https://doi.org/10.53453/ms.2025.4.7
Quality of life with glioblastoma: an illustrative clinical case
Toma Misliulytė
1
, Giedrė Bulotienė
2
1
Faculty of Medicine, Vilnius University, Vilnius, Lithuania
2
Department of Physical Medicine and Rehabilitation, National Cancer Institute, Faculty of Medicine, Vilnius
University, Vilnius, Lithuania
Abstract
Introduction. Glioblastoma is the most aggressive primary malignant brain tumour, characterized by rapid
progression and poor survival outcomes. Patients experience profound physical, cognitive, and emotional changes
that significantly impact their quality of life. In recent years, quality of life assessment has become essential in
medical research and clinical practice, providing insights into the disease’s impact and improving symptom
management.
Clinical case presentation. This case report describes a 77-year-old patient diagnosed with grade IV
glioblastoma. The patient presented with progressive neurological symptoms, including headaches, cognitive
decline, and motor dysfunction. Clinical and radiological examinations confirmed a brain tumour.
Histopathological analysis following surgical resection identified grade IV glioblastoma with a TERT promoter
mutation and an IDH wild-type phenotype. After temozolomide monotherapy, follow-up MRI confirmed tumour
progression. Given the patient’s clinical status and treatment options, palliative chemotherapy with lomustine was
initiated. The patient’s quality of life was assessed using the EORTC QLQ-C30 and QLQ-BN20 questionnaires
to monitor subjective well-being.
Conclusion. Glioblastoma profoundly affects patients’ quality of life due to progressive physical, cognitive, and
emotional deterioration. The impact of treatment is dynamic—while postoperative decline is common, certain
phases may allow for temporary stabilization or improvement. Key factors contributing to reduced quality of life
include fatigue, communication difficulties, motor impairment, and uncertainty about the future. As the disease
progresses, quality of life worsens, with the most significant decline observed after tumour recurrence.
Keywords: glioblastoma, high-grade glioma, brain tumors, quality of life.
Journal of Medical Sciences. 7 Apr, 2025 - Volume 13 | Issue 2. Electronic - ISSN: 2345-0592
Medical Sciences 2025 Vol. 13 (2), p. 51-58, https://doi.org/10.53453/ms.2025.4.7
51
Gyvenimo kokybė sergant glioblastoma: iliustruojantis klinikinis
atvejis
Toma Misliulytė
1
, Giedrė Bulotienė
2
1
Vilniaus Universiteto Medicinos fakultetas, Vilnius, Lietuva
2
Fizinės medicinos ir reabilitacijos skyrius, Nacionalinis vėžio institutas, Medicinos fakultetas, Vilniaus
universitetas, Vilnius, Lietuva
Santrauka
Įvadas. Glioblastoma yra agresyviausias pirminis piktybinis smegenų navikas, pasižymintis greitu progresavimu
ir itin prasta išgyvenamumo prognoze. Dėl šio smegenų naviko pacientai patiria reikšmingus fizinius,
psichologinius ir emocinius pokyčius, kurie daro įtaką jų gyvenimo kokybei. Pastaraisiais metais gyvenimo
kokybės vertinimas tapo svarbiu medicininių tyrimų ir klinikinės praktikos aspektu, leidžiančiu geriau suprasti
ligos poveikį pacientams ir prisidėti prie efektyvesnio simptomų valdymo.
Klinikinio atvejo pristatymas. Aprašomas paciento klinikinis atvejis, kuriam nustatyta IV laipsnio glioblastoma.
77 metų pacientui pasireiškė progresuojantys neurologiniai simptomai: galvos skausmas, pažintinių funkcijų
sutrikimas ir motorinė disfunkcija. Atlikus klinikinius ir radiologinius tyrimus, nustatytas galvos smegenų
navikas. Histologinis ištyrimas po chirurginės rezekcijos patvirtino IV laipsnio glioblastomą su TERT geno
promotoriaus mutacija ir IDH nemutuotu fenotipu. Baigus temozolomido monoterapijos kursą, MRT tyrimu
patvirtintas naviko progresavimas. Įvertinus paciento būklę ir gydymo galimybes, nuspręsta taikyti paliatyviąją
chemoterapiją lomustinu. Paciento gyvenimo kokybė buvo vertinama naudojant EORTC QLQ-C30 ir QLQ-BN20
klausimynus, siekiant stebėti jo subjektyvius gyvenimo kokybės pokyčius ligos eigoje.
