https://doi.org/10.53453/ms.2023.6.13
The relationship between body dysmorphic disorder and the
duration and nature of mobile phone use
Vilius Sausdravas
1
, Ignas Šarupičius
1
, Rima Viliūnienė
2
1
Vilnius University, Faculty of Medicine,, Vilnius, Lithuania
2
Vilnius University, Faculty of Medicine, Institute of Clinical Medicine, Clinic of Psychiatry, Vilnius, Lithuania
Abstract
Background. Recently, there has been an increase on scientific publications on the negative aspects of
smartphone use. Research focus on the impact of screen time on the health of children and adolescents, but these
effects have also been observed in adults.
Aim. The aim of the research was to assess the influence of the duration of mobile phone use and applications
used, on a young adult's attitude towards their appearance.
Methodology. The study involved 292 respondents aged 18 - 29, living in Lithuania, who provided the exact time
spent on their phone screen, as indicated in their mobile phone usage statistics. The Cosmetic Procedure Screening
Questionnaire (COPS) was used to assess the perception of their appearance.
Results. It was found that women spend more time on their phones, and there is a statistically significant
difference (p = 0.013) between the time spent on screens by males and females. The Spearman correlation test
showed that there is a statistically significant weak positive (r = 0.244) linear correlation (p < 0.001) between the
time spent on the screen and the COPS score. The highest COPS score was found in the group of participants who
reported using the Netflix app the longest (mean 39 points). The lowest averages were calculated in the Discord
(mean 18.50 points), Facebook (mean 20.60 points), and YouTube (mean 20.59 points) groups.
Conclusions. The more time spent on the screen, the more negative the perception of one's appearance, and such
individuals are more likely to have body dysmorphic disorder.
Keywords. Screen time; body image; body dysmorphic disorder; mobile apps.
Journal of Medical Sciences. 26 Jun, 2023 - Volume 11 | Issue 5. Electronic - ISSN: 2345-0592
Medical Sciences 2023 Vol. 11 (5), p. 105-113, https://doi.org/10.53453/ms.2023.6.13
105
Dismorfinio kūno sutrikimo ryšys su mobiliųjų telefonų naudojimo
trukme ir pobūdžiu
Vilius Sausdravas
1
, Ignas Šarupičius
1
, Rima Viliūnienė
2
1
Vilniaus universitetas, Medicinos fakultetas, Vilnius, Lietuva
2
Vilniaus universitetas, Medicinos fakultetas, Klinikinės medicinos institutas, Psichiatrijos klinika, Vilnius,
Lietuva
Santrauka
Įvadas. Pastaruoju metu atsiranda vis daugiau mokslinių publikacijų apie neigiamus išmaniųjų telefonų
naudojimo aspektus. Didžiausias dėmesys skiriamas laiko praleidžiamo prie ekranų įtakai vaikų ir paauglių
sveikatai, tačiau toks poveikis stebimas ir suaugusiems asmenims.
Darbo tikslas. Šiuo tyrimu siekta įvertinti, kokią įtaką jauno suaugusio asmens požiūriui į savo išvaizdą turi
naudojimosi mobiliuoju telefonu laikas ir pobūdis.
Tyrimo medžiaga ir metodai. Anoniminio internetinio anketinio tyrimo metu apklausti 292 respondentai. Anketa
buvo sudaryta iš 19 klausimų. Apklaustieji - pilnamečiai jaunuoliai, gyvenantys Lietuvoje, priklausantys 18 - 29
metų amžiaus grupei. Respondentų buvo prašoma pateikti tikslų laiką, praleidžiamą prie telefono ekrano, pateiktą
mobiliojo telefono naudojimo statistikoje. Požiūrio į savo išvaizdą vertinimui buvo pasitelktas Atrankos
kosmetinėms procedūroms klausimynas (angl. Cosmetic Procedure Screening Questionnaire, COPS), skirtas įtarti
galimą dismorfinį kūno sutrikimą.
