https://doi.org/10.53453/ms.2025.4.2
Recurrence factors of rare autoimmune liver diseases
(autoimmune hepatitis, primary biliary cholangitis and primary
sclerosing cholangitis) following liver transplantation
Aušrinė Kubiliūtė
1
, Vitalija Petrenkienė
2
1
Faculty of Medicine, Lithuanian University of Health Sciences, Kaunas, Lithuania
2
Department of Gastroenterology, Lithuanian University of Health Sciences, Kaunas Clinics, Kaunas, Lithuania
Abstract
Backround. Autoimmune hepatitis (AIH), primary biliary cholangitis (PBC) and primary sclerosing cholangitis
(PSC) are rare chronic autoimmune liver diseases that progress to cirrhosis and liver failure, making liver
transplantation (LT) the mainstay of treatment in end-stage disease. Although good outcomes are achieved after
transplantation, relapse of these diseases remains a significant problem, complicating the treatment and prognosis
of patients after transplantation.
Aim: to analyze and provide evidence-based insights into the recurrence rates of rare autoimmune liver diseases
(AIH, PBC, PSC) following liver transplantation, as well as the risk factors influencing recurrence.
Results. A review of the literature indicates that AIH, PBC, and PSC recurrence rates after transplantation vary
widely. AIH recurrence ranges from 17 to 68%, PBC recurrence from 14 to 46%, and PSC recurrence up to 50%.
Major risk factors after LT include concomitant autoimmune diseases, immunological incompatibility between
donor and recipient, and active ulcerative colitis (UC) in PSC.
Conclusions. Preventing the recurrence of autoimmune liver diseases demands an individualized treatment
strategy, which includes appropriate immunosuppressive regimens, regular patient monitoring, and personalized
care. Effective prevention and management of relapses after LT helps improve long-term survival of the
transplanted organ and the patient.
Keywords: autoimmune hepatitis, primary biliary cholangitis, primary sclerosing cholangitis, liver
transplantation, recurrence, risk factors.
Journal of Medical Sciences. 7 Apr, 2025 - Volume 13 | Issue 2. Electronic - ISSN: 2345-0592
Medical Sciences 2025 Vol. 13 (2), p. 9-14, https://doi.org/10.53453/ms.2025.4.2
9
Retų autoimuninių kepenų ligų (autoimuninio hepatito, pirminio
bilijinio cholangito, pirminio sklerozuojančio cholangito) atkryčio
po kepenų transplantacijos rizikos veiksniai
Aušrinė Kubiliūtė
1
, Vitalija Petrenkienė
2
1
Lietuvos sveikatos moksl universitetas, Medicinos akademija, Medicinos fakultetas, Kaunas, Lietuva
2
Lietuvos sveikatos moksl universitetas, Medicinos akademija, Gastroenterologijos klinika, Kaunas, Lietuva
Santrauka
Įvadas. Autoimuninis hepatitas (AIH), pirminis bilijinis cholangitas (PBC) ir pirminis sklerozuojantis cholangitas
(PSC) yra retos lėtinės autoimuninės kepenų ligos, kurios progresuodamos sukelia cirozę ir kepenų
nepakankamumą, todėl kepenų transplantacija (KT) tampa pagrindiniu gydymo metodu galutinėse ligos stadijose.
Nors po transplantacijos pasiekiami geri rezultatai, šių ligų atkrytis išlieka reikšminga problema, apsunkinanti
pacientų gydymą ir prognozę po transplantacijos.
Tyrimo tikslas – išanalizuoti ir pateikti įrodymais pagrįstą informaciją apie retų autoimuninių kepenų ligų (AIH,
PBC, PSC) atkryčio po KT dažnį bei rizikos veiksnius, turinčius įtakos ligų atkryčiui.
Rezultatai. Literatūros analizė rodo, kad AIH, PBC ir PSC atkryčio po transplantacijos dažniai, rizikos veiksniai
bei galimi gydymo būdai. Nustatyta, kad AIH atkryčio dažnis po transplantacijos siekia nuo 17 iki 68%, PBC –
nuo 14 iki 46%, o PSC – iki 50%. Pagrindiniai rizikos veiksniai: gretutinės autoimunines ligos, imunologinis
donoro ir recipiento nesuderinamumas bei aktyvus opinis kolitas (OK), sergant PSC.