Išvados. Glioblastoma reikšmingai blogina pacientų gyvenimo kokybę dėl ligos eigoje fiksuojamų fizinių,
kognityvinių ir emocinių pokyčių. Gydymo poveikis yra dinamiškas – po operacijos dažnai stebimas
pablogėjimas, tačiau tam tikrais etapais būklė gali stabilizuotis ar pagerėti. Pagrindiniai gyvenimo kokybę
mažinantys veiksniai yra mieguistumas, patiriami bendravimo sutrikimai, motorinė disfunkcija bei
neužtikrintumo dėl ateities jausmai. Ligai progresuojant, gyvenimo kokybės rodikliai blogėja, o didžiausias
neigiamas pokytis stebimas po recidyvo.
Raktažodžiai: glioblastoma, aukšto laipsnio glioma, galvos smegenų navikai, gyvenimo kokybė.
Journal of Medical Sciences. 7 Apr, 2025 - Volume 13 | Issue 2. Electronic - ISSN: 2345-0592
52
1. Įvadas
Glioblastoma (Glioblastoma multiforme) yra
dažniausias pirminis piktybinis smegenų
navikas, sudarantis daugiau nei pusę visų
pirminių piktybinių navikų centrinėje nervų
sistemoje (1). Remiantis Pasaulio sveikatos
organizacijos smegenų navikų klasifikacija,
glioblastoma yra priskiriama 4 laipsnio gliomai,
kuri laikoma piktybiškiausia šios grupės forma
(2). L. R. Schaff ir I. K. Mellinghof išsamioje
literatūros apžvalgoje nurodoma, kad pirminiai
piktybiniai smegenų navikai diagnozuojami
maždaug 7 asmenims iš 100 000 gyventojų, o
beveik 49% šių atvejų sudaro glioblastomos (3).
Šis navikas yra itin agresyvus, greitai augantis ir
dažnai difuziškai plinta į aplinkinius smegenų
audinius, todėl laikomas mirtingiausia smegenų
naviko forma (1). Tai vienas agresyviausių ir
blogiausią prognozę turinčių pirminių galvos
smegenų navikų, pasižymintis itin prastu
išgyvenamumu – vienerius metus po diagnozės
išgyvena 37,4% pacientų, o penkerių metų
išgyvenamumas siekia vos 4,9% (4). Šiuo metu
taikomas standartinis glioblastomos gydymo
protokolas apima chirurginę rezekciją, po kurios
skiriama radioterapija kartu su vienu metu
taikoma temozolomido chemoterapija ir
papildomomis jos dozėmis palaikomojo gydymo
etape (5). Pacientai viso gydymo metu patiria
įvairius fizinius, psichinius ir emocinius
pokyčius, kurie smarkiai veikia jų
savarankiškumą, funkcinį pajėgumą ir gyvenimo
kokybę (6).