Tyrimo rezultatai. Nustatyta, kad moterys prie ekrano praleidžia daugiau laiko, egzistuoja statistiškai
reikšmingas skirtumas (p = 0,013) tarp skirtingų lyčių atstovų prie ekrano praleidžiamo laiko. Spearman
koreliacijos testas parodė, kad egzistuoja statistiškai reikšminga (p < 0,001) silpna teigiama (r = 0,244) tiesinė
koreliacija tarp laiko, kurį asmuo praleidžia prie ekrano ir jo COPS įverčio. Didžiausias COPS vidurkis nustatytas
tyrimo dalyvių grupėje, kuri nurodė, jog ilgiausiai naudojasi Netflix programėle (vid. 39 balai). Antroje ir trečioje
vietoje – Snapchat (vid. 38 balai) ir Twitter (vid. 37,33 balai). Mažiausi vidurkiai apskaičiuoti Discord (vid. 18,50
balo), Facebook (vid. 20,60 balo) ir YouTube (vid. 20,59 balo) grupėse.
Išvados. Kuo daugiau laiko praleidžiama prie ekrano, tuo požiūris į savo išvaizdą yra labiau neigiamas, o toks
asmuo - labiau linkęs į dismorfinį kūno sutrikimą.
Raktažodžiai: laikas, praleidžiamas prie ekrano; išvaizda; dismorfinis kūno sutrikimas; mobiliosios programėlės.
Journal of Medical Sciences. 26 Jun, 2023 - Volume 11 | Issue 5. Electronic - ISSN: 2345-0592
106
1. Įvadas
Vienas iš šiuolaikinės visuomenės evoliucijos
atributų yra technologinė plėtra. Milžiniški kiekiai
informacijos išmaniųjų įrenginių ekranuose gali būti
pasiekiami vos per kelias minutes. Tai tapo
įprastinine mūsų gyvenimo dalimi. Tačiau toks
staigus žmogaus gyvenimo pasikeitimas turi ir
trūkumų. Žmogus nespėja prisitaikyti prie tokio
informacijos antplūdžio, o tai gali kelti stresą
kasdieniame gyvenime bei daryti įtaką emocinei
gerovei (1).
Tačiau laiko, praleidžiamo prie ekrano, poveikis
žmogaus sveikatai nėra iki galo aiškus. Su vaikais ir
jaunuoliais atlikti tyrimai rodo, jog laikas,
praleidžiamas prie ekrano turi įtakos nutukimo,
dirglumo, prislėgtos nuotaikos, kognityvinių ir
socialinių sunkumų atsiradimui (2–5), prastesniu
savo išvaizdos vertinimu. Tai susiję su depresiniais
simptomais ir mažesne savigarba (6). Medijose
dažnai matomi „tobuli” kūnai yra susiję su neigiama
įtaka emocinei sveikatai – prastėjančiu savo
patrauklumo ir kūno vertinimu. (7–9) Tam didelės
įtakos turi tai, koks turinys yra vartojamas.
Dauguma mokslinių straipsnių aprašo laiko,
praleidžiamo prie ekranų, neigiamą įtaką vaikams ir
paaugliams (10–12). Šis tyrimas siekia atskleisti,
kokią įtaką jauno suaugusio asmens požiūriui į savo
išvaizdą turi laikas, praleidžiamas prie mobiliojo
telefono ekrano. Atsižvelgiant į tyrimus su vaikais ir
paaugliais, buvo tikėtasi panašaus, tačiau ne tokio
stipraus poveikio kritiškam savo išvaizdos
vertinimui.
Dismorfinis kūno sutrikimas apibūdinamas kaip
perdėtas minčių sutelkimas į nesamą ar minimalų
išvaizdos trūkumą. Šis neretai sutinkamas
sutrikimas dažniausiai prasideda vaikystėje ar
paauglystėje. Dažnai sąmonę užvaldo mintys apie
iškreiptai suvokiamą kūno trūkumą, tai neretai seka
ir įvairūs pasikartojantys veiksmai - žvilgčiojimas į
veidrodį ar kūno dalių lietimas (13).
Flinderso Universiteto mokslininkų atlikto tyrimo
rezultatai rodo, jog didžiausią įtaką neigiamam savo
išvaizdos vertinimui bei mitybos sutrikimams turi
socialinių tinklų naudojimas, kada peržiūrimos kitų
asmenų ir keliamos savos nuotraukos, dalinamasi
neigiamą reakciją iššaukiančiomis žinutėmis (14).
