https://doi.org/10.53453/ms.2025.5.10
Microscopic foreign body-induced peritonitis: a clinical case
presentation
Patricija Breivytė
1
, Nojus Mūras
2
, Mantas Jokubauskas
2
1
Lithuanian University of Health Sciences, Medical Academy, Faculty of Medicine,Kaunas, Lithuania
2
Lithuanian University of Health Sciences, Department of Surgery Kaunas, Lithuania
Abstract
Background. Peritonitis is an acute inflammation of the peritoneum that occurs when bacteria or chemical
substances enter the normally sterile peritoneal cavity. While the most common causes include gastrointestinal
perforations, rare etiological factors such as microscopic foreign bodies can also lead to peritoneal inflammation.
Thorough history-taking, including evaluating patient habits, can play a key role in establishing the correct
diagnosis and treatment strategy.
Clinical case. A 22-year-old man complaining of severe abdominal pain and fever was hospitalized for acute
peritonitis of unknown origin. Resection of the affected intestinal segments was performed. Pathological
histological examination of the surgical specimen showed the presence of isolated microscopic foreign bodies in
the mesenteric fatty tissue. Based on these findings it was concluded that the foreign bodies entered the
gastrointestinal tract because of the patient’s habitual toothpick chewing, ultimately leading to peritonitis.
Conclusions. Peritonitis is a complex pathological condition that, without proper treatment, can progress to
severe, life-threatening complications. It most commonly develops due to perforations of gastrointestinal organs,
but in some cases, it can be caused by rarer factors, such as foreign bodies entering the digestive tract. Diagnosing
such cases using standard radiological tests is challenging, and the cause of the pathology can often only be
confirmed through histological examination andthorough history-taking.
Keywords: peritonitis, foreign body, histological examination, clinical case.
Journal of Medical Sciences. 29 May, 2025 - Volume 13 | Issue 3. Electronic - ISSN: 2345-0592
Medical Sciences 2025 Vol. 13 (3), p. 113-118, https://doi.org/10.53453/ms.2025.5.10
113
Mikroskopinių svetimkūnių sukeltas peritonitas: klinikinio atvejo
pristatymas
Patricija Breivytė
1
, Nojus Mūras
2
, Mantas Jokubauskas
2
1
Lietuvos Sveikatos Mokslų Universitetas, Medicinos akademija, Medicinos fakultetas, Kaunas, Lietuva
2
Lietuvos Sveikatos Mokslų Universitetas, Medicinos akademija, Chirurgijos klinika, Kaunas, Lietuva
Santrauka
Įvadas. Peritonitas – tai ūminis pilvaplėvės uždegimas, kuris išsivysto bakterijoms ar cheminėms
medžiagoms patekus į normaliomis sąlygomis sterilią pilvaplėvės ertmę. Tai kliniškai reikšminga ir
gyvybei pavojinga patologija, kuri tinkamai negydoma gali greitai progresuoti ir baigtis mirtimi. Nors
dažniausios ūmaus peritonito priežastys yra žarnyno opų irdivertikulitų perforacijostam tikrais atvejais
pilvaplėvės uždegimą gali sukelti ir retesni etiologiniai veiksniai tokie kaip į virškinamąjį traktą patekę
svetimkūniai. Atsižvelgiant į tai, jog peritonitą gali sukelti įvairūs etiologiniai faktoriai, būtina atlikti
išsamią diferencinę diagnostiką ir tiksliai nustatyti pagrindinę ligos priežastį. Detalus anamnezės
surinkimas, įskaitant paciento įpročius, gali būti esminis veiksnys diagnozei ir tinkamai gydymo taktikai
parinkti.
Klinikinis atvejis. 22 metų vyras, skundęsis stipriu pilvo skausmu ir karščiavimu hospitalizuotas dėl
neaiškios kilmės ūminio peritonito. Atlikta pažeistų žarnyno segmentų rezekcija. Operacinės medžiagos
patologinio histologinio tyrimo metu, pasaito riebaliniame audinyje, rasti pavieniai mikroskopiniai
svetimkūniai. Remiantis tyrimo rezultatais ir surinkta anamneze, nustatyta, jog svetimkūniai pateko į
virškinamąjį traktą dėl paciento įpročio kramtyti medinius dantų krapštukus ir sukėlė peritonitą.