Anksčiau medicinos ir sveikatos tyrimuose
daugiausia dėmesio buvo skiriama
biomedicininiams rodikliams, o gyvenimo
kokybės vertinimai nebuvo laikomi
pagrindiniais rezultatais. Tačiau pastaraisiais
dešimtmečiais pacientų gyvenimo kokybė tapo
vis svarbesniu tyrimų objektu, o jos reikšmė
klinikinėje praktikoje ir moksliniuose tyrimuose
nuolat auga (7). Pasaulio sveikatos organizacija
(PSO) gyvenimo kokybę (Quality of life)
apibrėžia kaip asmens subjektyvų savo padėties
gyvenime vertinimą, atsižvelgiant į jo kultūrinį
kontekstą, vertybių sistemą bei asmeninius
tikslus, lūkesčius ir standartus (8). Gilinimasis į
pacientų gyvenimo kokybę yra esminė sąlyga,
siekiant efektyvesnio glioblastomos sukeliamų
simptomų valdymo, geresnės pacientų jausenos
ir sėkmingesnės reabilitacijos. Tai padeda
nustatyti įvairius sunkumus, su kuriais susiduria
pacientai. Jų pateikiami subjektyvūs gyvenimo
kokybės įvertinimai gali padėti identifikuoti
problemas, lemiančias gydymo ir priežiūros
patobulinimus, atskleisti nepakankamai
naudingas gydymo metodikas. Tokia informacija
gali suteikti galimybę geriau suprasti ir
pasiruošti galimiems ligos bei gydymo
padariniams (9).
Straipsnio tikslas – apžvelgti glioblastoma
sergančio paciento sveikatos būklės ir
subjektyvios gyvenimo kokybės pokyčius ligos
gydymo eigoje.
2. Klinikinio atvejo pristatymas
77 m. vyras kreipėsi į gydymo įstaigą dėl
progresuojančių neurologinių simptomų.
Anamnezės surinkimo metu nustatyta, kad
maždaug prieš mėnesį atsirado orientacijos
erdvėje sutrikimo apraiškų: pacientas išvažiavo į
priešpriešinę eismo juostą ir nepaisė žmonos
pastabų, kad veiksmai buvo neteisingi. Artimųjų
teigimu, vyras nebesugebėjo tinkamai
apsirengti, sugrįžti namo per lietų ir tapo
abejingas aplinkai. Kartu buvo pastebėtas galvos
svaigimas, skausmas ir sumažėjęs domėjimasis
įprastine veikla.
Objektyviai įvertinus būklę, nustatytas klampus
mąstymas, lėtas užduočių atlikimo laikas.
Journal of Medical Sciences. 7 Apr, 2025 - Volume 13 | Issue 2. Electronic - ISSN: 2345-0592
53
Pastebėta dalinė dezorientacija erdvėje,
reikšmingai sutrikusi trumpalaikė atmintis bei
įsiminimo gebėjimas. Atliktas kognityvinis
įvertinimas: protinės būklės mini tyrimas (Mini
Mental. State Examination) buvo įvertintas 24
balais (maksimalus testo įvertinimas yra 30
balų), laikrodžio piešimo testas - 3 balais
(vertinama nuo 0 iki 4 balų). Raumenų jėgos
sumažėjimo arba silpnumo užfiksuota nebuvo.
Rombergo testas teigiamas (Rombergo pozoje
pacientas svyravo).
Detalesniam ištyrimui atlikta galvos
kompiuterinė tomografija. Tyrimas parodė,
dešinės pusės momeninėje - pakaušinėje
smegenų skiltyse esantį 51 mm. ilgio ir 35 mm.
pločio nehomogeninį naviką, peraugantį dešinio
šoninio skilvelio užpakalinį ragą, su plačia
perifokaline edema. Vidurio linijos struktūros
buvo dislokuotos į kairę apie 5 mm. Kaukolės
kaulai, akiduobės ir kitos struktūros patologinių
pakitimų nerodė. Buvo indikuotinas
neatidėliotinas chirurginis gydymas - naviko
pašalinimas. Hospitalizacijos operacijai metu
fiksuota kairė homoniminė hemianopsija,
sulėtinta, nestabili eisena, apsunkintas
bendravimas.
Pacientui buvo atlikta kraniotomija, kurios metu
pašalintas didelių matmenų išplitęs navikas.
