Kristina Daujotienė1
1Lithuania University of Health Sciences, Kaunas Hospital
Abstract
Introduction. Myxomas are the most common cavity primary tumor of the heart. Cardiac myxoma is 50% benign heart tumors [1,2]. In most cases, 75-80% cases, myxoma grows in the left atrium at the mitral ring or in the area of the atrium at the foramen ovale, 20% in the right atrium and in 5-8% in the ventricules. [3,4]. Myxoma usually grows on a so-called stem (a narrowed part of the tumor at the base) or attached to a wide base. This article presents a clinical case of a patient who was diagnosed with left atrial myxoma on echocardiography. Echocardiography is the most commonly used method in diagnostics. Accuracy 95% in the diagnosis of myxoma [9]. Transesophageal echocardiography (TEE) is 100% accurate study in the diagnosis of myxoma [1]. After a diagnosis of myxoma by imaging, surgical removal of the tumor should be performed as soon as possible. The results of surgical treatment are usually very good.
Aim: to present the clinical case in the Kaunas hospital of the Lithuanian University of Health Sciences. To select and analyze the causes, diagnostic and treatment recommendations of left atrial myxoma provided by experts.
Methods: the review of literature was conducted using medical databases selecting publications investigating left atrial myxoma.
Results: after the analysis of the literature, the main causes, diagnostics and treatment methods of left atrial myxoma are presented.
Conclusions: Myxomas are the most common cavernous benign heart tumor. Usually in 75-80% of cases myxoma grows in the left atrium. The clinical diagnosis of myxoma should be considered in all patients during clinical monitoring for symptoms of dyspnea, especially onset of sleep, nocturnal dyspnea, pulmonary edema, cough, hemoptysis and general fatigue.
Keywords: atrial myxoma, clinical case, tumor.
Journal of Medical Sciences. Nov 30, 2021 - Volume 9 | Issue 7. Electronic - ISSN: 2345-0592
40
!
Medical Sciences 2021 Vol. 9 (7), p. 40-50, https://doi.org/10.53453/ms.2021.11.5
Atrial myxoma: case presentation and review
Kristina Daujotienė
1
1
Lithuania University of Health Sciences, Kaunas Hospital
Abstract
Introduction. Myxomas are the most common cavity primary tumor of the heart. Cardiac myxoma is 50% benign
heart tumors [1,2]. In most cases, 75-80% cases, myxoma grows in the left atrium at the mitral ring or in the area of
the atrium at the foramen ovale, 20% in the right atrium and in 5-8% in the ventricules. [3,4]. Myxoma usually grows
on a so-called stem (a narrowed part of the tumor at the base) or attached to a wide base. This article presents a clinical
case of a patient who was diagnosed with left atrial myxoma on echocardiography. Echocardiography is the most
commonly used method in diagnostics. Accuracy 95% in the diagnosis of myxoma [9]. Transesophageal
echocardiography (TEE) is 100% accurate study in the diagnosis of myxoma [1]. After a diagnosis of myxoma by
imaging, surgical removal of the tumor should be performed as soon as possible. The results of surgical treatment are
usually very good.
Aim: to present the clinical case in the Kaunas hospital of the Lithuanian University of Health Sciences. To select and
analyze the causes, diagnostic and treatment recommendations of left atrial myxoma provided by experts.
Methods: the review of literature was conducted using medical databases selecting publications investigating left
atrial myxoma.
Results: after the analysis of the literature, the main causes, diagnostics and treatment methods of left atrial myxoma
are presented.
Conclusions: Myxomas are the most common cavernous benign heart tumor. Usually in 75-80% of cases myxoma
grows in the left atrium. The clinical diagnosis of myxoma should be considered in all patients during clinical
monitoring for symptoms of dyspnea, especially onset of sleep, nocturnal dyspnea, pulmonary edema, cough,
hemoptysis and general fatigue.
Keywords: atrial myxoma, clinical case, tumor.
