https://doi.org/10.53453/ms.2025.4.10
Hypothyroidism during pregnancy: possible complications,
treatment recommendations, and neonatal outcomes – a literature
review
Agnė Boguševičiūtė
1
, Raimondas Savickas
2
1
Vilnius University, faculty of Medicine, Vilnius, Lietuva
2
Klaipėda University Hospital Department of Endocrinology, Klaipėda, Lithuania
Abstract
Background. Hypothyroidism during pregnancy is a significant health concern that can adversely affect both maternal
and fetal well-being. The thyroid gland plays a crucial role in regulating metabolism, growth, and development, and
its hormones are vital for the proper development of the fetus, particularly in the first trimester. Inadequate thyroid
hormone levels can lead to a range of complications of mother and the newborn.
Aim. To analyze and review scientific literature describing diagnostic possibilities, treatment strategies and pregnancy
and fetal outcomes on hypothyroidism.
Material and methods. A literature review was conducted by searching scientific publications in the PubMed
database. The review included articles written in English and published within the last 10 years (2014–2024).
Results. Hypothyroidism during pregnancy is associated with various maternal, pregnancy, and neonatal
complications. Overt hypothyroidism significantly increases the risk of miscarriage, preeclampsia, preterm birth, and
low birth weight. Subclinical hypothyroidism can also have negative consequences, especially if left undiagnosed and
untreated. Additionally, maternal hypothyroidism has been found to impact fetal neurocognitive development, leading
to lower IQ in children. Although levothyroxine treatment is the gold standard for managing hypothyroidism during
pregnancy, individualized care is essential, considering the woman's baseline thyroid-stimulating hormone levels,
potential autoimmune disease, and regular thyroid function monitoring throughout pregnancy.
Conclusions. Hypothyroidism during pregnancy is a significant health concern that can affect both maternal and fetal
health. Timely diagnosis, properly adjusted levothyroxine treatment, and continuous monitoring of thyroid function
can help prevent adverse pregnancy and neonatal outcomes.
Keywords: hypothyroidism during pregnancy, maternal hypothyroidism, maternal thyroid dysfunction,
hypothyroidism treatment.
Journal of Medical Sciences. 7 Apr, 2025 - Volume 13 | Issue 2. Electronic - ISSN: 2345-0592
Medical Sciences 2025 Vol. 13 (2), p. 81-93, https://doi.org/10.53453/ms.2025.4.10
81
Hipotirozė nėštumo metu: galimos komplikacijos, gydymo
rekomendacijos ir naujagimio išeitys – literatūros apžvalga
Agnė Boguševičiūtė
1
, Raimondas Savickas
2
1
Vilniaus universitetas, Medicinos fakultetas, Vilnius, Lietuva
2
Klaipėdos universiteto ligoninė, Endokrinologijos skyrius, Klaipėda, Lietuva
Santrauka
Įvadas. Hipotirozė nėštumo metu yra reikšminga sveikatos problema, kuri gali neigiamai paveikti tiek motinos, tiek
vaisiaus gerovę. Skydliaukė atlieka svarbų vaidmenį reguliuojant medžiagų apykaitą, augimą ir vystymąsi, o jos
hormonai yra gyvybiškai svarbūs tinkamam vaisiaus vystymuisi, ypač pirmąjį nėštumo trimestrą. Nepakankamas
skydliaukės hormonų kiekis gali sukelti įvairių komplikacijų tiek motinai, tiek naujagimiui, todėl svarbi ankstyva
diagnostika ir tolimesnė individualizuota nėščiosios priežiūra.
Tikslas. Išanalizuoti ir apžvelgti mokslinę literatūrą, aprašančią diagnostikos gydymo galimybes nėščiosioms,
sergančioms hipotiroze bei galimas nėštumo ir vaisiaus išeitis.
Medžiaga ir metodai. Literatūros apžvalga buvo atlikta vykdant mokslinių publikacijų paiešką PubMed duomenų
bazėje, pasitelkiant raktinius žodžius. Į apžvalgą buvo įtraukti straipsniai anglų kalba, publikuoti 10 metų laikotarpyje
(2014 – 2024).
Rezultatai. Hipotirozė nėštumo metu yra susijusi su įvairiomis motinos, nėštumo ir naujagimio komplikacijomis.
Klinikinė hipotirozė reikšmingai didina savaiminių persileidimų, preeklampsijos, priešlaikinio gimdymo ir mažo
gimimo svorio riziką. Subklinikinė hipotirozė taip pat gali turėti neigiamų pasekmių, ypač jei ji nėra diagnozuota ir
gydoma. Be to, nustatyta, kad motinos hipotirozė gali paveikti vaisiaus neurokognityvinį vystymąsi ir lemti žemesnį
vaikų IQ. Todėl būtina individualizuota nėščiosios priežiūra bei reguliari skydliaukės funkcijos stebėsena. Esant
indikacijoms pradėti hipotirozės gydymą, auksiniu standartu yra laikomas gydymas levotiroksinu.
Išvados. Hipotirozė nėštumo metu yra svarbi sveikatos problema, galinti paveikti tiek motinos, tiek vaisiaus sveikatą.
Laiku atlikta diagnostika, tinkamai koreguojamas gydymas levotiroksinu ir nuolatinė skydliaukės funkcijos kontrolė
gali padėti išvengti neigiamų nėštumo ir naujagimio išeičių.
Raktažodžiai: nėščiųjų hipotirozė, motinos hipotirozė, motinos skydliaukės disfunkcija, hipotirozės gydymas.
Journal of Medical Sciences. 7 Apr, 2025 - Volume 13 | Issue 2. Electronic - ISSN: 2345-0592
82
1. Įvadas
Skydliaukės hormonai atlieka itin svarbų vaidmenį
tiek vaisiaus, tiek motinos organizme, ypač nėštumo
metu. Hipotirozė – būklė, kai skydliaukė gamina
nepakankamą skydliaukės hormonų kiekį, tai gali
sukelti įvairias nėštumo komplikacijas bei turėti
ilgalaikį poveikį vaisiaus vystymuisi (1). Vaisiaus
skydliaukė pradeda funkcionuoti tik antrojo trimestro
pradžioje t.y. 11 – 12 savaitę, bet tiroksino sintezė nėra
pakankama iki 18 – 20 gestacinės savaitės (2–6). Tad
pirmosiomis nėštumo savaitėmis vaisiaus organizmo
funkcijos visiškai priklauso nuo motinos skydliaukės
hormonų tiekimo.
Nepakankamas skydliaukės hormonų kiekis nėštumo
metu gali padidinti persileidimo, priešlaikinio
gimdymo, preeklampsijos ir vaisiaus augimo
sulėtėjimo riziką. Be to, motinos hipotirozė gali
paveikti vaisiaus neurologinį vystymąsi, lemti
intelekto sutrikimus, kalbos raidos problemas ir netgi
padidinti įgimtos hipotirozės tikimybę.