Chirurginės rezekcijos radikalumas vertintas
kaip geras. Histologinio tyrimo metu patvirtinta
IV laipsnio glioblastoma (pagal Pasaulio
sveikatos organizacijos kvalifikaciją). Nustatyta
TERT geno promotoriaus mutacija. Patvirtintas
IDH nemutuotas fenotipas. Mikroskopiškai
stebėti smegenų audinio fragmentai, kuriuose
difuziškai infiltruojantis navikas formuojamas iš
netvarkingai besidėstančių glijos ląstelių su
apvaliais, ryškiai polimorfiniais,
hiperchrominiais branduoliais. Pastebėtos
dažnos mitozės, taip pat būdingi nekrozės
židiniai ir kraujagyslinės glomeruloidinės
struktūros, rodančios naviko agresyvumą.
Onkologų chemoterapeutų konsiliumo metu
įvertinus paciento būklę, buvo nutarta skirti
chemospindulinį hipofrakcionuotą gydymą
(suminė dozė: 40,05 Gy.) su temozolomidu, po
jo tęsiant gydymą temozolomido monoterapija.
Praėjus 5 mėn. po realizuoto gydymo
temozolomido monoterapija naviko
progresavimas buvo patvirtintas MRT tyrimu.
Nustatyta ūmi išemija dešinės užpakalinės
smegenų arterijos baseine, pooperacinė
encefalomaliacijos zona su plačia glioze ir
edema. Dešinės smilkininės-momeninės srities
kontrastą kaupiantys policikliniai susiliejantys
židiniai padidėjo keliais milimetrais, išreikšta
hiperperfuzija.
Multidisciplininės komandos konsiliumo metu,
įvertinus paciento būklę ir greitą ligos
progresavimą po kompleksinio gydymo
užbaigimo, nustatyta, kad operacinis ir
spindulinis gydymas nėra galimas. Atsižvelgiant
į tai, buvo nuspręsta skirti chemoterapiją
lomustinu iki ligos progresavimo arba tol, kol
pasireikš ryškios nepageidaujamos reakcijos.
Paciento būklei blogėjant rekomenduotas
paliatyvus gydymas.
Paciento gyvenimo kokybė buvo vertinama
taikant Europos organizacijos mokslinių tyrimų
ir vėžio gydymo (EORTC) gyvenimo kokybės
klausimyną QLQ-C30, papildytą specifiniu
smegenų navikų moduliu QLQ-BN20. Šis
metodas suteikė galimybę išsamiai įvertinti
neurologinius simptomus, kognityvines
funkcijas ir įvairius gyvenimo kokybės aspektus.
Vertinimas buvo atliktas šešis kartus,
vidutiniškai kas du mėnesius, lankant pacientą
namuose. Buvo siekiama stebėti paciento
subjektyviai suvokiamos būklės pokyčius ligos
eigoje. Toks reguliarus gyvenimo kokybės
Journal of Medical Sciences. 7 Apr, 2025 - Volume 13 | Issue 2. Electronic - ISSN: 2345-0592
54
matavimas leido fiksuoti paciento gyvenimo
kokybės pokyčius gydymo eigoje.
Pirmojo vertinimo, chemospindulio gydymo
metu (2023-12-01) pacientas savo bendrą
gyvenimo kokybę įvertino gana aukštai – 83
balais. Po šio gydymo užbaigimo ir tęsiant
temozolomido monoterapiją, (2024-02-06)
gyvenimo kokybės vertinimas pasiekė
aukščiausią lygį – 100 balų. Per artimiausius
keturis mėnesius jis išliko stabilus (92 balai).
Praėjus 11 mėn. nuo glioblastomos diagnozės
nustatymo subjektyvus bendros gyvenimo
kokybės įvertis krito iki 67 balų. Po ligos
recidyvo, paciento gyvenimo kokybės
vertinimas buvo žemiausias – 58 balai.
Išsamesni Gyvenimo kokybės klausimyno
rezultatai leidžia analizuoti penkių funkcinių
sričių – fizinės, kognityvinės, socialinės,
emocinės ir vaidmenų – subjektyvaus vertinimo
pokyčius. Kaip parodyta 1 lentelėje, pradinio
vertinimo metu pacientas aukščiausiai įvertino
savo fizinį ir socialinį funkcionavimą: Fizinio
funkcionavimo (Physical functioning) ir
Socialinio funkcionavimo (Social functioning)
skalės pasiekė maksimalų, - 100 balų įvertį.