Journal of Medical Sciences. Nov 30, 2021 - Volume 9 | Issue 7. Electronic - ISSN: 2345-0592
41
Kairio prieširdžio miksoma: klinikinis atvejis ir literatūros apžvalga
Kristina Daujotienė
1
1
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninė
Santrauka
Įvadas
Miksomos yra dažniausiai pasitaikantis ertminis pirminis širdies navikas. Širdies miksoma sudaro 50 proc. gerybinių
širdies auglių [1,2]. Dažniausiai 75-80% atvejų miksoma auga kairiajame prieširdyje ties mitraliniu žiedu arba
tarpprieširdinės pertvaros srityje ties ovaliąja anga, 20% randama dešiniajame prieširdyje, o 5-8% - skilveliuose [3,4].
Paprastai miksoma auga ant vadinamos kojytės (susiaurėjusios naviko dalies ties pagrindu) arba prisitvirtinusi plačiu
pagrindu. Šiame straipsnyje pristatomas klinikinis atvejis pacientės, kuriai atliekant echokardiografinį tyrimą buvo
diagnozuota kairiojo prieširdžio miksoma. Echokardiografija yra dažniausiai diagnostikoje naudojamas metodas.
Tikslumas 95 proc. diagnozuojant miksomas [9]. Transezofaginė echokardiografija (TEE) yra 100 proc. tikslus
tyrimas diagnozuojant miksomas [1]. Vaizdiniais tyrimais nustačius miksomos diagnozę, reikia kuo greičiau atlikti
operacinį naviko pašalinimą. Chirurginio gydymo rezultatai paprastai yra labai geri.
Tikslas: pristatyti klinikinį atvejį, įvykusį Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninėje. Atrinkti ir
išanalizuoti ekspertų pateiktas kairiojo prieširdžio miksomos priežastis, diagnostikos bei gydymo rekomendacijas.
Metodika: literatūros apžvalga atlikta remiantis mokslinėmis duomenų bazėmis, atrenkant publikacijas, kuriose
nagrinėjama kairiojo prieširdžio miksoma.
Rezultatai: atlikus literatūros analizę, pateikti pagrindiniai kairiojo prieširdžio miksomos diagnostikos bei gydymo
principai.
Išvados. Miksomos yra dažniausiai pasitaikantis ertminis gerybinis širdies navikas. Dažniausiai 75-80% atvejų
miksoma auga kairiajame prieširdyje. Kliniškai stebint dusulio, ypač paryškėjančio atsigulus, naktinio dusulio, plaučių
edemos, kosulio, bendro nuovargio simptomus, reikėtų visiems pacientams apsvarstyti galimą miksomos diagnozę.
Raktiniai žodžiai: prieširdžio miksoma, klinikinis atvejis, tumoras.
Įvadas
Miksomos yra dažniausiai sutinkamas pirminis
gerybinis neoplastinės kilmės auglys [5].
Imunohistocheminiai tyrimai rodo, kad miksomos
ląstelės yra kilusios iš daugiafunkcinių mezenchimos
ląstelių, galinčių diferencijuotis tiek į nervų, tiek į
endotelio ląsteles [10]. Histologiškai šie navikai
sudaryti iš išsibarsčiusių ląstelių mukopolisacharidų
stromoje. Miksomos sintetina kraujagyslių endotelio
augimo faktorių, kuris skatina angiogenezę ir naviko
augimą ankstyvose stadijose [6-8], taip pat stimuliuoja
įvairius citokinus ir augimo faktorius, kurie sukelia
tokius simptomus, kaip karščiavimas, bendras
silpnumas, svorio kritimas, anoreksija [6].
Journal of Medical Sciences. Nov 30, 2021 - Volume 9 | Issue 7. Electronic - ISSN: 2345-0592
42
Makroskopiniame lygmenyje tipinės miksomos yra
žiedinės ir želatininės konsistencijos; paviršius gali
būti lygus, purus ar trapus. Navikų dydis labai
nevienodas - nuo 1 iki 15 cm skersmens ir sveria nuo
15 iki 180 g. Maždaug 35 procentai miksomų paviršius
yra trapus ar padengtas žvyneliais, todėl jie
dažniausiai embolizuoja. Didesni navikai dažniausiai
turi lygų paviršių ir yra susiję su širdies ir kraujagyslių
sistemos nepakankamumo simptomais [9].