Įrodžius neigiamą mobiliųjų telefonų, planšečių ir
kompiuterių naudojimo įtaką, daugiau būtų galima
kalbėti apie laiko, praleidžiamo prie ekranų,
ribojimą arba priemones, skirtas sumažinti neigiamą
įtaką psichosocialinei sveikatai bei sušvelninti to
pasekmes.
2. Metodika
2022 m. kovo - balandžio mėn. buvo atliktas
anoniminis internetinis anketinis tyrimas. Tyrimo
metu apklausti 292 respondentai. Anketa buvo
sudaryta iš 19 klausimų. Apklaustieji - pilnamečiai
jaunuoliai, gyvenantys Lietuvoje, priklausantys 18 -
29 metų amžiaus grupei.
Pirmoji dalis buvo paskirta bendrai
sociodemografinei informacijai surinkti.
Respondentų buvo prašoma nurodyti savo amžių,
lytį, išsilavinimą ir šeiminę padėtį.
Antroji dalis skirta įvertinti, kiek laiko respondentai
praleidžia prie ekranų. Vienas iš šio tyrimo tikslų
buvo sužinoti realų prie telefono praleidžiamą laiką,
o ne subjektyvų respondentų įsivaizdavimą, tad
informacijai gauti buvo prašoma pateikti tikslią
mobiliąjame telefone esančią statistiką. Mobiliųjų
telefonų iPhone naudotojų buvo prašoma nustatymų
skiltyje surasti Screen Time skiltį ir nurodyti
praėjusios savaitės duomenis, o Android
programinės įrangos naudotojams Skaitmeninė
gerovė ir tėvų kontrolė skiltyje esančius duomenis.
Respondentų buvo prašoma nurodyti, koks vidutinis
jų dienos prie ekrano praleidžiamas laikas, pažymėti
kurios trys programėlės pateko tarp 3 dažniausiai
naudojamų ir nurodyti prie jų praleistą laiką. Po to,
anketoje prašyta nurodyti, kokią dalį, jų subjektyvia
Journal of Medical Sciences. 26 Jun, 2023 - Volume 11 | Issue 5. Electronic - ISSN: 2345-0592
107
nuomone, viso prie ekranų praleidžiamo laiko jie
praleidžia naudojantis tik telefonu, ir kiek laiko
praleidžia per parą bendrai naudojantis telefonu bei
kitomis priemonėmis su ekranais. Taip pat,
klausimyne pateiktas 17 programėlių sąrašas ir
prašyta nurodyti, kurios iš jų patenka tarp 3
daugiausiai naudojamų pagal laiko, praleidžiamo
prie ekrano („screentime)" funkciją. Prašyta
nurodyti vieną, du arba tris variantus.
Trečioji apklausos dalis buvo skirta įvertinti
respondentų požiūrį į savo išvaizdą bei kūno
dismorfijos pasireiškimą. Tam panaudotas į lietuvių
kalbą išverstas Atrankos kosmetinėms procedūroms
klausimynas (angl. Cosmetic Procedure Screening
Questionnaire, COPS). Dėl leidimo naudoti
klausimyną buvo susisiekta su jo autoriais. Gavus
leidimą, atskirus teksto vertimus pateikė du tyrėjai ir
vienas tyrimo vykdyme nedalyvaujantis asmuo. Iš
trijų variantų suvienodinus vertimus, anketa buvo
aptarta su 4 skirtingų amžiaus grupių (nuo 18 iki 29
metų) asmenimis, vertinta, ar visi klausimai buvo
suvokti vienodai. Visoms grupėms tinkamai
supratus klausimus, anketa buvo dalinamasi
skirtinguose socialiniuose tinkluose, siekiant
pasiekti jaunuolių auditoriją.
Atrankos kosmetinėms procedūroms klausimynas
(angl. Cosmetic Procedure Screening
Questionnaire, COPS) skirtas dismorfinio kūno
sutrikimo skriningui. Jis susideda iš 10 klausimų, iš
kurių 2 - 10 klausimai yra vertinami balais nuo 0
(mažiausiai sutrikę) iki 8 (labiausiai sutrikę). Balai
apskaičiuojami susumuojant, prieš tai pakeičiant į
atvirkštinį skalės skaičių 2, 3 ir 5 atsakymus. Jeigu
buvo pažymėta 0, keičiama į 8, jeigu 2 – į 6, 5 - į 3
ir t.t. Šio klausimyno įverčiai yra nuo 0 iki 72.