Socialinio funkcionavimo vertinimas išliko
nepakitęs viso gydymo laikotarpiu. Fizinio
funkcionavimo įvertis palaipsniui mažėjo,
svyruodamas nuo 100 iki 73 balų. Monoterapijos
temozolomidu laikotarpiu visi funkcinių sričių
įverčiai buvo aukščiausi – pacientas jautėsi
geriausiai tiek socialiniu, tiek fiziniu, tiek
emociniu aspektu. Ligai progresuojant, Fizinio,
Emocinio (Emotional functioning), Vaidmenų
(Role functioning) ir Kognityvinio (Cognitive
functioning) funkcionavimo skalės rodė
nuoseklų mažėjimą.
Gyvenimo kokybės klausimynas vertina ir
įvairius simptomus, galinčius paveikti paciento
savijautą, tačiau mūsų nagrinėtame klinikiniame
atvejyje pacientas išskyrė tik nuovargį. Jį pirmą
kartą fiksavo po realizuoto temozolomido
monoterapijos ciklo (22 balai). Vėliau nuovargio
įvertis nuosekliai didėjo, po ligos recidyvo
patvirtinimo pasiekdamas aukščiausią - 55,6
balą. Kitų QLQ-C30 klausimyno simptomų
pacientas nenurodė, jų subjektyvūs įvertinimai
viso gydymo laikotarpiu buvo nuliniai.
Lentelė 2 buvo sudaryta pagal BN20 klausimyną
– papildomą QLQ-C30 vertinimo įrankį, skirtą
išsamiai įvertinti smegenų navikais sergančių
pacientų gyvenimo kokybę. Šis klausimynas
pabrėžia neurologinius ir fizinius simptomus,
turinčius reikšmingą poveikį kasdieniam
gyvenimui, įskaitant mieguistumą, bendravimo
ir regėjimo sutrikimus, judėjimo sunkumus bei
neužtikrintumą dėl ateities.
Papildomo gyvenimo kokybės klausimyno
analizė atskleidė tam tikrų rodiklių pokyčius
skirtingais gydymo etapais. Visą gydymo
laikotarpį pacientas jautė bendravimo
sunkumus, jų intensyvumas svyravo tarp 11 ir 33
balų. Temozolomido monoterapijos metu
pacientas pradėjo skųstis regėjimo sutrikimais,
kurių vertinimo rodikliai kito (nuo 11 iki 22
balų). Taip pat šiame etape vis labiau ryškėjo
judėjimo problemos (nuo 22 iki 55 balų) ir
didėjo neužtikrintumas dėl ateities (nuo 8 iki 33
balų). Padidėjusį mieguistumą pacientas fiksavo
tam tikrais gydymo momentais – intensyviausiai
chemospindulinės terapijos metu ir likus dviem
mėnesiams iki ligos progresavimo.
