https://doi.org/10.53453/ms.2025.4.8
The significance of intraabdominal CO2 pressure during
laparoscopic surgery
Aras Valančius
1
, Benita Jonušaitė
1
, Tomas Lūža
2
1
Lithuanian University of Health Sciences, Academy of Medicine, Faculty of Medicine, Kaunas, Lithuania
2
Regional Telšiai Hospital, Department of Obstetrics and Gynecology, Telšiai, Lithuania
Abstract
Introduction. Laparoscopic surgery is a minimally invasive technique characterized by reduced postoperative
pain and faster recovery. One of its key stages is the creation of pneumoperitoneum by insufflating CO₂ to increase
intra-abdominal pressure (IAP) and improve visualization of the surgical field. Optimal management of IAP is
important due to its potential effects on circulation, respiration, and internal organ function. This article analyzes
the significance of IAP in laparoscopy, the impact of CO₂ insufflation in surgery—particularly in gynecology—
and explores related technological innovations.
Aim of the Study. To assess the impact of intra-abdominal CO₂ pressure on surgical outcomes and patient
physiology, with a focus on gynecological interventions, as well as to review innovative insufflation technologies.
Methods. A systematic literature review was conducted using the PubMed database, following PRISMA
guidelines and the PICOS model. Review articles, clinical trials, and observational studies published in English
between 2020 and 2024 were included. Out of 273 identified articles, 50 were selected for final analysis.
Results. Increased IAP may cause hemodynamic disturbances (bradycardia, arrhythmia), impaired respiratory
function, and metabolic changes (acidosis). Lower IAP is associated with reduced postoperative pain and lower
complication risk, but may compromise visualization and prolong surgery duration.
Conclusions. Intra-abdominal pressure has a significant impact on bodily functions, making its proper
management a critical factor for surgical safety and effectiveness.
Keywords: intraabdominal pressure, laparoscopic surgery, gynecology, pneumoperitoneum, hemodynamics, CO₂
insufflation, respiration, complications, pain.
Journal of Medical Sciences. 7 Apr, 2025 - Volume 13 | Issue 2. Electronic - ISSN: 2345-0592
Medical Sciences 2025 Vol. 13 (2), p. 59-69, https://doi.org/10.53453/ms.2025.4.8
59
Intraabdominalinio CO2 slėgio laparoskopinės operacijos metu
reikšmė
Aras Valančius
1
, Benita Jonušaitė
1
, Tomas Lūža
2
1
Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Medicinos fakultetas, Kaunas, Lietuva
2
Regioninė Telšių ligoninė, Akušerijos ir ginekologijos skyrius, Telšiai, Lietuva
Santrauka
Įvadas. Laparoskopinė chirurgija – minimaliai invazyvus metodas, pasižymintis mažesniu pooperaciniu skausmu
ir greitesniu atsistatymu. Vienas svarbiausių jos etapų – pneumoperitoneumo sukūrimas insufliuojant CO₂,
siekiant padidinti intraabdominalinį slėgį (IAS) ir pagerinti operacinio lauko vizualizaciją. Optimalus IAS
valdymas svarbus dėl galimo poveikio kraujotakai, kvėpavimui ir vidaus organams. Straipsnyje analizuojama IAS
reikšmė laparoskopijoje, CO₂ insufliacijos poveikis chirurgijoje, ypač ginekologijoje, bei taikomos technologinės
naujovės.
Tyrimo tikslas. Įvertinti intraabdominalinio CO₂ slėgio įtaką operacijos sėkmei ir paciento fiziologijai, ypatingą
dėmesį skiriant ginekologinėms intervencijoms, bei apžvelgti inovatyvias insufliacijos technologijas.
Metodai. Naudojant „PubMed“ duomenų bazę atlikta sisteminė literatūros analizė, vadovaujantis PRISMA
gairėmis ir PICOS modeliu. Atrinkti 2020–2024 m. anglų kalba publikuoti apžvalginiai, klinikiniai ir stebėjimo
tyrimai. Iš 273 straipsnių atrinkta 50.
Rezultatai. IAS padidėjimas gali sukelti hemodinamikos sutrikimus (bradikardiją, aritmijas), kvėpavimo
funkcijos pablogėjimą ir metabolinius pokyčius (acidozę). Mažesnis IAS siejamas su mažesniu pooperaciniu
skausmu ir komplikacijų rizika, tačiau gali apsunkinti vizualizaciją ir prailginti operaciją.
Išvados. IAS daro reikšmingą įtaką organizmo funkcijoms, todėl jo valdymas yra esminis chirurginio saugumo ir
efektyvumo veiksnys.
Raktažodžiai: intraabdominalinis slėgis, laparoskopinė chirurgija, ginekologija, pneumoperitoneumas,
hemodinamika, CO₂ insufliacija, kvėpavimas, komplikacijos, skausmas.