Surinkę 40 balų, asmenys turi riziką dismorfiniam
kūno sutrikimui (15).
Anoniminės apklausos metu surinkti duomenys
buvo apibendrinti ir naudoti statistinei analizei,
laikantis etikos ir konfidencialumo principų.
Statistinė analizė buvo atlikta su Microsoft Excel ir
R Commander programomis. Rezultatai buvo
vertinami kaip statistiškai reikšmingi, kai p < 0,05.
3. Rezultatai
3.1. Demografiniai duomenys: Apklausoje
dalyvavo 292 respondentai, 230 moterų (78,77
proc.) ir 62 vyrai (21,23 proc.). Apklaustųjų amžiaus
mediana - 19, IQR (tarpkvartilinis plotis) - 4 (moterų
amžiaus mediana - 19, IQR - 4; vyrų amžiaus
mediana - 20, IQR - 5). Pasiskirstymas pagal
amžiaus grupes pavaizduotas 1 lentelėje.
1 lentelė. Respondentų pasiskirstymas pagal
amžiaus grupes.
Didžiausia dalis apklaustųjų - 140 (47,95 proc.) -
buvo moksleiviai; 120 (41,10 proc.) - studentai; 32
(10,95 proc.) respondentai nurodė, kad yra įgiję
aukštąjį išsilavinimą. Dauguma - 190 (65,07 proc.) -
apklausos dalyvių nurodė, kad šiuo metu neturi
pastovaus partnerio, 102 (34,93 proc.) - turi.
Shapiro-Wilko normalumo testu nustatyta, kad
skaitiniai kintamieji respondentų amžius, prie
ekrano praleidžiamas laikas ir COPS įvertis nėra
pasiskirstę pagal normalųjį skirstinį (p < 0,05), todėl
tolimesnei jų statistinei analizei naudoti
neparametriniai testai.
3.2. Prie ekrano praleidžiamas laikas: Mann-
Whitney testu buvo tikrinama, ar yra skirtumas tarp
to, kiek laiko vyrai ir kiek laiko moterys praleidžia
prie ekrano. Nustatyta, kad moterys prie ekrano
praleidžia statistiškai reikšmingai daugiau laiko (p =
0,013) negu vyrai. Apklausoje dalyvavusių moterų
Journal of Medical Sciences. 26 Jun, 2023 - Volume 11 | Issue 5. Electronic - ISSN: 2345-0592
108
prie ekrano praleidžiamo laiko mediana - 5,22 val.
(IQR = 2,37); vyrų - 4,5 val. (IQR = 3,33). (3 pav.).
Informacija pateikta 1 paveiksle.
Dažniausiai respondentų naudojamos programėlės
pavaizduotos 2 paveiksle. Chi kvardato kriterijumi
nustatyta, kad statistiškai reikšmingai (p < 0,001)
skiriasi vyrų ir moterų dažniausiai naudojamos
programėlės. Ir vyrai, ir moterys kaip dažniausiai
naudojamą nurodė TikTok programėlę (25,8 proc. (n
= 16) vyrų ir 33,0 proc. (n = 76) moterų), tačiau antra
ir trečia dažniausiai naudojamos skyrėsi - vyrai
nurodė Messenger (16,1 proc. (n = 10)) ir Facebook
(12,9 proc. (n = 8)) programėles, tuo tarpu moterys
Instagram (25,2 proc. (n = 58)) ir YouTube (11,3
proc. (n = 26)).
1 paveikslas. Skirtingoms amžiaus grupėms priklausančių vyrų ir moterų prie telefonų ekranų praleidžiamas
laikas.
2 paveikslas. Dažniausiai respondentų naudojamos programėlės.