Journal of Medical Sciences. 7 Apr, 2025 - Volume 13 | Issue 2. Electronic - ISSN: 2345-0592
55
Funkcionavimo skalės
Vertinimo datos
2023-12-
01
2024-02-
06
2024-04-
07
2024-06-
08
2024-09-
09
2024-11-
16
Įvertinimas balais
Fizinio funkcionavimo
100
93,3
80
73,3
66,7
73,3
Vaidmenų
funkcionavimo
66,7
100
100
66,7
83,3
66,7
Emocinio
funkcionavimo
66,7
100
100
91,7
83,3
83,3
Kognityvinio
funkcionavimo
66,7
83,3
83,3
66,7
33,3
33,3
Socialinio
funkcionavimo
100
100
100
100
100
100
1 lentelė. Funkcionavimo skalės rodiklių įverčių pasiskirstymas
Pavieniai simptomų
rodikliai
Vertinimo datos
2023-12-
01
2024-02-
06
2024-04-
07
2024-06-
08
2024-09-
09
2024-11-
16
Įvertinimas balais
Ateities
neužtikrintumas
0
0
8,3
8,3
16,7
33,3
Galvos skausmas
0
0
0
0
0
0
Regos sutrikimas
0
0
11,1
22,2
11,1
11,1
Traukuliai
0
0
0
0
0
0
Motorinė disfunkcija
22,2
0
22,2
22,2
22,2
55,5
Bendravimo sutrikimas
33,3
11,1
22,2
11,1
11,1
22,2
Mieguistumas
0
33,3
0
0
33,3
0
Plaukų slinkimas
0
0
0
0
0
0
Niežtinti oda
0
0
0
0
0
0
Kojų silpnumas
0
0
0
0
0
0
Šlapinimosi kontrolė
0
0
0
0
0
0
2 lentelė. Pavienių simptomų įverčių balais pasiskirstymas
3. Diskusija
Glioblastoma yra agresyvus ir greitai
progresuojantis navikas. Neuro-onkologiniams
pacientams kognityviniai sutrikimai ir gyvenimo
kokybės pokyčiai gali būti susiję tiek su pačiu
naviku, tiek su gydymo šalutiniais poveikiais,
įskaitant chirurgiją, spindulinę terapiją,
chemoterapiją, kortikosteroidus ir
antiepilepsinius vaistus (10). Dabartinis
standartinis glioblastomos gydymo metodas
apima chirurginį naviko pašalinimą, po kurio
taikoma radioterapija kartu su temozolomido
chemoterapija, o vėliau – palaikomasis gydymas
papildomomis šio vaisto dozėmis. Nepaisant
įvairių gydymo metodų taikymo, glioblastoma
lemia trumpą išgyvenamumo trukmę. Indivi-
dualus paciento gyvenimo kokybės suvokimas
kiekviename gydymo etape tampa vienu
svarbiausių veiksnių, vertinant gydymo
efektyvumą ir paciento bendrą gerovę.
Gyvenimo kokybės vertinimas atskirais gydymo
etapais kinta. Tyrimuose stebima tendencija, kad
pacientų fizinė būklė po operacijos ženkliai
pablogėja, vėliau tam tikru laikotarpiu
stabilizuojasi ar net gerėja. Ilgainiui, ligai
progresuojant, gyvenimo kokybė neišvengiamai
blogėja. Mūsų pateikta klinikinio atvejo analizė
iliustruoja, kad chemospindulio gydymo metu
pacientas savo bendrą gyvenimo kokybę įvertino
gana aukštai. Po šio gydymo užbaigimo ir tęsiant
temozolomido monoterapiją, gyvenimo kokybės
vertinimas pasiekė aukščiausią lygį. Praėjus 11
Journal of Medical Sciences. 7 Apr, 2025 - Volume 13 | Issue 2. Electronic - ISSN: 2345-0592
56
mėn. nuo glioblastomos diagnozės nustatymo
subjektyvus bendros gyvenimo kokybės įvertis
krito, o po ligos recidyvo buvo žemiausias.
Panašūs duomenys pateikti P. Ståhl ir kt. tyrime,
kuris vertino pacientų gyvenimo kokybę pagal
SF-36 (Short Form 36 Health Survey)
klausimyno fizinės sveikatos komponentą. Prieš
operaciją pacientų fizinės būklės įvertis siekė
43,2, po trijų savaičių sumažėjo iki 34,5, trijų-
šešių mėnesių laikotarpiu nežymiai svyravo
padidėjo, po metų pasiekė didžiausią reikšmę –
43,9, tačiau po aštuoniolikos mėnesių nuo glio-
blastomos diagnozės vėl sumažėjo iki 35,5 (11).
Laikotarpiu po chemospindulinio gydymo
paciento funkcinių sričių įverčiai pasiekė
aukščiausią lygį – jis geriausiai jautėsi tiek
socialiniu, tiek fiziniu, tiek emociniu požiūriu.
