A literature review
Vaiva Gudžiūnaitė 1, Justina Palubinskienė1, Iveta Tiepelytė1
1Lithuanian University of Health Sciences, Medical Academy, Faculty of Medicine
Abstract
Background. Somatoform autonomic dysfunction is a syndrome characterized by symptoms of dysfunction of organs belonging to the autonomic nervous system but no organic pathology has been identified that could explain the origin of the complaints. Symptoms are usually focused on vital organs, causing patients to experience not only severe physical discomfort, but also anxiety about their condition, making diagnosis and treatment complicated and challenging.
Aim: to evaluate the clinic, diagnosis and treatment options of somatoform autonomic dysfunction.
Methods: the review of the literature was conducted using the “Pubmed”, “ClinicalKey“, “Oxford academic“, “UpToDate” and “Cochrane Library” databases. The literature research was conducted using predetermined keywords like “Somatoform autonomic dysfunction“, “somatoform disorder“, “somatoform vegetative dysfunction”. Exclusion criteria were applied to articles related to somatization and hypochondrial disorders. More than 30 publications were analyzed.
Discussion. Suspicion of somatoform autonomic dysfunction requires special care, because the initial symptoms may mask organic pathology, but more important is to ensure a long-term physician and patient relation and collaboration, regular monitoring of condition and treatment effectiveness to avoid frequent relapses and finding the best long-term treatment.
Keywords: somatoform autonomic dysfunction, vegetodystonia, vegetative dysfunction, somatoform disorder.
Journal of Medical Sciences. Nov 30, 2021 - Volume 9 | Issue 7. Electronic - ISSN: 2345-0592
57
Medical Sciences 2021 Vol. 9 (7), p. 57-62, https://doi.org/10.53453/ms.2021.11.7
Somatoform Autonomic Dysfunction: challenges and solutions.
A literature review
Vaiva Gudžiūnaitė
1
, Justina Palubinskienė
1
,
Iveta Tiepelytė
1
1
Lithuanian University of Health Sciences, Medical Academy, Faculty of Medicine
Abstract
Background. Somatoform autonomic dysfunction is a syndrome characterized by symptoms of dysfunction of organs
belonging to the autonomic nervous system but no organic pathology has been identified that could explain the origin of
the complaints. Symptoms are usually focused on vital organs, causing patients to experience not only severe physical
discomfort, but also anxiety about their condition, making diagnosis and treatment complicated and challenging.
Aim: to evaluate the clinic, diagnosis and treatment options of somatoform autonomic dysfunction.
Methods: the review of the literature was conducted using the “Pubmed”, “ClinicalKey“, “Oxford academic“,
“UpToDate” and “Cochrane Library” databases. The literature research was conducted using predetermined keywords
like “Somatoform autonomic dysfunction“, “somatoform disorder“, “somatoform vegetative dysfunction”. Exclusion
criteria were applied to articles related to somatization and hypochondrial disorders. More than 30 publications were
analyzed.
Discussion. Suspicion of somatoform autonomic dysfunction requires special care, because the initial symptoms may
mask organic pathology, but more important is to ensure a long-term physician and patient relation and collaboration,
regular monitoring of condition and treatment effectiveness to avoid frequent relapses and finding the best long-term
treatment.
Keywords: somatoform autonomic dysfunction, vegetodystonia, vegetative dysfunction, somatoform disorder.
Journal of Medical Sciences. Nov 30, 2021 - Volume 9 | Issue 7. Electronic - ISSN: 2345-0592
58
Somatoforminė autonominė disfunkcija: iššūkiai ir sprendimai.
Literatūros apžvalga
Vaiva Gudžiūnaitė
1
, Justina Palubinskienė
1
,
Iveta Tiepelytė
1
1
Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Medicinos fakultetas
Santrauka
Įvadas. Somatoforminė autonominė disfunkcija - sindromas, kuriam būdingi organų, priklausančių autonominei nervų
sistemai, funkcijos sutrikimo simptomai, tačiau nėra nustatoma organinė patologija, galinti paaiškinti nusiskundimų
kilmę. Simptomai dažniausiai yra akcentuoti į gyvybiškai svarbius organus, todėl pacientams sukelia ne tik didelį fizinį
diskomfortą, bet ir nerimą dėl savo būklės, todėl diagnostika bei gydymas tampa komplikuoti ir keliantys daug iššūkių.
Tikslas: įvertinti somatoforminės autonominės disfunkcijos kliniką, diagnostiką bei gydymo galimybes.