10% miksomų yra paveldimos autosominiu
dominantiniu būdu, kuris vadinamas Carney
kompleksu, visų kitų atvejų kilmė nėra tiksliai žinoma
[11]. Tiksli prieširdžių miksomos etiologija vis dar
tiriama [1].
Klinikiniai simptomai
Dažniausiai stebimi simptomai ir požymiai yra
dusulys, ortopnėja, paroksizminis naktinis dusulys,
plaučių edema, kosulys, hemoptozė, edema ir
nuovargis. Simptomai gali paryškėti tam tikrose kūno
pozicijose dėl naviko judėjimo prieširdyje. Atliekant
apžiūrą, auskultuojant ankstyvoje diastolėje, gali būti
girdimas būdingas naviko atsitrenkimo „tumor plop“
garsas [12,13].
Sisteminiai simptomai (pvz., karščiavimas, svorio
kritimas) pastebimi maždaug 30 procentų pacientų.
Laboratorinių tyrimų nuokrypiai (pvz., anemija,
pagreitėjęs eritrocitų nusėdimo greitis, C reaktyvaus
baltymo ar baltymų kiekio padidėjimas) būna 35
procentams pacientų, dažniausiai turinčių ir sisteminių
simptomų [13].
Yra keletas mechanizmų, kuriais širdies navikai gali
sukelti klinikinius simptomus.
Obstrukcija
Kraujo tėkmės obstrukcija širdies ertmėse ar per
širdies vožtuvus sukelia širdies nepakankamumo
simptomus. Prieširdžių miksoma gali sutrikdyti širdies
vožtuvų užsidarymą, sukeldama regurgitaciją per
vožtuvą.
Kairiojo prieširdžio miksomos. Kairiojo prieširdžio
miksomos nustatomos dažniausiai. Pacientams,
kuriems nustatoma kairiojo prieširdžio miksoma,
paprastai pasireiškia su mitralinio vožtuvo obstrukcija
ar regurgitacija susiję požymiai ir simptomai,
kairiosios širdies nepakankamumas ir antrinė plautinė
hipertenzija. Dažniausias simptomas yra dusulys,
susijęs su fiziniu krūviu, po kurio seka ortopnėja,
paroksizminis naktinis dusulys ir plaučių edema [15].
Auskultuojant ankstyvoje diastolėje gali būti girdimas
būdingas naviko atsitrenkimo „tumor plop“ garsas
[12].
Dešiniojo prieširdžio miksomos. Dešiniojo prieširdžio
miksomos pasireiškia triburio vožtuvo stenoze ir
dešiniosios širdies nepakankamumu. Dažniausiai
pasireiškia dusulys, kojų edema, hepatomegalija ir
ascitas. Atliekant auskultaciją triburio vožtuvo
projekcijoje girdimas diastolinis ūžesys, galima
išgirsti būdingą „tumor plop“ garsą, taip pat galima
pastebėti kaklo venų pulsaciją [1].
Tiek kairiosios, tiek dešiniosios prieširdžių miksomos
prasiskverbia į miokardą [16]. Dėl to gali sutrikti
kontrakcija, kilti aritmijos, blokados, blogėti perikardo
perfuzija, vystytis tamponada. Invazija į plaučius gali
sukelti kvėpavimo sistemos nepakankamumo
simptomus ir imituoti plaučių karcinomą [2,9,14].
Naviko fragmentai ar trombai gali atitrūkti į sisteminę
kraujotaką ir sukelti sisteminę arba plaučių
embolizaciją. Pačios sudėtingiausios yra
embolizacijos į galvos smegenis [2,9,14].
Embolizacija
Dėl aukšto sistolinio slėgio ir vietos kairiosios
prieširdžių miksomos fragmentai ar trombai gali
atitrūkti ir sukelti embolizaciją [14]. Pačios
pavojingiausios yra embolizacijos į galvos smegenis
[18]. Taip pat yra aprašoma emboliazacijų į tinklainės
Journal of Medical Sciences. Nov 30, 2021 - Volume 9 | Issue 7. Electronic - ISSN: 2345-0592
43
arterijas, vidaus organus, blužnį, inkstus, antinksčius,
pilvo aortą, klubines, šlaunų ir blauzdų arterijas [17].
