Ugnė Kėvalaitė1, Simas Gindriūnas1, Jonas Normantas1, Agnė Šaltkauskaitė2
1 Lithuanian University of Health Sciences, Medical Academy, Faculty of medicine
2 Department of Family medicine, Lithuanian University of Health Sciences, Kaunas, Lithuania
Abstract
Background: Amblyopia is an early childhood condition of reduced visual function, usually in one eye but sometimes in both, that is not improved by correcting any refractive error or pathological obstacle to vision. The part of the brain receiving images from the affected eye is not stimulated properly and does not develop to its full visual potential. It results in decreased vision in an eye that otherwise typically appears normal. Amblyopia is the most common cause of decreased vision in a single eye among children and younger adults.
Aim: To provide information on current clinical management of childhood amblyopia and discuss rising trends in treating this disease.
Methods: Literature sources were selected from the PubMed medical database using these keywords: amblyopia, treatment, atropine, occlusion, optical correction.
Results: After conducting the review of literature we determined that the main objective when treating this disease is to train and to improve sight of the amblyopic eye, so that both eyes are able to work together effectively. „Lazy eye“ is usually treated by occlusion, atropine, or optical penalization of the dominant eye. Treatment efficiency declines with increasing age, the detection and management of amblyopia should begin as early as possible during the sensitive period for visual development.
Keywords: Amblyopia, treatment, atropine, occlusion, optical correction.
Journal of Medical Sciences. April 15, 2021 - Volume 9 | Issue 3. Electronic - ISSN: 2345-0592
291
Medical Sciences 2021 Vol. 9 (3), p. 291-297
The treatment of amblyopia: current management and rising trends
Ugnė Kėvalaitė
1
, Simas Gindriūnas
1
, Jonas Normantas
1
, Agnė Šaltkauskaitė
2
1
Lithuanian University of Health Sciences, Medical Academy, Faculty of medicine
2
Department of Family medicine, Lithuanian University of Health Sciences, Kaunas,
Lithuania
Abstract
Background: Amblyopia is an early childhood condition of reduced visual function, usually in one eye but
sometimes in both, that is not improved by correcting any refractive error or pathological obstacle to vision. The part
of the brain receiving images from the affected eye is not stimulated properly and does not develop to its full visual
potential. It results in decreased vision in an eye that otherwise typically appears normal. Amblyopia is the most
common cause of decreased vision in a single eye among children and younger adults.
Aim: To provide information on current clinical management of childhood amblyopia and discuss rising trends in
treating this disease.
Methods: Literature sources were selected from the PubMed medical database using these keywords: amblyopia,
treatment, atropine, occlusion, optical correction.
Results: After conducting the review of literature we determined that the main objective when treating this disease
is to train and to improve sight of the amblyopic eye, so that both eyes are able to work together effectively. „Lazy
eye“ is usually treated by occlusion, atropine, or optical penalization of the dominant eye. Treatment efficiency
declines with increasing age, the detection and management of amblyopia should begin as early as possible during
the sensitive period for visual development.
Keywords: Amblyopia, treatment, atropine, occlusion, optical correction.
Journal of Medical Sciences. April 15, 2021 - Volume 9 | Issue 3. Electronic - ISSN: 2345-0592
292
Ambliopijos gydymas: paplitusi metodika ir naujausios tendencijos
Ugnė Kėvalaitė
1
, Simas Gindriūnas
1
, Jonas Normantas
1
, Agnė Šaltkauskaitė
2
1
Lithuanian University of Health Sciences, Medical Academy, Faculty of medicine
Santrauka
Anotacija. Ambliopija – tai sutrikimas, atsirandantis ankstyvoje vaikystėje ir pasireiškiantis susilpnėjusia vienos ar
abiejų akių rega, būklė nepagerėja ištaisius refrakcijos ydas ar pašalinus patologines regėjimo kliūtis. Smegenų dalis,
gaunanti vaizdus iš pažeistos akies, yra nepakankamai stimuliuojama ir išsivysto nevisavertiškai. Dėl to susilpnėja
matymas akimi, kuri kitais atvejais dažniausiai gali atrodyti esanti normali. Ambliopija yra pati dažniausia
susilpnėjusio matymo viena akimi priežastis tarp vaikų ir jaunų suaugusiųjų.