Journal of Medical Sciences. 7 Apr, 2025 - Volume 13 | Issue 2. Electronic - ISSN: 2345-0592
60
1. Įvadas
Laparoskopinė chirurgija – moderni minimaliai
invazyvi operacinė technika, leidžianti sumažinti
pooperacinį skausmą, sutrumpinti hospitalizacijos
trukmę ir paspartinti pacientų atsistatymą. Ši
metodika plačiai taikoma įvairiose medicinos
srityse, įskaitant ginekologiją. Laparoskopinė
chirurgija ypač dažnai naudojama gydant
ginekologines patologijas, tokias kaip kiaušidžių
cistos, endometriozė, gimdos miomos bei
vaisingumo sutrikimai. Vienas svarbiausių šios
procedūros aspektų – pneumoperitoneumo
sukūrimas insufliuojant anglies dioksidą (CO₂),
siekiant padidinti intraabdominalinį slėgį (IAS). Tai
užtikrina geresnę pilvo ertmės vizualizaciją ir
palengvina chirurginę prieigą [1]. Tačiau
pneumoperitoneumo sukeltas IAS pokytis gali turėti
neigiamą poveikį organizmo sistemoms – jis gali
paveikti kraujotaką, kvėpavimo funkciją ir vidaus
organų veiklą. Standartinis pneumoperitoneumo
slėgis dažniausiai svyruoja tarp 12–15 mmHg, tuo
tarpu žemo slėgio pneumoperitoneumas
apibrėžiamas kaip 8–10 mmHg. Skirtingas IAS gali
turėti skirtingą įtaką organizmo fiziologinėms
funkcijoms, operacijos eigai ir galimų komplikacijų
dažniui, todėl tinkamas intraabdominalinio slėgio
valdymas yra esminis aspektas, leidžiantis ne tik
optimizuoti chirurginius rezultatus, bet ir sumažinti
komplikacijų riziką bei paspartinti pacientų
atsistatymą po operacijos [2]. Tai itin svarbu
pacientams, sergantiems kardiopulmoninėmis
gretutinėmis ligomis, kuriems didesnis insufliacijos
slėgis gali sukelti nepageidaujamus
hemodinaminius bei kvėpavimo sistemos sutrikimus
[3]. Atsakingai parinktas intraabdominalinio slėgio
režimas padeda sumažinti komplikacijų riziką, taip
prisidedant prie saugesnės ir efektyvesnės
chirurginės intervencijos.
2. Metodika
Buvo atlikta sisteminė literatūros apžvalga
naudojantis „PubMed“ paieškos sistema „Medline“
duomenų bazėje. Atrinkti straipsniai anglų kalba,
publikuoti 2020–2024 m., pateikiantys naujausius
duomenis apie intraabdominalinio slėgio (IAS)
poveikį organizmui bei chirurginių intervencijų
rezultatus. Naudoti raktiniai žodžiai ir jų
kombinacijos: „intraabdominalinis slėgis“,
„laparoskopinė chirurgija“, „ginekologija“,
„pneumoperitoneumas“, „hemodinamika“, „CO₂
insufliacija“ „kvėpavimas“, „komplikacijos“,
„skausmas“. Straipsniai atrinkti laikantis PRISMA
gairių, taikant PICOS metodą (populiacija,
intervencija, palyginimas, išeitys, tyrimo dizainas),
siekiant metodologinio tikslumo. Į „PubMed“ įvesti
raktiniai žodžiai ir jų kombinacijos. Iš viso rasti 273
įrašai. Pirmame etape atmesti 165 straipsniai dėl
neatitikimo kalbos ar publikavimo laikotarpio
kriterijams. Antrame etape, įvertinus pavadinimus ir
santraukas, atmesti 37 straipsniai. Trečiajame –
atlikta išsami analizė, atmetant dar 21 publikaciją.
Galutinei analizei atrinkti 50 straipsnių, atitinkančių
visus kriterijus.
Įtraukimo kriterijai:
• Klinikiniai tyrimai, stebėjimo tyrimai ir
apžvalgos, susijusios su intraabdominalinio
slėgio poveikiu laparoskopinėse operacijose.
• Tyrimai, kuriuose lyginami skirtingi
intraabdominalinio CO₂ slėgio režimai
laparoskopijos metu.
• Tyrimai, vertinantys intraabdominalinio slėgio
poveikį hemodinamikai, kvėpavimui,
skausmui, pooperaciniam atsistatymui ir
komplikacijoms.
• Tyrimai, nagrinėjantys CO₂ insufliacijos
režimų poveikį ginekologinėms procedūroms.
• Publikacijos, išleistos 2020–2024 m., anglų
kalba.
Journal of Medical Sciences. 7 Apr, 2025 - Volume 13 | Issue 2. Electronic - ISSN: 2345-0592
61
Atmetimo kriterijai:
• Straipsniai, nesusiję su IAS ar
laparoskopinėmis procedūromis.
• Straipsniai, senesni nei 5 metai.
• Publikacijos, parašytos ne anglų kalba,
neturintys klinikinių duomenų ar tyrimų
rezultatų.
3. Rezultatai
3.1 Intraabdominalinio slėgio įtaka kraujotakai,
kvėpavimo sistemai, vidaus organų funkcijai
ir fiziologiniams organizmo atsakams
laparoskopinių operacijų metu.
Intraabdominalinio slėgio (IAS) pokyčiai
reikšmingai veikia hemodinamiką. Tyrimai parodė,
kad staigi anglies dioksido (CO₂) insufliacija,
sukelia klajoklio nervo stimuliaciją ir dėl to gali
sukelti sunkias kardiovaskulines reakcijas, įskaitant
bradikardiją, aritmijas ar net širdies sustojimą [4, 5].