Atsižvelgiant į šias galimas pasekmes, labai svarbu
anksti diagnozuoti ir tinkamai gydyti hipotirozę
nėštumo metu. Šiame straipsnyje nagrinėjamas
hipotirozės poveikis vaisiaus vystymuisi, galimi
diagnostikos metodai bei efektyvios gydymo
strategijos, užtikrinančios optimalią motinos ir
naujagimio sveikatos būklę.
2. Metodika
Literatūros apžvalgai mokslinių straipsnių paieška
vykdyta PubMed elektroninėje duomenų bazėje anglų
kalba per 10-ties metų laikotarpį (2014 - 2024),
pasitelkiant raktinius žodžius: hipotirozė nėštumo
metu (angl. Hypothyroidism during pregnancy,),
motinos hipotirozė (angl. Maternal hypothyroidism),
motinos skydliaukės disfunkcija (angl. Maternal
thyroid dysfunction), nėščiųjų hipotirozės gydymas
(angl. Hypothyroidism treatment during pregnancy),
nėštumo išeitys motinai sergant hipotiroze (angl.
Pregnancy outcomes in women with hypothyroidism).
Taip pat apžvelgtos diagnostikos ir gydymo gairės:
2017 metų Amerikos skydliaukės asociacijos gairės
dėl skydliaukės ligų diagnozavimo ir valdymo
nėštumo metu ir po gimdymo bei 2014 metų Europos
skydliaukės asociacijos gairės dėl subklinikinės
hipotirozės valdymo nėštumo metu ir vaikams
Į apžvalgą neįtraukti straipsniai, kurie parašyti kitomis
užsienio kalbomis, bei yra senesni nei 10 metų.
3. Rezultatai
3.1. Skydliaukės veikla nėštumo metu.
Nėštumas sukelia fiziologinius skydliaukės hormonų
pokyčius, todėl skydliaukės funkciją atspindinčių
tyrimų pakitimai ne visada reiškia patologiją.
Sudėtingesnis tyrimų interpretavimas apsunkina
ankstyvą skydliaukės ligų diagnozavimą ir gydymą
nėštumo metu. Nėštumo metu padidėja motinos
organizmo metaboliniai poreikiai, dėl to keičiasi
skydliaukės aktyvumas. Tokie pokyčiai yra reakcija į
vaisiaus tiroksino poreikį skirtingos gestacinės
savaitės (GS) metu (2). Pasireiškiantys skydliaukės
funkcijos pakitimai nėštumo metu:
• nėščiosios organizme įvyksta daugybė
fiziologinių pokyčių, dėl kurių padidėja estrogeno
kiekis, o tai lemia padidėjusią tiroksiną surišančio
globulino (TBG) koncentraciją serume. Dėl to,
bendrojo T4 ir bendrojo T3 koncentracija padidėja
apie 50 % (1,2,4,5,7). Jų koncentracijos pasiekia piką
maždaug 16-ąją nėštumo savaitę ir išlieka aukštos iki
pat gimdymo (7,8).
• Žmogaus chorioninis gonadotropinas (hCG),
išskiriamas placentos, stimuliuoja tirotropino (TTH
arba TSH) receptorius, dėl to padidėja skydliaukės
hormonų gamyba ir sumažėja TTH koncentracija
Journal of Medical Sciences. 7 Apr, 2025 - Volume 13 | Issue 2. Electronic - ISSN: 2345-0592
83
serume (1,2,4,5,7). Studijų duomenimis, TTH lygis
yra 15 % žemesnis sveikoms nėščiosioms pirmąjį
nėštumo trimestrą, lyginant su nenėščiomis moterimis,
kurioms nustatyta TTH koncentracijos apatine riba yra
0,4 mU/L (7).
TTH koncentracija serume yra pirminis ir
patikimiausias skydliaukės funkcijos rodiklis nėštumo
metu. Nors visose populiacijose stebimas TTH
koncentracijos normos poslinkis žemyn, šio
sumažėjimo mastas reikšmingai skiriasi tarp skirtingų
rasių ir etninių grupių (8). 2020 m. Indijoje atliktoje
studijoje stebėtos skirtingos TTH koncentracijos 1, 2
ir 3 trimestro metu: 0,19 – 4,34 mU/ml, 0,46 – 4,57
mU/ml ir 0,61 – 4,62 mU/ml atitinkamai (9). 2021 m.
Norvegijoje atlikta studija parodė etninius TTH lygių
skirtumus 15-tą ir 28-tą nėštumo savaitę, tačiau
laisvojo T4 (FT4) reikšmėms toks skirtumas
nenustatytas. Pietų Azijos moterims 15-ąją nėštumo
savaitę TTH koncentracija buvo 0,42 mU/l (95 % PI,
0,20 – 0,64) didesnė nei europietėms. Priešingai, Rytų
Azijos nėščiosioms - 0,55 mU/l mažesnė nei nėščioms
europietėms (10).
TTH koncentracijos vertinimo gaires 2017 metais
sudarė Amerikos skydliaukės asociacija (ATA) dėl
skydliaukės ligų diagnozavimo ir valdymo nėštumo
metu ir po gimdymo bei 2014 metų Europos
skydliaukės asociacija (ETA) dėl subklinikinės
hipotirozės valdymo nėštumo metu ir vaikams.
Pagrindinis skirtumas tarp TTH normų yra tai, jog
ATA gairėse rekomenduojama, kad pirmojo trimestro
viršutinė TTH riba būtų žemesnė nei 4,0 mU/l arba jei
vietinės normos nėra žinomos - rekomenduojama apie
2,5 mU/l pirmajame trimestre, o trečiąjį trimestrą
siūloma TTH koncentracijos riba yra iki 3,0 mU/l.
ETA gairės nurodo griežtesnes TTH normas:
rekomenduodama, kad pirmojo trimestro TTH
koncentracija neviršytų 2,5 mU/l, o trečiojo trimestro
metu – 3,5 mU/l. Tačiau abejose gairėse pabrėžiama,
jog geriausia naudoti populiacijai specifines TTH
normas (8,11). Lietuvoje šiuo metu taikomos ETA
gairės.
Lentelė Nr.1. 2014m. Europos skydliaukės asociacijos (ETA) gairės dėl subklinikinės hipotirozės valdymo nėštumo
metu ir vaikams ir 2017m. Amerikos skydliaukės asociacija (ATA) dėl skydliaukės ligų diagnozavimo ir valdymo
nėštumo metu ir po gimdymo (8,11).
