(sulfsazalinas, mesazalinas) vartojimas nėštumo

metu laikomas saugiu ir keliose atliktose meta –

analizėse nebuvo nustatyta ankstyvųjų nėštumo

pasekmių, tokių kaip persileidimas ar ektopinis

nėštumas. 2022 m. Danijoje atliktas kohortinis

tyrimas, kurio metu buvo tirta 3618 kūdikių, kurių

mamos vartojo aminosalicilatus ir 7128 kūdikiai,

kurių mamos nevartojo šių vaistų, taip pat

neatskleidė reikšmingų neigiamų pokyčių gimdymo

eigoje ar kūdikių sveikatoje [10,11]. Vienas iš

aminosalicilatų – sulfsazalinas sąveikauja su folio

rūgštimi, taigi nėščiosios, geriančios šį vaistą,

pirmame trimestre turėtų vartoti didesnes folio

rūgšties papildų dozes (2 – 5 mg per dieną) [9].

Kortikosteroidai

Šie vaistai UŽL gydyme vartojami, kai liga

suaktyvėja arba yra blogai kontroliuojama, bet ne

kaip palaikomoji terapija. Visi kortikosteroidai

praeina pro placentos barjerą, tačiau placentos 11 –

hidroksigenazė greitai juos paverčia mažiau

aktyvesniais metabolitais, todėl vaisiaus kraujyje

koncentracija sumažėja [6]. The Pregnancy in

Inflammatory Bowel Disease and Neonatal

Outcome registro rezultatai parodė padidėjusią

motinos gestacinio diabeto ir vaisiaus mažo gimimo

svorio riziką, vartojant kortikosteroidus,

nepriklausomai nuo ligos aktyvumo. Tačiau kituose

tyrimuose buvo ištirta, kad rezultatai dėl neigiamo

poveikio yra netikslūs, dėl aktyvios ligos nėštumo

periodu [12]. Seniau atlikti tyrimai kėlė

susirūpinimą dėl kortikosteroidų vartojimo sukeltų

vaisiaus burnos – veido apsigimimų, tačiau

naujausiuose atvejo kontrolės ir didelės populiacijos

tyrimuose statistiškai reikšmingos apsigimimų

rizikos dėl kortikosteroidų vartojimo nerasta. Taigi

sunku atskirti kortikosteroidų vartojimo žalą nuo

aktyvios UŽL fazės nėštumo laikotarpiu sukeltų

komplikacijų, tačiau, esant poreikiui, nėščiosioms

kortikosteroidų terapija yra efektyvi ir saugi [6,11].

Tiopurinai

Azatioprinas (AZA) ir jo metabolitas 6-

merkaptopurinas (6 – MP) yra vieni iš įprastų vaistų

gydant ir užtikrinant UŽL remisiją. Nustatyta, jog

AZA prasiskverbia pro placentą, o jo metabolitai

randami vaisiaus kraujo eritrocituose. Nors

tyrimuose buvo įrodyta lengva anemija

naujagimiams, kurių mamos vartojo tiopurinus,

tačiau neigiamų baigčių nenustatyta [9,11].

Tiopurinų vartojimo nėštumo metu saugumo

įrodymai vis dar išlieka prieštaringi. 2021 m.

prancūzų atliktame kohortiniame tyrime rasta

didesnė rizika nėščiosioms, kurioms buvo taikoma

tiopurinų monoterapija, pagimdyti negyvą arba per

didelio gimimo svorio kūdikį bei prasidėti

priešlaikiniam gimdymui [13]. Tačiau 2021 m. JAV

atliktame tyrime nerasta sąsajų tarp tiopurinų

vartojimo ir priešlaikinio gimdymo, apsigimimų,

persileidimo ar mažo vaisiaus svorio [14] Kituose

tyrimuose taip pat nerasta padidėjusios nėštumo

komplikacijų rizikos, o daugelio kintamųjų analizė

parodė, kad gydymas tiopurinais buvo susijęs su

sumažėjusiu savaiminių abortų dažniu ir retesnėmis

akušerinėmis komplikacijomis [12]. Taigi pasvėrus

naudos ir žalos santykį rekomenduojama tęsti

azatioprino ar 6 – merkaptopurino vartojimą viso

Journal of Medical Sciences. 7 Apr, 2025 - Volume 13 | Issue 2. Electronic - ISSN: 2345-0592

nėštumo metu remisijai palaikyti ir ligos

paūmėjimams išvengti.

Biologinė terapija:

Tumoro nekrozės faktoriaus alfa inhibitoriai

(TNF alfa inhibitoriai)

Nustatyta, kad infliximabas ir adalimumabas

prasiskverbia per placentą maždaug antrojo

trimestro pabaigoje, tačiau naujagimių kraujyje šių

vaistų lygis normalizuojasi praėjus 6 –12 mėnesiams

po gimdymo. Dėl šios priežasties buvo

rekomenduota neskirti TNF alfa inhibitorių trečiąjį

trimestrą [9]. Tačiau Prancūzijoje paskelbtame

tyrime buvo tirti 5293 nėštumai, kurių metu buvo

vartoti TNF alfa inhibitoriai. Vienoje grupėje TNF

alfa inhibitorių vartojimas buvo nutrauktas po 24

nėštumo savaičių, o kitoje buvo tęstas ir po 24

savaičių. Ši analizė atskleidė, kad pacientėms,

kurios ir toliau vartojo TNF alfa inhibitorius po 24

nėštumo savaitės, sumažėjo UŽL paūmėjimo ir

naujagimių neišnešiotumo rizika [15]. Keliuose

kituose didelių imčių tyrimuose taip pat nerasta

statistiškai reikšmingos sąsajos tarp TNF alfa

inhibitorių vartojimo ir nėštumo komplikacijų ar

poveikio naujagimiams [13,14].