Išvados. Peritonitas yra sudėtinga patologinė būklė, kuri, nesuteikus tinkamo gydymo, gali progresuoti į
sunkias, gyvybei pavojingas komplikacijas. Dažniausiai peritonitas išsivysto dėl virškinamojo trakto
organų perforacijų, tačiau kai kuriais atvejais jį gali sukelti ir retesnės priežastys, pavyzdžiui, į virškinimo
traktą patekę svetimkūniai. Šių atvejų diagnostika standartiniais radiologiniais tyrimais yra sudėtinga,
patologijos priežastį dažnai galima patvirtinti tik atlikus histologinį tyrimą. Analizuojamas klinikinis
atvejis pabrėžia kruopščios anamnezės svarbą, kuri gali lemti tikslios diagnozės nustatymą ir tinkamo
gydymo parinkimą.
Raktažodžiai: peritonitas, svetimkūnis, histologinis tyrimas, klinikinis atvejis.
Journal of Medical Sciences. 29 May, 2025 - Volume 13 | Issue 3. Electronic - ISSN: 2345-0592
114
1. Įvadas
Peritonitas, pilvaplėvės uždegimas, yra ūmi,
gyvybei pavojinga, dažnu atveju chirurginio
gydymo reikalaujanti būklė, pasireiškianti stipriu
pilvo skausmu, kurios sergamumas ir mirštamumas
chirurgijos skyriuose siekia net 10 %- 60 %
[1].Peritonitą dažniausiai sukelia infekcija, patekusi
į sterilią pilvaplėvės ertmę dėl organo perforacijos,
tačiau, retais atvejais, peritonitą gali sukelti ir kiti
dirgikliai, pavyzdžiui, tulžis iš perforuotos tulžies
pūslės ar pažeistų kepenų, skrandžio rūgštis iš
perforuotos opos arba svetimkūniai [2]. Šiame
straipsnyje pristatomas retas klinikinis atvejis apie
22 metų vyrą, kuriam peritonitas išsivystė dėl
mikrosvetimkūnių patekusių į pilvaplėvės ertmę.
2. Klinikinis atvejis
22 metų vyras, besiskundžiantis karščiavimu ir pilvo
skausmu visame plote, atvežtas į Lietuvos sveikatos
mokslų universiteto ligoninę Kauno klinikas
(LSMUL KK). dėl ūmaus peritonito. Pirmą kartą
blogai pasijuto prieš du mėnesius Egipte – skaudėjo
pilvą, pykino, viduriavo. Egipto ligoninėje atliktas
pilvo apžvalginis rentgenologinis (Ro) tyrimas,
įtartas žarnų nepraeinamumas su perforacija.
Pacientas atsisakė operacinio gydymo. Grįžęs į
Lietuvą, toliau gydėsi Vilniaus Lazdynų ligoninėje
dėl ūmaus peritonito ir enterokolito. Išrašytas
ambulatoriniam gydymui, paskirtas penkių dienų
antibakterinis gydymas Amoksicilinu su klavulano
rūgštimi. Po kelių dienų paciento būklė pablogėjo –
kreipėsi į šeimos gydytoją, buvo nustatyti padidėję
uždegiminiai rodikliai, todėl stacionarizuotas į
Marijampolės ligoninę. Pilvo apžvalginiame
rentgenologiniame tyrime stebėtas gausus laisvo oro
kiekis pilvaplėvės ertmėje. Atlikta diagnostinė
laparotomija – rastas abscesas mažajame dubenyje,
plonosios žarnos paraudusios, fiksuotos
uždegiminėmis sąaugomis prie priekinės pilvo
sienos. Aiškios žarnos perforacijos nepastebėta,
tačiau rasta pakitusi kirmėlinė atauga, todėl atlikta
apendektomija. Po operacijos, būklei negerėjant ir
didėjant uždegiminiams rodikliams, pakartotinai
atlikta pilvo apžvalginė rentgenograma bei pilvo ir
dubens kompiuterinė tomografija (KT). Pilvaplėvės
ertmėje stebėtas dinamiškai didėjantis laisvo oro
kiekis, žarnų spindžiai nepraplatėję, aiškios
perforacijos lokalizacijos nematyta. Dubens KT ties
S1 slankstelio lygiu, abipus vidurio linijos, matyta
netaisyklingos formos, ribota, storasienė skysčio ir
oro sankaupa. Pacientas pervežtas į LSMU ligoninės
chirurgijos skyrių tolimesniam gydymui. Gretutines
ligas, vartojamus medikamentus, alergijas ar
žalingus įpročių pacientas neigė. Objektyvaus
ištyrimo metu pilvas buvo skausmingas visame
plote, su pilvaplėvės dirginimo požymiais, pilvo
raumenys įsitempę. Atlikta skubi relaparotomija –
rastas difuzinis serofibrozinis apatinio dubens
aukšto peritonitas, dubenyje apribotas abscesas tarp
riestinės žarnos ir terminalinės plonosios žarnos
kilpų. Atliktas pūlinio drenažas, paimtas pasėlis.
