Dominyka Martinėlytė1, Agnė Skvarnavičiūtė1, Aida Kunigėlienė2
1Lithuanian University of Health Sciences, Medical Academy, Faculty of Medicine, Kaunas, Lithuania
2Lithuanian University of Health Sciences, Republican Kaunas hospital, Psychiatric clinic
Abstract
A description of a clinical case of postnatal depression, experienced by a woman previously diagnosed with depression. The patient had depression 10 years ago and remarks that that period of her life had been difficult due to family issues. At that time the patient had been taking one type of medication for about a year. The patient completed the questionnaire while hospitalized in a postnatal ward due to a preterm birth. It was the patient‘s fifth pregnancy, fourth delivery, the pregnancy was not planned. The newborn was born after 36 weeks and 1 day in a natural birth, perinatal asphyxia was diagnosed. The mother feels symptoms of postnatal depression. This clinical case reveals the importance of medical staff having awareness regarding postnatal depression risk factors, their evaluation and correct courses of action. Healthcare specialists that provide perinatal care to women, such as obstetricians, gynecologists and nurses, should cooperate with psychiatrists in order to provide appropriate care to women experiencing difficulties to improve the healthcare outcomes of the women and newborns. Keeping in mind the importance of early care to a child‘s development and the formation of a bond between a mother and her baby, it is essential to attend to a woman‘s wellbeing not just during pregnancy, but after childbirth as well.
Keywords: preterm birth, depression, postpartum depression, perinatal asphyxia, Edinburgh Postnatal Depression Scale.
Journal of Medical Sciences. April 15, 2021 - Volume 9 | Issue 3. Electronic - ISSN: 2345-0592
298
Medical Sciences 2021 Vol. 9 (3), p. 298-303
Clinical case: woman with postnatal depression after a
preterm birth with a history of depression
Dominyka Martinėlytė
1
, Agnė Skvarnavičiūtė
1
, Aida Kunigėlienė
2
1
Lithuanian University of Health Sciences, Medical Academy, Faculty of Medicine, Kaunas,
Lithuania
2
Lithuanian University of Health Sciences, Republican Kaunas hospital, Psychiatric clinic
Abstract
A description of a clinical case of postnatal depression, experienced by a woman previously diagnosed
with depression. The patient had depression 10 years ago and remarks that that period of her life had been
difficult due to family issues. At that time the patient had been taking one type of medication for about a year.
The patient completed the questionnaire while hospitalized in a postnatal ward due to a preterm birth. It was
the patient‘s fifth pregnancy, fourth delivery, the pregnancy was not planned. The newborn was born after 36
weeks and 1 day in a natural birth, perinatal asphyxia was diagnosed. The mother feels symptoms of postnatal
depression. This clinical case reveals the importance of medical staff having awareness regarding postnatal
depression risk factors, their evaluation and correct courses of action. Healthcare specialists that provide
perinatal care to women, such as obstetricians, gynecologists and nurses, should cooperate with psychiatrists in
order to provide appropriate care to women experiencing difficulties to improve the healthcare outcomes of the
women and newborns. Keeping in mind the importance of early care to a child‘s development and the formation
of a bond between a mother and her baby, it is essential to attend to a woman‘s wellbeing not just during
pregnancy, but after childbirth as well.
Keywords: preterm birth, depression, postpartum depression, perinatal asphyxia, Edinburgh Postnatal
Depression Scale.
