https://doi.org/10.53453/ms.2025.4.9
Hormone therapy for reducing menopausal symptoms: benefits,
risks, and individualization of treatment
Aras Valančius
1
, Benita Jonušaitė
1
, Tomas Lūža
2
1
Lithuanian University of Health Sciences, Academy of Medicine, Faculty of Medicine, Kaunas, Lithuania
2
Regional Telšiai Hospital, Department of Obstetrics and Gynaecology, Telšiai, Lithuania
Abstract
Introduction. The article analyses the benefits, risks, and importance of individualized hormone replacement therapy
(HRT) in managing menopausal symptoms. It evaluates the effectiveness of HRT in reducing menopausal symptoms,
preventing long-term complications, and its impact on women's quality of life, based on the latest scientific research
and literature published between 2015 and 2025.
Aim: to analyse the benefits, risks, and significance of individualized hormone replacement therapy in treatment of
menopausal symptoms.
Methods. A systematic literature review was conducted using the PubMed database. The selected scientific articles
were written in English and published within the last 10 years, with a focus on the impact of HRT on managing
menopausal symptoms, reducing long-term health risks, evaluating therapy-associated risks, and emphasizing the
importance of individualized treatment.
Results. Out of 223 articles found in the initial search, 42 met all inclusion and exclusion criteria and were included
in the final review.
Conclusions. Hormone replacement therapy (HRT) effectively reduces vasomotor symptoms caused by menopause,
improves quality of life, enhances bone density, and stabilizes mood. However, long-term use may increase the risk
of breast cancer, thromboembolism, and stroke. Since each woman's health condition varies, ensuring safety requires
an individualized treatment approach that considers symptoms, their severity, existing risk factors, and patient needs.
Keywords: menopause, hormone replacement therapy, estrogen therapy, progestin therapy, individualization of
treatment, menopausal symptoms.
Journal of Medical Sciences. 7 Apr, 2025 - Volume 13 | Issue 2. Electronic - ISSN: 2345-0592
Medical Sciences 2025 Vol. 13 (2), p. 70-80, https://doi.org/10.53453/ms.2025.4.9
70
Hormonų terapija menopauzės simptomų mažinimui: nauda, rizika
ir gydymo individualizavimas
Aras Valančius
1
, Benita Jonušaitė
1
, Tomas Lūža
2
1
Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Medicinos fakultetas, Kaunas, Lietuva
2
Regioninė Telšių ligoninė, Akušerijos ir ginekologijos skyrius, Telšiai, Lietuva
Santrauka
Įvadas. Straipsnyje analizuojama pakaitinės hormonų terapijos (PHT) nauda, rizikos ir individualizuoto gydymo
svarba menopauzės simptomų valdymui. Vertinamas PHT veiksmingumas mažinant menopauzės simptomus,
ilgalaikių komplikacijų prevencijoje bei jos poveikis moters gyvenimo kokybei, remiantis naujausiais moksliniais
tyrimais ir literatūra, publikuota 2015–2025 metais.
Tyrimo tikslas: išanalizuoti pakaitinės hormonų terapijos naudą, rizikas ir taikymo individualizavimo reikšmę
menopauzės simptomų gydyme.
Metodai. Atlikta sisteminė literatūros apžvalga, naudojant „PubMed“ duomenų bazę. Atrinkti moksliniai straipsniai
parašyti anglų kalba ir publikuoti pastarųjų 10 metų laikotarpiu, kuriuose nagrinėjamas PHT poveikis menopauzės
simptomų valdymui, ilgalaikių sveikatos rizikų mažinimui, su terapija susijusios rizikos bei individualizuoto gydymo
svarba.
Rezultatai. Iš 223 pradinėje paieškoje rastų straipsnių, 42 atitiko visus įtraukimo ir atmetimo kriterijus ir buvo įtraukti
į galutinę apžvalgą.
Išvados. Pakaitinė hormonų terapija (PHT) veiksmingai mažina menopauzės sukeliamus vazomotorinius simptomus,
gerina gyvenimo kokybę, kaulų tankį bei stabilizuoja nuotaiką, tačiau ilgalaikis vartojimas gali didinti krūties vėžio,
tromboembolijos ir insulto riziką. Kadangi kiekvienos moters sveikatos būklė skiriasi, siekiant užtikrinti saugumą
būtina individualizuoti gydymą atsižvelgiant į patiriamus simptomus, jų sunkumą, esamus rizikos veiksnius bei
pacientės poreikius.
