https://doi.org/10.53453/ms.2025.6.1
The role of probiotics in patients with irritable bowel syndrome
Deimantė Motiejonytė
1
, Egidijus Morkūnas
2
1
Lithuanian University of Health Sciences, Faculty of Medicine, Kaunas, Lithuania
2
Lithuanian University of Health Sciences, Kaunas Clinics, Department of Gastroenterology, Kaunas, Lithuania
Abstract
Introduction. Irritable bowel syndrome is widespread globally, affecting approximately 10–15% of the adult
population. An imbalance in the gut microbiota is believed to play a significant role in the pathogenesis of this
syndrome. To restore microbiota balance and alleviate gastrointestinal symptoms, probiotic supplements may be
prescribed to patients.
Aim. To analyze scientific literature on the characteristics of gut microbiota in patients with irritable bowel
syndrome and the benefits of probiotics.
Results. A review of the literature indicates that patients with irritable bowel syndrome often have reduced levels
of Lactobacillus and Bifidobacterium – bacteria essential for digestion and the protection of the intestinal mucosa.
At the same time, increased levels of pathogenic bacteria such as Escherichia coli, Firmicutes, and Bacteroidetes
are observed. The British and Canadian Associations of Gastroenterology recommend the use of combined
probiotic and prebiotic supplements (synbiotics) as an effective approach to relieving irritable bowel syndrome
symptoms.
Conclusions. The gut microbiota of irritable bowel syndrome patients is characterized by decreased diversity of
beneficial bacteria and an increased presence of pathogenic microorganisms. Incorporating synbiotics into a
comprehensive irritable bowel syndrome treatment plan may serve as a valuable supportive measure for symptom
relief.
Keywords: irritable bowel syndrome, probiotics, synbiotics, microbiota
Journal of Medical Sciences. 4 Jun, 2025 - Volume 13 | Issue 4. Electronic - ISSN: 2345-0592
Medical Sciences 2025 Vol. 13 (4), p. 2-7, https://doi.org/10.53453/ms.2025.6.1
2
Probiotikų reikšmė pacientams, sergantiems dirgliosios žarnos
sindromu
Deimantė Motiejonytė
1
, Egidijus Morkūnas
2
1
Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos fakultetas, Kaunas, Lietuva
2
Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Kauno klinikos, Gastroenterologijos klinika, Kaunas, Lietuva
Santrauka
Įvadas. Dirgliosios žarnos sindromas (DŽS) yra plačiai paplitęs visame pasaulyje, paveikiantis apie 10–15 proc.
suaugusiųjų. Manoma, kad žarnyno mikrobiotos disbalansas atlieka svarbų vaidmenį šio sindromo patogenezėje.
Siekiant atkurti mikrobiotos pusiausvyrą ir sumažinti virškinamojo trakto nepageidaujamus simptomus,
pacientams gali būti skiriami probiotikų papildai.
Tyrimo tikslas. Išanalizuoti mokslinę literatūrą apie dirgliosios žarnos sindromu sergančių pacientų žarnyno
mikrobiotos ypatumus ir probiotikų naudą.
Rezultatai. Literatūros analizė rodo, kad dirgliosios žarnos sindromu sergantiems pacientams dažnai būdingas
sumažėjęs Lactobacillus ir Bifidobacterium kiekis – bakterijų, kurios svarbios virškinimui ir žarnyno gleivinės
apsaugai. Tuo pačiu stebimas padidėjęs patogeninių bakterijų, tokių kaip Escherichia coli, Firmicutes ir
Bacteroidetes, kiekis. Didžiosios Britanijos ir Kanados gastroenterologų draugijos rekomenduoja skirti probiotikų
ir prebiotikų derinius (sinbiotikus), kaip veiksmingą priemonę dirgliosios žarnos sindromo simptomams malšinti.
Išvados. DŽS sergančių pacientų žarnyno mikrobiota pasižymi sumažėjusia naudingųjų bakterijų įvairove ir
padidėjusiu patogeninių mikroorganizmų kiekiu. Sinbiotikų įtraukimas į kompleksinį DŽS gydymo planą gali būti
vertinga pagalbinė priemonė simptomų palengvinimui.
Raktažodžiai: dirgliosios žarnos sindromas, probiotikai, sinbiotikai, mikrobiota.