Journal of Medical Sciences. April 15, 2021 - Volume 9 | Issue 3. Electronic - ISSN: 2345-0592
299
Klinikinis atvejis: pogimdyvinė depresija moteriai, anamnezėje
sirgusiai depresija, pagimdžius neišnešiotą naujagimį
Dominyka Martinėlytė
1
, Agnė Skvarnavičiūtė
1
, Aida Kunigėlienė
2
1
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos Medicinos fakultetas, Kaunas, Lietuva
2
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninė, psichiatrijos klinika
Santrauka
Aprašomas pogimdyvinės depresijos klinikinis atvejis moteriai, praeityje sirgusiai depresija. Pacientė
prieš 10 metų sirgo depresija, atžymi, kad tuo metu buvęs sunkus laikotarpis dėl problemų šeimoje. Pacientė
tuomet vartojo 1 vaistą apie metus laiko. Apklausos metu pacientė stacionarizuota naujagimių ligų skyriuje dėl
gimusio neišnešioto naujagimio. Nėštumas nebuvo planuotas, penktas, gimdymas ketvirtas. Naujagimis gimė
natūraliais takais, 36 sav. + 1 d., diagnozuota intranatalinė asfiksija. Dabar pacientė jaučia pogimdyvinės
depresijos simptomus. Šis klinikinis atvejis išryškina medicinos personalo žinių svarbą apie rizikos faktorius
susirgti pogimdyvine depresija, jų vertinimą ir veiksmų parinkimą. Sveikatos priežiūros specialistai, teikiantys
perinatalinę priežiūrą moterims, pavyzdžiui, akušeriai, slaugytojos, gydytojai akušeriai - ginekologai,
bendradarbiaudami su gydytojais psichiatrais, turi teikti tinkamą pagalbą moterims, išgyvenančioms
sunkumus, kad pagerintų moterų ir kūdikių gydymo išeitis. Atsižvelgiant į ankstyvojo auklėjimo svarbą vaiko
raidai, motinos ir kūdikio ryšio formavimuisi, būtina daugiau dėmesio skirti motinos sveikatai ne tik nėštumo
metu, bet ir po gimdymo.
Raktažodžiai: neišnešiotumas, depresija, pogimdyvinė depresija, intranatalinė asfiksija, Edinburgo
postnatalinės depresijos skalė.
Journal of Medical Sciences. April 15, 2021 - Volume 9 | Issue 3. Electronic - ISSN: 2345-0592
300
Įvadas
Pogimdyvinė depresija plačiai
apibrėžiama kaip sunkios depresijos epizodas,
pasireiškiantis perinataliniu laikotarpiu. Po
gimdymo pogimdyvine depresija suserga maždaug
10–15% išsivysčiusių šalių moterų [1,2,3]
Šioje klinikinio atvejo apžvalgoje
aptarsime pacientės, kuri pagimdė neišnešiotą
naujagimį ir praeityje buvo sirgusi depresija,
pogimdyminės depresijos klinikinę išraišką.
Klinikinis atvejis
35 – 40 m. amžiaus grupės moteris,
anamnezėje sirgusi depresija, pagimdžiusi
neišnešiotą naujagimį, jaučianti pogimdyvinės
depresijos simptomus.
Gyvenimo anamnezė
Pacientė augo pilnoje trijų žmonių šeimoje. Pasak
pacientės, visi šeimos nariai tarpusavyje sutardavo.
Vaikystės traumas, didesnius konfliktus šeimoje
pacientė neigia. Jos ankstyvoji psichomotorinė
raida prasidėjo laiku, nesutrikusi. Gretutinėmis
ligomis nesirgusi. Turėjusi 1 nesivystantį nėštumą.
Pacientė ištekėjusi, turinti aukštąjį universitetinį
išsilavinimą. Dabartinis nėštumas nebuvo
planuotas.
Objektyvūs duomenys
Psichikos būsena – pacientė sąmoninga,
orientuojasi vietoje, savyje ir laiko atžvilgiu.
Bendrauja noriai, į klausimus atsako prasmingai,
akių kontaktą palaiko. Pokalbio metu pacientė
išlieka rami. Nuotaika disforiška. Emocijos
adekvačios. Dėmesio koncentracija šiek tiek
susilpnėjusi, greitai išsiblaško. Mąstymo sutrikimų
nėra. Savo būklei kritiška.
Ligos anamnezė, eiga ir taikytas gydymas
Pacientė prieš 10 metų kreipėsi pagalbos į
gydytoją psichiatrą dėl sunkumų šeimoje,
atsiradusios prastos nuotaikos, nenoro gyventi,
motyvacijos stokos. Tuo metu buvo diagnozuota
depresija, pacientė vartojo sertraliną metus laiko,
tačiau pavadinimo neprisimena, medicininės
dokumentacijos neturi. Taip pat tais metais lankė
kognityvinės elgesio terapijos (KET) kursą.
Pacientės teigimu, savijauta gerėjo, todėl maždaug
po metų laiko vaistų vartojimą nutraukė, tačiau
psichoterapijos kursuose lankėsi dar metus laiko.
Paskutinius trejus metus pacientė lankosi pas
psichologą, kaip pati teigia, asmeninio tobulėjimo
tikslais.