Taigi pacientams gali pasireikšti įvairių klinikinių
požymių, tokių kaip trumpalaikė išeminė ataka,
hemiplegija, regėjimo praradimas, krūtinės skausmas
ir dusulys. Neurologinė simptomatika yra rimčiausia
miksomų embolizacijos komplikacija [17].
Dešinio prieširdžio miksomos gali sukelti plaučių
arterijos emboliją arba sisteminę emboliją, jei kartu
egzistuoja ir prieširdžių pertvaros defektas arba atvira
ovalioji anga [19].
Plaučių embolija gali pasireikšti kaip ūmi hipoksija,
kvėpavimo funkcijos nepakankamumas, tachikardija
ar staigi mirtis [1].
Sisteminiai simptomai
Sisteminiai prieširdžių miksomos simptomai yra
karščiavimas, silpnumas, anoreksija, sąnarių
skausmas, svorio kritimas. Tą lemia citokino IL-6
išsiskyrimas miksomos ląstelių proliferacijos metu
[20].
Kiti simptomai
Prieširdžių miksoma gali pasireikšti vadinamu
“Carney” kompleksu. Pacientai, pasižymintys
“Carney” kompleksu, turi neįprastą odos pigmentaciją
ir linkę į endokrininių audinių, įskaitant antinksčių,
skydliaukės, sėklidžių ir kiaušidžių, navikų
susidarymą. Pacientams, sergantiems “Carney”
kompleksu, nepaisant taikyto radikalaus miksomos
gydymo, dažniausiai stebimi recidyvai [21][22].
Diagnostika
Vertinant laboratorinius tyrimus dažniausiai stebima
anemija, leukocitozė, trombocitopenija, didelis
eritrocitų nusėdimo greitis.
Elektrokardiograma (EKG) – nėra diagnostiškai
specifiškas tyrimas nes 20-40 proc. atvejų nėra jokių
specifinių pokyčių, 35 proc. stebima kairiojo
prieširdžio hipertrofija, 21 proc. – kairiojo skilvelio
laidumo sutrikimai ir 9 proc. – galimi ritmo sutrikimai.
Echokardiografija, širdies magnetinio rezonanso
tomografija (širdies MRT) ir širdies kompiuterinė
tomografija (širdies KT), pozitronų emisijos
tomografija (PET) yra pagrindiniai tyrimai
diagnozuojant miksomas.[2]
Paprastai iš šių neinvazinių tyrimo metodų gauta
informacija suteikia pakankamai informacijos apie
naviko tipą, jo vietą ir operacijos poreikį.
Echokardiografija- dažniausiai diagnostikoje
naudojamas metodas. Jo tikslumas 95 proc.
diagnozuojant miksomas. Echokardiografijos
vaizduose miokarde ir širdies kamerose paprastai
galima matyti papildomą masę [9]. Tyrimo metu
išmatuojamas darinio prieširdžio ertmėje dydis, vieta,
taip pat įvertinama, kiek navikas trikdo kraujotaką ir
kokia embolizacijos tikimybė [1].
Nors transtorakalinė echokardiografija (TTE) yra
paprasta ir paprastai gali nustatyti naviką,
transezofaginė echokardiografija (TEE) yra
informatyvesnė. Ji yra 100 proc. tikslus tyrimas
diagnozuojant miksomas [1]. Didžiausią TEE
diagnostinį pranašumą lemia anatominė stemplės
padėtis arti širdies, plaučių ir kaulų echo šešėlių
nebuvimas ir galimybė naudoti aukšto dažnio vaizdo
daviklius, kurie suteikia aukštesnę erdvinę skiriamąją
gebą, charakterizuoja naviko dydį, morfologiją,
prisitvirtinimo vietą, hemodinamikos rodiklius,
atliekami 3D tūriniai matavimai. [23]
Širdies MRT ir kompiuterinės tomografijos taikymas:
nors abu šie tyrimai yra neinvaziniai, suteikiantys
didelės skiriamosios gebos širdies vaizdus, pirmenybė
yra teikiama širdies MRT tyrimui. Be išsamių
anatominių vaizdų pateikimo, T1 ir T2 skanavimai
parodo naviko struktūrą, taip suteikiant užuominas
apie esamo naviko tipą. Tačiau KT skanavimas yra
Journal of Medical Sciences. Nov 30, 2021 - Volume 9 | Issue 7. Electronic - ISSN: 2345-0592
44
naudingas, kai MRT nėra iš karto prieinamas arba yra
kontraindikuotinas [24, 25].