Kūdikių, nėštumo metu veiktų TNF alfa

inhibitoriais, vakcinacija reikalauja ypatingo

dėmesio. Gyvos susilpnintos vakcinos yra

kontraindikuotinos, nes gali sukelti rimtų

komplikacijų. Aprašytas atvejis, kai BCG vakcina,

suleista kūdikiui, kurio motina vartojo TNF alfa

inhibitorius, sukėlė mirtiną infekciją, pabrėžia

būtinybę laikytis griežtų skiepijimo rekomendacijų.

Ši patirtis siekia užtikrinti kūdikio imuninės

sistemos saugumą ir veiksmingą atsaką į vakcinas

[16].

Anti – integrinai (vedolizumabas)

Vedolizumabas, anti – integrinų grupės biologinis

vaistas, naudojamas Krono ligai ir opiniam kolitui

gydyti, yra selektyviai nukreiptas į uždegiminio

atsako reguliavimą žarnyne, taip sumažina

sisteminių komplikacijų riziką. Tyrimai rodo, kad

vedolizumabas nėra susijęs su didesniu apsigimimų

ar negyvo vaisiaus gimimo rizikos padidėjimu,

tačiau persileidimų ir priešlaikinių gimdymų dažnis

gali būti didesnis nei vartojant TNF alfa inhibitorių

grupės vaistus (atitinkamai 18 ir 19%, palyginti su 7

ir 8% TNF alfa inhibitorių grupėje) [16]. Be to, nors

vedolizumabas tik minimaliai praeina placentos

barjerą pirmąjį nėštumo trimestrą, trečiąjį trimestrą

placentos pralaidumas didėja, o tai gali turėti įtakos

naujagimio imuninei funkcijai [17]. Kita vertus,

tyrimai pabrėžia, kad vedolizumabas yra

veiksminga alternatyva pacientėms, kurioms TNF

alfa inhibitorių terapija nėra tinkama, ir daugeliu

atvejų nėštumo eigai didelės įtakos nedaro [16].

Vedolizumabas yra svarbus pasirinkimas gydant

uždegimines žarnyno ligas, jo vartojimas nėštumo

metu turėtų būti individualizuotas, atsižvelgiant į

ligos aktyvumą, paciento būklę ir kitų terapijos

galimybių prieinamumą. Ateityje reikalingi

didesnės apimties tyrimai, siekiant tiksliau įvertinti

šio vaisto saugumą nėštumo metu [16].

Anti – interleukinai (estekinumabas,

risankizumabas)

Anti – interleukinų grupės biologiniai vaistai, tokie

kaip estekinumabas ir risankizumabas, yra taip pat

skirti UŽL kontrolei. Estekinumabas veikia

slopindamas interleukinus IL-12 ir IL-23, o

risankizumabas selektyviai taikosi į IL-23 [17].

Tyrimai rodo, kad estekinumabas yra saugus vartoti

nėštumo metu: sisteminė apžvalga parodė, kad jo

naudojimas nėra susijęs su padidėjusia persileidimo

(apie 5%), priešlaikinio gimdymo (10–15%) ar

apsigimimų rizika. Svarbu pažymėti, kad šie vaistai

per placentą perduodami trečiąjį trimestrą, todėl

naujagimio kraujyje jų galima aptikti iki kelių

mėnesių po gimimo. Dėl šios priežasties kūdikiai,

kurių motinos nėštumo metu vartojo anti –

interleukinus, laikomi imunosupresuotais, ir jiems

rekomenduojama atidėti gyvųjų vakcinų skiepijimą,

Journal of Medical Sciences. 7 Apr, 2025 - Volume 13 | Issue 2. Electronic - ISSN: 2345-0592

kol vaisto lygis kraujyje sumažės iki saugaus ir

naujagimio imuninė sistema galės tinkamai reaguoti

į vakcinaciją [17]. Tuo tarpu apie risankizumabo

vartojimą nėštumo metu duomenų dar trūksta, tačiau

pirminiai rezultatai rodo teigiamą poveikį uždegimo

kontrolei, nors didesnio masto tyrimai būtini

siekiant įvertinti ilgalaikes pasekmes [16].

Atsižvelgiant į tai, kad aktyvi UŽL nėštumo metu

gali padidinti mažo gimimo svorio kūdikių riziką net

2–3 kartus, šių vaistų vartojimas turi būti kruopščiai

įvertintas individualizuotai, siekiant užtikrinti

saugią nėštumo eigą tiek motinai, tiek vaisiui [17].