Tikslas. Suteikti informaciją apie dabartinius ambliopijos klinikinio gydymo metodus vaikystėje bei aptarti
naujausias šios ligos gydymo tendencijas.
Metodai. Literatūros šaltiniai buvo renkami iš Pubmed duomenų bazės, naudojami šie raktažodžiai:
ambliopija, gydymas, atropinas, okliuzija, optinė korekcija.
Rezultatai. Atlikę literatūros apžvalgą nustatėme, kad šios ligos pagrindinis gydymo tikslas – treniruoti ir
gerinti žvairuojančios ambliopinės akies regą, kad abi akys galėtų efektyviai dirbti kartu. Tingi akis
dažniausiai gydoma dominuojančios akies okliuzija, atropino lašais ar optine penalizacija. Gydymo
efektyvumas mažėja su amžiumi, tad siekta, kad ambliopijos diagnostika ir gydymas būtų pradėti kuo
anksčiau – per kritinį regos formavimosi periodą.
Raktiniai žodžiai: ambliopija, gydymas, atropinas, okliuzija, optinė korekcija.
Journal of Medical Sciences. April 15, 2021 - Volume 9 | Issue 3. Electronic - ISSN: 2345-0592
293
Įvadas
Ambliopija (arba „tingi akis“) – tai sutrikimas,
kuriam būdingas susilpnėjęs vienos akies, rečiau
abiejų akių, matymas ir kai sutrikimo priežastis
nėra struktūrinė patologija akyje. Ambliopija yra
pagrindinė išvengtino vaikų aklumo priežastis,
sąlygojanti iki 5 % visų atvejų bei yra dažniausiai
pasitaikanti vienos akies susilpnėjusio regėjimo
piežastis tarp vaikų ir jaunų suaugusiųjų [1, 2].
Ambliopija atsiranda kūdikystėje ir ankstyvoje
vaikystėje – kritiniu regos organo formavimosi
periodu, kuris tęsiasi nuo vaiko gimimo iki 7–8
metų, intensyviausia optinės sistemos raida yra 2–
3 gyvenimo metais. Funkcinės ir struktūrinės akių
ydos, atsiradusios ankstyvame vaikų amžiuje,
sutrikdo normalų regos centro formavimąsi
smegenyse. Susilpnėjusi akis priima vis mažiau
šviesos dirgiklių iš aplinkos, todėl suprastėja
nervinių impulsų sklidimas optiniu nervu į žievinį
regos centrą, esantį pakaušinėje smegenų skiltyje
[3]. Gydymas vaikams turėtų būti skiriamas kuo
anksčiau, iki 7 metų, kadangi pasibaigus regos
centro formavimuisi visi ambliopijos gydymo
metodai tampa mažai veiksmingi [4].
Sutrikimas yra dažnesnis vaikams, gimusiems
anksčiau laiko, esant sulėtėjusiai ar sutrikusiai jų
raidai bei turintiems pirmos eilės giminaitį,
sergantį ambliopija. Išoriniai ambliopijos rizikos
veiksniai – rūkymas, alkoholio, narkotinių
medžiagų vartojimas nėštumo metu [5].
Gydymas
Korekciniai akiniai
Regėjimo korekcija akiniais yra pirmasis žingsnis
siekiant atkurti normalų vaizdą tinklainės
duobutėje vaikams, sergantiems ambliopija. Šis
gydymas turėtų būti pritaikytas kiekvienam vaikui
individualiai, atlikus klinikinę apžiūrą,
atsižvelgiant į regėjimo sutrikimo simptomus ir
ligos istoriją. Atliktos studijos parodė, kad
gydymas akiniais veikia pamažu, maždaug 30
savaičių, tačiau regėjimo aštrumas labiausiai
pagerėja per pirmas 4–12 savaičių, vėliau pasiekia
plato fazę ir gerėja lėtai [6, 7].
PEDIG (pediatrinių akių ligų tyrėjų grupė, angl.