Pozitronų emisijos tomografija (PET) yra naudinga
nustatant širdies dalių pažeidimą, peraugimą
navikinėmis masėmis pacientams, sergantiems
metastazavusiais navikais, prieširdžių miksoma ar
lipomatozine pertvaros hipertrofija [26].
Transveninė biopsija: yra nedaug duomenų apie
įtariamų širdies navikų transveninės biopsijos riziką ir
naudą. Biopsijos metu miksoma gali embolizuoti, be
to, biopsija nėra būtinas tyrimas diagnozei patvirtinti,
kai neinvaziniais tyrimais yra viskas patvirtinta.
Biopsija laikoma pagrįsta esant kitiems širdies
navikams, jei manoma, kad galimos naudos pakanka
potencialiai rizikai nusverti [25].
Pristatomo klinikinio atvejo pacientei TEE buvo
tyrimas patvirtinęs diagnozę.
Klinikinis atvejis
83m. moteris pristatyta į LSMU Kauno ligoninės
skubios pagalbos skyrių. Skundėsi bendru silpnumu,
apetito stoka, svorio kritimu, pykinimu, negali paeiti,
aukštas sunkiai koreguojamas arterinis kraujo
spaudimas (AKS), sunkumas krūtinėje, oro trūkumas.
Anamnezėje pacientei diagnozuota hipertoninė liga
(HL). Vartoja antihipertenzinius medikamentus.
Apžiūrint pacientė menkos mitybos (ūgis – 165cm,
svoris – 50 kg; kūno masės indeksas (KMI) –
18,37kg/m
2
). Pacientė sąmoninga, vangi, prasmingas
kontaktas apsunkintas. Liežuvis sausas, be apnašo.
Auskultuojant plaučiuose alsavimas vezikulinis,
apatinėse dalyse išklausomi pavieniai drėgni karkalai.
Širdies veikla ritmiška, širdies susitraukimų dažnis 70
k/min, arterinis kraujo spaudimas – 132/70mmHg.
Išklausomas II’ sistolinis ūžesys E/B taške ir ties
širdies viršūne. Atliktuose tyrimuose stebima
hipokalemija ir hiponatermija (Kalis – 2,26 mmol/l,
Natris – 105 mmol/l). Taip pat stebėtas baltymų
trūkumas (Bendras baltymas – 58,4 g/l, Albuminas –
38,08 g/l). Atliktame galvos smegenų kompiuterinės
tomografijos tyrime ūmios patologijos nenustatyta,
krūtinės ląstos rentgenogramoje – infiltracinių
pokyčių nematyti. Atliktoje elektrokardiogramoje
(EKG) – sinusinis ritmas, kairiojo preiširdžio
hipertrofijos ir kairiojo skilvelio hipertrofijos
požymiai (paveikslas Nr.1).
Paveikslas Nr.1
Journal of Medical Sciences. Nov 30, 2021 - Volume 9 | Issue 7. Electronic - ISSN: 2345-0592
45
Pacientei atlikta transtorakalinė echokardiografija
(TTE). Tyrimo metu rasta: koncentrinis kairiojo
skilvelio geometrijos persitvarkymas, ženkli kairio
prieširdžio dilatacija, >II⁰ mitralinio vožtuvo
nesandarumas (MVN) ir II⁰ triburio vožtuvo
nesandarumas (TVN). Kairiojo preiširdžio ertmėje
matomas masyvus judrus darinys su
hipoechogeniškomis zonomis, prisitvirtinęs prie
tarpprieširdinės pertvaros (TPP), diastolės metu
judantis link kairiojo skilvelio ir trikdantis kraujotaką
per kairiojo skilvelio įtekamąjį traktą, tačiau į kairiojo
skilvelio ertmę neprakrenta (paveikslai Nr.2, 3).
Paveikslas Nr. 2.
Journal of Medical Sciences. Nov 30, 2021 - Volume 9 | Issue 7. Electronic - ISSN: 2345-0592
46
Paveikslas Nr. 3.