Metodai: šiai apžvalgai literatūra buvo surinkta naudojant ,,Pubmed”, ,,ClinicalKey“, ,,Oxford academic“, ,,UpToDate”
ir ,,Cochrane Library” duomenų bazes. Literatūros analizės paieška buvo atliekama naudojant raktinius žodžius, susijusius
su somatoformine autononime disfunkcija, tokius kaip ,,Somatoform autonomic dysfunction“, ,,somatoform disorder“,
,,somatoform vegetative dysfunction“, atmetimo kriterijus buvo taikomas straipsniams susijusiems su somatizacijos ir
hipochondriniais sutrikimais. Išnagrinėta daugiau nei 30 publikacijų.
Diskusija. Įtarus somatoforminę autonominę disfunkciją reikalingas ypatingas atidumas, nes pradiniai simptomai gali
išties slėpti organinę patologiją, tačiau dar svarbiau užtikrinti ilgalaikį gydytojo ir paciento ryšį ir bendradarbiavimą,
reguliarų būklės ir gydymo efektyvumo sekimą, taip išvengiant dažnų atkryčių ir ilgainiui randant tinkamiausią gydymo
metodą.
Raktažodžiai: somatoforminė autonominė disfunkcija, vegetodistonija, vegetacinė disfunkcija, somatoforminis
sutrikimas.
Įvadas
Somatoforminė autonominė disfunkcija -
tai daugybę iššūkių kelianti patologija. Jai būdingi
organų, priklausančių autonominei nervų sistemai,
funkcijos sutrikimo simptomai, tačiau nėra
nustatoma organinė patologija, galinti paaiškinti
nusiskundimų kilmę. Simptomai dažniausiai yra
akcentuoti į gyvybiškai svarbius organus, todėl
pacientams sukelia ne tik didelį fizinį diskomfortą,
bet ir nerimą dėl savo būklės, nes dėl įsitikinimo apie
galimai gyvybei pavojingą ligą atsiranda polinkis
katastrofizuoti [1]. Šis sindromas yra
diagnozuojamas tik tuomet, kai organinės
patologijos atmestos, todėl kelias nuo simptomų
atsiradimo iki galutinės diagnozės bei gydymo
paskyrimo prailgėja bei pareikalauja nemažų
išteklių.
Etiologija
Kol kas nėra vieningo šio sutrikimo
etiopatogenezės paaiškinimo. Manoma, kad tai yra
daugybės faktorių sąveikos tarpusavyje išdava.
Rizikos faktoriais laikomi: vaiko apleistumas ir
nepakankamas tėvų dėmesys vaikystėje, seksualinė
ar fizinė prievarta, chaotiškas gyvenimo būdas,
alkoholio ir priklausomybes sukeliančių medžiagų
vartojimas, sunkūs skaudūs gyvenimo įvykiai bet
Journal of Medical Sciences. Nov 30, 2021 - Volume 9 | Issue 7. Electronic - ISSN: 2345-0592
59
kuriame amžiuje, genetinė predispozicija,
psichosocialinė aplinka [2].
Klinika
Somatoforminė autonominė disfunkcija
pasireiškia organų, priklausančių autonominei nervų
sistemai, funkcijos sutrikimais. Būdinga aiški
vegetacinė simptomatika, lydima nespecifinių,
neobjetyvizuotinų simptomų. Paveikiamos širdies ir
kraujagyslių, virškinimo trakto bei kvėpavimo
organų sistemos, paprastai pasireiškia vienos organų
grupės sutrikimais bei pacientams sukelia baimę dėl
galimos objektyvios sunkios patologijos [3]. Bene
dažniausiai pažeidžiama yra širdies ir kraujagyslių
sistema. Būdingi dviejų tipų simptomai:
1. Autonominės nervų sistemos sujaudinimo
simptomai, pasireiškiantys:
• palpitacijomis, tachikardija,
tremoru, padidėjusiu
prakaitavimu, veido raudoniu
[4,5]. Šie simptomai gali būti kiek
panašūs į skydliaukės funkcijos
sutrikimus, kaip hipertirozė, taip
pat širdies laidžiosios sistemos
sutrikimus ar mimikuoti net
antinksčių navikų ar
feochromocitomų simptomus
[6,7]; TLK-10
• Viršutinei virškinimo trakto daliai
būdingi dispepsiniai simptomai,
pilorospazmai, žagsėjimas [8–10];
• Apatinės virškinimo trakto dalies
sutrikimui priskiriami sindromai
kaip nervinis viduriavimas,
meteorizmas bei dirgliosios
žarnos sindromas [11–14].
Pastarojo sindromo paplitimas
siekia net tarp 6-22% Vakarų
šalyse, o Rytuose - 2-17% [15].