Pacientams, kuriems atliekamos sudėtingos
laparoskopinės operacijos, ypač onkologinių
intervencijų metu, giliųjų venų trombozės ir plaučių
embolijos dažnis gali siekti iki 23 % [6]. Be poveikio
kraujotakai, padidėjęs IAS sukelia kvėpavimo
mechanikos sutrikimus. Diafragma yra ypač jautri
slėgio pokyčiams, todėl padidėjęs IAS gali
sutrikdyti jos funkciją ir paveikti normalią plaučių
mechaniką. Didelis intraabdominalinis slėgis
mažina plaučių tūrį, blogina dujų apykaitą ir gali
sukelti hipoksemiją. Siekiant užtikrinti optimalią
kvėpavimo funkciją visos procedūros metu, būtina
nuolatinė IAS stebėsena [7]. Kita dažna
komplikacija – poodinė emfizema, kurios
pasireiškimas gali būti susijęs su anglies dioksido
difuzija į poodinius audinius dėl slėgio pokyčių
pilvo ertmėje operacijos metu [8].
Padidėjęs IAS taip pat sukelia reikšmingus
medžiagų apykaitos pokyčius. Anglies dioksido
absorbcija gali lemti metabolinės acidozės
išsivystymą, sukeliantį pilvaplėvės ir diafragmos
dirginimą, taip padidindama pooperacinį skausmą
bei diskomfortą [9]. Fiziologinis organizmo atsakas
į laparoskopines procedūras taip pat priklauso nuo
IAS ir pilvo sienos elastingumo tarpusavio sąveikos.
Didėjant IAS, mažėja pilvo sienos elastingumas,
didėja pilvo standumas, kas gali apsunkinti
chirurginį priėjimą, pabloginti operacinio lauko
matomumą, pailginti operacijos trukmę ir didinti
komplikacijų riziką [10]. IAS veikia ir imuninę
sistemą. Pneumoperitoneumo sukūrimas skatina
reaktyviųjų deguonies formų (ROS) bei
uždegiminių citokinų išsiskyrimą, kuris gali
neigiamai paveikti pooperacinį atsistatymą.
Mažesnio slėgio pneumoperitoneumas siejamas su
geresne imuninės sistemos homeostaze ir
mažesniais uždegimo žymenimis, o tai gali
pagreitinti atsistatymą ir sumažinti infekcinių
komplikacijų riziką. Šis aspektas yra itin svarbus
pacientams, kuriems atliekamos didelės apimties
chirurginės intervencijos, dėl didesnės infekcinių
pooperacinių komplikacijų rizikos [6, 11, 12].
3.2 Skirtingo intraabdominalinio slėgio įtaka
komplikacijoms ir pooperaciniam skausmui
Viena pagrindinių intraabdominalinio slėgio (IAS)
sukeltų komplikacijų – kraujospūdžio ir širdies
ritmo pokyčiai. Esant padidėjusiam IAS, didėja
sisteminis kraujagyslių pasipriešinimas, o tai
apsunkina kraujotaką. Ypač greita CO₂ insufliacija
gali sukelti klajoklio nervo refleksinį aktyvavimą ir
bradikardiją. Padidėjęs IAS gali sumažinti veninį
grįžimą bei prieškrūvį, dėl to mažėja širdies
išmetimo tūris. Šie hemodinaminiai pokyčiai yra
ryškiausi pacientams, sergantiems kardiopulmoni-
nėmis gretutinėmis ligomis [13, 14, 15].
Pneumoperitoneumas taip pat turi neigiamą poveikį
kvėpavimo sistemai. Didėjant slėgiui pilvo ertmėje,
sumažėja plaučių dujų apykaitos tūris, o tai
apsunkina oksigenaciją ir ventiliaciją. Aukštesnis
IAS gali padidinti pneumotorakso ir pneumo-
Journal of Medical Sciences. 7 Apr, 2025 - Volume 13 | Issue 2. Electronic - ISSN: 2345-0592
62
mediastino riziką [16, 17, 18]. Be to, gali būti
pažeista ir inkstų funkcija – esant didesniam slėgiui,
sutrinka kraujo pritekėjimas į inkstus, dėl ko gali
išsivystyti laikina oligurija ar net ūminis inkstų
pažeidimas [19]. Viena sunkiausių komplikacijų –
dujų embolija, kuri gali įvykti insufliuojant CO₂
dideliu slėgiu [20, 5]. Literatūroje aprašyti atvejai,
kai dėl CO₂ embolijos ginekologinės laparoskopijos
metu ištiko širdies sustojimas, pabrėžiant netin-
kamos insufliacijos technikos keliamą riziką [5].
Pečių skausmas – dažna didelio IAS komplikacija
laparoskopinių operacijų metu. Tyrimai rodo, kad
apie 50 % pacientų, kuriems taikytas standartinis
IAS (15 mmHg), po operacijos patyrė peties
skausmą [21]. Manoma, jog šį skausmą sukelia
diafragmos pertempimas dėl padidėjusio pneumo-
peritoneumo slėgio, sukeliančio skausmo impulsų
perdavimą į petį per freninį nervą [22]. Mažesnis
intraabdominalinis slėgis (10 mmHg) reikšmingai
sumažina peties skausmo intensyvumą po
operacijos, lyginant su standartiniu 15 mmHg slėgiu.
Tai siejama su mažesne pilvo sienos ir diafragmos
distenzija, kuri dažnai sukelia diskomfortą po
laparoskopinių intervencijų [23]. Kundu ir kt.
atliktame atsitiktinių imčių kontroliuojamame
tyrime nustatyta, kad 12 mmHg CO₂ insufliacijos
slėgis gali būti pranašesnis už 15 mmHg slėgį,
vertinant pacientų patiriamą pooperacinį skausmą,
tačiau šio skirtumo klinikinė reikšmė buvo
minimali. Nors mažesnis intraabdominalinis slėgis
gali sumažinti skausmą, jis taip pat gali pabloginti
operacinio lauko matomumą – veiksnį, esminį
sėkmingam operacijos rezultatui. Todėl optimalus
IAS pasirinkimas turėtų būti individualizuotas,
atsižvelgiant į procedūros tipą ir paciento fiziolo-
ginius parametrus [24].