Transezofaginė echokardiografija (TEE)
Kairiajame prieširdyje stebimas nehomogeniškas darinys, kuris tvirtinasi prie tarpprieširdinės pertvaros plačiu
pagrindu. Darinio viršūninėje dalyje stebimos suintensyvėjusios zonos – cistiniai intarpai. Darinys sistolės metu
saikiai prakrenta į kairį skilvelį, hemodinamikos netrikdo, ryškesnio stenozavimo nestebima (paveikslai Nr. 4 ir 5).
Journal of Medical Sciences. Nov 30, 2021 - Volume 9 | Issue 7. Electronic - ISSN: 2345-0592
47
Paveikslas Nr. 4.
Paveikslas Nr. 5.
Pacientei buvo diagnozuota kairiojo prieširdžio miksoma.
Journal of Medical Sciences. Nov 30, 2021 - Volume 9 | Issue 7. Electronic - ISSN: 2345-0592
48
Diskusija
Pristatytame klinikiniame atvejyje pacientė jautė
bendrinius sisteminius simptomus (silpnumas, apetito
stoka, svorio kritimas), nespecifinius skausmus
krūtinėje ir dusulį. Atliktoje EKG stebėta kairiųjų
širdies dalių hipertrofija. Minėti simptomai nėra
specifiški miksomai ir yra būdingi daugeliui ligų,
apsunkinantys diferencinę diagnostiką. Tačiau
kliniškai stebint dusulio, ypač paryškėjančio atsigulus,
paroksizminio naktinio dusulio, plaučių edemos,
kosulio, bendro nuovargio simptomus, reikėtų visiems
pacientams apsvarstyti galimą miksomos diagnozę
[2]. Atlikus TTE buvo matomas darinys kairiajame
prieširdyje, atlikus TEE buvo patvirtinta kairiojo
prieširdžio miksomos diagnozė. Pacientei buvo
rekomenduotas operacinis gydymas.
Gydymas ir prognozė
Vaizdiniais tyrimais nustačius miksomos diagnozę,
reikia kuo greičiau atlikti operacinį naviko pašalinimą,
įvertinus embolizacijos, širdies ir kraujagyslių
sistemos komplikacijų bei staigios mirties riziką.
Chirurginio gydymo rezultatai paprastai yra labai geri,
daugumoje atvejų operacinis mirtingumas yra
mažesnis nei 5 proc. [3,9, 25]. Širdies transplantacija
atliekama esant kitiems širdies augliams, tačiau gali
būti svarstoma esant dažniems miksomos recidyvams
[27].
Pooperacinis sveikimas paprastai yra greitas.
Prieširdžių aritmijos ar atrioventrikuliniai laidumo
sutrikimai po operacijos pasitaiko 26 proc. pacientų
[9].
Miksomos recidyvavimo tikimybė 1-3 procentai [9].
Tačiau literatūroje aprašomas tyrimas, kuriame 5
procentams pacientų buvo stebėtas miksomos
recidyvas arba atsirado papildomi pažeidimai. Tas
parodo, kad ir po radikalaus miksomos pašalinimo, vis
tiek reikia pacientus atidžiai stebėti. Miksomos
recidyvas labiau tikėtinas, jeigu giminėje yra buvę
miksomos atvejų [28, 29].
Išvada
Miksomos yra dažniausiai pasitaikantis ertminis
pirminis širdies navikas. Širdies miksoma sudaro 50
proc. gerybinių širdies auglių [1,2]. Dažniausiai 75-
80% atvejų miksoma auga kairiajame prieširdyje.
Kliniškai stebint dusulio, ypač paryškėjančio
atsigulus, naktinio dusulio, plaučių edemos, kosulio,
bendro nuovargio simptomus, reikėtų visiems
pacientams apsvarstyti galimą miksomos diagnozę
[2]. Echokardiografija dažniausiai diagnostikoje
naudojamas metodas. Tikslumas 95 proc.
diagnozuojant miksomas. Transezofaginė
echokardiografija yra 100 proc. tikslus tyrimas
diagnozuojant miksomas [1]. Vaizdiniais tyrimais
nustačius miksomos diagnozę, reikia kuo greičiau
atlikti operacinį naviko pašalinimą.
