Rapolas Gaižutis1
1 Lithuanian University of Health Sciences, Academy of Medicine, Faculty of Medicine
Abstract
Suicide is an important public health problem. The most common mental illnesses associated with suicide or major suicide attempt are mood and psychotic disorders. Patients with schizophrenia experience personal distress, social and vocational dysfunction, also, the life expectancy of this group is shorter compared to the total population. Suicide is the leading, rapidly occurring early cause of death among individuals with schizophrenia and other psychotic spectrum disorders. Various studies have identified risk factors for suicide in patients with schizophrenia, and the benefits of such work are enormous in predicting and preventing the manifestation of suicidal behavior.
Aim: to select and analyze expert conclusions on suicide rates and risk factors among patients with schizophrenia.
Methods: the review of the literature was performed using the PubMed database, using previously generated keywords (schizophrenia, suicide in schizophrenia, suicide risk factors, schizophrenia epidemiology), and selecting publications investigating the burden of this topic.
Conclusions: after the analysis of the literature, the main causes of suicide in people with schizophrenia, risk factors, suicide frequency among these patients are presented.
Keywords: suicide, schizophrenia, epidemiology, risk factors.
Journal of Medical Sciences. Nov 30, 2021 - Volume 9 | Issue 7. Electronic - ISSN: 2345-0592
51
Medical Sciences 2021 Vol. 9 (7), p. 51-56, https://doi.org/10.53453/ms.2021.11.6
Suicide risk and incidence among patients with schizophrenia
Rapolas Gaižutis
1
1
Lithuanian University of Health Sciences, Academy of Medicine, Faculty of Medicine
Abstract
Suicide is an important public health problem. The most common mental illnesses associated with suicide
or major suicide attempt are mood and psychotic disorders. Patients with schizophrenia experience personal
distress, social and vocational dysfunction, also, the life expectancy of this group is shorter compared to
the total population. Suicide is the leading, rapidly occurring early cause of death among individuals with
schizophrenia and other psychotic spectrum disorders. Various studies have identified risk factors for
suicide in patients with schizophrenia, and the benefits of such work are enormous in predicting and
preventing the manifestation of suicidal behavior.
Aim: to select and analyze expert conclusions on suicide rates and risk factors among patients with
schizophrenia.
Methods: the review of the literature was performed using the PubMed database, using previously
generated keywords (schizophrenia, suicide in schizophrenia, suicide risk factors, schizophrenia
epidemiology), and selecting publications investigating the burden of this topic.
Conclusions: after the analysis of the literature, the main causes of suicide in people with schizophrenia,
risk factors, suicide frequency among these patients are presented.
Keywords: suicide, schizophrenia, epidemiology, risk factors.
Journal of Medical Sciences. Nov 30, 2021 - Volume 9 | Issue 7. Electronic - ISSN: 2345-0592
52
Savižudybės rizika ir dažnis tarp sergančiųjų šizofrenija
Rapolas Gaižutis
1
1
Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Medicinos fakultetas
Santrauka
Savižudybė yra svarbi visuomenės sveikatos problema. Dažniausios psichinės ligos, susijusios su
savižudybe ar sunkiu bandymu nusižudyti - nuotaikos ir psichoziniai sutrikimai. Šizofrenija sergantys
pacientai patiria asmeninį distresą, socialinę ir profesinę disfunkciją, taip pat šios grupės gyvenimo trukmė
trumpesnė lyginant su bendrąja populiacija. Savižudybė yra pagrindinė, dažniausiai pasitaikanti ankstyvos
mirties priežastis tarp asmenų, sergančių šizofrenija ir kitais psichozinio spektro sutrikimais. Įvairiuose
tyrimuose buvo nustatyti šizofrenija sergančių pacientų savižudybės rizikos veiksniai, tokių darbų nauda
milžiniška norint prognozuoti ir užkirsti kelią savižudiško elgesio manifestacijai.
Tikslas: atrinkti ir išanalizuoti ekspertų pateiktas išvadas apie savižudybių dažnį ir rizikos veiksnius tarp
šizofrenija sergančių pacientų.
Metodai: atlikta literatūros apžvalga pasitelkus „PubMed“ duomenų bazę, naudojant prieš tai
sugeneruotus raktažodžius (schizophrenia, suicide in schizophrenia, suicide risk factors, schizophrenia
epidemiology) tokiu būdu atrenkant ir nagrinėjant straipsnius šia tema.
Išvados: atlikus literatūros analizę pateiktos pagrindinės šizofrenija sergančių asmenų savižudybės
priežastys, rizikos veiksniai bei savižudybių dažnis tarp šios grupės pacientų.