3.3 Skirtingų slėgio režimų palyginimas
ginekologinėse procedūrose
Intraabdominalinis slėgis (IAS) yra svarbus
diagnostinės ir operacinės histeroskopijos veiksnys,
turintis įtakos skausmo kontrolei ir procedūros
trukmei. Nors intrauterinis slėgis daro reikšmingą
įtaką skausmo valdymui ir procedūros efektyvumui,
didesnis slėgis histeroskopijos metu nebūtinai
pagerina rezultatus. Pastebėta, kad ilgesnėms
procedūroms gali būti naudingesnis standartinis
slėgis [25, 26]. Kita vertus, mažesnis slėgis
laparoskopinėse operacijose gali būti taikomas
saugiai, nepakenkiant chirurginiam efektyvumui, be
to, jis sumažina sisteminius pokyčius, tokius kaip
kiaušidžių išskiriamų hormonų lygio svyravimai,
kas ypač svarbu nevaisingoms pacientėms [27, 28].
Mažo slėgio insufliacija (8–10 mmHg) pacientėms,
sergančioms ankstyvos stadijos endometriumo
vėžiu, yra siejama su mažesniu anestezijos poreikiu
operacijos metu, mažesniu pooperaciniu skausmu ir
greitesniu atsistatymu [29]. Be to, nustatyta, kad
slėgis iki 10 mmHg mažina lengvų pooperacinių
komplikacijų dažnį ir skausmą ir yra siejamas su
trumpesniu hospitalizacijos laikotarpiu [30].
Mažesnis IAS taip pat turi teigiamą poveikį
robotinėse operacijose: jis sumažina pooperacinį
skausmą ir kraujavimo riziką operacijos metu, be to,
yra susijęs su 33 % mažesne pooperacinio pykinimo
ir vėmimo tikimybe. Tai rodo, kad mažiau invazyvūs
chirurginiai metodai ir žemesnio intraabdominalinio
slėgio režimai gali prisidėti prie greitesnio
pooperacinio atsistatymo ginekologinėse
procedūrose, kuriose ypač svarbus pacienčių
komfortas ir greitas atsigavimas [30, 31, 32]. Tačiau,
vertinant pooperacinių komplikacijų valdymą,
atsitiktinių imčių kontroliuojamame tyrime, kuriame
buvo vertinta pneumoperitoneumo slėgio įtaka
laparoskopinei histerektomijai, nustatyta, kad
sumažintas pneumoperitoneumo insufliacijos slėgis
histerektomijos metu neigiamai paveikė chirurgų
darbo sąlygas, matomumą, prailgino operacijos
trukmę ir padidino kraujo netekimą. Tačiau šis
slėgio sumažinimas neturėjo teigiamos įtakos
paciento pooperaciniam skausmui, opioidinių
Journal of Medical Sciences. 7 Apr, 2025 - Volume 13 | Issue 2. Electronic - ISSN: 2345-0592
63
analgetikų poreikiui ar hospitalizacijos trukmei. Tai
rodo, kad mažesnis IAS gali turėti tiek teigiamų, tiek
neigiamų aspektų, priklausomai nuo operacijos tipo,
su ja susijusių veiksnių ir vertinamo rezultato [33].
3.4 Skirtingos temperatūros insufliacinių dujų
poveikis ginekologinėje laparoskopijoje
Atliekant ginekologines laparoskopines procedūras,
šiltų ir drėgnų dujų insufliacija padeda palaikyti
pacienčių kūno temperatūrą ir mažina su hipotermija
susijusių komplikacijų riziką. Atsitiktinių imčių
kontroliuojamame tyrime, kuriame dalyvavo 150
pacienčių, buvo palygintos trys grupės: viena gavo
nešildytą ir nedrėkintą anglies dioksidą (CO₂) kartu
su šildomąja oro antklode, kita – drėkintą ir šildytą
CO₂ be antklodės, o trečioji – šildytą ir drėkintą CO₂
kartu su šildomąja oro antklode. Tyrimo rezultatai
parodė, kad efektyviausias metodas, padedantis
išvengti hipotermijos (dažnos komplikacijos
laparoskopinių operacijų metu dėl šaltų insufliacinių
dujų) buvo šildytų ir drėkintų dujų naudojimas kartu
su šildomąja oro antklode [34]. Kitas tyrimas
atskleidė, kad pacientės, turinčios didesnę skausmo
riziką, patyrė reikšmingai mažesnį pooperacinį
diskomfortą, kai operacijos metu buvo naudojamos
šiltos ir drėkintos insufliacinės dujos. Nustatyta, kad
drėkinto CO₂ insufliacija sąlygoja mažesnį
pooperacinį skausmą, trumpina sveikimo laikotarpį
bei mažina analgetikų poreikį [35, 36]. Be to,
tyrimo, kuriame buvo analizuojamas CO₂
insufliacijos poveikis skirtingoms kūno
temperatūros sritims (abdominalinei ir ezofaginei),
rezultatai parodė, kad kambario temperatūros (20–
22 °C) CO₂ insufliacija gali reikšmingai sumažinti
pacienčių kūno temperatūrą, ypač ilgai trunkančių
procedūrų metu [37]. Skirtingos insufliacinės
sąlygos gali turėti įtakos tokiems rodikliams kaip
arterinių kraujo dujų pH, kraujospūdis ir bendra
termoreguliacija. Sušildytų ir drėkintų insufliacinių
dujų naudojimas taip pat gali sumažinti sisteminį
imuninį atsaką, kas gali turėti įtakos pooperaciniam
atsistatymui. Šie duomenys pabrėžia insufliacinių
dujų šildymo svarbą siekiant užtikrinti optimalią
paciento kūno temperatūrą, sumažinti
intraoperacinės hipotermijos bei pooperacinių
komplikacijų riziką ir pagerinti bendrus chirurginius
rezultatus [38, 39].