Literatūra
1. Tran Nguyen, Yash Vaidya. Atrial Myxoma.
StatPearls Publishing; 2020 Jan
2. Ha JW, Kang WC, Chung N, Chang BC, Rim SJ,
Kwon JW, Jang Y, Shim WH, Cho SY, Kim SS,
Cho SH. Echocardiographic and morphologic
characteristics of left atrial myxoma and their
relation to systemic embolism. Am. J. Cardiol.
1999 Jun 01;83(11):1579-82, A8.
3. Jelic J, Milicić D, Alfirević I, Anić D, Baudoin Z,
Bulat C, Corić V, Dadić D, Husar J, Ivanćan V,
Korda Z, Letica D, Predrijevac M, Ugljen R,
Vućemilo I. Cardiac myxoma: diagnostic
approach, surgical treatment and follow-up.1996
Dec;37(6 Suppl 1):113-7.
4. Li H, Guo H, Xiong H, Xu J, Wang W, Hu S.
Clinical Features and Surgical Results of Right
Journal of Medical Sciences. Nov 30, 2021 - Volume 9 | Issue 7. Electronic - ISSN: 2345-0592
49
Atrial Myxoma. J Card Surg. 2016 Jan;31(1):15-
7.
5. Ronny Cohena, b, d, Gagandeep Singhb, Derrick
Menab , Christine A. Garciac , Pablo Loarteb ,
Brooks Mirrera. Atrial Myxoma: A Case
Presentation and Review, February 2012
Cardiology Research 3(1) DOI:10.4021/cr145w
6. Amano J, Kono T, Wada Y, Zhang T, Koide N,
Fujimori M, Ito K. Cardiac myxoma: its origin
and tumor characteristics. Ann Thorac Cardiovasc
Surg. 2003;9(4):215- 221
7. Mallick SR, Das P, Shukla B, Kothari S,
Devagourou V, Ray R. Right atrial myxoma with
glandular differentiation: A rare entity in pediatric
age group. Ann Pediatr Cardiol. 2010;3(2):159-
162
8. Lloreta J, Juanpere N, Riverola A, et al. Cardiac
myxoma with glandular differentiation: an
immunohistochemical and ultrastructural Study.
Ultrastructural Pathology.
9. Pinede L, Duhaut P, Loire R. Clinical presentation
of left atrial cardiac myxoma. A series of 112
consecutive cases. Medicine (Baltimore).
2001;80(3):159-172.
10. Pucci A, Gagliardotto P, Zanini C, Pansini S, di
Summa M, Mollo F. Histopathologic and clinical
characterization of cardiac myxoma: review of 53
cases from a single institution. Am. Heart J. 2000
Jul;140(1):134-8.
11. Vidaillet HJ, Seward JB, Fyke FE, Su WP, Tajik
AJ. "Syndrome myxoma": a subset of patients
with cardiac myxoma associated with pigmented
skin lesions and peripheral and endocrine
neoplasms. Br Heart J. 1987 Mar;57(3):247-55.
[PMC free article: PMC1216421] [PubMed:
3566983]
12. Kolluru A, Desai D, Cohen GI. The etiology of
atrial myxoma tumor plop. J Am Coll Cardiol.
2011;57(21)
13. Aggarwal SK, Barik R, Sarma TC, Iyer VR, Sai
V, Mishra J, Voleti CD. Clinical presentation and
investigation findings in cardiac myxomas: new
insights from the developing world. Am Heart J.
2007;154(6):1102-1107.
14. Burke AP, Gomez-Roman JJ, Loire R, et al.
World Health Organization: Tumours of the lung,
pleura, thymus and heart. IARC Press 2004
15. Goswami KC, Shrivastava S, Bahl VK, Saxena A,
Manchanda SC, Wasir HS. Cardiac myxomas:
clinical and echocardiographic profile. Int. J.