JAK inhibitoriai (tofacitinibas, filgotinibas,

upadacitinibas). JAK inhibitoriai, tokie kaip

tofacitinibas, filgotinibas ir upadacitinibas, yra nauja

vaistų grupė, skirta UŽL gydymui. Jie veikia,

reguliuodami JAK-STAT kelią, kuris kontroliuoja

citokinų poveikį ląstelėms. Nors JAK inhibitoriai

yra veiksmingi gydant UŽL, jų vartojimas nėštumo

metu kelia susirūpinimą. Tyrimai rodo, kad JAK

inhibitoriai gali turėti teratogeninį poveikį, kuris

buvo pastebėtas tyrimuose su gyvūnais, kur

fiksuotas padidėjęs vaisiaus apsigimimų dažnis Dėl

šios priežasties gairėse rekomenduojama vengti šių

vaistų vartojimo nėštumo metu [16].

Duomenys rodo, kad tofacitinibas, patvirtintas

opiniam kolitui gydyti, gali būti susijęs su

padidėjusia persileidimo (apie 12 – 15%) ir

apsigimimų rizika [17]. Filgotinibo atveju duomenų

apie jo vartojimo poveikį vaisiui labai trūksta, o

upadacitinibo tyrimų metu 52% pacientų pasiekė

remisiją, tačiau nėra aišku, kaip vaisto vartojimas

nėštumo metu gali paveikti vaisiaus vystymąsi [17].

Atsižvelgiant į tai, JAK inhibitoriai yra

kontraindikuotini nėštumo laikotarpiu, ypač kai yra

prieinami kiti veiksmingi ir saugesni gydymo būdai,

pavyzdžiui, TNF alfa inhibitoriai ar anti – integrinai.

Metotreksatas

Kontraindikuotinas vaistas, kurio vartoti negalima 3

mėnesius iki pastojimo bei visą nėštumo laikotarpį.

[18]. Jis yra teratogeniškas ir siejamas su

persileidimo rizika. JAV buvo tiriami naujagimiai,

kurių mamos vartojo metotreksatą 3 mėnesius iki

pastojimo ir visą likusį nėštumą. Rezultatai parodė,

jog iš 16 naujagimių, 11 gimė su širdies ydomis [19].

Kito tyrimo metu pastebėta, jog persileidimo rizika

nėščiosioms, vartojusioms metotreksatą po

pastojimo, buvo 20.7% palyginus su sveikomis,

vaisto nevartojančiomis moterimis, kurioms

persileidimo rizika buvo 7.1% [20].

S1P receptoriaus moduliatorius (ozanimodas).

Šio vaisto veikimo mechanizmas susijęs su

procesais, svarbiais embriogenezėje, tokiais kaip

angiogenezė, kardiogenezė, galūnių ir nervų

sistemos vystymasis. Klinikiniai tyrimai dėl

ozanimodo poveikio nėštumo metu yra riboti.

Duomenų apie nėštumo baigtis pacientėms,

gydytoms ozanimodu, yra labai mažai ir jie

daugiausia gauti iš išsėtinės sklerozės bei opinio

kolito klinikinių tyrimų [21]. Remiantis naujausiais

ozanimodo klinikinės plėtros programos

duomenimis, tarp pacienčių, sergančių OK, nė viena

gimdyvė nepatyrė įgimtų vaisiaus anomalijų ar

priešlaikinio gimdymo, tačiau spontaniniai abortai

sudarė 15% nėštumų. Nepaisant to, kad OK

aktyvumas gali padidinti neigiamų nėštumo baigčių

riziką, šių atvejų išvengta, tikėtina dėl ligos

kontrolės gydant ozanimodu [21]. Atsižvelgiant į

tai, kad nėra pakankamai tyrimų su žmonėmis,

ozanimodo vartojimas nėštumo metu yra

kontraindikuotinas [16].

Antibiotikai

Metronidazolis ir ciprofloksacinas yra dažniausiai

naudojami Krono ligos atveju, esant perianaliniams

ar periintestinaliniams abscesams. Nors duomenys

apie antibiotikų vartojimą nėštumo metu UŽL

pacientėms yra minimalūs, atliktos dvi metanalizės

ir retrospektyvinis kohortos tyrimas neatskleidė

ryšio tarp metronidazolio vartojimo įvairiais

nėštumo trimestrais ir priešlaikinio gimdymo, mažo

Journal of Medical Sciences. 7 Apr, 2025 - Volume 13 | Issue 2. Electronic - ISSN: 2345-0592

gimimo svorio bei įgimtų vaisiaus anomalijų [16].

Dar viena įrodymais pagrįsta analizė, apimanti

kohortinius, atvejo kontrolės tyrimus ir

metaanalizes, patvirtino, kad metronidazolio

vartojimas nėštumo metu nėra susijęs su padidėjusia

priešlaikinio gimdymo ar įgimtų anomalijų rizika.