• Kvėpavimo funkcijos sutrikimai
dėl hiperventiliacijos bei
psichogeninio kosulio [16,17].
• Urogenitalinės sistemos
disfunkcija, apimanti
psichogeninę dizuriją [18,19].
2. Nespecifiniai simptomai, apimantys
silpnumą, skausmą, deginimą, pilnumą. Šie
simptomai dažniausiai taip pat būna
orientuoti į konkretų organą, taip
išimtiniais atvejais skausmiškai
imituodami net urgentines būkles, tokias
kaip miokardo infarktas [20].
Eiga gali būti įvairi, pasireikšti vienu
epizodu, banguoti arba tapti lėtine forma. Be kita ko,
simpatinės nervų sistemos suaktyvėjimas bei
sumažėjęs parasimpatinės nervų sistemos
aktyvumas sąlygoja ilgainiui kraujyje padidėjusį
epinefrino ir norepinefrino lygį bei sumažėjusį
acetilcholino rezervą. Dėl to kraujyje daugėja pro-
uždegiminių citokinų kiekis, tokių kaip TNF, IL-1,
IL-6, interferonai, kurie ilgainiui gali indukuoti
andolamino 2,3-dioksigenzės (IDO) aktyvumą, dėl
ko padaugėja kinurenino (KYN), o triptofano
sumažėja: taip sutrikdomas neuroprotekcinis ir
neurotoksinis KYN metabolitų santykis ir
pusiausvyra. Įrodyta, kad šis pokytis sąlygoja
neurodegeneracinius procesus bei didina didžiosios
depresijos riziką, todėl šio sindromo gydymas
svarbus ne tik siekiant palengvinti paciento
simptomus, bet ir išvengti galimų padarinių [21–23].
Diagnostika
Diagnostikos pagrindą sudaro organinės
patologijos atmetimas bei diferencijavimas nuo kitų
psichopatologijų. Kadangi simptomai būna labai
specifiški ir orientuoti į konkretų organą, keliantys
pacientui nerimą dėl grėsmės sveikatai, o
instrumentinių tyrimų šiai diagnozei patvirtinti nėra,
Journal of Medical Sciences. Nov 30, 2021 - Volume 9 | Issue 7. Electronic - ISSN: 2345-0592
60
todėl būtina surinkti detalią anamnezę, atidžiai
apžiūrėti pacientą ir esant įtarimų atlikti
instrumentinius tyrimus. Somatoforminės
autonominės disfunkcijos diagnostiniai kriterijai yra
charakterizuojami atmetus organinę patologiją, kaip
mažiausiai trys ilgai trunkantys nepaaiškinami
kardiovaskulinių, respiracinių, gastrointestinalinių
arba urogenitalinių organų sistemų funkcijos
sutrikimai, lydimi papildomų subjektyvių
simptomų, jaudinimosi dėl galimos ligos,
katastrofizavimo [24].
Gydymas
Gydymas, kaip ir daugelio psichiatrinių
patologijų, yra kompleksinis. Gydymo pagrindą
sudaro psichoterapija bei antidepresantai. Nors
psichoterapija yra neabejotinai tikslinga, visgi kaip
monoterapija yra diskutuotina, remiantis tyrimų
duomenimis psichoterapiją nutraukia virš 20%
asmenų, o jos poveikis varijuoja tarp mažo ir
vidutinio efektyvumo [25–27]. Tad tikslinga derinti
pacientui priimtiniausią psichoterapinį ir
medikamentinį gydymą. Antidepresantai parenkami
individualiai pagal vyraujančią simptomatiką,
dažniausiai – SSRI. [28,29]. Visgi, nemažiau
svarbus yra gydytojo – paciento santykis ir gydymo
eigos sekimo užtikrinimas. Net ir atmetus organinę
patologiją ir paskyrus gydymą, reikalinga
periodiškai peržiūrėti gydymą ir išsiaiškinti dėl
naujų ar pakitusių nusiskundimų, tiksliai suplanuoti
pakartotinius vizitus, turėti tikslų gydymo ir sekimo
planą ir jį paaiškinti pacientui jam suprantamais
žodžiais [30,31]. Svarbu neniveliuoti paciento
patiriamų simptomų ir neskubėti įrodyti
psichologinių ir psichiatrinių faktorių, kaip
sutrikimo kilmės, bet sukurti ilgalaikį ryšį taip
sumažinant atkryčių riziką [31,32].