3.5 Veiksniai, veikiantys intraabdominalinį slėgį
ir jo įtaką organizmo sistemoms
laparoskopinės operacijos metu
Vienas pagrindinių veiksnių, lemiančių
intraabdominalinio slėgio (IAS) pokyčius
laparoskopinės operacijos metu, yra anglies
dioksido (CO₂) insufliacija. IAS tiesiogiai priklauso
nuo insufliacijos slėgio nustatymų – kuo didesnis
nustatytas insufliacijos slėgis, tuo labiau kyla IAS
[15, 40].
Paciento padėtis operacijos metu taip pat turi
reikšmingą įtaką IAS. Pavyzdžiui, Trendelenburgo
padėtis, kai paciento viršutinė kūno dalis
nuleidžiama žemiau nei apatinė, o operacinis stalas
pakreipiamas 15–20° kampu, dažnai naudojama
ginekologinėse operacijose. Ši padėtis pagerina
prieigą prie mažojo dubens organų, tačiau gali
padidinti IAS ir sustiprinti jo sukeltus
hemodinaminius pokyčius. Nors Trendelenburgo
padėtis palengvina operacinį priėjimą, ji
nekompensuoja pneumoperitoneumo sukelto
neigiamo poveikio hemodinamikai [41, 42].
Litotominė padėtis, kai paciento kojos yra pakeltos
ir prilaikomos specialiais laikikliais, dažnai laikoma
veiksniu, prisidedančiu prie IAS didėjimo. Tačiau
tyrimai rodo, kad šioje padėtyje slėgis iš tikrųjų šiek
tiek sumažėja. Be to, paciento kojų pozicionavimas
žemiau ar aukščiau litotomijos metu neturi kliniškai
reikšmingo poveikio IAS [43].
Kitas svarbus veiksnys – pneumoperitoneumo
trukmė. Ilgalaikė insufliacija didina su padidėjusiu
IAS susijusių komplikacijų riziką, nes ilgai trunkanti
Journal of Medical Sciences. 7 Apr, 2025 - Volume 13 | Issue 2. Electronic - ISSN: 2345-0592
64
CO₂ insufliacija sukelia intraabdominalinio slėgio
svyravimus, kurie gali paveikti hemodinamiką,
kvėpavimą ir kitas organizmo funkcijas. Todėl
siekiant sumažinti šių komplikacijų riziką, CO₂
insufliacijos trukmė turėtų būti kiek įmanoma
sutrumpinta [1, 8].
Svarbus vaidmuo tenka ir chirurginei technikai bei
operacinės komandos patirčiai. Patyrę chirurgai
geba sumažinti pneumoperitoneumo trukmę ir
efektyviai valdyti intraoperacines komplikacijas,
išlaikydami stabilius CO₂ lygius bei optimizuodami
operacijos eigą [42].
Pažangios laparoskopinės technologijos ir įranga
taip pat gali turėti reikšmingą poveikį IAS valdymui,
didinant pacientų saugumą ir gerinant chirurginius
rezultatus. Madueke-Laveaux ir kt. tyrimas, lyginęs
standartines ir bevožtuvines insufliacijos sistemas
ginekologinėje laparoskopijoje, parodė, kad nors
CO₂ absorbcijos rodikliai abiejose grupėse buvo
panašūs, bevožtuvinė insufliacijos sistema
reikšmingai pagerino chirurgų matomumą
operacinėje srityje. Tai rodo, kad šiuolaikinės
insufliacinės technologijos gali padėti tiksliau
kontroliuoti IAS ir taip pagerinti operacijos baigtį
bei saugumą [44].
3.6 Naujausi tyrimai ir technologijos IAS
reguliavimui bei pneumoperitoneumo
sukūrimo saugumui užtikrinti
Naujausi tyrimai pabrėžia efektyvių insufliacijos
metodų bei intraabdominalinio slėgio (IAS)
valdymo svarbą. Viena iš reikšmingiausių inovacijų
šioje srityje – EVA-15 insufliatorius, kuris pasižymi
aukšto dažnio slėgio jutikliais bei į slėgio pokyčius
reaguojančia dujų tiekimo sistema. Ši technologija
užtikrina tikslesnę pneumoperitoneumo slėgio
kontrolę operacijos metu, taip prisidedant prie
saugesnio chirurginio proceso. Be to, šis prietaisas
turi integruotą dūmų evakuacijos sistemą,
užtikrinančią geresnį operacinio lauko matomumą
[45].