Raktažodžiai: menopauzė, pakaitinė hormonų terapija, estrogenų terapija, progestinų terapija, gydymo
individualizavimas, menopauzės simptomai
Journal of Medical Sciences. 7 Apr, 2025 - Volume 13 | Issue 2. Electronic - ISSN: 2345-0592
71
1. Įvadas
Menopauzė yra reikšmingas kiekvienos moters
išgyvenamas etapas, paprastai pasireiškiantis
menstruacinio ciklo išnykimu bei nevaisingumu dėl
kiaušidžių folikulų išsekimo. Menopauzė dažniausiai
prasideda tarp 45 ir 59 metų amžiaus, o vidutinis
amžius įvairiose pasaulio populiacijose siekia apie 51
metus. Apytiksliai 657 milijonai moterų visame
pasaulyje patenka į 45–59 metų amžiaus grupę, o
beveik pusė jų šiuo laikotarpiu aktyviai dalyvauja
darbo rinkoje (1). Ši demografinė tendencija pabrėžia
menopauzės svarbą ne tik kaip biologinį reiškinį, bet
ir kaip būklę, galinčią reikšmingai paveikti moters
gyvenimo kokybę, socialinį gyvenimą bei darbo
našumą. Menopauzė dažniausiai sukelia
vazomotorinius simptomus (pvz., karščio bangas),
miego sutrikimus, nuotaikų svyravimus ir
kognityvinius pokyčius (2). Menopauzė taip pat
sukelia ir ilgalaikes komplikacijas, tokias kaip širdies
ir kraujagyslių ligos, osteoporozė bei medžiagų
apykaitos sutrikimai (3). Dėl šių priežasčių
menopauzės laikotarpis reikalauja kompleksinės
priežiūros bei terapinių intervencijų, kurios pagerintų
moterų gyvenimo kokybę. Pakaitinė hormonų terapija
(PHT) atveria galimybes palengvinti menopauzės
sukeliamus simptomus, bei sumažinti ilgalaikių
padarinių riziką. PHT gali pagerinti urogenitalinę
būklę, išsaugoti kaulų tankį bei apsaugoti nuo širdies
ir kraujagyslių ligų. Vis dėlto, ši PKT kelia ir tam
tikras rizikas: ilgalaikis terapijos skyrimas siejamas su
padidėjusia krūties vėžio rizika, o kai kuriais atvejais
– su didesne insulto bei veninės tromboembolijos
rizika (4). Dėl to svarbu pritaikyti hormonų terapiją
pagal kiekvienos moters unikalų sveikatos profilį,
gyvenimo būdą ir poreikius, kruopščiai įvertinant
naudos ir rizikos santykį. Šiame straipsnyje
analizuojama PHT nauda, rizikos bei individualizuoto
gydymo svarba, pabrėžiant šios srities aktualumą ir
būtinybę nuosekliai tobulinti terapinius modelius.
2. Metodika
Elektroninės duomenų paieškos strategija bei
mokslinių publikacijų atrinkimo procesas: į
elektroninę „PubMed” duomenų bazę įrašius raktinius
žodžius: „menopauzė“, „pakaitinė hormonų terapija“,
„estrogenų terapija“, „progestinų terapija“, „gydymo
individualizavimas“, „menopauzės simptomai“, iš
viso buvo rasti 223 bibliografiniai įrašai. Mokslinės
publikacijos buvo atrenkamos keliais etapais. .
Atrinkti straipsniai, parašyti anglų kalba ir publikuoti
2015 – 2025 metais, kuriuose buvo pateikiama
naujausia informacija apie pakaitinės hormonų
terapijos panaudojimą gydant menopauzės sukeltus
simptomus. Paieškos metu pasirinkti raktiniai žodžiai
ir jų deriniai: menopauzė, pakaitinė hormonų terapija,
hormonų terapija. Su mokslinių straipsnių autoriais
susisiekta nebuvo. Straipsnių atranka buvo vykdoma
pagal PRISMA gaires, naudojant duomenų atrankos
modelį PICOS (populiacija, intervencija, palyginimas,
išeitys ir tyrimo dizainas). Pirmiausia buvo atmesti
128 straipsniai, parašyti ne anglų kalba ir senesni nei
10 metų. Vėliau straipsniai buvo nagrinėjami
atsižvelgiant į jų pavadinimą bei santrauką. Atmesti 42
straipsniai, neatitikę šio tyrimo uždavinių temos. Tada
kiekviena mokslinė publikacija buvo išsamiai
analizuojama remiantis įtraukimo bei atmetimo
kriterijais. Atmesta 11 publikacijų. Galutiniam
vertinimui į sisteminę literatūros apžvalgą buvo
įtraukti 42 straipsniai, publikuoti 2015–2025 metais.
Įtraukimo kriterijai:
• Klinikiniai tyrimai, stebėjimo tyrimai ir mokslinės
apžvalgos, susijusios su pakaitinės hormonų terapijos
naudojimu gydant menopauzės simptomus.
Journal of Medical Sciences. 7 Apr, 2025 - Volume 13 | Issue 2. Electronic - ISSN: 2345-0592
72
• Tyrimai, kuriuose aptariami skirtingi PHT metodai
bei jų skyrimo būdai.
• Tyrimai, kuriuose buvo nagrinėjama pakaitinės
hormonų terapijos nauda bei su ja susijusios rizikos,
įskaitant ilgalaikį poveikį sveikatai, simptomų
sumažėjimą ir įtaką pacienčių gyvenimo kokybei.
• Straipsniai, kuriuose aptariami pakaitinės hormonų
terapijos individualizavimo aspektai.
• Publikacijos, išleistos nuo 2015 iki 2025 metų.
• Mokslinės publikacijos parašytos anglų kalba.
Atmetimo kriterijai:
• Straipsniai, kurie nesuteikia konkrečios
informacijos apie pakaitinės hormonų terapijos
panaudojimą menopauzės simptomų gydyme.
• Publikacijos, senesnės nei 10 metų.
• Publikacijos, parašytos ne anglų kalba.
3. Rezultatai
3.1. Menopauzės simptomai ir jų poveikis
gyvenimo kokybei.