Raktiniai žodžiai: savižudybė, šizofrenija, epidemologija, rizikos veiksniai.
Įžanga
Paciento mirtis visada yra objektyvus rezultatas,
vis dėlto mirtingumo tyrimai, išskyrus jų
statistinę vertę, naudojami psichiatrijos ir
somatinės sveikatos priežiūros kokybei stebėti
[1]. Pasaulio sveikatos organizacija Psichikos
sveikatos 2013–2020 m. veiksmų plane
mirtingumo rodiklių duomenų rinkimą, be kita
ko, nurodė kaip labai svarbią informaciją
psichinės sveikatos sistemoms [2]. Vidutinė
gyvenimo trukmė tarp šizofrenija sergančių yra
žymiai trumpesnė, palyginti su bendrąja
populiacija [3]. Šizofrenija- tai lėtinis psichikos
sveikatos sutrikimas, apimantis kognityvinius,
suvokimo, mąstymo, teigiamus bei neigiamus
simptomus, kuriuos sukelia genetinių, aplinkos ir
psichosocialinių stresorių derinys [4]. Liga
susijusi su didesne savižudybės rizika ir
gretutinių fizinių sveikatos sutrikimų paplitimo
padidėjimu [5]. Savižudiško elgesio mažinimas
šioje pacientų grupėje ypatingai svarbus
uždavinys [6].
Problemos aktualumas
Savižudybė – aktuali, opi ir svarbi visuomenės
sveikatos problema. Pasaulio sveikatos
organizacijos (PSO) duomenimis, kasmet
pasaulyje nusižudo apie vieną milijoną žmonių
[7]. Tai reiškia, kad pasaulyje kas 40 sekundžių
Journal of Medical Sciences. Nov 30, 2021 - Volume 9 | Issue 7. Electronic - ISSN: 2345-0592
53
dėl savižudybės miršta žmogus ir dar daugiau
įvykdo bandymus nusižudyti, kurie nesibaigia
letaliai. Neseniai atliktas tyrimas parodė, kad
nemirtini bandymai nusižudyti yra reikšmingai
susiję su trumpesne gyvenimo trukme [8].
Daugybė mirčių dėl savižudybės dažnai
neteisingai įvardijamos kaip „nenatūralios“ ar
„nenustatytos“, tikrasis skaičius gali būti 10–
50% didesnis nei pranešta [9].
Tyrimai, atlikti JAV, rodo, kad daugiau nei 90%
savižudybių aukų turėjo psichikos sutrikimų
[10]. Sunkios psichinės ligos glaudžiai susijusios
su savižudybe, o nuo jų kenčiantys – priklauso
didžiausios rizikos grupei, rodikliai svyruoja nuo
43% iki 79%, priklausomai nuo ligos [11].
Dažniausios psichiatrinio spektro ligos,
susijusios su savižudybe ar bandymu nusižudyti,
yra nuotaikos ir psichoziniai sutrikimai [10].
Bandymų nusižudyti rodikliai pacientams,
kenčiantiems nuo šizofrenijos, svyruoja tarp 10%
ir 50%, o įvykdytų savižudybių - nuo 5% iki 15%
[12]. Nustatyta, kad savižudybė yra pagrindinė
sutrumpėjusios gyvenimo trukmės priežastis
sergant šizofrenija [13]. Pasaulio sveikatos
organizacija (PSO) atliko 5 metų trukmės tyrimą,
kuriame dalyvavo 1065 pacientai, turintys
psichozinių sutrikimų, ir parodė, kad
savižudybės rizika sergant šizofrenija yra tokia
pati, galimai net didesnė, nei tarp pacientų su
afektiniais sutrikimais [14].
Šizofrenijos epidemologija
Dauguma gydytojų klinikinės praktikos metu
reguliariai susiduria su šizofrenija – dažna,
sunkia, multifaktorinės etiologijos psichikos liga.
Tai kombinuotas psichozinių simptomų
(haliucinacijos, kliedesiai ir neorganizuotumas)
ir motyvacinių bei kognityvinių disfunkcijų
derinys, dažniausiai pasireiškiantis vėlyvoje
paauglystėje ar ankstyvoje jaunystėje [15].
Vidutinis sutrikimo paplitimas per gyvenimą yra
apie 1%, vienodai dažnai pasitaikantis tarp
moteriškos ir vyriškos lyties, tačiau reikšmingos
įtakos turi regioniniai skirtumai [16].
Sergančiųjų gyvenimo kokybė bei
funkcionavimas visuomenėje smarkiai
sutrikdomi paveikti klinikinių, psichologinių,
socialinių ir ekonominių sunkumų [17].