3.2 Hipotirozė nėštumo metu
Hipotirozė gali pasireikšti ir hormoniniais pokyčiais,
ir simptomais arba tik laboratoriniais pokyčiais,
kuomet simptomų dar nėra arba jie neryškūs. Pastaroji
vadinama subklinikine hipotiroze (SH). Pirminė
hipotirozė (PH), kai skydliaukė pati negamina
pakankamai hormonų, yra dažniausia hipotirozės
forma (12,13). PH apibūdinama kaip padidėjusi TTH
koncentracija ir sumažėjusi FT4 koncentracija (4).
Hipotirozės paplitimas nėštumo metu svyruoja nuo 0,5
iki 3,47 % (1). Žemo ir vidutinio pajamų lygio šalyse
nėštumo metu hipotirozė nustatoma dažniau nei
Journal of Medical Sciences. 7 Apr, 2025 - Volume 13 | Issue 2. Electronic - ISSN: 2345-0592
84
išsivysčiusiose šalyse – nuo 5 iki 31,6 % (14). Yadav
ir kt. atliktoje metaanalizėje nustatytas bendras
hipotirozės paplitimas tarp nėščiųjų Indijoje siekė
11,01 % (15).
Hipotirozės nėštumo metu priežastys dažniausiai
sutampa su įprastos hipotirozės priežastimis, tačiau
nėštumo metu dėl padidėjusio skydliaukės hormonų
poreikio kai kurios būklės gali išryškėti arba pablogėti.
Kaip ir ne nėščioms moterims, pagrindinė hipotirozės
priežastis yra Hašimoto tiroiditas, kuris taip pat yra
dažniausia organui specifinė autoimuninė liga,
paveikianti apie 12 – 13 % populiacijos. Maždaug 85
– 90 % atvejų Hašimoto tiroiditui būdingi
cirkuliuojantys antitiroidiniai antikūniai, dažniausi iš
jų – antikūniai prieš skydliaukės peroksidazę (ATPO)
(4,5). Rečiau PH sukelia infiltracinės ligos
(amiloidozė, hemochromatozė, sarkoidozė), tam tikrų
vaistų vartojimas bei per didelis ar per mažas jodo
kiekis organizme (5). Nėštumo metu bendras paros
jodo poreikis padidėja 50 % dėl didesnės T4/T3
gamybos, todėl prieš nėštumą, nėštumo metu ir
žindant moterims rekomenduojama padidinti
suvartojamo jodo kiekį iki 200 – 250 mcg/parą (2,4).
2021 m. pristatytas „Natrijod“ tyrimas, kuriame tirtas
natrio ir druskos suvartojimas visoje Lietuvoje. Į jį
buvo įtraukta daugiau kaip 1000 pacientų - vyrų,
moterų, vaikų ir nėščiųjų. Tyrimas parodė, kad 50 %.
dalyvavusių tyrime asmenų suvartoja jodo per mažai.
SH apibrėžiama padidėjusia serumo TTH
koncentracija, esant normaliam FT4 kiekiui
(4,5,16,17). SH paplitimas nėštumo metu gali labai
skirtis - nuo 2 iki 35 %, priklausomai nuo naudojamų
TTH ribinių reikšmių, pagal kurias nustatoma SH, taip
pat nuo tiriamos populiacijos ypatumų (4,16,18,19).
Studijų duomenimis, sveikoms moterims SH nėštumo
metu retai progresuoja į kliniškai ryškią hipotirozę (4).
Ispanijoje atliktas 2509 nėščiųjų rutininis skydliaukės
sutrikimų patikrinimas, kuris parodė, kad klinikinė
hipotirozė nustatyta 1,9 % moterų, o SH – 3,6 %.
Motinos amžius hipotirozės pasireiškimo dažniui
įtakos neturėjo. Turkijoje atlikta retrospektyvi analizė
tarp 573 nėščiųjų trečiąjį trimestrą parodė mažą
klinikinės hipotirozės paplitimo dažnį (0,4 %) ir
vidutinį SH paplitimą (8,9 %). Libane hipotirozė
(neskirstant į klinikinę ir subklinikinę formas) buvo
nustatyta maždaug 1 iš 6 nėščiųjų (17,1 %) (20). 2022
m. atlikta studija, kurioje tirtas hipotirozės paplitimas
tarp juodaodžių Afrikos nėščiųjų. Iš viso studijoje
dalyvavo 693 nėščiosios, kurių vidutinis amžius siekė
28,1 metų, o vidutinė nėštumo trukmė – 24,1 savaitės.
Hipotirozės paplitimas siekė 12,1 % (84 nėščiosios), iš
jų 10,8 % buvo SH, o 1,3 % – klinikinė hipotirozė. Ši
studija atskleidė didesnį hipotirozės paplitimą tarp
juodaodžių Afrikos nėščiųjų, lyginant su baltųjų rasės
nėščiosiomis, tirtomis kitose studijose (21). 2023 m.
Indijoje atliktoje studijoje, kurioje buvo tirtos 300
nėščiųjų, nustatytas 31,6 % hipotirozės paplitimas
(14). Remiantis minėtomis studijomis, galima daryti
išvadą, jog skirtinguose regionuose nustatomi dideli
svyravimai tarp hipotirozės ir SH paplitimo.
3.3 Diagnostika
Visuotinis skydliaukės ligų patikrinimas nėštumo
metu nerekomenduojamas, kadangi nėra įrodyta, kad
subklinikinės motinos hipotirozės nustatymas ir
gydymas pagerina nėštumo baigtis ar vaikų
neurokognityvinę funkciją. Tikslingas skydliaukės
funkcijos tyrimas turėtų būti atliekamas nėščioms
moterims, turinčioms asmeninę ar šeimos skydliaukės
ligų anamnezę, sergančioms 1 tipo cukriniu diabetu
arba esant klinikiniam skydliaukės ligos pasireiškimui
(4). Svarbus nėščiųjų hipotirozės tyrimo aspektas -
nustatyti TTH koncentracijos vertes, nurodančias,
Journal of Medical Sciences. 7 Apr, 2025 - Volume 13 | Issue 2. Electronic - ISSN: 2345-0592
85
kokia hipotirozės forma serga nėščioji - PH ar SH (5).
Studija, atlikta tarp baltaodžių ir Afrikos kilmės
moterų grupių, pabrėžia TTH ribinės vertės
pasirinkimo svarbą diagnozuojant SH. Kai SH
diagnozavimui buvo taikoma 2,5 mU/l ribinė vertė,
SH paplitimas buvo panašus abiejose grupėse. Tačiau
padidinus ribą iki 4 mU/l (remiantis ATA gairėmis),
SH paplitimas sumažėjo ir siekė 5,4 % tarp baltaodžių
moterų bei 2,1 % tarp Šiaurės Afrikos kilmės moterų
(P = 0,008). Pritaikius ribines vertes pagal etnines
grupes, SH paplitimas sumažėjo daugiau nei 70 %. Šis
rezultatas pabrėžia individualizuoto diagnostinio
požiūrio svarbą (20).