Apklausos metu pacientė stacionarizuota
naujagimių ligų skyriuje dėl gimusio neišnešioto
naujagimio. Nėštumas nebuvo planuotas, nėštumas
penktas, gimdymas ketvirtas. Anamnezėje buvę
gimdymai be komplikacijų, naujagimiai gimę
išnešioti, natūraliais gimdymo takais. Vienas
nėštumas anamnezėje buvęs nesivystantis, todėl 14
Journal of Medical Sciences. April 15, 2021 - Volume 9 | Issue 3. Electronic - ISSN: 2345-0592
301
sav. nutrauktas. Tuo metu pacientė ryškesnių
būklės pokyčių neprisimena.
Dabartinis nėštumas praėjo sklandžiai,
neišnešiotas naujagimis gimęs taip pat natūraliais
takais, prasidėjus savaiminei gimdymo veiklai, 36
sav. + 1 d., diagnozuota intranatalinė asfiksija.
Naujagimio Apgar balas pirmąją minutę – 6,
penktąją minutę – 8. Naujagimis gimė sverdamas
2785 g. Tyrimo metu pacientė jautė pogimdyvinės
depresijos simptomus. Pacientei taikytas
diagnostikos metodas - Edinburgo postnatalinės
depresijos skalė (minimali balų suma 0, maksimali
balų suma 30, kliniškai reikšmingas depresiškumas
lygis ≥10). Pacientė surinko 12 balų.
Diskusija
Šiuo metu yra atliekama labai daug
tyrimų, ieškant perspektyvių metodų, kurie padėtų
nustatyti moteris, kurioms gresia pogimdyvinė
depresija, kad būtų galima kuo greičiau vykdyti
prevenciją ir ankstyvą gydymą [2,6,7].
Deja, šiuo metu nėra nustatytas vienas
pogimdyvinę depresiją sukeliantis veiksnys, nėra
jokio biožymens, kurį ištyrus būtų žinoma
pogimdyvinės depresijos rizika. Yra skiriami du
faktoriai: biologinis (lytiniai ir streso hormonai,
skydliaukės hormonai) ir psichologinis, kurie
vaidina svarbų vaidmenį pogimdyvinės depresijos
išsivystyme [8,9,10].
Zhao X-H ir kt. atliktame tyrime nustatyti
pogimdyvinės depresijos rizikos veiksniai: patirtas
smurtas ir prievarta, gestacinis diabetas,
daugiavaisis nėštumas, gimdymas cezario pjūvio
būdu, depresijos anamnezė, neišnešioti ir mažo
svorio naujagimiai prastas miegas po gimdymo,
socialinės paramos trūkumas, neigiama gimdymo
patirtis, nutukimas ir antsvoris, vit. D trūkumas,
anemija po gimdymo [5].
Vienu iš didžiausių rizikos veiksnių
susirgti pogimdyvine depresija yra laikoma
antenatalinė ir (arba) buvusi depresija prieš
nėštumą [11,12,13]
Biologiniams predispoziciniams
veiksniams neprieštarautų hormonų pokyčių
analizė nėštumo metu ir po gimdymo. Kitas
galimas predispozicinis veiksnys - progesterono ir
estradiolio kiekių sumažėjimas, kuris atsiranda iš
karto pasišalinus placentai. Manoma, kad staigus
estradiolio sumažėjimas turi tiesioginį ryšį su
pogimdyminės depresijos vystymųsi [11,14–16].
Tyrimų duomenimis, įtaką pogimdyvinei
depresijai daro ir genetiniai faktoriai [17–19]. Vis
tik šie tyrimai turi būti vertinami atsargiai dėl
populiacijos heterogeniškumo, norint įvertinti
galimą genomo įtaką depresijos vystymuisi, tyrimų
imtis turėtų būti bent penkis kartus didesnė, nei
tiriant genomo įtaką sirgti šizofrenija [20].
Mūsų nagrinėjamu atveju moteris buvo
sirgusi depresija anamnezėje, pagimdė neišnešiotą
naujagimį, o tai jau yra keli rizikos faktoriai.