The Pediatric Eye Disease Investigator Group)
parengė studiją apie gydymo akiniais įtaką vaikams
nuo 3 iki 10 metų su regėjimo į tolį aštrumu nuo
20/40 iki 20/400, turintiems bilateralinę
refrakterinę ambliopiją. Dėl gydymo akiniais 73 %
vaikų pagerino regėjimą vidutiniškai per 3,9 eilutės
[8].
Keletas tyrimų parodė, kad regos korekcija tik
akiniais gali būti naudojama kaip pagrindinis
ambliopijos gydymas. Vien šio metodo naudojimas
77 % anksčiau negydytų pacientų nuo 3 iki 7 metų
amžiaus, turintiems anizometrinę ambliopiją,
pagerino regėjimą dviem ir daugiau eilučių [6].
Vaikams, turintiems didesnio laipsnio ambliopiją,
gydymas akiniais pagerino regėjimą vidutiniškai
trimis eilutėmis. Taip pat papildomai atliktas
tyrimas, kuriame buvo vertinami 7–17 metų vaikų
ambliopijos gydymo akiniais rezultatai, parodė,
kad maždaug ketvirtadaliui vaikų regėjimas
pagerėjo dviem ir daugiau eilučių [9].
Taip pat buvo tiriama gydymo akiniais įtaka
ambiopijai, atsiradusiai dėl žvairumo. Anksčiau
negydytiems vaikams, turintiems ambliopiją dėl
žvairumo, gydymas akiniais didžiajai daliai
tiriamųjų turėjo kliniškai reikšmingų rezultatų.
Vidutinis regėjimo pagerėjimas ambliopinėje akyje
– 2,6 eilutės, 75 % vaikų regėjimas pagerėjo iki
dviejų eilučių ir 54 % tiriamųjų regėjimas pagerėjo
daugiau nei trimis eilutėmis. 32 % tiriamųjų
ambliopijos simptomai visai išnyko [10].
Pagrįsti gydymo akiniais naudą papildomai buvo
atlikti keli atsitiktinių imčių tyrimai. Klarko ir
kolegų atlikto tyrimo metu buvo nustatytas
reikšmingas regėjimo aštrumo pagerėjimas jau po
6 savaičių akinių dėvėjimo, beveik 30 % tiriamųjų
nebebuvo rasta ambliopijos simptomų [11].
Panašią išvada padarė ir Stewart’as su kolegomis.
Jų tyrimas parodė, kad pirmą kartą akiniais dėl
ambliopijos gydytų vaikų regėjimo aštrumas
kliniškai reikšmingai pagerėjo per 18 savaičių [12].
Šie tyrimai patvirtina, kad tik akinių dėvėjimas gali
reikšmingai pagerinti regėjimo aštrumą maždaug
trečdaliui anizometrine ar žvairumo ambliopija
sergančių vaikų. Taip pat nustatyta, kad gydymas
akiniais turėjo geresnį poveikį vaikams, kurie
gydymo pradžioje turėjo geresnį regėjimo aštrumą,
Journal of Medical Sciences. April 15, 2021 - Volume 9 | Issue 3. Electronic - ISSN: 2345-0592
294
geresnį stereopsą ir mažesnio laipsnio anisometriją
[6].
Rekomenduojamas laikas pasiekti maksimalų
ambliopijos gydymo akiniais pagerėjimą yra 18–22
savaitės [13]. Taip pat galima paminėti, kad šis
laikas labai priklauso nuo griežto gydytojo
rekomendacijų laikymosi [14]. Tačiau kita studija
parodė, kad regėjimo aštrumo pagerėjimas dėvint
akinius visą dieną tebuvo 42 %. Todėl Norris’as su
kolegomis po atlikto tyrimo padarė išvadą, kad
pacientai, kuriems yra paskirtas gydymas akiniais,
turi būti pakartotinai tiriami po 6 ir 14 savaičių nuo
gydymo pradžios. Jei nėra jokio reikšmingo
regėjimo aštrumo pagerėjimo, gydymą reikia keisti
[15].