Hipotirozės diagnozavimo kriterijai nėštumo metu
laikui bėgant kito. Pirmieji atlikti tyrimai nėščioms
moterims Jungtinėse Amerikos Valstijose ir Europoje
paskatino sukurti rekomendacijas, kuriose nurodyta,
jog pirmojo trimestro TTH viršutinė referencinė riba
būtų 2,5 mU/l, o antrojo ir trečiojo trimestro – 3,0
mU/l. Tačiau naujausios studijos, atliktos nėščiosioms
Azijoje, Indijoje ir Nyderlanduose, parodė tik nedidelį
viršutinės TTH ribos sumažėjimą, lyginant su ne
nėščiomis moterimis. 2017 m. ATA rekomenduoja 4
mU/l viršutinę normos ribą, jeigu nėra specifinių
populiacinių verčių. ATA taip pat pabrėžė poreikį
populiacijai nustatyti specifines TTH serumo
referencines ribas kiekvieno nėštumo trimestro metu.
Kai tokių verčių nėra, pirmojo trimestro viršutinę TTH
ribą galima apibrėžti sumažinus 0,5 mU/l nuo TSH
viršutinės ribos, taikomos ne nėščioms moterims (8).
2023 m. Jungtinės Karalystės Karališkosios
ginekologijos ir akušerijos kolegijos (RCOG) projekto
„Green Top Guideline“ juodraštyje siūloma 4 mU/l
viršutinė TTH referencinė riba viso nėštumo metu.
Remiantis 2017 m. ATA gairėmis, hipotirozė nėščiajai
diagnozuojama, kai TTH koncentracija yra apie 4,0
mU/l. Jei TTH koncentracija yra > 2,5 mU/l, bet ≤ 4,0
mU/l, svarbu atlikti ATPO titravimą gydymo procesui
inicijuoti. Nėščiosios gydymas pradedamas esant
teigiamiems ATPO (5,8). 2014 m. ETA gairėse
hipotirozei diagnozuoti ribos šiek tiek skiriasi:
diagnozė patvirtinama esant TTH koncentracijai apie
3,5 mU/l. Stebint TTH koncentraciją > 2,5 mU/l, taip
pat rekomenduojama atlikti ATPO titravimą, juos
nustačius – pradėti gydymą (11). Jei stebima TTH
koncentracija yra > 4,0 mU/l ir ≤ 10,0 mU/l, siekiant
atskirti SH nuo PH, galima atlikti LT4 koncentracijos
nustatymą. Jei FT4 koncentracija yra sumažėjusi,
nustatoma PH, jei normos ribose – SH (5,20).
3.4 Hipotirozės poveikis nėštumui
Hipotirozė nėštumo metu gali sukelti rimtų
komplikacijų tiek motinai, tiek vaisiui. Skydliaukės
hormonai yra būtini normaliai nėštumo eigai ir
vaisiaus vystymuisi, todėl jų trūkumas gali turėti
neigiamų pasekmių. Poveikis motinai ir vaisiui
priklauso nuo hipotirozės sunkumo, gydymo
adekvatumo ir nėštumo laikotarpio, kurio metu
atsirado hormonų disbalansas. Dažniausiai motinos
hipotirozė didina nėštumo komplikacijų riziką,
įskaitant nėščiųjų hipertenziją, preeklampsiją,
nėščiųjų diabetą (ND), placentos atsisluoksniavimą ir
priešlaikinį gimdymą (1,3,5). 2023 m. Šiaurinėje
Indijoje tirtos 300 nėščiosios, sergančios hipotiroze.
Lyginant su nėščiosiomis, kurių skydliaukės funkcija
buvo nesutrikusi, stebėtas didesnis preeklampsijos
dažnis (14,7 % su 5,6 %), anemijos dažnis (7,4 % su
6,1 %) bei savaiminių abortų dažnis (7,4 % su 0,5 %)
(14). Tais pačiais metais Somalyje tirtos 386
nėščiosios, iš kurių 91 nėščiajai nustatyta hipotirozė.
Naudojant šansų santykį su 95 % pasikliautinuoju
intervalu ir P < 0,05, su hipotiroze nėštumo metu buvo
susijusios šios komplikacijos: cukrinis diabetas (9,125
[3,106–26,812]), pasikartojantys nėštumo praradimai
Journal of Medical Sciences. 7 Apr, 2025 - Volume 13 | Issue 2. Electronic - ISSN: 2345-0592
86
(12,938 [4,958–33,763]), nėščiųjų hipertenzija (6,718
[2,326–19,994]) ir priešlaikinis gimdymas (7,015
[3,234–13,958]) (12).
Studijoje, kurioje buvo tirtos 39 nėščiosios, sergančios
hipotiroze, nustatyta, jog preeklampsija pasireiškia
dažniau (12,5 %) nei sveikoms nėščiosioms (8,68 %),
taip pat gestacinio diabeto (GDM) pasireiškimas
stebėtas dažniau nėščioms moterims, turinčioms
skydliaukės hipofunkciją (6,25%) (22). Kinijoje buvo
atliktas kohortinis tyrimas, kuriame dalyvavo 41647
nėščiosios. Klinikinė hipotirozė reikšmingai koreliavo
su sunkios preeklampsijos rizika (OR 2,59; 95 % PI
1,05 – 6,37). Be to, nustatyta reikšminga sąsaja tarp
pirmąjį trimestrą diagnozuotos klinikinės hipotirozės
ir GDM rizikos (OR 1,60; 95 % PI 1,00 – 2,83) (23).
Yra studijų, teigiančių, jog GDM dažniau pasireiškia
nėščioms, sergančioms SH, lyginant su sveikomis
nėščiosiomis (24). Tačiau šiai dienai ryšys tarp
skydliaukės funkcijos nėštumo metu ir GDM rizikos
išlieka diskutuotinas.
2022 m. atlikta metaanalizė, apėmusi 22 studijas,
kurių rezultatai parodė, kad nėščiosios, sergančios SH,
turėjo padidėjusią nėščiųjų hipertenzijos riziką (OR =
1,54; 95 % PI: 1,21 – 1,96). Tačiau SH, diagnozuota
taikant TTH ribinę vertę < 3,0 mU/l, nebuvo
reikšmingai susijusi su nėščiųjų hipertenzijos
padažnėjimu (P = 0,077). Šios metaanalizės duomenys
rodo, kad SH nėštumo metu ir padidėjusi hipertenzinių
nėštumo sutrikimų rizika išlieka skirtingais nėštumo
laikotarpiais (16).
Toje pačioje studijoje, kurioje buvo tirtos 39
nėščiosios, nustatytas didesnis savaiminių
persileidimų dažnis – 3 atvejai (18,75 %) tarp
pacienčių, sergančių klinikine hipotiroze.