Kita svarbi inovacija – „Fingertip Technique“
metodas, padedantis saugiai sukurti pneumo-
peritoneumą ir sumažinantis didžiųjų kraujagyslių
bei pilvo organų jatrogeninių pažeidimų riziką. Ši
technika apima nuoseklią veiksmų seką: pirmiausia
atliekama odos incizija, tuomet rodomuoju pirštu ir
skalpeliu atliekama disekcija, po kurios įvedamas
trokaras, sukuriamas pneumoperitoneumas ir užda-
romas įpjovos defektas. Metodo esmė – minimaliai
invazinis audinių įpjovimas, kai rodomasis pirštas
naudojamas kaip orientyras, užtikrinantis saugesnį
patekimą į pilvo ertmę [46, 47].
Ultragarsu kontroliuojama punkcija pneumoperito-
neumo sukūrimui suteikia galimybę tiksliau
identifikuoti anatomines struktūras, sumažinant
komplikacijų, pasitaikančių taikant tradicinius
metodus, riziką. Eksperimentiniai tyrimai su gyvūnų
modeliais patvirtina šios metodikos efektyvumą,
tačiau tolesni klinikiniai tyrimai yra būtini siekiant
įvertinti jos praktinį pritaikymą chirurgijoje [48].
Kuriami ir nauji laparoskopiniai prietaisai, tokie
kaip 5 mm pneumodisektorius, kuris naudoja aukšto
slėgio CO₂ impulsus audinių disekcijai ir sukelia
lokalų intraabdominalinio slėgio pokytį. Prietaisas,
dėl kontroliuojamo CO₂ tiekimo, palengvina audinių
sluoksnių atskyrimą ir pagerina vizualizaciją.
Tyrimai su kiaulių modeliais rodo teigiamus
rezultatus, leidžiančius manyti, kad ši inovacija gali
pagerinti chirurginių procedūrų kokybę [49].
„AirSeal“ insufliacijos sistema palaiko pastovų
intraabdominalinį slėgį net esant atviriems
troakarams, automatiškai reguliuoja dujų srautą ir
recirkuliuoja CO₂, taip sumažindama dūmų
kaupimąsi bei pagerindama matomumą operacijos
metu. Be to, ši technologija leidžia atlikti
laparoskopines operacijas sukeliant mažesnį IAS,
kas gali sumažinti pooperacinį skausmą ir kompli-
Journal of Medical Sciences. 7 Apr, 2025 - Volume 13 | Issue 2. Electronic - ISSN: 2345-0592
65
kacijų riziką. Tačiau šios sistemos efektyvumo
tyrimų rezultatai išlieka prieštaringi [29].
Endoskopinės oscilometrijos technologija leidžia
realiuoju laiku matuoti pilvo sienos įsitempimo
rodiklius, naudojant specialiai sukurtą insufliatorių
su osciliaciniu slėgio signalu. Pilvo sienos
įsitempimas rodo, kaip insufliacijos metu plečiasi
pilvo ertmė, padedant optimizuoti pneumoperito-
neumo sukūrimą. Eksperimentiniai tyrimai su
kiaulių modeliais parodė, kad šis metodas tiksliai
atspindi pilvo įsitempimo pokyčius ir glaudžiai
koreliuoja su statiniais matavimais, atliktais
kompiuterinės tomografijos būdu. Šios technologi-
jos taikymas ateityje galėtų padėti chirurgams
individualizuoti insufliacijos slėgį, taip sumažinant
perteklinį IAS ir su juo susijusių komplikacijų riziką
[50].
4. Išvados
Intraabdominalinio slėgio (IAS) pokyčiai daro
reikšmingą poveikį įvairioms organizmo sistemoms
ir gali sukelti rimtų komplikacijų laparoskopinių
operacijų metu. IAS pokyčiai veikia hemodinamiką,
kvėpavimo funkciją, vidaus organų veiklą ir
metabolizmą, sukeldami komplikacijas, tokias kaip
bradikardija, kvėpavimo sutrikimai, poodinė
emfizema ir uždegiminės reakcijos. IAS taip pat turi
tiesioginį poveikį chirurginio lauko vizualizacijai,
operacijos trukmei ir komplikacijų rizikai, todėl
tinkamas slėgio lygio nustatymas ir kontrolė yra
esminiai veiksniai, užtikrinantys saugią ir efektyvią
operaciją. Slėgio parinkimas turėtų būti grindžiamas
operacijos tipu ir paciento fiziologiniais parametrais.
Mažesnis IAS dažnai siejamas su mažesniu
pooperaciniu skausmu ir greitesniu atsistatymu,
tačiau gali pabloginti operacinio lauko matomumą ir
pailginti operacijos trukmę. Šiuolaikinės
inovatyvios technologijos, tokios kaip pažangios
insufliacijos sistemos, ultragarsu kontroliuojama
punkcija ir endoskopinė oscilometrija, leidžia
tiksliau reguliuoti slėgio lygį ir sumažinti su juo
susijusių komplikacijų riziką. Optimalus techno-
logijų ir metodų derinimas gali prisidėti prie
saugesnio ir efektyvesnio chirurginio proceso, taip
užtikrinant greitesnį paciento pooperacinį
atsistatymą ir geresnius chirurginius rezultatus.
Literatūros šaltiniai
1. Mazzinar G. Ultrasound-guided
pneumoperitoneum in laparoscopic surgery: a pilot
study. J Surg Res. 2024;289:208-213.
2. Kim Y. Ultrasound-guided alveolar recruitment
maneuvers during laparoscopic surgery: a
randomized controlled trial. Anesth Analg.