Išvados. Autoimuninių kepenų ligų atkryčio prevencijai būtinas individualizuotas požiūris į gydymą, įskaitant
tinkamą imunosupresijos režimą, reguliarią paciento būklės stebėseną ir personalizuotą priežiūrą. Veiksminga
atkryčių po KT prevencija ir valdymas padeda pagerinti ilgalaikį persodinto organo ir paciento išgyvenamumą.
Raktažodžiai: autoimuninis hepatitas, pirminis bilijinis cholangitas, pirminis sklerozuojantis cholangitas, kepenų
transplantacija, atkrytis, rizikos veiksniai.
Journal of Medical Sciences. 7 Apr, 2025 - Volume 13 | Issue 2. Electronic - ISSN: 2345-0592
10
1. Įvadas
Per pastaruosius tris dešimtmečius kepenų
transplantacija (KT) tapo standartiniu gydymo būdu
pacientams, sergantiems įvairios etiologijos kepenų
ciroze ir kepenų nepakankamumu. Šiuo metu 5
metų išgyvenamumo rodikliai po KT viršija 70%.
Remiantis Europos kepenų transplantacijos registro
(ELTR) duomenimis, nuo 2002 m. iki 2016 m.
transplantacijų skaičius stabilizavosi, ir Europoje
kasmet atliekama apie 7300 KT [1]. Na o Lietuvoje
2006 – 2024 metais buvo atliktos 302 KT. Nors ši
procedūra reikšmingai pagerina pacientų gyvenimo
kokybę ir prailgina jų gyvenimo trukmę, vis dėlto
KT nėra idealus gydymo būdas. Vienas iš didžiausių
iššūkių yra ligos recidyvas po atliktos KT. Nors ligos
recidyvas gali pasireikšti bet kurios kepenų ligos
atveju, ypatingą dėmesį reikia skirti retoms
autoimuninėms kepenų ligoms, tokioms kaip AIH,
PBC, PSC. Šios ligos sudaro apie 15% visų KT
indikacijų JAV bei 25% Europoje. Pastaraisiais
metais šių ligų dažnis ir paplitimas nuolat auga. Kai
kuriose Europos šalyse autoimuninės kepenų ligos
jau yra arba artimiausiu metu taps pagrindinėmis KT
indikacijomis [2]. Šios ligos išsiskiria savo unikalia
patogeneze ir sudėtingais atkryčio mechanizmais,
todėl jų valdymas reikalauja individualizuoto
gydymo plano ir ilgalaikės pacientų stebėsenos.
2. Tyrimo medžiaga ir metodai
Mokslinės literatūros paieška atlikta PubMed,
Medline, UpToDate, Clinical Key duomenų bazėse
bei specializuotoje informacijos paieškos sistemoje
Google Scholar, naudojant iš anksto numatytus
raktažodžius ir jų kombinacijas anglų kalba.
3. Tyrimo rezultatai
Autoimuninis hepatitas (AIH) – tai reta
uždegiminė kepenų liga, kurios patogenezėje svarbi
imuninės sistemos disreguliacija. Jai būdingas
aminotransferazių aktyvumo, antinuklearinių
antikūnių (ANA), antikūnių prieš lygiuosius
raumenis (ASMA) titro, imunoglobulino G (IgG)
koncentracijos padidėjimas bei būdingi histologiniai
požymiai: periportinė uždegiminė infiltracija ir
plazmocitų infiltracija kepenyse. Liga dažniausiai
pasireiškia jauname amžiuje ir yra labiau paplitusi
tarp moterų. Negydoma gali progresuoti iki kepenų
cirozės su kepenų nepakankamumu dėl ko gali būti
atlikta KT. AIH gydymui dažniausiai naudojami
kortikosteroidai ir azatioprinas. Pacientams, kurie
nereaguoja į šiuos vaistus arba netoleruoja jų,
skiriamas mikofenolato mofetilis kaip antros eilės
terapija. Imunosupresinė terapija gerokai pagerino
ilgalaikius rezultatus – 10 metų išgyvenamumo
rodiklis siekia daugiau nei 80%. Vis dėlto maždaug
10% pacientų dėl ligos progresavimo prireikia KT,
kuri išlieka svarbiausia gydymo alternatyva sunkiais
ligos atvejais [3,4].