Revizuojant kitos patologijos požymių pilvaplėvės
ertmėje nerasta, aiškios perforacijos nestebėta. Dėl
ryškaus uždegiminio proceso ir mikroperforacijos
galimybės riestinėje bei plonojoje žarnose nuspręsta
atlikti obstrukcinę riestinės ir plonosios žarnos
rezekciją. Suformuota terminalinė ileostoma ir
kolonostoma. Operacinė medžiaga išsiųsta
patologiniam histologiniam tyrimui. Paliktas drenas
rektovezikalinėje ertmėje. Pooperacinė eiga sklandi.
Pooperaciniu laikotarpiu uždegiminiai rodikliai:
CRB – 241 mg/l, leukocitai – 12,6 ×10⁹/l paskirta
antibiotikų terapija tazobaktamu. Operacijos metu
paimtame pasėlyje iš peritoneumo išaugo
Escherichia coli, jautri karbapenemams, todėl
antibiotikų terapija koreguota pagal
antibiotikogramą – paskirtas meropenemas 1 g 3
kartus per dieną, gydymas tęstas 10 parų.
Skyriuje,gydymas truko 13 parų. Uždegiminiams
rodikliams normalizavusis (leukocitams sumažėjus
Journal of Medical Sciences. 29 May, 2025 - Volume 13 | Issue 3. Electronic - ISSN: 2345-0592
115
nuo 12,6 ×10⁹/l iki 8,1 ×10⁹/l, CRB – nuo 241 mg/l
iki 13,8 mg/l) ir bendrai būklei gerėjant, pacientas
išrašytas gydytis ambulatoriškai. Atliktame
operacinės medžiagos patologinės histologijos
tyrime, pasaito riebaliniame audinyje, aptikta
liponekrozės židinių, gausių hemoragijų, infiltracijų
su mišriais uždegiminiais elementais, pavieniais
mikrosvetimkūniais šviečiančiais poliarizacinėje
šviesoje. Ant serozos rasta besiformuojančių
sąaugų, nekrotinio detrito, gausus kiekis fibrino su
granuliocitų priemaiša. Storosios bei plonosios
žarnos gleivinių liaukos be atipijos požymių,
ryškesnių uždegiminių pokyčių pogleivinėje,
raumenyje nerasta. Surinkus detalesnę anamnezę,
paaiškėjo, jog pacientas nuo ankstyvos vaikystės turi
įprotį kramtyti medinius dantų krapštukus.
Atsižvelgiant į patologinio tyrimo rezultatus ir
klinikinę eigą, manoma, jog medinių krapštukų
mikrodalelės per burną pateko į žarnyną, sukelė
storosios bei plonosios žarnų mikroperforacijas,
kurios komplikavosi peritonitu bei enterokolitu.