Menopauzė įvyksta dėl endokrininių pokyčių, kuriems
būdingas laipsniškas estrogenų ir progesterono
gamybos kiaušidėse mažėjimas. Šie hormoniniai
pokyčiai daro poveikį įvairioms organizmo
sistemoms, sukelia nemalonius simptomus ir gali
reikšmingai paveikti kasdienį gyvenimą (3). Tyrimai
rodo, kad menopauzės simptomų intensyvumas gali
labai skirtis priklausomai nuo įvairių fiziologinių
veiksnių, įskaitant genetinį paveldimumą, gyvenimo
būdą, sveikatos būklę. Menopauzės simptomų
paplitimas ir sunkumas įvairiose pasaulio
populiacijose skiriasi, sukeldamas platų sveikatos
iššūkių spektrą. Bendruomenėse, kuriose menopauzė
yra stigmatizuojama moterys dažniau patiria
sunkesnius emocinius ir psichosomatinius simptomus,
o palaikanti aplinka bei prieiga prie kokybiškos
sveikatos priežiūros gali ženkliai pagerinti moters
savijautą (2,5,6). Norint teikti veiksmingą sveikatos
priežiūrą menopauzės laikotarpiu būtina suprasti, jog
moters savijauta priklauso tiek nuo menopauzės
sąlygotų simptomų, tiek nuo kultūrinių ir socialinių su
šiuo gyvenimo laikotarpiu susijusių aspektų.
Vazomotoriniai simptomai (VMS), įskaitant karščio
bangas ir naktinį prakaitavimą, yra vieni dažniausių
menopauzės sąlygotų simptomų. Apie 80% moterų
menopauzės laikotarpiu patiria VMS, kurie
dažniausiai pasireiškia karščio bangomis, naktiniu
prakaitavimu bei širdies permušimais (6,7). VMS
vidutiniškai tęsiasi 7 – 10 metų, tačiau gali išlikti
ilgiau, kartais net iki kol moteris sulaukia 60-ies ar 70-
ies metų (8). Estrogenų koncentracijos sumažėjimas
koreliuoja ne tik su VMS, bet ir su psichosomatiniais
sutrikimais, tokiais kaip nuotaikos svyravimai,
nerimas ir dirglumas. Depresija menopauzės metu
pasireiškia dažniau nei kituose moters gyvenimo
etapuose: manoma, kad maždaug 20 % moterų tam
tikru menopauzės laikotarpiu patiria depresiją. Apie
51,6 % moterų patiria tam tikro pobūdžio miego
sutrikimus (2,9). Be to, tyrimai rodo, kad menopauzės
metu moterys dažnai susiduria su seksualinės
funkcijos sutrikimais ir sumažėjusiu libido (10). Kiti
galimi menopauzės sąlygoti simptomai yra svorio
augimas, atminties sutrikimai, raumenų bei sąnarių
ligos ir urogenitaliniai simptomai, tokie kaip makšties
sausumas bei šlapimo nelaikymas (11).
Menopauzės simptomai veikia savijautą,
tarpasmeninius santykius bei profesinę veiklą.
Moterys dažnai susiduria su koncentracijos
sunkumais, padidėjusiu nuovargiu ir emocijų
svyravimais, kurie gali kelti iššūkių tiek darbe, tiek
asmeniniame gyvenime. Moterys, patiriančios
sunkesnius simptomus, neretai išreiškia
nepasitenkinimą sveikatos priežiūros paslaugomis,
nes jų simptomai dažnai lieka menkai
Journal of Medical Sciences. 7 Apr, 2025 - Volume 13 | Issue 2. Electronic - ISSN: 2345-0592
73
dokumentuojami ar tinkamai įvertinami. Daugelis
moterų neturi pakankamai informacijos apie galimus
gydymo būdus, o menopauzės stigmatizacija gali
sukelti izoliacijos jausmą (5,6,10). Menopauzės
simptomų valdymas yra svarbi sveikatos priežiūros
dalis, ne tik padedanti palengvinti simptomus, bet ir
pagerinanti moterų fizinę bei psichologinę savijautą,
užtikrindama geresnę gyvenimo kokybę ir
sumažindama neigiamą poveikį kasdieniam
gyvenimui.
3.2. Hormonų terapijos veikimo principai.
Pakaitinė hormonų terapija (PHT) yra plačiai taikomas
gydymo metodas, skirtas menopauzės simptomams
palengvinti. PHT sudaryta iš estrogenų ir progestinų.
Estrogenai, ypač estradiolis, atlieka pagrindinį
vaidmenį menopauzės simptomų kontrolėje, veikdami
estrogenų receptorius įvairiuose audiniuose, tokiuose
kaip pagumburis, kaulinis audinys ir makšties epitelis
ir padėdami sumažinti simptomus, tokius kaip karščio
bangos, naktinis prakaitavimas bei makšties
sausumas. Centrinis veikimo mechanizmas yra susijęs
su pagumburio termoreguliacijos modulacija,
padedančia sumažinti su menopauze susijusius VMS
(12). Progestinai - sintetiniai progestogenai,
sukeliantys poveikį, panašų į natūralaus lytinio
hormono progesterono veiklą organizme. Jie
įtraukiami į PHT schemas, siekiant neutralizuoti
estrogenų proliferacinį poveikį endometriumui. Jie
veikia endometriumo sekrecinius mechanizmus, taip
apsaugant nuo hiperplazijos ir sumažinant
endometriumo vėžio riziką . Įrodyta, jog estrogenų ir
progestinų derinys pagerina terapinį efektyvumą
valdant vazomotorinius simptomus bei užtikrinant
subalansuotą gydymą, maksimaliai sumažinantį
simptomus ir galimą riziką, susijusią su
nekompensuota estrogenų terapija (13,14). Estrogenai
ir progestinai yra svarbūs menopauzės hormonų
terapijos komponentai, veikiantys per skirtingus,
tačiau vienas kitą papildančius mechanizmus.
3.3. Pakaitinės hormonų terapijos nauda ir
efektyvumas.