AIH atkrytis po KT yra neretas reiškinys. Atkryčio
dažnis įvairių tyrimų duomenimis svyruoja nuo 17%
iki 68%. Tai siejama su nevienodais stebėjimo
laikotarpiais, skirtingais diagnostikos metodais bei
mažomis tiriamųjų grupėmis [5,6].
Prancūzijoje atliktame retrospektyviame tyrime
buvo analizuojami pacientai, kuriems nuo 1985 iki
2018 metų atlikta KT dėl AIH. Tyrimo duomenimis,
AIH atkrytis po KT vidutiniškai pasireiškė po 53,6
mėnesių 22,1% pacientų. Po 20 metų atkryčio rizika
padidėjo iki 41,3%. Svarbiausiais rizikos veiksniais
buvo pripažinti citomegalo viruso donoro ir
recipiento nesuderinamumas (D+/R−), gretutinės
autoimuninės ligos, jaunesnis paciento amžius KT
metu, ir IgG lygis virš 20,7 g/L [7]. Kanadoje
atliktas tyrimas parodė, kad AIH atkryčio dažnis gali
siekti net iki 68% per penkerius metus po KT, o
atkryčio dažnis ir rizika didėja su laiku po KT.
Rizikos veiksniai – kartu pasireiškiančios auto-
imuninės ligos bei padidėję AST, ALT ir IgG
aktyvumas [5]. JAV atliktame tyrime nustatyta, kad
AIH atkryčio dažnis po KT suaugusiesiems siekia
Journal of Medical Sciences. 7 Apr, 2025 - Volume 13 | Issue 2. Electronic - ISSN: 2345-0592
11
nuo 22% iki 66%. Nepaisant šių rodiklių,
retransplantacijos dėl atkryčio poreikis yra retesnis
nei kitų autoimuninių kepenų ligų atvejais, tačiau
AIH pacientų mirtingumas po transplantacijos yra
reikšmingai didesnis. Socioekonominiai ir rasiniai
skirtumai taip pat gali įtakoti gydymo rezultatus.
Pavyzdžiui, juodaodžių pacientų atkryčio dažnis
didesnis (50%), palyginti su ne juodaodžių (8%)
atkryčio dažniu po KT. Tai rodo, kad atkryčio
rizikos valdymas reikalauja individualizuoto
požiūrio į pacientą [8]. Takrolimuso vartojimas po
KT, nors ir plačiai taikomas, buvo susietas su
didesne atkryčio rizika, tuo tarpu ciklosporinas gali
turėti apsaugomąjį poveikį [9,10]. Tyrimai rodo, kad
tinkamai parinkta imunosupresija ir nuolatinė
paciento būklės stebėsena gali padėti sumažinti
atkryčio riziką ir pagerinti gydymo rezultatus.
Taigi, AIH atkrytis po kepenų transplantacijos
išlieka reikšminga problema, kuriai įtakos turi tiek
imunologiniai, tiek socioekonominiai veiksniai.
Ankstyva atkryčio diagnostika, tinkamas
imunosupresijos režimas bei personalizuotas
gydymo planas gali sumažinti atkryčio riziką ir
užtikrinti geresnį pacientų išgyvenamumą.