Tyrimuose su gyvūnais buvo rastas ryšys tarp

fluorchinolonų vartojimo ir raumenų bei skeleto

anomalijų [16]. Be to, fluorochinolonai, dėl stipraus

afiniteto kaulams ir kremzlėms, gali sukelti sąnarių

pažeidimus vaikams. Dėl šios priežasties šių

antibiotikų vartojimo reikėtų vengti pirmąjį nėštumo

trimestrą. Vis dėlto, trijų metaanalizių duomenimis,

chinolonų, fluorochinolonų ar ciprofloksacino

vartojimas pirmojo nėštumo trimestro metu nebuvo

statistiškai reikšmingai susijęs su padidėjusia

didelių įgimtų anomalijų ar neigiamų nėštumo

baigčių rizika [16]. Atsižvelgiant į ribotą turimų

duomenų apimtį, esant indikacijoms, trumpalaikė

ciprofloksacino terapija gali būti apsvarstyta

pirmojo nėštumo trimestro laikotarpiu[16].

Kalcineurino inhibitoriai

Takrolimuzas ir ciklosporinas naudojami kaip

,,gelbėjimo“ terapija, esant sunkiam opinio kolito

epizodui. Tačiau duomenys apie jų poveikį nėštumo

baigtims daugiausia gauti iš pacienčių, kurioms

buvo atlikta transplantacija. Nustatyta, kad

ciklosporinas nėra susijęs su padidėjusia įgimtų

anomalijų rizika [16]. Įrodymai apie ciklosporino

vartojimą nėščioms moterims, sergančioms UŽL,

apsiriboja nedidele serija atvejų, kai moterims buvo

sunkūs ligos paūmėjimai nėštumo metu. Paskelbtas

tik vienas atvejo aprašymas apie OK sergančią

pacientę, gydytą takrolimuzu, kurio metu įgimtų

anomalijų nenustatyta, tačiau baigtis buvo

apsunkinta priešlaikiniu gimdymu ir mažu gimimo

svoriu [16]. Tačiau sunku atskirti, kokią įtaką šiems

rezultatams turėjo pati sunki ligos eiga, o kokią –

vaisto poveikis. Atsižvelgiant į žinomą ciklosporino

šalutinių poveikių profilį, jo vartojimas nėštumo

metu gali būti svarstomas tik atlikus kruopštų rizikos

ir naudos įvertinimą [16].

Taigi UŽL gydymas nėštumo metu yra būtinas

norint valdyti ligą ir išlaikyti remisiją. Nors

nėščiosios dažnai baiminasi dėl vaistų poveikio,

tyrimai rodo, kad dauguma vartojamų vaistų yra

saugūs.

Vaistų grupė

Rizika nėštumui ir vaisiui

Aminosalicilatai

Maža rizika

Anti – integrinai (vedolizumabas)

Maža rizika, trūksta duomenų

Anti – interleukinai (estekinumabas, risankizumabas)

Maža rizika, trūksta duomenų

Antibiotikai (metronidazolis ir ciprofloksacinas)

Maža rizika, vengti ciprofloksacino I trimestre

JAK inhibitoriai (tofacitinibas, filgotinibas,

upadacitinibas)

Kontraindikuotini

Kalcineurino inhibitoriai

Maža rizika, trūksta duomenų

Kortikosteroidai

Maža rizika

Metotreksatas

Kontraindikuotinas

S1P receptoriaus moduliatorius (ozanimodas)

Kontraindikuotinas

Tiopurinai

Maža rizika

TNF alfa inhibitoriai

Maža rizika

1 lentelė. Vaist vartojimo rizika nėštumui ir vaisiui

Journal of Medical Sciences. 7 Apr, 2025 - Volume 13 | Issue 2. Electronic - ISSN: 2345-0592

3.2. Nėštumas ir uždegiminės žarnyno ligos –

komplikacijos

UŽL, įskaitant Krono ligą ir opinį kolitą, gali turėti

reikšmingą poveikį nėštumo eigai. Nors dauguma

moterų, sergančių UŽL, gali sėkmingai išnešioti

kūdikį, ligos aktyvumas gali padidinti komplikacijų

riziką. Tokios būklės kaip priešlaikinis gimdymas,

cezario pjūvio operacijos poreikis bei kitos nėštumo

komplikacijos dažniau pasireiškia moterims,

sergančioms UŽL, ypač ligos paūmėjimo metu [22].

Priešlaikinis gimdymas (gimdymas prieš 37

nėštumo savaitę) – viena iš pagrindinių nėštumo

komplikacijų, dažnai pastebima moterims,

sergančioms UŽL. Pastaraisiais metais atlikti

tyrimai aiškiai rodo, kad UŽL sergančioms

moterims yra didesnė rizika patirti priešlaikinį

gimdymą, lyginant su sveikomis moterimis.