Journal of Medical Sciences. 26 Jun, 2023 - Volume 11 | Issue 5. Electronic - ISSN: 2345-0592
109
Chi kvadrato testu nustatytas statistiškai
reikšmingas (p < 0,001) daugiausiai naudojamų
programėlių skirtumas tarp skirtingą išsilavinimą
įgijusių asmenų grupių. Tai yra, skiriasi moksleivių,
studentų ir žmonių, įgijusių aukštąjį išsilavinimą
naudojamos programėlės. Didžiausia dalis - 40 proc.
(n = 56) moksleivių dažniausiai naudoja TikTok
programėlę, tuo tarpu aukštąjį išsilavinimą įgijusių
respondentų grupėje šią programėlę kaip dažniausiai
naudojamą nurodė vos 6,3 proc. (n = 2) apklaustųjų.
Didžiausia dalis - 31,3 proc. (n = 10) - aukštąjį
išsilavinimą turinčių asmenų daugiausiai naudojo
Facebook mobiliąją programėlę.
Chi kvadrato testas parodė, kad egzistuoja
statistiškai reikšmingas (p = 0,044) daugiausiai
naudojamų programėlių skirtumas tarp turinčių
partnerį ir jo neturinčių respondentų grupių. Nors
pirmos dvi dažniausiai naudojamos programėlės
sutapo tiek turinčių partnerį, tiek jo neturinčių
respondentų grupės: TikTok - 32,63 proc. (n = 62) ir
30,43 proc. (n = 28), atitinkamai; Instagram - 21,05
proc. (n = 40) ir 21,74 proc. (n = 20), atitinkamai.
Neturintys partnerio apklausos dalyviai interneto
naršyklės programėlę naudoja dažniau (7,37 proc., n
= 14) nei respondentai, turintys partnerį (2,17 proc.,
n = 2). Tuo tarpu programėlę Facebook partnerį
turintys asmenys naudojo daugiau nei du kartus
dažniau (10,87 proc., n = 10), nei respondentai, kurie
neturi partnerio (4,21 proc., n = 8). Panašiai
pasiskirstė ir Messenger naudojimo santykis - šią
programėlę kaip dažniausiai naudojamą nurodė 7,37
proc. (n = 14) neturinčių partnerio, ir 17,39 proc.
(n = 16) jį turinčių apklausos dalyvių.
Spearman koreliacijos testas parodė statistiškai
reikšmingą (p < 0,001) silpną neigiamą tiesinę (r=-
0,201) koreliaciją tarp respondentų amžiaus ir to,
kiek laiko jie praleidžia prie ekrano. Jaunesni
asmenys prie ekrano praleidžia daugiau laiko, tuo
tarpu vyresni - mažiau.
3.3. Atrankos kosmetinėms procedūroms
klausimyno (angl. Cosmetic Procedure Screening
Questionnaire, COPS) rezultatai: Tyrimo dalyvių
COPS skalės rezultatų mediana buvo 27 (IQR - 22).
70 anketų COPS įverčiai siekė 40 ir daugiau balų.
Tokia balų suma parodo galimą dismorfinį kūno
sutrikimą. 40 ir daugiau balų surinko 9,68 proc. (n =
6) tyrime dalyvavę vyrai ir 27,83 proc. (n = 64)
moterys. Daugiausia 40 ir daugiau balų surinkusių
asmenų priklauso 18 - 20 metų amžiaus grupei,
tokius įverčius gavo 30,59 proc. (n = 52) šiai
amžiaus grupei priklausančių respondentų.
Spearman koreliacijos testas parodė, kad egzistuoja
statistiškai reikšminga (p < 0,001) silpna teigiama (r
= 0,244) tiesinė koreliacija tarp laiko, kurį asmuo
praleidžia prie ekrano ir jo COPS įverčio. Taigi,
galima teigti, kad kuo daugiau laiko praleidžiama
prie ekrano, tuo požiūris į savo išvaizdą labiau
neigiamas, o asmuo labiau linkęs į dismorfinį kūno
sutrikimą. Skirtingų COPS įverčių grupių prie
ekrenų praliedžiamas laikas pavaizduotas 3
paveiksle.