Nepakankamai gydytų pacienčių su klinikine
hipotiroze priešlaikinio gimdymo atvejų dažnis buvo
didesnis, lyginant su tinkamai gydytomis: 2 atvejai
(12,5%) prieš 1 atvejį (4,34%) (22). TTH
koncentracijos svarbą nėštumo metu nustačius
hipotirozę pabrėžia ir kitos studijos. Kinijoje 2022 m.
atlikta analizė, kuri apėmė 4739421 nėštumą, parodė,
kad ženkliai padidėjusi TTH koncentracija buvo
susijusi su didesne persileidimo rizika. Santykinė
rizika (OR) persileidimui buvo: 1,33 (95 % PI: 1,28 –
1,38) esant TTH 4,88 – 9,99 mU/l ir 1,25 (95 % PI:
1,14 – 1,36) esant TTH ≥ 10,00 mU/l. Taip pat
fiksuota, jog persileidimo rizika buvo net 3,95 karto
didesnė toms, kurių TTH koncentracija viršijo 10
mU/l, lyginant su nėščiosiomis, kurių TTH buvo 1,0 –
2,5 mU/l (25). Kitoje studijoje ištirta, kad spontaninių
abortų, įskaitant vaisiaus žūtį po 20 nėštumo savaitės,
dažnis buvo didesnis tarp moterų, kurių TTH buvo 2,5
– 5,0 mU/l pirmajame trimestre, lyginant su tomis,
kurių TTH buvo < 2,5 mU/l (6,1 % su 3,1 %).
Persileidimai vidutiniškai įvykdavo apie 12-tą
nėštumo savaitę (26). Apibendrinant galima teigti, kad
didesnė TTH koncentracija siejama su didesne rizika
nėštumo eigai, todėl svarbu laiku nustatyti hipotirozę
ir užtikrinti tinkamą skydliaukės funkcijos kontrolę.
3.5 Hipotirozės poveikis vaisiui
Skydliaukės hormonai yra reikšmingi vaisiaus
neurologiniam ir intelektiniam vystymuisi. Normalus
jų lygis būtinas neuronų migracijai, mielinizacijai ir
tinkamam vaisiaus smegenų formavimuisi (5).
Skydliaukės hormonų receptoriai yra ekspresuojami
žievės vystymosi metu (3). Motinos hipotirozė
nėštumo metu gali padidinti intelektinių vystymosi
sutrikimų, mažo gimimo svorio ir vaisiaus hipotirozės
riziką (1,27). Atliktoje 29 studijų metaanalizėje
nustatyta, jog klinikinė hipotirozė nėštumo metu, buvo
susijusi su padidėjusia vaikų dėmesio deficito ir
hiperaktyvumo (ADHD) (OR 1,14; 95 % PI 1,03 –
1,26), autizmo spektro sutrikimų (ASD) (OR 1,41; 95
Journal of Medical Sciences. 7 Apr, 2025 - Volume 13 | Issue 2. Electronic - ISSN: 2345-0592
87
% PI 1,05 – 1,90) ir epilepsijos (OR 1,21; 95 % PI 1,6
– 1,39) rizika (28). Tačiau tik trijose studijose buvo
atlikta motinos SH poveikio analizė, ASD, šizofrenijos
ir ADHD pasireiškimą, tačiau reikšmingos sąsajos
nenustatyta (28). Atlikta plati studija, kurioje dalyvavo
793 motinos ir kūdikio poros. Studijos metu 4,92 %
moterų buvo nustatyta SH, 3,65 % – klinikinė
hipotirozė. Tačiau tik 0,38 % moterų atitiko pirminės
hipotirozės kriterijus pagal 2017 m. ATA gaires. Šios
studijos metu buvo vertinamas maždaug 1-erių metų
kūdikių neurovystymasis. Ištyrimui pasitelktas Bayley
kūdikių ir mažų vaikų raidos skalės (Bayley-III)
atrankos testas, kuris apėmė penkias poskales:
pažintinius gebėjimus, receptyvinę kalbą,
ekspresyvinę kalbą, smulkiąją ir stambiąją motoriką.
Studijos rezultatai atskleidė reikšmingą sąsają tarp
motinos SH ir kūdikio sumažinto receptyvinės kalbos
gebėjimo balo. Tačiau tokios reikšmingos sąsajos
nebuvo stebėta, kai motinos TTH lygis buvo didesnis
nei 3,0 mU/l, bet vis dar normos ribose (TTH < 4,0
mU/l) (29). Kita studija Graikijoje nenustatė sąsajos
tarp motinos SH ir vaikų pažintinės bei motorinės
raidos sutrikimų. Tačiau, jei motinos hipotirozės
priežastis yra autoimuninis susirgimas, tokiu atveju
hipotirozė yra susijusi su 4-ių metų vaikų
sumažėjusiais suvokimo gebėjimais ir motorikos
balais. Autoimuninis nėščiosios tiroiditas didina
neverbalinės pažintinės raidos sutrikimus nuo
kūdikystės iki ankstyvosios vaikystės (30). Vienoje
2021 m. studijoje prospektyviai ištirtas 8 – 10 metų
vaikų, gimusių motinoms, turinčioms skydliaukės
hipofunkciją, intelektinis išsivystymas. Nustatyta, kad
tiriamųjų grupės IQ buvo 4 taškais mažesnis nei
kontrolinės grupės. Be to, šie vaikai prasčiau atliko
dėmesio, kalbos, skaitymo, motorikos ir vizualines -
erdvines užduotis. Įdomu tai, kad žemesni intelektiniai
ir akademiniai rezultatai buvo susiję net su lengva ir
besimptome motinos hipotiroze (24). Kitoje studijoje,
kurioje tirtos motinos hipotirozės pasekmės
naujagimiams, iš 25 naujagimių, kurių gimimo svoris
buvo normalus, 1 turėjo Dauno sindromą (31). Tačiau
motinos SH poveikis naujagimio intelektiniam
išsivystymui išlieka diskutuotinas (3).
2020 m. retrospektyvinėje studijoje, kurioje dalyvavo
8413 nėščiųjų, nustatyta, kad moterų, sergančių SH,
naujagimiai lyginant su sveikų nėščiųjų naujagimiais,
turėjo didesnę neišnešiotumo (RR 2,15; 95 % PI 1,14
–4,03) ir naujagimių kvėpavimo distreso sindromo
(RR 2,8; 95 % PI 1,01 – 7,78) riziką (3).
Hipotirozės pasekmės nėštumo metu gali pasireikšti
nenormaliu vaisiaus - placentos gliukozės
metabolizmu ir dėl to sutrikusiu vaisiaus augimu. Kuo
sunkesnė hipotirozė, tuo stebimas mažesnis vaisiaus
svoris bei smegenų ir kepenų tūris (24). Iš 708 į tyrimą
įtrauktų moterų, sergančių hipotiroze, 638 susilaukė
gyvų naujagimių. Nustatyta statistiškai reikšminga
sąsaja tarp mažo gimimo svorio ir nėščiosios
hipotirozės (OR 1,86; 95 % PI 1,0 – 3,2; p ≤ 0,05) (31).