Nepaisant nuolatinių tyrimų ir studijų,
nagrinėjančių ligos ypatybes ir tobulinančių
gydymo strategijas, geriausi rezultatai praktikoje
dažnai būna neoptimalūs. Sisteminė apžvalga,
apžvelgusi 50 tyrimų, nustatė, jog tarp šizofrenija
sergančių žmonių, atitikusių klinikinius ir
socialinius pasveikimo kriterijus, vidutiniškai
buvo tik 13,5% [18].
Rizikos veiksniai
Šizofrenijos klinikinį konstruktą sudaro šios
išraiškos: mąstymo ir/ar suvokimo pokyčiai,
bukas ir nepriimtinas afektas, socialinio
funkcionalumo sumažėjimas. Ligos ankstyvųjų
stadijų metu kognityvinė funkcija paprastai
išlieka nepakitusi [19]. Kuo sunkesni šizofrenijos
simptomai, tuo didesnė tikimybė nusižudyti.
Savižudybė ir savižudiškas elgesys pasireiškė
visose šizofrenijos fazėse, tačiau dažniausiai
manifestuoja ankstyvose, daugiausia pirmaisiais
metais, ir netgi prodrominiu periodu, kuris gali
sukelti 40–50% visų bandymų nusižudyti
pacientams, sergantiems šizofrenija [20].
Savižudybės rizikos veiksnių atpažinimas yra
gyvybiškai svarbus siekiant pažangesnio
gydymo ir požiūrio aktualizacijos į savižudybių
dažnio mažinimą šizofrenija sergančių pacientų
grupėje [13]. Atliktuose tyrimuose buvo
nagrinėjamas galimas veiksnių, susijusių su
pacientu, liga, gretutinėmis būklėmis ir gydymu,
Journal of Medical Sciences. Nov 30, 2021 - Volume 9 | Issue 7. Electronic - ISSN: 2345-0592
54
ryšys su šizofrenija sergančių asmenų
savižudišku elgesiu. Šiuos rizikos veiksnius
galima klasifikuoti pagal tai, ar jie yra
modifikuojami, ar nemodifikuojami; tie, kurie
yra susiję su padidėjusia savižudybės rizika
apskritai arba ypač su šizofrenija; ir susijusius su
sociodemografiniu pobūdžiu, sutrikimo
ypatumais, susijusiomis ligomis, gydymu ir
kitais veiksniais [21]. Kalbant apie kategorinius
rizikos veiksnius, 2017 atliktoje metaanalizėje
pabrėžiama, jog prastas gydymo laikymasis,
bandymas nusižudyti anamnezėje,
menkavertiškumas, beviltiškumas, vyriška lytis,
buvimas baltaodžiu, tabako, alkoholio ir
narkotinių medžiagų (ypač stimuliantų)
vartojimas, buvo statistiškai reikšmingai susiję
su nusižudžiusiais šizofrenija sirgusiais
pacientais. Taip pat, šioje populiacijoje
savižudybės buvo dažnesnės tarp trumpiau
sergančių, aukštesnį IQ turėjusių ir jaunesnių
asmenų [22]. Įrodyta, kad psichikos sutrikimų
turinčių asmenų savižudybės riziką labiausiai
skatina nuotaikos sutrikimai, o monopolinės
depresijos atveju savižudybės rizika yra 20 kartų
didesnė už bendros populiacijos [23]. Depresijos
ryšys su šizofrenija nustatytas, o depresijos
simptomai pripažįstami kaip svarbi ir ryški
šizofrenijos simptomų sritis [24]. Psichiatrinė
liga, reikalaujanti hospitalizacijos, vienerių metų
periodas po išrašymo iš psichiatrinės ligoninės
laikomas aukštos rizikos veiksniu ir laikotarpiu
[25].
Tyrimai parodė, kad stiprų socialinį palaikymą
gaunantiems, susituokusiems ar kartu
gyvenantiems asmenims savižudybės rizika
mažėja [26]. Racionalus gydymo planas ir
psichofarmakoterapija, ankstyvas klozapino
vartojimas (manoma, dėl vaisto poveikio
mažinant depresijos simptomus), antidepresantų
ir antipsichotikų derinimas gali reikšmingai
sumažinti savižudybės riziką šizofrenija
sergančių asmenų tarpe [27]. Įrodyta, kad riziką
mažinantį poveikį turi ir kai kurie
psichoterapiniai gydymo metodai (pvz.:
kognityvinė, dialektinė elgesio terapija) taikomi
pacientams, sergantiems šizofrenija ir turintiems
gerą įžvalgą [28].