Siekiant išsiaiškint, kurios programėlės sietinos su
didžiausiais COPS įverčiais, atsakymai buvo
suskirstyti pagal nurodytą ilgiausiai naudotą
programėlę bei apskaičiuoti respondentų COPS
skalės balų vidurkiai. Didžiausias vidurkis
nustatytas tyrimo dalyvių grupėje, kuri nurodė, jog
ilgiausiai naudojasi Netflix programėle (vid. 39
balai). Antroje ir trečioje vietoje – Snapchat (vid. 38
balai) ir Twitter (vid. 37,33 balai). Mažiausi
vidurkiai apskaičiuoti Discord (vid. 18,50 balo),
Facebook (vid. 20,60 balo) ir YouTube (vid. 20,59
balo) grupėse.
Journal of Medical Sciences. 26 Jun, 2023 - Volume 11 | Issue 5. Electronic - ISSN: 2345-0592
110
3 paveikslas. Grupių pagal skirtingus COPS įverčius praleidžiamas laikas prie ekranų.
4. Diskusija
Šis tyrimas parodė, jog laikas, praleidžiamas prie
ekrano („screentime”), gali turėti įtakos asmens
požiūriui į savo išvaizdą. Subjektyviai vertinamo
laiko, praleidžiamo prie ekrano, įtaka jau buvo
aprašyta keliuose straipsniuose, tačiau savo tyrime
naudojome tikslų ir objektyvų prie ekrano
praleidžiamo laiko nustatymą, fiksuojamą pačių
telefonų. Žmonės, daugiau laiko praleidžiantys prie
ekrano turėjo didesnį COPS skalės įvertinimą. Tą
papildo ir kiti tyrimai, lyginantys dismorfinį kūno
sutrikimą bei laiką praleidžiamą naudojantis
socialiniais tinklais. 30 tyrimų apžvelgusi studija
(n = 11125) įrodė, jog naudojimasis socialiniais
tinklais neigiamai veikia asmens požiūrį į savo
išvaizdą (16).
Įtakos gali turėti ne tik kiekybinis, bet ir kokybinis
laiko aspektas, tai yra, ne tik kiek praleidžiama
laiko, tačiau ir tai, kaip jis praleidžiamas. Mūsų
tyrimas parodė, jog didžiausią neigiamą įtaką
prastesniam savęs vertinimui turi Twitter, Netflix ir
Snapchat programėlės. Anksčiau atliktuose
tyrimuose nustatyta didžiausia Facebook
programėlės naudojimo įtaka. Toks pasikeitimas
galėjo įvykti dėl to, jog prieš šešerius metus,
straipsnio išleidimo metais (2016), Facebook buvo
populiaresnė socialinių tinklų platforma, nei yra
dabar (17,18). Mūsų tyrime moterys statistiškai
reikšmingai ilgiau naudojosi telefonais nei vyrai.
Šveicarų sociologinis tyrimas parodė, jog moterys
yra labiau linkusios į priklausomybę nuo mobiliųjų
telefonų nei vyrai (19). Longitudinis tyrimas atliktas
su 30677 respondentais įrodė, jog mobiliaisiais
telefonais dažniau naudojasi jaunesni asmenys, o
moterys dažniau negu vyrai (20).
Mūsų tyrimu nustatyti COPS įverčiai parodė, jog
13,7 proc. respondentų gali turėti dismorfinį kūno
sutrikimą. Kitų šalių kosmetines procedūras
atliekančių klinikų tyrimuose, atliktuose su
besikreipiančiais pacientais, dismorfinio kūno
sutrikimo paplitimas buvo iki 20 proc. (21–23).
Skirtumui galėjo turėti įtakos tai, jog klinikų
atliktuose tyrimuose buvo apklausiami jau
besikreipiantys, dėl savo išvaizdos susirūpinę,
pacientai. Lietuvoje, vienoje Kauno estetinės
medicinos klinikoje atliktas tyrimas parodė šiek tiek
mažesnį paplitimą - 4 proc. tirtų pacientų,
besikreipiančių dėl injekcinių estetinių procedūrų,
Journal of Medical Sciences. 26 Jun, 2023 - Volume 11 | Issue 5. Electronic - ISSN: 2345-0592
111
gali turėti dismorfinį kūno sutrikimą (24). Taip pat
mūsų tyrimo metu buvo apklausti jaunesni - nuo 18
iki 29 metų amžiaus asmenys.