Journal of Medical Sciences. 4 Jun, 2025 - Volume 13 | Issue 4. Electronic - ISSN: 2345-0592
3
1. Įvadas
Dirgliosios žarnos sindromas (DŽS) yra lėtinė
funkcinė virškinamojo trakto liga, pasireiškianti
pilvo skausmu, pūtimu, diskomfortu ir tuštinimosi
sutrikimais, tokiais kaip viduriavimas, vidurių
užkietėjimas arba jų kaita. Šis sindromas yra plačiai
paplitęs visame pasaulyje, paveikiantis apie 10–15
proc. suaugusiųjų ir dažniau diagnozuojamas
moterims, nei vyrams (1,2). Nors tikslios DŽS
priežastys nėra iki galo išaiškintos, manoma, kad
svarbų vaidmenį atlieka žarnyno mikrobiota. Dėl to
probiotikų vartojimas tampa vis populiaresnė
priemonė palengvinti DŽS simptomus (3).
2. Tyrimo metodika
Mokslinės literatūros paieška atlikta PubMed,
Google Scholar ir ScienceDirect duomenų bazėse.
Paieškai naudoti raktažodžiai bei jų deriniai anglų
kalba: „irritable bowel syndrome“, „probiotics“,
„synbiotics“, „microbiota“ (dirgliosios žarnos
sindromas, probiotikai, sinbiotikai, mikrobiota). Į
literatūros apžvalgą įtrauktos ne senesnės nei
pastarųjų 10 metų publikacijos.
3. Tyrimo rezultatai
3.1. Sergančiųjų dirgliosios žarnos sindromu
žarnyno mikrobiota
Tyrimai rodo, kad DŽS sergančiųjų žarnyno
mikrobiota reikšmingai skiriasi nuo sveikų asmenų.
DŽS sergantiems asmenims dažnai pastebima
sumažėjusi mikrobiotos įvairovė (4,5).
Viena pagrindinių pastebėtų tendencijų yra
sumažėjęs naudingų bakterijų, tokių kaip
Lactobacillus ir Bifidobacterium, kiekis, kurios yra
svarbios virškinimo procesams, žarnyno gleivinei
apsaugoti bei imuninės sistemos veiklai palaikyti
(4). Kartu stebimas padidėjęs potencialiai
patogeniškų bakterijų, pavyzdžiui, Enterobac-
teriaceae šeimos atstovų, tokių kaip Escherichia
coli, kiekis. Šie mikroorganizmai gali prisidėti prie
žarnyno gleivinės pažaidų, padidinti žarnyno
pralaidumą bei skatinti uždegiminius procesus (6).
Be to, DŽS sergančių pacientų mikrobiotoje dažnai
stebima daugiau Firmicutes ir Bacteroidetes
bakterijų nei sveikų asmenų populiacijoje, o tai gali
turėti įtakos žarnyno metaboliniam aktyvumui ir
gleivinės disfunkcijai (1,6).
Kitas svarbus aspektas yra metaną gaminančių
bakterijų, tokių kaip Methanobrevibacter smithii,
kiekio pokyčiai. Kai kurie tyrimai parodė, kad
pacientams, sergantiems DŽS su vidurių
užkietėjimu, šių bakterijų kiekis gali būti padidėjęs,
o tai gali lemti sumažėjusią žarnyno peristaltiką ir
vidurių užkietėjimą (1). Tuo tarpu viduriavimu
pasireiškiantis DŽS dažniau siejamas su padidėjusiu
Proteobacteria grupės bakterijų kiekiu, kurios gali
dirginti žarnyno gleivinę ir lemti pagreitėjusią
peristaltiką (6).
3.2. Probiotikų poveikis pagrindiniams
dirgliosios žarnos sindromo simptomams
Probiotikai, vartojami pakankamais kiekiais, gali
turėti teigiamą poveikį virškinimo sistemai. Tyrimai
rodo, kad tam tikros probiotikų rūšys gali padėti
palengvinti DŽS simptomus, tokius, kaip pilvo
skausmas, meteorizmas, viduriavimas ar vidurių
užkietėjimas (7).
Lactobacillus ir Bifidobacterium yra dvi pagrindinės
probiotikų gentys, kurios turi svarbų vaidmenį
žarnyno mikrobiotos pusiausvyros ir virškinimo
sistemos funkcijų palaikyme (5,8). Lactobacillus
genties bakterijos dažniausiai aptinkamos
plonosiose žarnose (9). Šios bakterijos turi kelis
pagrindinius teigiamus poveikius:
1. Lactobacillus padeda mažinti žarnyno
uždegimą, kuris yra dažna DŽS priežastis. Be
to, šios bakterijos gali slopinti skausmo
suvokimą ir sumažinti diskomfortą (4).