3. Diskusija
Peritonitas – tai pilvaplėvės uždegimas, kurio
etiologiją gali lemti chirurginės komplikacijos,
organų perforacijos, dubens uždegiminės ligos,
ascitas, tuberkuliozė, kepenų ligos, piktybiniai
navikai, trauma, maitinimo vamzdeliai, peritoninė
dializė bei kiti veiksniai, tokie kaip bakterijos,
grybeliai, virusai, vaistai ar svetimkūniai
[3,4].Dažniausios literatūroje įvardijamos ūmaus
peritonito priežastys yra virškinamojo trakto organų
perforacijos, tokios kaip skrandžio opos (pasitaiko
iki 45 % atvejų), dvylikapirštės žarnos opos (iki 43,6
% atvejų), ūmaus apendicito ar divertikulito
perforacijos, taip pat žarnyno nekrozė ar trauma
[1,5]. Lyginant su dažniau pasitaikančiomis
peritonito priežastimis, svetimkūniai, patekę į
virškinamąjį traktą, yra reta ūmaus peritonito
priežastis. Remiantis literatūros duomenimis, apie
80–90 % į žarnyną patekusių svetimkūnių
spontaniškai pašalinami per virškinamąjį traktą be
komplikacijų, tačiau apie 1 % atvejų svetimkūniai
gali sukelti gyvybei pavojingų, skubaus gydymo
reikalaujančių komplikacijų, tokių kaip žarnyno
perforacija, peritonitas arba kraujavimas iš
virškinimo trakto [6]. Be to, dėl specifinių
svetimkūnių savybių: mažo dydžio,
radiolucentiškumo arba persidengimo kaulinėmis
struktūromis vaizduose- diagnostika radiologiniais
tyrimais tampa neinformatyvi, to pasekoje
svetimkūnių sukeltos komplikacijos dažnai
diagnozuojamos vėlai ir lemia uždelstą ligos
gydymą [7,8].Šiame straipsnyje analizuojamas
klinikinis atvejis kai peritonitas buvo sukeltas
mikroskopinių svetimkūnio dalelių – itin retos
priežasties, sudarančios mažiau nei 1 % visų
peritonito atvejų, todėl etiologinis veiksnys nebuvo
įtrauktas į pirminę diferencinę diagnostiką [9].Tiksli
peritonito priežastis nebuvo patvirtinta nei pirminės
laparotomijos nei relaparotomijos metu, tikslesnių
rezultatų nedavė ir atliktas kompiuterinės
tomografijos tyrimas. Galima peritonito priežastis
buvo nustatyta tik atlikus histologinį tyrimą, kurio
metu, pasitelkus poliarizacinę šviesą, audiniuose
buvo aptiktos mikroskopinės svetimkūnių dalelės.
Įvertinus paciento nuolatinį įprotį kramtyti medinius
dantų krapštukus ir histologinio tyrimo duomenis,
padaryta išvada, jog į virškinimo traktą patekusios
medžio atplaišų mikrodalelės ir sukėlė ūmaus
peritonito kliniką. Šiuo metu literatūroje iš viso
aprašyti 136 atvejai, susiję su dantų krapštukų
sukeltomis žarnyno perforacijomis bei peritonito
komplikacijomis. Remiantis šių tyrimų
duomenimis, daugiau nei 50 % visų atvejų pacientai
nežinojo, kad prarijo dantų krapštuką ar jo dalį.
Dažniausiai pasireiškę simptomai buvo pilvo
skausmas (82 %), karščiavimas (39 %) ir pykinimas
(31 %). Dantų krapštukas sukėlė žarnyno perforaciją
79 % visų pacientų [8]. Literatūroje taip pat aprašyti
Journal of Medical Sciences. 29 May, 2025 - Volume 13 | Issue 3. Electronic - ISSN: 2345-0592
116
atvejai, kai dantų krapštukai sukelia ne tik žarnyno
perforacijas ar ūmų peritonitą, bet ir kitas
komplikacijas, tokias kaip fistulės ar
nekrotizuojantis fascitas [10].Svarbu atkreipti
dėmesį į tai, kad peritonitas yra vienas dažniausių
sisteminio uždegiminio atsako sindromo (SIRS)
inicijuojančių veiksnių. SIRS gali greitai
progresuoti į gyvybei pavojingą būklę, todėl ypač
svarbu kuo greičiau nustatyti tikslią peritonito
diagnozę bei nedelsiant taikyti tinkamą chirurginį ir
medikamentinį gydymą [11]. Remiantis aptartos
literatūros duomenimis bei pateikiamo klinikinio
atvejo analize siekiama atkreipti dėmesį, jog‚
tinkamas, detalus anamnezės surinkimas ypač
įvertinus paciento įpročius, gali turėti didelę
diagnostinę bei klinikinę reikšmę ir būti lemiamas
nustatant teisingą diagnozę ir užtikrinant tinkamą
gydymą.
4. Išvados
Peritonitas yra sudėtinga patologinė būklė, kuri,
nesuteikus tinkamo gydymo, gali progresuoti į
sunkias, gyvybei pavojingas komplikacijas.