Išvados
1. Šizofreniją ir savižudybes sieja sudėtingi,
kliniškai reikšmingi ryšiai. Turimoje
literatūroje pateikiamos svarbios įžvalgos
apie galimus šios asociacijos aspektus.
Akademiniai pasiekimai, atlikti tyrimai,
sisteminės apžvalgos bei metaanalizės
leidžia geriau suprasti ir vertinti įvairius
rizikos veiksnius, susijusius su padidėjusia
savižudybės rizika asmenims, kuriems
diagnozuota šizofrenija.
2. Rizikos veiksnių nustatymas, didelės rizikos
pacientų identifikavimas – būtinas siekiant
pagerinti klinikinį ligos valdymą, parengti ir
kurti prevencines programas ir intervencijas
siekiant sumažinti savižudybių skaičių šioje
populiacijoje.
Literatūra
1. Piotrowski P, Gondek TM, Królicka-
Deręgowska A, Misiak B, Adamowski T,
Kiejna A. Causes of mortality in
schizophrenia: An updated review of
European studies. Psychiatr Danub. 2017
Jun;29(2):108-120. doi:
10.24869/psyd.2017.108. PMID: 28636568.
2. World Health Organization (WHO): Mental
health action plan 2013–2020.
3. Siris SG. Suicide and schizophrenia. J
Psychopharmacol. 2001 Jun;15(2):127-35.
Journal of Medical Sciences. Nov 30, 2021 - Volume 9 | Issue 7. Electronic - ISSN: 2345-0592
55
doi: 10.1177/026988110101500209. PMID:
11448086.
4. Chong HY, Teoh SL, Wu DB, Kotirum S,
Chiou CF, Chaiyakunapruk N. Global
economic burden of schizophrenia: a
systematic review. Neuropsychiatr Dis
Treat. 2016;12:357.
5. Auquier P, Lançon C, Rouillon F, Lader M.
Mortality in schizophrenia.
Pharmacoepidemiol Drug Saf. 2007
Dec;16(12):1308-12. doi:
10.1002/pds.1496. PMID: 17944000.
6. Grigoriou M, Upthegrove R. Blunted affect
and suicide in schizophrenia: A systematic
review. Psychiatry Res. 2020
Nov;293:113355. doi:
10.1016/j.psychres.2020.113355. Epub
2020 Aug 3. PMID: 32798929.
7. World Health Organization Preventing
Suicide. A Global Imperative. WHO, 2014.
8. Jokinen J, Talbäck M, Feychting M, Ahlbom
A, Ljung R. Life expectancy after the first
suicide attempt. Acta Psychiatr Scand. 2018
Apr;137(4):287-295. doi:
10.1111/acps.12842. Epub 2017 Dec 14.
PMID: 29238963.
9. Hedegaard H, Curtin SC, Warner M. Suicide
Mortality in the United States, 1999-2017.
NCHS Data Brief. 2018 Nov;(330):1-8.
PMID: 30500324.
10. Brådvik L. Suicide Risk and Mental
Disorders. Int J Environ Res Public Health.
2018 Sep 17;15(9):2028. doi:
10.3390/ijerph15092028. PMID: 30227658;
PMCID: PMC6165520.
11. Aydın M, Ilhan BC, Tekdemir R, Çokünlü
Y, Erbasan V, Altınbaş K. Suicide attempts
and related factors in schizophrenia patients.
Saudi Med J. 2019;40:475–82.
12. Ventriglio A, Gentile A, Bonfitto I, Stella E,
Mari M, Steardo L, Bellomo A. Suicide in
the Early Stage of Schizophrenia. Front
Psychiatry. 2016 Jun 27;7:116. doi:
10.3389/fpsyt.2016.00116. PMID:
27445872; PMCID: PMC4921745.
13. Sher L, Kahn RS. Suicide in Schizophrenia:
An Educational Overview. Medicina
(Kaunas). 2019 Jul 10;55(7):361. doi:
10.3390/medicina55070361. PMID:
31295938; PMCID: PMC6681260.
14. Sartorius N, Jablensky A, Korten A, Ernberg
G, Anker M, Cooper JE, Day R. Early
manifestations and first-contact incidence of
schizophrenia in different cultures. A
preliminary report on the initial evaluation
phase of the WHO Collaborative Study on
determinants of outcome of severe mental
disorders. Psychol Med. 1986
Nov;16(4):909-28. doi:
10.1017/s0033291700011910. PMID:
3493497.
15. McCutcheon RA, Reis Marques T, Howes
OD. Schizophrenia-An Overview. JAMA
Psychiatry. 2020 Feb 1;77(2):201-210. doi:
10.1001/jamapsychiatry.2019.3360. PMID:
31664453.