Okliuzija pleistru
Jeigu regos aštrumas nepagerėja naudojant optinius
akinius ir vis dar išlieka skirtumas 0,2 logMAR arba
daugiau, lyginant su sveika akimi, tuomet yra
taikomas okliuzijos metodas. Ant sveikos akies
uždedamas nepermatomas lipnus pleistras. Tai
standartinis ir dažniausiai naudojamas ambliopijos
gydymo metodas jau nuo I amžiaus [16]. Šiuo metu
yra labai daug skirtingų tipų pleistrų, kurie
naudojami ambliopijai gydyti [17]. Taip buvo iki
dabar, kol nebuvo sukurti okliuzijos gydymo
metodo protokolai, nurodantys standartus, sukurtus
remiantis klinikiniais eksperimentais, o ne
įrodymais grįstais tyrimais. 1998 PEDIG pradėjo
atsitiktinių imčių tyrimą, siekdama įvertinti
skirtingų okliuzinių pleistrų taikymą skirtingiems
ambliopijos lygiams. Šio tyrimo išvados parodė,
kad 2 valandų okliuzinio pleistro taikymas
gydymui yra toks pats efektyvus kaip ir 6 valandų
taikymas nedidelei ambliopijai (regos aštrumas
nuo 6/12 iki 6/30) vaikams, kurie yra jaunesni nei
septynerių metų, gydyti [18]. Pažengusiai
ambliopijai (kai regos aštrumas nuo 6/30 iki 6/120)
6 valandų okliuzinio pleistro taikymas yra toks pats
efektyvus kaip ir nuolatinis pleistro dėvėjimas [19].
Šiuo metu kitoks pleistro nešiojimo laikas yra taip
pat efektyvus, tačiau nėra patvirtintas atsitiktinių
imčių tyrimuose.
Atsitiktinių imčių tyrimai suformavo gaires
tiesioginės okliuzijos ir farmakologinio
dvejinimosi sukėlimo metodui. Šiuo metu
daugiausiai dėmesio yra skiriama optiniams
ambliopijos gydymo metodams. Tyrimai įrodė, kad
nešiojant akinius po kelių mėnesių rega labai
pagerėja [12]. Tačiau ne visi tyrimai įvertino, kokia
yra akies adaptacija laužti šviesos spindulius, prieš
pradedant antrąjį gydymo etapą tiesioginės
okliuzijos ar dvejinimosi sukėlimo metodu. Todėl
išlieka klausimas, ar vis dėlto ankstyvas tiesioginės
okliuzijos arba dvejinimosi sukėlimo metodas,
taikomas kartu su optiniais akiniais, galėtų
sutrumpinti gydymo laiką, galimai pagerintų
pacientų gydymo režimo laikymąsi bei užtikrintų
dažnesnius vizitus pas gydytojus.
Šiuometinis tyrimas „European Paediatric
Amblyopia Treatment study for Children: Role of
glasses wearing in amblyopia treatment“
(EUPATCH, ISRCTN51712593) iškėlė šį
klausimą. Taip pat nėra iki galo išaiškinta, ar
trumpesnis gydymo laikotarpis ir geresnis gydymo
režimo laikymasis galėtų būtų pasiektas taikant
individualizuotus gydymo metodus, kai vaistai
skiriami dozėmis, remiantis klinikiniais
tolerancijos ir atsako į dozę tyrimais. Kai regos
aštrumas pasiekia plato stadiją ir nebepavyksta
toliau pagerinti regos per 2 vizitus iš eilės,
tiesioginės okliuzijos arba dvejinimosi sukėlimo
gydymo metodas yra nutraukiamas, kad sumažėtų
regresijos rizika.
Atropino akių lašai
Ambliopija gali būti gydoma penalizacijos metodu
– skiriant atropino akių lašus. Šio metodo esmė –
sveikoje akyje laikinai yra sukeliama cikloplegija,
priverčianti pacientą daugiau naudotis ambliopine,
t. y. „tingiąja“ akimi. Atropino sulfato akių lašai (1
% tirpalas), sulašinti į geriau matančią akį,
paralyžiuoja krumplyno raumenį ir taip sutrikdo
akies gebėjimą akomoduoti – pablogėja matymas,
susilieja vaizdas [3, 20]. Penalizacija atropinu yra
dažnai naudojama kaip alternatyva ambliopijos
gydymui okliuzija, ypač kai kyla problemų laikytis
tvarkingo akies uždengimo režimo ir šis metodas
tampa neefektyvus.