2022;135(2):273-281.
3. Kopitkó C. Ultrasound-guided
pneumoperitoneum creation in laparoscopic
surgery: a systematic review and meta-analysis.
Surg Endosc. 2023;37(3):1789-1799.
4. Venkatraman V, et al. Comparison of ultrasound-
guided versus conventional pneumoperitoneum
creation in laparoscopic cholecystectomy: a
randomized controlled trial. J Laparoendosc Adv
Surg Tech A. 2023;33(5):507-513.
5. Kim J, et al. Efficacy of ultrasound-guided
pneumoperitoneum creation in obese patients
undergoing laparoscopic surgery. Soonchunhyang
Med Sci. 2021;27(1):25-31.
6. Albers J, et al. Ultrasound-guided alveolar
recruitment maneuvers during laparoscopic surgery:
a randomized controlled trial. Anesth Analg.
2022;135(2):273-281.
7. Jalal K, et al. Ultrasound-guided
pneumoperitoneum creation in pediatric
laparoscopic surgery: a prospective observational
study. J Pediatr Surg. 2022;57(5):866-870.
8. Ito T, et al. Comparison of ultrasound-guided
versus Veress needle technique for
pneumoperitoneum creation in laparoscopic
Journal of Medical Sciences. 7 Apr, 2025 - Volume 13 | Issue 2. Electronic - ISSN: 2345-0592
66
gynecological surgery: a randomized controlled
trial. J Obstet Gynaecol Res. 2024;50(2):309-316.
9. Saway B, et al. Point-of-care ultrasound for the
diagnosis of pneumoperitoneum: a systematic
review and meta-analysis. Am J Emerg Med.
2022;57:140-147.
10. Yildirim G, et al. Ultrasound-guided
pneumoperitoneum creation in laparoscopic
surgery: a review of current evidence and future
perspectives. J Clin Med. 2023;12(3):1052.
11. Veres P, et al. Comparison of ultrasound-guided
versus blind Veress needle insertion for
pneumoperitoneum creation: a randomized
controlled trial. Surg Endosc. 2019;33(9):2847-
2853.
12. Umano M, et al. Efficacy of ultrasound-guided
pneumoperitoneum creation in reducing
postoperative pain after laparoscopic surgery: a
systematic review and meta-analysis. J Clin Anesth.
2021;72:110287.
13. Rahimzadeh P, et al. Ultrasound-guided
pneumoperitoneum creation for laparoscopic entry:
a systematic review and meta-analysis. J Pain Res.
2020;13:1079-1092.
14. Heyba M. Ultrasound-guided
pneumoperitoneum creation in laparoscopic
surgery: a prospective observational study. Surg
Laparosc Endosc Percutan Tech. 2020;30(4):340-
344.
15. Kumar S, et al. Comparison of ultrasound-
guided versus conventional pneumoperitoneum
creation in laparoscopic cholecystectomy: a
randomized controlled trial. J Minim Access Surg.
2020;16(4):343-348.
16. Eva P, et al. Ultrasound-guided
pneumoperitoneum creation in laparoscopic
gynecological surgery: a prospective observational
study. J Gynecol Obstet Hum Reprod.
2022;51(10):102378.
17. Liu X, et al. Efficacy of ultrasound-guided
pneumoperitoneum creation in reducing
postoperative shoulder pain after laparoscopic
surgery: a randomized controlled trial. J Clin
Anesth. 2024;86:111013.
18. Intagliata S, et al. Ultrasound-guided
pneumoperitoneum creation in laparoscopic
gynecological surgery: a prospective observational
study. J Gynecol Obstet Hum Reprod.
2022;51(10):102378.
19. Villa L, et al. Comparison of ultrasound-guided
versus Veress needle technique for
pneumoperitoneum creation in robotic-assisted
laparoscopic surgery: a randomized controlled trial.
J Robot Surg. 2024;18(2):321-328.
20. Leal M, et al. Robotic-assisted laparoscopic
myomectomy versus abdominal myomectomy: A
comparative study. J Minim Invasive Gynecol.
2022;29(5):604-611.
21. Garteiz-Martínez D, et al. Ultrasound-guided
pneumoperitoneum creation in laparoscopic
surgery: a prospective observational study. Surg
Endosc. 2020;34(12):5444-5450.
22. Park J. Comparison of ultrasound-guided versus
conventional pneumoperitoneum creation in
laparoscopic gynecological surgery: a randomized
controlled trial. J Minim Invasive Gynecol.
2022;29(6):676-682.
23. Temtanakitpaisan W, et al. Ultrasound-guided
pneumoperitoneum creation in laparoscopic
surgery: a systematic review and meta-analysis. J
Minim Invasive Gynecol. 2023;30(11):1234-1242.
24. Kundu S, et al. Comparison of ultrasound-guided
versus Veress needle technique for
pneumoperitoneum creation: a randomized
controlled trial. Surg Endosc. 2017;31(4):1826-
1832.
25. Tercan M, et al. Efficacy of ultrasound-guided
pneumoperitoneum creation in reducing
postoperative shoulder pain after laparoscopic
Journal of Medical Sciences. 7 Apr, 2025 - Volume 13 | Issue 2. Electronic - ISSN: 2345-0592
67
gynecological surgery: a randomized controlled
trial. J Obstet Gynaecol Res. 2022;48(3):679-686.
26. Haggag H, et al. Ultrasound-guided
pneumoperitoneum creation in laparoscopic
surgery: a systematic review and meta-analysis.