Apibendrinimas ir išvados
Somatoforminė autonominė disfunkcija
turi daugybę veidų ir pasireiškimo formų, klinikiniai
simptomai nespecifiški bei apimantys platų spektrą
autonominės nervų sistemos organų veiklos
sutrikimo simptomų, todėl gali mimikuoti sunkias
patologijas taip sukeliant pacientui dar didesnį
nerimą. Šis sutrikimas neturi patognominių
simptomų, leidžiančių apsieiti be objektyvaus
ištyrimo ir instrumentinių tyrimų metodų bei
leidžiančių atmesti organinę patologiją, dėl to šis
sutrikimas tampa tikru diagnostiniu iššūkiu. Visgi,
sprendimo būdų yra. Gydymo pagrindą sudaro
reguliarus paskirto gydymo medikamentais ir
psichoterapija efektyvumo bei būklės dinamikos
vertinimas, o gydytojui matant poreikį ir atsirandant
įtarimų dėl galimos organinės patologijos –
reikalingų tyrimų atlikimas. Be gydymo
medikamentais ir psichoterapija, labai svarbus
gydytojo bei paciento ryšys, nuoseklus paciento
supažindinimas su jo esama sveikatos būkle bei
gydytojo supratingumas nesitikint greito gydymo
efekto, kadangi šio sindromo gydymas reikalauja
didesnių laiko sąnaudų.
Literatūra
1. Pisarić M, Nisević S. Anxiety sensitivity in
adolescents with somatoform autonomic
dysfunction and adolescents with insulin
dependent diabetes mellitus. Med Pregl.
2011;64(7–8):373–6.
2. Croicu C, Chwastiak L, Katon W. Approach
to the patient with multiple somatic
symptoms. Med Clin North Am. 2014
Sep;98(5):1079–95.
3. Palmieri B, Poddighe D, Vadalà M, Laurino
C, Carnovale C, Clementi E. Severe
somatoform and dysautonomic syndromes
after HPV vaccination: case series and
review of literature. Immunol Res. 2017
Feb;65(1):106–16.
Journal of Medical Sciences. Nov 30, 2021 - Volume 9 | Issue 7. Electronic - ISSN: 2345-0592
61
4. Abboud FM, Singh M V. Autonomic
regulation of the immune system in
cardiovascular diseases. Adv Physiol Educ.
2017 Dec;41(4):578–93.
5. Olshansky B, Sullivan RM. Inappropriate
sinus tachycardia. EP Eur [Internet]. 2019
Feb 1;21(2):194–207. Available from:
https://doi.org/10.1093/europace/euy128
6. Aygun N, Uludag M. Pheochromocytoma
and Paraganglioma: From Epidemiology to
Clinical Findings. Sisli Etfal Hastan tip Bul.
2020;54(2):159–68.
7. Valizadeh N, Zarrin S. A 32-year-old Man
with Normokalemic Thyrotoxic Periodic
Paralysis. Malays J Med Sci. 2013
Jan;20(1):81–3.
8. Drewes AM, Olesen AE, Farmer AD,
Szigethy E, Rebours V, Olesen SS.
Gastrointestinal pain. Nat Rev Dis Prim.
2020 Jan;6(1):1.
9. Cassell B, Gyawali CP, Kushnir VM, Gott
BM, Nix BD, Sayuk GS. Beliefs about GI
medications and adherence to
pharmacotherapy in functional GI disorder
outpatients. Am J Gastroenterol. 2015
Oct;110(10):1382–7.
10. Fuchs HF, Babic B, Fuchs K-H, Breithaupt
W, Varga G, Musial F. Do patients with
gastroesophageal reflux disease and
somatoform tendencies benefit from
antireflux surgery? World J Gastroenterol.
2019 Jan;25(3):388–97.
11. Enck P, Aziz Q, Barbara G, Farmer AD,
Fukudo S, Mayer EA, et al. Irritable bowel
syndrome. Nat Rev Dis Prim. 2016
Mar;2:16014.
12. Mayer EA, Bradesi S, Chang L, Spiegel
BMR, Bueller JA, Naliboff BD. Functional
GI disorders: from animal models to drug
development. Gut. 2008 Mar;57(3):384–
404.
13. Acar BA, Acar MAG, Acar T, Varım C,
Alagöz AN, Demiryürek EB, et al. Patients
with primary restless legs syndrome have
higher prevalence of autonomic dysfunction
and irritable bowel syndrome. Singapore
Med J. 2018 Oct;59(10):539–44.
14. Abe T, Kanbara K, Mizuno Y, Fukunaga M.
[Treatment of functional somatic syndrome
with abdominal pain]. Nihon Rinsho. 2009
Sep;67(9):1773–7.