PEDIG (pediatrinių akių ligų tyrėjų grupė, angl.
The Pediatric Eye Disease Investigator Group)
palygino abiejų gydymo metodų efektyvumą, t. y.
vertino 3–7 metų amžiaus vaikų, turinčių vidutinio
laipsnio ambliopiją, akies uždengimo 6 valandoms
per parą metodą su 1 % atropino tirpalo lašinimo į
akis kiekvieną rytą metodu [3]. Praėjus 6
Journal of Medical Sciences. April 15, 2021 - Volume 9 | Issue 3. Electronic - ISSN: 2345-0592
295
mėnesiams pakartotinio vizito metu tyrėjai nustatė,
kad gydymo atropinu ir akies uždengimo metodais
lemia labai panašius rezultatus ir abu metodai yra
vienodai toleruojami ir tinkami kaip vaikų,
priklausančių nuo 3 iki 7 metų amžiaus grupei,
pradiniam vidutinio laipsnio ambliopijos gydymui.
Tolimesnių PEDIG tyrimų metu nustatyta, kad
atropino lašinimas į akis 3–7 metų vaikams su
vidutinio laipsnio ambliopija tik savaitgaliais po
vieną kartą per savaitę lemia vienodo laipsnio
regėjimo aštrumo pagerėjimą, koks buvo pasiektas
tais atvejais, kai atropinas buvo lašinamas į akis
kasdien [22]. Papildomai nustatyta, kad atropino
skyrimas vieną kartą per savaitę tik savaitgaliais ar
alternatyvus kasdienis sveikos akies uždengimas
pleistru po 2 val. per parą lemia panašius 7–12
metų vaikų su vidutinio laipsnio ambliopija
regėjimo aštrumo pagerėjimo rezultatus [23].
Vaikai, priklausantys amžiaus grupei nuo 3 iki 12
metų ir turintys sunkaus laipsnio strabisminę ar
anizometropinę ambliopiją, taip pat gali būti
efektyviai gydomi lašinat atropiną tik vieną kartą
per savaitę, savaitgaliais, pažymima, kad geresni
gydymo rezultatai nustatomi jaunesniems
pacientams [24].
Nors atropino lašinimas į akis lyginant su akies
okliuzija lemia vienodus gydymo rezultatus, tačiau
klinikinėje praktikoje ambliopijos gydymas
atropinu išlieka kaip antrinis pasirinkimo gydyti
metodas. To priežastis nėra aiški, kadangi
teigiama, jog atropinas yra geriau toleruojamas,
kosmetiškai yra priimtinesnis, sulašinus vaistą
lemiamas priverstinis paklusnumas gydymo
reikalavimams ir šis metodas sukelia mažesnius
emocinius išgyvenimus vaikui ir jo šeimai [25].
Galimas atropino akių lašų skyrimo šalutinis
poveikis: burnos džiūvimas, delyras, fotofobija,
tachikardija, galvos skausmas, kraujo samplūdis į
veidą, akių skausmas, konjuktyvitas, kontaktinis
dermatitas, vokų paburkimas, akomodacijos
išnykimas. PEDIG tyrimas, lyginęs atropino lašus
su akies uždengimu jaunesnių nei 7 metų vaikų
vidutinio laipsnio ambliopijai gydyti, nustatė
būdingą mažiausiai vieną šalutinę reakciją 26 %
pacientų, dažniausiai tai buvo šviesos baimė, vokų
ar junginės sudirginimas ir akių skausmas arba
galvos skausmas. Kraujo samplūdis į veidą
nustatytas dviem iš 194 vartojusių atropiną
pacientų [21]. Trumpalaikis regos aštrumo
sumažėjimas sveikoje, ne „tingioje“ akyje dažniau
nustatytas gydymui skiriant atropiną, o ne akies
uždengimą, todėl yra būtinas atidus paciento regos
stebėjimas šiam taikant gydymą atropinu [3].