Naujagimiai, kurių motinos sirgo SH, turėjo didesnę
mažo gimimo svorio tikimybę (P < 0,001;
pakoreguotas OR 2,919; 95 % PI 1,650–5,163) nei
naujagimiai, kurių motinos buvo sveikos (24). Tačiau
kitoje kohortinėje 2023 m. studijoje, tiriant motinos
hipotirozės poveikį naujagimiui, nepastebėta skirtumų
gimimo svoryje ir Apgar testo įvertyje pirmąją ir
penktąją minutę, bet tai gali būti nulemta ankstyvos
nėščiųjų, sergančių hipotiroze, diagnostikos ir
parinkto tinkamo gydymo (32).
Tarp reikšmingų įgimtų anomalijų 2021 m. studijoje
dažniausiai pasitaikė širdies ir kraujagyslių sistemos
defektai, iš kurių labiausiai paplitę - atvira arterinio
latako patologija (1,2 %) ir skilvelių pertvaros
defektas (1,1 %) (31).
Journal of Medical Sciences. 7 Apr, 2025 - Volume 13 | Issue 2. Electronic - ISSN: 2345-0592
88
Motinos skydliaukės funkcijos sutrikimai gali turėti
įtakos ir naujagimių skydliaukės funkcijai. Patikimas
naujagimių hipotirozės nustatymo metodas yra TTH
koncentracijos nustatymas, kuris atliekamas 2 – 3
gyvenimo dieną. Laikinos naujagimių hipotirozės
paplitimas buvo didesnis tarp kūdikių, kurių motinos
sirgo autoimunine skydliaukės liga, lyginant su
naujagimiais, kurių motinos buvo sveikos (27 % su 15
%; p = 0,04) (24). 2024 m. atlikta metaanalizė, kurioje
buvo nagrinėti 3221 straipsniai, iš kurių į analizę buvo
įtrauktos 7 studijos. Šis tyrimas nenustatė ryšio tarp
motinos hipotirozės ir vėlesnio nutukimo, 2 tipo
cukrinio diabeto, hipertenzijos ar dislipidemijos
palikuonims. Tačiau atskirų studijų rezultatai rodo
galimą padidėjusią sistolinio kraujospūdžio ir
gliukozės apykaitos sutrikimų riziką vaikams, kurių
motinos nėštumo metu sirgo hipotiroze (33).
3.6 Gydymas
Pasaulyje yra vieningas sutarimas, kad nėštumo metu
esant klinikinei hipotirozei arba TTH > 10 mU/l,
būtinas gydymas levotiroksinu (LT4), kadangi ši būklė
aiškiai siejama su nepalankiais nėštumo rezultatais
(20). Nėščiosios, kurioms diagnozuota klinikinė
hipotirozė, turi būti gydomos pakankama skydliaukės
hormonų pakaitalo koncentracija, siekiant sumažinti
neigiamų pasekmių riziką (8). LT4 dozė turėtų būti
titruojama taip, kad TTH reikšmės atitiktų kiekvienam
trimestrui būdingas normas. Jei vietinės normos nėra
nustatytos, rekomenduojama išlaikyti TTH ≤ 2,5 mU/l
pirmąjį trimestrą ir ≤ 3,0 mU/l antrąjį bei trečiąjį
trimestrą. Siekiant užtikrinti tinkamą LT4 dozę,
skydliaukės funkcijos tyrimai turėtų būti atliekami kas
4 – 6 savaites (2,20,34). ATA ir Amerikos klinikinių
endokrinologų asociacija (AACE) rekomenduoja
gydymą LT4, pradedant nuo 1 – 2 μg/kg per dieną arba
maždaug 100 μg per dieną (8). Analizuojant septynis
atsitiktinių imčių tyrimus ir šešis stebėjimo tyrimus (iš
viso 7342 nėštumai), nustatyta, kad LT4 vartojimas,
kai TTH yra 2,5 – 10,0 mU/l, sumažino persileidimo
riziką (RR 0,79; 95 % PI: 0,67 – 0,93) ir naujagimio
mirties riziką (RR 0,35; 95 % PI: 0,17– 0,72). Tačiau
LT4 vartojimas nebuvo susijęs su sumažėjusia
perinatalinių komplikacijų (placentos atšokos,
pogimdyvinio kraujavimo, priešlaikinio gimdymo ar
priešlaikinio vaisiaus dangalų plyšimo) ar naujagimių
nepalankių baigčių (žemo Apgar balo, blogų augimo
rodiklių) rizika (20). Priešingai, kitoje metaanalizėje,
kurioje buvo analizuojami šeši tyrimai (iš viso 7955
nėštumai), nustatyta, kad moterims, kurių TTH buvo >
4,0 mU/l, gydymas LT4 sumažino persileidimo,
priešlaikinio gimdymo ir nėščiųjų hipertenzijos riziką
(35). 2022 m. analizėje, kurioje dalyvavo nėščiosios,
kurių pradinis TTH 4 – 10 mU/l, LT4 vartojimas
reikšmingai sumažino priešlaikinio gimdymo riziką
(19 %, p = 0,04) (3).
2014 m. ETA gairės rekomenduoja gydyti nėštumo
metu diagnozuotą SH. 2017 m. ATA gairėse
rekomenduojama gydyti LT4 nėščias moteris, kurioms
nustatyta SH ir TTH viršija specifinę normą jų
trimestre ir jų yra ATPO yra teigiami arba jei jų ATPO
neigiami ir TTH > 10 mU/l (20). Vis dėlto, 2020 m.
Kinijoje atliktoje analizėje nustatyta, kad SH
sergančių ir LT4 gydytų pacienčių nėščiųjų
hipertenzijos rizika nebuvo sumažėjusi, lyginant su
negydytomis pacientėmis (p = 0,241) (16).