15. Adeyemo MA, Spiegel BMR, Chang L.
Meta-analysis: do irritable bowel syndrome
symptoms vary between men and women?
Aliment Pharmacol Ther. 2010
Sep;32(6):738–55.
16. Grüber C, Lehmann C, Weiss C, Niggemann
B. Somatoform respiratory disorders in
children and adolescents-proposals for a
practical approach to definition and
classification. Pediatr Pulmonol. 2012
Feb;47(2):199–205.
17. Connett GJ. Somatizing disorders affecting
the respiratory tract. Indian J Pediatr. 2000
Feb;67(2):129–31.
18. Dorozhenok IY, Gadgieva ZK, Grigoryan
VA, Shvidkaya AS. [Psyhosomatic aspects
of dysuria in women from the perspective of
an interdisciplinary approach]. Urologiia.
2019 Sep;(4):163–7.
19. Moskovenko N V. [Chronic cystitis in
women of reproductive age]. Urologiia.
2011;(3):13–8.
20. Mohan I, Lawson-Smith C, Coall DA, Van
der Watt G, Janca A. Somatoform disorders
in patients with chronic pain. Australas
psychiatry Bull R Aust New Zeal Coll
Psychiatr. 2014 Feb;22(1):66–70.
21. Won E, Kim Y-K. Stress, the Autonomic
Nervous System, and the Immune-
Journal of Medical Sciences. Nov 30, 2021 - Volume 9 | Issue 7. Electronic - ISSN: 2345-0592
62
kynurenine Pathway in the Etiology of
Depression. Curr Neuropharmacol.
2016;14(7):665–73.
22. Capuron L, Ravaud A, Neveu PJ, Miller AH,
Maes M, Dantzer R. Association between
decreased serum tryptophan concentrations
and depressive symptoms in cancer patients
undergoing cytokine therapy. Mol
Psychiatry. 2002;7(5):468–73.
23. Borovikova L V, Ivanova S, Zhang M, Yang
H, Botchkina GI, Watkins LR, et al. Vagus
nerve stimulation attenuates the systemic
inflammatory response to endotoxin.
Nature. 2000 May;405(6785):458–62.
24. Haller H, Cramer H, Lauche R, Dobos G.
Somatoform disorders and medically
unexplained symptoms in primary care.
Dtsch Arztebl Int. 2015 Apr;112(16):279–
87.
25. van Dessel N, den Boeft M, van der Wouden
JC, Kleinstäuber M, Leone SS, Terluin B, et
al. Non-pharmacological interventions for
somatoform disorders and medically
unexplained physical symptoms (MUPS) in
adults. Cochrane database Syst Rev. 2014
Nov;(11):CD011142.
26. Hedman E, Axelsson E, Andersson E,
Lekander M, Ljótsson B. Exposure-based
cognitive-behavioural therapy via the
internet and as bibliotherapy for somatic
symptom disorder and illness anxiety
disorder: randomised controlled trial. Br J
Psychiatry. 2016 Nov;209(5):407–13.
27. Muranovaitė R, Burkauskas J, Norman D.
W. P.855 Effects of low-dose mindfulness-
based practice on patients with somatoform
autonomic dysfunction of cardiovascular
system. Eur Neuropsychopharmacol
[Internet]. 2019;29:S569–70. Available
from:
https://www.sciencedirect.com/science/arti
cle/pii/S0924977X19315913
28. O’Malley PG, Jackson JL, Santoro J,
Tomkins G, Balden E, Kroenke K.
Antidepressant therapy for unexplained
symptoms and symptom syndromes. J Fam
Pract. 1999 Dec;48(12):980–90.
29. Luo Y-L, Zhang M-Y, Wu W-Y, Li C-B, Lu
Z, Li Q-W. A randomized double-blind
clinical trial on analgesic efficacy of
fluoxetine for persistent somatoform pain
disorder. Prog Neuropsychopharmacol Biol
Psychiatry. 2009 Nov;33(8):1522–5.
30. Smith JK, Józefowicz RF. Diagnosis and
treatment of somatoform disorders. Neurol
Clin Pract. 2012 Jun;2(2):94–102.
31. Aamland A, Fosse A, Ree E, Abildsnes E,
Malterud K. Helpful strategies for GPs
seeing patients with medically unexplained
physical symptoms: a focus group study. Br
J Gen Pract J R Coll Gen Pract. 2017
Aug;67(661):e572–9.
32. Demmink-Geertman L, Dejonckere PH.
Neurovegetative symptoms and complaints
before and after voice therapy for
nonorganic habitual dysphonia. J Voice.
2008 May;22(3):315–25.