Apibendrinimas
Šis klinikinis atvejis išryškina medicinos
personalo žinių svarbą apie rizikos faktorius
susirgti pogimdyvine depresija, jų vertinimą ir
tolimesnių veiksmų parinkimą. Sveikatos
priežiūros specialistai, teikiantys perinatalinę
priežiūrą moterims, pavyzdžiui, akušeriai,
slaugytojos, gydytojai akušeriai - ginekologai,
bendradarbiaudami su gydytojais psichiatrais turi
Journal of Medical Sciences. April 15, 2021 - Volume 9 | Issue 3. Electronic - ISSN: 2345-0592
302
teikti tinkamą pagalbą moterims, išgyvenančioms
sunkumus, kad pagerintų moterų ir kūdikių
gydymo išeitis. Apibendrinant svarbu pripažinti,
kad postnatalinio periodo metu padidėja depresijos
išsivystymo rizika. Šiuo laikotarpiu vyksta daug
pokyčių: hormoniniai, formuojasi motinos ir vaiko
ryšys, motinos žindo naujagimius ir kūdikius. Šie
pokyčiai yra itin svarbūs moteriai bei jos kūdikiui
ir gali lemti skirtingą pogimdyvinės depresijos
gydymą lyginant su sunkiu depresijos epizodu.
Atsižvelgiant į ankstyvojo auklėjimo svarbą vaiko
raidai, motinos ir kūdikio ryšio formavimuisi,
būtina daugiau dėmesio skirti motinos sveikatai ne
tik nėštumo metu, bet ir po gimdymo.
Išvados
1. Postnatalinio periodo metu padidėja depresijos
išsivystymo rizika.
2. Atsižvelgiant į ankstyvojo auklėjimo svarbą
vaiko raidai, motinos ir kūdikio ryšio
formavimuisi, būtina daugiau dėmesio skirti
motinos sveikatai ne tik nėštumo metu, bet ir
po gimdymo.
3. Sveikatos priežiūros specialistai, teikiantys
perinatalinę priežiūrą moterims, pavyzdžiui,
akušeriai, slaugytojos, gydytojai akušeriai -
ginekologai, bendradarbiaudami su gydytojais
psichiatrais turi teikti tinkamą pagalbą
moterims, išgyvenančioms sunkumus, kad
pagerintų moterų ir kūdikių gydymo išeitis.
Literatūra
1. Kroska EB, Stowe ZN. Postpartum Depression:
Identification and Treatment in the Clinic Setting.
Obstet Gynecol Clin North Am. United States;
2020;47:409–19.
2. Brummelte S, Galea LAM. Postpartum
depression: Etiology, treatment and consequences
for maternal care. Horm Behav [Internet].
Academic Press Inc.; 2016 [cited 2021 Mar
31];77:153–66. Available from: https://pubmed-
ncbi-nlm-nih-
gov.ezproxy.dbazes.lsmuni.lt/26319224/
3. Pearlstein T, Howard M, Salisbury A, Zlotnick
C. Postpartum depression [Internet]. Am. J. Obstet.
Gynecol. Am J Obstet Gynecol; 2009 [cited 2021
Mar 31]. p. 357–64. Available from:
https://pubmed-ncbi-nlm-nih-
gov.ezproxy.dbazes.lsmuni.lt/19318144/
4. Guintivano J, Manuck T, Meltzer-Brody S.
Predictors of Postpartum Depression: A
Comprehensive Review of the Last Decade of
Evidence [Internet]. Clin. Obstet. Gynecol.
Lippincott Williams and Wilkins; 2018 [cited 2020
Nov 27]. p. 591–603. Available from:
/pmc/articles/PMC6059965/?report=abstract
5. Zhao X-H, Zhang Z-H. Risk factors for
postpartum depression: An evidence-based
systematic review of systematic reviews and meta-
analyses. Asian J Psychiatr. Netherlands;
2020;53:102353.
6. Slomian J, Honvo G, Emonts P, Reginster JY,
Bruyère O. Consequences of maternal postpartum
depression: A systematic review of maternal and
infant outcomes [Internet]. Women’s Heal. SAGE
Publications Ltd; 2019 [cited 2021 Mar 31].
Available from: /pmc/articles/PMC6492376/
7. Moraes GP de A, Lorenzo L, Pontes GAR,
Montenegro MC, Cantilino A. Triagem e
diagnóstico de depressão pós-parto: Quando e
como? [Internet]. Trends Psychiatry Psychother.