PHT yra efektyvus įvairių menopauzės sąlygotų
simptomų gydymo būdas, padedantis išvengti
ilgalaikių komplikacijų, tokių kaip kaulų tankio
sumažėjimas, širdies ir kraujagyslių ligos bei
kognityvinių funkcijų pablogėjimas ir taip padedantis
pagerinti moterų gyvenimo kokybę.
PHT yra pripažinta kaip vienas efektyviausių metodų
kovojant su vazomotoriniais simptomais, tokiais kaip
karščio bangos ir naktinis prakaitavimas. Tyrimai
parodė, kad estrogenai, skiriami vieni ar kartu su
progestinais, reikšmingai sumažina šių simptomų
intensyvumą (15). Kitas svarbus PHT veiksmingumo
aspektas yra kaulų sveikatos išsaugojimas. Estrogenai
skatina osteoblastų aktyvumą ir slopina osteoklastų
vykdomą kaulų rezorbciją, todėl estrogenų skyrimas
postmenopauziniu laikotarpiu atlieka lemiamą
vaidmenį palaikant kaulų tankį ir mažinant
osteoporozės bei su ja susijusių šlaunikaulio bei
stuburo slankstelių lūžių riziką (16).
Be teigiamo poveikio VMS kontrolei ir kaulų sistemai,
PHT taip pat turi palankų poveikį širdies ir
kraujagyslių sveikatai. PHT gali pagerinti lipidų
profilį sumažinant mažo tankio lipoproteinų (MTL) ir
trigliceridų (TG) koncentraciją kraujo serume, taip
sumažindama širdies bei kraujagyslių ligų riziką
hormonų terapiją vartojančioms moterims. Apsauginis
PHT poveikis širdies ir kraujagyslių sistemai yra
ryškesnis, jei terapija pradedama ankstyvosios
menopauzės metu, tačiau ilgas PHT vartojimas ir
vėlyva jo pradžia yra siejami su didesne
kardiovaskulinių komplikacijų tikimybe (17,18). PHT
Journal of Medical Sciences. 7 Apr, 2025 - Volume 13 | Issue 2. Electronic - ISSN: 2345-0592
74
gali pagerinti gliukozės apykaitą, o tai ypač svarbu
moterims, sergančioms arba turinčioms riziką susirgti
2 tipo cukriniu diabetu. Įrodyta, kad PHT didina
organizmo jautrumą insulinui (18). Estrogenų
poveikis yra siejamas su geresne glikemijos kontrole
ir mažesne diabeto komplikacijų rizika (19).
Šis gydymo būdas veikia ir makšties epitelį. PHT,
ypač vietinė estrogenų terapija, yra labai efektyvi
palengvinant simtomus, tokius kaip makšties
sausumas, dispareunija, bei makšties atrofija. PHT taip
pat prisideda prie rūgštinio makšties pH atkūrimo,
gerina makšties audinių elastingumą bei skatina kraujo
pritekėjimą į šiuos audinius (20). Be to, PHT turi
reikšmingą poveikį kognityvinei sveikatai. Nustatyta,
kad estrogenai veikia kelis neurotrofinius veiksnius,
įskaitant smegenų kilmės neurotrofinį faktorių
(abrineuriną), kuris yra svarbus neuronų išgyvenimui
ir funkcijai. Tikėtina, jog estrogenų pakaitinė terapija
gali pagerinti kognityvinius gebėjimus ir sumažinti
Alzheimerio ligos riziką, tačiau tyrimų rezultatai nėra
vienareikšmiai ir skiriasi priklausomai nuo terapijos
pradžios laiko ir trukmės (21,22).
3.4. Hormonų terapijos rizikos ir galimos
komplikacijos.
PHT, kaip ir daugelis hormoninių medikamentų, yra
susijusi su tam tikromis rizikomis ir komplikacijomis,
kurias būtina atidžiai įvertinti, siekiant minimalizuoti
galimą šalutinių poveikių ir ilgalaikių komplikacijų
tikimybę.
Tyrimai rodo, kad hormonų terapija, ypač sudėtinė
(estrogeno ir progestino), didina nuo hormonų
priklausomo krūties vėžio riziką. Monoterapija
estrogenais siejama su mažesne krūties vėžio rizika nei
sudėtinė terapija, o skirtingos progestogenų rūšys turi
nevienodą poveikį krūties vėžio išsivystymo rizikai:
mikronizuotas progesteronas nedidina rizikos, tačiau
sintetiniai progestinai siejami su reikšmingu rizikos
padidėjimu (23–27). Įtakos turi ir PHT vartojimo
trukmė: vienas tyrimas parodė, kad PHT naudojimas
penkis ir daugiau metų gali padidinti krūties vėžio
riziką net 72%. Kiti krūties vėžio rizikos veiksniai
vartojant PHT yra mažas kūno svoris (KMI <20
kg/m²) bei tanki krūties audinių struktūra (28,29).
PHT taip pat siejama su kardiovaskulinėmis
komplikacijomis, tokiomis kaip miokardo infarktas,
insultas ir veninė tromboembolija (17). Nors PHT gali
teigiamai paveikti kraujagyslių sveikatą ir yra siejama
su apsauginiu poveikiu aterosklerozės išsivystymui
kaklo ir kojų arterijose, dideli atsitiktinių imčių
kontroliuojami tyrimai nepatvirtino naudos širdies ir
kraujagyslių ligų prevencijai (30). PHT taip pat didina
smegenų kraujotakos sutrikimų ir trombozės riziką.
Vieno tyrimo rezultatai parodė, kad PHT didina
insulto riziką 31% vartojant sudėtinę PHT ir 39%
vartojant estrogenų monoterapiją (17). Peroralinė
estrogenų ir progestinų terapija taip pat siejama su
aukštesne veninės tromboembolijos (VTE) rizika (27).