Vyresnio amžiaus glioblastoma sergantiems
pacientams, taikant sutrumpintą spindulinės
terapijos kursą (40 Gy per 15 frakcijų) kartu su
gydymu temozolomidu nepadaromas neigiamas
poveikis gyvenimo kokybei. M. Minniti ir kt.
atliktame tyrime, taikant šį gydymo metodą,
bendras gyvenimo kokybės vertinimas po šešių
mėnesių pagerėjo 9,6 taško (P=0,03), socialinis
ir kognityvinis funkcionavimas atitinkamai 10,4
taško ir 9,5 taško (P=0,01 ir P=0,02) (12).
C. Marosi ir kt. tyrinėjo dažniausiai
pasitaikančius glioblastoma sergančių pacientų
gyvenimo kokybę veikiančius veiksnius.
Daugiausiai įtakos pacientų gyvenimo
kokybiškumui turėjo neužtikrintumo dėl ateities
jausmai (86%), mieguistumas (77%),
bendravimo sutrikimai (71%) ir motorinė
disfunkcija (64%) (13). Tokius veiksnius
akcentavo ir mūsų pristatytas pacientas.
Papildomai jam pasireiškė regos sutrikimai,
kurie anksčiau minėtame tyrime nebuvo minimi.
Daugumą glioblastoma sergančių pacientų lydi
neurologiniai ir fiziniai simptomai, turintys
reikšmingą poveikį kasdieniam jų gyvenimui.
Kai kurie simptomai gali pasireikšti individualiai
skirtingu gydymo laikotarpiu. Pateiktame klini-
kiniame atvejyje pacientas nuovargio jausmą
pradėjo fiksuoti po 8 mėn., stipriausiai jautė po
13 mėn. nuo gliobalstomos diagnozės patvir-
tinimo. G. Minniti tyrimo dalyviams nuovargio
simptomas reikšmingai padidėjo po 4 mėn.
diagnozavus glioblastomą (rodiklis pablogėjo
5,6 taško (P=0,02)) (12). B. Flechl tirtų pacientų
nuovargis buvo stipriausias vidutiniškai praėjus
7 mėnesiams po diagnozės (14).
Nagrinėjant paciento gyvenimo kokybės kaitą,
didžiausias neigiamas pokytis stebimas po ligos
recidyvo: beveik visi funkcionavimo ir
simptomų išreikštumo skalių įverčiai buvo
žemiausi. B. Flechl ir kolegos savo tyrime
(vertinant EORTC QLQ-C30 klausimynu)
palygino glioblastoma sergančių pacientų
gyvenimo kokybės ir kognityvines skales prieš ir
po ligos progresavimo. Nustatytas reikšmingas
kelių rodiklių pablogėjimas. Bendras sveikatos
įvertis sumažėjo nuo 79 iki 50 taškų (p = 0.006),
suvokiamo kognityvinio funkcionavimo įvertis
sumažėjo nuo 83 iki 67 taškų (p = 0.016), o
fizinio funkcionavimo rodiklis krito nuo 83,5 iki
73 taškų (p = 0.03) (14). Tokius rezultatus
patvirtina J. D. Palmer ir kolegų tyrimo
duomenys: ligos progresavimas buvo susiję su
prastesne gyvenimo kokybe (EQ-5D-5L ir EQ-
VAS klausimynų duomenimis, p < 0,001) (15).
4. Išvados
1. Glioblastoma reikšmingai blogina gyvenimo
kokybę dėl fizinių, kognityvinių ir emocinių
pokyčių ligos eigoje;
2. Gydymo poveikis gyvenimo kokybei yra
dinamiškas – po operacijos dažnai stebimas
pablogėjimas, tačiau tam tikrais etapais (pvz., po
chemospindulinio gydymo, temozolomido
Journal of Medical Sciences. 7 Apr, 2025 - Volume 13 | Issue 2. Electronic - ISSN: 2345-0592
57
monoterapijos metu) būklė gali stabilizuotis ar
pagerėti;
3. Svarbiausi gyvenimo kokybę mažinantys
veiksniai – mieguistumas, bendravimo sutriki-
mai, motorinė disfunkcija bei neužtikrintumo dėl
ateities jausmai;
4. Ligai progresuojant, daugumos pacientų gyve-
nimo kokybės įverčiai blogėja, o didžiausias
neigiamas pokytis stebimas po recidyvo.