Svarbu paminėti, kad per didelė LT4 dozė nėštumo
metu yra susijusi su padidėjusia priešlaikinio
gimdymo rizika. Analizuojant 9869 nėštumus,
nustatyta, kad 43,7 % moterų nėštumo metu bent kartą
koreguota LT4 dozė. Pirmoji dozės korekcija
dažniausiai atlikta 5 – 6 nėštumo savaitę. Iš viso 1056
nėštumų LT4 dozė buvo koreguota vieną kartą, 1510
nėštumų – du kartus, o 1755 nėštumų – daugiau nei du
Journal of Medical Sciences. 7 Apr, 2025 - Volume 13 | Issue 2. Electronic - ISSN: 2345-0592
89
kartus. Vidutinis LT4 dozės padidėjimas per visą
nėštumą siekė 24 – 27 μg per dieną. Ši analizė
neparodė reikšmingo ryšio tarp per didelio ar
nepakankamo gydymo ir preeklampsijos, nėščiųjų
hipertenzijos, GDM, pogimdyvinio kraujavimo,
trombembolinių komplikacijų ar naujagimių dydžio
nukrypimų. Tačiau priešlaikinio gimdymo dažnis
buvo didesnis toje nėščiųjų grupėje, kurioje
hipotirozės gydymui buvo skirta per didelė LT4
koncentracija, lyginant su kontroline grupe (16,5 % su
8,2 %) (36). 2024 m. studijoje nustatyta, kad jeigu
nėščiosios, pradėjusios gydymą iki 10 nėštumo
savaitės, turėjo normalius TTH rodiklius 32 savaitę,
jos buvo laikomos tinkamai gydytomis (22).
Jei nėštumo metu buvo diagnozuota SH, motinos TTH
koncentracija turi būti tiriama po gimdymo praėjus 6
savaitėms. Esant normaliai TTH koncentracijai,
gydymas LT4 gali būti nutrauktas (37).
4. Išvados
Hipotirozė nėštumo metu gali sukelti rimtų akušerinių
ir perinatalinių komplikacijų. Kai kurios studijos
nurodo ryšį tarp motinos hipotirozės ir nepalankių
neurologinių rezultatų palikuonims – nuo
neurologinio vystymosi sutrikimų, įgimtos hipotirozės
iki sumažėjusio intelekto koeficiento. Serumo TTH
koncentracijos ištyrimas yra geriausias tyrimas
skydliaukės disfunkcijos diagnostikai, kadangi yra
jautrus, paprastas, patikimas, nebrangus ir plačiai
prieinamas, be to, jis nesukelia rizikos pacientei.
Efektyviausias hipotirozės gydymas yra pakaitinė
skydliaukės hormonų terapija LT4. Kai kuriose
studijose nustatyta, kad tiek per mažas, tiek per didelis
LT4 dozavimas, gali turėti įtakos nėštumo baigčiai,
įskaitant padidintą priešlaikinio gimdymo dažnį, todėl
būtina individualizuota kiekvienos nėščiosios
priežiūra, reguliariai sekant TTH koncentraciją.
Literatūros sąrašas
1. Chen A, Luo Z, Zhang J, Cao X. Emerging research
themes in maternal hypothyroidism: a bibliometric
exploration. Front Immunol. 2024 Mar
26;15:1370707.
2. Yap YW, Onyekwelu E, Alam U. Thyroid disease
in pregnancy. Clin Med. 2023 Mar 1;23(2):125–8.
3. Lee SY, Pearce EN. Assessment and treatment of
thyroid disorders in pregnancy and the postpartum
period. Nat Rev Endocrinol. 2022 Mar;18(3):158–71.
4. Thyroid Disease in Pregnancy: ACOG Practice
Bulletin, Number 223. Obstet Gynecol. 2020
Jun;135(6):e261.
5. Solha STG, Mattar R, Teixeira P de F dos S,
Chiamolera MI, Maganha CA, Zaconeta ACM, et al.
Screening, diagnosis and management of
hypothyroidism in pregnancy. RBGO Gynecol Obstet.
2022 Nov 29;44(10):999–1010.
6. Lawrence SE, von Oettingen JE, Deladoëy J.
Chapter 32 - Normal Thyroid Development and
Function in the Fetus and Neonate. In: Kovacs CS,
Deal CL, editors. Maternal-Fetal and Neonatal
Endocrinology [Internet]. Academic Press; 2020. p.
563–71. Available from:
https://www.sciencedirect.com/science/article/pii/B97
80128148235000325
7. Singh S, Sandhu S. Thyroid Disease and
Pregnancy. In: StatPearls [Internet]. Treasure Island
(FL): StatPearls Publishing; 2025. Available from:
http://www.ncbi.nlm.nih.gov/books/NBK538485/
8. 2017 Guidelines of the American Thyroid
Association for the Diagnosis and Management of
Thyroid Disease During Pregnancy and the
Postpartum | Thyroid® [Internet]. Available from:
https://www.liebertpub.com/doi/10.1089/thy.2016.04
57
Journal of Medical Sciences. 7 Apr, 2025 - Volume 13 | Issue 2. Electronic - ISSN: 2345-0592
90
9. Pramanik S, Mukhopadhyay P, Bhattacharjee K,
Bhattacharjee R, Mukherjee B, Mondal SA, et al.
Trimester-Specific Reference Intervals for Thyroid
Function Parameters in Indian Pregnant Women
during Final Phase of Transition to Iodine Sufficiency.
Indian J Endocrinol Metab. 2020;24(2):160–4.
10. Sletner L, Jenum AK, Qvigstad E, Hammerstad SS.
Thyroid Function During Pregnancy in A Multiethnic
Population in Norway. J Endocr Soc. 2021 Jul
1;5(7):bvab078.
11. Lazarus J, Brown RS, Daumerie C, Hubalewska-
Dydejczyk A, Negro R, Vaidya B. 2014 European
Thyroid Association Guidelines for the Management
of Subclinical Hypothyroidism in Pregnancy and in
Children. 2014 Jun 1 [cited 2025 Feb 9]; Available
from:
https://etj.bioscientifica.com/view/journals/etj/3/2/ET
J362597.xml
12. Abadi KK, Jama AH, Legesse AY, Gebremichael
AK. Prevalence of Hypothyroidism in Pregnancy and
Its Associations with Adverse Pregnancy Outcomes
Among Pregnant Women in A General Hospital: A
Cross Sectional Study. Int J Womens Health. 2023 Oct
3;15:1481–90.
13. Hypothyroidism | Annals of Internal Medicine
[Internet]. [cited 2025 Feb 10]. Available from:
https://www.acpjournals.org/doi/10.7326/AITC20200
7070?url_ver=Z39.88-
2003&rfr_id=ori:rid:crossref.org&rfr_dat=cr_pub%2
0%200pubmed
14. Kumar R, Bansal R, Shergill HK, Garg P.
Prevalence of thyroid dysfunction in pregnancy and its
association with feto-maternal outcomes: A
prospective observational study from a tertiary care
institute in Northern India. Clin Epidemiol Glob
Health. 2023 Jan 1;19:101201.
15. Yadav V, Dabar D, Goel AD, Bairwa M, Sood A,
Prasad P, et al. Prevalence of Hypothyroidism in
Pregnant Women in India: A Meta-Analysis of
Observational Studies. J Thyroid Res.
2021;2021(1):5515831.
16. Han Y, Wang J, Wang X, Ouyang L, Li Y.
Relationship Between Subclinical Hypothyroidism in
Pregnancy and Hypertensive Disorder of Pregnancy:
A Systematic Review and Meta-Analysis. Front
Endocrinol. 2022 Mar 8;13:823710.