16. Kahn RS, Sommer IE, Murray RM, Meyer-
Lindenberg A, Weinberger DR, Cannon TD,
O'Donovan M, Correll CU, Kane JM, van
Os J, Insel TR. Schizophrenia. Nat Rev Dis
Primers. 2015 Nov 12;1:15067. doi:
10.1038/nrdp.2015.67. PMID: 27189524.
17. Wong AH, Van Tol HH. Schizophrenia:
from phenomenology to neurobiology.
Neurosci Biobehav Rev. 2003
May;27(3):269-306. doi: 10.1016/s0149-
7634(03)00035-6. PMID: 12788337.
Journal of Medical Sciences. Nov 30, 2021 - Volume 9 | Issue 7. Electronic - ISSN: 2345-0592
56
18. Jääskeläinen E, Juola P, Hirvonen N,
McGrath JJ, Saha S, Isohanni M, Veijola J,
Miettunen J. A systematic review and meta-
analysis of recovery in schizophrenia.
Schizophr Bull. 2013 Nov;39(6):1296-306.
doi: 10.1093/schbul/sbs130. Epub 2012 Nov
20. PMID: 23172003; PMCID:
PMC3796077.
19. van Os J, Kapur S. Schizophrenia. Lancet.
2009 Aug 22;374(9690):635-45. doi:
10.1016/S0140-6736(09)60995-8. PMID:
19700006.
20. Taylor PJ, Hutton P, Wood L. Are people at
risk of psychosis also at risk of suicide and
self-harm? A systematic review and meta-
analysis. Psychol Med. 2015 Apr;45(5):911-
26. doi: 10.1017/S0033291714002074.
Epub 2014 Oct 9. PMID: 25298008.
21. Balhara YP, Verma R. Schizophrenia and
suicide. East Asian Arch Psychiatry. 2012
Sep;22(3):126-33. PMID: 23019287.
22. Cassidy RM, Yang F, Kapczinski F, Passos
IC. Risk Factors for Suicidality in Patients
With Schizophrenia: A Systematic Review,
Meta-analysis, and Meta-regression of 96
Studies. Schizophr Bull. 2018 Jun
6;44(4):787-797. doi:
10.1093/schbul/sbx131. PMID: 29036388;
PMCID: PMC6007264.
23. Fenton WS, McGlashan TH, Victor BJ,
Blyler CR. Symptoms, subtype, and
suicidality in patients with schizophrenia
spectrum disorders. Am J Psychiatry
1997;154:199-204.
24. Siris SG, Addington D, Azorin JM, Falloon
IR, Gerlach J, Hirsch SR. Depression in
schizophrenia: recognition and management
in the USA. Schizophr Res 2001;47:185-97.
25. Jakhar K, Beniwal RP, Bhatia T, Deshpande
SN. Self-harm and suicide attempts in
Schizophrenia. Asian J Psychiatr. 2017
Dec;30:102-106. doi:
10.1016/j.ajp.2017.08.012. Epub 2017 Aug
18. PMID: 28865243; PMCID:
PMC5694351.
26. Ran MS, Wong YI, Yang SY, Ho PS, Mao
WJ, Li J, Chan CL. Marriage and outcomes
of people with schizophrenia in rural China:
14-year follow-up study. Schizophr Res.
2017 Apr;182:49-54. doi:
10.1016/j.schres.2016.10.034. Epub 2016
Oct 28. PMID: 28029516.
27. Nakajima S, Takeuchi H, Fervaha G,
Plitman E, Chung JK, Caravaggio F, Iwata
Y, Mihashi Y, Gerretsen P, Remington G,
Mulsant B, Graff-Guerrero A. Comparative
efficacy between clozapine and other
atypical antipsychotics on depressive
symptoms in patients with schizophrenia:
analysis of the CATIE phase 2E data.
Schizophr Res. 2015 Feb;161(2-3):429-33.
doi: 10.1016/j.schres.2014.12.024. Epub
2014 Dec 30. PMID: 25556080; PMCID:
PMC4308551.
28. Zalsman G, Hawton K, Wasserman D, van
Heeringen K, Arensman E, Sarchiapone M,
Carli V, Höschl C, Barzilay R, Balazs J,
Purebl G, Kahn JP, Sáiz PA, Lipsicas CB,
Bobes J, Cozman D, Hegerl U, Zohar J.
Suicide prevention strategies revisited: 10-
year systematic review. Lancet Psychiatry.
2016 Jul;3(7):646-59. doi: 10.1016/S2215-
0366(16)30030-X. Epub 2016 Jun 8. PMID:
27289303.