Refrakcinė chirurgija
Dauguma praktikuojančių gydytojų pradėjo
koreguoti ambliopijos žvairumo gydymą
ištaisydami bet kokius akies refrakcijos sutrikimus.
Tačiau jeigu vis dar reikėjo, toliau gydymas buvo
tęsiamas taikant okliuzijos arba dvejinimosi
sukėlimo metodus. Ir galiausiai jeigu vis dar
nepasiekiami norimi rezultatai, sprendžiama, ar
operacinė korekcija bus naudinga gydant žvairumą.
Taikant gydymą tik optiniais akiniais, tyrimas
parodė, kad ambliopiškos akies, kurios aštrumas
0,26 logMAR, pagerėjo per 18 savaičių [13]. Su
tokiais duomenimis žvairumo korekcinių operacijų
Jungtinėje Karalystėje pradėjo mažėti [26]. Tačiau
kai kurie praktikuojantys gydytojai renkasi
koreguoti akis operaciniu metodu ankstyvoje
gydymo stadijoje. Šiuo metu nėra dar atsitiktinių
imčių tyrimų, kurie galėtų pateikti įrodymų, kad
vienas gydymo metodas yra geresnis už kitą [27].
Refrakcinė chirurgija yra sėkmingai taikoma
vaikams su sunkia anizmetropija ir izometropija,
kuri susijusi su ambliopija, kai šiems pacientams
negalima skirti standartinių akinių ar kontaktinių
lęšių.
Ekstraokuliarinės akies gydymo technikos apima
fotorefraktyvią keratektomiją (PRK), lazerinę
subepitelinę keratomilezę (LASIK).
Intraokuliarinės technikos apima refrakcinę
lensektomiją (RL) ir fakinius implantuojamus
lęšius (FIOL) [28].
Dėl griežtų apribojimų vaikams skirti refrakciją
koreguojančias operacijas iš susirūpinimo, kokį
ilgalaikį efektą tai turės akies vystymuisi, šios
operacijos vystosi lėtai, o publikacijos yra
skelbiamos retai [29].
Neseniai tyrimai pradėjo fokusuotis į
intraokuliarines procedūras, o ne į lazerines
Journal of Medical Sciences. April 15, 2021 - Volume 9 | Issue 3. Electronic - ISSN: 2345-0592
296
refrakcines operacijas. Rezultatai parodė, kad
intraokuliariniai implantuojami lęšiai gali būti
svarstomi kaip saugus metodas koreguoti
refraktorinę ambliopiją, kai anizometropinės
hiperopijos arba miopijos vaikams netinka
tradicinis gydymas [30–33]. Išsamūs tolimesni
vaikų, patyrusių refrakciją koreguojančią
operaciją, tyrimai gali patvirtinti ilgalaikį saugumą
ir efektyvumą tobulėjant šioms technikoms.
Išvados
Ambliopija gali būti išgydyta, jei gydymas yra
skiriamas ankstyvoje vaikystėje ar kūdikystėje.
Dabartiniai ambliopijos gydymo metodai apima
refrakcijos korekciją ir ambliopinės akies vaizdinę
stimuliaciją, uždengiant dominuojančią akį pleistru
arba sukeliant dvejinimąsi atropino lašais. Per
pastaruosius 20 metų ambliopijos gydymo
optiniais akiniais ir okliuziniais pleistrais
efektyvumas buvo įrodytas keleto gerai
dokumentuotų atsitiktinių imčių tyrimų. Tačiau
ambliopijos koregavimas vis dar išlieka sudėtingas
procesas, kadangi gydymas trunka ne kelias
savaites, o mėnesius bei metus ir rezultatams
pasiekti būtinas griežtas gydymo sąlygų
laikymasis, kas ypač sunku mažiems vaikams,
kuriems gydymas paprastai sukelia didelį
diskomfortą. Sėkmingas gydymas pasiekiamas tik
tais atvejais, kai tėvai yra suinteresuoti savo vaikų
sveikata bei įsitraukę į jų gydymo procesą ir sugeba
įtikinti savo vaiką bendradarbiauti.