2. Lactobacillus stiprina žarnyno gleivinę ir
mažina jos pralaidumą, kas yra svarbu siekiant
Journal of Medical Sciences. 4 Jun, 2025 - Volume 13 | Issue 4. Electronic - ISSN: 2345-0592
4
užkirsti kelią uždegimo pasikartojimui ir
palaikyti žarnyno barjero funkciją (5).
3. Tam tikros Lactobacillus rūšys, kaip
Lactobacillus plantarum ir Lactobacillus
rhamnosus, padeda sumažinti pilvo pūtimą ir
diskomfortą, kurie dažnai pasireiškia sergant
DŽS (10).
4. Lactobacillus rūšys, ypač Lactobacillus
rhamnosus, yra naudingos kontroliuojant
viduriavimą (11).
Bifidobacterium bakterijos dažniau aptinkamos
storajame žarnyne. Manoma, kad šios bakterijos
teigiamai veikia žarnyno mikrobiotą keliais būdais:
1. Bifidobacterium padeda subalansuoti žarnyno
mikroflorą, didindama naudingų bakterijų kiekį
ir mažindama patogeninių mikroorganizmų
augimą (12).
2. Bifidobacterium infantis, Bifidobacterium breve
ir kitos rūšys padeda reguliuoti tuštinimosi
procesus, mažinant vidurių užkietėjimą ir
padedant kontroliuoti viduriavimą (13,14).
3. Bifidobacterium skatina priešuždegiminių
citokinų gamybą ir mažina žarnyno gleivinės
uždegimą (13,15,16).
4. Bifidobacterium rūšys, tokios kaip
Bifidobacterium bifidum ir Bifidobacterium
longum, gali padėti mažinti pilvo pūtimą ir
meteorizmą (5).
Svarbu pabrėžti, kad probiotikų poveikis gali
priklausyti nuo įvairių veiksnių: konkretaus štamo,
dozės, vartojimo trukmės bei individualių paciento
organizmo ypatumų. Mokslinė literatūra rodo, kad
probiotikų terapija gali būti vertinga pagalbinė
priemonė valdant DŽS simptomus, ypač kai ji
derinama su mitybos korekcija ir gyvenimo būdo
pokyčiais (17,18).
3.3. Probiotikų skyrimas sergantiems dirgliosios
žarnos sindromu
Pacientams, sergantiems dirgliosios žarnos
sindromu, svarbu atkurti žarnyno mikrobiotą.
Probiotikai gali padėti atstatyti mikrofloros balansą
ir sumažinti DŽS sukeliamus simptomus (19).
Plačiausiai ištirtas poveikis žmonių organizmui yra
tokių probiotikų rūšių kaip Lactobacillus,
Bifidobacterium ir Saccharomyces (20,21).
Skirtingų šalių gairės pateikia prieštaringas
rekomendacijas probiotikų skyrimui, sergantiems
DŽS. Amerikos gastroenterologų kolegija
(American College of Gastroenterology)
nerekomenduoja skirti probiotikų kaip standartinio
gydymo varianto pacientams, nes nėra pakankamai
stiprių įrodymų, kad šie veiksmingai mažina DŽS
simptomus (22). Priešingai, britų ir Kanados
gastroenterologų draugijos (British Society of
Gastroenterology; Canadian Association of
Gastroenterology) pripažįsta probiotikus kaip
galimą gydymo priemonę ir rekomenduoja skirti
probiotikų kombinacijas simptomams slopinti
(23,24).
DŽS sergantiems pacientams dažnai skiriami
probiotikų ir prebiotikų deriniai (sinbiotikai),
kadangi pastarieji yra veiksmingesni dėl prebiotikų
sudaromos palankesnės terpės kolonizuotis
gerosioms bakterijoms, palaiko jų gyvybingumą ir
veiksmingumą (25). Skirtingi preparatai sudėtyje
turi įvairius prebiotikus: laktozę, fruktooligo-
sacharidus (FOS), inuliną ar oligofruktozę. Kai
kuriems pacientams prebiotikai gali sukelti lengvą
šalutinį poveikį, ypač vartojami didesniais kiekiais.
Remiantis Didžiojoje Britanijoje atlikta
randomizuotų kontrolinių tyrimų sistemine analize
ir metaanalize, prebiotikas inulinas gali paskatinti
pilvo pūtimą, kai tuo tarpu kiti prebiotikai, vartojami
iki 6 g/d dozėmis, šį simptomą padeda malšinti (26).