Cardiol. 1998 Feb 28;63(3):251-9. [PubMed:
9578352]
16. Seol SH, Kim DI, Jang JS, Yang TH, Kim DK,
Kim DS. Left atrial myxoma presenting as
paroxysmal supraventricular tachycardia. Heart
Lung Circ. 2014 Feb;23(2):e65-6. [PubMed:
23891308]
17. Wang Z, Chen S, Zhu M, Zhang W, Zhang H, Li
H, Yuan G, Zou C. Risk prediction for emboli and
recurrence of primary cardiac myxomas after
resection. J Cardiothorac Surg. 2016 Feb
02;11:22. [PMC free article: PMC4736655]
[PubMed: 26832806]
18. Wang Z, Chen S, Zhu M, Zhang W, Zhang H, Li
H, Yuan G, Zou C. Risk prediction for emboli and
recurrence of primary cardiac myxomas after
resection. J Cardiothorac Surg. 2016.
19. Ma G, Wang D, He Y, Zhang R, Zhou Y, Ying K.
Pulmonary embolism as the initial manifestation
of right atrial myxoma: A case report and review
of the literature. Medicine (Baltimore). 2019
Dec;98(51):e18386. [PMC free article:
PMC6940114] [PubMed: 31861001]
Journal of Medical Sciences. Nov 30, 2021 - Volume 9 | Issue 7. Electronic - ISSN: 2345-0592
50
20. Gavrielatos G, Letsas KP, Pappas LK, Dedeilias
P, Sioras E, Kardaras F. Large left atrial myxoma
presented as fever of unknown origin: a
challenging diagnosis and a review of the
literature. Cardiovasc. Pathol. 2007
NovDec;16(6):365-7. [PubMed: 18005878]
21. Shetty Roy AN, Radin M, Sarabi D, Shaoulian E.
Familial recurrent atrial myxoma: Carney's
complex. Clin Cardiol. 2011 Feb;34(2):83-6.
[PMC free article: PMC6652706] [PubMed:
21298650]
22. Birla S, Aggarwal S, Sharma A, Tandon N. Rare
association of acromegaly with left atrial myxoma
in Carney's complex due to novel PRKAR1A
mutation. Endocrinol Diabetes Metab Case Rep.
2014;2014:140023. [PMC free article:
PMC4174593] [PubMed: 25298879]
23. Yoo M, Graybeal DF. An echocardiographic-
confirmed case of atrial myxoma causing cerebral
embolic ischemic stroke: a case report. Cases J.
2008;1(1):9
24. Schroeder S, Achenbach S, Bengel F, Burgstahler
C, Cademartiri F, de Feyter P, George R, et al.
Cardiac computed tomography: indications,
applications, limitations, and training
requirements: report of a Writing Group deployed
by the Working Group Nuclear Cardiology and
Cardiac CT of the European Society of
Cardiology and the European Council of Nuclear
Cardiology. Eur Heart J. 2008;29(4):531-556
25. Rahmanian PB, Castillo JG, Sanz J, Adams DH,
Filsoufi F. Cardiac myxoma: preoperative
diagnosis using a multimodal imaging approach
and surgical outcome in a large contemporary
series. Interact Cardiovasc Thorac Surg.
2007;6(4):479-483
26. Johnson TR, Becker CR, Wintersperger BJ,
Herzog P, Lenhard MS, Reiser MF. Images in
cardiovascular medicine. Detection of cardiac
metastasis by positronemission tomography-
computed tomography. Circulation.
2005;112(4):e61-62.
27. Reardon MJ, Malaisrie SC, Walkes JC,
Vaporciyan AA, Rice DC, Smythe WR, DeFelice
CA, et al. Cardiac autotransplantation for primary
cardiac tumors. Ann Thorac Surg.
2006;82(2):645-650.
28. Castells E, Ferran V, Octavio de Toledo MC,
Calbet JM, Benito M, Fontanillas C, Granados J,
et al. Cardiac myxomas: surgical treatment, long-
term results and recurrence. J Cardiovasc Surg
(Torino). 1993;34
29. Vohra HA, Vohra H, Patel RL. Cardiac myxoma
with three recurrences. J R Soc Med.
2002;95(5):252-253.
30. Lee KS, Kim GS, Jung Y, Jeong IS, Na KJ, Oh
BS, Ahn BH, Oh SG. Surgical resection of cardiac
myxoma-a 30-year single institutional
experience. J Cardiothorac Surg. 2017 Mar
27;12(1):18. [PMC free article: PMC5368917]
[PubMed: 28347356]