Pirminis bilijinis cholangitas (PBC) yra reta
autoimuninė liga, dažniausiai pažeidžianti mažųjų
intrahepatinių tulžies latakų epitelį. Ši liga dažniau
pasireiškia moterims ir progresuodama sukelia
kepenų cirozę su kepenų nepakankamumu. Todėl
KT tampa svarbiu gydymo pasirinkimu vėlyvose
ligos stadijose. Nors po KT rezultatai dažniausiai
yra geri – penkerių metų pacientų išgyvenamumo
rodiklis siekia 90 %, tačiau PBC atkrytis po KT
išlieka opi problema. Atkryčio dažnis po KT
svyruoja nuo 14 iki 46% [9–11]. Įvairūs tyrimai
nagrinėja PBC atkryčio rizikos veiksnius ir jų
poveikį paciento išgyvenamumui. Japonijoje
atliktas retrospektyvus tyrimas, kuriame dalyvavo
pacientai, išgyvenę ilgiau nei vienerius metus po
KT, nustatė, kad PBC atkryčio dažnis siekė 15%, o
vidutinis atkryčio pasireiškimo laikas buvo penkeri
metai. Rizikos veiksniai buvo jaunesnis recipiento
amžius KT metu, mažesnis MELD (Model for End-
Stage Liver Disease) balas, padidėjęs imuno-
globulino M (IgM) lygis prieš KT, donoro ir
recipiento lyties neatitikimas bei HLA B60 antigeno
buvimas. Takrolimuso vartojimas kaip pagrindinio
imunosupresanto buvo susijęs su didesne atkryčio
rizika, tuo tarpu ciklosporinas pasireiškė apsauginiu
poveikiu [12]. Panašius rezultatus patvirtino Šiaurės
Amerikoje atlikti tyrimai, kuriuose takrolimuso
vartojimas taip pat buvo susietas su didesne atkryčio
rizika, o ciklosporinas veikė apsaugomai [13]. Be to,
ankstyvi pooperaciniai biocheminiai cholestazės
rodikliai, tokie kaip padidėjęs šarminės fosfatazės
(ŠF) ir bilirubino kiekis, gali būti reikšmingi
atkryčio po KT rizikos veiksniai. Šie biocheminiai
pokyčiai dažnai pastebimi per pirmuosius šešis
mėnesius po KT ir gali reikšti ankstyvą tulžies latakų
pažeidimo pradžią, susijusią su PBC atkryčiu [14].
Profilaktinis ursodeoksicholio rūgšties (UDCA)
vartojimas po KT sumažina PBC atkryčio dažnį.
Tyrimai rodo, kad UDCA vartojimas 10 – 15 mg/kg
per parą gali sumažinti atkryčio dažnį nuo 33 iki
13%, o kombinuotas gydymas UDCA ir ciklo-
sporinu yra veiksmingiausias [11].
Nors PBC atkrytis po KT yra dažnas reiškinys, jo
poveikis pacientų išgyvenamumui priklauso nuo
tinkamo rizikos veiksnių valdymo. Ankstyvas
UDCA vartojimas, imunosupresijos režimų
optimizavimas ir reguliari pacientų stebėsena po KT
gali ženkliai pagerinti gydymo rezultatus.
Pirminis sklerozuojantis cholangitas (PSC) yra
reta progresuojanti autoimuninė liga, sukelianti
intrahepatinių ir ekstrahepatinių tulžies latakų
uždegimą, striktūras bei fibrozę, dėl ko ilgainiui
vystosi kepenų cirozė ir nepakankamumas. Liga
dažnai pasireiškia vyrams ir yra glaudžiai susijusi su
Journal of Medical Sciences. 7 Apr, 2025 - Volume 13 | Issue 2. Electronic - ISSN: 2345-0592
12
uždegiminėmis žarnyno ligomis (UŽL), ypač OK,
kuris nustatomas net 60 – 80% PSC sergančių
pacientų [4,11]. PSC atkrytis po KT išlieka dažna ir
reikšminga problema. Įvairūs tyrimai rodo, kad PSC
atkryčio dažnis po KT svyruoja nuo 10 % iki 40 %,
o kai kuriose populiacijose – net iki 50% [4,15].
JAV atliktas tyrimas, remiantis UNOS (United
Network for Organ Sharing) duomenų baze, parodė,
kad PSC atkrytis ir retransplantacijos dažnis dėl PSC
atkryčio yra aukščiausias tarp autoimuninių kepenų
ligų (17% ) [15].