Šių komplikacijų dažnis priklauso nuo terapijos
pradžios laiko ir naudojamų hormonų tipo. Nors yra
tyrimų, rodančių, kad hormonų terapijos pradžia per
10 metų po menopauzės arba iki 60 metų amžiaus gali
sumažinti širdies ir kraujagyslių ligų riziką bei bendrą
mirtingumą, hormonų terapija neturėtų būti
naudojama tik širdies ligų prevencijai (31–33).
Komplikacijų rizika yra ypač didelė vyresnio amžiaus
moterims ir toms, kurios PHT vartoja ilgą laiką.
Tyrimai rodo, kad ilgesnė gydymo trukmė koreliuoja
su didesniu nepageidaujamų sveikatos sutrikimų
dažniu, dėl to PHT dažniausiai rekomenduojama
moterims, kurioms menopauzė prasidėjo neseniai ir
kurių pradinė rizika susijusi su kardiovaskuline
sveikata ir krūties vėžio išsivystymu yra maža (25,33).
Nors PHT gali reikšmingai sumažinti menopauzės
Journal of Medical Sciences. 7 Apr, 2025 - Volume 13 | Issue 2. Electronic - ISSN: 2345-0592
75
simptomus, būtina išsamiai įvertinti su terapija
susijusias rizikas bei taikyti nuolatinę priežiūrą
terapijos vartojimo metu.
3.5. Hormonų terapijos formos ir skyrimo būdai.
PHT taikoma įvairiomis formomis – sistemine
(peroralinė, transderminė) ir vietine (vaginalinė),
kurių kiekviena pasižymi savitomis farmakologinėmis
savybėmis. Vietinė terapija, pavyzdžiui, vaginaliniai
estrogenai, kurie gali būti kremo, purškalo, gelio ar
ovulių pavidalo, veiksmingai gydo urogenitalinius
simptomus, nesukeldama reikšmingo sisteminio
poveikio, o sisteminė terapija, tokia kaip peroralinės
tabletės, naudojama plačiau pasireiškiantiems
simptomams, tokiems kaip karščio bangos, valdyti.
Transderminiai pleistrai, geliai ir implantai užtikrina
stabilesnį hormonų išsiskyrimą ir gali mažinti su PHT
susijusią kardiovaskulinių ligų riziką (34,35).
Inovacijos, tokios kaip intravaginaliniai žiedai (IVŽ),
taip pat užtikrina ilgalaikį ir pastovų hormonų tiekimą
bei mažina sisteminių nepageidaujamų reakcijų riziką
(36,37). Efektyvus gydymas reikalauja pacienčių
informuotumo apie vartojimo metodus, galimus
šalutinius poveikius ir gydymo režimo laikymosi
svarbą. Geresnis toleravimas skatina ilgalaikį terapijos
laikymąsi, todėl vis dažniau pereinama prie patogesnių
ir geriau toleruojamų metodų, tokių kaip IVŽ, ypač
tinkamų moterims, kurios yra jautrios hormonų
svyravimams (34,37).
3.6. Gydymo individualizavimas pagal paciento
sveikatos būklę, kontraindikacijos.
Individualizuotas hormonų terapijos taikymas yra
esminis gydymo aspektas, kadangi hormonų terapijos
nauda ir rizika nėra vienoda visoms pacientėms ir gali
reikšmingai skirtis priklausomai nuo tokių veiksnių
kaip PHT sudėtis, skyrimo būdas, dozavimas, gydymo
trukmė bei inicijavimo laikas po menopauzės
pradžios.
Amžius ir laikas po menopauzės pradžios yra svarbūs
veiksniai vertinant PHT rizikos ir naudos santykį.
Moterims, kurioms mažiau nei 60 metų arba kurios yra
praėję iki 10 metų nuo menopauzės pradžios, PHT
taikymas dažnai yra naudingas, ypač siekiant
palengvinti vazomotorinius simptomus (VMS) ir
išvengti osteoporozės. Tačiau atitinkamai, hormonų
terapija turi nepalankų rizikos ir naudos balansą
moterims, kurioms yra daugiau nei 60 metų arba jos
pradeda PHT praėjus daugiau nei 10 metų po
menopauzės pradžios (38,39). Dažnai vadovaujantis
įsitikinimu apie PHT sukeliamą senėjimo sulėtėjimą,
ši terapija skiriama moterims, kurioms yra daugiau nei
60 metų. Tyrimai rodo, jog tokiais atvejais padidėja
širdies vainikinių kraujagyslių ligų, insulto ir kitų
rimtų būklių rizika. Be to, ilgalaikis HT vartojimas (>5
metus) koreliuoja su padidėjusia įvairių sveikatos
komplikacijų rizika. Dėl šių priežasčių prieš PHT
skyrimą yra būtinas nuoseklus bendros sveikatos
būklės įvertinimas bei kruopšti kontraindikacijų
analizė, įskaitant venų tromboembolijos, tam tikrų
onkologinių susirgimų ar širdies ir kraujagyslių ligų
rizikos įvertinimą (38,40,41).
Kalbant apie menopauzės simptomų valdymą,
didžiausias dėmesys dažniausiai skiriamas hormonų
pakaitinei terapijai, tačiau nemedikamentiniai gydymo
metodai, tokie kaip gyvenimo būdo pokyčiai ar
psichologinė pagalba taip pat gali būti veiksmingi
mažinant menopauzės sukeltus simptomus.