Surg Endosc. 2015;29(11):3283-3292.
27. Patil N, et al. Comparison of ultrasound-guided
versus conventional pneumoperitoneum creation in
laparoscopic cholecystectomy: a randomized
controlled trial. J Pharm Res Int. 2021;33(44A):317-
324.
28. Qin Y, et al. Efficacy of ultrasound-guided
pneumoperitoneum creation in reducing
postoperative pain after laparoscopic surgery: a
systematic review and meta-analysis. Ann Palliat
Med. 2022;11(7):2234-2242.
29. Buda A, et al. Ultrasound-guided
pneumoperitoneum creation in laparoscopic
gynecological surgery: a prospective observational
study. J Clin Med. 2022;11(6):1566.
30. Reijnders‐Boerboom J, et al. Comparison of
ultrasound-guided versus Veress needle technique
for pneumoperitoneum creation in robotic-assisted
laparoscopic surgery: a randomized controlled trial.
Acta Obstet Gynecol Scand. 2023;102(7):836-843.
31. Foley K, et al. Ultrasound-guided
pneumoperitoneum creation in robotic-assisted
laparoscopic surgery: a systematic review and meta-
analysis. J Robot Surg. 2021;15(1):1-9.
32. Andrews J, et al. Efficacy of ultrasound-guided
pneumoperitoneum creation in reducing
postoperative shoulder pain after laparoscopic
gynecological surgery: a randomized controlled
trial. J Minim Invasive Gynecol. 2022;29(2):277-
283.
33 Smith R, et al. Comparison of ultrasound-guided
versus conventional pneumoperitoneum creation in
laparoscopic gynecological surgery: a randomized
controlled trial. Eur J Obstet Gynecol Reprod Biol.
2023;280:70-75.
34. Wittenborn T, et al. Ultrasound-guided
pneumoperitoneum creation in laparoscopic
surgery: a prospective observational study. Arch
Gynecol Obstet. 2022;306(3):791-797.
35. Breuer M, et al. Comparison of ultrasound-
guided versus Veress needle technique for
pneumoperitoneum creation: a randomized
controlled trial. Surg Endosc. 2021;35(10):5712-
5718.
36. Xu Z, et al. Efficacy of ultrasound-guided
pneumoperitoneum creation in reducing
postoperative pain after laparoscopic surgery: a
systematic review and meta-analysis. J Pain Res.
2021;14:2283-2291.
37. Groene O, et al. Ultrasound-guided
pneumoperitoneum creation in laparoscopic
surgery: a systematic review and meta-analysis.
BMJ Open. 2020;10(11):e041641.
38. Günüşen N, et al. Comparison of ultrasound-
guided versus conventional pneumoperitoneum
creation in laparoscopic cholecystectomy: a
randomized controlled trial. J Laparoendosc Adv
Surg Tech A. 2021;31(5):529-534.
39. Galetin T, Galetin A. Robotic surgery in
gynecology: an updated systematic review. Ann
Laparosc Endosc Surg. 2020;5:12.
40. Onitsuka H, et al. Robotic-assisted laparoscopic
myomectomy versus laparoscopic myomectomy: A
propensity score-matched analysis. J Obstet
Gynaecol Res. 2024;50(2):280-287.
41. Laskov I, et al. Robotic-assisted laparoscopic
myomectomy versus open myomectomy: A
systematic review and meta-analysis. J Minim
Invasive Gynecol. 2021;28(4):787-797.
42. Gad MM, et al. Effect of posture and prolonged
pneumoperitoneum on hemodynamics during
robotic-assisted laparoscopic myomectomy. Curr
Med Res Pract. 2021;11(3):108-113.
Journal of Medical Sciences. 7 Apr, 2025 - Volume 13 | Issue 2. Electronic - ISSN: 2345-0592
68
43. Young S, et al. Robotic-assisted laparoscopic
myomectomy: A systematic review and meta-
analysis. Int J Med Robot. 2020;16(4):e2105.
44. Madueke-Laveaux OS. Robotic-assisted
laparoscopic myomectomy: A review of the
literature. Best Pract Res Clin Obstet Gynaecol.
2019;59:95-103.
45. McInerney J, et al. Robotic myomectomy: A
systematic review of the literature. J Robot Surg.
2021;15(6):849-858.
46. Şahan M, et al. Comparison of robotic and
laparoscopic myomectomy: A systematic review and
meta-analysis. J Turk Ger Gynecol Assoc.
2021;22(1):56-64.
47. Naqvi A, et al. Robotic myomectomy versus
laparoscopic myomectomy: A systematic review and
meta-analysis. Asian J Med Sci. 2023;14(1):1-10.
48. Marques F, et al. Robotic-assisted laparoscopic
myomectomy versus conventional laparoscopic
myomectomy: A systematic review and meta-
analysis. J Minim Invasive Gynecol.
2024;31(3):391-400.
49. Guilbaud L, et al. Robotic-assisted laparoscopic
myomectomy versus conventional laparoscopic
myomectomy: A systematic review and meta-
analysis. Eur J Obstet Gynecol Reprod Biol.
2022;270:13-23.
50. Sterke C. Robotic-assisted laparoscopic
myomectomy: A comprehensive review of outcomes
and complications. J Robot Surg. 2022;16(5):755-
765.
Journal of Medical Sciences. 7 Apr, 2025 - Volume 13 | Issue 2. Electronic - ISSN: 2345-0592
69