Mažesnės apimties tyrimas buvo atliktas su
Vokietijos (n = 133) studentais. 5,3 proc.
respondentų atitiko dismorfinio kūno sutrikimo
kriterijus (25). Mūsų tyrime gautas didesnis
rezultatas galėtų būti siejamas su tai, jog didžioji
dalis respondentų buvo moksleivės moterys. Du
didžiausi su šalies populiacijomis atlikti tyrimai
Vokietijoje ir JAV parodė, jog dismorfinis kūno
sutrikimas labiau paplitęs moterų tarpe. JAV 2,5
proc. apklaustų moterų ir 2,2 proc. vyrų turėjo
dismorfinį kūno sutrikimą (n = 2048), Vokietijoje -
1,9 proc. moterų ir 1,4 proc. vyrų (n = 2552) (26,27).
Mūsų tyrime moterų COPS įverčių vidurkiai buvo
statistiškai reikšmingai aukštesni nei vyrų.
Nuo 2019 metų iki dabar, pasaulio gyventojų prie
mobiliojo telefonų ekrano praleidžiamas laikas
padidėjo 25 proc. (28). Manoma, jog šis skaičius
augs ir toliau (29). Ilgesnis prie ekrano
praleidžiamas laikas yra susijęs su neigiamu savo
kūno vertinimu, todėl visuomenė turėtų atkreipti į tai
dėmesį bei ieškoti būdų, kaip sumažinti galimas šio
augimo žalingas pasekmes.
Literatūros sąrašas
1. Daniyal M, Javaid SF, Hassan A, Khan MAB.
The Relationship between Cellphone Usage on the
Physical and Mental Wellbeing of University
Students: A Cross-Sectional Study. Int J Environ
Res Public Health. 2022 Jul 30;19(15):9352.
2. Domingues-Montanari S. Clinical and
psychological effects of excessive screen time on
children: Effects of screen time on children. J
Paediatr Child Health. 2017 Apr;53(4):333–8.
3. Klesges RC, Shelton ML, Klesges LM. Effects
of television on metabolic rate: potential
implications for childhood obesity. Pediatrics. 1993
Feb;91(2):281–6.
4. the HBSC Physical Activity Focus Group,
Iannotti RJ, Janssen I, Haug E, Kololo H, Annaheim
B, et al. Interrelationships of adolescent physical
activity, screen-based sedentary behaviour, and
social and psychological health. Int J Public Health.
2009 Sep;54(S2):191–8.
5. Marsh S, Ni Mhurchu C, Maddison R. The non-
advertising effects of screen-based sedentary
activities on acute eating behaviours in children,
adolescents, and young adults. A systematic review.
Appetite. 2013 Dec;71:259–73.
6. Suchert V, Hanewinkel R, Isensee B. Screen
time, weight status and the self-concept of physical
attractiveness in adolescents. J Adolesc. 2016
Apr;48:11–7.
7. Eyal K, Te’eni-Harari T. Explaining the
relationship between media exposure and early
adolescents’ body image perceptions: The role of
favorite characters. J Media Psychol Theor Methods
Appl. 2013;25:129–41.
8. Groesz LM, Levine MP, Murnen SK. The effect
of experimental presentation of thin media images
on body satisfaction: a meta-analytic review. Int J
Eat Disord. 2002 Jan;31(1):1–16.
9. Suchert V, Hanewinkel R, Isensee B, läuft Study
Group. Sedentary behavior, depressed affect, and
indicators of mental well-being in adolescence:
Does the screen only matter for girls? J Adolesc.
2015 Jul;42:50–8.
10. Jusiene R, Praninskienė R, Petronytė L,
Breidokiene R, Laurinaitytė I, Rakickienė L, et al.
Fizinės Ir Psichikos Sveikatos Veiksniai
Ankstyvojoje Vaikystėje: Naudojimosi
Informacinėmis Technologijomis Vaidmuo. 2019
Jun 12;84:56–67.
11. Sebre, Sandra & Pakalniskiene, Vilmante
& Jusiene, Roma & Wu, Jennifer & Miltuze, Anika
& Martinsone, Baiba & Lazdiņa, Evita. (2023).