Pavyzdžiui, atlikta meta – analizė, į kurią buvo

įtrauktos 3907 nėščiosios, sergančios UŽL, nustatė,

kad šios moterys buvo beveik du kartus labiau

linkusios į priešlaikinį gimdymą, palyginus su

kontroline grupe, kuri nesirgo UŽL [23]. Tyrime,

atliktame Italijoje su 478 nėščiosiomis, taip pat

pastebėta, jog moterys, sergančios UŽL, dažniau

patiria komplikaciją – intrauterinį vaisiaus augimo

sulėtėjimą (IVAS), o tai gali būti ankstyvo gimdymo

priežastis [23]. Kitas didelės apimties kohortinis

tyrimas, atliktas Švedijoje, kuriame buvo įtrauktos

daugiau nei 1833 moterys, sergančios UŽL, parodė,

kad priešlaikinio gimdymo rizika, sergant UŽL,

buvo beveik tris kartus didesnė, lyginant su

kontroline grupe [24]. European Crohn's and Colitis

Organization (ECCO) leidinyje 2020 m. atlikta

didelio masto tyrimų analizė pateikia daug

statistinių duomenų apie nėštumo komplikacijas

sergant UŽL ir parodo, kokias rizikas sukelia ši liga.

Tyrime nustatyta, kad UŽL sergančioms moterims,

ypač toms, kurių liga yra aktyvi, yra didesnė

priešlaikinio gimdymo rizika. Ji padidėja iki 1,9

karto moterims, kurių liga buvo aktyvi viso nėštumo

metu, palyginti su moterimis, kurių UŽL buvo

remisijoje [25]. Ligos aktyvumo ir priešlaikinio

gimdymo sąsają taip pat įrodo ir Danijoje atliktas

tyrimas – pastebėta, jog moterys, sergančios aktyvia

ligos forma nėštumo metu, turi didesnę tikimybę

patirti priešlaikinį gimdymą [26]. Tyrimas, atliktas

Kanadoje, atskleidė, kad UŽL sergančioms

moterims, gimdžiusioms prieš 37 nėštumo savaitę,

buvo didesnė tikimybė susilaukti neišnešiotų

kūdikių, o jų augimas buvo lėtesnis nei sveikų

nėščiųjų grupėje [27]. Kiti veiksniai – moters

amžius, buvusių nėštumų komplikacijos taip pat gali

prisidėti prie ankstyvo gimdymo tikimybės. Taigi

kiekviena nėštumo situacija yra individuali ir

priešlaikinio gimdymo rizika gali skirtis

priklausomai nuo moters sveikatos būklės, UŽL tipo

bei gydymo.

Persileidimas (vaisiaus praradimas iki 20

nėštumo savaitės) – dar viena komplikacija, su

kuria gali susidurti moterys, sergančios UŽL. Nors

tikslus UŽL poveikis persileidimo rizikai vis dar

tyrinėjamas, kai kurie naujausi tyrimai pateikia

įrodymų, kad ši rizika yra padidėjusi. Tyrimas,

publikuotas žurnale Digestive Diseases and

Sciences parodė, kad moterims, sergančioms UŽL,

buvo beveik tris kartus didesnė persileidimo rizika,

palyginus su sveikomis moterimis. Tyrimas taip pat

atskleidė, kad moterims, kurių UŽL buvo aktyvi

nėštumo metu, persileidimo rizika buvo daug

didesnė, lyginant su tomis, kurios buvo remisijos

stadijoje [28,29].

Negyvo vaisiaus gimimas (vaisiaus mirtis po 20

nėštumo savaitės) – sunki komplikacija, kurią gali

patirti moterys, sergančios UŽL. Šios komplikacijos

rizika, nors ir retesnė nei persileidimas, taip pat yra

didesnė tarp šių moterų. 2015 m. atliktas tyrimas

parodė, kad moterys, sergančios aktyvia Krono liga

ar opiniu kolitu, susiduria su maždaug 2,5 karto

Journal of Medical Sciences. 7 Apr, 2025 - Volume 13 | Issue 2. Electronic - ISSN: 2345-0592

didesne negyvo vaisiaus gimimo rizika, palyginus su

sveikomis moterimis [29]. Jungtinėje Karalystėje

atliktame tyrime pastebėta, jog ši komplikacija

pasireiškia 5 kartus dažniau moterims, sergančioms

UŽL, nei sveikoms nėščiosioms [30]. Danijoje

atliktame tyrime pastebėta, jog ligos remisija

nėštumo metu sumažina negyvo vaisiaus gimimo

riziką [26].

Taigi moterims, sergančioms uždegiminėmis

žarnyno ligomis, yra didesnė rizika patirti

persileidimą ar negyvo vaisiaus gimimą, ypač jei

liga yra aktyvi nėštumo metu, o efektyvi UŽL

kontrolė yra esminis veiksnys, siekiant sumažinti šių

nėštumo komplikacijų tikimybę.

Cezario pjūvio operacijos poreikis – UŽL

sergančioms nėščiosioms dažniau yra atliekama

cezario pjūvio (CP) operacija. Švedijoje atliktame

tyrime šis dažnis siekia net 2 kartus, palyginus su

sveikomis moterimis. Panašios tendencijos stebimos

ir Jungtinėje Karalystėje. Ten nėštumo užbaigimo

CPO dažnis padidėja 1,43 karto. Taip pat CP dažniau

atliekamas moterims, sergančioms KL nei OK.

Tačiau CP operacijos gali sukelti komplikacijas.