Literatūra
1. Blair K, Cibis G, Gulani AC. Amblyopia. 2020
Aug 10. In: StatPearls [Internet]. Treasure Island
(FL): StatPearls Publishing; 2020 Jan–.
2. Attebo K, Mitchell P, Cumming R, Smith W, Jolly
N, Sparkes R (1998) Prevalence and causes of
amblyopia in an adult population. Ophthalmology
105:154–159
3. Papageorgiou E, Asproudis I, Maconachie G,
Tsironi EE, Gottlob I. The treatment of amblyopia:
current practice and emerging trends. Graefes Arch
Clin Exp Ophthalmol. 2019 Jun;257(6):1061-
1078.
4. Osborne DC, Greenhalgh KM, Evans MJE, Self
JE. Atropine Penalization Versus Occlusion
Therapies for Unilateral Amblyopia after the
Critical Period of Visual Development: A
Systematic Review. Ophthalmol Ther. 2018
Dec;7(2):323-332.
5. Hakim RB, Tielsch JM (1992) Maternal cigarette
smoking during pregnancy. A risk factor for
childhood strabismus. Arch Ophthalmol
110:1459–1462.
6. Cotter SA, Pediatric Eye Disease Investigator
Group, Edwards AR, Wallace DK, Beck RW,
Arnold RW, Astle WF, Barnhardt CN, Birch EE,
Donahue SP et al (2006) Treatment of
anisometropic amblyopia in children with
refractive correction. Ophthalmology 113:895–903
7. Chen PL, Chen JT, Tai MC, Fu JJ, Chang CC, Lu
DW (2007) Anisometropic amblyopia treated with
spectacle correction alone: possible factors
predicting success and time to start patching.AmJ
Ophthalmol 143:54–60
8. Wallace DK, Chandler DL, Beck RW, et al.
Treatment of bilateral refractive amblyopia in
children three to less than 10 years of age. Am J
Ophthalmol 2007;144:487-96.
9. Scheiman MM, Hertle RW, Beck RW, et al.
Randomized trial of treatment of amblyopia in
children aged 7 to 17 years. Arch Ophthalmol
2005;123:437-47.
10. Cotter SA, Edwards AR, Arnold RW, et al.
Treatment of strabismic amblyopia with refractive
correction. Am J Ophthalmol 2007;143:1060-3.
11. Clarke MP, Wright CM, Hrisos S, Anderson JD,
Henderson J, Richardson SR (2003) Randomised
controlled trial of treatment of unilateral visual
impairment detected at preschool vision screening.
BMJ 327:1251
12. Stewart CE, Moseley MJ, Fielder AR, et al.
Refractive adaptation in amblyopia: quantification
of effect and implications for practice. Br J
Ophthalmol 2004; 88: 1552–6.
13. Writing Committee for the Pediatric Eye Disease
Investigator Group, Cotter SA, Foster NC, Holmes
JM, Melia BM, Wallace DK, Repka MX, Tamkins
SM, Kraker RT, Beck RWet al (2012) Optical
treatment of strabismic and combined strabismic
anisometropic amblyopia. Ophthalmology
119:150–158
14. Maconachie G, Farooq S, Bush G, Proudlock FA,
Gottlob I (2012) Effect of compliance to glasses
wear on the outcome of visual acuity after
Journal of Medical Sciences. April 15, 2021 - Volume 9 | Issue 3. Electronic - ISSN: 2345-0592
297
refractive adaptation. Invest Ophthalmol Vis Sci
53: 5609
15. Norris JH, Pilling RF, Hook J (2009) An audit of
the Royal College of Ophthalmologists strabismic
amblyopia treatment protocol: a departmental
review. Strabismus 17:78–81
16. Qurrah TI (1991) Vision and perception. Obiekan
Publishing House, Riyadh, Saudi Arabia
17. Tan JH, Thompson JR, Gottlob I (2003)
Differences in the management of amblyopia
between European countries. Br J Ophthalmol
87:291–296
18. Repka MX, Beck RW, Holmes JM, Birch EE,
Chandler DL, Cotter SA, Hertle RW, Kraker RT,
Moke PS et al (2003) A randomized trial of
patching regimens for treatment of moderate
amblyopia in children. Arch Ophthalmol 121:603–
611
19. Holmes JM, Kraker RT, Beck RW, Birch EE,
Cotter SA, Everett DF, Hertle RW, Quinn GE,
Repka MX et al (2003) A randomized trial of
prescribed patching regimens for treatment of
severe amblyopia in children. Ophthalmology
110:2075–2087
20. Park SH. Current Management of Childhood
Amblyopia. Korean J Ophthalmol. 2019
Dec;33(6):557-568.