Sociedade de Psiquiatria do Rio Grande do Sul;
2017 [cited 2021 Mar 31]. p. 54–61. Available
from: https://pubmed-ncbi-nlm-nih-
gov.ezproxy.dbazes.lsmuni.lt/28403324/
8. Šebela A, Hanka J, Mohr P. Etiology, risk
factors, and methods of postpartum depression
prevention. Ces Gynekol [Internet]. 2018 [cited
2020 Nov 27];468–73. Available from:
https://pubmed-ncbi-nlm-nih-
Journal of Medical Sciences. April 15, 2021 - Volume 9 | Issue 3. Electronic - ISSN: 2345-0592
303
gov.ezproxy.dbazes.lsmuni.lt/30848154/
9. Liu S, Yan Y, Gao X, Xiang S, Sha T, Zeng G,
et al. Risk factors for postpartum depression among
Chinese women: Path model analysis. BMC
Pregnancy Childbirth [Internet]. BioMed Central
Ltd.; 2017 [cited 2021 Mar 31];17. Available from:
https://pubmed-ncbi-nlm-nih-
gov.ezproxy.dbazes.lsmuni.lt/28464884/
10. Alzahrani AD. Risk Factors for Postnatal
Depression among Primipara Mothers. Span J
Psychol [Internet]. Cambridge University Press;
2019 [cited 2021 Mar 31];22. Available from:
https://pubmed-ncbi-nlm-nih-
gov.ezproxy.dbazes.lsmuni.lt/31298175/
11. Brummelte S, Galea LAM. Postpartum
depression: Etiology, treatment and consequences
for maternal care. Horm Behav. Academic Press
Inc.; 2016;77:153–66.
12. Ogbo FA, Eastwood J, Hendry A, Jalaludin B,
Agho KE, Barnett B, et al. Determinants of
antenatal depression and postnatal depression in
Australia. BMC Psychiatry [Internet]. BioMed
Central Ltd.; 2018 [cited 2021 Mar 31];18.
Available from: /pmc/articles/PMC5819705/
13. Kroska EB, Stowe ZN. Postpartum Depression
Identification and Treatment in the Clinic Setting.
[cited 2021 Mar 31]; Available from:
https://doi.org/10.1016/j.ogc.2020.05.001
14. Klier CM, Muzik M, Dervic K, Mossaheb N,
Benesch T, Ulm B, et al. The role of estrogen and
progesterone in depression after birth. J Psychiatr
Res [Internet]. J Psychiatr Res; 2007 [cited 2021
Mar 31];41:273–9. Available from:
https://pubmed-ncbi-nlm-nih-
gov.ezproxy.dbazes.lsmuni.lt/17049560/
15. Badr HA, Zauszniewski JA. Kangaroo care and
postpartum depression: The role of oxytocin
[Internet]. Int. J. Nurs. Sci. Chinese Nursing
Association; 2017 [cited 2021 Mar 31]. p. 179–83.
Available from: https://pubmed-ncbi-nlm-nih-
gov.ezproxy.dbazes.lsmuni.lt/31406740/
16. Mörelius E, Örtenstrand A, Theodorsson E,
Frostell A. A randomised trial of continuous skin-
to-skin contact after preterm birth and the effects
on salivary cortisol, parental stress, depression, and
breastfeeding. Early Hum Dev [Internet]. Elsevier
Ireland Ltd; 2015 [cited 2021 Mar 31];91:63–70.
Available from: https://pubmed-ncbi-nlm-nih-
gov.ezproxy.dbazes.lsmuni.lt/25545453/
17. Guintivano J, Manuck T, Meltzer-Brody S.
Predictors of Postpartum Depression: A
Comprehensive Review of the Last Decade of
Evidence [Internet]. Clin. Obstet. Gynecol.
Lippincott Williams and Wilkins; 2018 [cited 2021
Mar 31]. p. 591–603. Available from:
https://pubmed-ncbi-nlm-nih-
gov.ezproxy.dbazes.lsmuni.lt/29596076/
18. Serati M, Redaelli M, Buoli M, Altamura AC.
Perinatal Major Depression Biomarkers: A
systematic review [Internet]. J. Affect. Disord.
Elsevier B.V.; 2016 [cited 2021 Mar 31]. p. 391–
404. Available from: https://pubmed-ncbi-nlm-
nih-gov.ezproxy.dbazes.lsmuni.lt/26802316/
19. Stewart DE, Vigod SN. Postpartum depression:
Pathophysiology, treatment, and emerging
therapeutics. Annu Rev Med [Internet]. Annual
Reviews Inc.; 2019 [cited 2021 Mar 31];70:183–
96. Available from: https://pubmed-ncbi-nlm-nih-
gov.ezproxy.dbazes.lsmuni.lt/30691372/
20. Payne JL, Maguire J. Pathophysiological
mechanisms implicated in postpartum depression.
Front. Neuroendocrinol. Academic Press Inc.;
2019. p. 165–80.