Danijoje atliktame tyrime atskleista, jog pacientėms,

sergančioms UŽL, dažniau prireikia žarnyno

operacijos, ligai sukontroliuoti, praėjus iki 30 dienų

po atliktos CPO, palyginus su gimdymu natūraliais

takais [22,30,31]. ECCO Journal pateiktoje tyrimų

analizėje taip pat rasta, kad moterims, sergančioms

UŽL, reikšmingai dažniau atliekamos CP

operacijos, palyginus su sveikų moterų populiacija

[25]. Remiantis ECCO gairėmis, esant lengvai UŽL

eigai rekomenduojamas gimdymas natūraliais

takais, o esant perianaliniams pažeidimams arba

aktyviems tiesiosios žarnos pažeidimams – CP

operacija. Taip pat CP operacija pasirenkama tada,

kai pacientei jau anksčiau, dėl UŽL, buvo atliktos

žarnyno rezekcijos ar ileostomos. [32,33]. Taigi

moterims, sergančioms UŽL, o ypač Krono liga,

dažniau atliekamos cezario pjūvio operacijos.

Mažas gimimo svoris (mažiau nei 2500 g) –

dažniausiai literatūroje aprašoma komplikacija.

Tyrimo, atlikto Japonijoje, rezultatuose teigiama,

jog mažas gimimo svoris dažniau pasireiškia

naujagimiams, kurių motinos serga OK. Taip yra

todėl, jog šios moterys sveria mažiau nei sveikos

(sergančiųjų moterų KMI vidurkis buvo 22.8

kg/m

). Mažo gimimo svorio kūdikiai sudarė 36.4%

visų kūdikių, gimusių moterims, esančioms

aktyvioje UŽL stadijoje, o remisijoje - 12.5% [34].

Tyrime, publikuotame žurnale Inflammatory Bowel

Diseases, pastebėta, kad moterims, esančioms

aktyvioje UŽL stadijoje 2,05 karto dažniau gimė

mažo svorio kūdikis nei remisijoje esančioms

moterims [35]. Kitame tyrime teigiama, jog

moterys, aktyvioje stadijoje 3,8 karto dažniau buvo

linkusios susilaukti mažo svorio kūdikio, nei

esančios remisijoje [36]. Visuose aprašytuose

tyrimuose mažas gimimo svoris buvo dažniausiai

pasireiškianti komplikacija moterims, sergančioms

UŽL ir ypač esančioms aktyvioje ligos stadijoje.

Taigi nėščiosios, sergančios UŽL, gali patirti įvairių

komplikacijų – priešlaikinis gimdymas,

persileidimas, CPO, negyvo ar mažo gimimo svorio

vaisiaus gimimas. Šios komplikacijos neretai yra

siejamos su aktyvia ligos forma, tad akušeriai –

ginekologai ir gastroenterologai turi glaudžiai

bendradarbiauti, siekdami užtikrinti pacientėms

reikalingą nuolatinę nėštumo stebėseną ir UŽL

gydymo kontrolę, kad būtų sumažinta gimdymo

komplikacijų rizika [37].

4. Išvados

1. Uždegiminės žarnyno ligos (UŽL) yra

dažnai diagnozuojamos reprodukcinio amžiaus

moterims, kurių dalis pastoja jau po ligos diagnozės,

o tai kelia papildomų iššūkių nėštumo eigai ir moters

bei kūdikio sveikatai.

Journal of Medical Sciences. 7 Apr, 2025 - Volume 13 | Issue 2. Electronic - ISSN: 2345-0592

2. Aktyvi UŽL forma yra svarbus nėštumo

komplikacijų rizikos veiksnys, padidinantis

priešlaikinio gimdymo, persileidimo, CPO, negyvo

vaisiaus ir mažo gimimo svorio riziką.

3. Medikamentinis UŽL gydymas nėštumo

laikotarpiu yra būtinas siekiant išlaikyti ligą

remisijoje. Dauguma medikamentų, tokių kaip

aminosalicilatai, kortikosteroidai, tiopurinai,

antibiotikai, kalcineurino inhibitoriai ir tam tikra

biologinė terapija, yra saugūs vartoti nėštumo metu,

tačiau metotreksato, JAK inhibitorių ir ozanimodo

vartojimas draudžiamas dėl teratogeninio poveikio

vaisiui.

4. Nėščiosios, sergančios UŽL, turi būti

nuolatos prižiūrimos gydytojų specialistų, įskaitant

gastroenterologus ir akušerius – ginekologus,

siekiant užtikrinti sklandžią nėštumo eigą ir ligos

remisiją.

Literatūros šaltiniai

1. Zhang YZ, Li YY. Inflammatory bowel

disease: Pathogenesis. World J Gastroenterol. 2014

Jan 7;20(1):91–9.

2. Guan Q. A Comprehensive Review and

Update on the Pathogenesis of Inflammatory Bowel

Disease. J Immunol Res. 2019 Jan 1 ;

2019(1):7247238.

3. Segal JP, Jean-Frédéric LeBlanc A, Hart

AL. Ulcerative colitis: an update. Clinical Medicine.

2021 Mar 1;21(2):135.

4. Seyedian SS, Nokhostin F, Malamir MD. A

review of the diagnosis, prevention, and treatment

methods of inflammatory bowel disease. J Med Life.