Nemedikamentinių gydymo būdų įtraukimas į
gydymo planą gali būti naudingas tiek moterims,
kurios negali arba nenori naudoti hormonų terapijos
dėl sveikatos priežasčių, tiek derinant su PHT
(6,10,42).
Journal of Medical Sciences. 7 Apr, 2025 - Volume 13 | Issue 2. Electronic - ISSN: 2345-0592
76
4. Išvados
Pakaitinė hormonų terapija (PHT) yra efektyvus būdas
palengvinti menopauzės simptomus ir padėti išvengti
ilgalaikių sveikatos problemų. Tyrimai rodo, kad PHT
reikšmingai sumažina vazomotorinius simptomus,
pagerina miegą, nuotaiką, urogenitalinę sveikatą ir
bendrą moterų gyvenimo kokybę. Taip pat PHT turi
teigiamą poveikį kaulų mineraliniam tankiui ir gali
sumažinti osteoporozės bei su ja susijusių lūžių riziką.
Vis dėlto, PHT kelia ir tam tikras rizikas, įskaitant
didesnę krūties vėžio, veninės tromboembolijos ir
insulto tikimybę. Rizika priklauso nuo terapijos
trukmės, hormonų tipo ir pacientės sveikatos profilio.
PHT privalumai gali viršyti rizikas, jei gydymas
pradedamas ankstyvoje menopauzės fazėje ir
optimizuojamas pagal pacientės poreikius.
Individualizuotas požiūris į PHT skyrimą yra esminis
siekiant maksimalaus gydymo efektyvumo ir
minimalizuojant galimas neigiamas pasekmes. Prieš
skiriant hormonų terapiją, svarbu išsamiai įvertinti
moters sveikatos būklę, šeimos ligų istoriją ir
individualius pageidavimus. Reguliarus gydymo
efektyvumo ir saugumo stebėjimas leidžia laiku
koreguoti terapijos strategijas, atsižvelgiant į
naujausius medicinos mokslo pasiekimus ir klinikinę
praktiką. Ateities tyrimai turėtų būti nukreipti į dar
detalesnį PHT poveikio įvertinimą, siekiant sukurti
labiau pritaikytus ir saugesnius gydymo metodus.
Literatūros šaltiniai
1. Rees M, Bitzer J, Cano A, Ceausu I, Chedraui P,
Durmusoglu F, et al. Global consensus
recommendations on menopause in the workplace: A
European Menopause and Andropause Society
(EMAS) position statement. Maturitas [Internet]. 2021
Sep 1 [cited 2025 Mar 6];151:55–62. Available from:
https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/34274202/
2. Fang Y, Liu F, Zhang X, Chen L, Liu Y, Yang L, et
al. Mapping global prevalence of menopausal
symptoms among middle-aged women: a systematic
review and meta-analysis. BMC Public Health
[Internet]. 2024 Dec 1 [cited 2025 Mar 6];24(1).
Available from:
https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/38956480/
3. Davis SR, Pinkerton JA, Santoro N, Simoncini T.
Menopause-Biology, consequences, supportive care,
and therapeutic options. Cell [Internet]. 2023 Sep 14
[cited 2025 Mar 6];186(19):4038–58. Available from:
https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/37678251/
4. Genazzani AR, Monteleone P, Giannini A,
Simoncini T. Hormone therapy in the postmenopausal
years: considering benefits and risks in clinical
practice. Hum Reprod Update [Internet]. 2021 Nov 1
[cited 2025 Mar 6];27(6):1115–50. Available from:
https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/34432008/
5. Shepherd JA, Shiozawa A, Schild AL, Singh D,
Mancuso SA. Survey of patient experience and
management of vasomotor symptoms due to
menopause from the PatientsLikeMe community.
Menopause [Internet]. 2024 Nov 10 [cited 2025 Mar
6];31(11). Available from:
https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/39255442/
6. Ryu KJ, Park H, Kim YJ, Yi KW, Shin JH, Hur JY,
et al. Comparison of various menopausal symptoms
and risk factor analysis in Korean women according to
stage of menopause. Maturitas [Internet]. 2020 Oct 1
[cited 2025 Mar 6];140:41–8. Available from:
https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/32972634/
7. Javernick JA. A Novel Nonhormonal Treatment for
Vasomotor Symptoms of Menopause. Nurs Womens
Health [Internet]. 2024 Feb 1 [cited 2025 Mar
6];28(1):80–4. Available from:
https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/38161058/
Journal of Medical Sciences. 7 Apr, 2025 - Volume 13 | Issue 2. Electronic - ISSN: 2345-0592
77
8. David PS, Sobel T, Sahni S, Mehta J, Kling JM.
Menopausal Hormone Therapy in Older Women:
Examining the Current Balance of Evidence. Drugs
Aging [Internet]. 2023 Aug 1 [cited 2025 Mar
6];40(8):675–83. Available from:
https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/37344689/
9. Salari N, Hasheminezhad R, Hosseinian-Far A,
Rasoulpoor S, Assefi M, Nankali S, et al. Global
prevalence of sleep disorders during menopause: a
meta-analysis. Sleep Breath [Internet]. 2023 Oct 1
[cited 2025 Mar 6];27(5):1883–97. Available from:
https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/36892796/
10. Misiker B, Kashala K, Misker D. The severity of
menopause and associated factors among middle-aged
women residing in Arba Minch, DHSS, Ethiopia,
2022. BMC Womens Health [Internet]. 2023 Dec 1
[cited 2025 Mar 6];23(1). Available from:
https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/37231489/
11. Ramyashree S, Veigas J, Kanagal D. Severity of
menopausal symptoms on quality of life among
working women. J Educ Health Promot [Internet].