21. Pediatric Eye Disease Investigator Group. The
course of moderate amblyopia treated with atropine
in children: experience of the amblyopia treatment
study. Am J Ophthalmol. 2003 Oct;136(4):630-9.
22. Repka MX, Cotter SA, Beck RW, Kraker RT,
Birch EE, Everett DF, Hertle RW, Holmes JM,
Quinn GE, Sala NA, Scheiman MM, Stager DR Sr,
Wallace DK; Pediatric Eye Disease Investigator
Group. A randomized trial of atropine regimens for
treatment of moderate amblyopia in children.
Ophthalmology. 2004 Nov;111(11):2076-85.
23. Scheiman MM, Hertle RW, Kraker RT, Beck RW,
Birch EE, Felius J, Holmes JM, Kundart J,
Morrison DG, Repka MX, Tamkins SM; Pediatric
Eye Disease Investigator Group. Patching vs
atropine to treat amblyopia in children aged 7 to 12
years: a randomized trial. Arch Ophthalmol. 2008
Dec;126(12):1634-42.
24. Repka MX, Kraker RT, Beck RW, Birch E, Cotter
SA, Holmes JM, Hertle RW, Hoover DL, Klimek
DL, Marsh-Tootle W, Scheiman MM, Suh DW,
Weakley DR; Pediatric Eye Disease Investigator
Group. Treatment of severe amblyopia with
weekend atropine: results from 2 randomized
clinical trials. J AAPOS. 2009 Jun;13(3):258-63.
25. Felius J, Chandler DL, Holmes JM, Chu RH, Cole
SR, Hill M, Huang K, Kulp MT, Lazar EL, Matta
NS, Melia M, Wallace DK; Pediatric Eye Disease
Investigator Group. Evaluating the burden of
amblyopia treatment from the parent and child's
perspective. J AAPOS. 2010 Oct;14(5):389-95.
26. Arora A, Williams B, Arora AK, et al. Decreasing
strabismus surgery. Br J Ophthalmol 2005;89:409–
12.
27. Korah S, Philip S, Jasper S, et al. Strabismus
surgery before versus after completion of
amblyopia therapy in children. Cochrane Database
Syst Rev 2014;10:CD009272.
28. Paysse EA, Tychsen L, Stahl E (2012) Pediatric
refractive surgery: corneal and intraocular
techniques and beyond. J AAPOS 16:291– 297
29. Stahl ED (2017) Pediatric refractive surgery. Curr
Opin Ophthalmol 28:305–309
30. Pirouzian A, Ip KC (2010) Anterior chamber
phakic intraocular lens implantation in children to
treat severe anisometropic myopia and amblyopia:
3-year clinical results. J Cataract Refract Surg 36:
1486–1493
31. Shi M, Jiang H, Niu X, Dai H, Ye Y (2014)
Hyperopic corneal refractive surgery in patients
with accommodative esotropia and amblyopia. J
AAPOS 18:316–320
32. Emara KE, Al Abdulsalam O, Al Habash A (2015)
Implantation of spherical and toric copolymer
phackic intraocular lens to manage amblyopia due
to anisometropic hyperopia and myopia in pediatric
patients. J Cataract Refract Surg 41:2458–2465
33. Eissa SA (2017) Management of pseudophakic
myopic anisometropic amblyopia with piggyback
Visian® implantable collamer lens. Acta
Ophthalmol 95:188–193