2019;12(2):113.

5. Alatab S, Sepanlou SG, Ikuta K, Vahedi H,

Bisignano C, Safiri S, et al. The global, regional, and

national burden of inflammatory bowel disease in

195 countries and territories, 1990–2017: a

systematic analysis for the Global Burden of Disease

Study 2017. Lancet Gastroenterol Hepatol. 2020 Jan

1;5(1):17.

6. Cao RH, Grimm MC. Pregnancy and

medications in inflammatory bowel disease. Obstet

Med. 2021 Mar 1;14(1):4.

7. Primrose N, Johnston E. Prescribing for

pregnancy: inflammatory bowel disease. Drug Ther

Bull. 2022 Feb 1;60(2):24–8.

8. Gallinger ZR, Rumman A, Nguyen GC.

Perceptions and Attitudes Towards Medication

Adherence during Pregnancy in Inflammatory

Bowel Disease. J Crohns Colitis. 2016 Aug

1;10(8):892–7.

9. Squirell E, Meade S, Leung Y. The

Fundamentals of Inflammatory Bowel Disease

Management in Pregnancy: A Practical Review for

the Gastroenterologist. J Can Assoc Gastroenterol.

2024 Feb 2 7(1):121.

10. Nørgård BM, Friedman S, Kjeldsen J,

Nielsen J. The safety of paternal and maternal use of

5-aminosalicylic acid during conception and

pregnancy: a nationwide cohort study. Aliment

Pharmacol Ther. 2022 Nov 1;56(9):1349–60.

11. van der Woude CJ, Ardizzone S, Bengtson

MB, Fiorino G, Fraser G, Katsanos K, et al. The

Second European Evidenced-Based Consensus on

Reproduction and Pregnancy in Inflammatory

Bowel Disease. J Crohns Colitis. 2015 Feb

1;9(2):107–24.

12. Chowdhury R, Kane S V. Pregnancy and

Crohn’s disease: concerns and assurance of medical

therapy. Gastroenterol Rep (Oxf). 2022;10.

13. Meyer A, Drouin J, Weill A, Carbonnel F,

Dray-Spira R. Comparative study of pregnancy

outcomes in women with inflammatory bowel

disease treated with thiopurines and/or anti-TNF: a

French nationwide study 2010–2018. Aliment

Pharmacol Ther . 2021 Aug 1;54(3):302–11.

14. Mahadevan U, Long MD, Kane S V., Roy

A, Dubinsky MC, Sands BE, et al. Pregnancy and

Journal of Medical Sciences. 7 Apr, 2025 - Volume 13 | Issue 2. Electronic - ISSN: 2345-0592

Neonatal Outcomes After Fetal Exposure to

Biologics and Thiopurines Among Women With

Inflammatory Bowel Disease. Gastroenterology.

2021 Mar 1;160(4):1131–9.

15. Meyer A, Neumann A, Drouin J, Weill A,

Carbonnel F, Dray-Spira R. Benefits and Risks

Associated With Continuation of Anti-Tumor

Necrosis Factor After 24 Weeks of Pregnancy in

Women With Inflammatory Bowel Disease : A

Nationwide Emulation Trial. Ann Intern Med. 2022

Oct 1;175(10):1374–82.

16. Torres J, Chaparro M, Julsgaard M,

Katsanos K, Zelinkova Z, Agrawal M, et al.

European Crohn’s and Colitis Guidelines on

Sexuality, Fertility, Pregnancy, and Lactation. J

Crohns Colitis. 2023 Jan 27;17(1):1–27.

17. Nielsen OH, Gubatan JM, Juhl CB, Streett

SE, Maxwell C. Biologics for Inflammatory Bowel

Disease and Their Safety in Pregnancy: A

Systematic Review and Meta-analysis. Clin

Gastroenterol Hepatol. 2022 Jan 1;20(1):74-87.e3.

18. Stritzke AI, Seow CH. Inflammatory bowel

disease in pregnancy. Can Med Assoc J.

2017;189:E669.

19. Dawson AL, Riehle-Colarusso T, Reefhuis

J, Arena JF. Maternal Exposure to Methotrexate and

Birth Defects: a Population-Based Study. Am J Med

Genet A. 2014 ;0(9):2212.

20. Selinger CP, Nelson-Piercy C, Fraser A,

Hall V, Limdi J, Smith L, et al. IBD in pregnancy:

recent advances, practical management. Frontline

Gastroenterol. 2021 May 1;12(3):214–24.

21. Dubinsky MC, Charles L, Selmaj KW,

Comi G, Krakovich A, Rosen M, et al. Pregnancy

Outcomes in the Ozanimod Clinical Development

Program in Patients With Ulcerative Colitis, Crohn’s

Disease, and Relapsing Multiple Sclerosis. Inflamm

Bowel Dis. 2024 Dec 5 ; 30(12):2512–5.

22. Caballero-Mateos AM, Quesada-Caballero

M, Cañadas-De la Fuente GA, Caballero-Vázquez

A, Contreras-Chova F. IBD and Motherhood: A

Journey through Conception, Pregnancy and

Beyond. Journal of Clinical Medicine 2023, Vol 12,

Page 6192. 2023 Sep 25;12(19):6192.