Literatūros sąrašas
1. Lan Z., Li X., Zhang X. Glioblastoma: An
Update in Pathology, Molecular Mechanisms
and Biomarkers. Int J Mol Sci. 2024;25(5):3040.
2. Louis D.N., Perry A., Wesseling P., Brat D.J.,
Cree I.A., Figarella-Branger D., et al. The 2021
WHO Classification of Tumors of the Central
Nervous System: a summary. Neuro-Oncol.
2021;23(8):1231.
3. Schaff L.R., Mellinghoff I.K. Glioblastoma
and Other Primary Brain Malignancies in
Adults: A Review. JAMA. 2023;329(7):574–87.
4. Barnholtz-Sloan J.S., Ostrom Q.T., Cote D.
Epidemiology of brain tumors. Neurol Clin.
2018;36(3):395–419.
5. Tan A.C., Ashley D.M., López G.Y., Malinzak
M., Friedman H.S., Khasraw M. Management of
glioblastoma: State of the art and future
directions. CA Cancer J Clin. 2020;70(4):299–
312.
6. Sterckx W., Coolbrandt A., Dierckx de
Casterlé B., Van den Heede K., Decruyenaere
M., Borgenon S., et al. The impact of a high-
grade glioma on everyday life: A systematic
review from the patient’s and caregiver’s
perspective. Eur J Oncol Nurs. 2013;17(1):107–
17.
7. Kaplan R.M., Hays R.D. Health-Related
Quality of Life Measurement in Public Health.
Annu Rev Public Health. 2022; 43:355–73.
8. The World Health Organization quality of life
assessment (WHOQOL): Position paper from
the World Health Organization. Soc Sci Med.
1995;41(10):1403–9.
9. Haraldstad K., Wahl A., Andenæs R.,
Andersen J.R., Andersen M.H., Beisland E., et
al. A systematic review of quality of life research
in medicine and health sciences. Qual Life Res.
2019;28(10):2641–50.
10. Dietrich J., Monje M., Wefel J., Meyers C.
Clinical Patterns and Biological Correlates of
Cognitive Dysfunction Associated with Cancer
Therapy. Oncologist. 2008;13(12):1285–95.
11. Ståhl P., Henoch I., Smits A., Rydenhag B.,
Ozanne A. Quality of life in patients with
glioblastoma and their relatives. Acta Neurol
Scand. 2022;146(1):82–91.
12. Minniti G., Scaringi C., Baldoni A., Lanzetta
G., De Sanctis V., Esposito V., et al. Health-
related quality of life in elderly patients with
newly diagnosed glioblastoma treated with
short-course radiation therapy plus concomitant
and adjuvant temozolomide. Int J Radiat Oncol
Biol Phys. 2013;86(2):285–91.
13. Marosi C., Strobl D., Saletu-Zyhlarz G.,
Dieckmann K.U., Preusser M., Widhalm G., et
al. P18.13 Cross sectional study of sleeping
problems in glioma patients. Neuro-Oncol.
2017;19(suppl_3):iii123–4.
14. Flechl B., Sax C., Ackerl M., Crevenna R.,
Woehrer A., Hainfellner J., et al. The course of
quality of life and neurocognition in newly
diagnosed patients with glioblastoma. Radiother
Oncol. 2017;125(2):228–33.
15. Palmer J.D., Chavez G., Furnback W.,
Chuang P.Y., Wang B., Proescholdt C., et al.
Health-Related Quality of Life for Patients
Receiving Tumor Treating Fields for
Glioblastoma. Front Oncol. 2021;11:772261.
Journal of Medical Sciences. 7 Apr, 2025 - Volume 13 | Issue 2. Electronic - ISSN: 2345-0592
58