Europos KT registras (ELTR) pateikia panašius
rezultatus – penkerių metų PSC atkryčio dažnis
siekia 16,7% [4]. Japonijoje atlikti retrospektyvūs
tyrimai patvirtino, kad jaunesnis recipiento amžius
KT metu ir vyriška lytis reikšmingai didina atkryčio
tikimybę. Atkryčio dažnis siekė 27%, o 10 metų
transplantato išgyvenamumas buvo tik 41% [16].
Rizikos veiksniai, skatinantys PSC atkrytį po KT,
yra įvairūs. Aktyvus OK yra vienas reikšmingiausių
PSC atkryčio po KT prognostinių veiksnių.
Pacientams, kuriems iki KT arba jos metu buvo
atlikta kolektomija dėl UŽL, atkryčio dažnis
sumažėja iki 6%, palyginti su žymiai didesniu
dažniu: nuo 8,6% iki 37% pacientams, kuriems
nebuvo atlikta kolektomija.
Ūminė steroidams atspari atmetimo reakcija ir HLA
antigenų nesuderinamumas tarp donoro ir recipiento
taip pat siejami su didesne PSC atkryčio rizika po
KT. Chirurginiai veiksniai, tokie kaip pooperacinės
tulžies takų komplikacijos – striktūros, infekcijos ar
anastomozių nepakankamumas – gali paskatinti
uždegimo progresavimą ir skatinti atkryčio
vystymąsi [4]. Biocheminiai rodikliai – ŠF ir
bilirubino lygio padidėjimas ankstyvuoju
pooperaciniu laikotarpiu gali būti reikšmingi
atkryčio požymiai [9].
PSC atkryčio po KT gydymo galimybės yra ribotos.
Nors UDCA dažnai skiriama, siekiant pagerinti
biocheminius rodiklius, jos ilgalaikis poveikis ligos
progresavimui išlieka neaiškus [9]. Esant
reikšmingam transplantato funkcijos sutrikimui,
retransplantacija išlieka pagrindinė gydymo
alternatyva, tačiau net po retransplantacijos PSC gali
atsinaujinti [15]. Kai kurie tyrimai parodė, kad
optimizuotas imunosupresantų takrolimuso ar
ciklosporino vartojimas gali turėti įtakos atkryčio
dažniui, tačiau šio gydymo metodo efektyvumas vis
dar tiriamas [4].
PSC atkrytis po KT yra reikšminga problema, kuri
dažnai apsunkina pacientų gydymo eigą ir gali lemti
retransplantacijos poreikį. Tyrimų rezultatai rodo,
kad PSC atkrytis po KT yra glaudžiai susijęs su
imunologiniais, chirurginiais ir genetiniais
veiksniais, o aktyvus OK ir ūminė atmetimo reakcija
išlieka svarbiausiais atkryčio po KT prognostiniais
rodikliais. Tinkama pacientų stebėsena, ankstyvas
rizikos veiksnių identifikavimas bei tolesni tyrimai,
nukreipti į optimalių gydymo strategijų paiešką, yra
būtini siekiant sumažinti PSC atkryčio dažnį ir
pagerinti ilgalaikius rezultatus.
4. Išvados
• Kepenų transplantacija yra pagrindinis
gydymo metodas galutinėje retų autoimuninių
kepenų ligų (AIH, PBC, PSC) stadijoje.
• Pagrindiniai atkryčio po KT rizikos
veiksniai: gretutinės autoimunines ligos,
imunologinis donoro ir recipiento nesuderinamumas
bei aktyvus opinis kolitas (OK), sergant PSC.
• Atkryčio dažnis po KT skiriasi tarp
autoimuninių kepenų ligų. PSC atkrytis po KT yra
dažniausias ir siekia 10%– 50% .
• Veiksmingai atkryčių po KT prevencijai ir
valdymui būtina optimizuoti imunosupresinį
gydymą, nuolat stebėti paciento būklę ir taikyti
individualizuotą gydymo strategiją, siekiant
pagerinti ilgalaikį persodinto organo ir paciento
išgyvenamumą.