Optimalus sinbiotikų vartojimo kursas dažniausiai
trunka 4-12 savaičių, tačiau gali būti ir ilgesnis –
Britų gastroenterologų draugija rekomenduoja
probiotikus vartoti bent 12 savaičių nuo simptomų
pradžios, siekiant įvertinti jų veiksmingumą ir
poreikį tolesniam vartojimui (24). Pietų Korėjoje
Journal of Medical Sciences. 4 Jun, 2025 - Volume 13 | Issue 4. Electronic - ISSN: 2345-0592
5
atlikto randomizuoto klinikinio tyrimo metu,
trukusio 8 savaites, nustatyta, kad skiriant didesnes
Lactobacillus ir Bifidobacterium sinbiotikų dozes
(20 mlrd. kolonijas formuojančių vienetų (KFV) per
dieną) pasiekiamas geresnis efektas malšinant DŽS
simptomus, nei vartojant mažesnes dozes (10 mlrd.
KFV per dieną) (27).
4. Išvados
1. DŽS sergančių pacientų žarnyno mikrobiota
pasižymi sumažėjusia naudingųjų bakterijų
įvairove ir padidėjusiu patogeninių
mikroorganizmų kiekiu.
2. Sinbiotikų įtraukimas į kompleksinį DŽS
gydymo planą gali būti vertinga pagalbinė
priemonė simptomų palengvinimui.
Literatūros šaltiniai
1. Di Rosa C, Altomare A, Terrigno V,
Carbone F, Tack J, Cicala M, et al. Constipation-
Predominant Irritable Bowel Syndrome (IBS-C):
Effects of Different Nutritional Patterns on Intestinal
Dysbiosis and Symptoms. Nutrients.
2023;15(7):1647.
2. Zhang T, Ma X, Tian W, Zhang J, Wei Y,
Zhang B, et al. Global Research Trends in Irritable
Bowel Syndrome: A Bibliometric and Visualized
Study. Front Med. 2022;9:922063.
3. Simon E, Călinoiu LF, Mitrea L, Vodnar
DC. Probiotics, Prebiotics, and Synbiotics:
Implications and Beneficial Effects against Irritable
Bowel Syndrome. Nutrients. 2021;13(6):2112.
4. Asha MZ, Khalil SFH. Efficacy and Safety
of Probiotics, Prebiotics and Synbiotics in the
Treatment of Irritable Bowel Syndrome: A
systematic review and meta-analysis. Sultan Qaboos
Univ Med J. 2020;20(1):e13–24.
5. Xie P, Luo M, Deng X, Fan J, Xiong L.
Outcome-Specific Efficacy of Different Probiotic
Strains and Mixtures in Irritable Bowel Syndrome:
A Systematic Review and Network Meta-Analysis.
Nutrients. 2023;15(17):3856.
6. Chlebicz-Wójcik A, Śliżewska K.
Probiotics, Prebiotics, and Synbiotics in the Irritable
Bowel Syndrome Treatment: A Review.
Biomolecules. 2021;11(8):1154.
7. Konstantis G, Efstathiou S, Pourzitaki C,
Kitsikidou E, Germanidis G, Chourdakis M.
Efficacy and safety of probiotics in the treatment of
irritable bowel syndrome: A systematic review and
meta-analysis of randomised clinical trials using
ROME IV criteria. Clin Nutr. 2023;42(5):800–9.
8. Wu Y, Li Y, Zheng Q, Li L. The Efficacy of
Probiotics, Prebiotics, Synbiotics, and Fecal
Microbiota Transplantation in Irritable Bowel
Syndrome: A Systematic Review and Network
Meta-Analysis. Nutrients. 2024;16(13):2114.
9. Huang R, Wu F, Zhou Q, Wei W, Yue J,
Xiao B, et al. Lactobacillus and intestinal diseases:
Mechanisms of action and clinical applications.
Microbiol Res. 2022;260.
10. Dale HF, Rasmussen SH, Asiller O, Lied
GA. Probiotics in Irritable Bowel Syndrome: An
Up-to-Date Systematic Review. Nutrients.
2019;11(9):2048.
11. Zhang T, Zhang C, Zhang J, Sun F, Duan L.
Efficacy of Probiotics for Irritable Bowel Syndrome:
A Systematic Review and Network Meta-Analysis.
Front Cell Infect Microbiol. 2022;12:859967.