23. Innocenti T, Roselli J, Taylor A, Dragoni G,

Lynch EN, Campani C, et al. Pregnancy outcomes in

inflammatory bowel disease: Data from a large

cohort survey. J Dig Dis. 2022 Aug 1;23(8–9):473–

81.

24. Bröms G, Granath F, Linder M,

Stephansson O, Elmberg M, Kieler H. Birth

outcomes in women with inflammatory bowel

disease: effects of disease activity and drug

exposure. Inflamm Bowel Dis. 2014 ; 20(6):1091–

25. Kim MA, Kim YH, Chun J, Lee HS, Park

SJ, Cheon JH, et al. The Influence of Disease

Activity on Pregnancy Outcomes in Women With

Inflammatory Bowel Disease: A Systematic Review

and Meta-Analysis. J Crohns Colitis. 2021 May

4;15(5):719–32.

26. Vestergaard T, Julsgaard M, Røsok JF,

Søren |, Vestergaard V, Helmig RB, et al. Predictors

of disease activity during pregnancy in women with

inflammatory bowel disease-a Danish cohort study.

Aliment Pharmacol Ther. 2023;57:335–44.

27. Nguyen DM, Tandon P, Govardhanam V,

Hanna Y, Tao JJ, Cepo J, et al. A177 inadequate or

excessive gestational weight gain in inflammatory

bowel disease and impact on pregnancy and

neonatal outcomes. J Can Assoc Gastroenterol. 2022

Feb 21;5(Supplement_1):57–8.

28. Prentice R, Wright EK, Flanagan E,

Prideaux L, Goldberg R, Bell SJ. Preconception,

antenatal and postpartum management of

inflammatory bowel disease. Aust J Gen Pract. 2022

Oct 1;51(10):747–53.

29. O’Toole A, Nwanne O, Tomlinson T.

Inflammatory Bowel Disease Increases Risk of

Journal of Medical Sciences. 7 Apr, 2025 - Volume 13 | Issue 2. Electronic - ISSN: 2345-0592

Adverse Pregnancy Outcomes: A Meta-Analysis.

Dig Dis Sci. 2015 Sep 22 ;60(9):2750–61.

30. Lever G, Chipeta H, Glanville T, Selinger

C. Risk of Adverse Pregnancy Outcomes for Women

with IBD in an Expert IBD Antenatal Clinic. J Clin

Med. 2022 May 1;11(10):2919.

31. Friedman S, Zegers FD, Riis Jølving L,

Nielsen J, Nørgård BM. Postpartum Surgical

Complications in Women with Inflammatory Bowel

Disease After Caesarian Section: A Danish

Nationwide Cohort Study. J Crohns Colitis . 2022

May 10 ; 16(4):625–32.

32. Hossein-Javaheri N, Youssef M,

Jeyakumar Y, Huang V, Tandon P. The Management

of Inflammatory Bowel Disease during

Reproductive Years: An Updated Narrative Review.

Reproductive Medicine 2023, Vol 4, Pages 180-197.

2023 Aug 3;4(3):180–97.

33. Foulon A, Dupas JL, Sabbagh C, Chevreau

J, Rebibo L, Brazier F, et al. Defining the Most

Appropriate Delivery Mode in Women with

Inflammatory Bowel Disease: A Systematic Review.

Inflamm Bowel Dis. 2017 May 1 ; 23(5):712–20.

34. Ito A, Iizuka B, Omori T, Nakamura S,

Tokushige K. Relationship between the Clinical

Course of Ulcerative Colitis during Pregnancy and

the Outcomes of Pregnancy: A Retrospective

Evaluation. Internal Medicine. 2018 Jan

1;57(2):159.

35. Kammerlander H, Nielsen J, Kjeldsen J,

Knudsen T, Friedman S, Nørgård B. The Effect of

Disease Activity on Birth Outcomes in a Nationwide

Cohort of Women with Moderate to Severe

Inflammatory Bowel Disease. Inflamm Bowel Dis.

2017 Jun 1;23(6):1011–8.

36. Kim MA, Kim YH, Chun J, Lee HS, Park

SJ, Cheon JH, et al. The Influence of Disease

Activity on Pregnancy Outcomes in Women With

Inflammatory Bowel Disease: A Systematic Review

and Meta-Analysis. J Crohns Colitis. 2021 May

4;15(5):719–32.

37. Mahadevan U, Robinson C, Bernasko N,

Boland B, Chambers C, Dubinsky M, et al.

Inflammatory Bowel Disease in Pregnancy Clinical

Care Pathway: A Report From the American

Gastroenterological Association IBD Parenthood

Project Working Group. Inflamm Bowel Dis. 2019

Mar 14; 25(4):627–41.

Journal of Medical Sciences. 7 Apr, 2025 - Volume 13 | Issue 2. Electronic - ISSN: 2345-0592

Journal of MEDICAL SCIENCES

"Medicinos mokslai". ISSN: 2345-0592. Email: info@medicsciences.com.

Inflammatory bowel diseases and pregnancy – treatment and complications