Journal of Medical Sciences. 7 Apr, 2025 - Volume 13 | Issue 2. Electronic - ISSN: 2345-0592
13
Literatūros šaltiniai
1. Finotti M, Auricchio P, Vitale A, Gringeri E, Cillo
U. Liver transplantation for rare liver diseases and
rare indications for liver transplant. Transl
Gastroenterol Hepatol 2021;6:27.
2. Henson JB, King LY. Post-Transplant
Management and Complications of Autoimmune
Hepatitis, Primary Biliary Cholangitis, and Primary
Sclerosing Cholangitis Including Disease
Recurrence. Clin Liver Dis. 2023;28(1):193.
3. Tanaka A. Autoimmune Hepatitis: 2019 Update.
Gut Liver. 2020 m.;14(4):430.
4. Mehtani R, Rathi S. Recurrence of Primary
Disease After Adult Liver Transplant – Risk Factors,
Early Diagnosis, Management, and Prevention. J
Clin Exp Hepatol. 2024;14(6):101432.
5. Wang S, Dong V, Montano-Loza AJ, Mason AL.
Autoimmune liver diseases, hepatocellular
carcinoma, and recurrence of autoimmunity post-
liver transplantation. Hepatoma Res 2021;7:42.
6. Montano-Loza AJ, Ronca V, Ebadi M, Hansen
BE, Hirschfield G, Elwir S, ir kt. Risk factors and
outcomes associated with recurrent autoimmune
hepatitis following liver transplantation. J Hepatol.
2022;77(1):84–97.
7. Chouik Y, Corpechot C, Francoz C, De Martin E,
Guillaud O, Abergel A, ir kt. Autoimmune hepatitis
recurrence after liver transplantation: “Les jeux sont
faits”. Liver Transplantation. 2024;30(4):395–411.
8. Lee JY, Danford CJ, Patwardhan VR, Bonder A.
Increased posttransplant mortality for autoimmune
hepatitis compared with other autoimmune liver
diseases. J Clin Gastroenterol. 2020;54(7):648–54.
9. Lim N, Lake J. Recurrent Disease After Liver
Transplantation. Curr Hepatol Rep 2020;19(1):54–
62.
10. Li X, Peng J, Ouyang R, Yang Y, Yu C, Lin H.
Risk factors for recurrent primary biliary cirrhosis
after liver transplantation: A systematic review and
meta-analysis. Digestive and Liver Disease.
2021;53(3):309–17.
11. Bernal RB, Medina-Morales E, Goyes D,
Patwardhan V, Bonder A, Lai Q. Management of
Autoimmune Liver Diseases after Liver
Transplantation. Transplantology 2021, Vol 2, Pages
162-182. 2021;2(2):162–82.
12. Montano-Loza AJ, Mason AL. Recurrence of
primary biliary cholangitis after liver
transplantation: A Japanese perspective. Hepatol
Commun 2017;1(5):391–3.
13. Martin EF. Liver Transplantation for Primary
Biliary Cholangitis. Clin Liver Dis.
2022;26(4):765–81.
14. Montano-Loza AJ, Hansen BE, Corpechot C,
Roccarina D, Thorburn D, Trivedi P, ir kt. Factors
Associated With Recurrence of Primary Biliary
Cholangitis After Liver Transplantation and Effects
on Graft and Patient Survival on behalf of the Global
PBC Study Group. 2019.
15. Carbone M, Della Penna A, Mazzarelli C, De
Martin E, Villard C, Bergquist A, ir kt. Liver
Transplantation for Primary Sclerosing Cholangitis
(PSC) With or Without Inflammatory Bowel
Disease (IBD)-A European Society of Organ
Transplantation (ESOT) Consensus Statement.
Transpl Int. 2023;36.
16. Visseren T, Erler NS, Polak WG, Adam R,
Karam V, Vondran FWR, ir kt. Recurrence of
primary sclerosing cholangitis after liver
transplantation - analysing the European Liver
Transplant Registry and beyond. Transpl Int.
2021;34(8):1455–67
Journal of Medical Sciences. 7 Apr, 2025 - Volume 13 | Issue 2. Electronic - ISSN: 2345-0592
14