12. Radovanovic-Dinic B, Tesic-Rajkovic S,
Grgov S, Petrovic G, Zivkovic V. Irritable bowel
syndrome - from etiopathogenesis to therapy.
Biomed Pap Med Fac Univ Palacky Olomouc Czech
Repub. 2018;162(1):1–9.
13. So D, Quigley EMM, Whelan K. Probiotics
in irritable bowel syndrome and inflammatory
bowel disease: review of mechanisms and
effectiveness. Curr Opin Gastroenterol.
2023;39(2):103–9.
Journal of Medical Sciences. 4 Jun, 2025 - Volume 13 | Issue 4. Electronic - ISSN: 2345-0592
6
14. Shang F, Jiang X, Wang H, Guo S, Kang S,
Xu B, et al. Bifidobacterium longum suppresses
colorectal cancer through the modulation of
intestinal microbes and immune function. Front
Microbiol. 2024;15:1327464.
15. Galica AN, Galica R, Dumitrașcu DL. Diet,
fibers, and probiotics for irritable bowel syndrome-
National Institute for Health and Care
Excellence/modified diet; LFD-low FODMAP diet;
IBS-D irritable bowel syndrome subtype with
diarrhea; IBS-C irritable bowel syndrome subtype
with constipation. J Med Life. 2022;15(2):174-179.
16. Yao S, Zhao Z, Wang W, Liu X.
Bifidobacterium Longum: Protection against
Inflammatory Bowel Disease. J Immunol Res.
2021;2021:8030297.
17. Wielgosz-Grochowska JP, Domanski N,
Drywień ME. Efficacy of an Irritable Bowel
Syndrome Diet in the Treatment of Small Intestinal
Bacterial Overgrowth: A Narrative Review.
Nutrients. 2022;14(16):3382.
18. Ahlawat GM, Singh PK. Methods of
Determining Irritable Bowel Syndrome and
Efficiency of Probiotics in Treatment: A Review.
Curr Ther Res Clin Exp. 2023;99:100721.
19. Didari T, Mozaffari S, Nikfar S, Abdollahi
M. Effectiveness of probiotics in irritable bowel
syndrome: Updated systematic review with meta-
analysis. World Journal of Gastroenterology: WJG.
2015;21(10):3072.
20. Goodoory VC, Ford AC. Antibiotics and
Probiotics for Irritable Bowel Syndrome. Drugs.
2023;83(8):687–99.
21. Tiequn B, Guanqun C, Shuo Z. Therapeutic
Effects of Lactobacillus in Treating Irritable Bowel
Syndrome: A Meta-analysis. Internal Medicine.
2015;54(3):243–9.
22. Su GL, Ko CW, Bercik P, Falck-Ytter Y,
Sultan S, Weizman A V., et al. AGA Clinical Practice
Guidelines on the Role of Probiotics in the
Management of Gastrointestinal Disorders.
Gastroenterology. 2020;159(2):697–705.
23. Moayyedi P, Andrews CN, MacQueen G,
Korownyk C, Marsiglio M, Graff L, et al. Canadian
Association of Gastroenterology Clinical Practice
Guideline for the Management of Irritable Bowel
Syndrome (IBS). J Can Assoc Gastroenterol.
2019;2(1):6–29.
24. Vasant DH, Paine PA, Black CJ, Houghton
LA, Everitt HA, Corsetti M, et al. British Society of
Gastroenterology guidelines on the management of
irritable bowel syndrome. Gut. 2021;70(7):1214–40.
25. Dale HF, Rasmussen SH, Asiller O, Lied
GA. Probiotics in Irritable Bowel Syndrome: An
Up-to-Date Systematic Review. Nutrients 2019.
2019;11(9):2048.
26. Wilson B, Rossi M, Dimidi E, Whelan K.
Prebiotics in irritable bowel syndrome and other
functional bowel disorders in adults: a systematic
review and meta-analysis of randomized controlled
trials. Am J Clin Nutr. 2019;109(4):1098–111.
27. Lee SH, Cho DY, Lee SH, Han KS, Yang
SW, Kim JH, et al. A Randomized Clinical Trial of
Synbiotics in Irritable Bowel Syndrome: Dose-
Dependent Effects on Gastrointestinal Symptoms
and Fatigue. Korean J Fam Med. 2018;40(1):2.
Journal of Medical Sciences. 4 Jun, 2025 - Volume 13 | Issue 4. Electronic - ISSN: 2345-0592
7