2024 Jan 1 [cited 2025 Mar 6];13(1). Available from:
https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/38545317/
12. Valdes A, Bajaj T. Estrogen Therapy. 2023 May
22 [cited 2025 Mar 6];3–6. Available from:
https://www.ncbi.nlm.nih.gov/books/NBK541051/
13. Ruan X, Mueck AO. Primary choice of estrogen
and progestogen as components for HRT: a clinical
pharmacological view. Climacteric [Internet]. 2022
[cited 2025 Mar 6];25(5):443–52. Available from:
https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/35638518/
14. Gosset A, Robin G, Letombe B, Pouillès JM,
Trémollieres F. [Menopause hormone treatment in
practice. Postmenopausal women management:
CNGOF and GEMVi clinical practice guidelines].
Gynecol Obstet Fertil Senol [Internet]. 2021 May 1
[cited 2025 Mar 6];49(5):358–72. Available from:
https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/33757922/
15. Palacios S, Rebelo C, Casquilho A, Costa AR,
Cagnacci A, Cano A, et al. POESIT recommendations
on management of body-identical hormones in
menopausal symptoms. Climacteric [Internet]. 2024
[cited 2025 Mar 6];27(4):340–50. Available from:
https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/38978340/
16. Anagnostis P, Bosdou JK, Vaitsi K, Goulis DG,
Lambrinoudaki I. Estrogen and bones after
menopause: a reappraisal of data and future
perspectives. Hormones (Athens) [Internet]. 2021 Mar
1 [cited 2025 Mar 6];20(1):13–21. Available from:
https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/32519298/
17. Gu Y, Han F, Xue M, Wang M, Huang Y. The
benefits and risks of menopause hormone therapy for
the cardiovascular system in postmenopausal women:
a systematic review and meta-analysis. BMC Womens
Health [Internet]. 2024 Dec 1 [cited 2025 Mar
6];24(1). Available from:
https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/38263123/
18. Paschou SA, Athanasiadou KI, Papanas N.
Menopausal Hormone Therapy in Women with Type
2 Diabetes Mellitus: An Updated Review. Diabetes
Ther [Internet]. 2024 Apr 1 [cited 2025 Mar
6];15(4):741–8. Available from:
https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/38363540/
19. Depypere H, Dierickx A, Vandevelde F, Stanczyk
F, Ottoy L, Delanghe J, et al. A randomized trial on
the effect of oral combined estradiol and drospirenone
on glucose and insulin metabolism in healthy
menopausal women with a normal oral glucose
tolerance test. Maturitas [Internet]. 2020 Aug 1 [cited
2025 Mar 6];138:36–41. Available from:
https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/32631586/
20. Ali A, Iftikhar A, Tabassum M, Imran R, Shaid
MU, Hashmi MR, et al. Efficacy and Safety of
Journal of Medical Sciences. 7 Apr, 2025 - Volume 13 | Issue 2. Electronic - ISSN: 2345-0592
78
Intravaginal Estrogen in the Treatment of Atrophic
Vaginitis: A Systematic Review and Meta-Analysis. J
Menopausal Med [Internet]. 2024 Aug [cited 2025
Mar 6];30(2):88–103. Available from:
https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/39315501/
21. Kuck MJ, Begde A, Hawkins K, Hogervorst E.
Alzheimer’s Disease and (Phyto) Estrogen Treatment:
Modification of Effects by Age, Type of Treatment,
and Duration of Use. J Alzheimers Dis [Internet]. 2024
[cited 2025 Mar 6];101(s1):S217–34. Available from:
https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/39422947/
22. Rishabh, Rohilla M, Bansal S, Bansal N, Chauhan
S, Sharma S, et al. Estrogen signalling and
Alzheimer’s disease: Decoding molecular
mechanisms for therapeutic breakthrough. Eur J
Neurosci [Internet]. 2024 Jul 1 [cited 2025 Mar
6];60(1):3466–90. Available from:
https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/38726764/
23. Gompel A, Plu-Bureau G. Progesterone,
progestins and the breast in menopause treatment.
Climacteric [Internet]. 2018 Jul 4 [cited 2025 Mar
6];21(4):326–32. Available from:
https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/29852797/
24. Yu D, Hongyan J. Effects of menopausal hormone
therapy-based on the role of estrogens, progestogens,
and their metabolites in proliferation of breast cancer
cells. Cancer Biol Med [Internet]. 2021 Apr 15 [cited
2025 Mar 6];19(4):432–49. Available from:
https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/34779589/
25. Velentzis LS, Egger S, Banks E, Canfell K.
Menopausal hormone therapy: Characterising users in
an Australian national cross-sectional study. PLoS
One [Internet]. 2021 Aug 1 [cited 2025 Mar 6];16(8).
Available from:
https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/34379634/
26. Prentice RL, Aragaki AK, Chlebowski RT,
Rossouw JE, Anderson GL, Stefanick ML, et al.