Dažniausiai peritonitas išsivysto dėl virškinamojo
trakto organų perforacijų, tačiau kai kuriais atvejais
jį gali sukelti ir retesnės priežastys, pavyzdžiui, į
virškinimo traktą patekę svetimkūniai. Šių atvejų
diagnostika standartiniais radiologiniais tyrimais yra
sudėtinga, patologijos priežastį dažnai galima
patvirtinti tik atlikus histologinį tyrimą.
Analizuojamas klinikinis atvejis pabrėžia
kruopščios anamnezės svarbą, kuri gali lemti tikslios
diagnozės nustatymą ir tinkamo gydymo parinkimą.
Literatūros šaltiniai:
1. Kumar D, Garg I, Sarwar AH, Kumar L, Kumar
V, Ramrakhia S, et al. Causes of Acute Peritonitis
and Its Complication. Cureus [Internet]. 2021 May
28 [cited 2025 Apr 15];13(5):e15301. Available
from:
https://pmc.ncbi.nlm.nih.gov/articles/PMC8237913
2. Li PKT, Chow KM, Cho Y, Fan S, Figueiredo AE,
Harris T, et al. ISPD peritonitis guideline
recommendations: 2022 update on prevention and
treatment. Peritoneal Dialysis International. 2022
Mar 1;42(2):110–53.
3. Ordoñez CA, Puyana JC. Management of
Peritonitis in the Critically Ill Patient. Surg Clin
North Am [Internet]. 2006 Dec [cited 2025 Apr
15];86(6):1323. Available from:
https://pmc.ncbi.nlm.nih.gov/articles/PMC3413265
4. Kopitnik NL, Kashyap S, Dominique E. Acute
Abdomen. Sabiston Textbook of Surgery [Internet].
2025 Feb 15 [cited 2025 Apr 15];1141–59. Available
from:
https://www.ncbi.nlm.nih.gov/books/NBK459328/
5. View of Causes of Acute Peritonitis and its
Outcome in Tertiary Medical Centre [Internet].
[cited 2025 Apr 15]. Available from:
http://ojs.lumhs.edu.pk/index.php/jlumhs/article/vie
w/174/98
6. Maxime T, Salvatore B, Véronique
3
T, Marie-
Caroline DP, Maria do Carmo Filomena M, Eric G.
Foreign body ingestion-related peritonitis in an
elderly peritoneal dialysis patient. SAGE Open Med
Case Rep [Internet]. 2021 [cited 2025 Apr
15];9:2050313X211056414. Available from:
https://pmc.ncbi.nlm.nih.gov/articles/PMC8558782
7. Yadav S, Malik S, Mittal H, Puri P, Garg M, Garg
U. Radiolucent Foreign Body: A Diagnostic
Dilemma. West Indian Med J [Internet]. 2016 Jul 7
[cited 2025 Apr 15];64(4):456. Available from:
https://pmc.ncbi.nlm.nih.gov/articles/PMC4909089
8. Steinbach C, Stockmann M, Jara M, Bednarsch J,
Lock JF. Accidentally ingested toothpicks causing
severe gastrointestinal injury: a practical guideline
for diagnosis and therapy based on 136 case reports.
World J Surg [Internet]. 2014 Feb [cited 2025 Apr
Journal of Medical Sciences. 29 May, 2025 - Volume 13 | Issue 3. Electronic - ISSN: 2345-0592
117
15];38(2):371–7. Available from:
https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/24166027/
9. Sha YL, Jiang B, Xi Q, Zhou XW. Case Report
Peritonitis with small bowel perforation caused by
jujube pit in a 3-year-old child: a case report. Int J
Clin Exp Med [Internet]. 2018 [cited 2025 Apr
15];11(1):384–7. Available from: www.ijcem.com/
10. Rupp M, Knapp G, Weisweiler D, Heiss C, Alt
V. Intestinal Perforation by a Toothpick as Reason
for Necrotizing Fasciitis. J Bone Jt Infect [Internet].
2018 Oct 4 [cited 2025 Apr 15];3(4):226–9.
Available from:
https://jbji.copernicus.org/articles/3/226/2018
11. Swann H, Hughes D. Diagnosis and
Management of Peritonitis. Veterinary Clinics of
North America: Small Animal Practice. 2000 May
1;30(3):603–15.
Journal of Medical Sciences. 29 May, 2025 - Volume 13 | Issue 3. Electronic - ISSN: 2345-0592
118