17. Bein M, Yu OHY, Grandi SM, Frati FYE, Kandil I,
Filion KB. Levothyroxine and the risk of adverse
pregnancy outcomes in women with subclinical
hypothyroidism: a systematic review and meta-
analysis. BMC Endocr Disord. 2021 Feb 27;21:34.
18. Yu Y, Filion KB, Reynier P, Platt RW, Yu OHY,
Grandi SM. Use of levothyroxine among pregnant
women with subclinical hypothyroidism in the United
Kingdom: A population‐based assessment. Pharmacol
Res Perspect. 2021 Aug 13;9(5):e00848.
19. SciELO Brazil - Selective case finding versus
universal screening for detecting hypothyroidism in
the first trimester of pregnancy: a comparative
evaluation of a group of pregnant women from Rio de
Janeiro Selective case finding versus universal
screening for detecting hypothyroidism in the first
trimester of pregnancy: a comparative evaluation of a
group of pregnant women from Rio de Janeiro
[Internet]. [cited 2025 Feb 12]. Available from:
https://www.scielo.br/j/aem/a/4m88XnXYsFQYZqmf
DFNKPLc/?lang=en
20. Urgatz B, Poppe KG. Update on therapeutic use of
levothyroxine for the management of hypothyroidism
during pregnancy. Endocr Connect. 2024 Feb
7;13(3):e230420.
21. Adoueni VK, Azoh AJC, Kouame E, Meless DG,
Sibailly P, Derbe AK, et al. Prevalence and correlates
Journal of Medical Sciences. 7 Apr, 2025 - Volume 13 | Issue 2. Electronic - ISSN: 2345-0592
91
of hypothyroidism in pregnancy: a cross-sectional
study at Bouget General Hospital, Ivory Coast. Pan
Afr Med J. 2022 Jan 13;41:37.
22. Khawale R, Kanetkar SR, Patil M. Impact of
Hypothyroidism in Pregnancy on Feto-Maternal
Outcomes: A Prospective Observational Study.
Cureus. 16(11):e74494.
23. Wang J, Gong XH, Peng T, Wu JN. Association of
Thyroid Function During Pregnancy With the Risk of
Pre-eclampsia and Gestational Diabetes Mellitus.
Endocr Pract. 2021 Aug 1;27(8):819–25.
24. Lucaccioni L, Ficara M, Cenciarelli V, Berardi A,
Predieri B, Iughetti L. Long term outcomes of infants
born by mothers with thyroid dysfunction during
pregnancy. Acta Bio Medica Atenei Parm.
2021;92(1):e2021010.
25. Yang Y, Guo T, Fu J, Zhao J, Wang Y, He Y, et al.
Association of Preconception Thyrotropin Levels
With Fecundability and Risk of Spontaneous Abortion
in China. JAMA Netw Open. 2022 Aug
31;5(8):e2228892.
26. Li SW, Chan SY. Management of overt
hypothyroidism during pregnancy. Best Pract Res Clin
Endocrinol Metab. 2020 Jul 1;34(4):101439.
27. Jańczewska I, Cichoń-Kotek M, Glińska M,
Deptulska-Hurko K, Basiński K, Woźniak M, et al.
Contributors to Preterm Birth: Data from a Single
Polish Perinatal Center. Children. 2023
Mar;10(3):447.
28. Ge GM, Leung MTY, Man KKC, Leung WC, Ip P,
Li GHY, et al. Maternal Thyroid Dysfunction During
Pregnancy and the Risk of Adverse Outcomes in the
Offspring: A Systematic Review and Meta-Analysis. J
Clin Endocrinol Metab. 2020 Dec 1;105(12):3821–41.
29. Wang Q, Jiang Y, Lv H, Lu Q, Tao S, Qin R, et al.
Association of Maternal Mild Hypothyroidism With
Offspring Neurodevelopment in TPOAb-Negative
Women: A Prospective Cohort Study. Front
Endocrinol. 2022 Jun 29;13:884851.
30. Kampouri M, Margetaki K, Koutra K, Kyriklaki A,
Karakosta P, Anousaki D, et al. Maternal mild thyroid
dysfunction and offspring cognitive and motor
development from infancy to childhood: the Rhea
mother–child cohort study in Crete, Greece. J
Epidemiol Community Health. 2021 Jan 1;75(1):29–
35.
31. Kiran Z, Sheikh A, Humayun KN, Islam N.
Neonatal outcomes and congenital anomalies in
pregnancies affected by hypothyroidism. Ann Med.
53(1):1560–8.
32. Siscart J, Perejón D, Serna MC, Oros M, Godoy P,
Sole E. Prevalence, risk factors, and consequences of
hypothyroidism among pregnant women in the health
region of Lleida: A cohort study. PLOS ONE. 2023
Oct 13;18(10):e0278426.
33. Zhao L, Selvaratnam I, Cunningham J, Filion KB,
Grandi SM. Maternal hypothyroidism and subsequent
metabolic outcomes in children: a systematic review
and meta-analysis. BMC Pediatr. 2024 Aug 1;24:490.
34. Lee SY, Pearce EN. Testing, Monitoring, and
Treatment of Thyroid Dysfunction in Pregnancy. J
Clin Endocrinol Metab. 2021 Mar 1;106(3):883–92.
35. Ding Z, Liu Y, Maraka S, Abdelouahab N, Huang
HF, Fraser WD, et al. Pregnancy and Neonatal
Outcomes With Levothyroxine Treatment in Women
With Subclinical Hypothyroidism Based on New
Diagnostic Criteria: A Systematic Review and Meta-
Analysis. Front Endocrinol [Internet]. 2021 Dec 10
[cited 2025 Feb 12];12. Available from:
https://www.frontiersin.org/journals/endocrinology/ar
ticles/10.3389/fendo.2021.797423/full
36. Lemieux P, Yamamoto JM, Nerenberg KA,
Metcalfe A, Chin A, Khurana R, et al. Thyroid
Laboratory Testing and Management in Women on
Journal of Medical Sciences. 7 Apr, 2025 - Volume 13 | Issue 2. Electronic - ISSN: 2345-0592
92
Thyroid Replacement Before Pregnancy and
Associated Pregnancy Outcomes. Thyroid. 2021 May
1;31(5):841–9.
37. Gao X, Wang X, Han Y, Wang H, Li J, Hou Y, et al.
Postpartum Thyroid Dysfunction in Women With
Known and Newly Diagnosed Hypothyroidism in
Early Pregnancy. Front Endocrinol. 2021 Nov
26;12:746329.
Journal of Medical Sciences. 7 Apr, 2025 - Volume 13 | Issue 2. Electronic - ISSN: 2345-0592
93