Children’s Problematic Use of the Internet in
Biological and Social Context: A One-Year
Journal of Medical Sciences. 26 Jun, 2023 - Volume 11 | Issue 5. Electronic - ISSN: 2345-0592
112
Longitudinal Study. Journal of Child and Family
Studies. 1-13. 10.1007/s10826-022-02527-3.
12. Stiglic N, Viner RM. Effects of screentime on the
health and well-being of children and adolescents: a
systematic review of reviews. BMJ Open. 2019 Jan
1;9(1):e023191.
13. Hardardottir H, Hauksdottir A, Bjornsson AS.
[Body dysmorphic disorder: Symptoms, prevalence,
assessment and treatment]. Laeknabladid. 2019
Mar;105(3):125–31.
14. Holland G, Tiggemann M. A systematic review
of the impact of the use of social networking sites on
body image and disordered eating outcomes. Body
Image. 2016 Jun;17:100–10.
15. Veale D, Ellison N, Werner TG, Dodhia R,
Serfaty MA, Clarke A. Development of a Cosmetic
Procedure Screening Questionnaire (COPS) for
Body Dysmorphic Disorder. J Plast Reconstr
Aesthetic Surg JPRAS. 2012 Apr;65(4):530–2.
16. Rounsefell K, Gibson S, McLean S, Blair M,
Molenaar A, Brennan L, et al. Social media, body
image and food choices in healthy young adults: A
mixed methods systematic review. Nutr Diet J Dietit
Assoc Aust. 2020 Feb;77(1):19–40.
17. GWI_Social_Summary_Report_Q1_2015.pdf
[Internet].
18. Fardouly J, Vartanian LR. Social Media and
Body Image Concerns: Current Research and Future
Directions. Curr Opin Psychol. 2016 Jun 1;9:1–5.
19. Geser H. Are girls (even) more addicted? Some
gender patterns of cell phone usage. Zürich:
Universität Zürich, Philosophische Fakultät,
Soziologisches Institut; 2006. 23 p.
20. Andone I, Błaszkiewicz K, Eibes M, Trendafilov
B, Montag C, Markowetz A. How Age and Gender
Affect Smartphone Usage. 2016.
21. Bellino S, Zizza M, Paradiso E, Rivarossa A,
Fulcheri M, Bogetto F. Dysmorphic concern
symptoms and personality disorders: A clinical
investigation in patients seeking cosmetic surgery.
Psychiatry Res. 2006 Sep 30;144(1):73–8.
22. Vargel S, Uluşahin A. Psychopathology and
Body Image in Cosmetic Surgery Patients. Aesthetic
Plast Surg. 2001 Nov;25(6):474–8.
23. Altamura C, Paluello MM, Mundo E, Medda S,
Mannu P. Clinical and subclinical body dysmorphic
disorder. Eur Arch Psychiatry Clin Neurosci. 2001
Jun;251(3):105–8.
24. Liese R, Steibliene V. Jonauske, Steibliene Links
between concerns about physical appearance with
anxiety and depressive symptoms in subjects
seeking minimally – invasive injectable cosmetic
procedures. Biol Psychiatry Psychopharmacol. 2016
Jul 1;18:3–8.
25. Bohne A, Wilhelm S, Keuthen NJ, Florin I, Baer
L, Jenike MA. Prevalence of body dysmorphic
disorder in a German college student sample.
Psychiatry Res. 2002 Jan 31;109(1):101–4.
26. Rief W, Buhlmann U, Wilhelm S, Borkenhagen
A, Brähler E. The prevalence of body dysmorphic
disorder: a population-based survey. Psychol Med.
2006 Jun;36(6):877–85.
27. Koran LM, Abujaoude E, Large MD, Serpe RT.
The prevalence of body dysmorphic disorder in the
United States adult population. CNS Spectr. 2008
Apr;13(4):316–22.
28. 25 Must-Know Mobile Commerce Statistics
[2023]: Facts About M-Commerce in the U.S. –
Zippia.. Available from:
https://www.zippia.com/advice/mobile-commerce-
statistics/
29. Smartphone subscriptions worldwide 2027 [].
Statista.
Journal of Medical Sciences. 26 Jun, 2023 - Volume 11 | Issue 5. Electronic - ISSN: 2345-0592
113