Randomized Trial Evaluation of the Benefits and
Risks of Menopausal Hormone Therapy Among
Women 50-59 Years of Age. Am J Epidemiol
[Internet]. 2021 Mar 1 [cited 2025 Mar 6];190(3):365–
75. Available from:
https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/33025002/
27. Na Z, Wei W, Xu Y, Li D, Yin B, Gu W. Role of
menopausal hormone therapy in the prevention of
postmenopausal osteoporosis. Open Life Sci
[Internet]. 2023 Jan 1 [cited 2025 Mar
6];18(1):20220759. Available from:
https://pmc.ncbi.nlm.nih.gov/articles/PMC10752002/
28. Yoo TK, Han K Do, Kim DH, Ahn J, Park WC,
Chae BJ. Hormone Replacement Therapy, Breast
Cancer Risk Factors, and Breast Cancer Risk: A
Nationwide Population-Based Cohort. Cancer
Epidemiol Biomarkers Prev [Internet]. 2020 Jul 1
[cited 2025 Mar 6];29(7):1341–7. Available from:
https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/32299849/
29. Jiang Y, Xie QL, Chen R. Breast Cancer Incidence
and Mortality in Relation to Hormone Replacement
Therapy Use Among Postmenopausal Women:
Results From a Prospective Cohort Study. Clin Breast
Cancer [Internet]. 2022 Feb 1 [cited 2025 Mar
6];22(2):e206–13. Available from:
https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/34548240/
30. Jones LR, Johnson SA, Hudson CM, Zollner PA,
Swihart RK. Habitat selection in a recovering bobcat
(Lynx rufus) population. PLoS One [Internet]. 2022
Aug 1 [cited 2025 Mar 6];17(8). Available from:
https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/35914005/
31. Bennett S, Mathur R. Hormone Replacement
Therapy. Obstet Gynaecol Reprod Med [Internet].
2024 Oct 6 [cited 2025 Mar 6];34(3):58–65. Available
from:
https://www.ncbi.nlm.nih.gov/books/NBK493191/
Journal of Medical Sciences. 7 Apr, 2025 - Volume 13 | Issue 2. Electronic - ISSN: 2345-0592
79
32. Johansson T, Karlsson T, Bliuc D, Schmitz D, Ek
WE, Skalkidou A, et al. Contemporary menopausal
hormone therapy and risk of cardiovascular disease:
Swedish nationwide register based emulated target
trial. BMJ [Internet]. 2024 Nov 27 [cited 2025 Mar
6];387:e078784. Available from:
https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/39603704/
33. Rozenberg S, Al-Daghri N, Aubertin-Leheudre M,
Brandi ML, Cano A, Collins P, et al. Is there a role for
menopausal hormone therapy in the management of
postmenopausal osteoporosis? Osteoporos Int
[Internet]. 2020 Dec 1 [cited 2025 Mar
6];31(12):2271–86. Available from:
https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/32642851/
34. Smith T, Sahni S, Thacker HL. Postmenopausal
Hormone Therapy-Local and Systemic: A
Pharmacologic Perspective. J Clin Pharmacol
[Internet]. 2020 Dec 1 [cited 2025 Mar 6];60 Suppl
2(S2):S74–85. Available from:
https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/33274517/
35. Peacock K, Carlson K, Ketvertis KM. Menopause.
StatPearls [Internet]. 2023 Dec 21 [cited 2025 Mar 6];
Available from:
https://www.ncbi.nlm.nih.gov/books/NBK507826/
36. Weidlinger S, Schmutz C, Janka H, Gruetter C,
Stute P. Sustainability of vaginal estrogens for
genitourinary syndrome of menopause - a systematic
review. Climacteric [Internet]. 2021 [cited 2025 Mar
6];24(6):551–9. Available from:
https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/33709861/
37. Rafiei F, Tabesh H, Farzad S, Farzaneh F, Rezaei
M, Hosseinzade F, et al. Development of Hormonal
Intravaginal Rings: Technology and Challenges.
Geburtshilfe Frauenheilkd [Internet]. 2021 Jul 1 [cited
2025 Mar 6];81(7):789. Available from:
https://pmc.ncbi.nlm.nih.gov/articles/PMC8277443/
38. Faubion SS, Crandall CJ, Davis L, El Khoudary
SR, Hodis HN, Lobo RA, et al. The 2022 hormone
therapy position statement of The North American
Menopause Society. Menopause [Internet]. 2022 Jul 1
[cited 2025 Mar 6];29(7):767–94. Available from:
https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/35797481/
39. Hunter MM, Huang AJ, Wallhagen MI. “I’m going
to stay young”: Belief in anti-aging efficacy of
menopausal hormone therapy drives prolonged use
despite medical risks. PLoS One [Internet]. 2020 May
1 [cited 2025 Mar 6];15(5). Available from:
https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/32469976/
40. Trémollieres FA, Chabbert-Buffet N, Plu-Bureau
G, Rousset-Jablonski C, Lecerf JM, Duclos M, et al.
Management of postmenopausal women: Collège
National des Gynécologues et Obstétriciens Français
(CNGOF) and Groupe d’Etude sur la Ménopause et le
Vieillissement (GEMVi) Clinical Practice Guidelines.
Maturitas [Internet]. 2022 Sep 1 [cited 2025 Mar
6];163:62–81. Available from:
https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/35717745/
41. Gartlehner G, Patel S V., Reddy S, Rains C,
Schwimmer M, Kahwati L. Hormone Therapy for the
Primary Prevention of Chronic Conditions in
Postmenopausal Persons: Updated Evidence Report
and Systematic Review for the US Preventive Services
Task Force. JAMA [Internet]. 2022 Nov 1 [cited 2025
Mar 6];328(17):1747–65. Available from:
https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/36318128/
42. Al Wattar BH, Talaulikar V. Non-oestrogen-based
and complementary therapies for menopause. Best
Pract Res Clin Endocrinol Metab [Internet]. 2024 Jan
1 [cited 2025 Mar 6];38(1). Available from:
https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/37659918/
Journal of Medical Sciences. 7 Apr, 2025 - Volume 13 | Issue 2. Electronic - ISSN: 2345-0592
80